Byla 1A-245/2010

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Aloyzo Kruopio, teisėjų: Violetos Ražinskaitės, Elenos Vainienės, sekretoriaujant Agatai Minkel, dalyvaujant prokurorui Gintautui Gudžiūnui, nuteistajai V. M. , gynėjui advokatui Aleksandrui Palamarčuk,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios V. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2010 m. vasario 1 d. nuosprendžio, kuriuo V. M. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimo bausme 9 metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

3Į bausmės laiką įskaitytas suėmime ir sulaikyme išbūtas laikas nuo 2009 m. rugpjūčio 11 d. iki 2009 m. spalio 13 d.

4Iš nuteistosios V. M. nukentėjusiajai A. D. priteistas 12000 litų neturtinės žalos atlyginimas ir 5963 litai už laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidas.

5Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

6V. M. nuteista už tai, kad 2009 m. rugpjūčio 11 d., apie 13 val., sodo namelyje, esančiame Telšių rajone, sodų bendrijoje „Draugystė“, ( - ), konflikto dėl asmeninių tarpusavio nesutarimų metu tyčia sudavė 2 kartus peiliu A. D. ir padarė jam paviršines pjautines abiejų dilbių žaizdas bei 1 kartą tyčia durdama jam į krūtinę padarė sunkų sveikatos sutrikdymą – durtinį – pjautinį kiauryminį krūtinės ląstos kairės pusės sužalojimą su kairio plaučio ir širdies pažeidimu, nuo kurio A. D. 2009 m. rugpjūčio 11 d. mirė operacijos metu Telšių apskrities ligoninėje. Šiais veiksmais V. M. tyčia nužudė savo šeimos narį – sugyventinį A. D. .

7Nuteistoji V. M. apeliaciniame skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2010 m. vasario 1 d. nuosprendį pakeisti: perkvalifikuoti jos padarytą nusikalstamą veiką iš Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkto į Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį arba Lietuvos Respublikos BK 132 straipsnį ir paskirti jai švelnesnę bausmę.

8Apeliantė nurodo, kad nukentėjusysis A. D. nebuvo nei jos vyras, nei tėvas, o tik žmogus, su kuriuo ji bendravo, ir kuris karts nuo karto ateidavo į svečius. Nuteistoji teigia, kad ankščiau ji galvojusi su šiuo žmogum kartu gyventi, tačiau po patirtų traumų, ji vengė bendravimo su juo, bendro ūkio nevedė. Tai patvirtina ir pastarojo motino A. D. , kuri parodė, kad neteko sūnaus, kuris nemažą laiko dalį skyrė jos ūkio priežiūrai.

9V. M. savo kaltės, nužudžius A. D. , neneigia, nuoširdžiai gailisi nusikaltus bei pripažįsta, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo apsvaigimas nuo alkoholio bei baimės jausmas. Tačiau ji teigia, kad konflikto metu nukentėjusysis taip pat buvo apsvaigęs nuo alkoholio, todėl ji bijojo nenuspėjamo jo elgesio. Apeliantė pažymi, kad ir ankščiau ji yra kreipusis į Telšių apskrities Vyriausiąjį policijos komisariatą su pareiškimu dėl A. D. prieš ją pavartoto smurto ir netinkamo elgesio, tačiau pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė. Be to, dėl nukentėjusiojo elgesio ji yra gydžiusis Kauno medicinos universiteto klinikose, kur jai buvo diagnozuotas 45 procentų bendras kūno nudegimas, tačiau tą kartą, norėdama apsaugoti A. D. , į policiją nesikreipė.

10Nuteistoji nurodo, kad būdama apsvaigusi nuo alkoholio, nekontroliavo savo veiksmų, tačiau neturėjo tyčios nužudyti nukentėjusįjį. Jos manymu, tai buvo neapgalvotas veiksmas, kuriuo ji gynėsi nuo A. D. priekabiavimų, kurie neretai baigdavosi jos kūno sužalojimu. Apeliantė teigia, kad pastarasis buvo nenuspėjamas žmogus, savo elgesiu išprovokuojantis jos grėsmingą elgesį. Tai patvirtina byloje esantys Telšių apskrities Vyriausiame policijos komisariate užregistruoti pranešimai bei pareiškimas, Kauno medicinos universiteto klinikų išrašai apie jai kirviu padarytus galvos sužalojimus, Telšių poliklinikos ligos istorijoje esantys įrašai apie jos sveikatos būklę. Tai, kad nuteistoji neturėjo tyčios nužudyti A. D. , patvirtina ir aplinkybė, kad po nusikaltimo ji iškvietė jam greitąją medicinos pagalbą.

11Apeliantė nesutinka ir su nukentėjusiajai A. D. priteistu 12000 litų neturtinės žalos atlyginimu, nes ji (V. M. ) abejoja, kad nukentėjusysis, būdamas gyvas, rūpinosi savo motina bei suteikdavo jai materialinę pagalbą. Nuteistoji teigia, kad A. D. gyveno asocialiai, niekur nedirbo, darbo biržoje registruotas nebuvo. Apeliantė sutinka, kad kartais pastarasis nueidavo pagelbėti A. D. , tačiau taip elgdavosi tik tikėdamasis gauti naudos sau.

12Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, o prokuroras prašė šį skundą atmesti.

13Apeliacinis skundas atmetamas.

14Apeliaciniame skunde nuteistoji neneigia konflikto metu sudavusi peiliu A. D. , tačiau ji nesutinka su jos padarytos veikos kvalifikavimu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą bei paskirta 9 metų laisvės atėmimo bausme.

15V. M. kaltė tyčia nužudžius savo šeimos narį – sugyventinį A. D. yra įrodyta, todėl ji pagrįstai pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Pirmosios instancijos teismo išvados padarytos remiantis byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje betarpiškai ištirtais įrodymais, kurių visetu pagrįstos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Visa tai leidžia teigti, kad teismas bylą ištyrė nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Teismo padarytos išvados yra pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu bei vadovaujantis įstatymu.

16Apeliantė nepagrįstai prašo jos nusikalstamą veiką kvalifikuoti kaip nužudymą pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį arba kaip neatsargų gyvybės atėmimą pagal Lietuvos Respublikos BK 132 straipsnį.

17Lietuvos Respublikos BK 132 straipsnyje numatytas nusikaltimas kaltininkui inkriminuojamas esant nusikalstamam pasitikėjimui (Lietuvos Respublikos BK 16 straipsnio 2 dalis) ar nusikalstamam nerūpestingumui (Lietuvos Respublikos BK 16 straipsnio 3 dalis). Kvalifikuodami veiką pagal BK 132 straipsnį, teismai turi nustatyti neatsargios kaltės rūšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 26 punktas). V. M. , neigdama, kad A. D. nužudė veikdama tyčia, apeliaciniame skunde nurodo, kad smūgis peiliu į krūtinę buvo neapgalvotas veiksmas, kuriuo ji gynėsi nuo A. D. priekabiavimų. Pirmosios instancijos teismas skundžiamajame nuosprendyje taip pat nurodė, kad nuteistoji neturėjo tiesioginės tyčios nužudyti nukentėjusiojo, pripažino, kad jos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys, tačiau įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad V. M. A. D. nužudė veikdama netiesiogine tyčia. Teisėjų kolegija sutinka su šiuo pirmosios instancijos teismo argumentu ir konstatuoja, kad, nėra pagrindo teigti, kad kaltininkė suprato, kad elgiasi rizikingai dėl A. D. gyvybės, tačiau tikėjosi gyvybės atėmimo išvengti (nusikalstamas pasitikėjimas) arba kaltininkė nenumatė, kad jos veika gali atimti gyvybę A. D. , tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti (nusikalstamas nerūpestingumas). Priešingai, V. M. durdama A. D. peiliu, kurio geležtė jos pačios teigimu buvo apie 10-12 cm (b. l. 179, t.1), į gyvybiškai svarbią kūno vietą – krūtinę, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo nukentėjusysis gali mirti, ir nors jo mirties nenorėjo, bet sąmoningai leido šiems padariniams atsirasti. Todėl jo veika teisingai kvalifikuota kaip tyčinis kito žmogaus nužudymas, o ne kaip neatsargus gyvybės atėmimas. Tai, kad A. D. buvo nužudytas V. M. veikiant netiesiogine tyčia, nepaneigia ir apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, susiję su ankščiau nukentėjusiojo vartotu smurtu prieš nuteistąją. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad maždaug prieš 6 metus iki A. D. nužudymo V. M. smurtavo prieš A. D. (b. l. 114-115, 116, t. 1), tiek A. D. ankščiau konfliktavo su pastarąja (b. l. 151, 154, t. 1). Ši byloje esanti medžiaga patvirtina, kad abu asmenys žinojo vienas kito konfliktišką būdą, tačiau ir po įvykių, dėl kurių jie kreipdavosi į policiją, jie ir toliau gyveno kartu.

18Nuteistoji nesutinka, kad A. D. buvo jos šeimos narys - sugyventinis ir nurodo, kad nukentėjusysis nebuvo nei jos vyras, nei tėvas, o tik žmogus, su kuriuo ji bendravo, ir kuris karts nuo karto ateidavo į svečius. Šis apeliacinio skundo argumentas taip pat nėra pagrįstas. Pagal Lietuvos Respublikos BK 248 straipsnio 2 dalį, nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Nuteistoji V. M. pirmosios instancijos teisme parodė, kad su A. D. kartu gyveno apie 8-9 metus (b. l. 177, t. 1). Apie jų bendrą gyvenimą pirmosios instancijos teisme parodė ir nukentėjusioji A. D. (b. l. 180, t. 1) bei liudytoja E. K. (b. l. 181, t 1). Tai, kad pastarieji nevedė bendro ūkio, nepaneigia jų, kaip šeimos narių, statuso. Priešingai nei teigia apeliantė, nukentėjusiojo motinos A. D. parodymai apie tai, kad A. D. pas ją atvažiuodavo maždaug kartą per mėnesį ir padėdavo jai nudirbti lengvesnius ūkio darbus (o ne didžiąją laiko dalį skirdavo motinos ūkio priežiūrai kaip teigia apeliantė), taip pat nepaneigia, kad A. D. ir V. M. buvo šeimos nariai. Pirmosios instancijos teisme nuteistoji pati parodė, kad su A. D. gyveno kartu, buvo šeimos nariai (b. l. 178, t. 1). Esant išdėstytoms aplinkybėms, V. M. veika tinkamai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

19Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalis nusikaltimo padarymo metu numatė laisvės atėmimo bausmę nuo 8 iki 20 metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Už A. D. nužudymą V. M. paskirta 9 metų laisvės atėmimo bausmė. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad padarytas labai sunkus, tyčinis nusikaltimas, sukėlęs nepataisomas pasekmes – nukentėjusiojo mirtį, tai pat atsižvelgdamas į V. M. charakterizuojančią medžiagą – ji nėra teista (b. l. 110-111, t. 1) bei į jos atsakomybę lengvinančias (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 6 punktai) bei sunkinančią (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas)aplinkybes, apeliantei už šią nusikalstamą veiką pagrįstai paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kuri tik metais yra didesnė už minimalią sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Ši bausmė nėra aiškiai per griežta ir nešvelnintina, nes bausmės dydis atitinka Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio ir 61 straipsnio 2 dalies nuostatas.

20Pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė neturtinės žalos atlyginimo klausimą. A. D. dėl V. M. padaryto nusikaltimo neteko pačio artimiausio žmogaus – sūnaus. Nors apeliantė abejoja, kad A. D. rūpinosi savo motina, tačiau iš A. D. parodymų pirmosios instancijos teisme matyti, kad jis padėdavo motinai nudirbti ūkio darbus, jie bendravo, iki gyvenimo kartu su nuteistąja, jie gyveno kartu (b. l. 180-181, t. 1). Neigdama, jog A. D. buvo jos (V. M. ) šeimos narys, pastaroji apeliaciniame skunde taip pat pripažino, kad A. D. padėjo motinai. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką, nužudymo atveju netekus sūnaus, motinoms priteisiamas ir kur kas didesnis – 100000-150000 Lt - neturtinės žalos atlyginimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-629/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-12/2007). Įvertinusi visumą šių aplinkybių ir atsižvelgdama į minėtą teismų praktiką, teisėjų kolegija laiko, kad priteistas 12000 Lt neturtinės žalos atlyginimas nėra per didelis, todėl nekeistinas.

21Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Nutarė

23Nuteistosios V. M. apeliacinį skundą atmesti.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. Į bausmės laiką įskaitytas suėmime ir sulaikyme išbūtas laikas nuo 2009... 4. Iš nuteistosios V. M. nukentėjusiajai A. D. priteistas 12000 litų... 5. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 6. V. M. nuteista už tai, kad 2009 m. rugpjūčio 11 d., apie 13 val., sodo... 7. Nuteistoji V. M. apeliaciniame skunde prašo Šiaulių apygardos teismo... 8. Apeliantė nurodo, kad nukentėjusysis A. D. nebuvo nei jos vyras, nei tėvas,... 9. V. M. savo kaltės, nužudžius A. D. , neneigia, nuoširdžiai gailisi... 10. Nuteistoji nurodo, kad būdama apsvaigusi nuo alkoholio, nekontroliavo savo... 11. Apeliantė nesutinka ir su nukentėjusiajai A. D. priteistu 12000 litų... 12. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas prašė... 13. Apeliacinis skundas atmetamas.... 14. Apeliaciniame skunde nuteistoji neneigia konflikto metu sudavusi peiliu A. D. ,... 15. V. M. kaltė tyčia nužudžius savo šeimos narį – sugyventinį A. D. yra... 16. Apeliantė nepagrįstai prašo jos nusikalstamą veiką kvalifikuoti kaip... 17. Lietuvos Respublikos BK 132 straipsnyje numatytas nusikaltimas kaltininkui... 18. Nuteistoji nesutinka, kad A. D. buvo jos šeimos narys - sugyventinis ir... 19. Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalis nusikaltimo padarymo metu... 20. Pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė neturtinės žalos... 21. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1... 23. Nuteistosios V. M. apeliacinį skundą atmesti....