Byla 2A-1088-601/2007

2Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Evaldo Burzdikos, kolegijos teisėjų Albino Čeplinsko ir Rūtos Palubinskaitės, sekretoriaujant Vaidai Urbanavičienei, dalyvaujant pareiškėjui J. K. , jo atstovui adv. Broniui Varsackiui, suinteresuotiems asmenims B. M. M., Lazdijų rajono savivaldybės atstovui Kęstučiui Jasiulevičiui, Alytaus apskrities viršininko administracijos atstovui Kaziui Jautakiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-155-780/2007 pagal pareiškėjo J. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims E. Č., J. Č. , B. M. M., Lazdijų rajono savivaldybei, Alytaus apskrities viršininko administracijai dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį nustatymo,

Nustatė

3Pareiškėjas J. K. pareiškimu prašė nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į medinę lauko virtuvę (inv. Nr. 4I/m, užstatytas plotas 17 m2 tūris 38 m3) ir sandėlį su malkine (inv. Nr. 5Iž su priestatu 1i/ž, užstatytas plotas 27 m2 tūris 54 m3), esančius ( - )

4Lazdijų rajono apylinkės teismas 2007 m. liepos 3 d. sprendimu pareiškimą atmetė. Teismas nurodė, kad pareiškėjas negalėdamas pastatų įteisinti kreipėsi į teismą dėl fakto nustatymo, kad įgijo nuosavybės teises į šiuos statinius pagal įgyjamąją senatį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2006 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2006), yra pasisakęs, kad asmuo teisėtai pastatęs statinį įgyja nuosavybės teisę į statinį CK 4.47 straipsnio 4 punkto pagrindu, ir tokiu atveju netaikomas įgyjamosios senaties institutas; tais atvejais, kai statytojas negali įteisinti statybų įstatymų nustatyta tvarka, taip pat nėra pagrindo taikyti įgyjamosios senaties instituto. Statinys gali tapti nuosavybės ar valdymo teisės objektu tik tuo atveju, jeigu jo statyba yra įteisinta įstatymų nustatyta tvarka. Kai statybos yra neteisėtos, tai nėra nei nekilnojamojo daikto kaip valdymo teisės objekto, nei teisėto valdymo, t. y. nėra CK 4.68-4.71 straipsniuose nurodytų įgyjamosios senaties taikymo sąlygų. Tokia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika taikant įgyjamosios senaties institutą reglamentuojančias CK normas reiškia, kad negalima įteisinti neteisėtai, savavališkai pastatytų statinių, kad ir koks ilgas laiko tarpas nuo jų pastatymo būtų praėjęs, todėl pareiškėjo pareiškimas atmestinas.

5Pareiškėjas J. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2007 m. liepos 2 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-155-780/07 ir priimti naują sprendimą pareiškimą patenkinti. Apeliaciniame skunde nurodo, kad pareiškėjas nėra nei karto baustas už savavališkus statinius ar kaip nors informuotas, kad jie savavališki, tokių duomenų neturėjo ir teismas. Suinteresuoti asmenys Lazdijų rajono savivaldybė ir Alytaus apskrities viršininko administracija sutiko su pareiškimu, laikydami, jog pareiškėjas pastatus įgijo sąžiningai, teisėtai ir nepertraukiamai valdė dešimt metų, taip pat jie nurodė, jog pastatų statybos teisėtumas, praėjus tokiam laiko tarpui neturi esminės reikšmės nuosavybės teisių įgijimui pagal įgyjamą senatį fakto nustatymui. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog tokiems statiniams tarybiniais laikais kolūkiuose jokių statybinių reikalavimų ar kitokių leidimų nereikėjo. Kad jis seniai naudojasi minėtais statiniais patvirtino visi liudytojai, bei suinteresuoti asmenys.

6Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

7Teismo posėdžio metu pareiškėjas prašė patenkinti apeliacinį skundą, o suinteresuoti asmenys ir jų atstovai prašė atmesti apeliacinį skundą.

8Apeliacinis skundas atmestinas.

9Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

10Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse ne kartą yra konstatavęs (2004 m. birželio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. ir kt. v. V. G. ir kt.; bylos Nr. 3K-3-345/2004; 2004 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. C. v. VĮ Registrų centras; bylos Nr. 3K-3-379/2004), kad įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas). Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki sueinant terminams, numatytiems CK 4.68 straipsnio 1 dalyje, o prašo teismo konstatuoti, kad yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose numatytos sąlygos. Teismui šias sąlygas konstatavus, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę, t.y. pareiškėjas įgyja nuosavybės teisę į daiktą nuo teismo sprendime nurodytos įgyjamosios senaties termino suėjimo dienos ir gali ją įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Taigi šiuo atveju teisminio nagrinėjimo dalykas yra CK 4.58-4.71 straipsniuose numatytų aplinkybių, patvirtinančių valdymo teisėtumą, sąžiningumą, atvirumą ir nepertraukiamumą, konstatavimas ir nuosavybės teisės įgijimo fakto pripažinimas, o nuosavybės teisės įgijimo faktas pagal įgyjamąją senatį yra taikomas tik esant šioms sąlygoms:

111) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje numatytu būdu;

122) yra visos CK 4.68 – 4.71 straipsniuose numatytos sąlygos, t.y.: a) daikto valdymas yra prasidėjęs sąžiningai; b) daiktas nėra įregistruotas kito asmens vardu; c) visą valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai; d) daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, t.y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą; e) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

13Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas pretenduoja nustatyti juridinę reikšmę turinį faktą, jog jis įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamojo turto objektus – medinę laiko virtuvę ir sandėlį su malkine, esančius ( - ) kuriuos, kaip nurodo pareiškėjas, jis pats pastatė 1986 m. ir nuo tada iki dabar jais naudojasi (b. l. 3, 91). Teisėjų kolegija pažymi, jog aukščiau minėtame CK 4.47 str., be įgyjamosios senaties, yra įtvirtinti ir kiti nuosavybės teisės įgijimo pagrindai, kaip nuosavybės teisės įgijimą pagaminant naują daiktą (CK 4.47 str. 4 p.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2006 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2006) yra pasisakęs, jog asmuo teisėtai pastatęs statinį įgyja nuosavybės teisę į statinį CK 4.47 straipsnio 4 punkto pagrindu, ir tokiu atveju netaikomas įgyjamosios senaties institutas. Tais atvejais, kai statytojas negali įteisinti statybų įstatymų nustatyta tvarka, taip pat nėra pagrindo taikyti ir įgyjamosios senaties instituto. Pagal CK 4.24 straipsnį valdymo teisės objektu gali būti kiekvienas daiktas, kuris gali būti nuosavybės teisės objektu. Statinys gali tapti nuosavybės ar valdymo teisės objektu tik tuo atveju, jeigu jo statyba yra įteisinta įstatymų nustatyta tvarka. Savavališka statyba yra pažeidžiamas CK 4.253 str. 1 d. reikalavimas, kad nekilnojamasis daiktas privalo būti suformuotas įstatymų nustatyta tvarka. Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėjui negali būti pripažinta nuosavybės teisė į statinius pagal įgyjamąją senatį, kadangi pareiškėjas pats pastatė nekilnojamojo turto objektus (medinę laiko virtuvę ir sandėlį su malkine, esančius ( - ) o pats naujo daikto pagaminimo faktas jau savaime yra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (CK 4.47 str. 4 p.). Atkreiptinas dėmesys, jog nuosavybės teisė į naujai pastatytą daiktą gali atsirasti, jeigu statyba buvo vykdoma laikantis tai reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas paaiškino, kad statant minėtus statinius jis kalbėjo su butų valdyba, tačiau statybos leidimo negavo, projekto neturėjo, bet buvo ankšta gyventi, todėl ir pasistatė (b. l. 91). Teisėjų kolegija pažymi, jog teismas negali pripažinti nuosavybės teisių (nei CK 4.47 str. 4 p. (pagaminant naują daiktą), nei 11 p. (įgyjamąją senatimi) nustatytais pagrindais) į statinį, jeigu jo statyba nėra įteisinta įstatymų nustatyta tvarka.

14Nepagrįstu laikytinas apelianto argumentas, jog ginčo pastatų statybos metu nebuvo jokių statybinių reikalavimų ir jokių leidimų nereikėjo. Pirmosios instancijos teismas sprendime aiškiai nurodė, kokie reikalavimai buvo pareiškėjo pastatų statybos metu, todėl teisėjų kolegija plačiau šiuo klausimu nepasisako.

15Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, patvirtinantį nuosavybės įgijimą pagal įgyjamąją senatį, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o sprendimas nekeistinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

16Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

17Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p,

Nutarė

18Apeliacinį skundą atmesti.

19Lazdijų rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai