Byla 2A-745-345/2010

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio, kolegijos teisėjų Romualdos Janovičienės ir Dalios Kačinskienės, sekretoriaujant Julijai Štreimikienei, dalyvaujant ieškovei M. M., jos atstovei advokatei I. P., atsakovui V. K. ir jo atstovei advokatei N. G.,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 9 d. sprendimo, pagal ieškovės M. M. ieškinį atsakovams V. K., P. K., Z. K., Nordea Bank Finland PLC, tretiesiems asmenims Telšių rajono 2-ojo notarų biuro notarei N. U., Vilniaus miesto pirmojo notarų biuro notarei L. Š., Vilniaus miesto 27-ojo notarų biuro notarei R. A., UAB „Vilniaus energija“ bei atsakovų V. K., P. K. ir Z. K. priešieškinį ieškovei M. M. dėl sandorių ir paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiais, nuosavybės teisės į turto dalį pripažinimo, turto padalinimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, atgręžtinio reikalavimo, iškeldinimo bei nuostolių priteisimo.

3 Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą

Nustatė

4Ieškovė M. M. su ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė butus (duomenys nesklebtini) Vilniaus m. sav., baldus bei namų apyvokos reikmenis pripažinti jos ir atsakovo V. K. bendrąja daline nuosavybe, įgyta jungtinės veiklos pagrindu, nustatant, kad kiekvienam šios veiklos dalyviui priklauso po ½ dalį turto; atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės kiekvieno dalį jos pasiūlytu būdu; pripažinti butų dovanojimo sutartis negaliojančiomis; hipotekos sutartį dalyje, kuria įkeista ieškovei M. M. priklausanti ½ dalis butų (duomenys nesklebtini) Vilniaus m. sav., pripažinti negaliojančia; nepilnametės dukros S. gyvenamąją vietą nustatyti su motina; priteisti išlaikymą nepilnametei dukrai S. po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, iki pilnametystės.

5Nurodė, kad su atsakovu kaip šeima pradėjo gyventi 1989 metais, o 1999-07-04 susilaukė dukters S. Nors santuoka su atsakovu registruota nebuvo, tačiau ginčo šalys gyvendamos kartu vedė bendrą ūkį, gaudavo pajamas iš Gariūnų turgavietėje parduodamų prekių, kurias kartu vežėsi iš Lenkijos Respublikos, bei tokiu būdu taupė pinigus bendro būsto įgijimui. Vėliau atsakovas bendras lėšas naudojo automobilių įgijimui ir perpardavimui. Ginčo šalys iš bendrų lėšų 1997-08-14 atsakovo vardu įsigijo du butus (duomenys nesklebtini), Vilniuje (unikalus Nr. ( - ) ir unikalus Nr. ( - ), baldus bei buitinę techniką, kuriais apstatė gyvenamąsias patalpas. Atsakovas 2005 metais ėmė ginčyti ieškovės teises į įgytą butą, bei reikalauti, kad ieškovė su vaikais iš jo išsikeltų. Paaiškėjo, kad be ieškovės sutikimo atsakovas V. K. 2005-06-13 įkeitė butą Nordea Bank Finland PLC, o 2006-01-26 ginčo butus padovanojo savo tėvams P. K. ir Z. K..

6Atsakovas V. K. pateikė priešieškinį ir teismo prašė nustatyti dukters S. K. gim. 1999-07-04 gyvenamąją vietą su motina M. M.; priteisti iš atsakovo nepilnametės dukros išlaikymui po 250 Lt mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki dukros pilnametystės, šias lėšas uzufrukto teise iki vaiko pilnametystės pavedant tvarkyti ieškovei; iš ieškovės atsakovo naudai priteisti 16 541,00 Lt; pripažinti atsakovui nuosavybės teises į svetainės sekciją su komoda – 5250 lt vertės; virtuvės komplektą ,,Vokė“ – 3600 Lt vertės; viryklę „ELEKTROLUX“ - 1200 Lt vertės; televizorių „SAMSUNG“ 560 Lt vertės; televizorių „LG“ - 200 Lt vertės; vonios baldų komplektą - 1200 Lt vertės; metalinį garažą 2000 Lt vertės; 1.2900 ha žemės sklypą, uniklaus Nr. (duomenys nesklebtini), kadastrinis Nr. (duomenys nesklebtini), (duomenys nesklebtini) k.v., adresu (duomenys nesklebtini) k., Vilniaus rajonas; priteisti iš ieškovės 76 000 Lt kompensacija už jai tenkančią didesnę nekilnojamojo turto dalį; pripažinti ieškovės nuosavybės teises į šaldytuvą „ELEKTROLUX“ 2800 Lt vertės; minkštus svetsainės baldus 500 Lt vertės; televizorių „SONY“ su staliuku 2100 Lt vertės; miegamojo baldų komplektą „Jaunimo“ - 1800 Lt vertės; sulčiaspaudę „MOULINEX“ - 50 Lt vertės;skalbimo mašina „WIRPOOL“ 720 Lt vertės; dulkių siurblį „PHILIPS“ 800 Lt vertės; svetainės kambario užuolaidas – 1820 Lt vertės; prieškambario baldų komplektą – 700 Lt vertės; mikrobangų krosnelę „MOULINEX“ 500 Lt vertės; vaikų kambario baldų komplektą, 1000 Lt vertės; metalinį garažą 2000 Lt vertės; pastatatą, gyvenamąjį namą, uniklaus Nr. (duomenys nesklebtini), adresu (duomenys nesklebtini) kaime, Vilniaus rajone; 0,6303 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. (duomenys nesklebtini), (duomenys nesklebtini) k.v., ( - ) k., Vilnaus rajone; pripažinti negaliojančiu, 1996-12-21 Vilniaus rajono notarų biuro ieškovei išduotą nuosavybės teisės liudijimą pagal įstatymą, kuriuo patvirtintos jos nuosavybės teisės į ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr (duomenys nesklebtini), esančio Nelydiškių kaime, Vilniaus rajone ir 0,6303 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys nesklebtini), kadastrinis Nr. (duomenys nesklebtini), Savičiūnų k.v., (duomenys nesklebtini) k., Vilniaus rajone; priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

7Nurodė, kad ieškovės tėvai turėjo namų valdą (duomenys nesklebtini) k. Vilniaus rajone, kurioje iš bendrų ginčo šalių lėšų buvo statomas gyvenamasis namas, kurio statybos trūkstant lėšų 1995-1996 metais sustojo, tačiau šalys į namo statybą jau buvo investavę 152 000 Lt bendrų lėšų. Mirus atsakovės tėvui nebaigtą statyti namą paveldėjo ieškovė ir paminėtas turtas registruotas kaip asmeninė jos nuosavybė. 2001-07-12 ieškovės M. M. vardu nupirktos teisės į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės atstatymą. Šios sutarties pagrindu Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimu ieškovei buvo atkurtos nuosavybės teisės į 1,2900 ha žemės sklypą ( - ) k. Vilniaus r. sav. Dar iki pradedant statyti gyvenamąjį namą buvo nupirkti du metaliniai garažai, kuriuose buvo sandėliuojamos statybinės medžiagos. Kadangi ieškovė nepripažino lygiaverčio atsakovo indėlio į įgytą turtą, registruotą jos vardu, atsakovas įgijo pagrindą reikalauti, kad būtų pripažintas negaliojančiu paveldėjimo teisės liudijimas į ½ dalį nebaigto statyti gyvenamojo namo ir 0,603 ha žemės sklypą (duomenys nesklebtini) k. Vilniaus r. sav. Pinigines lėšas buto (duomenys nesklebtini), Vilniuje, įsigijimui davė atsakovo tėvai, jas davanodami jam, todėl turtas pripažintinas jo asmenine nuosavybe. Kadangi dukra liko gyventi su ieškove, prašė jo gyvenamąją vietą nustatyti su motina, bei dukros išlaikymui priteisti po 250 Lt per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės, kadangi atsakovo pajamos per mėnesį sudarė tik 800 Lt. Paaiškėjus aplinkybei, jog V. M. (K.) nėra atsakovo sūnus, priteisti iš M. M. 16541 Lt sumokėto išlaikymo už laikotarpį nuo V. gimimo, t.y. 1993-10-09, iki 2006-01-01.

8Atsakovai P. K. ir Z. K. pateikė priešieškinį dėl pažeistų teisių gynimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų ir prašė teismo iškeldinti M. M. iš jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių butų (duomenys nesklebtini) Vilniaus m. sav. (unikalus Nr. (duomenys nesklebtini) ir unikalus Nr. (duomenys nesklebtini).

9Nurodė, kad pagal 2006-01-26 dovanojimo sutartis butai (duomenys nesklebtini) Vilniaus m. sav. (unikalus Nr. ( - ) ir unikalus Nr. ( - ) nuosavybės teise priklauso jiems. Buvusi sūnaus sugyventinė M. M. su savo vaikais naudojasi visu butu, tačiau nemoka mokesčių už buto šildymą, kitas paslaugas, todėl atsakovai priversti bylinėtis dėl atsiradusių skolų.

10Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė patvirtino, kad nepilnametė šalių dukra S. turėtų likti gyventi su motina, kuri tinkamai rūpinasi vaiku, o tėvo siūloma 250 Lt išlaikymo suma neatitinka neįgalaus vaiko poreikių. Atsakovas verčiasi automobilių prekyba, gauna per mėnesį 2000-3000 Lt pajamų, todėl galėtų mokėti 500 Lt išlaikymą savo dukrai. Institucijos, ginančios vaiko teises, atstovė kategoriškai nesutiko su S. iškeldinimu iš buto, kuriame ji gyvena nuo pat gimimo, pabrėždama, kad M. M. vardu registruotas nebaigtas statyti namas nėra tinkamas gyventi neįgaliam vaikui.

11Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 9 d. sprendimu ieškovės M. M. ieškinys ir atsakovo V. K. priešieškinys patenkinti iš dalies, o atsakovų P. K. ir Z. K. priešieškinis atmestas.

12Kilnojamasis turtas – namų ūkio turtas (daiktai) pripažintas M. M. ir V. K. bendrąja daline nuosavybe, priteisiant:

13M. M.: televizorių „SONY“ su staliuku - 2100 Lt vertės; virtuvės baldų komplektą „Vokė“ - 3600 Lt vertės; viryklę „ELEKTROLUX“ - 1200 Lt vertės;šaldytuvą „ELEKTROLUX“ – 2800 Lt vertės; užuolaidas 1820 Lt vertės; vaikų kambario baldus 1000 Lt vertės. Viso turto už 12 520 Lt.

14V. K.: svetainės sekciją su komodą 5250 Lt vertės; svetainės minkštus baldus 500 Lt vertės; skalbimo mašina „WIRPOOL“ 720 Lt vertės; televizorių „SAMSUNG“ 560 Lt vertės; televizorių „LG“ 200 Lt vertės; miegamojo baldų komplektą „Jaunimo“ 1800 Lt vertės; vonios baldų komplektą 1200 Lt vertės; mikrobangų krosnelę „MOULINEX“ 500 Lt vertės; sulčiaspaudę „MOULINEX“ 50 Lt vertės; dulkių siurblį „PHILIPS“ 800 Lt vertės; prieškambario baldų komplektą 700 Lt vertės. Viso turto už 12 280 Lt.

15Nepilnametės S. K. gyvenamoji vieta nustayta su motina M. M.; iš atsakovo V. K. priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai S. K. 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos 2006-01-18, iki mergaitės pilnametystės, išskaičiavus nuo 2006-01-18 iki sprendimo priėmimo dienos V. K. sumokėtas dukrai S. K. išlaikymo sumas, pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti įstatyminei nepilnametės dukters atstovei – motinai M. M., priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; Pripažinta negaliojančia 2006-01-26 dovanojimo sutartis, patvirtinta Telšių rajono 2-ojo notarų biuro notarės N. U. (notarinio registro Nr.655), pagal kurią V. K. dovanojo motinai Z. K. butą (duomenys nesklebtini) Vilniaus m. sav. (unikalus Nr. (duomenys nesklebtini) ir šis butas grąžintas V. K.;Pripažinta negaliojančia 2006-01-26 dovanojimo sutartis, patvirtinta Telšių rajono 2-ojo notarų biuro notarės N. U. (notarinio registro Nr.657), pagal kurią V. K. dovanojo tėvui P. K. butą (duomenys nesklebtini) Vilniaus m. sav. (unikalus Nr. (duomenys nesklebtini) ir šis butas grąžintas V. K.; Nepilnametei S. K. ir jos motinai M. M. nustatytas uzufruktas į V. K. priklausantį butą ( - ) Vilniaus m. sav. (unikalus Nr. (duomenys nesklebtini) ir unikalus Nr. (duomenys nesklebtini), kol S. K. sukaks pilnametystė; Priimtas M. M. atsisakymas nuo reikalavimo priteisti iš V. K. išlaikymą nepilnamečiui V. M. (K.) ir byla šioje dalyje nutraukta; Iš V. K. ieškovės naudai priteistos 5212,54 Lt bylinėjimosi išlaidos M. M. naudai; Iš M. M. atsakovo V. K. naudai priteistos 8054,00 Lt bylinėjimosi išlaidos;Iš V. K. į valstybės biudžetą priteista180 Lt žyminio mokesčio ir 192,27 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu; Iš M. M. į valstybės biudžetą priteista 184,73 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu; Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreiptas vykdyti skubiai.

16Teismas konstatavo, kad atsakovas į bylą pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktą brangaus turto įsigijusio arba įsigyjančio Lietuvos Respublikos gyventojo pajamų deklaraciją, bei atsakovo ir jo tėvų sudarytas pinigų dovanojimo sutartis, kurios patvirtino, jog butai (duomenys nesklebtini), Vilniuje (unikalus Nr. (duomenys nesklebtini) ir unikalus Nr. (duomenys nesklebtini) buvo įsigyti iš atsakovo bei jo tėvų uždirbtų lėšų, todėl teismas padarė išvadą, jog esant nenuginčytoms pinigų dovanojimo sutartims ir deklaracijai, atsakovas neprivalėjo dar kartą įrodinėti pajamų gavimo pagrįstumo. Tuo tarpu ieškovės argumentai dėl lėšų kilmės buvo pripažinti nepagrįstais bei nustačius, kad ginčo butai neturėjo bendrosios dalinės nuosavybės statuso ir M. M. ½ dalis šių butų nepriklausė, ieškovės reikalavimas dėl 2005-06-13 hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiu ir toje dalyje hipotekos sutarties išregistravimo iš Hipotekos registro, atmestas. Teismo vertinimu, atsakovas 2006-01-26 dovanojimo sutartimis perleisdamas butus savo tėvams, nepagrįstai nepaisė aplinkybės, jog šeimoje auga nepilnametis vaikas ir nesikreipė į teismą dėl teismo leidimo gavimo (CK 3.85 str. 2d.), tuo pažeisdamas imperatyvias įstatymo nuostatas, todėl pažeidus imperatyvias įstatymo normas, dovanojimo sutartys buvo pripažintos niekinėmis ir negaliojančiomis (CK 1.80 str.), o dovanos gavėjai P. K. ir Z. K. įpareigoti grąžinti neteisėtai gautą turtą. Įvertinęs atsakovo reikalavimą pripažinti jo nuosavybės teises į ½ dalį nebaigto statyti gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys nesklebtini), 0,6303 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys nesklebtini), 1,2900 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys nesklebtini) (duomenys nesklebtini) k. Vilniaus r. sav. pripažinimo bendrąja daline nuosavybe bei paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą pripažinimo negaliojančiu, teismas padarė išvadą, jog atsakovas neįrodė, jog su atsakovės tėvu buvo susitaręs dėl bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimo ir į namo statybą kartu su ieškove investavo 152 000 Lt, taip pat buvo pripažinta neįrodyta aplinkybė, jog atsakovas panaudojo dalį savo lėšų perkant teises į atkuriamą nuosavybę, 1,2900 ha žemės sklypą (unikalus Nr.(duomenys nesklebtini). Atsakovas mirus ieškovės tėvui, per įstatymo nustatytą terminą savo teisių į turtą nepareiškė, todėl ieškovei prašant taikyti senatį dėl 1996-12-21 Vilniaus rajono notarų biuro išduoto paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą pripažinimo negaliojančiu, teismas konstatavo, jog senaties termino pabaiga yra pagrindas atsakovo reikalavimus šioje dalyje atmesti (CK 1.131str.1d.). Spręsdamas dėl kilnojamojo turto – namų ūkio turto (daiktų) pripažinimo bendrąja daline nuosavybe bei šio turto padalinimo teismas pažymėjo, jog ginčo dėl turto padalinimo bei jo įvertinimo tarp šalių nėra, turtą padalino ieškovei priteisdamas televizorių „SONY“ su staliuku 2100 Lt vertės; virtuvės baldų komplektą „Vokė“ 3600 Lt vertės; viryklę „ELEKTROLUX“ 1200 Lt vertės; šaldytuvą„ELEKTROLUX“ 2800 Lt vertės; užuolaidas1820 Lt vertės; vaikų kambario baldus 1000 Lt vertės. Viso turto už 12 520 Lt. Atsakovui priteisdamas: svetainės sekciją su komoda 5250 Lt vertės; svetainės minkštus baldus 500 Lt vertės; skalbimo mašina „WIRPOOL“ 720 Lt vertės; televizorių „SAMSUNG“ 560 Lt vertės; televizorius „LG“ 200 Lt vertės; miegamojo baldų komplektą „Jaunimo“ 1800 Lt vertės; vonios baldų komplektą 1200 Lt vertės; mikrobangų krosnelę „MOULINEX“ 500 Lt vertės; sulčiaspaudę „MOULINEX“ 50 Lt vertės; dulkių siurblį „PHILIPS“ 800 Lt vertės; prieškambario baldų komplektą 700 Lt vertės. Viso turto už 12 280 Lt. Ginčo šalims susitarus dėl nepilnametės dukros gyvenamosios vietos pas ieškovę, teismas prašymą tenkino (CK 3.169str.1d.). Nustatęs, jog nepilnametė dukra yra neįgali, teismas pripažino pagrįstais ieškovės argumentus, jog vaiko išlaikymui reikalingos papildomos lėšos, todėl įvertinęs reikalavimo pagrįstumą priteisė nepilnametės dukros išlaikymui po 500 Lt mokamo išlaikymo iki jos pilnametystės, bei nepilnametei ir jos motinai iki mergaitės pilnametystės nustatė uzufrukto teisę į atsakovui priklausančius butus, bei konstatavo, jog užufrukto teisės nustatymas nepažeis kreditoriaus Nordea Bank Finland PLC interesų, nes sudarant kredito ir hipotekos sandorius įkeičiamose gyvenamosiose patalpose gyveno du nepilnamečiai vaikai, apie ką buvo žinoma kreditoriui. Nustačius uzufrukto teisę nepilnametei mergaitei bei jos motinai, atsakovų P. K. ir Z. K. ieškinys dėl M. M., su kuria nustatyta nepilnametės gyvenamoji vieta, iškeldinimo buvo atmestas. Ieškovei atsisakius reikalavimo dalyje dėl 16541 Lt išlaikymo skolos priteisimo sūnaus V. naudai, byla šioje dalyje nutraukta.

17 Atsakovas V. K. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 9 d. sprendimą panaikinti ar pakeisti dalyje ir priimti naują sprendimą: pakeisti sprendimo dalį nustatant, kad dukters S. K. išlaikymui iš atsakovo butų priteista po 300 Lt mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki dukters pilnametystės; panaikinti sprendimo dalį ir priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 16 541 Lt; panaikinti sprendimo dalį ir pripažinti atsakovui nuosavybės teisę į ½ dalį 1.2900 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys nesklebtini), kadastrinis Nr. (duomenys nesklebtini) ( - ) k.v., esančio (duomenys nesklebtini) k., Vilniaus rajone; pakeisti sprendimo dalį ir nustatyti nepilnametei S. K. ir jos motinai M. M., uzufruktą į du kambarius ir kitas patalpas, virtuvę, koridorių, tualeto ir vonios patalpas, bute esančiame adresu: (duomenys nesklebtini), Vilniuje; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

18Nurodo, kad teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo, žemės sklypo įgyto gyvenant kartu, uzufrukto į visą butą nustatymo priimtas netinkamai įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus bei nesivadovaujant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, todėl šioje dalyje negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Nustatydamas 500 Lt išlaikymo dydį per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis teismas neįvertino aplinkybės, jog atsakovas neturi darbo, registruotas darbo biržoje, kurioje mokama 650 Lt bedarbio pašalpa. Išlaikymo pareigos atsakovas nevengė ir sutiko mokėti 300 Lt dydžio išlaikymą, tačiau teismas nurodytų aplinkybės nevertino, nepagrįstai sprendime nurodydamas, jog atsakovas papildomai gauna pajamas nuo 2000 iki 3000 Lt per mėnesį. Teismas neįvertino aplinkybės, kad dukra dėl neįgalumo iš valstybės gauna papildomas 564 Lt per mėnesį, o ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių didesnį lėšų poreikį neįgalios dukters išlaikymui. Teismas nepagrįstai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kad abu tėvai vaikui turi teikti 800 Lt dydžio išlaikymą. Teismas neįvertino, jog nurodomų 1100 -1200 Lt išlaidų, nepilnametės dukros išlaikymui ieškovė patirti negali, nes tokių pajamų ji neturi. Nurodytais argumentais prašo teismo priteistą išlaikymą po 500 Lt per mėnesį sumažinti iki 300 Lt.

19Nepagrįstas teismo argumentas, jog atsakovas neįrodė, kad savo lėšomis prisidėjo prie 1.2900 ha žemės sklypo, uniklaus Nr. (duomenys nesklebtini), kadastrinis Nr. (duomenys nesklebtini) esančio ( - ) kaime, Vilniaus rajone įgijimo, nes atsakovas su ieškove gyveno nuo 1989 metų, vedė bendrą ūkį, kartu pirko kilnojamuosius daiktus, kuriuos vėlau dalinosi lygiomis dalimis, todėl ir 1.2900 ha žemės sklypo, uniklaus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) esantis (duomenys nesklebtini) kaime, Vilniaus rajone ir įgytas 2001 metais už abiejų ginčo šalių lėšas turėjo būti pripažintas bendrąją daline nuosavybe, nustatant atsakovui nuosavybės teisę į ½ dalį šio žemės sklypo.

20Teismas netenkindamas atsakovo reikalavimo priteisti 16 541 Lt, kuriuos išleido ne savo vaiko išlaikymui, nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, jog atsakovas nebuvo nuginčijęs savo tėvystės, nes tėvystė nebuvo ginčijama dėl ieškovės nesąžiningumo, t.y. nuslėptos aplinkybės, jog V. biologinis tėvas ne atsakovas, o kitas asmuo. Kadangi atsakovas įvykdė kito asmens pareigą, išlaikyti nepilnametį vaiką, todėl išlaidos ne savo vaiko išlaikymui turėjo būti pripažintos atsakovo patirtais nuostoliais ir reikalavimas dėl jų priteisimo patenkintas. Be to, ieškovė nepagrįstai, laikotarpiu nuo 2006-07-01 iki 2006-10-30 gavo 1000 Lt išlaikymą savo vaikui iš atsakovo.

21Nustatydamas nepilnametei dukrai ir ieškovei uzufrukto teisę naudotis butu (duomenys nesklebtini), Vilniuje, teismas neįvertino aplinkybės, jog butas yra trijų kambarių ir ieškovė, jos sūnus bei ginčo šalių dukra naudojasi visu butu. Atsakovas pareigos išlaikyti ieškovės sūnų neturi ir rūpinasi tik savo dukra. Ieškovė su dviem vaikais naudojasi visu butu, o moka tik už dalį patarnavimų, kas prieštarauja protingumo ir sąžiningumo principams. Toks naudojimasis butu pažeidžia atsakovo kaip teisėto buto savininko teises bei teisėtus interesus, todėl pirmos instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą neturėjo pagrindo nustatyti uzufruktą visam butui.

22Ieškovė M. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad ginčo šalių dukra turi sveikatos problemų, serga bronchine asma, dėl ko jai nustatytas neįgalumas ir skirta šalpos pensija (152 Lt). Atsakovas pripažino, jog be bedarbio pašalpos gauna papildomas 2000-3000 Lt pajamas, todėl teismas įvertinęs nurodytas aplinkybes padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovas pajėgus teikti 500 Lt dydžio išlaikymą. Nepagrįstas ir neįrodytas atsakovo argumentas, jog jis savo lėšomis prisidėjo prie 1.2900 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. (duomenys nesklebtini), esančio (duomenys nesklebtini) k., Vilniaus rajone, pirkimo. Nepagrįstas ir neįrodytas atsakovo teiginys, jog jis V. M. (K.) suteikė 16 541 Lt dydžio išlaikymą. Atsakovas nuo pat vaiko gimimo žinojo, jog berniukas yra kito asmens vaikas, tačiau sutiko suteikti jam savo pavardę ir gimimo liudijime nurodyti savo pavardę. Nesutiko su atsakovo argumentu, jog laikotarpiu nuo 2006-07-01 iki 2006-10-30, jos vaikui nepagrįstai buvo išmokėtas 1000 Lt dydžio išlaikymas, nes jį atsakovas teikė savo noru. Nepagrįstas atsakovo argumentas, jog teismas netinkamai nustatė uzufrukto teisę, naudotis butu, nes atsakovas jau keletą metų bute negyvena, todėl uzufrukto teisės nustatymas negali pažeisti jo teisių. Nesutiko su atsakovo argumentu, jog ieškovė vengia mokėti už komunalines paslaugas.

23Tretysis asmuo UAB ,, Vilniaus energija“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra.

24Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

25Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 1 ir 2 dalys).

26Dėl atsakovo reikalavimo sumažinti priteistą išlaikymą.

27Nesutikdamas su pirmos instancijos teismo nustatytu išlaikymo dydžiu nepilnametei dukrai, atsakovas apeliaciniame skunde teigia, jog pirmos instancijos teismas, neįvertino aplinkybių, jog atsakovas neturi darbo, registruotas darbo biržoje iš kurios gauna 650 Lt bedarbio pašalpą bei nepagrįstai skundžiamame sprendime nurodė, jog atsakovas per mėnesį turi nuo 2000 iki 3000 Lt papildomų pajamų.

28Su atsakovo nurodytais argumentais, dėl nepilnamtetei dukrai teiktino išlaikymo dydžio, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti. Tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus nustatyta ir CK 3.192 straipsnio 1 dalyje. Šios abiejų tėvų (tiek gyvenančio kartu su vaiku, tiek ir atskirai nuo jo) pareigos vykdymo tvarka detalizuota Civilinio kodekso trečiosios knygos antrajame skirsnyje. Vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų atsakomybė už vaiko gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes įtvirtinta ir 1989 m. lapkričio 20 d. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu taip pat nustatyta Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje. Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Abu tėvai privalo teikti išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti vaikus yra asmeninė turtinė, todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nepilnamečių vaikų išlaikymo pareigos aiškinimo, jos svarbos, santykio su kitomis tėvų teisėmis ir pareigomis auklėjant ir prižiūrinti vaikus yra suformuota ir nuosekliai plėtojama prioritetiškai ginant vaikų teises ir interesus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. R. S., bylos Nr. 3K-3-469/2006; 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010; kt.). Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

29Iš byloje esančių dokumentų matyti, jog ginčo šalių nepilnametė dukra S. K. gim. 1999 m.liepos 4 d., yra specialių poreikių turintis vaikas, jai diagnozuotas lengvas neįgalumo lygis (b.l. 8, t.1; b.l. 123, t. 2; b.l. 2, t.3). Mergaitė lanko šiuolaikinių šokių kolektyvą ,,Šokantys garsai“, už kurio lankymą kiekvieną mėnesį mokama 80 Lt suma (b.l. 12, t. 4). Į bylą pateiktoje L. M. ortodontinio kabineto pažymoje (b.l. 13. t. 4), nurodyta, jog jai 2008 m. gegužės 22 d. pradėtas ortodontinis gydymas, už kurį sumokėta 600 Lt, o tolimenis gydymas nuimamais ortodontiniais aparatais kainuos apie 1500 Lt. Tęsiant gydymą fiksuotais ortodontiniais aparatais (breketais) gydymo kaina nuo 6000 Lt. Kaip matyti iš į bylą ieškovės pateiktos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymos apie ieškovės gaunamas pajamas (b.l 235, t. 4), laikotarpiu nuo 2008 m. lapkričio 1 d. iki 2009 m. lapkričio 31 d. jos pajamos per mėnesį sudarė vidutiniškai apie 1200 Lt per mėnesį, o neįgaliam vaikui valstybės teikiama pašalpa sudarė 360 Lt šalpos pensija, 52 Lt motinai kaip išmoka vaikui ir 152 Lt motinai už vaiko invalido slaugą. Ieškovė į bylą pateikė rašytinius įrodymus (CPK 177 str., 178 str.) pagrindžiančius lėšų poreikį neįgalaus vaiko poreikių tenkinimui (b.l. 10-11; 26-42, 89-101,T4). Tuo tarpu atsakovas nesutikdamas su priteistu išlaikymo dydžiu nurodo, jog yra bedarbis, registruotas darbo biržoje iš kurios gauma tik 650 Lt bedarbio pašalpą. Atsakovo nurodyti argumentai, paneigiami byloje esančiais, paties atsakovo parodymais. Atsakovas teismo posėdžio metu, 2009 m. lapkričio 26 d., pripažino, jog iš prekybos automobiliais jis per mėnesį uždirba nuo 2000 iki 3000 Lt (b.l. 253 t. 4).

30Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo pateikti argumentai, jog jis neturi darbo ir gauna nepakankamas pajamas, todėl negali teikti 500 Lt dydžio išlaikymo nepilnametei dukrai nepagrįsti. Atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus vyras, dirbantis ir gaunantis pakankamas pajamas, kurios leidžia teikti teismo priteistą išlaikymo dydį nepilnametei dukrai, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmos instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis ir argumentais, kuriais patenkintas ieškovės reikalavimas priteisti nepilnametės dukros išlaikymui po 500 Lt išlaikymą mokamą kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis, jį indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

31Dėl atsakovo reikalavimo žemės sklypą pripažinti bendrąja daline nuosavybe.

32Atsakovas nesutikdamas su pirmos instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria buvo atsisakytą 1,2900 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys nesklebtini), esantį (duomenys nesklebtini) k.v., (duomenys nesklebtini) k, Vilniaus rajone pripažinti bendrąja daline nuosavybe, nes atsakovas neįrodė, jog savo lėšomis prisidėjo prie nurodyto žemės sklypo įsigijimo, nurodo, jog byloje neginčijamai įrodyta, kad ginčo šalys kartu gyveno nuo 1989 metų, vedė bendrą ūkį ir kartu iš bendrų lėšų, 2001 m. liepos 12 d. įsigijo paminėtą žemės sklypą. Atsakovė, žemės sklypo įsigijimo metu, niekur nedirbo ir buvo atsakovo išlaikoma, nes augino jų ką tik gimusią dukrą, todėl teismas turėjo pagrindą pripažinti žemės sklypą bendrąja daline nuosavybe.

33Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo atsakovo argumentu. Kaip matyti iš į bylą pateiktos 2001 m. liepos 12 d. pirkimo-pardavimo sutarties, ieškovė už 512 Lt įsigijo teisę į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės atstatymą (b.l. 152-153, t. 3), tuo pagrindu 2006 m. rugsėjo 11 d. sprendimu, Vilniaus apskrities viršininkas atkūrė M. M. nuosavybės teises į 1,2900 ha žemės sklypą (unikalus Nr. ( - ) (b.l. 61-63, t. 4). Kaip seka iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (b.l. 165-168, t. 3), nuosavybės teises į žemės sklypą įregistravusi tik ieškovė M. M..

34Civilinio proceso kodekso 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Civilinio proceso kodekso 177 straipsnis nustato, kad įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 str.). Byloje nenustatyta, jog atsakovas būtų pateikęs nekilnojamojo turto registrui prašymą įregistruoti jo teises į ginčijamą žemės sklypą ir žemės sklypas būtų valdomas abiejų šalių. Teismo posėdžio, 2009 m. lapkričio 26 d. metu, ieškovė nurodė, jog pinigus žemės sklypo įsigijimui davė jos motina, o sklypas buvo reikalingas šalia namo gyvuliams laikyti ir juos šerti (b.l. 251, t 4), vadinasi žemės sklypas buvo įsigytas asmeninių ieškovės šeimos poreikių tenkinimui, o ne bendros su atsakovu veiklos vystymui. Tuo tarpu atsakovo, apeliacinio skundo argumentai, jog sklypo įsigijimo metu, ieškovė niekur nedirbo ir augino šalių nepilnametė dukterį, todėl neturėdama pajamų negalėjo turėti 512 Lt sumos ir įsigyti ginčijamo žemės sklypo, vertintini kritiškai ir atmestini kaip neįrodyti.

35Teisėjų kolegija įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes daro išvadą, jog pirmos instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, pagrįstai sprendė, kad atsakovas neįrodė, savo indėlio ieškovei įsigijant 1,2900 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys nesklebtini), esantį (duomenys nesklebtini) k.v., (duomenys nesklebtini) k, Vilniaus rajone. Atsakovas Nekilnojamojo turto registre nėra registruotas, kaip žemės sklypo bendrasavininkis, todėl teisėjų kolegija sprendžią, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai nepripažino ieškovės vardu registruoto turto, bendrąja daline nuosavybe.

36Dėl atgręžtinio reikalavimo 16 541 Lt sumai.

37Pirmos instancijos teismas, ieškovei atsisakius ieškinio reikalavimų dėl išlaikymo V. K. (M.) priteisimo, civilinę bylą nutraukė, bei nurodė, jog atsakovas nuo 1993 m. lapkričio 9 d. buvo įrašytas Vitoldo tėvu, ir turėjo pareigą išlaikyti nepilnametį V.. Pirmos instancijos teismo vertinimu, tik teismo sprendimu nuginčijus tėvystę, atsakovui išnyko pareiga išlaikyti nepilnametį sūnų.

38Su šiomis pirmos instancijos teismo išvadomis, teisėjų kolegija nesutinka. Byloje nustatyta, kad atsakovas įrašytas į V. K. gimimo liudijimą, pripažįstant jį vaiko tėvu (b.l. 7, t. 1). Nuo 2006 m. liepos 5 d. atsakovas, teikė po 250 Lt išlaikymą tiek V. K., tiek S. K.. 2007 m. vasario 14 d. Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo sprendimu, buvo pripažinta, kad V. K., nėra V. K. sūnus. M. M. nurodė, jog V. K. žinojo, kad sūnus V. yra kito tėvo, G. M. sūnus, tačiau neprieštaravo, jog jis būtų įrašytas vaiko gimimo liudijime. Atsakovas tiek priešieškinyje, tiek apeliaciniame skunde kelia reikalavimą priteisti 16 541 Lt nuostolių patirtų dėl nepagrįsto išlaikymo teikimo V. K. (M.) už laikotarpius nuo 1993 m. lapkričio 9 d iki 1996 m. sausio 1 d. – 1250 Lt (po 50 Lt×25); už 1996 metus 1092 Lt (1MGL-91 Lt); už 1997 metus 1.332 Lt (1 MGL-111 Lt); už laikotarpį nuo 1998 m. sausio 1 d iki 1998 m. balandžio 30 d. – 492 Lt (MGL 123 Lt) už laikotarpį nuo 1998 m. gegužės 1 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d. – 11.375 Lt (1 MGL -125 Lt×91 mėn.) už laikotarpį nuo 2006 m. liepos iki 2006 m. lapkričio 30 d. - 1 000 Lt (250 × 4).

39Teisėjų kolegijos vertinimu, vaiko motina, paneigus atsakovo tėvystę V. K. (M.) atžvilgiu, turėjo pareigą kreiptis į tikrąjį vaiko tėvą dėl išlaikymo vaikui teikimo. Vaiko motinos veiksmai (veikimas ar neveikimas), lėmę ieškovo, nesančio biologiniu jos vaiko tėvu, taigi ir prigimtinės (vaiko kilme grindžiamos) pareigos teikti šiam vaikui išlaikymą turėtoju, įrašymą tėvu vaiko gimimo įraše, taip sudarant sąlygas įpareigoti tokį asmenį vykdyti pagal įstatymą ne jam, o kitam asmeniui – biologiniam vaiko tėvui – priklausančią asmeninio pobūdžio prievolę. Teisėjų kolegija pripažįsta byloje nustatytus faktus teikiančiais pagrindą pripažinti atsakovės, kaip įstatyminės jos sūnaus atstovės (uzufruktorės), elgesį, prigimtinę ir kartu asmeninę jai žinomo biologinio jos vaiko tėvo pareigą teikti vaikui išlaikymą, perkeliant kitam asmeniui (ieškovui), nesąžiningu ir pažeidusiu įstatyme (CK 3.185 straipsnio 1 dalis, 3.186 straipsnio 1 dalis) jai nustatytą pareigą jos nepilnamečiam vaikui teikiamą išlaikymą tvarkyti išimtinai jo interesais. Toks atsakovės elgesys vertintinas kaip neapdairus ir nerūpestingas, t. y. neatitinkantis bendro pobūdžio pareigos laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs aukščiau nurodytas faktines aplinkybes, turėjo teisinį pagrindą konstatuoti atsakovės kaltę (neatidų ir nerūpestingą) neveikimą (CK 6.248 straipsnio 3 dalis), lėmusį nuostolių susidarymą atsakovui, neprivalėjusiam teikti išlaikymo V. K. (M.), tačiau dėl pirmiau nurodyto atsakovės elgesio, suteikusiam jos sūnui išlaikymą, pripažindamas tokį elgesį (CK 6.247, 6.249 straipsniai), neteisėtu (CK 6.246 straipsnis) ir sukėlusiu ieškovei deliktinę civilinę atsakomybę (CK 6.263 straipsnis).

40 Į bylą pateikti, rašytiniai įrodymai (177 str.,178 str.), rašteliai, patvirtina, jog išlaikymas vaikams, V. K. (M.) ir S. K., mokant abiems vaikams po 250 Lt, buvo teikiamas 2006 m. liepos-spalio mėnesiais, viso, abiejų vaikų išlaikymui sumokant 2000 Lt (b.l.55-58, t. 4).

41Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenagrinėjo ir nesvarstė bei sprendime nepasisakė dėl sąlygų atsakovės civilinei atsakomybei atsirasti, todėl nepagrįstai netenkino atsakovo reikalavimo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas keldamas reikalavimą priteisti patirtus nuostolius, teikiant išlaikymą V. K. (M.), įrodė, jog išlaikymo dydis suteiktas V. K. (M.) sudarė 1000 Lt, todėl teisėjų kolegija turi pagrindą pripažinti, jog atsakovas patyrė 1000 Lt, o ne 16 541 Lt dydžio nuostolius, teikdamas išlaikymą vaikui, kuriam pareigos jį teikti jis neturėjo. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovo reikalavimas priteisti likusius 15 541 Lt patirtų nuostolių, nepagrįstas konkrečiais rašytiniais įrodymais (CPK 176 str. 1 d., 177 str., 178 str.), o tik atsakovo teoriniais paskaičiavimais, todėl negali būti tenkinamas.

42Dėl uzufrukto teisės nustatymo.

43Apeliaciniame skunde, atsakovas nesutinka teismo nustatytu uzufruktu, kuriuo suteikima teisė ieškovei ir dviems vaikams, naudotis visu butu esančių (duomenys nesklebtini), Vilniuje bei nurodo, jog teismas ieškovei ir jos nepilnametei dukrai turėjo nustatyti uzufruktą į du kambarius, o ne į visus tris kambarius. Taip pat nurodė, jog atsakovė už naudojimąsi butu sumoka tik dalį komunalinių mokesčių, o V. K. (M.) interesais, atsakovas rūpintis neprivalo.

44Įstatymu teismui suteikiama teisė nustatyti uzufruktą į gyvenamąją patalpą nepilnamečiams vaikams ir sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, nors gyvenamoji patalpa nuosavybės teise priklauso kitam sutuoktiniui. Uzufrukto terminas nustatomas iki vaiko pilnametystės. Vaikui sulaukus pilnametystės uzufruktas baigiasi. Tokiu atveju baigiasi ir kito sutuoktinio uzufrukto teisė. Uzufrukto nustatymas susijęs su Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintu nuosavybės neliečiamumo principu, tačiau šis principas nėra absoliutus, asmens nuosavybė įstatyme nustatytais pagrindais gali būti ribojama, inter alia vaikų teisių ir interesų apsaugai paliekant nepilnamečiam vaikui teisę naudotis gyvenamąja patalpa uzufrukto teise. Europos Konvencija dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso, konstitucinis asmenų lygybės principas (Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalis) pagrindžia būtinybę vienodai ginti tiek susituokusių, tiek nesusituokusių tėvų vaikų teises. Tai tiesiogiai įtvirtinta Civilinio kodekso 3.161 straipsnio 5 dalyje, nustatančioje, kad vaikų, gimusių nesusituokusiems tėvams, ir vaikų, gimusių susituokusiems tėvams, teisės yra lygios. Kaip apeliaciniame skunde teigia atsakovas, jis neturi pareigos rūpintis, V. K. (M.). Kaip matyti iš į bylą pateikto Kauno miesto, Vyriausiojo pilicijos komisariato, Viešosios policijos Migracijos skyriaus 2006 m. sausio 26 d. pažymos Nr. 20-12-1-278, V. K. gim. 1993 m lapkričio 10 d., nuo 2005 m. balandžio 19 d. įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą prie Vilniaus miesto savivaldybės (b.l. 199, t.2) (CPK 197 str.2 d.). Kaip seka iš atsiliepimo į apeliacinį skundą, ieškovė nurodo, jog V. K. gyvena kitoje vietoje ir bute, jau keletą metų nesilanko, todėl jo teisės pažeistos nebus. Pažymėtina, jog uzufrukto objekto savininkui manant, kad su uzufruktoriais gyvenantys asmenys pažeidžia jo, kaip uzufrukto objekto savininko, teises, šis gali jas ginti kitais pagrindais įstatymo nustatyta tvarka (CK 4.159 straipsnis). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas turi pareigą užtikrinti savo nepilnametės dukters, S. K. ir jos motinos gyvenamąją vietą iki vaiko pilnamtetystės, kadangi uzufrukto nustatymas tėvo (motinos) būstui, neatleidžia tėvo (motinos) nuo pareigos teikti išlaikymą vaikui pagal Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2, 3 dalyse įtvirtintus principus. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmos instancijos teismas pagrįstai nustatė uzufruktą ieškovei su dukterimi naudotis visu atsakovo butu, esančių Taikos (duomenys nesklebtini), Vilniuje.

45Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalis nustato, jog patenkinus reikalavimus iš dalies bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui proporcingai atmestų reikalavimų daliai. Ieškovė pateikė įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, 2420 Lt sumai. Kaip matyti iš pateiktos ieškovės atstovės, advokatės I. P. sudarytos sąskaitos-faktūros Nr. IP Nr. 515-10, ji pagal teisinių paslaugų sutartį Nr. 656, už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme ir atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, nurodė 2420 Lt (su PVM) sumą. Tokia suma pripažintina per didele, todėl mažintina. Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintame įsakyme ,,Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, 8.11 punkte nustatyta, jog už atsiliepimą į apeliacinį skundą nustatytas 1,5 koeficientas, todėl atsižvelgus į tai, kad atlyginimo dydis apskaičiuojamas atsižvelgus į minimalią mėnesio algą, kuri šiuo metu sudaro 800 Lt, atlyginimas advokatei sudarytų 1200 Lt (800×1,5). Už vieną atstovavimo valandą teisme nustatytas koeficientas 0,15, kas sudaryrų 120 Lt (800 × 0,15), todėl ieškovės išlaidos advokato teisinei pagalbai sudaro 1320 Lt. Įvertinus aplinkybę, jog vienas apeliacinio skundo argumetas patenkintas, ieškovei priteistos 75 procentų dydžio išlaidos advokato teisinei pagalbai atlyginti, viso 990 Lt (CPK 98 str.). Atsakovas pateikė pinigų priėmimo kvitą Nr. 575425, kuriuo prašė atlyginti 1000 Lt. Teismas iš dalies patenkino atsakovo apeliacinį skundą iš keturių reikalavimų patenkindamas vieną, t.y. 25 procentus reikalavimų, todėl atsakovui už advokato suteiktą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, iš ieškovės priteistinos 250 Lt bylinėjimosi išlaidos (CPK 98 str.). Remiantis Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu iš ieškovės valstybės naudai priteistinos 7 Lt bylinėjimosi išlaidos, o iš atsakovo 21,10 Lt bylinėjimosi išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

46Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu teisėjų kolegija

Nutarė

47Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 9 d. sprendimą pakeisti.

48Panaikinti Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 9 d. teismo sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovo V. K. reikalavimas dėl 1000 (vieno tūkstančio) Lt priteisimo iš ieškovės M. M. ir priešieškinį šioje dalyje patenkinti. Priteisti iš ieškovės M. M. a.k. ( - ), atsakovo V. K. a.k. ( - ) naudai 1 000 (vieną tūkstantį) Lt dėl nepagrįstai teikto išlaikymo V. K. (M.).

49Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

50Priteisti iš ieškovės M. M. a.k. (duomenys nesklebtini), atsakovo V. K. a.k. ( - ) naudai 250 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

51Priteisti iš atsakovo V. K. a.k. ( - ), ieškovės M. M. a.k. 3640305328 naudai 990 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

52Priteisti iš ieškovės M. M. a.k. (duomenys nesklebtini) valstybės naudai 7,00 Lt bylinėjimosi išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

53Priteisti iš atsakovo V. K. a.k. ( - ), valstybės naudai 21,10 Lt bylinėjimosi išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą... 4. Ieškovė M. M. su ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė butus (duomenys... 5. Nurodė, kad su atsakovu kaip šeima pradėjo gyventi 1989 metais, o 1999-07-04... 6. Atsakovas V. K. pateikė priešieškinį ir teismo prašė nustatyti dukters S.... 7. Nurodė, kad ieškovės tėvai turėjo namų valdą (duomenys nesklebtini) k.... 8. Atsakovai P. K. ir Z. K. pateikė priešieškinį dėl pažeistų teisių... 9. Nurodė, kad pagal 2006-01-26 dovanojimo sutartis butai (duomenys nesklebtini)... 10. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus... 11. Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 9 d. sprendimu... 12. Kilnojamasis turtas – namų ūkio turtas (daiktai) pripažintas M. M. ir V.... 13. M. M.: televizorių „SONY“ su staliuku - 2100 Lt vertės; virtuvės baldų... 14. V. K.: svetainės sekciją su komodą 5250 Lt vertės; svetainės minkštus... 15. Nepilnametės S. K. gyvenamoji vieta nustayta su motina M. M.; iš atsakovo V.... 16. Teismas konstatavo, kad atsakovas į bylą pateikė Valstybinei mokesčių... 17. Atsakovas V. K. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto pirmo apylinkės... 18. Nurodo, kad teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo, žemės sklypo... 19. Nepagrįstas teismo argumentas, jog atsakovas neįrodė, kad savo lėšomis... 20. Teismas netenkindamas atsakovo reikalavimo priteisti 16 541 Lt, kuriuos... 21. Nustatydamas nepilnametei dukrai ir ieškovei uzufrukto teisę naudotis butu... 22. Ieškovė M. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o teismo... 23. Tretysis asmuo UAB ,, Vilniaus energija“ atsiliepime į apeliacinį skundą... 24. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 26. Dėl atsakovo reikalavimo sumažinti priteistą išlaikymą.... 27. Nesutikdamas su pirmos instancijos teismo nustatytu išlaikymo dydžiu... 28. Su atsakovo nurodytais argumentais, dėl nepilnamtetei dukrai teiktino... 29. Iš byloje esančių dokumentų matyti, jog ginčo šalių nepilnametė dukra... 30. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo pateikti argumentai, jog jis neturi... 31. Dėl atsakovo reikalavimo žemės sklypą pripažinti bendrąja daline... 32. Atsakovas nesutikdamas su pirmos instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria... 33. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo atsakovo argumentu. Kaip matyti iš į... 34. Civilinio proceso kodekso 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo... 35. Teisėjų kolegija įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes daro išvadą, jog... 36. Dėl atgręžtinio reikalavimo 16 541 Lt sumai.... 37. Pirmos instancijos teismas, ieškovei atsisakius ieškinio reikalavimų dėl... 38. Su šiomis pirmos instancijos teismo išvadomis, teisėjų kolegija nesutinka.... 39. Teisėjų kolegijos vertinimu, vaiko motina, paneigus atsakovo tėvystę V. K.... 40. Į bylą pateikti, rašytiniai įrodymai (177 str.,178 str.), rašteliai,... 41. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 42. Dėl uzufrukto teisės nustatymo.... 43. Apeliaciniame skunde, atsakovas nesutinka teismo nustatytu uzufruktu, kuriuo... 44. Įstatymu teismui suteikiama teisė nustatyti uzufruktą į gyvenamąją... 45. Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalis nustato, jog patenkinus... 46. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 47. Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 9 d. sprendimą... 48. Panaikinti Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 9 d.... 49. Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.... 50. Priteisti iš ieškovės M. M. a.k. (duomenys nesklebtini), atsakovo V. K. a.k.... 51. Priteisti iš atsakovo V. K. a.k. ( - ), ieškovės M. M. a.k. 3640305328... 52. Priteisti iš ieškovės M. M. a.k. (duomenys nesklebtini) valstybės naudai... 53. Priteisti iš atsakovo V. K. a.k. ( - ), valstybės naudai 21,10 Lt...