Byla 2A-600-553/2016

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės, kolegijos teisėjų Loretos Bujokaitės ir Dainiaus Rinkevičiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų V. S. (ieškovės) ir T. S. (atsakovo) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-14 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. N2-1246-897/2015 pagal ieškovo T. S. ieškinį atsakovei V. S. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo dydžio pakeitimo, ir pagal atsakovės V. S. priešieškinį ieškovui T. S. dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos ir išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas nustatyti nepilnamečio D. S. gyvenamąją vietą su tėvu T. S.; priteisti iš V. S. po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis D. S. išlaikymui iki vaiko pilnametystės; nustatyti V. S. bendravimo su vaiku D. S. tvarką; taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną nepilnamečio vaiko D. S. gyvenamąją vietą su tėvu T. S..

5Nurodė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2013-06-06 sprendimu patvirtinta T. S. ir V. S. sudaryta santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis, kuria sutuoktiniai susitarė, kad nepilnamečiai vaikai E. S., gimusi 2008-12-08, ir D. S., gimęs 2000-10-24, gyvena su motina, o tėvas T. S. teikia išlaikymą vaikams, kiekvienam po 500 Lt kas mėnesį. Ieškovas nurodė, jog sūnus D. pas tėvą gyvendavo savaitę ir dvi, tačiau motina V. S. nebeleidžia sūnui susitikti su tėvu. Nurodė, jog sūnus išreiškė norą gyventi su tėvu ir tai nėra vaiko užgaida. Ieškovo teigimu, jis turi dviejų kambarių butą ir gali suteikti sūnui pilnavertį gyvenimą, jo namuose yra skirta vieta sūnaus gyvenimui ir mokymuisi. Kadangi sūnus gyventų su tėvu, iš motinos priteistinas išlaikymas sūnui (t. 1, b. l. 1-2).

6Teismo posėdžio metu ieškovas atsiėmė ieškinį, kadangi sūnus persigalvojo ir nori gyventi kartu su motina. Papildomai paaiškino, kad galėtų vaikų išlaikymui skirti po 750 Lt kiekvienam vaikui ir vertina, jog abiejų tėvų skiriama 3 000 Lt suma yra užtektina vaikų išlaikymui. Pažymėjo, jog jeigu vaikai daugiau bendrautų su tėvu, mažiau išlaidų vaikams turėtų motina. Šiuo metu vaikų išlaikymui jis moka 1 000 Lt. Nurodė, jog po ekonominės krizės sumažėjo jo atlyginimas, be to, jis turi mokėti kreditą už pirktą butą, jam gimė dar vienas vaikas, turi kitų išlaidų. Dalį pinigų duoda sugyventinė, kuri įneša pinigus į jo sąskaitą, o jis apmoka būsto kreditą, kitas išlaidas. Taip pat nurodė, jog jis yra UAB „( - )“ direktorius ir akcininkas, turi 10 000 Lt vertės akcijų. Ieškovas sutiko, kad bendravimo su vaikais tvarka būtų tokia, kokios prašo atsakovė.

7Atsakovė su ieškiniu nesutiko, 2013-10-18 pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė iš T. S. priteisti išlaikymą dukrai E. S. po 1 831,91 Lt, sūnui D. S. po 1 947,61 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės; nustatyti T. S. bendravimo su vaikais tvarką; priteisti iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2012 metais nutraukiant santuoką, ieškovo gaunamos pajamos sudarė 560,22 Lt, atsakovės 446,15 Lt, šiuo metu atsakovės gaunamos pajamos 560,22 Lt, ieškovo – 4 609,61 Lt per mėnesį, t.y. pajamos išaugo daugiau kaip 8 kartus. Tokiu atveju, ieškovui tenkanti vaikų išlaikymo dalis sudarytų 89 proc., atsakovės 11 proc. Atsakovė nurodė, jog dukters E. mėnesio išlaidos sudaro 2 058,33 Lt, sūnaus D. – 2 188,33 Lt, todėl iš ieškovo dukters išlaikymui priteistina 1 831,91 Lt, sūnaus – 1 947,61 Lt. Dėl bendravimo tvarkos ieškovė pažymėjo, jog po teismo sprendimo, kuriuo buvo nustatyta tėvo bendravimo su vaikais tvarka, atsakovė leido bendrauti tėvui ir sūnui kada tik tėvas pageidavo, tačiau vėliau ieškovas apskundė atsakovę įvairioms institucijoms, jog jam neleidžiama bendrauti su vaikais. Kadangi sprendime dviprasmiškai nustatyta data, nuo kada pradedamas skaičiuoti tėvo su vaikais savaitgalis, kyla daug nesutarimų, todėl bendravimo tvarka turi būti keistina tokia tvarka: 1) T. S. su nepilnamečiais vaikais bendrauja metų porinių savaičių savaitgaliais, vaikus pasiimdamas iš jų gyvenamosios vietos penktadienį 18 val. bei grąžindamas tos pačios savaitės sekmadienį 18 val. į jų gyvenamąją vietą. Tuo atveju, T. S. bendravimo tvarka su vaikais sutampa su vaikų/vaiko užsiėmimais, renginiais, šventėmis ar pan., T. S. privalo užtikrinti vaikų/vaiko dalyvavimą užsiėmimuose, renginiuose ir šventėse; 2) T. S. su nepilnamečiais vaikais bendrauja kiekvienos savaitės antradieniais, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos 18 val. bei grąžindamas tos pačios dienos 20 val. į jų gyvenamąją vietą. Tuo atveju, jeigu T. S. bendravimo tvarka su vaikais sutampa su vaikų/vaiko užsiėmimais, renginiais, šventėmis ar pan., T. S. privalo užtikrinti vaikų/vaiko dalyvavimą užsiėmimuose, renginiuose ir šventėse; 3) T. S. su nepilnamečiais vaikais bendrauja kiekvienais neporiniais metais per Šv. Kalėdas ir Šv. Velykas bei kiekvienais poriniais metais per Naujųjų metų ir Kūčių šventes, pasiimdamas vaikus šventinės dienos 12 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas juos iki kitos dienos 12 val. į jų gyvenamąją vietą. Tuo atveju, kai T. S. bendravimo tvarka su vaikais sutampa su vaikų/vaiko užsiėmimais, renginiais, šventėmis ar pan., T. S. privalo užtikrinti vaikų/vaiko dalyvavimą užsiėmimuose, renginiuose ir šventėse; 4) T. S. su nepilnamečiais vaikais bendrauja per savo gimtadienį bei Tėvo dieną. Tuo atveju, kai T. S. bendravimo tvarka su vaikais sutampa su vaikų/vaiko užsiėmimais, renginiais, šventėmis ar pan., T. S. privalo užtikrinti vaikų/vaiko dalyvavimą užsiėmimuose, renginiuose ir šventėse (t. 1, b.l. 47-52).

8Teismo posėdžio metu atsakovė nesutiko, kad ieškovas atsiimtų ieškinį bei prašė visapusiškai tenkinti priešieškinį.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-09-14 sprendimu ieškinį paliko nenagrinėtą, priešieškinį tenkino iš dalies. Pakeitė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-06-06 sprendimą civilinėje byloje Nr. N2-3291-127/2012 dalyje dėl nepilnamečiams vaikams E. S. ir D. S. nustatyto išlaikymo dydžio ir priteisė iš atsakovo T. S. išlaikymą nepilnamečiams vaikams E. S. ir D. S. kiekvienam po 200 EUR kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio pateikimo dienos (t.y. 2013-10-18) iki vaikų pilnametystės. Priteistą sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja paskyrė atsakovę V. S.. Pakeitė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-06-06 sprendimą civilinėje byloje Nr. N2-3291-127/2012 dalyje dėl tėvo T. S. bendravimo su nepilnamečiais vaikais E. S. ir D. S. tvarkos ir nustatė tokią ieškovo T. S. ir nepilnamečių vaikų E. S. ir D. S. bendravimo tvarką:

101. T. S. turi teisę su nepilnamečiais vaikais E. S. ir D. S. bendrauti metų porinių savaičių savaitgaliais, vaikus pasiimdamas iš jų gyvenamosios vietos penktadienį 18 val. bei grąžindamas tos pačios savaitės sekmadienį 20 val. į jų gyvenamąją vietą.

112. T. S. turi teisę su nepilnamečiais vaikais E. S. ir D. S. bendrauti kiekvienos savaitės antradieniais ir penktadieniais, pasiimdamas vaikus po jų pamokų (ar užsiėmimų) iš ugdymo ar gyvenamosios vietos bei grąžindamas tos pačios dienos 20 val. į jų gyvenamąją vietą.

123. T. S. turi teisę su nepilnamečiais vaikais E. S. ir D. S. bendrauti kiekvienais neporiniais metais per Šv. Kalėdas ir Šv. Velykas bei kiekvienais poriniais metais per Naujųjų metų ir Kūčių šventes, pasiimdamas vaikus šventinės dienos 10 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas juos iki kitos dienos 15 val. į jų gyvenamąją vietą.

134. T. S. turi teisę su nepilnamečiais vaikais E. S. ir D. S. bendrauti per savo gimtadienį. Jei gimimo diena sutampa su darbo diena, tėvas paima vaikus po vaikų užsiėmimų ir gražina juos į jų gyvenamąją vietą iki 20 val. Jei gimimo diena sutampa su šeštadieniu, tėvas turi teisę paimti vaikus šeštadienį 10 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinti sekmadienį iki 20 val.

145. T. S. turi teisę su nepilnamečiais vaikais E. S. ir D. S. bendrauti per Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį), vaikus pristatydamas į jų gyvenamąją vietą iki 20 val.

156. T. S. turi teisę su nepilnamečiais vaikais E. S. ir D. S. praleisti pusę vaikų mokyklinių atostogų (pavasario, rudens, žiemos) laiko. Tėvas turi teisę praleisti su vaikais pusę vaikų vasaros atostogų. Apie atostogų konkretų laiką ir trukmę šalys viena kitą informuoja per protingą laiką, bet ne vėliau kaip likus savaitei iki numatomų atostogų pradžios.

167. T. S. turi teisę su nepilnamečiais vaikais E. S. ir D. S. bendrauti vaizdinėmis elektroninio ryšio priemonėmis (Skype, Face Time ar analogiškomis), vaikams laisvu nuo pamokų ruošos ir užsiėmimų (būrelių) laiku.

178. T. S., negalėdamas bendrauti su nepilnamečiais vaikais E. S. ir D. S. nustatytą dieną, privalo apie tai pranešti vaikų motinai per protingą laiką, bet ne vėliau kaip prieš tris dienas telefono skambučiu, SMS žinute ar kitu abiems šalims priimtinu būdu.

189. Apie numatomą vaikų E. S. ir D. S. gyvenamosios vietos, mokymo (ugdymo) įstaigos pasikeitimus, vaikų motina V. S. privalo informuoti vaikų tėvą T. S. prieš protingą laiką.

19Priteisė iš T. S. atsakovės V. S. naudai 659,87 EUR bylinėjimosi išlaidų. Grąžino ieškovui T. S. 31,28 EUR žyminio mokesčio. Išaiškino, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija remdamasi šiuo sprendimu.

20Teismas, spręsdamas ieškinio atsiėmimo klausimą, atsižvelgė į ieškovo ieškinyje nurodytus motyvus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (pakeitimo), įvertino šalių ir jų atstovų teismo posėdžių metu išsakytus motyvus dėl ieškinio atsiėmimo, kartu įvertino byloje esančius duomenis. Teismas sutiko su ieškovo nuomone, jog pasikeitusi vaiko nuomonė – noras likti gyventi su motina ir sese, daro tiesioginę įtaką ieškinio reikalavimui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu ir prieštarauja vaiko norams ir interesams, todėl laikė atsakovės nesutikimą su ieškinio atsiėmimu nemotyvuotu ir nepagrįstu bei tenkino ieškovo prašymą atsiimti ieškinį ir ieškinį paliko nenagrinėtu. Teismas pažymėjo, jog šioje civilinėje byloje atsakovė V. S. kreipėsi į teismą su priešieškiniu dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos ir išlaikymo dydžio vaikams pakeitimo, todėl ieškinį palikus nenagrinėtą, bus sprendžiami ne tik atsakovės priešieškinio reikalavimai, bet ir jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas. Teismas vertino, jog išlaidos vaikų lavinimuisi ir užsiėmimams (būreliams) nepakito (nepadidėjo), bet pasikeitė tik lankomi būreliai/darželis, o atsakovė nepagrindė papildomų poreikių padidėjimo. Teismas, vertindamas šalių turtinę padėtį, įvertino tai, jog T. S. yra UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ direktorius, įmonių veikla – prekyba mėsa. Nors T. S., būdamas direktoriumi, pats sprendžia apie jam mokamo darbo užmokesčio padidinimą ar sumažinimą ir pateikti byloje įrodymai apie gaunamas pajamas galimai neatitinka realios tikrovės, tačiau nesant objektyvių įrodymų apie gaunamą didesnį, nei nurodytas, darbo užmokestį, teismas padarė išvadą, jog T. S. pajamas sudaro 667 EUR (350+317 EUR). Taip pat teismas kritiškai vertino tiek ieškovo, tiek atsakovės paaiškinimus, jog ieškovui finansiškai padeda sugyventinė, o atsakovei – motina. Byloje nebuvo pateikta įrodymų apie konkrečias kas mėnesį, kaip paramą, kiekvienos šalies gaunamas sumas, todėl teismas negalėjo remtis tuo, jog tiek ieškovas, tiek atsakovė išlaidoms skiria didesnes pinigų sumas, nei jas uždirba. Teismas spręsdamas klausimą dėl išlaikymo padidinimo, kartu įvertino tai, jog išlaikymas priteisiamas dviem nepilnamečiams vaikams, be to, ieškovas augina dar vieną mažametį sūnų, gimusį 2013-02-25, kuriam taip pat reikalingas išlaikymas. Atsižvelgęs į Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką dėl išlaikymo dydžio, teismas sprendė, jog šiuo metu nustatytas 144,81 EUR išlaikymo dydis neatitinka nustatyto išlaikymo dydžio, todėl atsakovės prašymą tenkino iš dalies. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą bei atsižvelgęs į tai, jog ieškovas yra jaunas, darbingo amžiaus žmogus, neturintis sveikatos sutrikimų ir specialių poreikių, einantis direktoriaus pareigas dvejose įmonėse, turintis nekilnojamojo turto bei gaunantis nuolatines pajamas, turintis galimybę dirbti ir dėti pastangas, kad nepilnamečiams vaikams būtų užtikrinti ne vien minimalūs poreikiai, taip pat į tai, jog nuo teismo sprendimo praėjo treji metai, vaikai tapo vyresni, dėl ko jų kasdieniai poreikiai tapo didesni, padarė išvadą, jog iš ieškovo T. S. priteistinas išlaikymas vaikams didesnis nei pusė minimalaus mėnesinio atlyginimo, t.y. po 200 EUR kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio pateikimo teismui dienos. Įvertinęs atsakovės pateiktą tėvo bendravimo su vaikais tvarką, teismas pažymėjo, jog atsakovė kiekvieną punktą papildžiusi sąlyga: „Tuo atveju, kai T. S. bendravimo tvarka su vaikais sutampa su vaikų/vaiko užsiėmimais, renginiais, šventėmis ar pan., T. S. privalo užtikrinti vaikų/vaiko dalyvavimą užsiėmimuose, renginiuose ir šventėse“, kuri teismo vertinimu yra dviprasmiška, neaiški ir ateityje gali sudaryti keblumų įgyvendinant bendravimo tvarką, todėl teismas jos netvirtino. Nustatydamas ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, teismas atsižvelgė į ieškovo teisę bendrauti ir matytis su vaikais, į tai, kad vaikai turi teisę bendrauti su savo tėvu, taip pat į vaikų interesus, jų užimtumą bei susiklosčiusius santykius tarp ieškovo ir nepilnamečių vaikų. Siekdamas užtikrinti ieškovo pastovų bendravimą su nepilnamečiais vaikais, teismas sprendė, kad tėvo bendravimo su savo nepilnamečiais vaikais tvarka turi būti maksimali, bei kartu atsižvelgė į atsakovės pateiktą bendravimo su vaikais tvarką.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

21Atsakovė V. S. apeliaciniu skundu prašo: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-14 sprendimą ir priimti naują sprendimą: atsakovės priešieškinį tenkinti pilnai.

22Nurodo, kad:

  1. Teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teisminės praktikos išlaikymo priteisimo nepilnamečiams vaikams bylose. Teismas visas kilusias abejones dėl vaikų poreikių ar tėvų turtinės padėties įrodymų ir aplinkybių privalo vertinti nepilnamečių vaikų interesų naudai. Šiuo atveju teismas abejones dėl įrodymų sprendė vaiko interesų nenaudai;
  2. Teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino byloje esančių įrodymų. Teismas nepasisakė, kokie konkrečiai yra nepilnamečių vaikų poreikiai. Teismas priteisė iš ieškovo išlaikymo nepilnamečiams vaikas po 200,00 EUR kiekvienam, kai pats ieškovas sutiko mokėti beveik po 220,00 EUR. Teismas nustatydamas nepilnamečių vaikų poreikių dydį, nepagrįstai rėmėsi atsakovės 2012 metais šalių santuokos nutraukimo byloje pateiktu ieškiniu. Atsakovė kartu su prašymu dėl papildomų įrodymų prijungimo prie bylos pateikė dar keletą kvitų iš optikos, kurie patvirtina specialius sūnaus poreikius sveikatai, tačiau teismas jų nevertino. Nesutiktina su teismo padaryta išvada, jog nesant byloje sutarčių dėl būrelių, negalima nustatyti jų egzistavimo fakto. Atsakovė pateikė realiai patiriamas išlaidas, o ne sutartis, pagal kurias gali būti atlikti mokėjimai, tačiau gali būti ir neatliekami;
  3. Teismas, nustatydamas ieškovo turtinę padėtį, nevertino visų byloje esančių įrodymų, o visas abejones dėl ieškovo turtinės padėties vertino ne nepilnamečių vaikų interesų naudai. Teismas nevertino ieškovo kartu su ieškiniu pateikto darbo užmokesčio pažymos, kurioje galimai atsispindi tikrosios ieškovo pajamos;
  4. Teismas priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą, nenustatydamas ieškovui pareigos užtikrinti vaikų dalyvavimą būreliuose bei kitoje užklasinėje veikloje, tėvo su vaikais bendravimo metu. Teismas aiškiu prioritetu laikė ieškovo interesus, kad jam nekiltų papildomų nepatogumų, vežant vaikus į vieną ar kitą užsiėmimą. Teismas, nustatydamas papildomai tėvo bendravimą su vaikais kas antrą mėnesio penktadienį, užkirto apeliantei galimybę bendrauti su vaikais nepertraukiamai nuo penktadienio iki sekmadienio. Tokia nuostata pažeidžia apeliantės interesus. Teismo nustatyta ieškovo bendravimo per nepilnamečių vaikų atostogas tvarka yra nekonkreti, todėl turi būti tikslinama. Savaitės laikas iki atostogų pradžios suderinti atostogų laiką yra per mažas;
  5. Teismas netinkamai apskaičiavo patenkintų apeliantės reikalavimų dalį, dėl ko buvo blogai paskaičiuota priteista bylinėjimosi išlaidų dalis. Apeliantės įsitikinimu, teismas sprendimu priešieškinio reikalavimus patenkino 58,225 proc., todėl iš ieškovo atsakovės naudai turi būti priteista ne 659,87 EUR bylinėjimosi išlaidų, o 1 181,77 EUR.

23Ieškovas T. S. apeliaciniu skundu prašo: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-14 sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės – priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

24Nurodo, kad:

  1. Atsakovė oficialiai gauna vidutiniškai 450,00 EUR atlyginimą per mėnesį, o vaikams skiria virš 1 200,00 EUR per mėnesį, taigi tikėtina, kad atsakovė slepia gaunamas pajamas arba pateikia tikrovės neatitinkančius vaikų poreikius;
  2. 2012 metais pasirašyta sutartis atspindėjo ne tik turtinę tėvų padėtį, bet ir vaikų poreikius. Be to, ieškovas nemažai laiko leidžia su vaikais, jiems perka, ko reikia, ir nerenka čekių kaip įrodymo. Teismas nekreipė dėmesio į tai, kad pasikeitusi ieškovo šeiminė padėtis. Šiuo metu jis auginą trečią vaiką. Taigi padidinus šalių nepilnamečiams vaikas išlaikymą yra pažeidžiamos ieškovo trečiojo vaiko teisės gauti išlaikymą. Teismas nustatė, kad atsakovo pajamos sudaro 667 EUR ir vaikų išlaikymui priteisė 400,00 EUR, taigi trečiam vaikui lieka 267,00 EUR, kas akivaizdu nėra teisingas pajamų paskirstymas. Be to svarbi aplinkybė, jog šalių nepilnametis sūnus nemažai laiko praleidžia pas tėvą;
  3. Teismas nenustatė kaip padidėjo ir ar realiai padidėjo vaikų poreikiai. Per dvejus metus nuo sutarties sudarymo, nepilnamečių vaikų poreikiai iš esmės nepasikeitė. Taip pat nepasikeitė ir atsakovės padėtis, kuri dirbą tą patį darbą, yra gavusi piniginę kompensaciją, po santuokos nutraukimo gyvena nuosavame name;
  4. Nėra jokios priežasties keisti 2012-06-06 teismo sprendimu patvirtintą bendravimo tvarką su vaikais, kadangi sutartyje šalys numatė galimybę susitarti spręsti kilusius klausimus abipusiu sutarimu;
  5. Kadangi priešieškinis tenkintas iš dalies, pagrįstai manytina, kad dalis bylinėjimosi išlaidų turėtų būti priteista ir atsakovui naudai. Taip pat teismas turėtų priteisti bylinėjimosi išlaidas ne tik proporcingai pagal reikalavimų tenkinimą, bet ir atsižvelgiant į Teisingumo ministro patvirtintas rekomendacijas dėl bylinėjimosi išlaidžių dydžių.

25Ieškovas T. S. atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti.

26Nurodo, kad:

  1. Atsakovė yra jauna, darbinga, be sveikatos sutrikimų ir specialiųjų poreikių, gaunanti nuolatines pajamas, turinti nekilnojamojo turto, atlikusi didelių sumų finansines operacijos banko sąskaitose, gali prisidėti daugiau prie vaikų išlaikymo;
  2. Ieškovas turi konkrečias pajamas, turi išlaikyti 3 nepilnamečius vaikus ir negali skirti didesnio išlaikymo negu skirta dabar. Teismui priteisus didesnes sumas būtų pažeistos vaiko teisės gauti stabilų išlaikymą, nes didesnės sumos ieškovas skirti negali;
  3. Atsakovė oficialiai gauna vidutiniškai 450,00 EUR atlyginimą per mėnesį, o vaikams skiria virš 1 200,00 EUR per mėnesį, taigi tikėtina, kad atsakovė slepia gaunamas pajamas arba pateikia tikrovės neatitinkančius vaikų poreikius;
  4. 2012 metais pasirašyta sutartis atspindėjo ne tik turtinę tėvų padėtį, bet ir vaikų poreikius. Be to, ieškovas nemažai laiko leidžia su vaikais, jiems perka, ko reikia, ir nerenka čekių kaip įrodymo. Teismas nekreipė dėmesio į tai, kad pasikeitusi ieškovo šeiminė padėtis. Šiuo metu jis auginą trečią vaiką;
  5. Nors atsakovė nurodo, kad ieškovo pajamos neva didesnės už jos, tačiau pamiršta, jog 2012 m. sutartimi apeliantei atiteko kilnojamojo ir nekilnojamojo turto bei piniginė kompensacija;
  6. Nėra jokios priežasties keisti 2012-06-06 teismo sprendimu patvirtintą bendravimo tvarką su vaikais, kadangi sutartyje šalys numatė galimybę susitarti spręsti kilusius klausimus abipusiu sutarimu. Tai reiškia, kad dėl būrelių, ir dėl laiko keitimo, ir dėl kitų bendravimo su vaikais klausimų, šalys tiesiog gali susitarti, papildomai dėl tokių klausimų neapsunkinant teismo;
  7. Kadangi priešieškinis tenkintas iš dalies, pagrįstai manytina, kad dalis bylinėjimosi išlaidų turėtų būti priteista ir atsakovui naudai. Taip pat teismas turėtų priteisti bylinėjimosi išlaidas ne tik proporcingai pagal reikalavimų tenkinimą, bet ir atsižvelgiant į Teisingumo ministro patvirtintas rekomendacijas dėl bylinėjimosi išlaidžių dydžių.

27Atsakovė atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir tenkinti atsakovės apeliacinį skundą.

28Nurodo, kad:

  1. Apeliantas klaidingai nurodo, jog teismas nevertino aplinkybės, jog jam gimė trečiasis vaikas, kurį jis privalo išlaikyti. Visiškai jokiais įrodymais byloje neparemta apelianto pozicija, jog teismas nevertino aplinkybės, jog vaikai gana ilgai, kartais net po mėnesį gyvena pas apeliantą ir jis jiems perka maistą, drabužius. Vaikai niekada negyveno pas apeliantą mėnesį ar ilgiau ir ieškovas niekada nepirko drabužių nepilnamečiams vaikams;
  2. Apeliacinės instancijos teismas turėtų kritiškai vertinti ir apelianto nurodytus argumentus dėl nepakitusių nepilnamečių vaikų poreikių. Nors ieškovas teigia, kad po santuokos nutraukimo atsakovei atiteko piniginė kompensacija ir nuosavas namas, tačiau ieškovas nutyli, jog jam atiteko pelną nešančios įmonės akcijos;
  3. Apeliantas nenurodė nė vieno pagrįstu laikytino argumento, kodėl apeliacinės instancijos teismas turėtų nustatyti, jog skundžiamu sprendimu iš jo buvo priteistas per didelis išlaikymas nepilnamečiams vaikams;
  4. Ieškovas, skųsdamas teismo sprendimą dalį dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, nepateikė jokių argumentų, todėl apeliantė dėl to nepasisako.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

29CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

30Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniu skundu nustatytų ribų (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis).

31Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinės taisyklės ir peržengti šios bylos ribas, nustatytas apeliaciniu skundu.

32Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.

33Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai tinkamai taikė normas, reglamentuojančias išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimą ir bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymą.

34Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams.

35Ieškovas apeliaciniu skundu nesutinka su teismo priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžiu. Apelianto teigimu, atsakovė nepagrįstai prašo keturis kartus didesnio išlaikymo dydžio vaikams, nei buvo susitarta santuoką nutraukiant bendru sutarimu. Atsakovė nurodo, kad išleidžia vaikams daugiau nei uždirba, taigi manytina, kad slepia tikrąsias pajamas. Teismas nekreipė dėmesio į tai, kad pasikeitusi ieškovo šeiminė padėtis, šiuo metu jis augina trečią savo vaiką. Apeliantas taip pat nurodo, kad pats nemažai laiko leidžia su vaikais, jiems perka būtinus daiktus. Apeliantas teigia, kad teismas nenustatė kaip padidėjo ir ar realiai padidėjo vaikų poreikiai. Ieškovo įsitikinimu, nuo 2012 metų vaikų poreikiai iš esmės nepasikeitė, taip pat nepasikeitė ir atsakovės turtinė padėtis.

36Atsakovė V. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas netinkamai nustatė vaikų poreikių dydį ir ieškovo turtinę padėtį, skundžiamas sprendimas buvo priimtas, neįvertinus visų byloje esančių įrodymų, o esamus vertinant netinkamai, todėl apeliacinis teismas privalo deramai išspręsti fakto klausimus, kurie aukštesnės instancijos teisme jau negalėtų būti sprendžiami.

37Byloje kilęs ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo (CK3.201 straipsnis). Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme yra nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pakeisti (padidinti ar sumažinti) priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant su CK3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, pasikeitus (padidėjus, sumažėjus) vaiko poreikiams. Tokį aiškinimą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje M. S. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-495/2008; 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Š. v. V. Š., bylos Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009; kt.). Išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

38Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-06-06 sprendimu nutraukė šalių santuoką ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (t. 1, b. l. 10-14). Šiuo sprendimu patvirtinus taikos sutartį T. S. įsipareigojo mokėti V. S. po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis sūnaus D. S. išlaikymui iki sulauks pilnametystės, taip pat po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis dukros E. S. išlaikymui iki ji sulauks pilnametystės. Atsakovė, 2013-10-18 teikdama priešieškinį, nurodė, kad po sprendimo priėmimo pasikeitė ieškovo turtinė padėtis – padidėjo pajamos. Atsakovė taip pat nurodė, kad išaugo ir nepilnamečių vaikų poreikiai.

39Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovės argumentus dėl padidėjusių vaikų poreikių kaip neįrodytus, tačiau kartu, atsižvelgęs į įrodymų visetą ir į ieškovo jauną, darbingą amžių, priteisė iš ieškovo šalių nepilnamečiams vaikams išlaikymo po 200,00 EUR kas mėnesinių periodinių išmokų kiekvienam. Teismas taip pat nurodė, jog nuo sprendimo priėmimo dienos vaikų poreikiai išaugo.

40CPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pirmosios instancijos teismo pareiga visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 259, 263 straipsniai). Laikydamasis šių civilinio proceso įstatymo nuostatų, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą turi visapusiškai nustatyti ir įvertinti visas aplinkybes, kuriomis šalys įrodinėja reikalavimus, teikia atsikirtimus ir sprendimo motyvuojamojoje dalyje atsakyti į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Teisėjų kolegijos nuomone, ištyrus bylos duomenis, skundžiamą teismo sprendimą bei apeliacinio skundo ir atsiliepimo į šį skundą argumentus, yra pagrindas pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nenustatė ir nevertino nepilnamečių vaikų poreikių pagrįstumo, faktinės nepilnamečių vaikų tėvų turtinės padėties ir galimybės teikti išlaikymą vaikui, todėl šiuo atveju teisėjų kolegija negali daryti pagrįstos išvados, kad pirmosios instancijos teismas sprendime tinkamai ištyrė ir įvertino visus įrodymus bei pašalino prieštaravimus (CPK 185 straipsnis). Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino ir nenustatė svarbių faktinių ir teisinių bylos aplinkybių, pripažįstant atsakovės reikalavimus dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo iš dalies, taigi neatskleidė bylos esmės (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

41Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009 ir kt.).

42Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl kitų apeliacinių skundų argumentų, nes aukščiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą skundžiamo teismo sprendimo dalį dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo pakeitimo naikinti. Tik pašalinus apeliacinės instancijos teismo nurodytus materialinių normų pažeidimus ir ištyrus visas aplinkybes, susijusias su bylos nagrinėjimo dalyku, gali būti išspręstas byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumas. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo ir siekdamas išsiaiškinti šalių reikalavimų ir atsikirtimų pagrįstumą, privalo išsiaiškinti aplinkybes, susijusias su nepilnamečių vaikų poreikiais, jų pokyčiais, būti aktyvus ir tikslinti šalių pareigą įrodinėti. Apeliacinės instancijos teismas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo ar nutarties teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdas ir pagal byloje pateiktus įrodymus negali šalių ginčo išnagrinėti iš esmės.

43Dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos.

44Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad nėra jokios priežasties keisti 2012-06-06 sprendimu nustatytą bendravimo su vaikais tvarką, kadangi nustatyta tvarka bendrauti be apribojimų yra visiškai protingas susitarimas.

45Atsakovė V. S. apeliaciniu skundu taip pat nesutinka su nustatyta bendravimo tvarka dalyje dėl atsisakymo įpareigoti ieškovą bendravimo su vaikais metu užtikrinti vaikų dalyvavimą būreliuose bei kitoje užklasinėje veikloje; atsakovo bendravimo su vaikais kas antrą penktadienį ir dėl bendravimo per vaikų atostogas.

46Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovu, jog bendravimo tvarka be apribojimų yra protingas susitarimas, kuris labiausiai atitinka tiek nepilnamečio vaiko, tiek skyriumi gyvenančio vieno iš tėvų interesus, tačiau tuo atveju, kuomet tarp šalių nėra konfliktų dėl bendravimo su vaikais tvarkos. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys nesugeba geranoriškai susitarti dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, todėl teismas pagrįstai pakeitė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-06-06 sprendimu nustatytą atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką. Atsižvelgus į šiuos argumentus, teismas atmeta ieškovo apeliacinio skundo argumentus.

47Atsakovė nesutinka, jog ieškovas nebuvo įpareigotas bendravimo su vaikais metu užtikrinti vaikų dalyvavimą būreliuose bei kitoje užklasinėje veikloje. Pirmosios instancijos teismas tokį įpareigojimą laikė dviprasmišku, neaiškiu ir ateityje galinčiu sudaryti keblumų, įgyvendinant bendravimo tvarką. Tokį savo sprendimą teismas motyvavo tuo, jog atsakovė nepateikė vaikų lankomų būrelių grafiko, be to, vaikų lankomi užsiėmimai ir renginiai ar šventės gali vykti dideliu atstumu, kas sudarytų keblumus, užtikrinti vieno ar kito vaiko dalyvavimą užsiėmimuose. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmos instancijos teismo argumentais. Atkreipiamas dėmesys, jog nepilnamečių vaikų būreliai ir kiti užsiėmimai priklauso individualiai nuo jų norų, todėl augant vaikams lankomų būrelių rūšis, lankomumo dažnumas ir vieta gali kisti. Tam, kad nustatyta bendravimo tvarka, atsižvelgiant į vaiko teisę dalyvauti lankomuose būreliuose, būtų įgyvendinama, ji turi būti lanksti ir suderinama su vaiko nuomone dėl atitinkamo poreikio lankyti vieną ar kitą užsiėmimą. Nagrinėjamu atveju teismas nepagrįstai atmetė atsakovės prašymą, motyvuodamas tuo, kad nėra pateikti nepilnamečių vaikų lankomų būrelių grafikai. Teisėjų kolegija pažymi, jog tėvai turi lygias teises ir pareigas auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Todėl tiek atsakovė, gyvendama kartu su nepilnamečiais vaikais, tiek ieškovas, gyvendamas skyriumi, turi pareigą rūpintis vaikų gerove, lavinimu ir užtikrinti jų dalyvavimą įprastuose užklasiniuose užsiėmimuose. Iš to seka, kad tuo atveju, kai tėvo bendravimo laikas sutampa su jo nepilnamečių vaikų atitinkamo pobūdžio užsiėmimais, jam tenka pareiga užtikrinti vaikų dalyvavimą tokiuose renginiuose. Tačiau, įvertinus aplinkybes, kad ieškovas, gyvendamas atskirai, apie vaikų užklasinę veiklą gali neturėti pakankamai informacijos, atsakovė įpareigojama elektroniniu paštu prieš kiekvieną atsakovo su nepilnamečiais vaikais susitikimą informuoti atsakovą apie vaikų užsiėmimus, vyksiančius atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo metu. Teismas pažymi, kad tėvų pareigų lygiateisiškumo principas reikalauja nepiktnaudžiauti nustatyta bendravimo tvarka ir neperkelti vaikų užklasinio lavinimo naštos tik vienam iš tėvų, nes tai gali tapti pagrindu dėl nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo.

48Atsakovė taip pat nesutinka, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovas papildomai su nepilnamečiais vaikais gali bendrauti penktadieniais. Atsakovės įsitikinimu, tokiu būdu pažeidžiamos jos teisės su vaikais praleisti savaitgalį nepertraukiamai. Teisėjų kolegija šiuos atsakovės apeliacinio skundo motyvus laiko pagrįstais. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovas turi teisę su nepilnamečiais vaikais bendrauti porinių savaičių savaitgaliais nuo penktadienio iki sekmadienio ir taip pat kiekvienos savaitės antradieniais ir penktadieniais, pažeidė ieškovės teises. Kaip jau ne kartą akcentuota, tėvų teisės bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra lygios, todėl nustačius ieškovui papildomą teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais ir kiekvienos savaitės penktadieniais, buvo pažeista atsakovės teisę bendrauti su vaikais savaitgaliais nepertraukiamai nuo penktadienio iki sekmadienio. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra tikslinga pakeisti nustatytą tvarką, numatant ieškovo bendravimą su nepilnamečiais vaikais kiekvienos savaitės antradieniais ir ketvirtadieniais, jam pasiimant vaikus po jų pamokų (ar užsiėmimų) iš ugdymo ar gyvenamosios vietos bei grąžinant tos pačios dienos 20 val. į jų gyvenamąją vietą. Atkreipiamas ginčo šalių dėmesys, kad nepilnamečių vaikų tėvams visada išlieką teisė dėl bendravimo su vaikais susitarti gera valia ir jiems priimtiniausiu būdu.

49Apeliantė apeliaciniame skunde išreiškė nesutikimą su nuostata, jog apie atostogų konkretų laiką ir trukmę šalys viena kitą informuoja per protingą laiką, bet ne vėliau kaip likus savaitei iki numatomų atostogų pradžios. Pasak atsakovės, tokia nustatyta tvarka negali būti įgyvendinama, teismas nenustatė, kas bus, jei tėvams nepavyktų susitarti. Atsakovė siūlo nustatyti, jog konkretų atostogų laiką šalys suderina elektroniniu paštu: atostogų laikotarpiui nuo einamųjų metų sausio 1 d. iki gegužės 31 d. šalys konkretų atostogų laiką suderina iki prieš tai einančių metų gruodžio 1 dienos; atostogų laikotarpiui nuo einamųjų metų birželio 1 d. iki gruodžio 31 d. šalys konkretų atostogų laiką suderina iki einamųjų metų gegužės 1 dienos. Kilus nesutarimui, poriniais metais prioritetas teikiamas tėvo pageidavimui dėl grafiko, neporiniais metais prioritetas teikiamas mamos pageidavimui dėl grafiko. Ar atostogos priskirtinos poriniams, ar neporiniams metams, nustatoma vadovaujantis pirma planuojamų atostogų diena. Šalis, kuri iki nustatytos dienos nepateikia kitai šaliai savo pasiūlymo dėl atostogų su vaikais laiko, netenka teisės remtis jai planuojamam laikotarpiui priklausančiu prioritetu, sprendžiant dėl atostogų su vaikais laiko – tokiu atveju prioritetas tam laikotarpiui suteikiamas kitai šaliai. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog šalims nepavyksta gražiuoju susitarti dėl atsakovo bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais, todėl teismas, būdamas aktyvus šeimos bylose, pagrįstai nustatė sąlygą dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais jų atostogų metu. Teisėjų kolegija pažymi, kad terminas per kurį turi būti informuotas vienas iš tėvų apie atostogas su nepilnamečiais vaikais turi būti protingas ir pakankamas, per kurį tėvai galėtų įvertinti atostogų planus. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovės pasiūlytą atostogų derinimo tvarką, sprendžia, jog tokios konkrečios tvarkos nustatymas tinkamai sureguliuos šalių santykius ir panaikins galimybę atsirasti konfliktams. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su ieškovės vertinimu dėl porinių ir neporinių metų nustatymo, kadangi toks vertinimas laikytinas nekonkrečiu. Teisėjų kolegijos įsitikinimu vertinant porinių ir neporinių metų nustatymą, tikslingiausia vadovautis atitinkamais metais: 2016 m. – poriniai, 2017 m. – neporiniai ir t.t.

50Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

51Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad patenkinus atsakovės priešieškinį iš dalies taip pat turėtų būti bylinėjimosi išlaidų priteista ir ieškovo naudai. Ieškovas teigia, kad bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos, atsižvelgus į Teisingumo ministro įsakymą „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“.

52Atsakovė apeliaciniu skundu ginčija bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, teigdama, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai apskaičiavo patenkintų apeliantės reikalavimų dalį, dėl ko buvo blogai paskaičiuota priteista bylinėjimosi išlaidų dalis. Apeliantė nurodo, kad iš ieškovo prašė priteisti abiejų vaikų išlaikymui 1 094,62 EUR per mėnesį, teismas priteisė 400,00 EUR abiems vaikams sumą, taigi patenkino ne 13,74 proc. reikalavimų kaip nurodyta skundžiamame sprendime, tačiau 36,54 proc. Apeliantė taip pat nurodo, kad teismas sprendimu nustatė keturis iš penkių atsakovės prašytų bendravimo punktų kas sudaro 80 proc. patenkintų reikalavimų, tačiau ne 50 proc. kaip nurodė teismas. Todėl, atsakovės įsitikinimu, iš atsakovo ieškovės naudai turi būti priteista ne 659,87 EUR, o 1 181,77 EUR.

53Kadangi iš dalies šalių ginčas turi būti sprendžiamas iš naujo, dėl ko nėra aiškios galutinės šalių patenkintų reikalavimų dalys, todėl apeliacinės instancijos teismas šalių bylinėjimosi išlaidų patirtų pirmosios instancijos teisme neperskirsto.

54Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

55Atsakovė už apeliacinį skundą yra sumokėjusi 31,00 EUR žyminį mokestį. Teisėjų kolegija laiko, kad atsakovės apeliacinis skundas patenkintas iš dalies (1,5/2) todėl iš ieškovo atsakovės naudai priteisiamos bylinėjimosi išlaidos.

56Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė visų reikšmingų bylos aplinkybių, netinkamai taikė galiojančias teisės normas ir iš dalies priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris dalyje dėl atsakovo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo yra keičiamas, o dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo naikinamas ir šioje dalyje byla gražinama nagrinėti iš naujo.

57Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

58Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. sprendimą dalyje dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo pakeisti ir išdėstyti sekančiai:

59„Pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-06-06 sprendimą civilinėje byloje Nr. N2-3291-127/2012 dalyje dėl tėvo T. S. bendravimo su nepilnamečiais vaikais E. S. ir D. S. tvarkos ir nustatyti tokią ieškovo T. S., asmens kodas ( - ) ir nepilnamečių vaikų E. S., asmens kodas ( - ) ir D. S., asmens kodas ( - ) bendravimo tvarką:

601. T. S. turi teisę su nepilnamečiais vaikais E. S. ir D. S. bendrauti metų porinių savaičių savaitgaliais, vaikus pasiimdamas iš jų gyvenamosios vietos penktadienį 18 val. bei grąžindamas tos pačios savaitės sekmadienį 20 val. į jų gyvenamąją vietą.

612. T. S. turi teisę su nepilnamečiais vaikais E. S. ir D. S. bendrauti kiekvienos savaitės antradieniais ir ketvirtadieniais, pasiimdamas vaikus po jų pamokų (ar užsiėmimų) iš ugdymo ar gyvenamosios vietos bei grąžindamas tos pačios dienos 20 val. į jų gyvenamąją vietą.

623. T. S. turi teisę su nepilnamečiais vaikais E. S. ir D. S. bendrauti kiekvienais neporiniais metais per Šv. Kalėdas ir Šv. Velykas bei kiekvienais poriniais metais per Naujųjų metų ir Kūčių šventes, pasiimdamas vaikus šventinės dienos 10 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas juos iki kitos dienos 15 val. į jų gyvenamąją vietą.

634. T. S. turi teisę su nepilnamečiais vaikais E. S. ir D. S. bendrauti per savo gimtadienį. Jei gimimo diena sutampa su darbo diena, tėvas paima vaikus po vaikų užsiėmimų ir gražina juos į jų gyvenamąją vietą iki 20 val. Jei gimimo diena sutampa su šeštadieniu, tėvas turi teisę paimti vaikus šeštadienį 10 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinti sekmadienį iki 20 val.

645. T. S. turi teisę su nepilnamečiais vaikais E. S. ir D. S. bendrauti per Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį), vaikus pristatydamas į jų gyvenamąją vietą iki 20 val.

656. T. S. turi teisę su nepilnamečiais vaikais E. S. ir D. S. praleisti pusę vaikų mokyklinių atostogų (pavasario, rudens, žiemos) laiko. Tėvas turi teisę praleisti su vaikais pusę vaikų vasaros atostogų. Apie atostogų konkretų laiką ir trukmę šalys viena kitą informuoja elektroniniais laiškais: atostogų laikotarpiui nuo einamųjų metų sausio 1 d. iki gegužės 31 d. šalys konkretų atostogų laiką suderina iki prieš tai einančių metų gruodžio 1 dienos; atostogų laikotarpiui nuo einamųjų metų birželio 1 d. iki gruodžio 31 d. šalys konkretų atostogų laiką suderina iki einamųjų metų gegužės 1 dienos. Kilus nesutarimui, poriniais metais prioritetas teikiamas tėvo pageidavimui dėl grafiko, neporiniais metais prioritetas teikiamas mamos pageidavimui dėl grafiko. Šalis, kuri iki nustatytos dienos nepateikia kitai šaliai savo pasiūlymo dėl atostogų su vaikais laiko, netenka teisės remtis jai planuojamam laikotarpiui priklausančiu prioritetu, sprendžiant dėl atostogų su vaikais laiko – tokiu atveju prioritetas tam laikotarpiui suteikiamas kitai šaliai.

667. T. S. privalo užtikrinti vaikų/vaiko dalyvavimą užsiėmimuose, renginiuose ir šventėse tuo atveju, kai T. S. bendravimo tvarka su vaikais sutampa su vaikų/vaiko užsiėmimais, renginiais, šventėmis ar pan. Atsakovė V. S. įpareigojama elektroniniu paštu prieš kiekvieną atsakovo su nepilnamečiais vaikais susitikimą informuoti atsakovą apie vaikų būrelius, užsiėmimus, šventes ar pan., vykstančius atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo metu.

678. T. S. turi teisę su nepilnamečiais vaikais E. S. ir D. S. bendrauti vaizdinėmis elektroninio ryšio priemonėmis (Skype, Face Time ar analogiškomis), vaikams laisvu nuo pamokų ruošos ir užsiėmimų (būrelių) laiku.

689. T. S., negalėdamas bendrauti su nepilnamečiais vaikais E. S. ir D. S. nustatytą dieną, privalo apie tai pranešti vaikų motinai per protingą laiką, bet ne vėliau kaip prieš tris dienas telefono skambučiu, SMS žinute ar kitu abiems šalims priimtinu būdu.

6910. Apie numatomą vaikų E. S. ir D. S. gyvenamosios vietos, mokymo (ugdymo) įstaigos pasikeitimus, vaikų motina V. S. privalo informuoti vaikų tėvą T. S. prieš protingą laiką.“.

70Teismo sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams pakeitimo panaikinti ir bylą šioje dalyje grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

71Teismo sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo panaikinti ir klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

72Priteisti iš atsakovo T. S. (a.k. ( - ) ieškovės V. S. (a.k( - ) naudai 23,25 EUR (dvidešimt tris eurus, 25 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas nustatyti... 5. Nurodė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2013-06-06 sprendimu... 6. Teismo posėdžio metu ieškovas atsiėmė ieškinį, kadangi sūnus... 7. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, 2013-10-18 pateikė teismui priešieškinį,... 8. Teismo posėdžio metu atsakovė nesutiko, kad ieškovas atsiimtų ieškinį... 9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-09-14 sprendimu ieškinį paliko... 10. 1. T. S. turi teisę su nepilnamečiais vaikais E. S. ir D. S. bendrauti metų... 11. 2. T. S. turi teisę su nepilnamečiais vaikais E. S. ir D. S. bendrauti... 12. 3. T. S. turi teisę su nepilnamečiais vaikais E. S. ir D. S. bendrauti... 13. 4. T. S. turi teisę su nepilnamečiais vaikais E. S. ir D. S. bendrauti per... 14. 5. T. S. turi teisę su nepilnamečiais vaikais E. S. ir D. S. bendrauti per... 15. 6. T. S. turi teisę su nepilnamečiais vaikais E. S. ir D. S. praleisti pusę... 16. 7. T. S. turi teisę su nepilnamečiais vaikais E. S. ir D. S. bendrauti... 17. 8. T. S., negalėdamas bendrauti su nepilnamečiais vaikais E. S. ir D. S.... 18. 9. Apie numatomą vaikų E. S. ir D. S. gyvenamosios vietos, mokymo (ugdymo)... 19. Priteisė iš T. S. atsakovės V. S. naudai 659,87 EUR bylinėjimosi išlaidų.... 20. Teismas, spręsdamas ieškinio atsiėmimo klausimą, atsižvelgė į ieškovo... 21. Atsakovė V. S. apeliaciniu skundu prašo: panaikinti Vilniaus miesto... 22. Nurodo, kad:
  1. Teismas pažeidė įrodymų vertinimą... 23. Ieškovas T. S. apeliaciniu skundu prašo: panaikinti Vilniaus miesto... 24. Nurodo, kad:
    1. Atsakovė oficialiai gauna vidutiniškai 450,00... 25. Ieškovas T. S. atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo atsakovės... 26. Nurodo, kad:
      1. Atsakovė yra jauna, darbinga, be sveikatos... 27. Atsakovė atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo ieškovo... 28. Nurodo, kad:
        1. Apeliantas klaidingai nurodo, jog teismas... 29. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 30. Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas... 31. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo... 32. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo... 33. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios... 34. Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams.... 35. Ieškovas apeliaciniu skundu nesutinka su teismo priteisto išlaikymo... 36. Atsakovė V. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas netinkamai nustatė... 37. Byloje kilęs ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo... 38. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-06-06 sprendimu... 39. Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovės argumentus dėl padidėjusių... 40. CPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pirmosios instancijos teismo pareiga... 41. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, jeigu dėl... 42. Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl kitų apeliacinių skundų... 43. Dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos.... 44. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad nėra jokios priežasties keisti... 45. Atsakovė V. S. apeliaciniu skundu taip pat nesutinka su nustatyta bendravimo... 46. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovu, jog bendravimo tvarka be... 47. Atsakovė nesutinka, jog ieškovas nebuvo įpareigotas bendravimo su vaikais... 48. Atsakovė taip pat nesutinka, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog... 49. Apeliantė apeliaciniame skunde išreiškė nesutikimą su nuostata, jog apie... 50. Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme. ... 51. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad patenkinus atsakovės... 52. Atsakovė apeliaciniu skundu ginčija bylinėjimosi išlaidų paskirstymą,... 53. Kadangi iš dalies šalių ginčas turi būti sprendžiamas iš naujo, dėl ko... 54. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.... 55. Atsakovė už apeliacinį skundą yra sumokėjusi 31,00 EUR žyminį mokestį.... 56. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos... 57. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,... 58. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. sprendimą dalyje dėl... 59. „Pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-06-06 sprendimą... 60. 1. T. S. turi teisę su nepilnamečiais vaikais E. S. ir D. S. bendrauti metų... 61. 2. T. S. turi teisę su nepilnamečiais vaikais E. S. ir D. S. bendrauti... 62. 3. T. S. turi teisę su nepilnamečiais vaikais E. S. ir D. S. bendrauti... 63. 4. T. S. turi teisę su nepilnamečiais vaikais E. S. ir D. S. bendrauti per... 64. 5. T. S. turi teisę su nepilnamečiais vaikais E. S. ir D. S. bendrauti per... 65. 6. T. S. turi teisę su nepilnamečiais vaikais E. S. ir D. S. praleisti pusę... 66. 7. T. S. privalo užtikrinti vaikų/vaiko dalyvavimą užsiėmimuose,... 67. 8. T. S. turi teisę su nepilnamečiais vaikais E. S. ir D. S. bendrauti... 68. 9. T. S., negalėdamas bendrauti su nepilnamečiais vaikais E. S. ir D. S.... 69. 10. Apie numatomą vaikų E. S. ir D. S. gyvenamosios vietos, mokymo (ugdymo)... 70. Teismo sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams pakeitimo... 71. Teismo sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo panaikinti ir... 72. Priteisti iš atsakovo T. S. (a.k. ( - ) ieškovės V. S. (a.k( - ) naudai...