Byla e2-23568-820/2017
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vaidas Pajeda, sekretoriaujant Daliai Remeškevičienei, dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei S. I., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Seesam Insurance AS Lietuva filialo ieškinį atsakovėms A. S. ir A. S. dėl žalos atlyginimo.

2Teismas

Nustatė

3

  1. Ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindo santrauka
  1. Ieškovas kreipėsi į teismą ir pareiškė šiuos reikalavimus (ieškinio dalykas):
    1. Priteisti iš atsakovių solidariai 3 957,62 EUR žalos atlyginimui.
    2. Priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas.
    3. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškovas nurodė, jog draudėja pranešė, jog apdraustame objekte pradėjo trūkinėti sienos, pradėjo byrėti tinkas, pakabinamos lubos buvo užlietos vandeniu. Šie sužalojimai atsirado atsakovėmis, gyvenančioms aukštu aukščiau pradėjus remonto darbus.
  3. Atsakovės įgijo vieną butą dalimis ir vėliau iš jo, po remonto, suformavo du atskirus nekilnojamuosius daiktus.
  4. Ieškovo paskirti ekspertai nustatė, jog draudėjos bute žala padaryta dėl atsakovių buto remonto. Nustačius žalos padarymo faktą, draudėjai ieškovas išmokėjo 3 957,62 EUR draudimo išmoką ir kreipėsi į atsakoves dėl žalos atlyginimo, tačiau atsakovės žalos neatlygino.
  1. Atsakovės atsikirtimų santrauka
  1. Atsakovė A. S. pateikė atsiliepimą, kuriame su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.
  2. Atsakovė nurodė, jog ieškovas nenurodė jokio atsakovių veiksmo, kuris galėtų būti laikomas žalos priežastimi.
  3. Ieškovas neįvertino, jog namas yra senas, statytas 1905 metais, blogos būklės, todėl įvairūs įtrūkimai atsiranda be jokio išorinio poveikio.
  4. Ieškovas neįrodė priežastinio ryšio. Šiuo atveju nėra duomenų, kokia padėtis buvo iki žalos padarymo ir kokia situacija buvo po draudiminio įvykio. Todėl ieškovo nurodomi sugadinimai galėjo būti ne tik atsakovių remonto pasekmė, bet visai kitos priežastys arba būti iki to. Ieškovas ieškinį grindžia prielaidomis, tačiau nepateikia jokių įrodymų, jog remonto darbai pas atsakoves buvo atliekami.
  5. Į draudiką buvo kreiptasi praėjus trims mėnesiams, t. y. praleidus taisyklėse nustatytą 3 dienų terminą.
  6. Ieškovo pateiktos foto nuotraukos negali būti tinkami įrodymai byloje, nes gautos be atsakovių sutikimo ir paaiškinimų, o draudėjos paaiškinimai yra subjektyvūs.
Teismas konstatuoja :
  1. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados
  1. Teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą (CPK 176 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010, 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010, 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009 ir kt.).
  2. Teismas nustatė žemiau nurodytas aplinkybes.
  3. Butas, esantis ( - ), Vilniuje (toliau tekste – draustas butas), buvo draustas pas ieškovą. Draudimo laikotarpis nuo 2014 m. gruodžio 31 d. iki 2015 m. gruodžio 30 d. (1 t., p. 11). Draudėja pranešė apie buto sugadinimus atsiradusius 2015 m. vasario 07 d., nurodydama, jog galimai butas sugadintas dėl aukščiau esančiame bute vykdomų remonto darbų (1 t., p. 13).
  4. Ieškovas, nustatęs jog įvykis yra draudiminis ir nustatęs padarytos žalos dydį, draudėjai išmokėjo 3 957,62 EUR draudimo išmoką (1 t., p. 17-18) bei įgijo teisę reikšti atgręžtinį reikalavimą į žala padariusį asmenį.
  5. Byloje nėra ginčo, jog virš drausto buto yra atsakovių butas, kuris vėliau buvo padalintas į du atskirus nekilnojamuosius daiktus.
  6. Ieškovas užsakė Pažaidų atsiradimo priežasties tyrimo ataskaitą (toliau tekste – Ataskaita; 1 t., p. 28-126). Ataskaitą rengė kvalifikuotas ekspertas su asistentu bei kvalifikuotas sąmatininkas.
  7. Ataskaitoje nustatyta, jog žala draustam butui padaryta atliekant virš drausto buto esančio atsakovių buto remonto darbus. Žala atsirado dėl vandens išsiliejimo dvejose vietose bei remonto darbų metu atsiradusių apkrovų persiskirstymo perdangai. Ataskaitą atliko kvalifikuoti asmenys, todėl nėra pagrindo abejoti jų ataskaitoje pateiktomis išvadomis. Atsakovė A. S. atsikirtinėja tuo, jog nėra aišku kokia drausto buto būklė buvo iki remonto darbų ir nėra įrodymų, kad žala atsirado būtent dėl atsakovių buto remonto, o nepastato senumo ar nusidėvėjimo. Su šiais teiginiais nesutiktina. Ekspertai apžiūrėjo drausto buto sužalojimus ir vertino jų atsiradimo priežastis. Kvalifikuotiems asmenims įvertinti žalos atsiradimo priežastis gali pakakti ir kitų duomenų, nebūtinai turi būti užfiksuota drausto buto padėtis iki draudiminio įvykio. Įstatymai nenustato pareigos fiksuoti daikto būklę sudarant draudimo sutartį ir žalos dydį nustatyti po draudiminio įvykio atliekant pakartotinę fiksaciją. Šioms aplinkybėms nustatyti ekspertai gali naudoti ir kitokius būdus, todėl ekspertai galėjo nustatyti pažeidimų kilmę ir be drausto buto fiksacijos iki draudiminio įvykio atsitikimo. Iš minėtos ataskaitos matyti, jog ekspertams pakako duomenų neabejotinai išvadai pateikti apžiūrėjus draustą butą, sužalojimus ir atsakovių butą po įvykio. Byloje nėra duomenų, jog užpylimo vandeniu židinys buvo ne iš atsakovių buto, o ataskaitoje nustatyta, jog užpylimo vietose buvo permontuojami atsakovių santechniniai įrenginiai ir nustatytas tik šis vienintelis galimas užpylimo šaltinis. Atsakovės nenurodė, jog tose vietose būtų buvęs koks nors kitas vandens atsiradimo šaltinis iš išorės. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo netikėti ataskaitoje pateiktomis išvadomis, o atsakovės atsikirtimai atmestini.
  8. Atsakovė A. S. atsikirtinėja, jog ataskaitoje esančios foto nuotraukos, padarytos atsakovių bute yra padarytos be jų leidimo ir nėra jų paaiškinimo. Nors atsakovės žinojo apie draudiminį įvykį ir galėjo imtis priemonių, jog būtų nustatytos visos aplinkybės visapusiškai, tačiau elgėsi pasyviai ir jokių veiksmų, išskyrus elektroninį laišką, kuriame nėra aiškių paaiškinimų, nepateikė. Atsakovės nurodomos fotonuotraukos yra padarytos drausto buto savininkės, kuri fiksavo galimus pažeidimus, ir ekspertų, atliekant apžiūrą. Byloje nėra duomenų, jog drausto buto savininkė arba ekspertai būtų patekę į atsakovių patalpas joms ar jų atstovams prieštaraujant, todėl darytina labiau tikėtina išvada, jog jiems buvo suteikta teisė įeiti į atsakovių patalpas ir jas fotografuoti. Be to, drausto buto savininkė turėjo teisę fiksuoti pažeidimus, darančius žalą jos turtui. Įstatymai neriboja galimybės fiksuoti pažeidimus. Byloje nėra duomenų, jog šie įrodymai surinkti pažeidžiant CPK 177 straipsnio 2 dalies nuostatas, todėl teismas juos vertina kaip tinkamus įrodymus ir atsakovės A. S. teiginiai atmestini, kaip nepagrįsti.
  9. Taigi byloje nustatyta, jog draustam butui pažeidimai atsirado dėl atsakovių bute vykdytų remonto darbų ir dvejose vietose išsiliejusio vandens. Atsakovių neteisėti veiksmai pasireiškė kaip virš drausto buto esančio buto savininkių nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims (CK 6.246 str.).
  10. Remonto darbų sąmatą paskaičiavo kvalifikuotas sąmatininkas (1 t., p. 123-126). Darbų apimtis atitinka draudiko nustatytus drausto buto sužalojimus (1 t., p. 21-24). Atsakovės neginčijo sąmatoje nurodytų darbų, jų apimčių ir jų įkainių, todėl laikytina, jog paskaičiuotų remonto darbų kaina, t. y. draustam butui padaryta žala yra 3 957,62 EUR.
  11. Taigi yra nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.266 str.): 3 957,62 EUR žala padaryta sugadinant draustą butą (CK 6.249 str.), atsakovių neteisėti veiksmai, kurie pasireiškė nesugebėjimu naudotis turtu (butu) taip, kad nedarytų žalos kitiems asmenims (CK 6.246 str.), yra tiesioginis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos, nes atsakovių neteisėti veiksmai buvo žalos atsiradimo pasekmė (CK 6.247 str.). Todėl atsakovės yra atsakingos dėl draustam butui padarytos žalos ir ieškovas turi atgręžtinio reikalavimo teises į atsakoves (CK 6.1015 str.).
  12. Žala padaryta remontuojant atsakovėms bendrosios dalinės nuosavybės teise iki padalinimo buvusį butą. Prievolė yra solidari, nes padaryta abiejų atsakovių bendrais veiksmais – remontuojant ir padalijant joms priklausantį butą (CK 6.6 str. 3 d.).
  13. Aplinkybė, jog iki turto padalijimo atsakovių buto dalys buvo nelygios gali būti nagrinėjama sprendžiant bendraskolių tarpusavio atgręžtinių reikalavimų apimtis, tačiau neturi reikšmės šiam ginčui (CK 6.9 str. 1 d.).
  14. Atsakovės A. S. nurodomos aplinkybės dėl draudimo taisyklių pranešti apie draudiminį įvykį pažeidimo neturi teisinės reikšmės šiam ginčui išspręsti, nes tai yra draudėjo ir draudiko tarpusavio santykius reguliuojantis aktas, kuris neatleidžia žalą padariusio asmens nuo atsakomybės už padarytą žalą.
  15. Pagal CK 6.37 straipsnio 1 dalį skolininkas privalo mokėti procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo, todėl iš atsakovo priteistina 5 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str.).
  16. Kiti šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).

4Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str.).
  2. Ieškovas sumokėjo 90 EUR žyminio mokesčio (1 t., p. 131). Ieškovas patyrė išlaidas advokato pagalbai apmokėti: 750 EUR (1 t., p. 132-135). Bendros ieškovo bylinėjimosi išlaidos 840 EUR. Patenkinus ieškinį ieškovui iš atsakovų priteistina 840 EUR bylinėjimosi išlaidų.
  3. Teismas patyrė 5,80 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios paskirstomos CPK 96 straipsnio nustatyta tvarka. Kadangi jos mažesnės, nei nustatyta įstatymo, todėl nepriteistinos.
  4. Šalims išaiškintina, kad pagal CPK 140 straipsnio 4 dalį per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese CPK 595 straipsnio tvarka.
Teismas, vadovaudamasis CPK 93, 96, 98, 259-274 straipsniais,

Nutarė

5patenkinti ieškinį. Priteisti ieškovui Seesam Insurance AS, veikiančiam per Lietuvos filialą (į. k. 302677744), iš atsakovių A. S. (a. k. ( - ) ir A. S. (a. k. ( - ) solidariai 3 957,62EUR (tris tūkstančius devynis šimtus penkiasdešimt septynis euro ir 62 euro centus) žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos – 3 957,62 EUR (trijų tūkstančių devynių šimtų penkiasdešimt septynių euro ir 62 euro centų) už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo (2017 m. gegužės 02 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei lygiomis dalimis 840 EUR (aštuonis šimtus keturiasdešimt euro) bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 420 EUR iš kiekvienos atsakovės. Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai