Byla 2S-2332-565/2016
Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutarties

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo N. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutarties,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

31. Ieškovas N. T. pareiškė patikslintą ieškinį atsakovams Vilniaus rajono sodininkų bendrijai „Dobilas“, J. A., A. R., M. B., kuriuo reiškia tris naujus savarankiško pobūdžio reikalavimus dėl valstybinių žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, t.y. prašo panaikinti J. A. valstybinės žemės, esančios sodininkų bendrojoje „Dobilas“, privatizavimą – valstybinės žemės pirkimo – pardavimo 1996-09-24 sutartį; A. R. valstybinės žemės, esančios sodininkų bendrijoje „Dobilas“, valstybinės žemės pirkimo 1996-09-24 sutartį; ir M. B. valstybinės žemės, esančios sodininkų bendrijoje „Dobilas“ valstybinės žemės pirkimo pardavimo 1996-09-24 sutartį.

4II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

52. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-08-29 nutartimi nustatė ieškovui N. T. 10 dienų nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos terminą 1 353 Eur žyminiam mokesčiui už patikslintą ieškinį sumokėti ir pateikti teismui žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius duomenis.

63. Teismas nurodė, kad ieškovo reiškiami patikslinto ieškinio reikalavimai dėl valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis yra turtinio pobūdžio. Reikšdamas šiuos reikalavimus ieškovas ginčija atsakovais esančių fizinių asmenų daiktines teises į nekilnojamąjį turtą – žemės sklypus, todėl ieškovas privalo sumokėti už ieškinį CPK 80 str. 1 d. 1 p. numatyto dydžio žyminį mokestį, kuris skaičiuojamas procentais nuo ieškinio sumos. Patikslintu ieškiniu ieškovas reiškia tris reikalavimus, galinčius būti savarankišku ieškinio dalyku, t.y. ginčija tris nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartis. Nagrinėjamu atveju ieškinio suma turi būti nustatoma pagal atsakovų grąžintino turto rinkos vertę, ieškovo ginčijamus sandorius pripažinus negaliojančiais ir pritaikius restituciją (CPK 85 str. 1 d. 11 p.). Ieškovas nenurodo ieškinio sumos, tačiau pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus matyti, kad J. A. pagal ginčijamą 1996-09-24 valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį įgyto žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra 17 667 Eur; A. R. pagal 1996-09-24 valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį įgyto žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra 22 793 Eur, M. B. pagal 1996-09-24 valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį įgyto žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra 12 743 Eur. Ieškovas ginčija minėtas valstybinio žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis visa apimtimi, todėl pagal bendrą visų patikslinto ieškinio reikalavimų sumą sudaro 53 203 Eur. Todėl teismas sprendė, kad už patikslintą ieškinį mokėtinas žyminis mokestis suapvalinus iki sveikojo skaičiaus sudaro 1 353 Eur (868 Eur + 24 241 Eur x 2 proc.).

74. Teismas padarė išvadą, kad patikslintame ieškinyje ieškovo reiškiami reikalavimai nepatenka į Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo reguliavimo sritį. Be to, Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymas, skirtingai nei Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas (23 str. 3 d.), nenumato bendrijos narių atleidimo nuo žyminio mokesčio už reikalavimus, susijusius su bendrijos veikla. Todėl teismas ieškovui nustatė terminą žyminiam mokesčiui už patikslintą ieškinį sumokėti ir pateikti žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius duomenis (CPK 115 str. 2 d.).

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

95. Ieškovas N. T. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-08-29 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Skundas grindžiamas šiais argumentais.

105.1. Teismas neteisingai skaičiuoja ieškovui teksiantį sumokėti žyminį mokestį nuo visos sklypų vertės, nors ieškovas neprašo priteisti J. A. 17 667 Eur vertės žemės sklypo, A. R. 22 793 Eur vertės žemės sklypo ir M. B. 12 743 Eur vertės žemės sklypo.

115.2. Patikslintu ieškiniu ieškovas prašo panaikinti valstybės žemės J. A., A. R. ir M. B. privatizavimo – pirkimo sutartis ne ieškovo, o valstybės naudai, kadangi šie asmenys privatizavo žemę, pažeisdami įstatymus. Ieškovas patikslintu ieškiniu gina valstybės, o ne savo interesus, be to, 1996 m. ši žemė neturėjo realios vertės, todėl būtų neteisinga ieškovui mokėti žyminį mokestį nuo nurodytų sklypų dabartinės vertės. Ieškovo nuomone, pagal CPK 80 str. 1 d. 5 p. už kiekvieną prašymą dėl pirkimo privatizavimo sutarties panaikinimo jis turėtų mokėti po 41 Eur žyminį mokestį, taigi iš viso – 123 Eur žyminį mokestį.

126. Atsakovas A. R. ir M. B. atsiliepimu nesutinka su atskiruoju skundu ir prašo palikti galioti skundžiamą nutartį. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais.

136.1. Ieškovo skundo argumentai prieštarauja CK 1.5 str. įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Jeigu civilinių teisinių santykių subjektas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, pažeidžia pagrindinius principus, įtvirtintus teisėje, teismas gali atsisakyti ginti tokio subjekto teises.

146.2. Byloje nėra įrodymų, kad valstybė įgaliojo ieškovą ginti jos interesus teisme, reikšti valstybės vardu ieškinius dėl sandorių panaikinimo valstybės naudai.

15IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

167. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu, taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į skundo argumentus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmos instancijos teismo 2016-08-29 nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatė. Atskirasis skundas atmestinas.

178. Bylos duomenimis, ieškovo ieškinys pirmosios instancijos teisme yra reiškiamas atsakovams prašant panaikinti atsakovo J. A. valstybinės žemės, esančios sodininkų bendrojoje „Dobilas“, privatizavimą – valstybinės žemės pirkimo–pardavimo 1996-09-24 sutartį; atsakovo A. R. valstybinės žemės, esančios sodininkų bendrijoje „Dobilas“, 1996-09-24 valstybinės žemės pirkimo sutartį; ir atsakovės M. B. valstybinės žemės, esančios sodininkų bendrijoje „Dobilas“ 1996-09-24 valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama 2016-08-29 nutartimi nustatė ieškovui N. T. 10 dienų nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos terminą 1 353 Eur žyminiam mokesčiui už patikslintą ieškinį sumokėti ir pateikti teismui žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius duomenis (CPK 115 str. 2 d.).

189. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs patikslintame ieškinyje ieškovo pareikštus reikalavimus, teisingai sprendė, kad ieškovo pareikšti trys savarankiški reikalavimai yra turtinio pobūdžio, o ieškinio suma turi būti nustatoma pagal atsakovų grąžintino turto rinkos vertę, ieškovo ginčijamus sandorius pripažinus negaliojančiais ir pritaikius restituciją (CPK 80 str. 1 d. 1 p., CPK 85 str. 1 d. 11 p.), taip pat teisingai vertino, kad ieškovas ginčija minėtas valstybinio žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis visa apimtimi, bendra visų patikslinto ieškinio reikalavimų suma sudaro 53 203 Eur, ir ieškinio reikalavimai nepatenka į Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo reguliavimo sritį, be to, šis įstatymas, skirtingai nei Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas nenumato bendrijos narių atleidimo nuo žyminio mokesčio už reikalavimus, susijusius su bendrijos veikla, todėl ieškovas šiuo atveju turi sumokėti iš viso 1 353 Eur žyminį mokestį už ieškinį. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Ieškovas pirmosios instancijos teismo nustatytų ginčo žemės sklypų vertės neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu plačiau nepasisako, pritardamas pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms.

1910. Žyminis mokestis yra įstatymo nustatyta pinigų suma, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus. Šio mokesčio sumokėjimas yra viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų, kuria siekiama kelių tikslų, svarbių viešajam interesui: netiesiogiai užkirsti kelią nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų. CPK normos imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo jo sąlygas ir tvarką, kuri visiems asmenims užtikrina vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1582-186/216).

2011. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad „turtinės naudos“ gavimas, kaip kriterijus, kvalifikuojant ginčą turtiniu dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, nėra įtvirtintas nei įstatyme, nei teismų praktikoje. CPK normų, reglamentuojančių ginčo kvalifikavimą „turtiniu“ ir žyminio mokesčio dydžio nustatymą, aiškinimo ir taikymo taisyklės, suformuluotos teismų praktikoje nagrinėjant bylas, kuriose reiškiamas actio Pauliana ieškiniai, pagrįstai taikytos ir nagrinėjamoje byloje, kadangi šioje byloje ieškiniu reiškiamas prašymas pripažinti sandorius negaliojančiais, ieškovo teigimu, siekiant naudos ne sau, o kitam asmeniui. Įstatymų leidėjo valios actio Pauliana ieškinį laikyti turtiniu reikalavimu patvirtina ir nuo 2011 m. spalio 1 d. įsigalioję CPK 85 str. pakeitimai, nes naujame šio straipsnio 1 d. 11 p. tiesiogiai įtvirtinta, kad bylose dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ieškinio suma nustatoma pagal atsakovo grąžintinas sumas arba atsakovo grąžintino turto rinkos vertę, jeigu pripažinus sandorį negaliojančiu būtų taikoma restitucija. Kvalifikavus actio Pauliana ieškinį turtiniu, jis žyminiu mokesčiu apmokestinamas pagal CPK 80 str. 1 d. 1 p. kaip turtinis reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2014).

2112. Ieškovas skunde nurodo, kad pareikštu ieškiniu jis siekia ne tiesioginės turtinės naudos sau, o gina valstybės interesus (t.y. jis neprašo priteisti žemės sklypų o prašo panaikinti atsakovų sudarytas valstybės žemės privatizavimo – pirkimo sutartis ne ieškovo, bet valstybės naudai), be to, 1996 m. ši žemė neturėjo realios vertės, todėl būtų neteisinga ieškovui mokėti žyminį mokestį nuo nurodytų sklypų dabartinės vertės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą ir suformuotą teismų praktiką, ieškovo reikalavimai panaikinti atsakovų J. A., A. R. ir M. B. 1996-09-24 sudarytas valstybinės žemės, esančios sodininkų bendrojoje „Dobilas“, pirkimo – pardavimo sutartis valstybės naudai, negali būti vertinami kaip kiti ginčai CPK 80 str. 1 d. 5 p. prasme, nes šie reikalavimai, net jeigu tokio ieškinio patenkinimo atveju turtas būtų priteisiamas ne ieškovui, o kitam asmeniui, yra turtinio pobūdžio, ir žyminis mokestis turi būti mokamas nuo ieškinio sumos, kuri nustatoma pagal atsakovų grąžintino turto rinkos vertę (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 11 p.). Ieškovo argumentai, kad neteisinga mokėti žyminį mokestį nuo atsakovų sklypų dabartinės vertės, nes 1996 m. ši žemė neturėjo realios vertės, yra atmestini, kadangi jis galėjo ginčyti šiuos sandorius anksčiau, t.y. esant žymiai mažesnei jų vertei, o ne po 20 m. nuo ginčo sandorių sudarymo. Taigi pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad ieškovo ieškiniu keliami reikalavimai pripažinti atsakovų 1996-09-24 sudarytus sandorius negaliojančiais nepatenka į CPK 80 str. 1 d. 5 p. nurodytus ginčus, kurie apmokestinami 41 Eur žyminiu mokesčiu, o vertintini kaip turtiniai ginčai, kurie pagal CPK 80 str. 1 d. 1 p. ir 85 str. 1 d. 11 p. apmokestinami nuo ieškinio sumos, kuri nustatoma pagal atsakovų grąžintino turto rinkos vertę.

2213. Įstatymo leidėjas įtvirtina subjektų, kuriems pavedama ginti (atstovauti) viešuosius interesus teisme, ratą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1066-464/2016). Tačiau apeliacinės teismas nenustatė, kad šiuo atveju ieškovas būtų susijęs su viešojo intereso gynimu. Todėl sutiktina su atsakovų argumentais, nurodytais atsiliepime į atskirąjį skundą, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog valstybė įgaliojo jį reikšti valstybės vardu ieškinius dėl sandorių panaikinimo valstybės naudai (CPK 12, 178 str.). Pažymėtina, kad kiekvienas asmuo turi teisę teisme ginti savo teises ir teisėtus interesus; o teisę kreiptis į teismą ginant kitų asmenų teises ar viešąjį interesą turi tik įstatyme konkrečiai nurodyti asmenys. Įstatymų numatytais atvejais prokuroras, valstybės ar savivaldybių institucijos ir kiti asmenys gali pareikšti ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti (CPK 49 str. 2 d.). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad privatus asmuo nėra įgaliotas ginti viešąjį interesą, inter alia, kreiptis į teismą dėl viešosios teisės pažeidimų padarinių šalinimo, tačiau viešosios teisės pažeidimas gali sutapti su privačios asmens teisės ar privataus intereso pažeidimu, tokiu atveju privačiam asmeniui pripažįstamas teisinis suinteresuotumas CPK 5 str. prasme. Kasacinis teismas išaiškino, kad privataus asmens, reiškiančio reikalavimą dėl viešosios teisės pažeidimų padarinių pašalinimo, ieškinys gali būti patenkintas tik bylos nagrinėjimo metu nustačius, kad viešosios teisės pažeidimais buvo padaryta žala jo privačioms teisėms ar teisėtiems interesams, o jo reikalaujamas teisių gynimo būdas neprieštarauja civilinių santykių subjektų interesų derinimo, inter alia, proporcingumo bei teisinio apibrėžtumo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-325-469/2015). Taigi nesant įrodymų, kad ieškovo nurodomais viešosios teisės pažeidimais buvo padaryta žala ieškovo privačioms teisėms ar teisėtiems interesams, šiuo atveju negali būti pripažįstama, kad pareikštu ieškiniu yra ginamas viešasis interesas, todėl ieškovas nepatenka į kitų asmenų, kurie CPK 83 str. 1 d. 5 p. pagrindu yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo, kai jie kreipiasi į teismą, pareikšdami ieškinį siekiant apginti viešąjį, valstybės ar savivaldybės interesus, ratą. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė pagal CPK 80 str. 1 d. 1 p. ir 85 str. 1 d. 11 p. ieškovui sumokėti 1 353 Eur žyminį mokestį už tris reiškiamus savarankiškus reikalavimus pripažinti ginčo žemės sklypų pirkimo – pardavimo sandorius negaliojančiais.

2314. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė civilinio proceso nuostatas, reglamentuojančias žyminio mokesčio dydžio už ieškinį nustatymo klausimus ir pagrįstai įpareigojo ieškovą sumokėti už ieškinį 1 353 Eur žyminį mokestį. Todėl atskirasis skundas atmetamas ir skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

24Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p.,

Nutarė

25Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė,... 2. I. Ginčo esmė... 3. 1. Ieškovas N. T. pareiškė patikslintą ieškinį atsakovams Vilniaus rajono... 4. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 5. 2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-08-29 nutartimi nustatė ieškovui... 6. 3. Teismas nurodė, kad ieškovo reiškiami patikslinto ieškinio reikalavimai... 7. 4. Teismas padarė išvadą, kad patikslintame ieškinyje ieškovo reiškiami... 8. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 9. 5. Ieškovas N. T. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto... 10. 5.1. Teismas neteisingai skaičiuoja ieškovui teksiantį sumokėti žyminį... 11. 5.2. Patikslintu ieškiniu ieškovas prašo panaikinti valstybės žemės J.... 12. 6. Atsakovas A. R. ir M. B. atsiliepimu nesutinka su atskiruoju skundu ir... 13. 6.1. Ieškovo skundo argumentai prieštarauja CK 1.5 str. įtvirtintiems... 14. 6.2. Byloje nėra įrodymų, kad valstybė įgaliojo ieškovą ginti jos... 15. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 16. 7. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos... 17. 8. Bylos duomenimis, ieškovo ieškinys pirmosios instancijos teisme yra... 18. 9. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs patikslintame ieškinyje ieškovo... 19. 10. Žyminis mokestis yra įstatymo nustatyta pinigų suma, kurią turi... 20. 11. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad „turtinės naudos“ gavimas,... 21. 12. Ieškovas skunde nurodo, kad pareikštu ieškiniu jis siekia ne... 22. 13. Įstatymo leidėjas įtvirtina subjektų, kuriems pavedama ginti... 23. 14. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios... 24. Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p.,... 25. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutartį palikti...