Byla 3K-3-439/2014
Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas), Gedimino Sagačio (pranešėjas) ir Vinco Versecko,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo East China Automobile Association LTD kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. sausio 28 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo East China Automobile Association LTD ieškinį atsakovams J. D. , UAB ,,Vaivorykštė“, D. G. , dalyvaujant tretiesiems asmenims UAB ECAA Europe, V. G. , dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje sprendžiami teisės normų, reglamentuojančių žyminio mokesčio dydį sandorių nuginčijimo bylose, taikymo, nukrypimo nuo teismų praktikos dėl ieškinio trūkumų šalinimo, taip pat proceso koncentruotumo principo pažeidimo klausimai.

62013 m. lapkričio 6 d. ieškovas East China Automobile Association LTD kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančiomis UAB ,,Vaivorykštė“, D. G. ir V. G. 2012 m. birželio 1 d. UAB ECAA Europe akcijų perleidimo sutartį ir UAB ,,Vaivorykštė“ ir J. D. 2012 m. gruodžio 3 d. UAB ECAA Europe akcijų perleidimo sutartį; taikyti restituciją – įpareigoti sutarčių šalis grąžinti viena kitai visa, ką jos yra gavusios pagal šias sutartis.

7Ieškovas, nurodydamas, kad restitucijos taikymas nesuteiks jam jokios turtinės naudos, nes bus tik atkurta pradinė padėtis iki neteisėtų sandorių sudarymo, už ieškinį sumokėjo 100 Lt žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

9Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 22 d. nutartimi įpareigojo ieškovą East China Automobile Association LTD pašalinti trūkumus – sumokėti trūkstamą žyminį mokestį nuo ieškinio sumos.

10Teismas nustatė, kad ieškovo prašymas pripažinti sandorius negaliojančiais ir taikyti restituciją laikytinas turtiniu, už kurį turi būti mokomas žyminis mokestis (CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012).

11Šiaulių apygardos teismas 2014 m. sausio 28 d. nutartimi paliko nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį.

12Teismas nustatė, kad pareikštame ieškinyje ieškovas nurodo faktines aplinkybes, jog 2011 m. lapkričio 24 d. jis su atsakovais UAB ,,Vaivorykštė“, J. D. ir D. G. sudarė trečiojo asmens UAB ECAA Europe steigimo sutartį, pagal kurios 13.1 punktą trečiojo asmens steigėjai įsigijo steigiamos įmonės akcijas. Tą pačią dieną trečiojo asmens steigėjai sudarė Akcininkų susitarimą prie steigimo sutarties, pagal kurio 2.1.6 punktą visi trečiojo asmens akcininkai įsipareigojo neperleisti bendrovės akcijų be kitų akcininkų sutikimo. Tačiau 2012 m. birželio 1 d. atsakovas D. G. ir jo sutuoktinė V. G. su atsakovu UAB ,,Vaivorykštė“, nederindami to su ieškovu, sudarė akcijų perleidimo sutartį, pagal kurią atsakovui UAB ,,Vaivorykštė“ buvo perleistos atsakovui D. G. ir jo sutuoktinei V. G. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančios trečiojo asmens penkios paprastosios vardinės akcijos. Taigi atsakovas UAB ,,Vaivorykštė“ ėmė valdyti 60 vnt. trečiojo asmens paprastųjų vardinių akcijų. 2012 m. gruodžio 3 d. atsakovas UAB ,,Vaivorykštė“ turimas 59 vnt. trečiojo asmens akcijų, nederindamas su ieškovu, perleido atsakovui J. D. , kuris ėmė valdyti 64 vnt. trečiojo asmens akcijų. Ieškovo manymu, pirmiau nurodytos akcijų perleidimo sutartys yra negaliojančios, nes prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms ir pažeidžia ieškovo, kaip trečiojo asmens akcininko, teises ir teisėtus interesus.

13Teismas nurodė, kad ieškovas ginčija sandorius ir reiškia reikalavimą taikyti sandorio negaliojimo padarinius, t. y. prašo panaikinti atsakovų nuosavybės teises į sandorio dalyką – akcijas, kurios savininkams suteikia turtines ir neturtines teises, jų emisijos kainos apmokėjimas išreiškiamas pinigais ar nepiniginiais akcijas pasirašiusių asmenų įnašais. Pareikštu ieškiniu ieškovas siekia ne tiesioginės turtinės naudos sau, o taikyti restituciją – ginčijamais sandoriais perleistas akcijas paimti iš savininkų ir grąžinti jas perleidusiai šaliai. Taigi ginčas kyla dėl atsakovų turtinių teisių, todėl ieškinys turi būti apmokėtas proporciniu žyminiu mokesčiu (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Tai, kad pirmosios instancijos teismas 2013 m. lapkričio 11 d. nutartyje nenurodė šio trūkumo, nėra teisminis precedentas dėl CPK 80 straipsnio normų taikymo. Teismas 2013 m. lapkričio 22 d. nutartyje nustatė naujus ieškinio trūkumus ir tai nėra civilinio proceso pažeidimas (CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktas).

14III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

15Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį ir priimti nutartį – ieškinį dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis laikyti paduotu nuo pradinio jo pateikimo teismui dienos. Nurodomi šie kasacinio skundo argumentai:

161. Dėl nukrypimo nuo teismų praktikos, reglamentuojančios ieškinio trūkumų šalinimą. Pirmosios instancijos teismas 2013 m. lapkričio 11 d. nutartimi įpareigojo ieškovą pašalinti ieškinio trūkumus, nurodydamas pateikti UAB ECAA Europe įstatus ir įrodymus, patvirtinančius, jog ieškovas negali pats gauti ginčijamų sutarčių. Ieškovui pašalinus šiuos trūkumus teismas 2013 m. lapkričio 22 d. priėmė dar vieną nutartį ir įpareigojo ieškovą iki 2013 m. gruodžio 2 d. sumokėti trūkstamą žyminį mokestį. Tai prieštarauja kasacinio teismo praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. patvirtinta Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1). Pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso koncentruotumo principą, ieškovo teisę į teisminę gynybą, užvilkino ieškinio priėmimo klausimo sprendimą. Naujų ieškinio trūkumų nustatymas, priešingai nei konstatavo apeliacinės instancijos teismas, yra civilinio proceso pažeidimas.

172. Dėl nukrypimo nuo teismų praktikos dėl (ne)turtinių ginčų. Ieškiniu buvo prašoma pripažinti negaliojančiomis ab initio akcijų pirkimo–pardavimo sutartis ir taikyti restituciją – įpareigoti sutarčių šalis grąžinti viena kitai visa, ką jos yra gavusios pagal šias sutartis. Taigi ieškovas siekė, kad būtų atkurta situacija iki akcijų perleidimo sutarčių sudarymo, neprašė priteisti turto. Ieškovo nuomone, jo ieškinys nelaikytinas actio Pauliana ieškiniu, ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinei sesijai 2012 m. lapkričio 6 d. priėmus nutarimą civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012, kuriame konstatuota, kad visi actio Pauliana ieškiniai laikytini turtiniais, nėra panaikinama visa ankstesnė teismų praktika, atribojanti turtinius ir neturtinius ginčus, kai yra pareiškiamas ne actio Pauliana ieškinys. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atribodamas turtinius ginčus nuo neturtinių, 2011 m. gegužės 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje L. K. v. E. A. ir kt., bylos Nr. 3K-3-264/2011, yra konstatavęs, kad jeigu ieškinyje ieškovas reiškia reikalavimą, kurio patenkinimo atveju jam tiesiogiai priteisiamas turtas (lėšos, akcijos, daiktas, kt.), toks ieškinys kvalifikuotinas kaip turtinis. Jeigu ieškiniu ieškovas neprašo priteisti jam lėšų ar kito turto, ieškinys yra tik susijęs su turtiniu reikalavimu (turtu) ir jo patenkinimo atveju ieškovui nepriteisiama turto, toks ieškinys kvalifikuotinas kaip neturtinis. Kasatoriaus teigimu, šioje byloje restitucijos taikymas nesuteiks ieškovui turtinės naudos, nes bus tik atkurta pradinė padėtis iki neteisėtų sandorių sudarymo, todėl ieškovas turėjo mokėti 100 Lt žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Kadangi ginčas yra neturtinis, tai ieškovas negalėjo ieškinyje nurodyti ir ieškinio sumos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012, aptariamos būtent actio Pauliana ieškinio pateikimo sąlygos ir šio ieškinio apmokestinimas žyminiu mokesčiu, priešingai nei nagrinėjamos bylos atveju. Ieškovas nesiekia iš grąžinto turto patenkinti savo reikalavimo, o pripažinus akcijų perleidimo sutartis negaliojančiomis ieškovas turtinės naudos negaus. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punktą, kuris taikomas būtent tada, kai ieškovas turi galimybę gauti turtinės naudos tuo atveju, jei sandoris bus pripažintas negaliojančiu ir bus taikoma restitucija, po kurios ieškovas galės atgauti jam priklausantį turtą. Tokiu ieškiniu yra siekiama iš atsakovo turto patenkinti savo turtinį reikalavimą, todėl teisinga, jog seniau galiojusi teismų praktika, numačiusi, jog actio Pauliana ieškiniai laikomi neturtiniais, buvo pakeista, tačiau šioje byloje pateiktas ne actio Pauliana ieškinys.

18Ieškovo teigimu, ieškinio suma negali būti nustatinėjama remiantis atsakovų turtinių teisių apimtimi ir turtine nauda, kurią galbūt gaus atsakovai, o ne ieškovas (CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Ieškinio suma nustatinėjama tik turtiniuose ginčuose, o šioje byloje pareikštas ieškinys neturtinis, todėl CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punktas netaikytinas.

19Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo UAB ECAA Europe prašo kasacinį skundą atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie argumentai:

201. Dėl pirmosios instancijos teismo teisės pakartotinai nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Trečiasis asmuo sutinka, kad procesinė situacija, kai teismas pakartotinai nustato terminą ieškinio trūkumams pašalinti, nėra pageidautina, tačiau nurodo, kad tai a priori nereiškia, kad tokia situacija negalima. Išimtiniais atvejais, siekiant civilinio proceso tikslų, teismas gali nustatyti naują terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Vienas iš civilinio proceso tikslų neabejotinai ir yra tai, kad ieškinys atitiktų visus CPK šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus, inter alia kad būtų apmokėtas įstatymų leidėjo nustatytu žyminiu mokesčiu. Žyminio mokesčio sumokėjimas yra viena esminių civilinės bylos iškėlimo teisme sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. patvirtinta Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1). Tai reiškia, kad nustatyto žyminio mokesčio nesumokėjimas yra esminis ieškinio trūkumas ir kliūtis priimti ieškinį bei nagrinėti bylą. Dėl to pakartotinis termino ieškinio trūkumams pašalinti nustatymas vertintinas kaip pateisinamas ir proporcingas siekiamiems tikslams teismo procesinis sprendimas.

21Trečiasis asmuo remiasi CPK 328 straipsniu, 329 straipsnio 1 dalimi, nurodo, kad, netgi pripažinus, jog pakartotinis termino ieškinio trūkumams pašalinti nustatymas nėra pozityvus dalykas, vien dėl to nėra pagrindo naikinti iš esmės teisingą teismo procesinį sprendimą. Be to, pirmosios instancijos teismas palyginti greitai išsprendė ieškinio trūkumų šalinimo klausimą. Pirmoji nutartis dėl ieškinio trūkumų šalinimo buvo priimta 2013 m. lapkričio 11 d., antroji – 2013 m. lapkričio 22 d., ieškinio trūkumų šalinimo terminą nustatant iki 2013 m. gruodžio 2 d. Taigi pirmosios instancijos teismas iš esmės laikėsi proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų, priešingai nei ieškovas, dėl kurio veiksmų ieškinio priėmimo klausimas užsitęsė daugiau kaip tris mėnesius ir neišvengiamai užsitęs dar kelis mėnesius. Be to, ieškovas dar pateikė prašymą Šiaulių apygardos teismui dėl teismo proceso apeliacinės instancijos teisme atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu, nors tai prieštarauja CPK 366 straipsnio 2 daliai.

22Netgi pripažinus tam tikrus pirmosios instancijos teismo nutarties motyvuojamosios dalies trūkumus, teismų procesinių sprendimų keisti ar kitaip modifikuoti nėra pagrindo, nes apeliacinės instancijos teismas ištaisė pirmosios instancijos teismo nutarties trūkumus.

232. Dėl ieškinio reikalavimo kvalifikavimo (ne)turtiniu. Pagal kasacinio teismo praktiką materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir tenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. Ž. v. UAB „Melsta“, bylos Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB ,,Esveras“ v. UAB „Jungtinis dujų centras“, bylos Nr. 3K-3-241/2013; kt.). Trečiasis asmuo nurodo kasacinio teismo praktiką dėl CPK 5 straipsnio taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. K. v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-365/2009; 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. Vilniaus m. 37-ojo notarų biuro notarė S. K. ir kt., bylos Nr.3K-3-706/2013), kad ginčo teisenoje negali būti taip, jog ieškovas nieko neprašo, ar nieko negauna, nes priešingu atveju ieškovas būtų netinkama šalis. Nors byloje ieškovas ir neprašo priteisti iš atsakovų tam tikros pinigų sumos ar turto, neaišku, kokiu pagrindu toks ieškinys reiškiamas, tačiau šioje byloje vis tiek siekiama tam tikro materialinio teisinio rezultato – kad būtų pripažintos negaliojančiomis trečiojo asmens UAB ECAA Europe akcijų pirkimo–pardavimo sutartys ir taikyta restitucija. Trečiojo asmens nuomone, esminis klausimas yra ne tai, ar ieškinys kvalifikuotinas actio Pauliana, bet tai, ar šis ieškinys kvalifikuotinas turtiniu (neturtiniu) ieškiniu, nes ne tik actio Pauliana, bet ir kiti ieškiniai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais su restitucijos taikymu kvalifikuotini kaip turtiniai. Trečiasis asmuo, remdamasis CK 6.66 straipsniu, kasacinio teismo praktika, sutinka, kad byloje pareikštas ne klasikinis actio Pauliana ieškinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB „Alytaus tekstilė“ v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-485/2010; plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012; kt.). Tačiau trečiasis asmuo nurodo, kad tai nereiškia, jog apeliacinės instancijos teismo nutartis yra neteisėta, nes teismas apie tai, kad ieškinys apmokėtinas proporciniu žyminiu mokesčiu, sprendė CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punkto pagrindu. Ši teisės norma taikoma tiek actio Pauliana, tiek kitiems ieškiniams dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, jeigu pripažinus sandorį negaliojančiu būtų taikoma restitucija. Ieškinio tenkinimo atveju pripažinus tokias sutartis negaliojančiomis, pasikeistų atsakovų UAB „Vaivorykštė“, J. D. ir D. G. turtinių teisių apimtis, atitinkamai atsakovų UAB „Vaivorykštė“ ir D. G. akcijų skaičius padidėtų, o atsakovo J. D. – sumažėtų. Taigi ieškinio suma šioje byloje yra 2012 m. birželio 1 d. ir 2012 m. gruodžio 3 d. trečiojo asmens UAB ECAA Europe akcijų pirkimo–pardavimo sutartyse nurodyta pirkimo kaina.

24Trečiasis asmuo nurodo kasacinio teismo praktiką, pagal kurią neturtiniai ieškiniai aiškinami kaip ieškiniai, kuriuose turtinis interesas negali būti išreikštas pinigų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. Vilniaus m. 37-ojo notarų biuro notarė S. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-706/2013). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimu, priimtu civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012, buvo pasisakyta tik dėl actio Pauliana ieškinio kvalifikavimo kaip turtinio, tačiau tai nereiškia, kad visi kiti ieškiniai tampa neturtiniais.

253. Dėl kasacinio teismo praktikos taikymo. Kasaciniame skunde nepagrįstai remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje L. K. v. E. A. ir kt., bylos Nr. 3K-3-264/2011, nes ji priimta iki CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punkto naujos redakcijos (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1480 redakcija) įsigaliojimo nuo 2011 m. spalio 1 d. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje L. K. v. E. A. ir kt., bylos Nr. 3K-3-264/2011, pasisakyta dėl actio Pauliana kaip turtinio ieškinio, o šiuo klausimu pasisakyta vėlesniame Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012.

26Teisėjų kolegija

konstatuoja:

27IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

28Dėl teisės normų, reglamentuojančių žyminio mokesčio dydį sandorių nuginčijimo bylose, aiškinimo ir taikymo

29Kasaciniame skunde teigiama, kad ginčas yra neturtinis, todėl bylą nagrinėję teismai CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto dydžio žyminio mokesčio nesumokėjimą nepagrįstai vertino kaip ieškinio trūkumą. Teisėjų kolegija šį kasacinio skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą.

30Ginčų dėl sandorių negaliojimo ir padarinių – restitucijos taikymo priskyrimą turtinio pobūdžio ginčams nulemia gramatinis ir sisteminis teisės aiškinimas. Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą turtiniuose ginčuose už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį) mokamo žyminio mokesčio dydis apskaičiuojamas nuo ieškinio sumos: iki vieno šimto tūkstančių litų – 3 procentai, bet ne mažiau kaip penkiasdešimt litų, nuo didesnės kaip vienas šimtas tūkstančių litų sumos iki trijų šimtų tūkstančių litų – trys tūkstančiai litų plius 2 procentai nuo ieškinio sumos, viršijančios vieną šimtą tūkstančių litų ir t. t. Remiantis CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punktu, ieškinio suma bylose dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais nustatoma pagal atsakovo grąžintinas sumas arba atsakovo grąžintino turto rinkos vertę, jeigu pripažinus sandorį negaliojančiu būtų taikoma restitucija. Taigi, pastaroji norma specialiai skirta ieškinio sumai, nuo kurios apskaičiuojamas žyminio mokesčio, mokėtino už reikalavimus dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, dydis, reglamentuoti. Šioje normoje vartojama sąvoka „ieškinio suma“ aiškintina kartu su CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta analogiška sąvoka. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punkte įtvirtintoje normoje (aiškinant ją lingvistiškai) neapsiribojama bylomis, kuriose reiškiami reikalavimai dėl atsakovo ieškovui grąžintinų sumų arba grąžintino turto. Taigi, sisteminis ir gramatinis CPK 80 straipsnio 1 dalies ir 85 straipsnio 1 dalies 11 punkto normų aiškinimas nesudaro pagrindo išvadai, kad proporciniu žyminiu mokesčiu apmokestinami tik tie reikalavimai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, kuriais prašoma taikyti restituciją ieškovo naudai. Atsižvelgiant į tai, atmestinas kasatoriaus argumentas, kad CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punktas taikomas tik tada, kai ieškovas turi galimybę gauti turtinės naudos tuo atveju, jei bus sandoris pripažintas negaliojančiu ir taikoma restitucija, po kurios ieškovas galės atgauti jam priklausantį turtą. Pažymėtina, kad „turtinės naudos gavimas“, kaip kriterijus, kvalifikuojant ginčą kaip turtinį, nėra įtvirtintas nei įstatyme, nei teismų praktikoje. Nors kasatorius pagrįstai teigia, kad nagrinėjamoje byloje reikšdamas reikalavimus pripažinti sandorius negaliojančiais ir taikyti restituciją jis nesiekia iš grąžinto turto patenkinti savo reikalavimo, tačiau negalima sutikti su kasacinio skundo argumentu, kad šios aplinkybės sudaro pagrindą netaikyti CPK 80 straipsnio 1 dalies ir 85 straipsnio 1 dalies 11 punkto nuostatų, įtvirtinančių specialią žyminio mokesčio dydžio nustatymo tvarką sandorių pripažinimo negaliojančiais bylose. Šios teisės normos taikomos tiek actio Pauliana, tiek kitiems ieškiniams dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, jeigu pripažinus sandorį negaliojančiu taikoma restitucija.

31Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad teismai pažeidė teismų praktikoje suformuotą „turtinio ginčo“ sąvokos aiškinimą. Kasatorius nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. K. v. E. A. ir kt., bylos Nr. 3K-3-264/2011, nagrinėjant ginčą dėl žyminio mokesčio, mokėtino už actio Pauliana ieškinį. Kita vertus, kasatorius pripažįsta, kad nurodytoje byloje suformuotas „turtinio ginčo“ sąvokos aiškinimas actio Pauliana ieškinio atveju buvo pakeistas vėlesnėje kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012). Tačiau kasatorius teigia, kad nagrinėjamoje byloje šia praktika teismai neturėjo teisės remtis, nes byloje nereiškiamas actio Pauliana ieškinys. Kitaip tariant, kasatorius, teigdamas, kad teismai nepagrįstai nesivadovavo jo poziciją šioje byloje atitinkančia, nors ir nebetaikytina, teismų praktika, kartu teigia, kad šią praktiką keitusia (vėlesne) teismų praktika tos pačios kategorijos (actio Pauliana) bylose teismai negalėjo vadovautis, nes ji suformuluota byloje, kurios faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių. Tokį kasatoriaus pasirinktą kasacinio skundo argumentavimo būdą teisėjų kolegija vertina kaip nenuoseklų ir nepriimtiną, sunkinantį atsakovo teisę gintis.

32Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK normų, reglamentuojančių ginčo kvalifikavimą „turtiniu“ ir žyminio mokesčio dydžio nustatymą, aiškinimo ir taikymo taisyklės, suformuluotos teismų praktikoje nagrinėjant bylas, kuriose reiškiamas actio Pauliana ieškiniai, pagrįstai taikytos ir nagrinėjamoje byloje. Nors nurodytose bylose nagrinėti ginčai nelaikytini analogiškais šioje byloje nagrinėjamam ginčui, tačiau, vertinant ginčų pobūdį jų klasifikavimo „turtiniu“ ar „neturtiniu“ aspektu, laikytina, kad jie yra iš esmės panašūs. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą kasatoriaus argumentą, kad šiuos ginčus esmingai skiriantis kriterijus yra tai, kad actio Pauliana ieškinio tenkinimo atveju ieškovas gauna turtinę naudą, o nagrinėjamoje byloje – ne. Minėta, kad „turtinės naudos“ gavimas, kaip kriterijus, kvalifikuojant ginčą turtiniu dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, nėra įtvirtintas nei įstatyme, nei teismų praktikoje. Abiem atvejais reiškiamas reikalavimas susijęs su konkrečiais turtiniais padariniais ginčijamo sandorio šalims. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012, pakeitusioje „turtinio ginčo“ sąvokos aiškinimą actio Pauliana ieškinio atveju, kasacinis teismas konstatavo, kad iki 2011 m. spalio 1 d. galiojusio CPK 85 straipsnio 1 dalies 2 punkte buvo įtvirtinta, kad bylose dėl turto išreikalavimo ieškinio suma nustatoma pagal išreikalaujamo turto rinkos vertę. Ieškinio sumos nustatymas nesiejamas su tuo, kam grąžinamas iš atsakovo priteistinas išreikalaujamas turtas. Dėl to anksčiau buvusi kasacinio teismo praktika, pagal kurią actio Pauliana ieškinys pripažintas neturtiniu reikalavimu, atsižvelgiant į tai, kad tokio ieškinio patenkinimo atveju turtas priteisiamas ne ieškovui (kreditoriui), o skolininkui, yra ydinga ir negali būti tęsiama. Taigi actio Pauliana pagrindu reiškiamas reikalavimas laikytinas turtiniu, kurio suma nustatoma ir šis ieškinys įvertinamas pagal ginčijamu sandoriu perleisto turto rinkos vertę (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Šią išvadą dėl įstatymų leidėjo valios actio Pauliana ieškinį laikyti turtiniu reikalavimu patvirtina ir nuo 2011 m. spalio 1 d. įsigalioję CPK 85 straipsnio pakeitimai, nes naujame šio straipsnio 1 dalies 11 punkte tiesiogiai įtvirtinta, kad bylose dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ieškinio suma nustatoma pagal atsakovo grąžintinas sumas arba atsakovo grąžintino turto rinkos vertę, jeigu pripažinus sandorį negaliojančiu būtų taikoma restitucija. Kvalifikavus actio Pauliana ieškinį turtiniu, jis žyminiu mokesčiu apmokestinamas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą kaip turtinis reikalavimas. Taigi, konstatuodamas, kad actio Pauliana ginčai priskirtini turtiniams ginčams, kasacinis teismas rėmėsi 2011 m. spalio 1 d. įsigaliojusiais CPK 85 straipsnio pakeitimais, kurie, kaip nurodyta pirmiau, aktualūs ir taikytini nagrinėjamoje byloje. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai, spręsdami kasatoriaus reiškiamų reikalavimų apmokestinimo žyminiu mokesčiu klausimą, tinkamai aiškino ir taikė žyminio mokesčio dydį reglamentuojančias CPK normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos jų aiškinimo ir taikymo praktikos. Dėl to aptariami kasacinio skundo argumentai atmestini kaip nesudarantys pagrindo pakeisti ar panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį.

33Dėl nukrypimo nuo teismų praktikos dėl ieškinio trūkumų šalinimo ir koncentruotumo principo pažeidimo

34Kasaciniame skunde teigiant apie nukrypimą nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, be kita ko, remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. patvirtinta „Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1“.

35Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Konstituciją teismų praktika formuojama tik teismams patiems sprendžiant bylas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2006 m. gegužės 9 d. nutarimai ir kt.). Pagal CPK 4 straipsnį vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Tai reiškia, kad pagal Konstituciją ir įstatymus teismai, nagrinėdami bylas, turi vadovautis teismų procesiniais sprendimais suformuotais precedentais. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai laikosi praktikos, kad kasacinio skundo nuorodos į kasacinio teismo apžvalgas, kurios yra tik metodinė medžiaga, negali patvirtinti ir nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinto kasacijos pagrindo buvimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje K. T. v. V. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-103/2012; 2012 m. balandžio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB LESTO v. B. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-92/2012; 2012 m. spalio 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Transporto priemonių draudikų biuras v. P. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-429/2012; kt.).

36Teisėjų kolegija sutinka su kasatoriumi, kad Šiaulių apylinkės teismas, 2013 m. lapkričio 22 d. nutartimi nurodydamas 2013 m. lapkričio 11 d. nutartyje nenurodytą ieškinio trūkumą – reikiamo dydžio žyminio mokesčio nesumokėjimą – ir tuo pagrindu nustatydamas terminą šiam trūkumui pašalinti, pažeidė proceso koncentruotumo principą (CPK 7 straipsnis). Tačiau pažymėtina, kad dėl tokių teismo veiksmų ieškinio priėmimo klausimo sprendimas pailgėjo nedaug, nes laiko tarpas, skiriantis pirmąją teismo nutartį, kurioje žyminio mokesčio nesumokėjimas nenurodytas kaip vienas iš teismo nustatytų ieškinio trūkumų, ir antrąją nutartį, kuria kasatoriui nustatytas terminas trūkumams pašalinti – sumokėti trūkstamą žyminį mokestį nuo ieškinio sumos, yra vienuolika dienų. Atsižvelgiant į tai ir įvertinus aplinkybę, kad Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis priimta iš esmės teisingai pritaikius CPK normas, reglamentuojančias ieškovo mokėtino žyminio mokesčio dydį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytas proceso pažeidimas nebuvo esminis, todėl kasatoriaus argumentas dėl jo teisės į teisminę gynybą pažeidimo atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas.

37Dėl bylinėjimosi išlaidų

38Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 16 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 60,50 Lt tokių išlaidų. Kadangi kasacinis skundas netenkinamas, tai jos priteistinos iš kasatoriaus (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

39Trečiasis asmuo atsiliepimu į kasacinį skundą prašo priteisti iš kasatoriaus 1815 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šis prašymas atitinka CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus, todėl tenkintinas (CPK 98 straipsnio 1, 3 dalys, teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7, 8.14 punktai).

40Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

41Šiaulių apygardos teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

42Priteisti iš kasatoriaus East China Automobile Association LTD (juridinio asmens kodas 080014) trečiajam asmeniui UAB ECAA Europe (juridinio asmens kodas 302726974) 1815 Lt (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiolika) Lt išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti.

43Priteisti iš kasatoriaus East China Automobile Association LTD (juridinio asmens kodas 080014) 60,50 Lt (šešiasdešimt Lt 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5660).

44Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje sprendžiami teisės normų, reglamentuojančių žyminio mokesčio... 6. 2013 m. lapkričio 6 d. ieškovas East China Automobile Association LTD... 7. Ieškovas, nurodydamas, kad restitucijos taikymas nesuteiks jam jokios... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė... 9. Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 22 d. nutartimi įpareigojo... 10. Teismas nustatė, kad ieškovo prašymas pripažinti sandorius negaliojančiais... 11. Šiaulių apygardos teismas 2014 m. sausio 28 d. nutartimi paliko nepakeistą... 12. Teismas nustatė, kad pareikštame ieškinyje ieškovas nurodo faktines... 13. Teismas nurodė, kad ieškovas ginčija sandorius ir reiškia reikalavimą... 14. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai... 15. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2014 m.... 16. 1. Dėl nukrypimo nuo teismų praktikos, reglamentuojančios ieškinio... 17. 2. Dėl nukrypimo nuo teismų praktikos dėl (ne)turtinių ginčų. Ieškiniu... 18. Ieškovo teigimu, ieškinio suma negali būti nustatinėjama remiantis... 19. Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo UAB ECAA Europe prašo... 20. 1. Dėl pirmosios instancijos teismo teisės pakartotinai nustatyti terminą... 21. Trečiasis asmuo remiasi CPK 328 straipsniu, 329 straipsnio 1 dalimi, nurodo,... 22. Netgi pripažinus tam tikrus pirmosios instancijos teismo nutarties... 23. 2. Dėl ieškinio reikalavimo kvalifikavimo (ne)turtiniu. Pagal kasacinio... 24. Trečiasis asmuo nurodo kasacinio teismo praktiką, pagal kurią neturtiniai... 25. 3. Dėl kasacinio teismo praktikos taikymo. Kasaciniame skunde nepagrįstai... 26. Teisėjų kolegija... 27. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 28. Dėl teisės normų, reglamentuojančių žyminio mokesčio dydį sandorių... 29. Kasaciniame skunde teigiama, kad ginčas yra neturtinis, todėl bylą... 30. Ginčų dėl sandorių negaliojimo ir padarinių – restitucijos taikymo... 31. Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad teismai pažeidė teismų praktikoje... 32. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK normų, reglamentuojančių ginčo... 33. Dėl nukrypimo nuo teismų praktikos dėl ieškinio trūkumų šalinimo ir... 34. Kasaciniame skunde teigiant apie nukrypimą nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 35. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Konstituciją teismų praktika formuojama... 36. Teisėjų kolegija sutinka su kasatoriumi, kad Šiaulių apylinkės teismas,... 37. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 38. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 16 d. pažymą apie... 39. Trečiasis asmuo atsiliepimu į kasacinį skundą prašo priteisti iš... 40. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 41. Šiaulių apygardos teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.... 42. Priteisti iš kasatoriaus East China Automobile Association LTD (juridinio... 43. Priteisti iš kasatoriaus East China Automobile Association LTD (juridinio... 44. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...