Byla 2A-1479-577/2014
Dėl atsisakymo pripažinimo neteisėtu ir teisės pripažinimo, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, A. V

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jadvygos Mardosevič, kolegijos teisėjų Zitos Smirnovienės ir Henricho Jaglinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo L. U. ieškinį atsakovei M. K. dėl atsisakymo pripažinimo neteisėtu ir teisės pripažinimo, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, A. V..

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3ieškovas L. U. patikslintu ieškiniu prašė pripažinti atsakovės atsisakymą duoti sutikimą leisti pradėti rengti žemės sklypo, unikalus numeris ( - ), kadastrinis numeris ( - ), esančio ( - ), pertvarkymo projektą neteisėtu; pripažinti jo teisę rengti žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), pertvarkymo projektą be atsakovės M. K. sutikimo pagal 2011-10-21 UAB „Orkanas“ parengtą patikslintą žemės sklypo planą M 1:500, atidalinant 816 kv. m. ploto žemės sklypo dalį, pažymėtą plane geltona spalva ir linijomis bei skaičiais 1,53,2,3,54,13,14,11,12, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso 1039/2131 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), o likusi žemės sklypo dalis nuosavybės teise priklauso atsakovei M. K. (775/2131) ir Lietuvos Respublikai (317/2131). Paaiškino, kad 2010-09-22 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, prašydamas leisti pradėti žemės sklypo, esančio ( - ), pertvarkymo projektą. 2010-12-17 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento raštu Nr. A51-27575(2.14.2-MP) buvo informuotas, kad norint pradėti rengti pertvarkymo projektą, ieškovas turi pateikti kitų žemės sklypo bendraturčių sutikimą, tačiau atsakovė tokio sutikimo neduoda. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovė nepagrįstai mano, jog jis siekia pažeisti jos teises, nes pagal jo pateiktą projektą nepasikeitė nei žemės sklypo dalies, paskirtos atsakovei asmeniniam naudojimui įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2000 m. liepos 10 d. sprendimu, vieta, nei dydis. Ieškovas ieškinį grindė Civilinio kodekso (toliau - CK) 4.80 str. ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010-07-21 nutarimo Nr. 1124 „Dėl žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatomis.

4Atsakovė M. K. su ieškovo reikalavimais nesutiko, nurodė, kad ieškovo pateiktas žemės sklypo pertvarkymo projektas neatitinka Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2000 m. liepos 10 d. sprendimu nustatytos naudojimosi žemės sklypu tvarkos, todėl jos teisės yra pažeidžiamos.

5Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė ginčą spręsti atsižvelgiant į galiojančių teisės aktų nuostatas.

6Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į ieškinį pažymėjo, kad teismai, atidalydami kiekvienam iš bendraturčių jo dalį natūra, turi atsižvelgti į konkrečias galimybes sklypus panaudoti pagal paskirtį, taip pat į kitas aplinkybes, leidžiančias racionaliai valdyti ir naudotis sklypu, laikantis planuojamų sklypų paskirties.

7Trečiasis asmuo A. V. atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.

8Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė. Pirmos instancijos teismas, įvertinęs UAB „Orkanas“ 2011-10-21 parengtą atidalinimo projektą nustatė, kad jį įgyvendinus, būtų suformuotas ne vienas atskiras ieškovui priklausantis žemės sklypas, o trys atskiri žemės sklypai - 816 m2, 111 m2, ir 44 m2 ploto, kurie tarpusavyje nesusisiekia. Taip pat teismas nustatė, kad šiuo projektu ieškovas keičia atsakovei M. K. asmeniškai naudotis paskirtos sklypo dalies plotą, sumažindamas jį nuo 731 m2 iki 724 m2 ir padidindamas jai tenkančią bendro naudojimo ploto dalį nuo 44 m2 iki 51 m2, kad valstybei priskirtas neproporcingai didelis bendro naudojimo plotas palyginus su Valstybei tenkančiu bendru plotu, kuris yra mažiausias. Pirmos instancijos teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog jo siūlomas atidalijimo iš bendrosios nuosavybės projektas yra optimaliausias ir nėra kitos galimybės atidalyti jo dalį natūra nepažeidžiant Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2000 m. liepos 10 d. nustatytos naudojimosi sklypu tvarkos. Be to, pirmos instancijos teismas pažymėjo, kad įgyvendinus ieškovo siūlomą atidalijimo projektą, t. y. ieškovui atidalinus 816 m2 žemės sklypo dalį, liks iš bendrosios dalinės nuosavybės neatidalinta ieškovui priklausanti 155 m2 ploto žemės sklypo dalis, taip pat liks 202 m2 ploto bendrai naudotinos žemės dalis, joje esantys šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantys statiniai. Pirmos instancijos teismo vertinimu, UAB „Orkanas“ 2011 m. spalio 21 d. parengto atidalinimo projekto įgyvendinimu nesibaigtų bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai, nesumažėtų bendraturčių skaičius, bendrosios nuosavybės apimtis, ko iš esmės ir siekiama atidalijimo institutu, todėl ieškinys buvo atmestas kaip nepagrįstas.

9Ieškovas L. U. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pasak apelianto, pirmos instancijos teismas nepagrįstai aklai taikė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 2 dalį. Apelianto nuomone, jo siūlomas projektas atitinka dešimtmečiais nusistovėjusią naudojimosi žemės sklypu tvarką, kuri buvo patvirtinta Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2000 m. liepos10 d. sprendimu. Ieškovo įsitikinimu, nors atsakovei atitenkančio žemės sklypo plotas sumažėjo 7 m2, tačiau realiai atsakovės interesai nenukentėjo, nes Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2000 m. liepos 10 d. sprendimu jo ir atsakovės bendram naudojimui buvo skirta 31 m2 ploto takelis, pažymėtas taškais 93 ir 34, tačiau jo plotas formaliai per pusę priklausė jam ir atsakovei, bet į schemą nebuvo įrašytas. Apeliantas paaiškina, kad prieiga prie 816 m2 sklypo egzistuoja tarp taškų 2 ir 53, kur jis ir ketina įrengti kelią. Be to, pasak apelianto, teismo argumentas, kad valstybei paskirto bendro naudojimosi žemės sklypo plotas yra neproporcingai didelis, yra nepagrįstas. Taip pat apeliantas atkreipia dėmesį, jog byloje nėra duomenų apie tinkamą pranešimą apie teismo posėdį trečiajam asmeniui A. V.. Pažymi, kad trečiasis asmuo yra Rusijos Federacijos pilietis, o galiojančios nacionalinės teisės normos draudžia užsienio šalių piliečiams pirkti Lietuvoje žemę.

10Atsakovė M. K. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, todėl prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

11Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prašo apeliacinį skundą nagrinėti atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus motyvus. Pažymi, kad pagal 1998-06-15 AB „Inžineriniai tyrinėjimai“ sudarytą planą bendram naudojimui priskirto žemės sklypo plotas buvo 188 m2, o pagal ieškovą teikiamą planą, parengtą UAB „Orkanas“, bendram naudojimui siūloma palikti 202 m2. Lietuvos Respublikai siūloma bendram naudojimui iš jai priklausančių 317 m2 skirti net 83 m2, kai tuo tarpu iš ieškovo dalies bendram naudojimui skiriama 68 m2, t.y. apie 6,54% jam priklausančios sklypo dalies, o atsakovei bendram naudojimui siūloma palikti 51 m2, t.y. apie 6,58% jai priklausančios sklypo dalies. Dėl šios priežasties gali būti pažeidžiami asmenų, kurie vėliau galimai išpirks šią valstybinės žemės dalį, interesai.

12Apeliacinis skundas atmestinas.

13Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

14Bylos duomenimis nustatyta, kad šalims ir Lietuvos Respublikai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis ( - ) (b.l. 5-6). Ieškovui nuosavybės teise priklauso 1 039 m2 nurodyto žemės sklypo, o atsakovei – 775 m2, Lietuvos Respublikai - 317 m2 nurodyto žemės sklypo. Naudojimosi žemės sklypu, esančiu ( - ), tvarka buvo nustatyta Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2000 m. liepos 10 d. priimtu sprendimu (b.l. 35-36). Iš ieškinio turinio matyti, jog iš esmės ieškovas siekia atsidalinti 816 m2 ploto sklypo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės tokia tvarka, kokia numatyta UAB „Orkanas“ 2011 m. spalio 21 d. parengtame atidalinimo projekte (b.l. 85). Likusi ieškovui priklausanti žemės sklypo dalis pagal parengtą atidalijimo projektą liktų bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Ginčas kilo dėl to ar atsakovė pagrįstai nesutinka ieškovui leisti pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentą - žemės sklypo, esančio ( - ), pertvarkymo projektą pagal 2011 m. spalio 21 d. UAB „Orkanas“ parengtą patikslintą žemės sklypo planą M 1:500 atidalinant 816 m2 ploto žemės sklypo dalį, pažymėtą plane geltona spalva ir linijomis bei skaičiais 1,53,2,3,54,13,14,11,12. Įvertinus pirmos instancijos teismo sprendimo turinį, darytina išvada, kad teismas analizuodamas ieškovo pateiktą UAB „Orkanas“ 2011 m. spalio 21 d. parengtą atidalinimo projektą, tinkamai įvertino ir atsakovės atsisakymo pasirašyti ieškovo paruoštą žemės sklypo atidalijimo projektą, ir kitų ieškinio reikalavimų pagrįstumą.

15Nagrinėjamo klausimo kontekste papildomai pažymėtina, kad žemės sklypo dalių atidalijimas iš nekilnojamojo turto registre įregistruoto bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo jas suformuojant kaip atskirus nekilnojamuosius daiktus yra vienas iš nekilnojamųjų daiktų formavimo būdų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 str.2d. 2p. nuostata žemės sklypai formuojami Žemės įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka rengiant žemėtvarkos projektus, detaliuosius planus ar kitus teritorijų planavimo dokumentus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 2 punktu miestų teritorijose žemės sklypai atidalijami pagal Vyriausybės nustatyta tvarka parengtus ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus žemės sklypų atidalijimo planus, prilyginamus detaliojo teritorijų planavimo dokumentams; būtent tokiam dokumentui rengti ieškovas ir buvo pateikęs prašymą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentui.

16Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2000 m. liepos 10 d. sprendimu buvo patvirtinta naudojimosi sklypu, esančiu ( - ), tvarka (1 T., b.l. 35-36). Nors ir sutiktina su apelianto argumentu, jog teismo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka negali būti taikoma besąlygiškai, tačiau apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju nėra jokio objektyvaus pagrindo nukrypti nuo tarp šalių nusistovėjusios ir teismo sprendimu patvirtintos naudojimosi žemės sklypu tvarkos. Pagal 1998 m. birželio 15 d. AB „Inžineriniai tyrinėjimai“ filialo „Inžinerinė geodezija“ sudarytą planą, pagal kurį Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2000 m. liepos 10 d. sprendimu ir buvo patvirtinta ginčo sklypo naudojimosi tvarka, bendram naudojimui priskirto žemės sklypo plotas buvo 188 m2, o pagal ieškovo į bylą pateiktą 2011 m. spalio 21 d. planą, parengtą UAB „Orkanas“ bendram naudojimui siūloma palikti 202 m2. Pagal ieškovo pateiktą projektą jis pats bendram naudojimui siūlo skirti 68 m2, t.y. 6,54 procentus jam priklausančios sklypo dalies, iš atsakovei priklausančios sklypo dalies bendram naudojimui siūloma palikti 51 m2, t.y. apie 6,58% atsakovei priklausančios sklypo dalies, o Lietuvos Respublikai siūloma bendram naudojimui iš jai priklausančių 317 m2 skirti net 83 m2, t.y. 26,18 procentų jai priklausančios sklypo dalies. Teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdu, jog Lietuvos Respublikai siūloma bendram naudojimui skirti neproporcingai didelę sklypo dalį lyginant su jai nuosavybės teise priklausančia žemės sklypo dalimi. Sutiktina su Nacionalinės žemės tarnybos argumentu, jog dėl šios priežasties būtų pažeidžiami asmenų, kurie vėliau galimai išpirks šią žemės dalį, interesai. Atmestinas kaip visiškai nepagrįstas apelianto motyvas, kad trečiasis asmuo A. V., būdamas Rusijos Federacijos piliečiu, negalėtų įsigyti Lietuvos valstybei priklausančios žemės sklypo dalies, todėl ieškovo pateiktas projektas negali pažeisti jo interesų. Atkreiptinas ieškovo dėmesys, kad statinių ar jų dalių savininkas gali pasikeisti bet kuriuo metu, todėl nagrinėjamu atveju privalu yra ginti valstybę ir visų potencialių valstybinės žemės sklypo dalies pirkėjų teises ir teisėtus interesus.

17Taip pat iš UAB „Orkanas“ 2011 m. spalio 21 d. parengto projekto matyti, kad šiuo projektu ieškovas keičia ir atsakovei M. K. asmeniškai naudotis paskirtos sklypo dalies plotą, sumažindamas jį nuo 731 m2 iki 724 m2 ir padidindamas jai tenkančią bendro naudojimo ploto dalį nuo 44 m2 iki 51 m2. Taigi nors bendras atsakovei nuosavybės teise priklausančios žemės sklypo dalies plotas ir nesikeičia, tačiau sumažėja atsakovės asmeniškai naudojamos žemės dalies plotas. Esant nurodytoms aplinkybėms, pritartina pirmos instancijos teismo išvadai, kad ieškovo siūlomu projektu yra pažeidžiami ir atsakovės M. K. interesai.

18Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ieškovas teismui nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių tai, jog jo siūlomas planas yra optimalus, ir kad nėra jokių galimybių paruošti tokio plano, kuris nepažeistų žemės sklypo bendrasavininkų teisių ir teisėtų interesų (CPK 178 str.). Pažymėtina, kad tokią procesinę pareigą turėjo būtent ieškovas.

19Be to, apeliaciniame skunde keliamas klausimas ir dėl trečiojo asmens A. V. netinkamo informavimo apie 2013 m. gruodžio 3 d. vykusį teismo posėdį. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, sprendžia, jog nėra kokio teisinio pagrindo sutikti su tokiu apelianto teiginiu. Iš bylos medžiagos matyti, kad trečiasis asmuo apie vykstantį teisminį procesą tikrai žinojo. Šią aplinkybę, teisėjų kolegijos nuomone, patvirtina 2013 m. spalio 3 d. posėdžio metu atsakovės atstovės pateiktas E. V. įgaliojimas, kuriuo trečiasis asmuo buvo įgaliojęs atsakovę veikti jo vardu šioje byloje. Nors šis įgaliojimas ir nebuvo prijungtas prie bylos, tačiau iš tokio įgaliojimo egzistavimo fakto spręstina, jog trečiasis asmuo kartą buvo informuotas apie bylos nagrinėjimą ir todėl turėjo pareigą domėtis bylos nagrinėjimo eiga. Taip pat nėra jokio pagrindo netikėti ir atsakovės teiginiu, jog ji trečiąjį asmenį apie teismo posėdžio datą ir vietą buvo informavusi elektroninių ryšių pagalba. Galų gale, pastebėtina ir tai, jog šiuo pagrindu teismo sprendimą gali skųsti tik tas proceso dalyvis, kuris nebuvo tinkamai informuotas apie teismo posėdį, o trečiasis asmuo apskritai apeliacinio skundo nėra pateikęs (CPK 329 str. 3 d. 1 p.).

20Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Be to, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).

21Vadovaudamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo. Taigi, šiuo procesiniu sprendimu apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1p.).

22Vadovaudamasi CPK 326–331 straipsniais, teismas

Nutarė

23Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3. ieškovas L. U. patikslintu ieškiniu prašė pripažinti atsakovės... 4. Atsakovė M. K. su ieškovo reikalavimais nesutiko, nurodė, kad ieškovo... 5. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į... 6. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į ieškinį... 7. Trečiasis asmuo A. V. atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė, į... 8. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 9. Ieškovas L. U. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo... 10. Atsakovė M. K. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad su apeliaciniu... 11. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prašo apeliacinį skundą... 12. Apeliacinis skundas atmestinas.... 13. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos... 14. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalims ir Lietuvos Respublikai bendrosios... 15. Nagrinėjamo klausimo kontekste papildomai pažymėtina, kad žemės sklypo... 16. Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2000 m.... 17. Taip pat iš UAB „Orkanas“ 2011 m. spalio 21 d. parengto projekto matyti,... 18. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ieškovas teismui nepateikė jokių... 19. Be to, apeliaciniame skunde keliamas klausimas ir dėl trečiojo asmens A. V.... 20. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo... 21. Vadovaudamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 22. Vadovaudamasi CPK 326–331 straipsniais, teismas... 23. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti...