Byla B2-1469-413/2013
Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Gardi mėsa“ bankroto byloje

1Kauno apygardos teismo teisėjas Gintautas Koriaginas, sekretoriaujant Danutei Nekraševičienei, dalyvaujant trečiojo asmens (pareiškėjo) atstovei I. B., trečiojo asmens pareiškėjo pusėje VMI prie LR finansų ministerijos atstovei I. G., atsakovės atstovui bankroto administratoriaus įgaliotam asmeniui E. K., trečiojo asmens atsakovės pusėje ŽŪB „Nematekas“ atstovui advokatui J. K.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens (kreditoriaus) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Gardi mėsa“ bankroto byloje,

Nustatė

3trečiasis asmuo (kreditorius) VSDFV Kauno skyrius kreipėsi skundu į teismą, prašydamas panaikinti BUAB „Gardi mėsa“ 2013 m. sausio 25 d. kreditorių susirinkimo nutarimą 2-uoju darbotvarkės klausimu, kuriuo nutarta pritarti taikos sutarties sudarymui civilinėje byloje Nr. 2-1004-260/2013 pagal BUAB „Gardi mėsa“ ieškinį atsakovui ŽŪB „Nematekas“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir 198 969,17 Lt atlyginimo.

4Pareiškėjas nurodo, kad toks nutarimas yra teisiškai ir ekonomiškai nepagrįstas, pažeidžia bankrutavusios įmonės, jos kreditorių turtinius interesus ir teisę bent į dalies finansinių reikalavimų patenkinimą, prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Tokią poziciją kreditorius grindžia tuo, kad taikos sutarties sudarymą paminėtoje civilinėje byloje inicijavo atsakovas ŽŪB „Nematekas“, kuris kartu yra ir bankrutavusios UAB „Gardi mėsa“ kreditorius, kurio patvirtintinų kreditorinių reikalavimų suma sudaro 95,65 proc. nuo visų teismo patvirtintų bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų sumos. Kreditorių susirinkime dalyvavo (balsavo raštu) 5 iš 26 kreditorių, kurių teismo patvirtinti reikalavimai sudaro 99,37 proc., taigi ginčijamo nutarimo priėmimą nulėmė iš vienas kreditorius, kuris pats su savimi ir sudarė taikos sutartį. Taikos sutartyje numatyta bendrovei sumokėti 25 proc. ieškinio suma yra aiškiai nepagrįsta ir nenaudinga nei bankrutuojančiai įmonei, nei jos kreditoriams, kadangi bankrutavusiai įmonei atsisakius nuo 148 969,17 Lt reikalavimų dalies ženkliai sumažėtų visų įmonės kreditorių galimybė patenkinti savo finansinius reikalavimus ar jų dalį. Balsuodamas už ginčijamą nutarimą, ŽŪB „Nematekas“ naudojasi savo dominuojančia padėtimi bankroto procese ir gina išimtinai savo, kaip atsakovo kitoje civilinėje byloje, teises ir turtinius interesus. Taigi patvirtinus šio kreditoriaus siūlomą taikos sutartį, būtų paneigti bendrieji sąžiningumo it teisingumo teisės principai, dėl ko nukentėtų mažųjų kreditorių interesai. VSDFV ir VMI, būdami antri pagal balsų skaičių įmonės kreditoriai, siūlė taikos sutartimi padidinti bankrutuojančiai įmonei priteistiną sumą bent iki 50 proc. ieškinio sumos, nusišalinti didžiausiam kreditoriui nuo balsavimo, tačiau ŽŪB „Nematekas“ į tai neatsižvelgė.

5Atsiliepimą į skundą pateikę kreditoriai VMI prie Finansų ministerijos ir UAB „Galinta“ prašė jį tenkinti ir skundžiamą susirinkimo nutarimą panaikinti.

6Atsakovės ir trečiojo asmens ŽŪB „Nematekas“ atstovai prašė pareiškėjo skundą atmesti remdamiesi tokiais argumentais:

71. ĮBĮ nuostatose nėra draudimo kreditorių susirinkimui spręsti klausimą dėl įmonės taikos sutarties sudarymo, šio nutarimo priėmimo tvarka nebuvo pažeista, taigi nutarimas buvo priimtas laikantis ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalies reikalavimų;

82. Nors kreditorius VSDFV atstovas kreditorių susirinkime siūlė ŽŪB „Nematekas“ nusišalinti nuo balsavimo ginčijamu klausimu, tačiau tokia galimybė nenumatyta įstatymu, o pripažinus tokį trečiojo argumentą pagrįstu, būtų pažeistas kreditorių lygiateisiškumo principas;

93. Pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių argumentų, dėl ko negali būti sudaryta taikos sutartis civilinėje byloje Nr. 2-1004-260/2013, kodėl siūloma sumokėti pinigų suma yra per maža ir kokia suma, pareiškėjo nuomone, yra pagrįsta. Nutarimas skundžiamas abstrakčiais, formaliais ir deklaratyviais pagrindais, todėl laikytinas nepagrįstu ir neįrodytu (CPK 178 str.);

104. Sudaryti taikos sutartį civilinėje byloje Nr. 2-1004-260/2013 yra naudinga tiek pačiai BUAB „Gardi mėsa“, tiek jos kreditoriams, kadangi gautos lėšos galėtų būti panaudotos administravimo išlaidų ir kreditorinių reikalavimų tenkinimui. Nesudarius taikos sutarties, civilinė byla gali užsitęsti ne vienerius metus, banrutavusios įmonės ieškinys gali būti visiškai atmestas, ko pasėkoje įmonė negautų jokių lėšų ir turėtų atlyginti bylinėjimosi išlaidas, dėl ko taikos sutarties nesudarymas pažeistų visų kreditorių interesus.

11Skundas tenkintinas

12Bylos duomenimis nustatyta, kad bankrutavusios UAB „Gardi mėsa“ 2013 m. sausio 25 d. kreditorių susirinkime, 2-uoju darbotvarkės klausimu buvo nutarta pritarti taikos sutarties sudarymui civilinėje byloje Nr. 2-1004-260/2013 pagal BUAB „Gardi mėsa“ ieškinį atsakovui ŽŪB „Nematekas“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir 198 969,17 Lt atlyginimo. Pagal taikos sutarties projektą, iš reikalaujamos priteisti sumos ŽŪB „Nematekas“ sutiko atlyginti bankrutavusiai įmonei 50 000 Lt (b.l. 8, 89-90). ŽŪB „Nematekas“ yra didžiausias bankrutavusios UAB „Gardi mėsa“ kreditorius, kurio patvirtintinų finansinių reikalavimų suma sudaro 95,65 proc. nuo visų teismo patvirtintų bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų sumos. Ginčijamas nutarimas priimtas trijų įmonės kreditorių balsais, kurie sudaro 95,859 proc. nuo susirinkime dalyvavusių (balsavusių raštu) 99,371 proc. balsų. Pareiškėjas ir trečiasis asmuo VMI balsavo prieš tokį nutarimą, likusieji 21 įmonės kreditoriai susirinkime nedalyvavo ir už priimtą nutarimą nebalsavo (b. l. 150-157).

13Kaip teisingai nurodo atsakovai, pagal ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalį kreditorių susirinkimas nutarimus priima balsų dauguma, išskyrus šiame įstatyme nustatytas išimtis. Viena iš išimčių – kreditorių susirinkimo nutarimas dėl taikos sutarties sudarymo. Pagal ĮBĮ 28 straipsnio 2 dalį taikos sutartį turi pasirašyti visi kreditoriai, todėl kreditorių susirinkimo nutarimas dėl taikos sutarties sudarymo turi būti priimamas kreditorių vienbalsiai, o ne balsų dauguma. Nors ši bankroto įstatymo teisės norma tiesiogiai negali būti taikoma nagrinėjamam ginčui spręsti (kai kreditoriai priima nutarimą sudaryti taikos sutartį ne bankroto, bet kitoje civilinėje byloje), paminėtame įstatymo straipsnyje įtvirtinta nuostata dėl visų kreditorių valios išraiškos aktualiais jiems klausimais gali būti iš dalies taikoma ir šiam konkrečiam ginčui spręsti. Teismas sutinka su pareiškėjos argumentu, kad sudarant taikos sutartį kitoje byloje, pirmiausiai turi būti užtikrinama tinkama visos bankrutavusios įmonės kreditorių turtinių teisių apsauga, nes vienas iš pagrindinių bankroto įstatymo tikslų yra kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimas. Bankroto procedūra siekiama patenkinti ne pavienių kreditorių, žinančių apie sunkią skolininko finansinę padėtį, o visų kreditorių interesus, tuo tikslu paskelbiant apie nemokaus skolininko turimas skolas ir finansines galimybes joms padengti, sudarant sąlygas visiems esantiems kreditoriams patenkinti savo turtinius reikalavimus iš bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto (LAT Senato 2001 m. gruodžio 21 d. nutarimas Nr. 33. // Teismų praktika. 2001. Nr. 16. P. 299–302.).

14Nors formaliai ginčijamas nutarimas priimtas nepažeidžiant ĮBĮ nustatytų reikalavimų, tačiau už šį nutarimą balsavo, visų pirma, iš esmės vienintelis ir didžiausias įmonės kreditorius ŽŪB „Nematekas“, ir antra, kreditorius, kuris yra tiesiogiai suinteresuotas asmuo (atsakovas) kitoje byloje ir kuriam bankrutavusi įmonė (taigi ir visi kreditoriai) yra pareiškusi 198 969,17 Lt finansinį reikalavimą. Todėl pagrįstais pripažintini pareiškėjo argumentai, kad įmonės didžiausias kreditorius, būdamas kitoje byloje skolininku, iš esmės sudarė taikos sutartį pats su savimi ir kuo palankesnėmis sau sąlygomis. Bylos duomenimis, tokiam sprendimui iš 26 įmonės kreditorių pritarė ir už jį balsavo tik trys kreditoriai. Remiantis nurodytu, yra pagrindas išvadai, jog vien tai, kad ŽŪB „Nematekas“ turi daugiausia teismo patvirtintų reikalavimų, nesudaro pagrindo ginčijamą nutarimą laikyti teisėtu, kadangi toks nutarimas prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 str.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1564/2013). Teismas neturi pagrindo sutikti su trečiojo asmens ŽŪB „Nematekas‘ argumentais, kad pareiškėjas, prašydamas panaikinti skundžiamą kreditorių susirinkimo nutarimą, turėjo įrodyti kuo pasireiškia taikos sutarties ekonominis nepagrįstumas (per maža taikos sutarties kaina). Pažymėtina, kad pareiga įrodyti kreditorių susirinkimui teikiamo svarstyti finansinio klausimo naudą kreditoriams tenka tokį pasiūlymą teikiančiam asmeniui, taigi ne pareiškėjui, o ŽŪB „Nematekas“, kuri buvo taikos sutarties sudarymo iniciatorius. Byloje nėra jokių duomenų, kad kreditorius, teikdamas taikos sutarties projektą tvirtinti kreditorių susirinkimui, bandė pagrįsti tokios sutarties ekonominę naudą kreditoriams.

15Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, trečiojo asmens reikalavimas panaikinti ginčijamą susirinkimo nutarimą laikytinas pagrįstu.

16Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 1 straipsnio 1 dalimi, 290-291 straipsniais, ĮBĮ 24 straipsniu, teismas

Nutarė

17panaikinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Gardi mėsa“ 2013 m. sausio 25 d. kreditorių susirinkimo nutarimą 2-uoju darbotvarkės klausimu dėl taikos sutarties sudarymo civilinėje byloje Nr. 2-1004-260/2013.

18Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai