Byla 2S-1894-524/2017
Dėl bankroto jam bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys AB DNB bankas, AB SEB bankas, antstolė R. V., antstolė V. D., antstolė B. T., A. B. Ž., E. Ž., I. T

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens I. T. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nutarties, priimtos išnagrinėjus bankroto administratorės UAB „Eurobankrotas“ įgalioto asmens L. S. prašymą dėl kreditinių reikalavimų tvirtinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. Ž. pareiškimą dėl bankroto jam bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys AB DNB bankas, AB SEB bankas, antstolė R. V., antstolė V. D., antstolė B. T., A. B. Ž., E. Ž., I. T.,

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė
  1. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 28 d. nutartimi pareiškėjui R. Ž. iškelta bankroto byla. Nutartis įsiteisėjo 2016 m. spalio 27 d. Klaipėdos apygardos teismui nutartimi palikus nepakeistą Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 28 d. nutartį. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartimi patvirtintas pareiškėjo R. Ž. kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas. Nutartis įsiteisėjo 2017 m. balandžio 6 d. Klaipėdos apygardos teismui nutartimi palikus nepakeistą Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartį.
  2. Bankroto administratorės UAB „Eurobankrotas“ įgaliotas asmuo 2017-07-25 pateikė prašymą dėl kreditinių reikalavimų tvirtinimo. Prašyme nurodė, kad bankrutuojantis fizinis asmuo 2017 m. liepos 21 d. administratorei pateikė prašymą dėl kreditorių reikalavimų sąrašo tikslinimo, kuriame nurodė, kad fizinis asmuo iš vienos pusės ir A. Ž. ir J. Ž. (pradiniai kreditoriai) iš kitos pusės sudarė kreditinio reikalavimo perleidimo sutartį, kuria pradiniai kreditoriai neatlygintinai, neatšaukimai ir besąlygiškai fiziniams asmeniui perleido iš Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-1243-460/2012, kylančią pradinių kreditorių reikalavimo teisę į iš I. T. nepilnamečių vaikų išlaikymui priteistą periodinį mokėjimą. Nurodė, kad priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas sudaro prielaidas visiškai patenkinti pirmuoju etapu pirmąją eile tenkintinus kreditorių reikalavimus bei didesne apimtimi patenkinti pirmuoju etapu antrąją eile tenkintinus kreditorinius reikalavimus, todėl administratorė daro išvadą, kad fizinio asmens atliktas priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus ir užtikrina fizinio asmens ir fizinio asmens kreditorių interesų pusiausvyrą.
  3. Suinteresuotas asmuo I. T. pateikė atsiliepimą į administratorės įgalioto asmens prašymą, juo prašė minėtą prašymo netenkinti. Nurodė, kad be skolininko sutikimo kreditoriui draudžiama perleisti reikalavimą, jeigu kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminės reikšmės, jeigu reikalavimas neatsiejamai susijęs su kreditoriaus asmeniu, ir jeigu reikalavimo atžvilgiu negalimas išieškojimas. Nurodė, kad 2017 m. birželio 5 d perleidimo sutartis neteisėta, pažymėjo, kad įskaitymas išieškant išlaikymą negalimas. Nurodė, kad A. Ž. ir J. Ž. (pradiniai kreditoriai) yra I. T. (Ž.) vaikai, todėl reikalavimas yra neatsiejamai susijęs su jais. Nurodė, kad pati niekur nedirba, gaunamas pajamas sudaro neįgalumo išmoka, todėl išieškojimas nėra galimas.

3II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

  1. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2017-09-27 nutartimi bankroto administratorės UAB „Eurobankrotas“ įgalioto asmens L. S. prašymą dėl kreditinių reikalavimų tvirtinimo tenkino. Patikslino bankrutuojančio fizinio asmens R. Ž. kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą.
  2. Teismas sprendė, kad prašymas pakeisti kreditorių yra pagrįstas, nes pradiniai kreditoriai – bankrutuojančio fizinio asmens vaikai A. Ž. ir J. Ž., perleido jam reikalavimą į 2012 m. rugpjūčio 30 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi priteistą išlaikymą jiems iš I. T., be to, bankroto bylos procesas dar nėra užbaigtas.

4III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

  1. Suinteresuotas asmuo I. T. (apeliantė) pateikė teismui atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-09-27 nutartį. Nurodo, kad R. Ž. yra skolingas apeliantei 2 658,42 Eur, minėtą sumą sudaro išlaikymo vaikams įsiskolinimas, priteistas apeliantei. Teigia, kad R. Ž. išlaikymo vaikams neskolingas. Dėl to mano, kad A. Ž. ir J. Ž. nėra pradiniai kreditoriai, tai ir joks perleidimas negalimas, atitinkamai reikalavimo perleidimo sutartis nėra teisėta. Minėtas įsiskolinimas nėra padengtas. Teigia, kad pakeitus nutartimi kreditinių reikalavimų sąrašą, pažeistos I. T. (Ž.) teisės, lūkesčiai atgauti susidariusį įsiskolinimą, teismo sprendimas neįvykdytas. Teigia, kad dėl procesinių, materialinių teisės normų pažeidimo, netinkamo aiškinimo bei taikymo skundžiama nutartis turi būti panaikinta.
  2. Bankroto administratorės UAB „Eurobankrotas“ įgaliotas asmuo pateikė atsiliepimą į suinteresuoto asmens atskirąjį skundą, juo su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti. Nurodo, kad reikalavimo perleidimo sutartimi R. Ž. perleistos reikalavimo teisės, kylančios iš Klaipėdos apygardos teismo 2012-08-30 nutarties civ. byloje Nr. 2A-1243-460/2012, kuria iš apeliantės nepilnamečių vaikų A. Ž. ir J. Ž. išlaikymui priteistas po 115,85 EUR/mėn. periodinis mokėjimas nuo 2011-07-15 iki vaikų pilnametystės. Daro išvadą, kad A. Ž. ir J. Ž. nagrinėjamu atveju laikytini pradiniais apeliantės kreditoriais, turėjusiais teisę iš minėtos Klaipėdos apygardos teismo nutarties kylančias teises ir pareigas perleisti R. Ž.. Pažymi, kad R. Ž. sudaryta kreditinio reikalavimo perleidimo sutartis ir atliktas priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas, nagrinėjamu atveju R. Ž. sudarė prielaidas visiškai patenkinti apeliantės kreditinį reikalavimą, kuris tenkintinas pirmu etapu antrąja eile inter alia R. Ž. sudarant sąlygas bankroto proceso metu patekinti didesnę dalį pirmu etapu antrąja eile tenkintinų R. Ž. kreditorių reikalavimų.
Teismas

konstatuoja:

5IV.

6Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai Atskirasis skundas tenkintinas.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
  2. Apeliantė, nesutikdama su bankroto administratorės įgalioto asmens prašymu dėl kreditinių reikalavimų tvirtinimo, atsiliepime į minėtą prašymą teigė, kad jos vaikų reikalavimas į apeliantę neatsiejamai susijęs su vaikais, todėl reikalavimo teisės perleidimas negalimas. Taip pat apeliantė teigė, kad išieškant išlaikymą negalimas ir įskaitymas. Analogiškos pozicijos apeliantė laikosi ir atskirajame skunde. Pirmosios instancijos teismas padarė priešingą išvadą, nurodydamas, kad, esant sudarytai 2017 m. birželio 5 d. kreditinio reikalavimo perleidimo sutarčiai Nr. 01 ir atliktam fizinio asmens priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymui, yra pagrindas tikslinti kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus pagal bankroto administratorės įgalioto asmens prašymą. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
  3. Civilinėje teisėje prievolė apibrėžiama kaip teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad jis įvykdytų savo pareigą. Civilinio kodekso 1.112 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinių teisių objektai yra ir prievolinės teisės. Taigi, iš prievolės kylanti kreditoriaus reikalavimo teisė yra laikoma savarankišku civilinių teisinių santykių objektu ir gali būti perleista kitam asmeniui bendraisiais pagrindais (CK 1.112 straipsnio 2 dalis). Reikalavimo teisės perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų. Reikalavimo perleidimas apibrėžiamas kaip dviejų šalių susitarimas (sutartis), kurios pagrindu viena šalis (pradinis kreditorius arba cedentas) perleidžia kitai šaliai (naujajam kreditoriui arba cesionarijui) savo reikalavimo teisę į skolininką, o naujasis kreditorius (cesionarijus) perima šią reikalavimo teisę tokiomis sąlygomis, kurios nepažeidžia skolininko teisių ir labiau nesuvaržo jo prievolės. Pažymėtina tai, kad Civiliniame kodekse cesija nereglamentuota kaip atskira sutarčių rūšis, t. y. ji neišskirta kaip savarankiškas sandoris. Kai pagal cesijos sutartį pradinis kreditorius perduoda savo reikalavimo teisę naujajam kreditoriui, jis nustoja būti prievolės šalis, o vietoj jo prievolėje atsiranda naujasis kreditorius. Pastarasis yra saistomas pradinio kreditoriaus ir skolininko sutarties sąlygų (CK 6.101 straipsnio 1 dalis). Cesijos sutartimi perleidžiamas ne daiktas, bet reikalavimo teisė. Minėta, kad pradinis kreditorius (cedentas) gali perleisti reikalavimo teisę, kurią jis turi ir kuri yra galiojanti. Taigi, kilus šalių ginčui, visų pirma reikia nustatyti, ar pradinis kreditorius turėjo teisę, dėl kurios sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, ir ar ši jo teisė galiojo cesijos sutarties sudarymo metu. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl reikalavimo perleidimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų, yra nurodęs, kad, vertinant reikalavimo perleidimo teisėtumą, reikia įvertinti: 1) prievolę, iš kurios atsirado teisė, esanti reikalavimo perleidimo dalykas; 2) sandorį, kurio pagrindu pradinis kreditorius perduoda naujajam kreditoriui reikalavimo teisę reikalavimo perleidimo forma (perleidimo pagrindą); 3) reikalavimo perleidimo (cesijos) sandorį, kuriuo perleidžiama reikalavimo teisė (atsisakoma reikalavimo teisės) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. L. individuali įmonė v. AB „Daisotra“, bylos Nr. 3K-3-1255/2002; 2003 m. rugsėjo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos ir Rusijos UAB „Stella Vitae” v. AB „Dirbtinis pluoštas“, SP AB “Kauno energija”, bylos Nr. 3K-3-759/2003; kt.).
  4. CK 6.101 straipsnio 1 dalies įstatyminis reguliavimas įtvirtina bendrąjį principą, kad gali būti perleidžiama bet kokia reikalavimo teisė, kilusi iš bet kokios prievolės, tačiau šis principas nėra absoliutus ir yra taikomas su tam tikromis išimtimis, kurios įtvirtintos Civiliniame kodekse (CK 6.102 straipsnis), kituose teisės aktuose, taip pat gali išplaukti iš prievolės prigimties. Negalima perleisti reikalavimo, dėl kurio negalimas išieškojimas (CK 6.102 straipsnio 1 dalis); draudžiama perleisti reikalavimą be skolininko sutikimo, jei kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminės reikšmės (CK 6.101 straipsnio 5 dalis) ir t. t.
  5. Teisinė, su nepilnamečių vaikų išlaikymu susijusi turtinė, kitaip dar vadinama alimentinė, tėvų prievolė, yra asmeninio (intuitu personae) pobūdžio. Tai reiškia, kad tiek motina, tiek tėvas yra asmeniškai (individualiai) atsakingi už išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams teikimą, todėl šių prievolių vykdymas negali būti perleistas ar perkeltas kitiems asmenims, įkeičiamas, įskaitytas už skolas ir pan., taip pat negali būti atsisakyta jų vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. I. B.-K., bylos Nr. 3K-3-239/2009).
  6. Nagrinėjamu atveju 2017 m. birželio 5 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 01 buvo perkelta apeliantės ir R. Ž. vaikų reikalavimo teisė į apeliantę, tuo pačiu ir apeliantės teisinė, su nepilnamečių vaikų išlaikymu susijusi turtinė, prievolė, kuri yra asmeninio pobūdžio. Kaip minėta aukščiau, remiantis kasacinio teismo praktika, toks reikalavimo teisės perleidimas negalimas. Be to, toks reikalavimo teisės perleidimas nėra galimas ir dėl to, kad, kaip teisingai nurodė apeliantė, vaikų reikalavimo teisė į apeliantę yra neatsiejamai susijusi konkrečiai tik su vaikais, nes būtent iš apeliantės vaikams buvo priteistas išlaikymas Klaipėdos apygardos teismo 2012-08-30 nutartimi civ. byloje Nr. 2A-1243-460/2012, kuris (išlaikymas) yra neatsiejamai susijęs su asmeninėmis tėvų pareigomis ir teisėmis vaikų atžvilgiu.
  7. Konstatavus, kad 2017 m. birželio 5 d. Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 01 pagrindu atliktas reikalavimo teisės į apeliantę perleidimas neatitinka kasacinio teismo formuojamos praktikos bei pažeidžia CK 6.101 str. 1 d. nuostatas, yra pagrindas spręsti, kad toks reikalavimo teisės perleidimas, kaip sandoris, yra niekinis ir negalioja CK 1.80 str. pagrindu, nes prieštarauja CK 6.101 str. 1 d. įtvirtintai imperatyviai įstatymo normai.
  8. Pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisės normą sandorio negaliojimas yra siejamas su jo prieštaravimu imperatyviosioms teisės normoms, t. y. su vienareikšmiškai įstatyme įtvirtintomis nuostatomis, kuriomis siekiama apsaugoti visos visuomenės interesus, viešąją tvarką; įstatyme šių interesų apsaugai suteikiamas prioritetas civilinių teisinių santykių stabilumo ir privačių interesų atžvilgiu - imperatyviosioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja įstatymo pagrindu, jo negaliojimui neturi įtakos teismo sprendimas, šalys negali niekinio sandorio patvirtinti (CK 1.78 straipsnio 1 dalis) ir toks sandoris jokių teisinių padarinių, išskyrus jo negaliojimo padarinius, nesukelia ir negali sukelti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje S. T. ir kt. v. AB Rytų skirstomieji tinklai ir kt., bylos Nr. 3K-3-416/2005; 2008 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Reklamos laikraštis“ v. UAB „Vilniaus skelbimai“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-6/2008). Pagal CK 1.78 straipsnio 5 dalį niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva). Tai reiškia, kad teismas turi teisę konstatuoti niekinio sandorio negaliojimo faktą ir taikyti padarinius net ir tada, kai dėl to nepareikštas savarankiškas reikalavimas ieškinyje, prašymas šalių procesiniuose dokumentuose ar pareikštas žodžiu. Tačiau kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ex officio (savo iniciatyva), nesant ginčo šalies reikalavimo, teismas pripažįsta sandorį niekiniu ir taiko niekinio sandorio ar akto teisinius padarinius tik tada, kai, nagrinėjant bylą, pagrindas pripažinti sandorį ar aktą niekiniu tampa akivaizdus
  9. Nagrinėjamu atveju, minėto sandorio nei R. Ž., nei jo vaikai, patvirtinti negalėjo (CK 1.78 str. 1 d.). Minėtų šalių sudarytas sandoris nesukelia jokių teisinių pasekmių. Atitinkamai, remiantis nustatytomis aplinkybėmis bei aukščiau minėta kasacinio teismo praktika, negalėjo būti atliktas priešpriešinių reikalavimų įskaitymas (CK 6.134 str. 1 d. 3 p.).
  10. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiamos nutarties negalima laikyti teisėta ir pagrįsta, nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – bankroto administratorės UAB „Eurobankrotas“ įgalioto asmens L. S. 2017-07-24 prašymas dėl kreditinių reikalavimų tvirtinimo atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

7Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

Nutarė

8panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.

9Atmesti bankroto administratorės UAB „Eurobankrotas“ įgalioto asmens L. S. 2017-07-24 prašymą dėl kreditinių reikalavimų tvirtinimo.

Proceso dalyviai
Ryšiai