Byla 2S-1507-345/2012

1Vilniaus apygardos teismo teisėjas Henrichas Jaglinskis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutarties ir atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie LR Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, R. M., R. G., M. V., R. V., G. K., R. G. dėl potvarkio sutarčių bei paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo iš dalies negaliojančiais, tretieji asmenys Sodininkų bendrija „Lakštingala“, Valstybės įmonė „Registrų centras“.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovė A. B. kreipėsi į teismą ir prašė pripažinti negaliojančiomis kaip prieštaraujančias imperatyvioms įstatymo normoms 2006-06-20 pirkimo pardavimo sutarties Nr. 10350, 2000-02-18 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. AD-427, 1999-12-21 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. P1-16793, 1999-12-08 paveldėjimo teisės liudijimo Nr. P1-16250, 1994-12-02 valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. P01/95-3516 dalis, kuriomis buvo perleistos atsakovams nuosavybės teisės į 3,70 m. pločio ir 6,40 m. ilgio (23,68 kv. m ploto) bendro naudojimo kelio – Lakštingalos Sodų 2-osios g. atkarpą, besiribojančią su ieškovei priklausančiu žemės sklypu Nr. 5, kurio unikalus ( - ). Patikslinusi ieškinio reikalavimus po to, kai Vilniaus apygardos teismas 2012-01-19 nutartimi panaikino Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-01-05 sprendimą, prašė pripažinti negaliojančiais Vilniaus miesto valdybos 1994-10-06 potvarkį Nr. 1966V, paveldėjimo teisės liudijimą ir minėtas sutartis dalyse dėl 101 kv. m ploto valstybinės žemės nuosavybės įgijimo ir perleidimo.

5Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. balandžio 11 d. sprendimu ieškovės A. B. ieškinį tenkino iš dalies.

6Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija padavė teismui apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 11 d. sprendimo, kuriuo prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

7Atsakovas Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos taip pat padavė teismui apeliacinį skundą, kuriuo prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą-vadovaujantis ABTĮ 101 straipsnio 6 punktu dėl ginčijamo administracinio akto panaikinimo, suėjus senaties terminui, nutraukti, o kitus reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus.

  1. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė

8Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. gegužės 8 d. nutartimi ir 2012 m. gegužės 14 d. nutartimi atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos nustatė 14 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos apeliacinio skundo trūkumui pašalinti – sumokėti žyminį mokestį. Teismas abiejose nutartyse nurodė analogiškus argumentus, o būtent konstatavo, jog už ieškinį buvo sumokėtas 154,62 Lt žyminis mokestis, todėl už apeliacinius skundus mokėtinas tokio paties dydžio žyminis mokestis. Teismas nurodė, kad nors valstybės ir savivaldybių institucijos yra atleidžiamos nuo žyminio mokesčio ieškinius dėl lėšų išieškojimo mokėjimo, ši nuostata netaikytina, nes ieškinys buvo pareikštas ne dėl lėšų išieškojimo, o Vilniaus savivaldybės administracija civilinėje byloje ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos yra atsakovai.

  1. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

9Atskiruoju skundu atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutartį panaikinti ir atsakovo apeliacinio skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Nurodo, kad apeliacinį skundą pateikė, siekdama apginti viešąjį interesą, todėl atsakovas atleistinas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu. Pažymi, kad civilinė byla susijusi su viešosios nuosavybės objekto – žemės sklypo perleidimu privačių asmenų nuosavybėn. Savivaldybių institucijos yra viešieji juridiniai asmenys, kurių tikslas – tenkinti viešuosius interesus. Teismas taip pat nepagrįstai iš atsakovo priteisė 250 Lt bylinėjimosi išlaidų. Dėl ko gali nukentėti atitinkamų įstatyme numatytų reikmių finansavimas bei viešųjų interesų derinimas. Taip pat įstatymų leidėjas savivaldybės institucijos atleidimą nuo žyminio mokesčio sumokėjimo sieja ne su procesine padėtimi nagrinėjamojoje byloje. Bet su pastarosios paduoto procesinio dokumento siekiu apginti viešąjį interesą, kas buvo padaryta atsakovui paduodant apeliacinį skundą.

10Atskiruoju skundu atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 14 d. nutartį ir priimti atsakovo apeliacinį skundą. Nurodo, kad ieškovės ieškinys buvo pareikštas dėl individualaus administracinio akto ir valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sandorio, sudaryto tarp privataus asmens ir Lietuvos Respublikos, atstovaujamos įgaliotos institucijos, pripažinimo negaliojančiu. Šiuose santykiuose valstybė dalyvavo kaip civilinių teisinių santykių subjektas, valstybinės žemės pardavėjas. Kadangi atsakovas valstybinės žemės patikėtinis, todėl pateikdamas apeliacinį skundą ir atstovaudamas valstybės interesus, žyminio mokesčio neturėjo mokėti.

11Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė A. B. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-05-08 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija nei teikdama atsiliepimą į ieškinį, nei atskirąjį skundą nenurodo ir neįvardija kaip yra pažeistas viešasis interesas, todėl teismas pagrįstai pažymėjo, jog minėta institucija byloje dalyvauja kaip atsakovas, todėl CPK 83 straipsnio 1 d. 10 punkto nuostata šiuo atveju netaikoma.

12Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą tenkinti ir panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-05-08 nutartį. Nurodo, kad teismas neteisingai aiškino ir taikė CPK normas, nepagrįstai reikalavo atsakovą sumokėti žyminį mokestį už apeliacinį skundą,

  1. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

13Atskirieji skundai tenkintini.

14Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirųjų skundų argumentų.

15Bylos duomenys tvirtina, kad tiek atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija, tiek atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos apeliaciniais skundais ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą. Pirmosios instancijos teismas 2012 m. gegužės 8 d. nutartimi ir 2012 m. gegužės 14 d. nutartimi atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos nustatė terminą apeliacinių skundų trūkumams pašalinti – sumokėti žyminį mokestį už apeliacinius skundus. Pirmosios instancijos teismas abiejose nutartyse nurodė analogiškus motyvus dėl kurių atsakovai įpareigotini sumokėti žyminius mokesčius už paduodamus apeliacinius skundus, tuo tarpu apeliantai paduodami atskiruosius skundus savo argumentus dėl priimtų skundžiamų nutarčių grindžia analogiškais motyvais, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl skundų pagrįstumo pasisako bendrai.

16Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti visą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą naują sprendimą - patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, o apeliacinio skundo motyvai susiję su žemės sklypo perleidimu privačių asmenų nuosavybėn. Pagal kasacinio teismo praktiką, valstybės ar savivaldybės turtas, kaip viešosios nuosavybės teisės objektas, turi būti naudojamas tik siekiant patenkinti tam tikrus viešuosius interesus. Valstybei ar savivaldybei priklausančio turto perleidimas privatiems asmenims yra susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl įstatymas tokiam perleidimui nustato specialius reikalavimus, kurie dažniausiai yra imperatyvūs. Tokį teisinį reglamentavimą lemia valstybės ir savivaldybės, kaip civilinių teisinių santykių subjektų, taigi ir valstybės ar savivaldybės turto, kaip nuosavybės teisės objekto, savitumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-02-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-122/2005). Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos taip pat pateikė apeliacinį skundą, kuriuo taip pat prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą-vadovaujantis ABTĮ 101 straipsnio 6 punktu dėl ginčijamo administracinio akto panaikinimo, suėjus senaties terminui, nutraukti, o kitus reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus. Iš bylos medžiagos matyti, kad civilinėje valstybės interesus žemės klausimais gina Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, valstybinė žemę valdanti patikėjimo teise (Žemės įstatymo 7 str. 1 p.), kuri byloje yra atsakovas. CPK 83 straipsnio 1 dalyje pateikiamas sąrašas asmenų, kurie atleidžiami nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Pagal šio straipsnio 1 dalies 5 punktą valstybės ir savivaldybės įstaigos yra atleidžiamos nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už tą bylos dalį, kuria siekiama apginti viešąjį interesą, tai yra kai tokios įstaigos pareiškia ieškinį, pateikia pareiškimą ar prašymą siekdamos apginti viešąjį, valstybės ar savivaldybės interesą. Taigi, šios normos analizė leidžia daryti išvadą, jog įstatymų leidėjas, apibrėždamas atleidžiamų nuo žyminio mokesčio asmenų ratą, remiasi ne šių asmenų procesine padėtimi byloje, o juos nurodo kaip teisinių santykių subjektus, kartu pabrėžiant, kad minima norma šių asmenų atžvilgiu taikoma tik tais atvejais, kai jie gina viešąjį, valstybės ar savivaldybės interesą (Lietuvos apeliacinio teismo 2005-07-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-362/2005, Vilniaus apygardos teismo 2012-04-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1048-611/2012). Nagrinėjamu atveju nėra abejonės dėl to, kad apeliantai yra valstybės institucijos. Taip pat akivaizdu, kad apeliantai, teikdami apeliacinius skundus ir ginčydami pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo buvo pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto valdybos 1994-10-06 potvarkio Nr. 1966V „Dėl sodininkų bendrijos „Lakštingala“ žemės pardavimo ir nuomos“ 2 punktą dalyje bei jo priedėlio 3 punktą, kuriuo leista G. G. parduoti 675 kv. m ploto žemės sklypą dalyje dėl 28,12 kv. m ploto valstybinės žemės pardavimo ir pripažinti negaliojančiais valstybinės žemės sandoriai, kurių viena šalis buvo valstybė, siekia apginti savivaldybės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Taigi nagrinėjamo ginčo dalykas yra susijęs su viešuoju interesu. Dėl nurodytų priežasčių atsakovai, pateikdami apeliacinius skundus, vadovaujantis LR CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 2 dalies nuostatomis neturėjo pareigos mokėti žyminio mokesčio už apeliacinius skundus.

17Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, 2012 m. gegužės 8 d. nutartimi ir 2012 m. gegužės 14 d. nutartimi įpareigodamas atsakovus sumokėti žyminį mokestį už apeliacinius skundus, neteisingai aiškino ir taikė civilinio proceso kodekso normas, todėl 2012 m. gegužės 8 d. nutartimi ir 2012 m. gegužės 14 d. nutartimi spręsdamas atsakovų apeliacinių skundų priėmimo klausimą, šį klausimą išsprendė neteisingai, nes nepagrįstai reikalavo atsakovus sumokėti žyminį mokestį už apeliacinius skundus, o tai sudaro pagrindą skundžiamas nutartis panaikinti (LR CPK 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 3 p.) ir atsakovų apeliacinių skundų priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

18Vadovaudamasis LR CPK 336 str., 337 str. 3 p., 338 str., teismas

Nutarė

19Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutartį ir 2012 m. gegužės 14 d. nutartį panaikinti ir atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinių skundų dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 11 d. sprendimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai