Byla 2A-64-619/2016
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūros Marijos Strumskienės, Vilijos Mikuckienės, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Rodsta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Magdala LT“ ieškinį atsakovui UAB „Rodsta“ dėl skolos priteisimo

2Kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, n u s t a t ė :

  1. Ginčo esmė

3ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo UAB „Rodsta“ 24 690,67 Lt skolos, 1 434,75 Lt delspinigių, 400 Lt už antstolio laikinųjų apsaugos priemonių taikymą vykdomojoje byloje Nr.0171/13/01233 ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalys 2012-06-08 ir 2012-07-02 sudarė rangos sutartis, kuriomis ieškovas įsipareigojo sutartyse nustatytomis sąlygomis savo jėgomis, medžiagomis, rizika ir atsakomybe atlikti VšĮ Antakalnio poliklinikos pastate esančių patalpų elektros instaliacijos darbus, o atsakovas už atliktus darbus tinkamai apmokėti. Šalys pasirašė darbų atlikimo sąmatas, kuriomis suderino atliekamų darbų kainas. Ieškovui atlikus darbus buvo surašyti atliktų darbų suvestiniai aktai, kuriuos atsakovo įgaliotas atstovas pasirašė, tuo patvirtindamas, kad priima ieškovo atliktus darbus ir pretenzijų dėl darbų kokybės neturi. Atsakovui buvo pateiktos apmokėti ieškovo išrašytos PVM sąskaitos-faktūros bendrai 107 676,81 Lt sumai. Atsakovas sumokėjo 82 986,14 Lt. ir liko skolingas ieškovui 24 690,67 Lt (1 t. b.l. 121-123).

4Atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutiko, nurodė, kad šalys sudarė rangos sutartis, kurių objektas – VšĮ Antakalnio poliklinikos pastate esančių patalpų instaliacijos darbų atlikimas. Bendra abiejų rangos sutartimis užsakytų darbų kaina – 103 842,10 Lt. 2012 m. liepos mėnesį šalys žodžiu susitarė, kad atsakovas ieškovo nurodytu adresu (J. G. g.6, Vilnius) atliks trinkelių klojimo darbus, kuriems bus pritaikyti įprastai tokio pobūdžio darbams atsakovo taikomi įkainiai, o taip pat susitarė, kad atliktų darbų suma bus sumažinta atsakovo ieškovui mokėtina suma už ieškovo atliktus elektros instaliacijos darbus. Atsakovas atliko trinkelių klojimo darbus 13718,79 Lt sumai. Šalys 2013-01-31 pasirašė Tarpusavio įsiskolinimų suderinimo aktą, kuriame ieškovo atsakovui išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų bendra suma yra 107 676,81 Lt, o atsakovo ieškovui išrašytų sąskaitų-faktūrų suma yra 5 383,84 Lt. Minėto akto pasirašymo dieną atsakovas ieškovui buvo sumokėjęs 82 986,14 Lt. Nurodo, kad į Tarpusavio atsiskaitymo aktą nebuvo įtraukta trinkelių klojimo darbų kaina, t.y. 13718,79 Lt, vadinasi Akto pasirašymo dienai atsakovas buvo skolingas 5 588,04 Lt. Atsakovas 2013-03-06 pranešė ieškovui, kad akte Nr. 4 (už 2012 m. spalio mėn. darbus) yra pakartotinai įtraukti darbai: holų ir liftų remontas; šviestuvų (liuminiscensinių) montavimas į pakabinamas lubas; šviestuvo įleidimas; 600x600 mm; 4x18W‘ su elektroniniu balastu ir lempomis, prijungiant prie veikiančio elektros tinklo), kurie buvo įtraukti į aktą Nr. 3 (už 2012 m. rugsėjo mėn. darbus). Atsakovas nurodo, kad akte Nr. 3 nurodyta vieno šviestuvo įrengimo kaina atitinka 2012-06-08 rangos sutarties sąmatoje patvirtintą vieno šviestuvo įrengimo kainą – 14,67 Lt, o akte Nr. 4 vieno šviestuvo įrengimo kaina yra 163 Lt. Ieškovo paprašyta ištaisyti akto Nr. 4 klaidą ir atsiųsti PVM sąskaitą-faktūrą išrašytą 4 141,83 Lt sumai, kuri nepagrįstai įtraukta į aktą Nr. 4 ir todėl išrašyta sąskaita, nors ši suma nėra laikytina įsiskolinimu ieškovui, o bendra neapmokėta suma pagal rangos sutartis yra 1446,21 Lt. Atsakovas 2013-03-13 parengė atliktų darbų aktą, kuriame nurodyti darbai atlikti adresu J. G. g.6, Vilniuje. Aktas registruotu paštu išsiųstas ieškovui, tačiau ieškovas jo nepatvirtino. 2013-03-27 ieškovui buvo išsiųstas parnešimas dėl vienašalio darbų perdavimo ir PVM sąskaita-faktūra už atliktus darbus. Atsakovas 2013-06-19 ir 2013-07-19 pervesdamas ieškovui 1446,21 Lt, su juo galutinai atsiskaitė ir nėra skolingas ieškovui (1 t. b.l. 163-168).

5II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

6Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 21 d. sprendimu ieškinį ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo ieškovui 17 860,62 Lt skolos, 1 434,75 Lt delspinigių, 400 Lt išlaidų, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu ir 2 315,24 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškovo reikalavimus atmetė. Priteisė iš ieškovo atsakovo naudai 249,02 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovo valstybės naudai 35,94 bylinėjimosi išlaidų, iš ieškovo 2,70 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priėmė ieškovo UAB „Magdala LT“ atsisakymą nuo reikalavimų UAB „Rodsta“ dalyje dėl 5 383,84 Lt skolos priteisimo ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukė. Grąžino ieškovui 121,50 Lt žyminio mokesčio. Išanalizavęs šalių sudarytas sutartis, ištyręs bylos įrodymus, teismas konstatavo, kad šalių teisiniams santykiams yra taikomos rangos sutartis reglamentuojančios teisės normos, todėl remiantis CK 6.687 str. 1 d. atsakovui atsirado pareiga sumokėti visą sumą už atliktus darbus. Teismas nurodė, kad ieškovas reikalavimus grindžia atliktų darbų aktais, išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis, pažymėjo, kad atsakovas priėmė visus aktuose nurodytus ieškovo atliktus darbus, pretenzijų dėl jų kokybės ar terminų ieškovui nereiškė, taip pat pasirašė pateiktas PVM sąskaitas-faktūras, išrašytas 107 676,81 Lt sumai, sutiko su 2013-01-31 tarpusavio įsiskolinimų suderinimo akte nurodyta bendra suma – 107 676,81 Lt, tačiau pilnai neatsiskaitė. Teismas nesutiko su atsakovo argumentais, kad ieškovas nepagrįstai tuos pačius darbus (šviestuvų (liuminiscensinių) montavimas į pakabinamas lubas) įtraukė į skirtingus aktus ir nepagrįstai pateikė sąskaitą dėl 4 141,83 Lt, nes teismo vertinimu, atsakovas, priėmęs ieškovo atliktus darbus 107 676,81 Lt sumai, pastabų nepareiškė, o dėl darbų peraktavimo kreipėsi tik 2013-03-06, t.y. jau teisme esant bylai. Teismas laikė neįrodytais atsakovo argumentus, kad atitinkamai būtų sumažintas skolos dydis trinkelių klojimo darbų kaina, nes nesant rašytinio susitarimo nėra pagrindo daryti išvadai, kad šiuos darbus užsakė ieškovas. Atkreipė dėmesį, kad PVM sąskaitą-faktūrą už atliktus gerbūvio darbus 13 718,79 Lt sumai atsakovas išrašė tik 2013-03-13, t.y. po to, kai byla buvo iškelta teisme. Įvertinęs aplinkybę, kad 2013-06-19 ir 2013-07-19 atsakovas sumokėjo ieškovui 1 446,21 Lt, reikalavimą dėl skolos priteisimo tenkino iš dalies. Pagal sutarties 10.1 punktą, teismas priteisė ieškovui iš atsakovo 1 434,75 Lt delspinigių.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Rodsta“ prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinį atmesti. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas pažeidė materialines ir procesines teisės normas, vertindamas teisinius santykius atsiradusios rangos sutarties pagrindu ir dėl Gerbūvio darbų. Tai grindžia šiais argumentais:

91. Teismas netinkamai vertino įrodymus, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, dėl ko buvo netinkamai išspręsta byla. Apelianto tvirtinimu, atsakovas įrodinėjo, kad jis kaip juridinis asmuo ir ieškovas kaip juridinis asmuo dalyvavo rangos santykiuose ir pateikė nuoseklią poziciją patvirtinančius įrodymus: 2012-07-13 PVM sąskaitą – faktūrą CRA Nr. 71040195; 2012-07-31 PVM sąskaitą – faktūrą FK Nr. 362, 2013-03-13 Atliktų darbų aktą, 2013-03-27 Pranešimą dėl vienašalio darbų perdavimo, 2013-03-13 PVM sąskaitą – faktūrą RDST Nr. 128, 2013-06-03 tarpusavio skolų užskaitymo aktą Nr. 2013/06/01. Taigi, byloje buvo pateikti neginčijami įrodymai, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė rangos sutartis dėl gerbūvio rangos darbų atlikimo. Teismas atsižvelgė tik į tai, kad žodinio bylos nagrinėjimo metu ieškovas nurodė, kad darbus užsakė pats ieškovas, t.y. kaip fizinis asmuo, tačiau nepateikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas veikdamas kaip įmonės vadovas turi pats teisę priimti sprendimus dėl įmonės buveinės ir jos aplinkos gerinimo darbų, todėl teismui neįvertinus visų aplinkybių ir pateiktų įrodymų viseto buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. Pažymi, jog atsakovo į bylą pateikti įrodymai nesudaro pagrindo manyti, jog žodinė Gerbūvio darbų tvarkymo sutartis galėjo būti sudaryta su ieškovo atstovu kaip fiziniu asmeniu. Tvirtina, jog teismo išvados dėl rangos teisinio santykio formos, kurias teismas priėjo klaidingai vertindamas apelianto pateiktus įrodymus taip pat prieštarauja CK 1.73 str. bei CK 6.644 str. Šiuo atveju nėra imperatyvo sudaryti rangos sutartį raštu, tai savaime nedaro žodinės sutarties negaliojančia ir nepanaikina šalių prievolės, atsiradusios iš statybos rangos santykių.

102. Apelianto tvirtinimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles, nes formaliai aiškino šalių sudarytą sutartį, neatsižvelgė į ikisutartinius šalių santykius, nevertino to, jog atsakovui atliekant darbus juridinio asmens buveinės adresu jis neturėjo pareigos manyti, jog darbai atliekami fiziniam asmeniui, nevertino faktinių šalių veiksmų, kurie sudaro neginčijamą pagrindą manyti, jog žodinė Gerbūvio darbų tvarkymo sutartis buvo sudaryta tarp juridinių asmenų.

113. Teismas netinkamai taikė įskaitymą reglamentuojančias teisės normas ir tuo pažeidė CK 6.130 str., 6.131 str. nuostatas. Apelianto tvirtinimu, buvo laikomasi visų įskaitymo sąlygų – šalys viena kitos atžvilgiu turėjo vienarūšius reikalavimus, reikalavimai galiojantys ir nenuginčyti įstatymo nustatyta tvarka, vykdytini, apibrėžti konkrečia pinigų suma. Pabrėžia, jog įskaitymas yra atsiskaitymo sandoris ir nesutikdamas su įskaitymu ieškovas privalėjo jį ginčyti teismine tvarka. Teismas sprendime nurodė, kad atsakovas ieškovui sąskaitą už atliktus Gerbūvio darbus išrašė 2013-03-13, po to, kai byla buvo iškelta teisme, tačiau apelianto vertinimu tai nekeičia ieškovo pareigos atsiskaityti už darbus. Šalys neginčijo nei pačios prievolės, nei jos apimties, nei įvykdymo būdo, todėl šioje byloje negali būti taikoma CK 6.134 str. 1 d., o teismui nevertinus šios aplinkybės buvo pažeista CK 6.134 str. 1 d. įtvirtinta norma, dėl ko buvo neteisingai išspręsta byla.

124. Atsakovas nesutinka su teismo pozicija dėl antrą kartą ieškovo užaktuotų tų pačių darbų. Susitarimo padidinti darbų kainos šalys nesudarė, todėl ieškovas neteko teisės reikalauti padidintos sumos, o ieškovas neįgijo prievolės jos sumokėti (CK 6.653 str. 4 d.). Taip pat pažymi, jog remiantis 2012-06-08 Rangos sutarties 2.3 punktu, šalys susitarė, jog rangovas neturi teisės reikalauti padengti jokių išlaidų, viršijančių darbų kainą, jeigu dėl to nebuvo atskiro rašytinio šalių susitarimo. Taigi, atsakovas neturi pareigos apmokėti ieškovui padidintos darbų kainos, kuri sudaro 4141,83 Lt.

135. Apelianto tvirtinimu, delspinigiai priteisti pažeidžiant sutarčių aiškinimo taisykles. Remiantis sutarčių 8.1.2 punktu, „Už faktiškai atliktus darbus rangovui užsakovas apmoka ne vėliau kaip per tris dienas po to, kai gauna lėšas iš finansavimo šaltinio“. Atsakovas lėšas iš finansavimo šaltinio gavo 2013-01-02, apmokėjimą atliko 2013-01-23. Delspinigiai pagal sutartį galėjo būti skaičiuojami tik nuo 2013-01-06 ir tik nuo nesumokėtos sumos, t.y. 19 306,86 Lt, o ne nuo visos 24 690,67 Lt sumos. Vadinasi ieškovui galėjo būti priteista 374 Lt delspinigių, kai tuo tarpu teismas priteisė 1434,75 Lt. Šios aplinkybės buvo nurodytos atsiliepime, tačiau pirmosios instancijos teismas jų nevertino.

14Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo skundą atmesti dėl šių pagrindų:

151. Dėl trinkelių klojimo darbų ieškovas nurodo, kad skundo argumentai šioje dalyje nepagrįsti, ieškovas tvirtina, kad žodinis susitarimas dėl rangos darbų (trinkelių klojimo) J. G. g. 6,Vilniuje, buvo sudarytas tarp fizinio asmens J. S. ir atsakovo UAB „Rodsta“. Darbų užsakymo metu nebuvo kalbėta apie tai, kad darbų užsakovas yra juridinis asmuo ar kad J. S. veikia kaip juridinio asmens atstovas. Antra, tuo atveju, jeigu rangos darbų užsakovu būtų ieškovas, būtų visiškai nesuprantamas esminių sutarties sąlygų rašytiniame dokumente įforminimo nebuvimas. Žodiniai susitarimai dėl jų rizikingumo, apsunkinto įrodinėjimo proceso vienai iš susitariančių šalių sandorio nevykdant, tinkamai neįforminamo atsiskaitymo termino, nėra laikomi įprasta verslo subjektų sandorių forma. Negana to, atsakovo su ieškovu sudarytos rangos sutartys dėl VšĮ Antakalnio poliklinikos pastate esančių patalpų instaliacijos darbų atlikimo buvo rašytinės, todėl nesuprantama, kodėl sudarant trečią rangos sutartį turėjo būti pasirenkama kitokia sutarties forma ir keičiama tarp šalių susiklosčiusi sutarčių sudarymo praktika. Kadangi atsakovas jokių priežasčių dėl tarp dviejų juridinių asmenų pakeistos rangos sutarčių sudarymo praktikos nenurodo bei argumentų dėl žodinio susitarimo sudarymo tikslingumo nepateikia, laikytina, kad rangos sutartis tarp ieškovo ir atsakovo atliekant trinkelių klojimo darbų atlikimui adresu J. G. g. 6,Vilnius, apskritai nebuvo sudaryta. Tuo tarpu klausimas kam atsakovas atliko trinkelių klojimo darbus bei su kuo ir kokios formos susitarimą dėl šių darbų atlikimo sudarė, nėra pagrindinis šios nagrinėjamos bylos dalykas, todėl įrodymų, kad trinkelių klojimo darbus užsakė bei apmokėjo J. S., nebuvimas įtakos teisingam bylos išnagrinėjimui neturėjo. Svarbu tai, kad susitarimas dėl trinkelių klojimo darbų buvo sudarytas 2012 m. liepos mėnesį, atlikti darbai, tačiau atliktų darbų aktas ir PVM sąskaita – faktūra išrašyti tik 2013 m. kovo 13 d., t.y. praėjus dviem savaitėms po atsakovo informavimo apie jo atžvilgiu iškeltą civilinę bylą ir priimtą teismo įsakymą. Iki tol jokio atsiskaitymo už atliktus darbus atsakovas nereikalavo, negana to į 2013 m. sausio 31 d. tarpusavio įsiskolinimų suderinimo aktą šios sumos įtraukti taip pat nepageidavo. Tai rodo, kad joks sandoris dėl rangos darbų J. G. g. 6, Vilniuje, tarp ieškovo ir atsakovo sudarytas nebuvo.

16Apeliantas apeliaciniame skunde remiasi Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-2033-104/2013, tačiau atsakovo nurodytos civilinės bylos Nr. 2A-2033-104/2013 bei esamos bylos faktinės aplinkybės visiškai nesutampa. Vien tai, kad darbus savo asmeniniais interesais užsakęs J. S. yra ieškovo direktorius, ar kad darbai atlikti ieškovo buveinės adresu, neleidžia daryti išvados, kad sutartis buvo sudaryta būtent tarp dviejų verslo įmonių.

172. Dėl įskaitymo neteisėtumo pažymi, kad ieškovas ir atsakovas neturi vienas kitam abipusių teisių ir pareigų – atsakovas yra skolingas ieškovui, tačiau ieškovas atsakovui jokios skolos neturi. Trinkelių klojimo darbų užsakymo faktas bei tarp atsakovo ir ieškovo neva esanti sudaryta žodinė rangos sutartis paaiškėjo tik atsakovo atžvilgiu iškėlus civilinę bylą dėl skolos priteisimo. Atsakovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu neįrodė, kad tarp šalių buvo sudaryta trinkelių klojimo darbų sutartis, todėl neegzistuojant ieškovo prievolei atsakovui, jokio pagrindo įskaitymo taikymui nėra. Be to, esamoje situacijoje atsakovo reiškiamas reikalavimas nelaikytinas galiojančiu ir apibrėžtu, ne tik dėl aiškaus pagrindo įskaitymo taikymui nebuvimo, tačiau ir dėl vykstančio teisminio ginčo. Antra, CK 6.134 str. 1 d. 1 p. taip pat numato, kad draudžiama įskaityti reikalavimus, kurie yra ginčijami teisme. Nagrinėjant ginčą teisme nėra aiškūs ir apibrėžti šalių viena kitai turimi reikalavimai, todėl jų įskaitymas galimas tik įsiteisėjus reikalavimus patvirtinantiems teismo sprendimams. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas aiškiai nurodė, kad trinkelių įrengimo darbų neužsakinėjo ir žodinės rangos sutarties nesudarė, t.y. ginčijo ir patį neva sudarytą sandorį ir atsakovo taikomą įskaitymą, todėl apelianto argumentai, kad nebuvo ginčijama nei pati prievolė, nei jos apimtis, nei įvykdymo būdas, visiškai nepagrįsti. Esamoje situacijoje neįrodžius, kad atsakovo reikalavimo teisė ieškovo atžvilgiu galioja, pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo taikyti įskaitymą reglamentuojančias teisės normas.

183. Dėl rangos darbų perdavimo – priėmimo aktų nurodė, kad esamoje situacijoje atsakovas priėmė ieškovo atliktus darbus ir pretenzijų dėl jų kokybės ar terminų neišreiškė, pasirašė visas pateiktas sąskaitas – faktūras ir jokio ginčo dėl kainos už atliktus darbus nebuvo. Pretenzijas dėl atliktų darbų atsakovas pradėjo įrodinėti tik iškėlus bylą dėl skolos išieškojimo, todėl tokie atsakovo argumentai laikytini jo gynybine pozicija ir turėtų būti vertintini kritiškai. Apie ieškovo keičiamus šviestuvus atsakovas buvo informuotas, o pasirašydamas aktus su tuo sutiko.

194. Pažymėjo, jog dėl delspinigių dydžio nesutinka ir reikalavimą grindžia pateikta lentele. Prašo priteisti patirtas išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą.

20IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama atsakovės pateikto apeliacinio skundo ribose.

22Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl atsiskaitymo pagal rangos sutartį, papildomų darbų apmokėjimo, įskaitymo teisėtumo, delspinigių apskaičiavimo pagrįstumo.

23Dėl gerbūvio tvarkymo darbų ir įskaitymo teisėtumo

24Pirmosios instancijos teismas byloje laikė neįrodytą atsakovo poziciją, kad tarp šalių buvo susitarimas dėl trinkelių klojimo darbų atlikimo adresu J. G. g. 6, Vilniuje ir atsakovas atliko ieškovui minėtus darbus 13 718,79 Lt sumai. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, byloje pateikti įrodymai nesudarė pagrindo daryti išvadą, kad darbus užsakė ieškovas, nes šalys nesudarė rašytinio susitarimo, be to, sąskaita už atliktus gerbūvio darbus buvo išrašyta tik 2013-03-13, t.y. po to, kai byla buvo iškelta teisme.

25Su šia teismo išvada nesutinka apeliantas, jo vertinimu, tokia teismo išvada prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Kolegija šioje dalyje apelianto skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

26Visų pirma pažymėtina tai, kad procese galioja rungtyniškumo principas. Įrodymai civilinėje byloje – tai bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba, kad jų nėra (CPK 177 str. 1 d.). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką dėl LR CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal LR CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas. Jis reiškia, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013). Pagal LR CPK 185 straipsnio 2 dalies nuostatas, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus LR CPK nustatytas išimtis.

27Nustatyta, kad bylos šalis siejo rangos santykiai pagal pasirašytas 2012 m. birželio 8 d. ir 2012 m. liepos 2 d. Rangos sutartis. Remiantis sutarčių sąlygomis, užsakovas įsipareigojo sumokėti Rangovui už tinkamai ir laiku atliktus darbus Sutartyse nustatytose sąlygose ir tvarka. Atliktų darbų perdavimo ir apmokėjimo už juos tvarką reglamentuoja pasirašytų Sutarčių 7 ir 8 punktai. Bylos duomenimis, remdamasis šalių pasirašytais suvestiniais atliktų darbų aktais, ieškovas išrašė ir pateikė atsakovui apmokėti viso sąskaitų faktūrų bendrai 107 676,81 Lt sumai, atsakovas pervedė ieškovui bendrą 82 986,14 Lt dydžio sumą (2012-08-13 d., 2012-09-11 d., 2012-10-03 d., 2012-11-21 d., 2012-12-27 d., 2013-01-23 d. bankiniai pavedimai). 2013 m. sausio 31 d. šalių buvo pasirašytas Tarpusavio įsiskolinimų suderinimo aktas, kuriame fiksuotas skolos dydis 107 676,81 Lt, apmokėjimo suma 82 986,14 Lt, 2013-01-31 liko neapmokėta 19 306,83 Lt. Tokiu atveju atsakovui kyla pareiga įrodyti, kad jis pilnai atsiskaitė pagal sudarytas Rangos sutartis (CPK 178 str.). Apelianto tvirtinimu, šalys žodžiu susitarė, jog atsakovas ieškovo nurodytu adresu J. G. g. 6, Vilnius atliks ieškovui trinkelių klojimo darbus, kuriems bus pritaikyti įprastai tokio pobūdžio darbams taikomi įkainiai ir atliktų darbų suma bus sumažinta atsakovo ieškovui mokėtina suma už ieškovo atliktus elektros instaliacijos darbus. Laikotarpyje nuo 2012 m. liepos iki 2012 m. rugsėjo mėn. buvo atliekami darbai, kurių bendra vertė 13 718,79 Lt, tuo tikslu išrašytas Atliktų darbų aktas 2013 m. kovo 13 d., PVM sąskaita faktūra, 2013 m. kovo 27 d. Pranešimu dėl vienašalio darbų perdavimo darbai perduoti, o 2013 m. birželio 3 d. atliktas tarpusavio skolų užskaitymo aktas, pagal kurį šalys susitaria atlikti tarpusavio užskaitymą 13 718,79 Lt sumai, ir po užskaitymo atsakovas lieka skolingas ieškovui 1446,21 Lt. Tarpusavio skolų užskaitymo akte konstatuojama, kad nesulaukę patvirtinimo per 10 d., likutį laikome galiojančiu. 2013-06-19 ir 2013-07-19 buvo pervesta ieškovui 1446,21 Lt, tokiu būdu galutinai atsiskaitant su ieškovu.

28Teisėjų kolegija sutinka su apelianto skundo argumentu, kad įstatymas nereikalauja rangos sutarties privalomos rašytinės formos (CK 1.73, 6. 644 straipsniai), jos nesilaikymas savaime nedaro tokią sutartį negaliojančia ir nepanaikina šalių prievolės, atsiradusios iš statybos rangos sutartinių santykių, kad šios aplinkybės gali būti įrodinėjamos ir kitų leistinų įrodymų pagalba (CPK 178 str.). Apeliantui šiuo atveju kilo pareiga įrodyti sutarties dėl Gerbūvio darbų atlikimo sudarymo su ieškovu faktą ir įskaitymo prievolės teisėtumą. Šiuo atveju iš teismo posėdyje apklausto liudytojo R. Š. parodymų nustatyta, kad dėl darbų buvo susitarta su J. S., jis priėmė darbus. Šios aplinkybės neneigia ir įmonės vadovas, nurodydamas, kad sutartis buvo sudaryta su juo kaip su fiziniu asmeniui. Pažymėtina, jog apeliantas nėra nuoseklus paaiškinimuose, kad šalys susitarė už Gerbūvio darbus atlikta suma sumažinti ieškovui mokėtina suma už atliktus instaliacijos darbus. Tokiu atveju, laikantis atsakovo pozicijos, sąskaita ieškovui už atliktus darbus turėjo būti išrašyta savalaikiai po darbų atlikimo ir atsispindėti šalių 2013 m. sausio 31 d. pasirašytame skolų suderinimo akte. Tačiau kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovas darbus perdavė vienašališkai, išrašė sąskaitą ieškovui bei tarpusavio skolų užskaitymo aktą jau esant ginčui teisme (pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo pateiktas teismui 2013-02-08 d.). Šios aplinkybės suponuoja, kad tarp šalių buvo ginčas dėl sutarties galiojimo. Kolegijos vertinimu, nelaikytini įrodytais apelianto teiginiai, kad atsakovo prievolė sumokėti ieškovui skolą pagal Rangos sutartis baigėsi įskaičius priešpriešinį vienarūšį reikalavimą.

29Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas prievolių pasibaigimo įskaitymu teisinio reglamentavimo taikymo (aiškinimo) praktiką, yra nurodęs, kad įskaitymas yra vienas iš įstatyme nustatytų prievolės pasibaigimo pagrindų. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje prievolės pabaiga įskaitymu apibrėžta kaip įskaitymas vienarūšio reikalavimo, kurio terminas yra suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pareikalavimo momentu. Kad būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti įstatymų numatytų sąlygų visuma. T.y. prievolės šalis turi sieti abipusės teisės ir pareigos, reikalavimai turi būti vienarūšiai, priešpriešiniai, abu reikalavimai turi būti galiojantys ir vykdytini. Taigi tam, kad prievolė pasibaigtų įskaitymu, užtenka vienos prievolės šalies valios. Įskaitymo teisinės pasekmės (prievolės pasibaigimas) atsiranda nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, tačiau būtina apie tokio veiksmo atlikimą pranešti kitai šaliai. Įskaitymas turi būti besąlyginis, t. y. jis negali priklausyti nuo tam tikrų sąlygų. CK 6.134 straipsnyje nustatyti atvejai, kuriais draudžiama atlikti įskaitymą. Vienas iš įstatymo nustatytų įskaitymo draudimų – draudžiama įskaityti reikalavimus, ginčijamus teisme (CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teisme ginčijamus reikalavimus draudžiama įskaityti dėl to, kad jie nėra aiškūs ir apibrėžti, ir tokių reikalavimų įskaitymas negalimas tol, kol teismas nepatvirtina atitinkamo reikalavimo pagrįstumo bei jo dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Ferteksos transportas“ v. Baltarusijos Respublikos įmonė „Gamybinis susivienijimas „Beloruskalij“, bylos Nr. 3K-3-624/2006). Kaip nustatyta byloje, apeliantas atliko įskaitymą esant ginčui teisme, todėl yra teisinis pagrindas konstatuoti įstatymu nustatyto įskaitymo draudimo pažeidimą (CK 6.134 str. 1 d. 1 p.). Esant nurodytoms aplinkybėms, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nėra teisinio pagrindo mažinti ieškovo reikalaujamą skolą atsakovo nurodoma 13 718,79 Lt suma.

30Dėl papildomų darbų atlikimo ir apmokėjimo už juos

31Apelianto tvirtinimu, jis neturi pareigos mokėti ieškovui padidintos nesuderintos darbų kainos, kuri buvo nustatyta vienašališku ieškovo pareiškimu, kas sudaro 4141,83 Lt. Susitarimo padidinti darbų kainos šalys nesudarė, todėl ieškovas neteko teisės reikalauti padidintos sumos, o ieškovas neįgijo prievolės jos sumokėti (CK 6.684 str. 4 d., 6.653 str. 4 d.). Taip pat pažymi, jog remiantis 2012-06-08 Rangos sutarties 2.3 punktu, šalys susitarė, jog rangovas neturi teisės reikalauti padengti jokių išlaidų, viršijančių darbų kainą, jeigu dėl to nebuvo atskiro rašytinio šalių susitarimo.

32Pažymėtina, kad pasirašydamos Rangos sutartis šalys nustatė, kad atsiskaitymas už faktiškai atliktus darbus vykdomas pagal išrašytas PVM sąskaitas – faktūras, kurios pateikiamos užsakovui ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po Atliktų darbų perdavimo aktų pasirašymo dienos, o už faktiškai atliktus darbus rangovas užsakovui sumoka ne vėliau kaip per tris dienas po to, kai gauna lėšas iš finansavimo šaltinio. Pagal įstatyme nustatytą reglamentavimą šiuo dokumentu įforminami du tarpusavyje susiję veiksmai: darbų rezultato pridavimas ir darbų rezultato priėmimas. Šis abiejų sutarties šalių pasirašomas aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą, su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus darbus. Dėl rangos darbų perdavimo – priėmimo aktų pažymėtina, kad esamoje situacijoje atsakovas priėmė ieškovo atliktus darbus pagal perdavimo priėmimo aktus, savalaikiai jokių pretenzijų dėl jų trūkumų neišreiškė, pasirašė visas pateiktas sąskaitas – faktūras, 2013 m. sausio 31 d. pasirašė tarpusavio įsiskolinimų suderinimo aktą, kurioje šalys sutiko tarpusavio įsiskolinimų suderinimo suma. Taigi, šiuo atveju laikytina, kad atsakovas sutiko su keičiamų šviestuvų kaina, todėl šioje dalyje jo skundo argumentai nelaikytini pagrįstais.

33Dėl delspinigių dydžio

34Apelianto tvirtinimu, delspinigiai priteisti pažeidžiant sutarčių aiškinimo taisykles. Remiantis sutarčių 8.1.2 punktu, „Už faktiškai atliktus darbus rangovui užsakovas apmoka ne vėliau kaip per tris dienas po to, kai gauna lėšas iš finansavimo šaltinio“. Atsakovas lėšas iš finansavimo šaltinio gavo 2013-01-02, apmokėjimą atliko 2013-01-23. Delspinigiai pagal sutartį galėjo būti skaičiuojami tik nuo 2013-01-06 ir tik nuo nesumokėtos sumos, t.y. 19 306,86 Lt, o ne nuo visos 24 690,67 Lt sumos. Vadinasi ieškovui galėjo būti priteista 374 Lt delspinigių, kai tuo tarpu teismas priteisė 1434,75 Lt. Šios aplinkybės buvo nurodytos atsiliepime, tačiau pirmosios instancijos teismas jų nevertino.

35Šiuos apelianto argumentus teisėjų kolegija pripažįsta iš dalies pagrįstais.

36Ieškovas pateikė į bylą patikslintą delspinigių skaičiuotę (t.1, b.l. 124), kurioje nurodė, kad delspinigiai sudaro 1434,75 Lt. Šioje lentelėje delspinigiai paskaičiuoti atskirai pagal kiekvieną atskiru laikotarpiu išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą laikotarpyje nuo 2012-07-30 iki 2012-10-26, nurodant jos mokėjimo terminą, faktiškai atsakovo atliktą mokėjimo datą bei pradelstų dienų skaičių. Už laikotarpį nuo 2013-01-23 iki 2013-04-08 d. delspinigiai paskaičiuoti už 97 dienas nuo 24 690,67 Lt sumos ir sudaro 478,99 Lt. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas pilnutinai ieškinio reikalavimą dalyje dėl delspinigių priteisimo konstatavo, kad delspinigiai paskaičiuoti teisingai, tačiau tokio sprendimo iš esmės nemotyvavo. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai delspinigius už laikotarpį nuo 2013-01-23 d. iki 2013-04-08 (97 d.) skaičiavo nuo bendros 24 690,67 Lt skolos sumos, nes atsakovo bendra skolos suma sudarė 19 306,83 Lt, todėl nuo šios sumos turėjo būti skaičiuojami delspinigiai už minėtą laikotarpį ir jie sudarytų 108.31 Eur (374 Lt). Bendra ieškovui iš atsakovo priteistina delspinigių suma 385,12 Eur (1329,76 Lt) . Dėl nurodytų aplinkybių, šioje dalyje teismo sprendimas keistinas, ieškovui iš atsakovo priteisiant 385,12 Eur delspinigių.

37Dėl bylinėjimosi išlaidų

38Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalys). Įvertinus apeliaciniu skundu ginčijamą ieškinio sumą, tenkinta 0.55 proc. apeliacinio skundo reikalavimų.

39Atsakovas apeliacinį skundą apmokėjo 171,16 Eur (591 Lt) žyminiu mokesčiu (t.2, b.l. 174). Ieškovas patyrė 350,44 Eur (1210 Lt) išlaidų advokato pagalbai. Tenkinus apeliacinį skundą iš dalies, ieškovui iš atsakovo priteistina 300 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą.

40Kolegijos nuomone, šiuo atveju nėra tikslinga ir racionalu perpaskirstyti šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme, todėl jos paliktinos nepakeistos.

41Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu teisėjų kolegija,

Nutarė

42Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 21 d. sprendimą dalyje, kurioje buvo tenkintas ieškovo UAB „Magdala LT“ reikalavimas atsakovui dėl 1 434,75 Lt delspinigių priteisimo pakeisti. Priteisti ieškovui UAB „Magdala LT“ iš atsakovo UAB „Rodsta“ 385,12 Eur delspinigių.

43Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

44Priteisti ieškovui UAB „Magdala LT“ į.k. 123177224 iš atsakovo UAB „Rodsta“ į.k. 302422462 300 EUR išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme.

45Andrutė Kalinauskienė

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 2. Kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, n u s t a t ė :
    3. ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo UAB „Rodsta“ 24 690,67... 4. Atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutiko, nurodė, kad šalys sudarė rangos... 5. II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė... 6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 21 d. sprendimu ieškinį... 7. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 8. Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Rodsta“ prašė panaikinti Vilniaus... 9. 1. Teismas netinkamai vertino įrodymus, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų... 10. 2. Apelianto tvirtinimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė sutarčių... 11. 3. Teismas netinkamai taikė įskaitymą reglamentuojančias teisės normas ir... 12. 4. Atsakovas nesutinka su teismo pozicija dėl antrą kartą ieškovo... 13. 5. Apelianto tvirtinimu, delspinigiai priteisti pažeidžiant sutarčių... 14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo skundą atmesti dėl šių... 15. 1. Dėl trinkelių klojimo darbų ieškovas nurodo, kad skundo argumentai... 16. Apeliantas apeliaciniame skunde remiasi Vilniaus apygardos teismo 2013 m.... 17. 2. Dėl įskaitymo neteisėtumo pažymi, kad ieškovas ir atsakovas neturi... 18. 3. Dėl rangos darbų perdavimo – priėmimo aktų nurodė, kad esamoje... 19. 4. Pažymėjo, jog dėl delspinigių dydžio nesutinka ir reikalavimą... 20. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 21. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 22. Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl atsiskaitymo pagal rangos sutartį,... 23. Dėl gerbūvio tvarkymo darbų ir įskaitymo teisėtumo ... 24. Pirmosios instancijos teismas byloje laikė neįrodytą atsakovo poziciją, kad... 25. Su šia teismo išvada nesutinka apeliantas, jo vertinimu, tokia teismo išvada... 26. Visų pirma pažymėtina tai, kad procese galioja rungtyniškumo principas.... 27. Nustatyta, kad bylos šalis siejo rangos santykiai pagal pasirašytas 2012 m.... 28. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto skundo argumentu, kad įstatymas... 29. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas prievolių... 30. Dėl papildomų darbų atlikimo ir apmokėjimo už juos... 31. Apelianto tvirtinimu, jis neturi pareigos mokėti ieškovui padidintos... 32. Pažymėtina, kad pasirašydamos Rangos sutartis šalys nustatė, kad... 33. Dėl delspinigių dydžio ... 34. Apelianto tvirtinimu, delspinigiai priteisti pažeidžiant sutarčių... 35. Šiuos apelianto argumentus teisėjų kolegija pripažįsta iš dalies... 36. Ieškovas pateikė į bylą patikslintą delspinigių skaičiuotę (t.1, b.l.... 37. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 38. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 39. Atsakovas apeliacinį skundą apmokėjo 171,16 Eur (591 Lt) žyminiu mokesčiu... 40. Kolegijos nuomone, šiuo atveju nėra tikslinga ir racionalu perpaskirstyti... 41. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 42. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 21 d. sprendimą dalyje,... 43. Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.... 44. Priteisti ieškovui UAB „Magdala LT“ į.k. 123177224 iš atsakovo UAB... 45. Andrutė Kalinauskienė...