Byla eB2-1637-259/2019
Dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Janiras“ bankroto pripažinimo tyčiniu

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas,

2sekretoriaujant Laurai Gintvainytei, Rasai Juronienei,

3dalyvaujant pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Janiras“, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Verslo ir bankroto konsultantai“ atstovėms V. M. ir L. V.,

4suinteresuoto asmens J. S. atstovei advokatei Eglei Neverbickienei,

5trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Tarnsporent“ atstovui advokatui Andriui Vaičiūnui,

6viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Janiras“, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Verslo ir bankroto konsultantai“, pareiškimą suinteresuotam asmeniui J. S. dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Janiras“ bankroto pripažinimo tyčiniu,

Nustatė

7BUAB „Janiras“ bankroto administratorius UAB „Verslo ir bankroto konsultantai“ kreipėsi į teismą su pareiškimu J. S. dėl BUAB „Janiras“ bankroto pripažinimo tyčiniu; prašė taikyti buvusiam UAB „Janiras“ vadovui J. S. LR ĮBĮ 10 str. 14 d. numatytą sankciją - uždrausti eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu 5 metus.

8Pareiškime nurodoma, jog Kauno apygardos teismo 2018-05-21 nutartimi UAB „Janiras“ iškelta bankroto byla (civilinės bylos Nr. eB2-729-259/2018). Bankroto administratoriumi paskirta UAB „Verslo ir bankroto konsultantai“ (sąrašo eilės Nr. B-JA227). Nutartis įsiteisėjo 2018-06-01. Vykdant bendrovės bankroto procedūras ir patikrinus bendrovės sudarytus sandorius, bankroto administratoriaus vertinimu, buvo nustatyti tyčinio bankroto požymiai. Pareiškime teigiama, kad buvęs bendrovės vadovas J. S. siekė išimtinai naudos sau, veikė savo, o ne bendrovės interesais ir galiausiai tokie veiksmai privedė bendrovę prie bankroto. Tokios išvados daromos atsižvelgiant į žemiau nurodytas aplinkybes.

9Pirma - buvusiam bendrovės direktoriui per avansines apyskaitas išduoti pinigai, kurie į bendrovės kasą/banką grąžinti nebuvo (223 924,29 Eur). Bankroto administratoriui kaip bendrovės turtas buvo perduoti bendrovės debitoriniai įsiskolinimai. Didžiausias bendrovės debitorius -skolininkas yra buvęs bendrovės direktorius J. S. Pagal perduotą finansinę atskaitomybę, jo skola bendrovei sudaro 216 661 Eur. Bankroto administratoriui pradėjus tikrinti bendrovės sandorius, buvo nustatytos šios skolos susidarymo aplinkybės. Bendrovė direktoriui per avansines apyskaitas išlaidoms išduodavo grynuosius pinigus iš kasos. Per visą įmonės gyvavimo laikotarpį (nuo 2015-09-17), Bendrovė grynais pinigais išmokėjo buvusiam bendrovės direktoriui 536 054,77 Eur. Peržiūrėjus bendrovės didžiąsias knygas bei J. S. avansines apyskaitas matyti, kad nors išduodamos sumos būdavo sąlyginai didelės (pvz. 2017-09-15 grynais pinigais išduota 120 000 Eur) gautus pinigus J. S. naudojo smulkioms išlaidoms, t. y. kelių tūkstančių eurų nesiekiančioms išlaidoms. Pastebėtina, kad nors kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklės (9 bei 10 punktai) reikalauja, kad atskaitingas asmuo už išmokėtus jam pinigus atsiskaitytų ūkio subjekto vadovo arba jo įgalioto asmens patvirtinta tvarka ir terminais, tačiau ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Atsižvelgiant į šias nuostatas, pinigų likutis, esantis pas ataskaitingą asmenį turėtų būti grąžintas ne rečiau kaip kartą per mėnesį, tačiau bendrovės direktorius pinigų likučio negrąžindavo. Tai reiškia, kad bendrovei priklausantys pinigai būdavo išimtinai atskaitingo asmens žinioje. Kadangi visų bendrovės išduotų pinigų panaudojimo faktą pagrindžiančių dokumentų (sąskaitos faktūros, čekiai ir kt.) nebuvo, o ir pinigų likutis, esantis pas atskaitingą asmenį, nebūdavo grąžinamas įmonei į kasą, atsirado atskaitingo asmens skola (faktiškai bendrovė tiesiog atidavė savo lėšas atskaitingam asmeniui ir šis atitinkamai patapo bendrovės skolininkas - debitorius).

10Iš peržiūrėtų bendrovės dokumentų (kasos bei banko išrašų) nustatyta, kad bendrovės banko sąskaitose esant lėšų, visos lėšos būdavo išgryninamos kelių dienų bėgyje, įnešamos į bendrovės kasą, o iš kasos išduodamos atskaitingam asmeniui - buvusiam bendrovės direktoriui J. S.. Tai reiškia, kad bendrovė faktiškai neturėjo jokių lėšų nei kasoje nei banko atsiskaitomojoje sąskaitoje. Bendrovės direktoriui būdavo išduodamos bendrovės apyvartines lėšos, iš kurių turėtų būti mokamas darbo užmokestis darbuotojams, mokesčiai valstybei, atsiskaitoma su bendrovės tiekėjais. Iš eilės bendrovės buvusio direktoriaus veiksmų galima daryti išvadą, kad jis neturėjo jokio tikslo bendrovės lėšas grąžinti bendrovei - pinigai būdavo išduodami nuolat, nepaisant jau ir taip susidariusios didelės skolos.

11Pagal finansinę atskaitomybę 2017-11-30 duomenis - bendrovė faktiškai jau buvo nemoki. Turtas 2017-11-30 duomenimis sudarė 445 118 Eur sumą, o įsipareigojimai tos pačios dienos duomenimis – 334 048 Eur sumą. Pradelsti įsipareigojimai sudarė 260 131,36 Eur – įsiskolinimai tiekėjams sudarė 90 560,36 Eur, o pradelsti gauti avansai - 169 071 Eur sumą. Taigi, pradelsti įsipareigojimai (260 131,36 Eur) viršijo pusę bendrovės į balansą įrašyto turto vertės (445 118/2 = 222 559 Eur), t.y. 260 131,36 Eur yra daugiau už 222 559 Eur. Pastebėtina, kad bendrovė, tikėtina, buvo nemoki ir anksčiau, kadangi faktinį bendrovės turtą tesudarė atsargos bei ilgalaikis turtas. Debitorinius įsiskolinimus pagrinde sudarė direktoriui J. S. išduoti pinigai, kurie balanse parodyti kaip turtas - ateityje gautinos sumos, tačiau akivaizdu, kad to negalima traktuoti realiu bendrovės turtu.

12Nepaisant to, kad bendrovė faktiškai jau 2017-11-30 duomenimis buvo nemoki ir jai buvo keltina bankroto byla, 2018-03-31 J. S. avansu buvo išduotos lėšos: 29 203,26 Eur bei 15 608,03 Eur; 2018-04-30 - 2 890,36 Eur bei 7 401,91 Eur. Pažymėtina, kad tuo metu J. S. buvo neatsiskaitęs ir skolingas bendrovei jau apie ~170 000 Eur. Po mėnesio - t. y. 2018-05-21 Kauno apygardos teismas priėmė nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo, kadangi bendrovė negalėjo atsiskaityti su kreditoriais ir buvo nemoki. Atskaitingas asmuo J. S. pinigų (223 924,29 Eur) bendrovei negrąžino. Tai rodo, kad nepaisant skolų darbuotojams, valstybei, kitiems kreditoriams, faktinio bendrovės nemokumo, į bendrovės atsiskaitomąją sąskaitą atėjus pinigams, šie būdavo iškart išmokami buvusiam bendrovės direktoriui J. S..

13Pastebėtina, kad bendrovės direktorius, siekdamas pateisinti pinigų pasisavinimą, 2017-11-16 (kuomet bendrovė jau faktiškai stabdė savo veiklą), o 2017-11-30 dienos duomenimis jau tapo nemoki, sudarė paskolos sutartį, pagal kurią, bendrovė neva jam įsipareigojo paskolinti 250 000 Eur. Paskolos grąžinimo terminas - 2020 m. Akivaizdu, kad toks sandoris yra visiškai nenaudingas bendrovei (atkreiptinas dėmesys, kad po sandorio sudarymo, kai bendrovės direktorius jau buvo bendrovei skolingas apie 200 000 Eur, bendrovė ir toliau jam išdavė pinigus, nereikalaudama šių pinigų grąžinti). Bendrovė, kuri faktiškai jau buvo nemoki, turėdama daug įsiskolinimų kitiems kreditoriams, suteikia paskolą direktoriui, kuri vos ne 2 kartus viršija jos turimus įsipareigojimus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, akivaizdu, kad tokie direktoriaus veiksmai tik parodo, kad jis neturėjo jokio suinteresuotumo veikti bendrovės bei jos kreditorių naudai, apsaugoti jų teisėtus interesus. Taigi, apibendrinant - faktiškai visos lėšos, iš kurių turėjo būti dengiami kreditoriniai reikalavimai, atsiskaitoma su tiekėjais, darbuotojais bei valstybe, buvo pasisavintos atskaitingo asmens - bendrovės direktoriaus. Dėl tokių buvusio bendrovės direktoriaus veiksmų, bendrovė faktiškai neturėjo apyvartinių lėšų, todėl nebuvo jokių galimybių atsiskaityti su savo tiekėjais, darbuotojais bei valstybe. Tokie veiksmai iškraipo įmonės veiklos rezultatus ir suvaržo galimybes nustatyti tikrą įmonės turtinę padėtį.

14Spręstina, kad tokie ilgą laiką, kryptingai besitęsiantys bendrovei žalingi veiksmai - pinigų pasisavinimas iš bendrovės kasos/atsiskaitomosios banko sąskaitos nulėmė tai, kad bendrovė tapo nemoki ir nebegalėjo atsiskaityti su savo kreditoriais. Todėl tokie bendrovės direktoriaus veiksmai suponuoja išvadą, kad bendrovė prie bankroto buvo privesta sąmoningais veiksmais - iš bendrovės kasos/banko atsiskaitomosios sąskaitos būdavo pasisavinami visi pinigai, o bendrovei paliekamos tik skolos kreditoriams, kurių 2019-03-01 duomenimis, BUAB „Janiras“ bankroto byloje iš viso yra patvirtinta 151 430,89 Eur sumai. Pastebėtina, kad direktoriaus skola įmonei sudaro 70 000 Eur didesnę sumą, nei bendrovės kreditorių finansiniai reikalavimai. Taigi, jei bendrovės direktorius būtų grąžinęs bendrovei paimtas lėšas - bendrovės bankroto bylos apskritai nebūtų buvę.

15Bankroto administratorius, tikrindamas bendrovės sandorius, nustatė papildomas aplinkybes, kurios yra aktualios ginčui. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. eB2-129-567/2018 nustatė, kad UAB „VDI Reklama“ bankrotas yra tyčinis. Ši aplinkybė yra svarbi tuo, kad šioje byloje buvo nustatyta, kad UAB „VDI Reklama“ veikla buvo perkelta į UAB „Janiras“, taip pat pasisavintos įmonės lėšos. Buvo nustatyta, kad UAB „VDI Reklama“ ir UAB „Janiras“ yra susijusios įmonės. Didžioji dalis buvusių bendrovės darbuotojų (16 darbuotojų) iki bendrovės įsteigimo (2015 m. rugsėjo mėn.) dirbo UAB „VDI Reklama“. Ši įmonė vykdė veiklą tose pačiose patalpose, kuriose veiklą vykdė ir UAB „Janiras“. 2015 m. lapkričio mėnesį dauguma UAB „VDI Reklama“ darbuotojų perėjo/buvo perkelti dirbti į UAB „Janiras“. Su UAB „Janiras“ ir UAB „VDI Reklama“ yra susijusios ir kitos dvi įmonės: UAB „Vaizdinė dizaino idėja“ bei bankrutavusi UAB „VDI Baldai“. Šie juridiniai asmenys susiję per darbuotojus: A. V., V. Š., I. Č., J. S. bei per vykdytą veiklą. Šiuo metu beveik visos įmonės yra bankrutuojančios, vienintelė veikianti nebankrutuojanti įmonė yra UAB „Vaizdinė dizaino idėja“.

16Antra, bendrovės buhalterinė apskaita nebuvo vesta tinkamai. Kad bendrovės bankroto buvo siekiama kryptingai, parodo bendrovės buhalterinė apskaita. Bankroto administratoriui peržiūrėjus buhalterinius bendrovės dokumentus buvo nedeklaruota booking.com (Lithuania) UAB išrašyta PVM sąskaita faktūra, nors lėšos už suteiktas paslaugas bendrovei buvo sumokėtos dar 2016 metais, į buhalterinę apskaitą ši PVM sąskaita faktūra įtraukta tik 2018 m. vasario mėnesį, t.y. tik tada, kai bendrovė bendrovei artimiausiu metu turėjo būti keliama bankroto byla (atsižvelgiant į tai, kad bankroto byla iškelta gegužės mėnesį, įspėjimas apie bankroto bylos iškėlimą turėjo būti gautas vasario-kovo mėnesį), nors Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 4 d. nurodo, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius. PVM sąskaitos faktūros suma siekia 140 000 Eur. Ši PVM sąskaita faktūra yra parodyta bendrovės buhalterinėje apskaitoje (didžiojoje knygoje), tačiau fizinė PVM sąskaita faktūra Nr. JNR0000026 bankroto administratoriui nėra perduota (PVM sąskaitos faktūros Nr. JNR0000025 bei Nr. JNR0000027 yra perduotos bankroto administratoriui). Kadangi išrašyta PVM sąskaita faktūra VMI prie LR FM nėra deklaruota - darytina išvada, kad PVM valstybei taip pat nėra sumokėtas.

17Bankroto administratoriui pradėjus tikrinti bendrovės sudarytas užskaitas su susijusiais asmenimis, PVM sąskaita faktūra Nr. JNR0000026, kuri fiziškai neegzistuoja bendrovės buhalterinėje apskaitoje, atsiuntė UAB „Vaizdinė dizaino idėja“, bankroto administratoriui užklausus šio juridinio asmens apie galimas atliktas užskaitas su bendrove. PVM sąskaita faktūra išrašyta būtent šiai įmonei, 6 000 Eur sumai, kai tuo tarpu ši sąskaita faktūra, kaip minėta, pagal bendrovės didžiąsias knygas yra užfiksuota kaip booking.com (Lithuania) UAB PVM sąskaita faktūra. Spręstina, kad bendrovės buhalterinė apskaita buvo vesta galimai netinkamai, apgaulingai. Galimai siekiant nuslėpti mokesčius valstybei.

18Trečia, 2018-05-31, t. y. likus 1 dienai iki nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo, buvo nurašytas bendrovei priklausantis turtas. Bankroto administratorius peržiūrėjo atliktus turto nurašymus per paskutinius 36 mėnesius iki bankroto bylos iškėlimo. 2018-05-31 bendrovės direktorius J. S. nurašė visą galimą nurašyti bendrovei priklausantį turtą. Bendra turto likutinė buhalterinė vertė sudarė 5 559,11 Eur.

19Teismų praktikoje yra nustatyta, kad bendrovės vadovas turi pozityvią pareigą teikti pirmumą bendrovės, kuriai vadovauja, interesams, ir susilaikyti nuo savo interesų tenkinimo bendrovės sąskaita. Tai vienas esminių lojalumo pareigos, apibrėžtos CK 2.87 straipsnio 2 dalyje ir ABĮ 19 straipsnio 8 dalyje, elementų. Lojalumo pareiga veikti išimtinai bendrovės naudai, įtvirtinta CK 2.87 straipsnio 2 dalyje, saisto ne tik bendrovės vadovą, bet ir kolegialių valdymo organų narius. Šiuo atveju iš visų aukščiau nurodytų aplinkybių, akivaizdu, kad bendrovės direktorius nebuvo lojalus bendrovei, siekė išimtinai naudos sau, tyčiniais, sąmoningais veiksmais siekė, kad Bendrovė taptų nemoki. Iš viso pasisavinta ir negrąžinta daugiau kaip 223 000 Eur. Likus vienai dienai iki teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos likęs bendrovei priklausantis turtas buvo nurašytas. Buhalterinė apskaita vesta galimai netinkamai/apgaulingai - sumaišytos PVM sąskaitos faktūros, bendrovės buhalterinėje apskaitoje - didžiojoje knygoje rodoma, kad PVM sąskaita faktūra yra išrašyta booking.com (Lithuania) UAB, tuo tarpu tokiu numeriu PVM sąskaita faktūra buvo rasta pas bendrovės skolininką UAB „Vaizdinė dizaino idėja“. Booking.com (Lithuania) UAB sąskaita nedeklaruota, atitinkamai, darytina išvada, kad mokesčiai valstybei nėra sumokėti.

20Todėl atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, bankroto administratorius, vykdydamas įstatymo nustatytas pareigas, teismo prašo pripažinti UAB „Janiras“ bankrotą tyčiniu.

21Dėl apribojimo J. S. eiti vadovo pareigas.

22LR ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje numatyta, kad teismas savo iniciatyva, administratoriaus arba įmonės kreditoriaus (kreditorių), kurio (kurių) teismo patvirtinti reikalavimai vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, motyvuotu prašymu gali apriboti asmens teisę nuo 3 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu šis asmuo privalėdamas pagal įstatymą: nepateikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo arba pavėlavo jį pateikti per šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus terminus, po teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo neperdavė turto ir (ar) dokumentų, vengė pateikti bankroto procesui reikalingą informaciją ar kitaip trukdė procedūroms. Teismų praktikoje pasisakoma, kad ši teisės norma yra prevencinio pobūdžio, ja siekiama dvejopo tikslo: pirma, įspėti įmonės vadovą, kad jis tinkamai vykdytų ĮBĮ jam nustatytas pareigas dėl bankroto bylos iškėlimo laiku ir bankroto proceso metu; antra, pašalinti iš verslo rinkos asmenis, kurie, vadovaudami verslo subjektams, nevykdo įstatymo nustatytų pareigų, nesilaiko sąžiningo verslo ir dėl to viešieji, privatūs juridiniai ir fiziniai asmenys patiria normalios verslo rizikos neatitinkančių turtinių praradimų, t. y. šia norma siekiama apsaugoti viešuosius ir privačius asmenis nuo nesąžiningų vadovų, nevykdančių imperatyviųjų įstatymo reikalavimų.

23Atsižvelgiant į tai, kad aplinkybės dėl tyčinio bankroto ir sankcijos buvusiam UAB „Janiras“ vadovui J. S. yra iš esmės tapačios, t. y. atskiras prašymas būtų grindžiamas lygiai tokiomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, bankroto administratorius, prašo tuo pačiu prašymu apriboti buvusiam UAB „Janiras“ vadovo J. S. uždrausti eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu 5 metus.

24Bylą nagrinėjant 2019-09-23 d. teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovės pareiškimą palaikė.

25Teisme gautas suinteresuoto asmens J. S. atsiliepimas į pareiškimą, jame nurodoma, kad byloje nenustatytas esminis tyčinio bankroto elementas - privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais. Pareiškėja neįrodinėjo priežastinio ryšio tarp tariamai sąmoningo blogo įmonės valdymo ir bendrovės nemokumo, todėl pareiškimas dėl tyčinio bankroto negali būti patenkintas. Suinteresuoto asmens nuomone, taip pat neįrodytas ir sąmoningai blogas suinteresuoto asmens, kaip bendrovės vadovo, veikimas. Šiuo konkrečiu atveju suinteresuotas asmuo laikosi nuomonės, kad atskiri tariamai tyčinio bankroto požymiai nereiškė sąmoningai blogo Bendrovės valdymo, todėl nebuvo pagrindinės sąlygos tyčinio bankroto bylos iškėlimui. Atkreipiamas dėmesys, jog 2017-11-16 paskolos sutartis, sudaryta tarp J. S. ir bendrovės, nėra ir nebuvo ginčijama nei bankroto administratoriaus, nei kreditorių. Tačiau būtent nurodytos 2017-11-16 paskolos sutarties sudarymo faktu grindžiamas tariamas bendrovės vadovo nelojalumas bendrovei. Tokia išvada galėtų būti daroma tik nuginčijus 2017-11¬16 paskolos sutartį, kas nėra ir nebuvo padaryta. 2017-11-16 paskolos sutarties sudarymas negali būti laikomas sąmoningu neteisėtu bendrovės vadovo veikimu, priešingu bendrovės interesams. Be to, 2017-11-16 paskolos sutarties sudarymo faktas nenulėmė bendrovės nemokumo ir esmingai nepablogino bendrovės būklės. 2017-11-16 paskolos sutarties sudarymas galėtų būti vertinamas tik kaip nepagrįstai didelės verslo rizikos prisiėmimas, bet niekaip negalėjo nulemti tyčinio bendrovės bankroto.

26Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog „ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punktu numatyta, jog teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai. Pagal kasacinio teismo išaiškinimą tyčiniu bankrotu pripažintini tik veiksmai, kuriais iš esmės pabloginama įmonės padėtis, nemokios įmonės atveju šis esminis pabloginimas reiškia reikšmingos turto dalies iš įmonės išėmimą, kai dėl tokių veiksmų žymiai pasikeičia daugumos kreditorių galimybės gauti savo reikalavimų patenkinimą. Taigi, tyčinio bankroto nustatymui privalomi ne tik objektyvūs, įstatyme numatyti tyčinio įmonės bankroto pagrindai, bet ir valinis, sąmoningas bendrovės vadovo ir / ar dalyvių siekis pabloginti bendrovės finansinę padėtį (iki ir / ar po tapimo nemokia)“. Vien aplinkybė, kad pagal bendrovės 2017 m. balansą bendrovės pradelsti įsipareigojimai labai nežymiai viršijo ½ dalį turto vertės, pati savaime nesukuria pareigos bendrovės vadovui kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Nustatant bendrovės vadovo pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, turi būti įrodyta, kad bendrovės vadovas neketino tęsti bendrovės veiklos.

27Bendrovės turto, kuris buvo prarastas, nurašymas taip pat savaime nereiškia, kad bendrovės vadovas siekė kaip nors pakenkti vadovaujamai Bendrovei - priešingai, tai natūralus ir įprastas bendrovės vadovo veiksmas, patvirtinant, kad atitinkamo turto bendrovėje nėra. Bankroto administratorius neįrodinėjo jog nurašomas turtas iš tiesų egzistavo ir dėl kokių priežasčių jis buvo prarastas, nors turėjo ir privalėjo tai padaryti. Papildomai pažymėtina, kad turto buhalterinė vertė jokiu būdu neparodo tikrosios turto vertės, ypač tuo atveju, jei turtas yra prarastas. Todėl vien turto nurašymo faktas niekaip negalėjo lemti išvados, jog bendrovės vadovas atliko kokius nors neteisėtus veiksmus bendrovės atžvilgiu.

28Pavieniai faktai - paskolos sutarties sudarymas, turto nurašymas, nesikreipimas dėl bankroto bylos iškėlimo gali sąlygoti vadovo asmeninę atsakomybę, bet neturėtų nulemti nutarties dėl tyčinio bankroto iškėlimo priėmimo. Analogiškos pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje: „įmonės vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimas gali būti kvalifikuojamas kaip tyčinio bankroto požymis tik tais atvejais, kai bankroto byla laiku neinicijuojama sąmoningai (įmonės vadovui aiškiai suvokiant, kad įmonė yra nemoki ir neturi galimybių išvengti likvidavimo dėl bankroto). Kitais atvejais toks pažeidimas vertintinas kaip savarankiškas deliktas, galintis lemti pareigos atlyginti žalą įmonei ir kreditoriams atsiradimą (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis), tačiau ne tyčinio bankroto požymis (kasacinio teismo nutarties 23, 24 punktai). Taigi, bendrovės valdymo organams laiku nesikreipus dėl bankroto bylos iškėlimo, tyčinį bankrotą galima konstatuoti tik nustačius sąmoningus ir kryptingus valdymo organų veiksmus, kuriais tyčia bloginama jau nemokios bendrovės turtinė padėtis, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Tuo tarpu nepakankamas bendrovės valdymo organų apdairumas ir rūpestingumas, kaip jau minėta, gali lemti pareigos atlyginti žalą įmonei ir kreditoriams atsiradimą, tačiau savaime nereiškia tyčinio bankroto“ (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-618-823/2019).

29Bet kokiu atveju, priimant nutartį dėl tyčinio bankroto, teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Kai įmonė yra faktiškai nemoki, teismas tikrina, ar atsakingi asmenys sąmoningai blogino įmonės finansinę padėtį ar ėmėsi priemonių siekdami bankroto išvengti bei tęsti prievolių kreditoriams vykdymą. Šiuo konkrečiu atveju nuoseklaus ir kryptingo sąmoningo veikimo prieš bendrovės interesus nebuvo ir tokio veikimo nepatvirtina jokie į bylą pateikti įrodymai.

30Kasacinis teismas išaiškinęs, kad ne bet kokie veiksmai, apibrėžti ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse, yra pakankami tyčiniam bankrotui konstatuoti, bet tik tie, kurie iš esmės pablogino nemokios įmonės padėtį, ir suformulavo teisės taikymo taisyklę: jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai, įtvirtinti ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse, gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-194-3133/2017).

31Bylą nagrinėjant 2019-09-23 d. teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens atstovė palaikė išdėstytą J. S. poziciją.

32Bylą nagrinėjant 2019-09-23 d. teismo posėdžio metu trečiojo asmens UAB „Transporent atstovas siūlė patenkinti pareiškėjos prašymą.

332019-04-16 Kauno apygardos teisme yra gautas kreditorės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus atsiliepimas į prašymą, kuriame nurodoma, jog įmonė atsiskaitymus vykdė galimai pažeidžiant atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą (LR CK 6.9301 straipsnis) bei UAB „Janiras“ buvusio vadovo veiksmai atitinka LR ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytus požymius, t. y. sudaryti nuostolingi, ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai. Įvertinus aukščiau pateiktą informaciją kreditorius mano, kad UAB „Janiras“ bankroto byloje galimai yra tyčinio bankroto požymių, kadangi yra pagrindo manyti, kad J. S., netinkamai vykdydamas įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jam nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu, galimai savo tyčiniais veiksmais privedė įmonę prie bankroto.

342019-04-16 gautas kreditoriaus UAB „Stiklita“ atsiliepimas į prašymą, kuriame nurodoma, kad kreditorė pritaria BUAB „Janiras“ bankroto administratoriaus prašymui, kuriuo siekiama pripažinti BUAB „Janiras“ bankrotą tyčiniu ir apriboti buvusio BUAB „Janiras“ direktoriaus J. S. teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu ir prašo teismo bankroto administratoriaus prašymą tenkinti visa apimtimi.

35Prašymas tenkintinas.

36Išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje, teismas nustatė, jog UAB „Janiras“ įsteigta ir įregistruota Juridinių asmenų registre nuo 2015-09-17. Jos vadovu–direktoriumi nuo 2015-09-17 buvo paskirtas J. S. UAB „Janiras“ kreditorė UAB „Stiklita“ 2018-04-17 kreipėsi į Kauno apygardos teismą kad iškelti bankroto bylą UAB „Janiras“ dėl nemokumo. Kauno apygardos teismo 2018-05-21 nutartimi UAB „Janiras“ iškelta bankroto byla (civilinės bylos Nr. eB2-729-259/2019). Bankroto administratoriumi paskirta UAB „Verslo ir bankroto konsultantai“ (sąrašo eilės Nr. B-JA227). Nutartis įsiteisėjo 2018-06-01. BUAB „Janiras“ bankroto administratorius UAB „Verslo ir bankroto konsultantai“ 2019-03-15 kreipėsi į teismą su pareiškimu J. S. dėl BUAB „Janiras“ bankroto pripažinimo tyčiniu; taikyti buvusiam UAB „Janiras“ vadovui J. S. LR ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje numatytą sankciją - uždrausti eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu 5 metus (4 t. b. l. 1-8).

37Teismas pažymi, jog ĮBĮ (2013 m. kovo 28 d. įstatymo Nr. XII-208 redakcija) 20 straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu; tarp kitų kriterijų nurodyti – kai įmonės valdymo organas nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu (1 punktas); kai buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai įmonei nenaudingi sandoriai (2 punktas); kai įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal CK 6.9301 straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė neturės pakankamai turto (4 punktas); kai teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros (5 punktas). ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalyje nustatytos tyčinio bankroto prezumpcijos: preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis, jeigu, pirma, veikla ir turtas buvo perkelti į kitą įmonę, įmonę reorganizavus arba įmonės dalį atskyrus, kai veiklą vykdo ir finansinius įsipareigojimus prisiima turto nevaldanti įmonė, kita veikianti ar naujai įsteigta įmonė perėmė įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises ir į šią įmonę perėjo dirbti darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys; antra, atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir nebuvo vykdomas šio ar kitų įstatymų reikalavimas dėl privalomo įmonės bankroto bylos inicijavimo, kai įmonės darbuotojui (darbuotojams) ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės nemokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos.

38Esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki tapusi įmonė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013; 2017 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017 29 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-102-219/2019).

39Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat išaiškino, kad ne bet kokie veiksmai, apibrėžti ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse, yra pakankami tyčiniam bankrotui konstatuoti, bet tik tie, kurie iš esmės pablogino nemokios įmonės padėtį: jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai, įtvirtinti ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse, gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 31 punktas; 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017, 15 punktas; 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018, 26 punktas).

40Dėl vadovo netinamo pareigų, susijusių su bendrovės valdymu, vykdymo

41ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi ir šis nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsiant, o šio straipsnio 4 dalyje nustatyta įmonės vadovo, kitų asmenų pagal kompetenciją, kurie, esant ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti, civilinė atsakomybė. Aiškindamas ĮBĮ 8 straipsnį, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad įmonės vadovo pareiga laiku inicijuoti bankroto bylą nustatyta todėl, kad vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-378/2017 20 punktą). Pripažįstant bankrotą tyčiniu dėl vadovo pareigos, nustatytos ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nevykdymo, būtina konstatuoti, kad šios pareigos pažeidimas papildomai gali būti kvalifikuojamas kaip tyčinio bankroto požymis tik tais atvejais, kai bankroto byla laiku neinicijuojama sąmoningai (įmonės vadovui aiškiai suvokiant, kad įmonė yra nemoki ir neturi galimybių išvengti likvidavimo dėl bankroto), taip pat laikotarpiu, kai turėjo būti inicijuota bankroto byla, sąmoningai sudarant sandorius, pažeidžiančius kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-102-219/2019, 29 punktas).

42Iš byloje pateiktos bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, jog 2017-11-30 bendrovė „Janiras“ faktiškai jau buvo nemoki. Jos turtas 2017-11-30 duomenimis sudarė 445 118 Eur sumą, o bendra įsipareigojimų suma sudarė 334 048 Eur sumą, pradelsti įsipareigojimai sudarė 260 131,36 Eur sumą. Iš jų pradelsti įsiskolinimai tiekėjams sudarė 90 560,36 Eur, o pradelsti gauti avansai - 169 071 Eur sumą (4 t. b. l. 18, 33, 34, 36-50). Taigi, bendrovės pradelsti įsipareigojimai (260 131,36 Eur) viršijo pusę bendrovės į balansą įrašyto turto vertės (445 118/2 = 222 559 Eur). Iš byloje pateiktų įrodymų visumos matyti, jog įmonės vadovui bloga įmonės finansinė padėtis buvo žinoma, jis suprato įmonės nemokumo ir negebėjimo atsiskaityti su kreditoriais faktą, todėl yra pagrindas daryti išvadą, kad vadovas sąmoningai pažeidė įstatymu nustatytą pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Byloje nustatyta, kad ne bendrovės vadovas, o UAB „Janiras“ kreditorė UAB „Stiklita“ 2018-04-17 kreipėsi į Kauno apygardos teismą kad iškelti bankroto bylą UAB „Janiras“ dėl nemokumo.

43Teismas, priimdamas sprendimą pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, įvertina ir tą aplinkybę, jog nepaisant to, kad bendrovė faktiškai jau 2017-11-30 duomenimis buvo nemoki ir buvo prielaidos kelti bankroto bylą, 2018-03-31 bendrovės vadovas J. S. sau avansu išduoda iš bendrovės kasos grynuosius pinigus: 29 203,26 Eur bei 15 608,03 Eur; o 2018-04-30 - 2 890,36 Eur bei 7 401,91 Eur. Pažymėtina, kad tuo metu J. S. buvo gavęs grynaisiais pinigais, negrąžinęs ir skolingas bendrovei jau apie virš 170 000 Eur sumą (4 t. b. l. 9-12, 30-32). Nustatyta, kad jau po mėnesio - t. y. 2018-05-21 Kauno apygardos teismas priėmė nutartį, kuria pripažino bendrovės nemokumą, iškėlė bendrovei bankroto bylą, kadangi bendrovė negalėjo atsiskaityti su kreditoriais ir buvo nemoki. Byloje nustatyta, kad bendrovės direktorius J. S. paimtų iš bendrovės grynųjų pinigų 223 924,29 Eur sumai bendrovei iki šiol negrąžinęs. Šiuo metu Kauno apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1823-601/2019, kurioje nagrinėjamas BUAB „Janiras“ ieškinys buvusiam vadovui J. S. dėl iš bendrovės paimtų piniginių lėšų grąžinimo. Ir nors J. S. sudarė kaip bendrovės vadovas su pačiu savimi 2017-11-06 paskolos sutartį (4 t. b. l. 89, 90), kuria bendrovė skolina J. S. 250 000 Eur sumą, tačiau tai nepateisina neteisėtų bendrovės vadovo veiksmų, nes tuo metu bendrovė buvo nemoki, bendrovės vadovas sąmoningai sudarė sandorį-paskolos sutartį, pagal kurią sau pasiskolino pinigus iš bendrovės, ir šis sandoris iš esmės pažeidė bendrovės ir jos kreditorių turinius interesus.

44Įvertinus pirmiau nurodomas aplinkybes, galima daryti išvadą, jog bendrovės valdymo organas – jos direktorius nevykdė/netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su bendrovės valdymu, dėl ko bendrovės bankrotas pripažintinas tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

45Dėl įmonės veikos organizavimo, siekiant apriboti kreditorių galimybes nukreipti išieškojimą į įmonės turtą

46Įstatymo leidėjas yra įtvirtinęs, jog bendrovės vadovas turi pozityvią pareigą teikti pirmumą bendrovės, kuriai vadovauja, interesams, ir susilaikyti nuo savo interesų tenkinimo bendrovės sąskaita. Tai vienas esminių vadovo lojalumo pareigos, apibrėžtos CK 2.87 straipsnio 2 dalyje ir ABĮ 19 straipsnio 8 dalyje, elementų. Lojalumo pareiga veikti išimtinai bendrovės naudai, įtvirtinta ir CK 2.87 straipsnio 2 dalyje.

47Byloje nustatyta ta aplinkybė, kad 2018-05-20, t. y. likus 1 dienai iki nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo, bendrovės direktorius J. S. nurašė visą galimą nurašyti bendrovei priklausantį turtą. Bendra turto likutinė buhalterinė vertė sudarė 5 559,11 Eur. Šiuo buvusio bendrovės direktoriaus veiksmu buvo be pagrindo nurašytas visas bendrovei priklausantis materialusis turtas, dėl ko pablogėjo įmonės turtinė padėtis, bendrovės kreditoriai neteko galimybės patenkinti bent dalį turimų kreditorinių reikalavimų. Teismas, įvertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad bendrovės direktorius nebuvo lojalus bendrovei, tyčiniais, sąmoningais veiksmais siekė, kad bendrovė taptų nemoki ir taip būtų apribotos kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės turtą, dėl ko bendrovės bankrotas pripažintinas tyčiniu ir ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.

48Dėl įmonės buhalterinės apskaitos netinkamo tvarkymo.

49Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 9 straipsnį, įmonėje privalo būti apskaitos politika; joje turi būti nurodomi apskaitos metodai ir taisyklės, kuriais vadovaujamasi registruojant ūkio subjekto turtą, nuosavą kapitalą, finansavimo sumas, įsipareigojimus, pajamas, sąnaudas ir (ar) pinigų srautus (šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Taigi tik pagal įstatymų reikalavimus tvarkoma buhalterinė apskaita leidžia nustatyti realią įmonės finansinę padėtį. Todėl apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas įstatyme ir nustatytas kaip savarankiškas teisinis pagrindas pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

50Pareiškėja nurodo, kad bankroto administratoriui peržiūrėjus buhalterinius bendrovės dokumentus buvo rasta nedeklaruota booking.com (Lithuania) UAB išrašyta PVM sąskaita faktūra, nors lėšos už suteiktas paslaugas bendrovei buvo sumokėtos dar 2016 metais, į buhalterinę apskaitą ši PVM sąskaita faktūra įtraukta tik 2018 m. vasario mėnesį, t. y. tik tada, kai bendrovė bendrovei artimiausiu metu turėjo būti keliama bankroto byla. Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 4 d. nurodo, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius. Minėtos PVM sąskaitos faktūros suma siekia 140 000 Eur. Ši PVM sąskaita faktūra yra parodyta bendrovės buhalterinėje apskaitoje (didžiojoje knygoje), tačiau fizinė PVM sąskaita faktūra Nr. JNR0000026 bankroto administratoriui nėra perduota (PVM sąskaitos faktūros Nr. JNR0000025 bei Nr. JNR0000027 yra perduotos bankroto administratoriui). Kadangi išrašyta PVM sąskaita faktūra VMI prie LR FM nėra deklaruota – pareiškėja daro išvadą, jog PVM valstybei taip pat nėra sumokėtas. Taip pat bankroto administratoriui pradėjus tikrinti bendrovės sudarytas užskaitas su susijusiais asmenimis, PVM sąskaita faktūra Nr. JNR0000026, kuri fiziškai neegzistuoja bendrovės buhalterinėje apskaitoje, atsiuntė UAB „Vaizdinė dizaino idėja“, bankroto administratoriui užklausus šio juridinio asmens apie galimas atliktas užskaitas su bendrove. PVM sąskaita faktūra išrašyta būtent šiai įmonei, 6 000 Eur sumai, kai tuo tarpu ši sąskaita faktūra, kaip minėta, pagal bendrovės didžiąsias knygas yra užfiksuota kaip booking.com (Lithuania) UAB PVM sąskaita faktūra.

51Teismas atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu, ne bet kuris buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimas ir ne bet kuris buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas lemia bankroto pripažinimą tyčiniu, o tik toks, dėl kurio negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Toks negalėjimas turi būti susijęs su objektyviu neįmanomumu įvertinti įmonės nemokumo priežastis. Iš bylos medžiagos visumos matyti, kad bankrutavusios bendrovės ūkinę finansinę veiklą galima atkurti ir įvertinti vadovaujantis byloje pateiktais duomenimis (pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais, išrašais iš didžiosios knygos, 4 t.). Be to yra matyti, kad bendrovės „Janiras“ nemokumo priežastys yra kitos nei tos, kurias galimai patvirtintų pareiškėjos nurodomos dvi sąskaitos faktūros. Šiais motyvais teismas sprendžia, kad nėra pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu vadovaujantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu.

52Dėl įmonės veiklos perkėlimo

53ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyta, kad preziumuojama, jog bankrotas yra tyčinis, jeigu įmonės veikla ir turtas buvo perkelti į kitą įmonę, įmonę reorganizavus arba įmonės dalį atskyrus, kai veiklą vykdo ir finansinius įsipareigojimus prisiima turto nevaldanti įmonė, kita veikianti ar naujai įsteigta įmonė perėmė įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises ir į šią įmonę perėjo dirbti darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys.

54Pareiškėja prašymą pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodomais pagrindais grindžia tomis faktinėmis aplinkybėmis, jog Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. eB2-129-567/2018 nustatė, kad UAB „VDI Reklama“ bankrotas yra tyčinis. Ši aplinkybė yra svarbi tuo, kad šioje byloje buvo nustatyta, kad UAB „VDI Reklama“ veikla buvo perkelta į UAB „Janiras“, taip pat pasisavintos įmonės lėšos. Buvo nustatyta, kad UAB „VDI Reklama“ ir UAB „Janiras“ yra susijusios įmonės. Didžioji dalis buvusių bendrovės darbuotojų (16 darbuotojų) iki bendrovės įsteigimo (2015 m. rugsėjo mėn.) dirbo UAB „VDI Reklama“. Ši įmonė vykdė veiklą tose pačiose patalpose, kuriose veiklą vykdė ir UAB „Janiras“. 2015 m. lapkričio mėnesį dauguma UAB „VDI Reklama“ darbuotojų perėjo/buvo perkelti dirbti į UAB „Janiras“. Su UAB „Janiras“ ir UAB „VDI Reklama“ yra susijusios ir kitos dvi įmonės: UAB „Vaizdinė dizaino idėja“ bei bankrutavusi UAB „VDI Baldai“. Šie juridiniai asmenys susiję per darbuotojus: A. V., V. Š., I. Č., J. S. bei per vykdytą veiklą. Šiuo metu beveik visos įmonės yra bankrutuojančios, vienintelė veikianti nebankrutuojanti įmonė yra UAB „Vaizdinė dizaino idėja“.

55Teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodomais pagrindais, kadangi J. S. nebuvo UAB „VDI Reklama“ akcininkas ar valdymo organo narys, UAB „Janiras“ veikla nebuvo perkelta į kitą pareiškėjos nurodomą bendrovę, byloje nėra jokių duomenų, kad per susijusias įmones, dalyvaujant J. S., būtų pasisavintos įmonės „Janiras“ lėšos.

56Dėl bylos baigties

57Teismas pažymi, kad ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalis nurodo, jog teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad yra bent vienas iš šioje dalyje aptartų požymių, t. y. ši norma nustato, kad kiekvienas šioje ĮBĮ 20 straipsnio dalyje aptartas požymis sudaro savarankišką teisinį pagrindą pripažinti bankrotą tyčiniu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra suformulavusi tokią teisės taikymo taisyklę: jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai, įtvirtinti ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse, gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 31 punktas).

58Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs visas nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad byloje nustatytų tyčinio bankroto požymių visuma – bendrovės vadovo sąmoningas nesikreipimas į teismą dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iškėlimo; įmonei esant nemokiai, bendrovės grynųjų pinigų sau išsimokėjimas ir šių pinigų negrąžinimas, bei paskolos sutarties su bendrove dėl pinigų sau paskolinimo, rodo, kad bankrutavusios įmonės vadovas J. S. sąmoningais veiksmais siekė įmonės bankroto, tai sudaro teisinį pagrindą pripažinti bankrotą tyčiniu (ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalis ir 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktai).

59Dėl apribojimo J. S. eiti vadovo pareigas

60ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad teismas savo iniciatyva, administratoriaus ar įmonės kreditoriaus motyvuotu prašymu gali apriboti asmens teisę nuo 3 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu šis asmuo privalėdamas pagal įstatymą: nepateikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo arba pavėlavo jį pateikti, po teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo neperdavė turto ir (ar) dokumentų, vengė pateikti bankroto procesui reikšmingą informaciją ar kitaip trukdė procedūroms.

61Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje įtvirtinta teisės norma yra prevencinio pobūdžio, ja siekiama dvejopo tikslo: pirma, įspėti įmonės vadovą, kad jis tinkamai vykdytų ĮBĮ jam nustatytas pareigas dėl bankroto bylos iškėlimo laiku ir bankroto proceso metu; antra, pašalinti iš verslo rinkos asmenis, kurie, vadovaudami verslo subjektams, nevykdo įstatymo nustatytų pareigų, nesilaiko sąžiningo verslo ir dėl to viešieji, privatūs juridiniai ir fiziniai asmenys patiria normalios verslo rizikos neatitinkančių turtinių praradimų, t. y. šia norma siekiama apsaugoti viešuosius ir privačius asmenis nuo nesąžiningų vadovų, nevykdančių imperatyviųjų įstatymo reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-219/2016, 23 punktas). Minėtoje nutartyje kasacinis teismas pažymėjo ir tai, kad pagal ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalies nuostatas teismas, spręsdamas tiek dėl suinteresuotų asmenų pateikto prašymo taikyti įmonės vadovui teisių apribojimą, tiek tai darydamas savo iniciatyva, turi išsiaiškinti, ar byloje surinkti įrodymai ir nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą taikyti įstatymo nustatytą apribojimą šiam asmeniui dirbti tam tikrą darbą, ir savo išvadas priimtoje nutartyje motyvuoti.

62Byloje nustatyta, kad J. S., kaip įmonės vadovas, žinodamas, kad įmonė yra nemoki, sąmoningai pažeidė pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iškėlimo; bendrovei esant nemokiai, sau avansu išsimokėdamas įmonės pinigus, jų bendrovei negrąžina, taip atima galimybę bendrovei atsiskaityti su kreditoriais. Veikdamas tokiu būdu J. S. priveda įmonę prie nemokumo. Šios byloje nustatytos faktinės aplinkybės sudaro teisinį pagrindą taikyti J. S. ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalį ir pašalinti jį iš verslo rinkos šioje normoje nustatytam terminui.

63Byloje pareiškėja ir trečiasis asmuo nepateikė prašymų priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas, valstybė išlaidų, bylą nagrinėjant teisme, neturėjo.

64Teismas, vadovaudamasis LR Civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, LR Įmonių bankroto įstatymo įstatymo10 straipsnio 14 dalimi, 20 straipsniu,

Nutarė

65prašymą patenkinti.

66Pripažinti BUAB „Janiras“ (juridinio asmens kodas 304096289) bankrotą tyčiniu.

67Apriboti J. S. (a. k. ( - ) ketveriems metams teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

68Įpareigoti bankroto administratorių vykdyti Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus.

69Įsiteisėjus nutarčiai, jos dalies dėl teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo vykdymą pavesti Juridinių asmenų registro tvarkytojui VĮ Registrų centrui ir Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

70Ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties įsiteisėjimo, šios nutarties kopiją išsiųsti prokurorui, Juridinių asmenų registrui ir Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

71Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Kauno apygardos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas,... 2. sekretoriaujant Laurai Gintvainytei, Rasai Juronienei,... 3. dalyvaujant pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės... 4. suinteresuoto asmens J. S. atstovei advokatei Eglei Neverbickienei,... 5. trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Tarnsporent“ atstovui... 6. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs... 7. BUAB „Janiras“ bankroto administratorius UAB „Verslo ir bankroto... 8. Pareiškime nurodoma, jog Kauno apygardos teismo 2018-05-21 nutartimi UAB... 9. Pirma - buvusiam bendrovės direktoriui per avansines apyskaitas išduoti... 10. Iš peržiūrėtų bendrovės dokumentų (kasos bei banko išrašų) nustatyta,... 11. Pagal finansinę atskaitomybę 2017-11-30 duomenis - bendrovė faktiškai jau... 12. Nepaisant to, kad bendrovė faktiškai jau 2017-11-30 duomenimis buvo nemoki ir... 13. Pastebėtina, kad bendrovės direktorius, siekdamas pateisinti pinigų... 14. Spręstina, kad tokie ilgą laiką, kryptingai besitęsiantys bendrovei... 15. Bankroto administratorius, tikrindamas bendrovės sandorius, nustatė... 16. Antra, bendrovės buhalterinė apskaita nebuvo vesta tinkamai. Kad bendrovės... 17. Bankroto administratoriui pradėjus tikrinti bendrovės sudarytas užskaitas su... 18. Trečia, 2018-05-31, t. y. likus 1 dienai iki nutarties dėl bankroto bylos... 19. Teismų praktikoje yra nustatyta, kad bendrovės vadovas turi pozityvią... 20. Todėl atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, bankroto... 21. Dėl apribojimo J. S. eiti vadovo pareigas.... 22. LR ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje numatyta, kad teismas savo iniciatyva,... 23. Atsižvelgiant į tai, kad aplinkybės dėl tyčinio bankroto ir sankcijos... 24. Bylą nagrinėjant 2019-09-23 d. teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovės... 25. Teisme gautas suinteresuoto asmens J. S. atsiliepimas į pareiškimą, jame... 26. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog „ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2... 27. Bendrovės turto, kuris buvo prarastas, nurašymas taip pat savaime nereiškia,... 28. Pavieniai faktai - paskolos sutarties sudarymas, turto nurašymas,... 29. Bet kokiu atveju, priimant nutartį dėl tyčinio bankroto, teismui būtina... 30. Kasacinis teismas išaiškinęs, kad ne bet kokie veiksmai, apibrėžti ĮBĮ... 31. Bylą nagrinėjant 2019-09-23 d. teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens... 32. Bylą nagrinėjant 2019-09-23 d. teismo posėdžio metu trečiojo asmens UAB... 33. 2019-04-16 Kauno apygardos teisme yra gautas kreditorės Valstybinio socialinio... 34. 2019-04-16 gautas kreditoriaus UAB „Stiklita“ atsiliepimas į prašymą,... 35. Prašymas tenkintinas.... 36. Išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje, teismas nustatė, jog UAB „Janiras“... 37. Teismas pažymi, jog ĮBĮ (2013 m. kovo 28 d. įstatymo Nr. XII-208 redakcija)... 38. Esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto... 39. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat išaiškino, kad ne bet kokie... 40. Dėl vadovo netinamo pareigų, susijusių su bendrovės valdymu, vykdymo... 41. ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės... 42. Iš byloje pateiktos bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų matyti,... 43. Teismas, priimdamas sprendimą pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu ĮBĮ 20... 44. Įvertinus pirmiau nurodomas aplinkybes, galima daryti išvadą, jog bendrovės... 45. Dėl įmonės veikos organizavimo, siekiant apriboti kreditorių galimybes... 46. Įstatymo leidėjas yra įtvirtinęs, jog bendrovės vadovas turi pozityvią... 47. Byloje nustatyta ta aplinkybė, kad 2018-05-20, t. y. likus 1 dienai iki... 48. Dėl įmonės buhalterinės apskaitos netinkamo tvarkymo.... 49. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 9 straipsnį, įmonėje privalo būti... 50. Pareiškėja nurodo, kad bankroto administratoriui peržiūrėjus buhalterinius... 51. Teismas atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5... 52. Dėl įmonės veiklos perkėlimo... 53. ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyta, kad preziumuojama, jog... 54. Pareiškėja prašymą pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu ĮBĮ 20... 55. Teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo pripažinti įmonės bankrotą... 56. Dėl bylos baigties... 57. Teismas pažymi, kad ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalis nurodo, jog teismas... 58. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs visas nustatytas faktines aplinkybes,... 59. Dėl apribojimo J. S. eiti vadovo pareigas... 60. ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad teismas savo iniciatyva,... 61. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ĮBĮ 10 straipsnio 14... 62. Byloje nustatyta, kad J. S., kaip įmonės vadovas, žinodamas, kad įmonė yra... 63. Byloje pareiškėja ir trečiasis asmuo nepateikė prašymų priteisti turėtas... 64. Teismas, vadovaudamasis LR Civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, LR... 65. prašymą patenkinti.... 66. Pripažinti BUAB „Janiras“ (juridinio asmens kodas 304096289) bankrotą... 67. Apriboti J. S. (a. k. ( - ) ketveriems metams teisę eiti viešojo ir (ar)... 68. Įpareigoti bankroto administratorių vykdyti Lietuvos Respublikos įmonių... 69. Įsiteisėjus nutarčiai, jos dalies dėl teisės eiti viešojo ir (ar)... 70. Ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties įsiteisėjimo, šios... 71. Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama...