Byla 2A-1784-485/2012
Dėl žalos atlyginimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Albino Čeplinsko, Gintauto Koriagino ir Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Kuehne+Nagel“ apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-88-571/2012 pagal ieškovės UAB „Kuehne+Nagel“ ieškinį atsakovei UAB „Juodeliai“, trečiajam asmeniui UAB „Vilniaus Dobilas“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės UAB „Juodeliai“ priešieškinį ieškovei UAB „Kuehne+Nagel“, tretiesiems asmenims UAB „Vilniaus dobilas“, UADB „Ergo Lietuva“ dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė ieškiniu (t. 1, b. l. 2-9) prašė priteisti iš atsakovės 15 613,49 Lt įsiskolinimą, 96,44 Lt palūkanų už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, 8,49 Lt metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, jog 2011 m. rugpjūčio 4 d. užsakymu įsipareigojo pervežti atsakovei UAB „Juodeliai“ priklausantį krovinį - 24 tonas medienos ruošinių iš Lietuvos į Belgiją. 2011 m. rugpjūčio 11 d. ieškovė pristatė krovinį į paskirties vietą Belgijoje , tačiau krovinio gavėjas atsisakė jį priimti, nurodydamas, kad mediena yra pažeista. Dėl šios priežasties ieškovė 2011 m. rugpjūčio 12 d. raštu ir 2011 m. rugpjūčio 16 d. raštu kreipėsi į atsakovę ir prašė pateikti instrukcijas ką daryti su kroviniu, kurio gavėjas nepriima. Atsakovė pateikė ieškovei instrukcijas 2011 m. rugpjūčio 17 d. rašte Nr. 615 ir nurodė grąžinti krovinį į Lietuvą. Ieškovė grąžino krovinį atsakovei į nurodytą vietą. Ieškovė, norėdama išsiaiškinti krovinio savybių pablogėjimą, kreipėsi dėl medienos krovinio ekspertizės, kurios metu buvo nustatyta, jog pagrindinė priežastis, dėl kurios medienos ruošiniai neišsaugojo savo savybių, t.y. iš dalies sugedo, yra natūralios krovinio savybės - šviežiai pjautos medienos ruošinių drėgnis. Antra (papildoma) priežastis, kuri turėjo įtakos medienos savybių pablogėjimui, yra netinkamas krovinio pakrovimas, t.y. tai, kad vieno vežimo metu buvo gabenama skirtingo drėgnio, skirtingų rūšių (lapuočių ir spygliuočių) ir skirtingai sukrauta mediena. Tarp ieškovės ir atsakovės vyko susirašinėjimai dėl patirtų žalų atlyginimo, tačiau ieškovė 2011 m. spalio 6 d. raštu atmetė atsakovės pareikštą pretenziją ir pareikalavo atsakovės sumokėti už krovinio pervežimą remiantis 2011 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 015439, kurios suma 2 924,52 Lt, taip pat pareikalavo atlyginti su instrukcijų vykdymu susijusias faktiškai patirtas išlaidas už transporto priemonės prastovą ir krovinio pristatymą į Lietuvą remiantis 2011 m. spalio 5 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 015921, kurios suma 11 762,62 Lt. Ieškovė papildomai pareikalavo ir reikalauja atlyginti faktiškai patirtas išlaidas už antstolio atliktą faktinių aplinkybių konstatavimą ir ekspertizės atlikimą remiantis 2011 m. spalio 5 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 015922, kurios suma 926,35 Lt. bendra ieškovės reikalaujama suma 15 613,49 Lt.

5Atsakovė priešieškiniu (t. 1, b. l. 82-89) prašė priteisti iš ieškovės 14 048,60 Lt žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteisto sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, jog ieškovė nesilaikė sutarties sąlygų, krovinys sugedo dėl netinkamų jo gabenimo sąlygų, per ilgo krovinio gabenimo laiko, gabenant krovinį nebuvo užtikrintas tinkamas vėdinimas, kas ir sąlygojo krovinio sugedimą, t.y. mikroorganizmų vystymąsi medienoje. Atsakovė realizuodama medieną kaip malkinę medžiagą patyrė 14 048,60 Lt nuostolius, kuriuos prašė priteisti iš ieškovės.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Marijampolės rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 9 d. sprendimu (t. 2, b. l. 70-77) ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino, priteisė iš ieškovės atsakovei 14 048,60 Lt žalos atlyginimui, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-11-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 421 Lt žyminį mokestį; priteisė iš ieškovės valstybei 33 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

8Teismas nustatė, jog ieškovė ir atsakovė 2011m. rugpjūčio 4 d. sudarė transporto užsakymo sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo per 4 dienas pristatyti krovinį – europalečių ruošinius 24 tonas į Belgiją. Ieškovė dėl krovinio pervežimo sudarė sutartį su UAB „Vilniaus Dobilas“, kuriai buvo žinomos sutarties sąlygos. Teismas nustatė, jog į tentinę priekabą krovinys-europaletės buvo sukrautos 2011 m. rugpjūčio 5 d., o krovinys buvo išvežtas tik 2011m. rugpjūčio 8 d. rytą, krovinys buvo pristatytas krovinio gavėjui tik 2011m. rugpjūčio 11 d. Pagal sutartį krovinys turėjo būti pristatytas 2011 m. rugpjūčio 8 d. Mediena į tentinę priekabą buvo sukrauta tinkamos kokybės, kadangi vežėjas jokių atžymų važtaraštyje dėl medienos kokybės nepadarė. Teismas, remdamasis surinktais rašytiniais įrodymais bei liudytojų parodymais, darė išvadą, jog mediena po pakrovimo, kai ji jau perėjo vežėjo atsakomybėn, stovėjo dvi paras uždaroje, nevėdinamojoje priekaboje. Teismas vadovavosi Paletten De Backer siųstu raštu ir jame išdėstytomis aplinkybėmis, kad tentas nebuvo atidengtas vėdinimui, dėl ko krovinys sugedo dėl ieškovės kaltės. Teismas nustatė, jog atsakovė UAB „Juodeliai“ ėmėsi visų priemonių pirma krovinį realizuoti, kad ir mažesne kaina, po ko derino atsiradusios žalos ir krovinio iškrovimo ar grąžinimo klausimą su vežėja, t.y. ieškove. Teismas rėmėsi atsakovės aiškinimu, jog pastebėjus netinkamą krovinį ir jį atsisakius priimti, ieškovė sutiko su krovinio nekokybiškumu ir sutiko su žalos atlyginimu, o tik vėliau persigalvojo. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, jog vežėjas nesiėmė jokių priemonių dėl kovinio iškrovimo ir palikimo saugoti ar realizavimo, nors tokią įstatymo numatytą teisę turėjo. Vežėjas , matydamas, kad krovinys jau apgedęs dar keletą dienų laukė vietoje ir tik 2011-08-19 pargabeno krovinį atgal į Lietuvą į pasikrovimo vietą. Krovinį grąžinus nuo 2011-08-11 dar po 8 dienų, krovinys dar labiau gedo. Teismas, remdamasis liudytojų parodymais, darė išvadą, jog atsakovė UAB „Juodeliai“ pagrįstai lenteles realizavo kaip malkinę medžiagą, juolab, kad spygliuočio mediena net nėra labai tinkama pagal savo sakingumą naudoti kaip malką. Nors ieškovė ir tretysis asmuo teigė, jog buvo gabenama daugiau nei važtaraštyje nurodyta medienos, tačiau teismas laikėsi važtaraštyje nurodyto krovinio svorio, t.y. 24 tonos, kurio viso krovinio vertė yra 16 329,31 Lt. Kadangi UAB „Juodeliai“ realizavo šias 24 tonas arba 33,153 kubinius metrus medienos po 70 Lt už kubinį metrą UAB „Bionovus“ ir pardavus medieną gavo 2 320,71 Lt, teismas darė išvadą, jog atsakovė patyrė 14 048,60 Lt žalą, kurią priteisė iš vežėjo, t.y. ieškovės.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

10Ieškovė UAB „Kuehne+Nagel“ apeliaciniu skundu (t. 2, b. l. 82-89) prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą –ieškovės ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, o atsakovės priešieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas neištyrė ir sprendime nepasisakė dėl ieškovės nurodytų ypatingos rizikos aplinkybių, numatytų CMR konvencijos 17 str. 4 p., už kurias vežėjas neatsako: apklausos metu liudytojas J. S. paaiškino, kad melynės grybas yra specifinis ir jam išsivystyti medienoje reikia mažiausiai 2 savaičių, todėl šis grybas negalėjo išsivystyti per trumpesnį laiką; ekspertizės ataskaitoje pažymėta apie netinkamą krovinio sukrovimą, tuo tarpu sukrovimo būdas buvo užfiksuotas antstolio 2010-08-22 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole; atsakovė neneigė, jog medienas iki pakrovimo buvo saugoma atviroje teritorijoje, todėl dėl nepertraukiamo lietaus mediena įmirko ir nespėjo išdžiūti iki pakrovimo į transporto priemonę dienos; pats siuntėjas nusprendė į vieną transporto priemonę pakrauti skirtingos rūšies medieną, todėl už šias aplinkybes atsako siuntėjas; CMR konvencijos nenustato vežėjui pareigos tikrinti krovinio drėgnumo, todėl vežėjas negalėjo nustatyti, kad pakraunant medieną ji jau yra netinkamos kokybės.Teismas netinkamai aiškino ir taikė CMR konvencijos normas, reglamentuojančias vežėjo atleidimo nuo atsakomybės sąlygas, netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą šalims. Pagal CMR 18 str. 2 p., nustačius ypatingos rizikos aplinkybių egzistavimą ir tikėtiną ryšį su žalos atsiradimu, tai sudaro pagrindą atleisti vežėją nuo atsakomybės.
  2. Vadovaujantis CMR 16 str. 1 p., ieškovė pagrįstai reikalavo iš atsakovės padengti su instrukcijų gavimu ir vykdymu susijusias faktiškai patirtas išlaidas už transporto priemonės prastovą bei krovinių grąžinimą į Lietuvą. Atsakovė privalėjo ieškovei sumokėti 15 613,49 Lt jos patirtų išlaidų.
  3. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog krovinio gabenimo metu vežėjas pažeidė pareigą atidengti priešpriešinius puspriekabės kampus, kadangi byloje yra pateikta foto nuotrauka, kurioje matyti, kad puspriekabės kampai yra atidengti. Teismas nepagrįstai nesivadovavo liudytojo S. D. parodymais, patvirtinančiais šį faktą.
  4. Teismas, nustatęs, kad krovinys buvo pristatytas pavėluotai, neatsižvelgė į tai, jog 2011 m. rugpjūčio 6 ir 7 d. (šeštadienis ir sekmadienis) vasaros metu Lenkijoje ir Vokietijoje yra ribojamas krovininio transporto eismas. Per nurodytas dienas vežėjas neturėjo teisės gabenti krovinio, todėl teismas nepagrįstai sprendė, jog krovinys buvo pristatytas pavėluotai dėl vežėjo kaltės.
  5. Teismo padaryta išvada, jog krovinio sugedimui paties krovinio sukrovimo būdas ir tai, kad kartu buvo gabenama spygliuočių ir lapuočių mediena, įtakos neturėjo... pažymėtina, kad skirtingai sukrauta mediena, atsižvelgiant į jos drėgmę, tik dar geriau vėdinasi, jeigu transporto priemonė būtų tinkamai vėdinama, nėra pagrįsta jokiais įrodymais ir yra tik subjektyvi nuomonė.

11Trečiasis asmuo UAB „Vilniaus dobilas“ prisidėjimu prie ieškovės apeliacinio skundo (t. 2, b. l. 108-114) prašo ieškovės apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 9 d. sprendimo dalies panaikinimo tenkinti ir toje dalyje priimti naują sprendimą – atsakovės priešieškinį atmesti, perskirstyti bylinėjimosi išlaidas bei priteisti trečiajam asmeniui bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Prisidėjimas prie apeliacinio skundo grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas nepagrįstai atmetė ir nevertino įrodymų, tiesiogiai patvirtinančių, kad krovinys buvo gabenamas laikantis siuntėjo duotų instrukcijų dėl vėdinimo, t.y. nebuvo atsižvelgta į vairuotojo S. D. paaiškinimus teismo posėdžio metu, į bylą pateiktą išsikrovimo vietoje vairuotojo padarytą puspriekabės fotonuotrauką, kurioje matyti, kaip krovinys buvo gabenamas ir kad į išsikrovimo vietą buvo pristatytas su atidengtais puspriekabės tento priešpriešiniais kampais, krovinio gavėjo NV PALETTEN DE BACKER išsikrovimo vietoje padarytas fotonuotraukas, taip pat 2011-08-19 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo priedus – fotonuotraukas, kuriose užfiksuotas transporto priemonių junginys su atidengtu tentu grąžinus krovinį atsakovei.
  2. Krovinio gavėjo NV PALETTEN DE BACKER nurodytos aplinkybės turėtų būti vertinamos kritiškai, kadangi krovinio gavėjas konstatavo aplinkybes, kurių jis faktiškai net negalėjo žinoti. Nepaaiškinama, kokiu būdu krovinio gavėjas sugebėjo nustatyti, kad krovinys be vėdinimo buvo vežamas uždaroje puspriekabėje visą jo gabenimo laiką. Atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo išvadą, jog krovinys sugedo dėl vežėjo nevykdytų krovinio siuntėjo instrukcijų atidengti tentinės puspriekabės priešpriešinius kampus, toliau netinkamai buvo vertinamos ir ekspertų pateiktos išvados bei VšĮ Medienos tyrimai eksperto dr. J. S. paaiškinimai teismo posėdžio metu.
  3. Atsakovė faktiniam vežėjui krovinį perdavė jau su defektais ir tokie defektai dėl natūralių krovinio savybių bei netinkamo krovinio pakrovimo būdo, taip pat gamtinių sąlygų krovinio pervežimo metu tik dar labiau išryškėjo. Vežėjas nėra medienos būklės specialistas, ir neprivalėjo tikrinti, ar atsakovės pervežimui pakrauta mediena atitinka kokybės standartus.
  4. Teismas nepagrįstai sprendė, kad vos daugiau nei viena para pavėluotas krovinio pristatymas turėtų savaime reikšti, jog medienos sugedimas buvo nulemtas pažeisto pristatymo termino. Šalių teisiniams santykiams taikytini teisės aktai nenustato prezumpcijos, jog vežėjas tampa atsakingas už krovinio sugadinimą/sugedimą vien dėl to, kad krovinys buvo pristatytas pavėluotai. Teismas nepagrįstai sprendime konstatavo, jog trečiajam asmeniui buvo žinomos visos sudarytos vežimo sutarties sąlygos ir trečiasis asmuo šios sutarties neginčijo. Priešingai, trečiojo asmens atstovas tiek atsiliepime į priešieškinį, tiek teismo posėdžio metu savo pasisakymuose kaip tik nurodė, kad trečiasis asmuo su ieškove - sutartiniu vežėju sudarė žodinę sutartį, tiksliai nežinodama sutarties sąlygų.
  5. Teismas klaidingai nustatė, jog pagal sudarytą susitarimą krovinys turėjo būti pristatytas 2011-08-08. Kadangi nei įstatymai, sutartimi šalys nebuvo nustatę kitokios terminų skaičiavimo tvarkos, keturių dienų krovinio pristatymo terminas prasidėjo 2011-08-06. Atitinkamai krovinys pagal susitarimą turėjo būti pristatytas iki 2011-08-09 dienos pabaigos. Tačiau kaip 2011-08-12 pretenzijoje Nr. 603 pripažino pati atsakovė, faktinis vežėjas UAB „Vilniaus dobilas“ krovinį į iškrovimo vietą pristatė 2011-08-10 20:00 val., tačiau dėl to, jog krovinio gavėjas neturėjo galimybių krovinio priimti tą vakarą, krovinys buvo paruoštas perdavimui krovinio gavėjui 2011-08-11 rytą, t.y. krovinio pristatymas vėlavo viso labo vieną dieną. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo teigti, kad vienos dienos pavėlavimas galėjo įtakoti krovinio būklės pablogėjimą.
  6. Teismas nepagrįstai nesivadovavo CMR konvencijos 17 str. 4 d. c) ir d) punktuose nurodytu reglamentavimu. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog nepaisant to, kad vežėjas laikėsi krovinio siuntėjo instrukcijų dėl krovinio gabenimo būdo su dalinai atidengtu puspriekabės tentu, tikėtina krovinio sugedimo priežastimi buvo pervežimo metu egzistavę ypatingi rizikos faktoriai susiję su natūraliomis krovinio savybėmis bei netinkamu krovinio paruošimu gabenimui ir jo pakrovimu. Atitinkamai, vadovaujantis CMR konvencijos 18 str. 2 d. įtvirtinta prezumpcija, šios priežastys ir turėtų būti laikomos krovinio sugadinimo priežastimi, nebent atsakovė įrodytų, jog krovinio sugedimas buvo nulemtas nežymaus pavėluoto krovinio pristatymo ar kitų priežasčių, dėl kurių galėtų būti laikomas atsakingu vežėjas.

12Trečiasis asmuo UADB „ERGO Lietuva“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 99-100) prašo ieškovės apeliacinį skundą tenkinti. Nurodo, kad sutinka su apeliaciniu skundu, kadangi teismas neteisingai taikė CMR konvencijos normas.

13Atsakovė UAB „Juodeliai“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 102-106) prašo apeliacinį skundą atmesti, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad teismas neištyrė ir nepasisakė dėl ieškovės nurodytų ypatingos rizikos aplinkybių, už kurias vežėjas neatsako. Teismas visas aplinkybes nuodugniai išnagrinėjo ir dėl to pasisakė priimtame teismo sprendime.
  2. Tuo atveju jeigu krovinys būtų nuvežtas per sutartyje nustatytą laiką, t.y. jeigu krovinys 2011-08-08 būtų buvęs perduotas krovinio gavėjui ir jeigu jis būtų buvęs vežimo metu ventiliuojamas, medienos krovinys nebūtų sugedęs, tuo tarpu ginčo atveju krovinį pakrovus 2011-08-05, jis pajudėjo tik 2011-08-08 ir visą tą laiką nebuvo vėdinamas, kas ir sudarė itin palankias pelėsiniam grybams daugintis sąlygas. Kad mediena nebuvo vėdinama patvirtino ir krovinio gavėjas, pateikęs savo pretenzijas, kuriose nurodė, jog vasaros metu nėra galimas medienos gabenimas 7 paras uždarytu ir nevėdinamu tentu. Krovinio gavėjas patvirtino, kad atvykusi transporto priemonė, nebuvo atidaroma vėdinimui. Teismas nustatė, kad krovinys sugedo ne dėl natūralių medienos savybių, o dėl netinkamo apeliantės veikimo ir sutarties sąlygų laikymosi.
  3. Apeliantė nepagrįstai daro prielaidas, kad dėl iškritusio lietaus galėjo būti pakrauta įmirkusi ir nespėjusi išdžiūti mediena. Kaip paaiškino liudytojas M. K., mediena buvo laikoma po stogu ir nuo gaminių paruošimo iki jos išgabenimo praeina gana trumpas laiko tarpas, t.y. kelios dienos. Pakrovus medieną apeliantė jokių pastabų dėl medienos pakrovimo, jos būdo ir kokybės nepareiškė ir jokių atžymų CMR važtaraštyje neatliko. Apeliantės svarstymus paneigia LR aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos pateiktoje išvadoje nurodyti duomenys apie galimą medienos drėgnumą, kas rodo, kad pakrauta mediena buvo pradžiūvusi (pusiau išdžiūvusi).
  4. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad buvo pagrindas ją atleisti nuo atsakomybės pagal CMR Konvencijos 17 str. ir 18 str. Teismui nustačius, kad medienos krovinys sugedo dėl apeliantės netinkamo veikimo ir sutarties sąlygų vykdymo ir padarius išvadą, kad natūralios medienos savybės, tai yra drėgmė, negali būti ir nėra krovinio sugedimo priežastis, teismas pagrįstai laikė, kad už žalos atsiradimą yra atsakinga apeliantė. Vežėjo kaltė dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo pagal CMR konvenciją yra preziumuojama (CMR konvencijos 17, 18 str.). Ieškovės kaltė šiuo atveju pasireiškė nesiėmus paprasčiausių atidumo ir rūpestingumo priemonių, siekiant užtikrinti tinkamą krovinio nugabenimą.
  5. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad ji turi teisę reikalauti padengti išlaidas, susijusias su instrukcijų gavimu ir vykdymu, nes šios išlaidos atsirado ne dėl jos kaltės. Teismui nustačius, kad dėl žalos atsiradimo kalta apeliantė, ji neturi teisės reikalauti papildomų išlaidų atlyginimo, kadangi jos atsirado būtent dėl jos kaltės. Taip pat jos niekaip nėra pagrįstos ir įrodytos.
  6. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad vėdinimą patvirtina nuotrauka, kuri neva buvo padaryta atgabenus į krovinio paskirties vietą. Nuotrauka nebuvo pateikta nei kartu su ieškiniu, nei bylos nagrinėjimo pradžioje, o daug vėliau jau aiškinantis ginčą, be to iš jos nesimato nei kur ji daryta, nei kada, ar gabenant atsakovės krovinį, ar kažkuriuo kitu metu.
  7. Apeliantė nepagrįstai kelia klausimą, kad vasaros metu savaitgaliais ribojamas eismas Lenkijoje ir Vokietijoje, dėl ko neva šias aplinkybes atsakovė turėjo žinoti. Atsakovei nėra žinomos eismo sąlygos skirtingose Europos valstybėse. Apeliantė neįspėjo atsakovės, kad pakrautas krovinys transporto priemonėje prabus tris dienas ir tik po to pajudės. Šalys susitarė, kad krovinys bus nugabentas per 4 dienas, jeigu šalys būtų laikę, kad šeštadienį ir sekmadienį krovinio gabenimas nėra galimas, tai atitinkamai atsižvelgdamos į tai, būtų susitarę dėl kitokio termino. Apeliantė priėmė krovinį ir prisiėmė pareigą jį pristatyti per 4 dienas, kaip matyti apeliantei žinomos krovinio gabenimo sąlygos, todėl ji jas turėjo numatyti iš anksto ir įvertinti ar bus pajėgi įvykdyti šalių susitarimą.

14IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15CPK 320 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija, nagrinėdama ieškovės apeliacinio skundo bei trečiojo asmens prisidėjimo prie apeliacinio skundo argumentus, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šiuos skundus pagal nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

16Kai krovinio vežimas turi tarptautinių elementų (vežama iš vienos valstybės į kitą), taikytinos materialinės teisės klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į tai, kad tarptautinių sutarčių normos turi prioritetą nacionalinės teisės atžvilgiu jų konkurencijos atveju (CK 1.13 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CMR konvencija turi būti taikoma visais atvejais, kai sutartis atitinka jos 1 straipsnyje įtvirtintus požymius: vežama kelių transporto priemone, vežama sausumos keliais, vežama už užmokestį, krovinio išsiuntimo ir gavimo vietos yra skirtingose valstybėse, krovinio išsiuntimo ir (ar) gavimo valstybės yra CMR konvencijos narės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. UAB „Eksea“, bylos Nr. 3K-3-104/2006; 2006 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. UAB „Klevas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-457/2006). Nagrinėjamoje byloje šalys susitarė, jog krovinys – europalečių ruošiniai 24 t. bus vežami maršrutu Lietuva – Belgija, todėl šioje byloje taikytinos CMR nuostatos.

17Taikant CMR konvenciją turi būti įvertinta tai, kad ši tarptautinė sutartis turi griežto (specialaus) reguliavimo efektą, t. y. klausimai, kurie patenka į jos reglamentavimo sritį, laikomi sureguliuotais išsamiai ir jokie nukrypimai nuo šio reglamentavimo negalimi. Atsižvelgiant į tai, kad CMR konvencijoje yra įtvirtinta griežtoji vežėjo atsakomybė, t. y. kiekvienu atveju vežėjo kaltė dėl krovinio praradimo, sugadinimo yra preziumuojama, jos įrodinėti nereikia (CMR konvencijos 17 ir 18 straipsniai). CMR konvencija įtvirtina ribotą vežėjo atsakomybę (CMR konvencijos 23, 28 straipsniai). CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta išimtis iš bendros vežėjos atsakomybės ribojimo taisyklės, jeigu žala buvo padaryta sąmoningai arba dėl vežėjo kaltės, kuri pagal įstatymus, taikomus šią bylą nagrinėjančio teismo, prilyginama tyčiniams veiksmams. Esant CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalyje numatytoms sąlygoms vežėjas privalo atlyginti visą atsiradusią žalą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalies turinį, yra konstatavęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2009), kad CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta vežėjo kaltė suprantama kaip: 1) žalos padarymas tyčia; 2) žalos padarymas veiksmais, kurie pagal bylą nagrinėjančio teismo taikomus įstatymus prilyginami tyčiniams. Civilinėje atsakomybėje pagal teisinę reikšmę tyčinei kaltės formai gali būti prilyginamas didelis neatsargumas. Didelis neatsargumas yra paprasčiausių atidumo ir rūpestingumo taisyklių nepaisymas. Atsargumas reiškia tai, kad rūpestingas ir apdairus vežėjas turi numatyti galimas grėsmes ir pavojus žalai atsirasti, t. y. kroviniui prarasti, todėl privalo imtis adekvačių priemonių jam išsaugoti. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad vežėjui patikimas gabenti turtas, kurį jis privalo įteikti gavėjui, todėl jo įsipareigojimai verčia būti jį ypač pareigingam, t. y. labai atsargiam ir atidžiam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-03-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2002). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad taikant CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalį Lietuvos nacionalinėje teisėje, esant sutartinei civilinei atsakomybei (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.252 straipsnio 1 dalis), pagal neigiamus teisinius padarinius vežėjo didelis neatsargumas gali būti prilyginamas tyčiniams veiksmams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2009).

18Ieškovė apeliacinį skundą grindžia vadovaudamasi CMR 17 str. 4 d., kurioje numatyta, kad vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės tuo atveju, kai krovinys prarandamas ar sugadinamas dėl ypatingos rizikos, kai krovinys, kuris pagal savo savybes netinkamas vežti jo neįpakavus ar blogai įpakavus, vežamas jo neįpakavus arba įpakavus netinkamai; krovinį pakrovė, perkrovė, sudėjo ar iškrovė krovinio siuntėjas, gavėjas ar trečiasis asmuo, veikiantis siuntėjo ar gavėjo vardu. Ieškovė teigia, jog ypatingos rizikos aplinkybės yra tos, jog liudytojas J. S. paaiškino, kad melynės grybas yra specifinis ir jam išsivystyti medienoje reikia mažiausiai 2 savaičių, todėl šis grybas negalėjo išsivystyti per trumpesnį laiką. Ieškovė taip pat nurodo, jog ekspertizės ataskaitoje pažymėta apie netinkamą krovinio sukrovimą, sukrovimo būdas buvo užfiksuotas antstolio 2010-08-22 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, atsakovė neneigė, jog mediena iki pakrovimo buvo saugoma atviroje teritorijoje, todėl dėl nepertraukiamo lietaus mediena įmirko ir nespėjo išdžiūti iki pakrovimo į transporto priemonę dienos, pati atsakovė nusprendė į vieną transporto priemonę pakrauti skirtingos rūšies medieną, todėl už šias aplinkybes atsako siuntėja, CMR konvencijos nenustato vežėjui pareigos tikrinti krovinio drėgnumo, todėl vežėjas negalėjo nustatyti, kad pakraunant medieną ji jau yra netinkamos kokybės. Kaip matyti iš byloje pateiktos Ekspertizės ataskaitos (t. 1, b. l. 15), ekspertas nurodė tokias galimas krovinio sugedimo priežastis: netinkamos krovinio aplinkos temperatūros palaikymas, medienos drėgnumas, nepakankamas medienos ventiliavimas, medienos sukrovimo būdas. Kaip nurodo atsakovė savo procesiniuose dokumentuose, atsakovė yra krovinių pervežimo paslaugas teikianti įmonė, kuri ne kartą vežė medienos krovinius, t.y. atsakovė pripažįsta, jog yra kvalifikuota tokios paslaugos teikėja. Pagal Transporto užsakymo – sutarties 5 punktą, vežėja, t.y. ieškovė, prisiėmė atsakomybę už nuostolius (krovinio praradimas, sugadinimas ir t.t.), kurie vežimo metu gali būti padaryti kroviniui, t.y. iš vežimo sutarties turinio matyti, jog ieškovės atsakomybė už medienos sugadinimą pervežimo metu nebuvo apribota, ieškovė turėjo pareigą, priimdama krovinį, jį atidžiai apžiūrėti bei įvertinto jo kokybę bei kitas su kroviniu susijusias aplinkybes, siekdama išvengti savo atsakomybės dėl krovinio sugedimo. Nors ieškovė teigia, jog mediena iki jos išvežimo gavėjui buvo sandėliuojama po atviru dangumi, dėl ko galėjo padidėti jos drėgnumas, įtakojęs krovinio sugedimą, pažymėtina, jog byloje nėra jokių duomenų apie šią aplinkybę. Byloje buvo duoti šiems liudijimams prieštaraujantys parodymai, t.y. liudytojas M. K. nurodė, jog mediena buvo laikoma po stogu ir nuo gaminių paruošimo iki jos išgabenimo praėjo gana trumpas laiko tarpas, t.y. kelios dienos. Trečiasis asmuo prisidėjime prie apeliacinio skundo taip pat teigia, jog atsakovė faktiniam vežėjui krovinį perdavė jau su defektais ir tokie defektai dėl natūralių krovinio savybių bei netinkamo krovinio pakrovimo būdo, taip pat gamtinių sąlygų krovinio pervežimo metu tik dar labiau išryškėjo. Šie apeliantės ir trečiojo asmens argumentai laikyti nepagrįstais, neįrodytais byloje surinktais rašytiniais įrodymais (CPK 178 str.). Ieškovė, kaip savo srities profesionalas, priimdama krovinį turėjo atsižvelgti į tokią aplinkybę, kad mediena iki pakrovimo galimai buvo sandėliuojama netinkamai, galimai pakrovimo metu jau buvo sugadinta, jeigu jai apie tai buvo žinoma. Ieškovė tokiu atveju privalėjo neprisiimti sau krovinio sugedimo pervežimo metu rizikos. Tuo tarpu ieškovė nepateikė jokių pagrįstų duomenų, pagrindžiančių, jog pakrovimo metu krovinys buvo sugadintas, jog ieškovė teikė pretenzijas atsakovei dėl krovinio būklės iki jo pakrovimo, todėl teismas konstatuoja, kad tuo atveju, jeigu krovinio pakrovimo metu buvo matyti galimi rizikos veiksniai dėl krovinio sugedimo, t. y. dėl netinkamo jo pakrovimo, krovinio būklės, apie tai vežėjas privalėjo nurodyti atsakovės pateiktame važtaraštyje, tačiau, kaip matyti, to padaryta nebuvo, ieškovė pretenzijų atsakovei dėl krovinio pakrovimo būdo, krovinio kokybės nereiškė. Tai, kad vežėja nesiėmė reikiamų priemonių, jog krovinys į paskirties vietą būtų atvežtas tinkamos kokybės byloje įrodo ir tai, jog yra nustatyta, jog vežant medieną, ši nebuvo pakankamai vėdinama. Tai byloje patvirtino krovinio gavėjas, pateikęs savo pretenzijas, kuriose nurodė, jog vasaros metu nėra galimas medienos gabenimas 7 paras uždarytu ir nevėdinamu tentu, t.y. krovinio gavėjas patvirtino, kad atvykusi transporto priemonė, nebuvo atidaroma vėdinimui (t. 1, b. l. 118). Nors ieškovė faktą, jog vėdino gabenamą krovinį įrodinėjo liudytojų parodymais bei fotonuotrauka, pažymėtina, jog iš pateiktos fotonuotraukos negalima nustatyti nei kur ji daryta, nei kada, ar gabenant atsakovės krovinį, ar kažkuriuo kitu metu. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes, darytina išvada, jog ieškovės veiksmai neatitiko atidumo ir rūpestingumo taisyklių, jos veiksmai vertinti kaip neatsargūs, todėl negalima teigti, jog dėl krovinio sugedimo nėra ieškovės kaltės. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė ypatingos rizikos aplinkybių egzistavimo, dėl ko būtų pagrindas atleisti vežėją nuo atsakomybės. Šios išvados paneigia ir trečiojo asmens prisidėjime prie apeliacinio skundo nurodytas aplinkybes dėl pakankamo krovinio vėdinimo vežimo metu bei siuntėjo pateiktų instrukcijų laikymosi. Atmestinas ir tas argumentas, kad teismas nepakankamai įvertino vairuotojo S. D. paaiškinimus teismo posėdžio metu, kuris patvirtino, jog krovinys buvo gabenamas tinkamai, kadangi šis liudytojas galimai buvo suinteresuotas bylos baigtimi, todėl tokie liudijimai vertintini kritiškai.

19Apeliantė skunde nurodo, jog vadovaujantis CMR 16 str. 1 p., ieškovė pagrįstai reikalavo iš atsakovės padengti su instrukcijų gavimu ir vykdymu susijusias faktiškai patirtas išlaidas už transporto priemonės prastovą bei krovinių grąžinimą į Lietuvą, atsakovė privalėjo ieškovei sumokėti 15 613,49 Lt jos patirtų išlaidų. CMR 16 str. 1 d. nustato, jog vežėjas turi teisę pareikalauti padengti išlaidas, susijusias su instrukcijų gavimu ir jų vykdymu, kadangi šios išlaidos atsirado ne dėl jo kaltės. Tačiau, teismo nuomone, ši norma aiškintina sistemiškai su CMR 17 str. 2 d. bei 18 str. nuostatomis, kurios nustato, jog vežėjas turi įrodyti, kad krovinys prarastas, jo trūksta ar pristatytas ne laiku dėl 17 straipsnio 2 punkte nurodytų aplinkybių, t.y. vežėjas neatsako už krovinio praradimą, jo sugadinimą ar pavėlavimą pristatyti, jei tai įvyko ne dėl vežėjo, o dėl kroviniu disponuojančio asmens kaltės, kaip jo nurodymų pasekmė, dėl krovinio defektų ar aplinkybių, kurių pasekmių vežėjas negalėjo išvengti. Kaip jau teismas buvo nurodęs, ieškovė, priėmusi vežti krovinį, galimai žinant apie krovinio sugedimo galimybes, tačiau nepareiškus siuntėjui dėl to jokių pretenzijų, veikė savo rizika. Be to, byloje nepaneigta, jog vežėjas neužtikrino pakankamo krovinio ventiliavimo, dėl ko jo sugedimas paspartėjo. Teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstą apeliacinio skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad krovinys buvo pristatytas pavėluotai, neatsižvelgė į tai, jog 2011 m. rugpjūčio 6 ir 7 d. (šeštadienis ir sekmadienis) vasaros metu Lenkijoje ir Vokietijoje yra ribojamas krovininio transporto eismas, per nurodytas dienas vežėjas neturėjo teisės gabenti krovinio. Pripažintina, jog tuo atveju, jeigu ieškovė negalėjo įvykdyti sutartinių įsipareigojimų nugabenti krovinį per sutartyje numatytą terminą, šalys dėl tokios aplinkybės turėjo susitarti sutartyje. Tuo tarpu šiuo atveju, ieškovė priėmė pervežti krovinį per sutartyje nustatytą terminą, jokių pastabų dėl termino prailginimo atsakovei nepateikė, neįspėjo atsakovės, kad pakrautas krovinys transporto priemonėje prabus tris dienas ir tik po to bus vežamas. Kaip matyti, šalys susitarė, kad krovinys bus nugabentas per 4 dienas, todėl šis terminas šalims buvo imperatyvus, kurį keisti šalys galėjo tik tarpusavio sutarimo būdu. Apeliantei priėmus krovinį, ji prisiėmė pareigą jį pristatyti per 4 dienas, todėl kiti argumentai dėl negalėjimo pristatyti krovinį laiku laikytini nepagrįstais. Byloje šalys pripažįsta, jog krovinys buvo pristatytas pavėluotai, šalys tik nesutaria dėl pavėluotų dienų skaičiaus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog ieškovė neturi CMR 16 str. 1 d. nustatytos teisės pareikalauti padengti išlaidas, susijusias su instrukcijų gavimu ir jų vykdymu, kadangi šiuo atveju, šios išlaidos atsirado ir dėl ieškovės kaltės. Nors trečiasis asmuo prisidėjime prie apeliacinio skundo teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad vos daugiau nei viena para pavėluotas krovinio pristatymas turėtų savaime reikšti, jog medienos sugedimas buvo nulemtas pažeisto pristatymo termino, šalių teisiniams santykiams taikytini teisės aktai nenustato prezumpcijos, jog vežėjas tampa atsakingas už krovinio sugadinimą/sugedimą vien dėl to, kad krovinys buvo pristatytas pavėluotai. Tokius argumentus apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstais. Pažymėtina, jog ieškovė šioje byloje kelia reikalavimą priteisti iš atsakovės išlaidas už krovinio pervežimo paslaugas. CMR 17 str. 1 d. nustato, jog vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar jo sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento, taip pat už krovinio pavėluotą pristatymą, CMR 17 str. 2 d. nustato, jog vežėjas neatsako už krovinio praradimą, jo sugadinimą ar pavėlavimą pristatyti, jei tai įvyko ne dėl vežėjo, o dėl kroviniu disponuojančio asmens kaltės, kaip jo nurodymų pasekmė, dėl krovinio defektų ar aplinkybių, kurių pasekmių vežėjas negalėjo išvengti. Taigi, tarptautinis teisės aktas įtvirtina vežėjo atsakomybę už pavėluotą krovinio pristatymą. Šiuo atveju, vežėja, prisiėmusi pareigą nuvežti krovinį gavėjui per 4 dienas, pažeidė sutarties 8 punktą, todėl pagal CMR atsakovė turi prisiimti sutarties neįvykdymo teisines pasekmes.

20Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šią bylą, būtų pažeidęs materialinės ir procesines teisės normas, neteisingai vertinęs byloje surinktus įrodymus, todėl apeliacinį skundą ir prisidėjimą prie jo atmeta kaip nepagrįstus, o Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 9 d. sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

21Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

22Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė ieškiniu (t. 1, b. l. 2-9) prašė priteisti iš atsakovės 15... 5. Atsakovė priešieškiniu (t. 1, b. l. 82-89) prašė priteisti iš ieškovės... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 9 d. sprendimu (t. 2,... 8. Teismas nustatė, jog ieškovė ir atsakovė 2011m. rugpjūčio 4 d. sudarė... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 10. Ieškovė UAB „Kuehne+Nagel“ apeliaciniu skundu (t. 2, b. l. 82-89) prašo... 11. Trečiasis asmuo UAB „Vilniaus dobilas“ prisidėjimu prie ieškovės... 12. Trečiasis asmuo UADB „ERGO Lietuva“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (t.... 13. Atsakovė UAB „Juodeliai“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 2, b. l.... 14. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 15. CPK 320 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bylos nagrinėjimo apeliacine... 16. Kai krovinio vežimas turi tarptautinių elementų (vežama iš vienos... 17. Taikant CMR konvenciją turi būti įvertinta tai, kad ši tarptautinė... 18. Ieškovė apeliacinį skundą grindžia vadovaudamasi CMR 17 str. 4 d., kurioje... 19. Apeliantė skunde nurodo, jog vadovaujantis CMR 16 str. 1 p., ieškovė... 20. Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, apeliacinės instancijos teismas... 21. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 22. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 9 d. sprendimą...