Byla 2A-987-464/2009

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Dalios Kačinskienės, kolegijos teisėjų Danutės Kutrienės ir Petro Jaržemskio, sekretoriaujant V. Kamašinienei, dalyvaujant ieškovo atstovui M. Žibeliui, atsakovo atstovei adv. J. Savčenko, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo V. P. įmonės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Rytų skirstomieji tinklai“ ieškinį atsakovui V. P. įmonei dėl žalos priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3ieškovas AB „Rytų skirstomieji tinklai“ 2007-01-17 kreipėsi į Vilniaus m. 4-ąjį apylinkės teismą su ieškiniu (b.l.2-5), kuriuo prašė iš atsakovo V. P. įmonės priteisti 4 230,65 Lt žalos už be apskaitos suvartotą elektros energiją, 6 % palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2005-08-04 atsakovas, atstovaujamas savininkės V. P., ir ieškovas sudarė Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 133330-20331/2/0813, pagal kurios 23 p, atsakovas įsipareigojo užtikrinti elektros apskaitos prietaisų bei elektros apskaitos schemos elementų ir jų plombų apsaugą, apie pastebėtus pažeidimus nedelsiant informuoti ieškovą. Tačiau atsakovas aukščiau nurodytų pareigų neįvykdė, apie apskaitos prietaiso ir/ar kitų įrenginių plombų pažeidimus/gedimus ieškovo neinformavo, o 2006-09-26 patikrinus elektros energijos apskaitą, adresu ( - ), buvo nustatyta, kad pažeistos elektros skaitiklio gaubto gamyklinės ir metrologinės patikros plombos. Dėl nustatyto pažeidimo 2006-09-26 vadovaujantis Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų LR Ūkio ministro 2005-10-07 įsakymu Nr. 4-350 64, 92 punktais, atsakovei buvo surašytas Neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktas Nr. 005906 (civ. bylos Nr.L2-1654-600/2006 medžiaga b.l. 5), kurio nuorašas įteiktas akto surašymo metu dalyvavusiai atsakovo atstovei V. P.. Akto teisėtumas ir pagrįstumas teismui neapskųstas. Suvartotas elektros energijos kiekis teisės aktų nustatyta tvarka apskaičiuotas laikotarpiu nuo 2005-09-26 iki 2006-09-26.

4Atsakovas V. P. įmonė atsiliepimu į ieškinį (b.l. 16-17) su ieškiniu nesutiko, tvirtindamas, kad jo kaltės dėl elektros apskaitos prietaisų sugadinimo nėra. Atsakovo atstovės teigimu, aktas surašytas neteisėtai, nes atsakovas neturi galimybės atidaryti antrųjų skydinės durelių ir prieiti prie skaitiklių, šios durelės užrakintos, o raktų jie neturi. AB „Rytų skirstomieji tinklai” darbuotojas kiekvieną mėnesį tikrindavo įvadinio skaitiklio parodymus, pažeidimų nenustatė, todėl prašė ieškinį atmesti.

5Vilniaus m. 4-asis apylinkės teismas 2009-04-28 sprendimu (b.l. 91-93) ieškovo AB „Rytų skirstomieji tinklai“ ieškinį patenkino: priteisė iš atsakovo V. P. įmonės 4 230,65 Lt žalos atlyginimo, 6 % metines palūkanų nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme 2006-11-30 iki šio teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 370,05 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo AB „Rytų skirstomieji tinklai“ naudai, taip pat 29,90 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Įvertinęs ieškovo ir atsakovo pasirašytos Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 133330-20331/2/0813 nuostatas, teismas padarė išvadą, kad atsakovas turėjo pareigą teisingai atsiskaityti su ieškovu už suvartotą elektros energiją. Be to, atsakovas, būdamas atsakingas už elektros apskaitos prietaisų priežiūrą ir apsaugą, turėjo ir vizualiai apžiūrėti patį matavimo prietaisą. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas nepateikė duomenų apie tinkamą ir pilną prievolės įvykdymą, vadovaudamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis bei įrodymais, eksperto išvada, apylinkės teismas 4 230,65 Lt mokėtiną sumą pripažino ieškovui padaryta žala ir ją priteisė iš atsakovo.

6Atsakovas V. P. įmonė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo „Rytų skirstomieji tinklai“ ieškinį atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 95-98). Nurodo, kad kiekvieną mėnesį ieškovo darbuotojai tikrino elektros skaitiklio rodmenis, plombos nebuvo pažeistos. Neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros akte taip pat paminėta, kad 2 plombos Nr. 181/06 nepažeistos. Nepažeidus minėtų plombų ir neatidarius stiklo, pažeisti elektros skaitiklį plombuojančias plombas techniškai neįmanoma, tačiau į šias aplinkybes teisminio nagrinėjimo metu nebuvo atsižvelgta, nors atsakovas ne kartą tai minėjo bei skiriant ekspertizę prašė užduoti ekspertams atitinkamus klausimus. Kadangi bylai išspręsti reikėjo specialių žinių, teismas, žinodamas apie patekimo prie elektros skaitiklio ypatumus, turėjo teisę aiškinant faktines bylos aplinkybes paskirti papildomą ekspertizę arba iškviesti ekspertą duoti paaiškinimus, tačiau to nepadarė, kas sąlygojo neteisingas teismo išvadas. Tokiu būdu teismas, remdamasis neištirtais teismo posėdyje įrodymais, pažeidė įrodinėjimo priemonių leistinumą, nors teismo išvados dėl šalių reikalavimų ir atsikirtimų turi būti grindžiamos tik tokiais įrodymais, kurie nekelia jokių abejonių dėl jų patikimumo, sąsajumo ir leistinumo. Tvirtina, jog teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas neprivalo įrodinėti konkrečių atsakovės kaltų veiksmų bei netyrė žalos atsiradimo aplinkybių ir dėl to nepagrįstai priteisė iš atsakovo žalos atlyginimą. Reikalaujamas įsiskolinimas – tai elektros energijos suvartojimas pagal leistinąją galią – netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos), kurie turi būti realūs. Atsakovas pateikė duomenis apie elektros energijos suvartojimą bei apmokėjimą nurodytu laikotarpiu (nuo 2005-09-26 iki 2006-09-26), tuo tarpu ieškovas įsiskolinimą grindžia 2006-10-03 elektros energijos suvartojimo apskaičiavimu prie akto Nr. 005906. Nurodo, kad Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2007-12-29 sprendime dėl LR Ūkio ministro 2005-10-07 įsakymu Nr. 4-350 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau -Taisyklės) 97.4 p. atitikties CK 1.2 str. 2 d., 6.246 str. 1 d., 6.247 str., 6.248 str. 1 d., 6.249 str. 1 d., 6.251 str. 1 d. bei 2007-11-19 sprendime dėl LR Ūkio ministro 2005-10-07 įsakymu Nr. 4-350 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių atitikties 29 p. ir 30 p. atitikties CK 6.161 str. 2 d., Elektros energijos įstatymo 25 str. ir LR Vyriausybės 2001-07-11 nutarimu Nr. 876 patvirtintų Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkų atsiskaitymo už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas tvarkos 2 p., išaiškino, kad Taisyklių 97.4 p. antros pastraipos (analogiškos yra Taisyklių 96.5 p.) nuostatos nesuteikia tiekėjui teisės neatsižvelgti į veiksnius ir aplinkybes, realiai galėjusias turėti įtakos vartojamos elektros energijos kiekiui ir trukmei, apskaičiuojant žalą. Tiekėjui atlyginami tokio dydžio nuostoliai, kokius jis patyrė. Atsižvelgiant į tai, teismo sprendimas yra neatitinkantis įstatymų reikalavimų, nes priimtas jokios žalos nepatyrusio ieškovo naudai.

7Ieškovas AB „Rytų skirstomieji tinklai“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 103-105) prašo Vilniaus m. 4-ojo apylinkės teismo 2009-04-28 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Pažymi, jog aplinkybė, kad išorinės ĮAS plombos nebuvo pažeistos, nepašalina paties elektros skaitiklio gaubto plombų pažeidimo fakto, kuris buvo nustatytas neapskaitinio elektros energijos vietos apžiūros aktu Nr. 005906 ir ekspertizės išvadomis, bei atsakovo atsakomybės. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad minėtame akte užfiksuoti ir ekspertizės išvadose nustatyti pažeidimai atsirado ne dėl atsakovo kaltės arba kad šiuos pažeidimus padarė tretieji asmenys. Atkreipia dėmesį į tai, kad padarius elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių pažeidimą, elektros energijos vartotojo kaltė preziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000-12-04 nutartis c.b. Nr. 3K-3-1296/2000). Atsakingas asmuo privalo kontroliuoti žalą ketinantį daryti ar darantį asmenį taip, kad šis žalos nepadarytų, o tinkamai neįvykdęs šios pareigos, turi materialiai atsakyti nukentėjusiajam. Nurodo, jog į bylos nagrinėjimą buvo iškviestas ekspertas, kuris davė paaiškinimus, galimybę užduoti klausimus ekspertui taip pat turėjo ir atsakovas, ja pasinaudojo, tačiau neprašė skirti papildomos ekspertizės. Be to, apeliaciniame skunde atsakovas nenurodo, kokie įrodymai nebuvo ištirti. Pažymi, jog ieškovas, vadovaudamasis Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų LR Ūkio ministro 2005-10-07 įsakymu Nr. 4-350 96.5 p. nuostatomis, perskaičiavo atsakovo suvartotą elektros energijos kiekį per vienerių metų laikotarpį, o atsakovas neįrodė, kad per perskaičiuojamą laikotarpį suvartojo mažesnį elektros energijos kiekį, nei paskaičiavo ieškovas.

8Apeliacinis skundas atmestinas.

9Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, jeigu priešingo nereikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šiuo atveju bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apibrėžia apeliaciniame skunde keliami kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, leistinų įrodinėjimo priemonių, įrodinėjimo pareigos paskirstymo ir įrodymų vertinimo klausimai, kas, pasak apelianto, sąlygojo neteisingą faktinių aplinkybių konstatavimą bei netinkamą jų teisinį įvertinimą.

10Ginčas byloje kilo dėl apelianto (atsakovo) V. P. įmonės, kaip energijos pirkimo-pardavimo sutarties šalies, pareigų, nustatytų teisės aktuose ir su ieškovu 2005-08-04 sudarytoje Elektros energijos pirkimo pardavimo sutartyje (b.l. 8-12), tinkamo vykdymo, dėl įmonės prievolės atlyginti ieškovui padarytą žalą bei pačios žalos buvimo ar nebuvimo. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, įvertinusi apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, tinkamai nustatė teisiškai reikšmingus faktus, tinkamai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias sutartinę atsakomybę, nepažeidė procesines teisės normų reikalavimų bei įrodymų vertinimo taisyklių.

11Kolegijos vertinimu, apeliantas nepagrįstai tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas apribojo jo teisę įrodinėti ir rinkti įrodymus, o esančius byloje įrodymus įvertino neteisingai. Teismas ieškovo prašymu (b.l.31) paskyrė byloje ekspertizę, prieš tai sudaręs galimybę kiekvienai iš šalių užduoti klausimus ekspertams (b.l. 32, 33). Galutinai suformuoti užduodamus ekspertui klausimus yra teismo prerogatyva, todėl CPK 213 str. nuostatos nepažeistos. Ieškovo prašymu teismas į posėdį kvietė ir ekspertą (b.l.58), eksperto apklausai neprieštaravo apelianto atstovė, kuri turėjo galimybę užduoti klausimus išvadai išaiškinti ir papildyti, kaip tą numato CPK 217 str. 2 d., ir ja pasinaudojo (b.l. 72). Todėl tokie skundo argumentai, kad teismas neiškvietė ir neapklausė eksperto, neįsitikino jo išvadų teisingumu, nepaskyrė papildomos ekspertizės, nors nei viena bylos šalis to teismo neprašė, atmestini kaip faktiškai ir teisiškai nepagrįsti. Kokių nors kitų duomenų, patvirtinančių, jog apelianto teisė rinkti ir pateikti į bylą įrodymus buvo neteisėtai apribota, byloje neesama. Priešingai, iš įrašų 2008-07-01, 2008-12-09, 2009-02-04 teismo posėdžio protokoluose matyti, kad teismas posėdžius atidėdavo tenkinant tame tarpe ir apelianto (atsakovo) atstovės prašymus leisti pateikti į bylą papildomus įrodymus, iškviesti liudytojus (b.l. 58-59, 75, 80-81).

12Priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas rėmėsi Neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktu (c.b. Nr. L2-1645-600/20069, b.l.5), konstatavusiu pažeistą elektros skaitiklio gaubto plombos faktą, kurį nepateikusi pastabų dėl jo formos ar turinio trūkumų apelianto atstovė pasirašė (b.l.73). Siekiant išsiaiškinti skaitiklio plombų pažeidimo aplinkybes ir ar toks pažeidimas sudarė sąlygas patekti į skaitiklio vidų, kokiu nors būdu įtakoti jo veikimą, kartu ir nepaskaitomos elektros energijos vartojimą, byloje paskirtas skaitiklio trasologinis tyrimas (b.l.46-53). Eksperto duota išvada yra nepalanki apeliantui, t.y. ekspertas konstatavo plombų būklės pakitimus (plombų pažeidimą atidalijant – perkerpant ar perpjaunat valo kilpą ir jos pakartotinį uždėjimą), sudariusį galimybę nuimti elektros skaitiklio gaubtą bei patekti į patį skaitiklį. Ir nors požymių, leidžiančių tvirtinti apie skaitiklio skaičiavimo mechanizmo peveikimą nenatūraliu būdu (perstatant, atsakinat) ekspertas nerado, teismo posėdyje papildomai apklausiamas patvirtino, kad šio tipo skaitiklio konstrukcija leidžia keisti skaitiklio rodmenis ir nepaliekant žymių; bet kuriuo atveju tirtas skaitiklis buvo techniškai netvarkingas - nudegęs (atidalintas) vienos fazės laidas, kas sąlygoja nutrūkusią grandinę ir skaitiklio neveikimą, gamyklinės plombos specialiai pažeistos, t.y. jų varžteliai nupjauti (b.l.72).

13Sprendžiant bylą labai svarbu, kad faktiniai duomenys (informacija) būtų patikimi. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. CK 185 str. 2 d. yra įtvirtintas vienodas visų įrodymų teisinės galios principas, reiškiantis, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CK nustatytas išimtis. Eksperto išvada nėra priskirtina prie tokių išimčių, ji teismui neprivaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Nors teismas gali nesutikti su eksperto išvada, bet nesutikimas turi būti motyvuotas (CPK 218 str.). Nesutikimo su eksperto išvada ar abejojimo jos patikimumu priežasčių gali būti įvairių: išvados nepakankamas išsamumas, neaiškumas, tam tikrų reikšmingų faktorių neįvertinimas, prieštaravimas kitai ekspertizės išvadai ir/ arba kitiems byloje esantiems leistiniems įrodymams, faktų, keliančių abejonių eksperto nešališkumu, kvalifikacija ar kompetencija, paaiškėjimas. Apeliantas nenurodė ir neįrodė pagrindų, kurie leistų pagrįstai suabejoti eksperto išvadų patikimumu kokiais nors aspektais, todėl skundo argumentas, esą ekspertizės aktas neatitinka įrodinėjimo priemonių leistinumo reikalavimų, taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.

14Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto skunde pateikiamu Taisyklių 97.4 p. ir 96.5 p. nuostatų tapatumo traktavimu ir tuo klausimu suformuotos teismų praktikos interpretacija. Viena vertus, 96 p. nuostatos netaikomas buitiniams vartotojams ir tai pažymėta pačiose Taisyklėse, o 97.4 p. reglamentuoja būtent buitinių vartotojų sutarties pažeidimus ir atsakomybės ribas, elektros energijos perskaičiavimo kriterijus. Individuali įmonė buitinių vartotojų kategorijai nepriskirta (Taisyklių 2 p.). Antra vertus, Taisyklių 96.5 p. plombų nutraukimo ar mechaninio jų pažeidimo faktas jau pats savaime suponuoja operatoriaus teisę perskaičiuoti vartotojo suvartotos elektros energijos kiekį pagal vartotojui leistiną naudoti galią ir vartotojo darbo valandas, arba pagal vartotojo elektros imtuvų veikimo valandų skaičių už laikotarpį, šiuo atveju ne ilgesnį, nei vieneri metai. Taigi aptariamu teisės aktu yra nustatyti tam tikri objektyvūs kriterijai elektros energijos tiekėjo negautoms pajamoms (nuostoliams) apskaičiuoti. Be to, priešingai nei traktuoja savo skunde apeliantas, Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2007-12-29 sprendimu (a.b. Nr. I16-21/2007) nėra konstatuotas Taisyklių 97.4 p. prieštaravimas atitinkamoms CK normoms, reglamentuojančios žalos atlyginimo teisinius santykius. Šis teismas konstatavo, jog naudojant elektros energiją, tačiau nepateikiant tiekėjui ir (ar) operatoriui tikslių duomenų apie elektros apskaitos prietaisų rodmenis dėl to, kad energija naudojama be apskaitos prietaisų iš viso arba dėl jų netvarkingumo, vartotojas nevykdo sutartyje ir teisės akte nustatytos pareigos. Todėl naudodamas tiekiamą elektros energiją be apskaitos prietaisų ar tuomet, kai apskaitos prietaisai yra netvarkingi, nepriklausomai nuo to, ar jo kaltė dėl pačių pažeidimų nustatyta, vartotojas elgiasi nepakankamai atidžiai ir rūpestingai, tuo sudarydamas sąlygas neapmokėti tiekėjui už gaunamą elektros energiją ir atsirasti nuostoliams. Neabejotina, kad neapskaitinio elektros energijos vartojimo atvejais tiekėjui padaroma žala. Taisyklių 97.4 p., kurio tapatumu 96.5 p. skunde nepagrįstai remiasi apeliantas, nustatytu atsiskaitymo už elektros energiją teisiniu reguliavimu siekiama išvengti neteisėtu ir nesąžiningu elektros energijos vartojimu daromos žalos bei nepažeisti sąžiningų vartotojų teisių ir teisėtų interesų. Rūpestingas, atidus ir sąžiningas vartotojas negali atsidurti blogesnėje padėtyje, mokėdamas didesnę kainą už gaunamą elektros energiją, nei tas, kuris elgiasi neatidžiai, nerūpestingai, neapdairiai, nesąžiningai, arba kuris piktnaudžiauja savo teisėmis.

15Pažymėtina, kad nors neapskaitinio elektros energijos vartojimo atveju asmuo turi galimybę tiek operatoriaus sudarytai specialiajai komisijai, tiek teismui pateikti įrodymus, galinčius patvirtinti, kad faktiškai suvartotos elektros energijos kiekis buvo mažesnis, nei apskaičiavo operatorius neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros akto pagrindu, ir kad padaryta žala yra mažesnė negu tiekėjo apskaičiuotoji, apeliantas jokių ieškovo apskaičiuotą žalos dydį paneigiančių objektyvių duomenų nepateikė. Byloje esantys paties apelianto atlikti Elektros energijos suvartojimo paskaičiavimai (b.l. 21-22), yra grindžiami vien skaitiklio, kuris, kaip byloje nustatyta, buvo techniškai netvarkingas ir tinkamai neužplombuotas, rodmenimis, todėl įrodomosios reikšmės jie neturi; kitų reikšmingų žalos dydžiui apskaičiuoti aplinkybių (pvz. neteisingai nustatyta leistina įmonei naudoti galia ar netinkamai nurodytos jo darbo valandos) apeliantas neįrodinėjo ir neįrodė.

16Nepagrįstas ir skundo argumentas, susijęs su ieškovo prievole tokiu atveju įrodinėti atsakovo kaltę. Kadangi tiek įstatymas (CK 6.387 str. 1 d.), tiek ir šalių sudaryta sutartis (23 p., b.l. 10) nustato pareigą abonentui (vartotojui) užtikrinti tinkamą jam priklausančių energijos tiekimo tinklų, įrenginių ir prietaisų būklę, bei nedelsiant pranešti apie energijos apskaitos prietaisų gedimus ar kitokius pažeidimus naudojant energiją, bylą nagrinėjęs teismas teisingai taikė skolininko, t.y. apelianto kaltės prezumpciją (CK 6.248 str. 1 d.) ir atleido ieškovą nuo pareigos įrodinėti vieną iš kelių privalomų civilinės atsakomybės sąlygų – skolininko kaltę (CPK 182 str. 4 p.). Būtent apeliantas laikytinas skolininku, nes jam nuosavybės teise priklausantys įrenginiai buvo prijungti prie perdavimo tinklų ir sudaryta elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartis. Skolininko kaltės prezumpcija gali būti nuginčyta, tačiau apeliantas, kuriam tokioje situacijoje ir tenka įrodinėjimo pareiga (CPK 12 str., 178 str.) jos nuginčyti nesiekė.

17Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog kaltė kaip viena iš civilinės atsakomybės sąlygų visų pirma yra traktuojama juridine, o ne buitine prasme. Civilinės teisės šakoje pripažįstamas tiesioginės ir netiesioginės atsakomybės institutai. Netiesioginė atsakomybė reiškia, jog žalą privalo atlyginti asmuo, kuris tos žalos tiesiogiai (ar bent iš dalies tiesiogiai) nepadarė, bet jis laikomas atsakingu už žalą padariusio asmens veiksmus (CK 6.246 str. 2 d.). Asmuo pripažįstamas kaltu dėl žalos padarymo, jei jo elgesys neatitinka įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų veikimo tam tikrose situacijose standartų; jis nesielgė taip, kaip turėtų pasielgti protingas žmogus. Atsakingas asmuo privalo kontroliuoti žalą ketinantį daryti ar darantį asmenį taip, kad jis žalos nepadarytų. Antraip jeigu atsakingas už padarytą žalą asmuo šios pareigos tinkamai neįvykdo, jis materialiai atsako nukentėjusiajam. Vadinasi, asmuo, tiesiogiai padaręs žalą, ir atsakomybės už padarytą žalą subjektas gali nesutapti. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisingai pažymėjo, jog atsakovas sutartimi įsipareigojo pastoviai tikrinti apskaitos prietaisus bei uždėtas plombas ar jie nėra pažeisti arba sugadinti, taigi privalėjo vizualiai juos apžiūrėti ir nedelsiant pranešti tiekėjui apie pastebėtus pažeidimus (Sutarties 23 p.). Apeliantas nekvestionuoja fakto, kad elektros skaitiklio plombos yra pažeistos; kad jis šių matomų trūkumų nepastebėjo ir apie juos laiku neinformavo ieškovo (neteisėtas neveikimas). Nežinodamas apie elektros energijos vartojimą skaičiuojančio prietaiso sugadinimą, ieškovas toliau tiekė elektros energiją atsakovui, už kurią pastarasis iš dalies neatsiskaitė (priežastinis ryšys) ir taip prarado dalį pajamų (žala). Išvardintų aplinkybių visumos užtenka tam, jog atsakovui būtų pritaikyta netiesioginė civilinė atsakomybė. Ieškovo pripažinimas fakto, jog jis neatmeta galimybės, jog intervencija į skaitiklį galėjo būti padaryta ir su buvusio jo darbuotojo pagalba ( b.l. 73) ar šiam nepastebėjus akivaizdaus plombų sugadinimo ir 2006 m. perplombavus apelianto skaitiklį antrąja plomba, nors tai be specialių priemonių pastebėjo kitas apskaitą tikrinęs asmuo A. P. (b.l.74-75), nemenkina paties apelianto įstatymo ir sutarties pagrindu kylančios atsakomybės. Kaip jau minėta, tokioje situacijoje svarbu nustatyti ne tai, kad pats vartotojas pažeidė elektros apskaitos prietaisą ar sugadino elektros apskaitos schemos elementą, o tą aplinkybę, kad jo elgesys neatitiko tvarkingo elektros vartotojo, kuris rūpinasi jam priklausančiais elektros įrenginiais, imasi atitinkamų priemonių, kad šie prietaisai tvarkingai funkcionuotų, standarto.

18Nurodytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus bei nustatytus faktus įvertino teisingai, padarė pagrįstas išvadas, tinkamai jas motyvavo, įstatyminių pagrindų sąlygojančių apskųstojo sprendimo panaikinimą ar pakeitimą, nenustatyta.

19Iš atsakovo valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos – 7,05 Lt (b.l. 52) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

20Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

Nutarė

21Vilniaus m. 4-ojo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

22Priteisti iš V. P. įmonės 7 (septynis) litus 05 centus pašto išlaidų valstybės naudai.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. ieškovas AB „Rytų skirstomieji tinklai“ 2007-01-17 kreipėsi į Vilniaus... 4. Atsakovas V. P. įmonė atsiliepimu į ieškinį (b.l. 16-17) su ieškiniu... 5. Vilniaus m. 4-asis apylinkės teismas 2009-04-28 sprendimu (b.l. 91-93)... 6. Atsakovas V. P. įmonė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto... 7. Ieškovas AB „Rytų skirstomieji tinklai“ atsiliepimu į apeliacinį... 8. Apeliacinis skundas atmestinas.... 9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 10. Ginčas byloje kilo dėl apelianto (atsakovo) V. P. įmonės, kaip energijos... 11. Kolegijos vertinimu, apeliantas nepagrįstai tvirtina, jog pirmosios... 12. Priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas rėmėsi Neapskaitinio elektros... 13. Sprendžiant bylą labai svarbu, kad faktiniai duomenys (informacija) būtų... 14. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto skunde pateikiamu Taisyklių 97.4 p.... 15. Pažymėtina, kad nors neapskaitinio elektros energijos vartojimo atveju asmuo... 16. Nepagrįstas ir skundo argumentas, susijęs su ieškovo prievole tokiu atveju... 17. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog kaltė kaip viena iš... 18. Nurodytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs... 19. Iš atsakovo valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo... 20. Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., kolegija... 21. Vilniaus m. 4-ojo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 28 d. sprendimą palikti... 22. Priteisti iš V. P. įmonės 7 (septynis) litus 05 centus pašto išlaidų...