Byla 2A-93-881/2014
Dėl prievolės pripažinimo įvykdyta ir įpareigojimo išduoti pažymą

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus, Danutės Kutrienės ir Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie LR žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-3467-294/2013 pagal ieškovo UAB „Vladira“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie LR žemės ūkio ministerijos dėl prievolės pripažinimo įvykdyta ir įpareigojimo išduoti pažymą.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „Vladira“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti, kad visiškai atsiskaitė už išsimokėtinai pirktą 0,033 ha ploto žemės sklypą (( - )), esantį ( - ), pagal 2006 m. lapkričio 30 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartį, ir už 0,0069 ha ploto žemės sklypą (( - )), esantį ( - ), pagal 2007 m. rugpjūčio 29 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartį, įpareigoti atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą išduoti pažymą apie galutinį atsiskaitymą pagal nurodytas sutartis. Nurodė, kad 2006 m. lapkričio 30 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartimi nusipirko žemės sklypą adresu ( - ), 2007 m. rugpjūčio 29 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartimi nusipirko žemės sklypą adresu ( - ). Pagal abi sutartis yra atsiskaityta, sumokėta žemės kaina bei palūkanos. Tačiau atsakovė išdavė pažymą, kad ieškovas 2011 m. gruodžio 31 d. buvo skolingas 18 798,80 Lt. Ieškovas sutiko su palūkanų nepriemoka ir pavedimu sumokėjo likusias palūkanas – 591,93 Lt. Likusios atsakovės pretenzijos yra nepagrįstos, nes atsakovės vienašališkas ieškovo įmokų įskaitymas kaip delspinigių yra nepagrįstas.

5Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad pagal ieškovo atliktus pavedimus 2011 m. gruodžio 31 d. ieškovas liko skolingas 16 332,60 Lt skolos, 589,97 Lt nesumokėtų palūkanų ir 1876,23 Lt delspinigių, iš viso – 18 798,80 Lt. Ieškovo mokėtas įmokas atsakovė užskaitė vadovaudamasi CK 6.54 straipsnio 1-4 dalimis.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. vasario 5 d. sprendimu ieškinį patenkino – pripažino, kad ieškovas visiškai atsiskaitė pagal 2006 m. lapkričio 30 d. ir 2007 m. rugpjūčio 29 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartis ir įpareigojo atsakovę per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išduoti ieškovui pažymą apie galutinį atsiskaitymą pagal nurodytas sutartis.

8Teismas nurodė, kad pagal sutartyse numatytą atsiskaitymo tvarką (sutarčių 5 p.), už įsiskolinimo likutį pirkėjas moka 2 proc. metinių palūkanų. Laiku nesumokėjus metinės įsiskolinimo sumos ir palūkanų, už kiekvieną uždelstą dieną skaičiuojami 0,05 proc. dydžio delspinigiai. Teismas nustatė, kad ieškovas vėlavo atsiskaityti už įsigytą žemę, t. y. mokėjimai atlikti ne sutartyse nustatytus 2009, 2010 m. bei 2010 m. laikotarpiais, o 2011-2012 m.

9CK 6.54 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kreditoriaus ir skolininko teisė susitarti dėl įmokų paskirstymo, bet jeigu jie nesusitaria dėl įmokų paskirstymo, taikoma nurodyto straipsnio 1–4 dalyse nustatyta įmokų paskirstymo tvarka. Ji negali būti vienašališkai keičiama.

10Šiuo atveju atsakovo vienašališkai parengta ir į bylą pateikta 2012-02-06 pažyma bei 2012-02-15 raštas dėl įsiskolinimo už išsimokėtinai pirktą žemės sklypą nepagrindžia aplinkybės, kad sutarties vykdymo metu ieškovo sumokėtas įmokas atsakovas pirmiausia paskirdavo delspinigiams mokėti. Tuo tarpu šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo atsikirtimus (CPK 178 str.). Kadangi atsakovas nepateikė jokių buhalterinės apskaitos dokumentų apie vidaus operacijų duomenis, ūkines operacijas, susijusias su skolos skaičiavimu, kurie pagrįstu ūkines operacijas, atitinkančias Buhalterinės apskaitos įstatyme nustatytus reikalavimus, kad atsakovas, gaudamas ieškovo įmokas gautomis lėšomis mažindavo ne tik pagrindinę skolą, bet ir įskaitydavo delspinigius, teismas pagal vieningą teismų praktiką (pvz. 2012-02-28 Šiaulių apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-41-372/2012, 2012-11-20 Lietuvos Apeliacinio Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-550/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio mėn. 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1) konstatuoja, kad tokių įrodymų byloje nėra (CPK 185 str.).

11Teismas sprendė, kad atsakovas, norėdamas užskaityti sumokėtą sumą kaip delspinigius, turėjo apskaičiuoti konkretų jų dydį ir apskaityti savo buhalterinėje apskaitoje išrašant apskaitos dokumentą bei informuoti ieškovą apie esamą situaciją, įvardijant skolos dydį, atsiųsdamas jei ne sąskaitas, tai bent ataskaitas, apie tokius delspinigių įskaitymus, numatytus sutarčių 5 punkte. Tai, kad įstatymas numatė galimybę pirma eile įskaityti delspinigius, o po to pagrindinę skolą, neatleido atsakovo nuo pareigos informuoti ieškovą (teikti ataskaitas) apie tokius įskaitymus ir likusius įsiskolinimus, vadovaujantis minėta sutarties nuostata bei remiantis šalių bendradarbiavimo, kooperavimosi principais, suformuluotais CK 6.200 straipsnio 2 dalyje.

12III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie LR žemės ūkio ministerijos apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo, kad teismas nesivadovavo CK 1.1 straipsnio 2 dalimi, nepagrįstai šalių santykius kvalifikavo kaip privatinius, nevertino, kad atsakovė, valstybės vardu parduodama valstybei nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus ir teisės aktų pagrindu atstovaudama valstybei santykiuose su privačiais asmenimis, veikia kaip viešas asmuo, ir tokiems santykiams taikomos viešosios teisės normos. Teismas visiškai nevertino ir netaikė valstybinės žemės pirkimą-pardavimą reglamentuojančių teisės aktų. 2006 m. lapkričio 30 d. ir 2007 m. rugpjūčio 29 d. sutarčių sudarymo metu galiojusių Mokėjimo už perkamus kitos paskirties valstybinės žemės sklypus taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, 4 punkte buvo nustatyta aiški tvarka, pagal kurią asmenys, įsigiję išsimokėtinai valstybinės žemės sklypą, privalo už jį atsiskaityti, nurodytas maksimalus terminas, per kurį privaloma atsiskaityti, pradinio įnašo minimali suma, nurodyta iki kurios dienos privaloma mokėti įmokas, taip pat nurodytos sąlygos dėl žemės vertės indeksavimo, nustatytas metinių palūkanų dydis ir kt. Taisyklių 5 punkte aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad asmenims, nustatytuoju laiku nesumokėjusiems metinės įsiskolinimo sumos ir palūkanų, už kiekvieną pradelstą dieną skaičiuojami delspinigiai – 0,05 proc. privalomos mokėti įsiskolinimo sumos. Nei vienas teisės aktas nenustato viešajam subjektui pareigos rašyti sąskaitas-faktūras už privalomus, teisės aktais apibrėžtus mokėjimus. Taigi teismas privalėjo bylą nagrinėti vadovaudamasis viešosios teisės principais ir normomis, tačiau jomis nesivadovavo, tuo padarydamas materialinės teisės normų pažeidimą, kas yra pagrindas sprendimui panaikinti. Teismas nepagrįstai įrodinėjimo pareigą uždėjo atsakovei, nors pagal CPK normas ieškovas turi įrodyti savo reikalavimų pagrįstumą ir aplinkybes, kuriomis grindžia ieškinį (CPK 178 str.). Teismas pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas ir netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, susijusius su mokėtinomis sumomis pagal sutartis. Teismas nepagrįstai laikė netinkamais įrodymais atsakovės 2012 m. vasario 6 d. pažymą ir 2012 m. vasario 15 d. raštą dėl įsiskolinimo už išsimokėtinai pirktą žemės sklypą, o ieškovo vienašališkai surašytą dokumentą apie visišką atsiskaitymą – tinkamu įrodymu. Be to, teismas visiškai nevertino atsakovės vykdant teismo įpareigojimą pateiktos 2012 m. gruodžio 21 d. buhalterinės pažymos. Teismas, konstatuodamas, kad turi būti taikomos LR buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio nuostatos, nevertino, kokia apimtimi šis įstatymas taikomas Nacionalinei žemės tarnybai kaip biudžetinei įstaigai, taip pat nurodydamas į Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nustatytą išimtį, nevertino, ar atsakovės pateikta pažyma atitinka 12 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus. Byloje nustatyta, kad ieškovas delsė mokėti įmokas, jų nemokėjo, dalį sumokėjo pavėlavęs, nesidomėjo įsiskolinimo likučiu ir nedėjo jokių pastangų tinkamai įvykdyti sutartis, todėl pagal specialiųjų teisės normų, taikomų valstybinės žemės pirkimo-pardavimo santykiams, nuostatas, privalėjo būti skaičiuojamos ir mokamos ne tik palūkanos, bet ir delspinigiai, tačiau teismas to nevertino. Atsakovė, gaudama įmokas iš ieškovo, įmokas paskirstydavo būtent taip, kaip numatyta CK 6.54 straipsnyje. Detalų įmokų paskirstymą atsakovė nurodė 2012 m. gruodžio 21 d. pažymoje. Dėl kitokios įmokų paskirstymo tvarkos, nei numatyta CK 6.54 straipsnyje, šalys nebuvo susitarusios, tokios galimybės nenumatė ir specialieji teisės aktai. Teismas sprendime nurodė tik LAT apžvalgą, o ne konkrečias nutartis/sprendimus, kas neatitinka Teismų įstatymo 33 straipsnio. Teismas nepagrįstai taikė Šiaulių apygardos teismo 2012 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-41-372/2012 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-550/2012, nes jų faktinės aplinkybės skiriasi nuo šios bylos.

14Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas UAB „Vladira“ ginčija apeliacinio skundo pagrįstumą ir prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad tarp ieškovo ir valstybės buvo sudarytos pirkimo-pardavimo sutartys, tai yra šalys sudarė civilinės teisės normomis reglamentuojamus sandorius, todėl tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai nelaikytini viešojo administravimo santykiais. Specialiame akte nustatytas atsiskaitymo už išsimokėtinai perkamą žemę terminas ir/ar delspinigių dydis pirkėjui pavėluotai atsiskaitant už išsimokėtinai perkamą valstybinę žemę pats savaime nepanaikina pardavėjo pareigos tinkamai ir savalaikiai paskaičiuoti delspinigius, juos apskaityti ir atitinkamu dokumentu informuoti apie tai kitą sandorio šalį. Teismas nustatė, kad atsakovė šios pareigos nevykdė. Atsakovė teigia, kad skaičiavo delspinigius ir kitaip paskirstė įmokas, todėl jai ir tenka pareiga įrodyti, kad įmokos buvo paskirstytos kitaip, nei nurodė ieškovas, jų gavimo metu atliekant finansinę operaciją ir kad kita sandorio šalis apie tai buvo tinkamai informuota. Tad teismas pagrįstai konstatavo, kad tokių įrodymų atsakovė nepateikė. Pirmosios instancijos teismas, pasiremdamas LAT praktika, pagrįstai savo sprendime nurodė, kad įmokų paskirstymo teise pagal CK 6.54 str. 1-4 dalyse nurodytą eiliškumą kreditorius turi teisę pasinaudoti iš karto gavęs skolininko įmokas, iš karto atlikdamas tam tikras ūkines operacijas ir apie jas informuodamas kitą šalį, kas išplaukia iš Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatų. Šio įstatymo nuostatos taip pat taikomos viešajam subjektui ir jis nėra atleistas nuo pareigos tinkamai ir savalaikiai apskaityti ir įforminti visas atliekamas finansines-ūkines operacijas. Atsakovės nurodyta buhalterinė pažyma buvo parengta tik 2012 m. gruodžio 31 d., kai tuo tarpu tokie apskaitos dokumentai privalėjo būti parengti ir pateikti ieškovui kas kartą gavus įmoką, jeigu ji buvo paskirstyta kitaip, nei nurodyta mokėjimo pavedime. Nelaikytinas sąžiningu atsakovės elgesys ir tuo požiūriu, kad esant akivaizdžiam ginčui dėl delspinigių, ji neteikia teismui reikalavimo (priešieškinio) dėl jų priteisimo, kad viename procese būtų galutinai išspręstas tarp šalių kilęs ginčas. Nepagrįsti ir neįrodyti atsakovės teiginiai, kad ieškovas delsė mokėti įmokas, jų nemokėjo, nedėjo jokių pastangų tinkamai įvykdyti sutartis. Ieškovas pateikė mokėjimų pavedimus, galutinis atsiskaitymas pagal sutartis buvo atliktas net anksčiau, nei nurodyta sutartyse. Teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovė neprieštaravo ieškovo siūlomam įmokų paskirstymui, nes neinformavo apie tai ieškovo, nesudarė tinkamo apskaitos dokumento, ir tai buvo tinkama jos valios išraiška. Be to, teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovės elgesys negali būti laikomas sąžiningu, nes tik iškilus ginčui ji nurodė, kad pirmiausia buvo įskaitomas delspinigių mokėjimas, o ne apmokama pagrindinė prievolė. Tai, kad teismas savo sprendimą parėmė ne tik konkrečiomis aukštesnės instancijos teismų nutartimis, bet ir nurodė LAT apžvalgą, nereiškia teismo sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo.

15IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliantė prašė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau vadovaujantis CPK 322 straipsniu šis prašymas teismui nėra privalomas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių skundą būtų būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tokių aplinkybių ar kitų svarių argumentų nenurodė ir apeliantė. Dėl šių priežasčių apeliantės prašymas nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka netenkinamas.

17Apeliacinis skundas tenkinamas.

18Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

19Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsiskaitymo pagal valstybinės žemės pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartis fakto.

20Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2006 m. lapkričio 30 d. ir 2007 m. rugpjūčio 29 d. ieškovas UAB „Vladira“ ir Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo, sudarė dvi valstybinės žemės pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartis.

21Pagal pirmąją sutartį ieškovas sumokėjo 17 050,94 Lt pradinę įmoką, o įsiskolinimo likutį – 68 203,76 Lt, įsipareigojo sumokėti tokia tvarka: 17 050,94 Lt ne vėliau kaip iki 2008 m. sausio 15 d., 17 050,94 Lt ne vėliau kaip iki 2009 m. sausio 15 d., 17 050,94 Lt ne vėliau kaip iki 2010 m. sausio 15 d. ir 17 050,94 Lt ne vėliau kaip iki 2011 m. sausio 15 d.

22Pagal antrąją sutartį ieškovas sumokėjo 4 960,26 Lt pradinę įmoką, o įsiskolinimo likutį – 19 841,06 Lt, įsipareigojo sumokėti taip: 4 960,28 Lt ne vėliau kaip iki 2009 m. sausio 15 d., 4 960,26 Lt ne vėliau kaip iki 2010 m. sausio 15 d., 4 960,26 Lt ne vėliau kaip iki 2011 m. sausio 15 d. ir 4 960,26 Lt ne vėliau kaip iki 2012 m. sausio 15 d.

23Be to, už įsiskolinimo likutį ieškovas įsipareigojo mokėti 2 proc. dydžio metines palūkanas (sutarčių 5 p.).

24Byloje nustatyta, kad ieškovas sutartyse nustatytos atsiskaitymo tvarkos nesilaikė: 2008 metų – 2011 m. sausio 15 d. laikotarpiu jokių mokėjimų pagal abi sutartis neatliko ir įsiskolinimo likutį bei palūkanas už šį laikotarpį sumokėjo jau pasibaigus atskirų mokėjimų terminams (b. l. 61-62, 11).

25Abiejų sutarčių 5 punktuose buvo nurodyta, kad nustatytu laiku nesumokėjus metinės įsiskolinimo sumos ir palūkanų, už kiekvieną uždelstą dieną skaičiuojami delspinigiai – 0,05 procento privalomos mokėti įsiskolinimo sumos. Pažymėtina, kad ši sutarčių nuostata tik atkartojo to paties turinio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintų Mokėjimo už perkamus kitos paskirties valstybinės žemės sklypus taisyklių 5 punktą. Taigi pareiga mokėti 0,05 proc. delspinigius už pavėluotą atsiskaitymą buvo nustatyta teisės akte ir atsakovė, kaip valstybės turto patikėtinė, neturėjo diskrecijos teisės spręsti, ar ieškovui turėtų būti skaičiuojami delspinigiai. Būtent ši aplinkybė skiria nagrinėjamą bylą nuo kitų civilinių bylų, kuriose suformuota teismų praktika rėmėsi pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą. Pastarosiose, priešingai nei šiuo atveju, kreditorius turėjo teisę (kuria galėjo ir nepasinaudoti) pareikalauti mokėti delspinigius, todėl tam, kad būtų užkirstas kelias kreditoriaus nesąžiningam elgesiui, teismų praktikoje buvo išaiškinta, kad įmokų paskirstymo teise (CK 6.54 str.) kreditorius turi pasinaudoti iš karto gavęs skolininko įmokas ir apie tai informuoti skolininką. Nagrinėjamu atveju ieškovui buvo žinomos pavėluoto atsiskaitymo pagal sudarytas sutartis pasekmės, pareigą mokėti delspinigius imperatyviai nustatė teisės aktas, todėl ieškovui sumokėjus tik įmokas už išperkamą valstybinę žemę ir palūkanas, tačiau nesumokėjus delspinigių, atsakovė pagrįstai atsisakė išduoti jam pažymą apie visišką atsiskaitymą pagal sutartis. Tiksli ieškovui tenkančių delspinigių suma nėra nagrinėjamos civilinės bylos dalykas, nes joje nėra pareikštas reikalavimas dėl delspinigių priteisimo. Šiai civilinei bylai išspręsti pakanka konstatuoti, kad ieškovas turėjo pareigą sumokėti delspinigius, ši pareiga ieškovui buvo žinoma, tačiau jis jos neįvykdė (nesumokėjo delspinigių nei už visą atsakovės paskaičiuotą laikotarpį, nei už sutrumpintą 6 mėnesių laikotarpį, CK 1.125 str. 5 d. 1 p.), t. y. pagal sudarytas sutartis visiškai neatsiskaitė. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, jog ieškovas su atsakove visiškai atsiskaitė.

26Dėl išdėstytų motyvų, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas tarp šalių susiklosčiusiems teisiniams santykiams kvalifikuoti, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinį atmesti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

27Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

28Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo UAB „Vladira“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie LR žemės ūkio ministerijos dėl prievolės pripažinimo įvykdyta ir įpareigojimo išduoti pažymą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas UAB „Vladira“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas... 5. Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad pagal ieškovo atliktus pavedimus... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. vasario 5 d. sprendimu ieškinį... 8. Teismas nurodė, kad pagal sutartyse numatytą atsiskaitymo tvarką (sutarčių... 9. CK 6.54 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kreditoriaus ir skolininko teisė... 10. Šiuo atveju atsakovo vienašališkai parengta ir į bylą pateikta 2012-02-06... 11. Teismas sprendė, kad atsakovas, norėdamas užskaityti sumokėtą sumą kaip... 12. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 13. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie LR žemės ūkio ministerijos... 14. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas UAB „Vladira“... 15. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 16. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas... 17. Apeliacinis skundas tenkinamas.... 18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 19. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsiskaitymo pagal... 20. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2006 m. lapkričio 30 d. ir 2007 m.... 21. Pagal pirmąją sutartį ieškovas sumokėjo 17 050,94 Lt pradinę įmoką, o... 22. Pagal antrąją sutartį ieškovas sumokėjo 4 960,26 Lt pradinę įmoką, o... 23. Be to, už įsiskolinimo likutį ieškovas įsipareigojo mokėti 2 proc.... 24. Byloje nustatyta, kad ieškovas sutartyse nustatytos atsiskaitymo tvarkos... 25. Abiejų sutarčių 5 punktuose buvo nurodyta, kad nustatytu laiku nesumokėjus... 26. Dėl išdėstytų motyvų, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad pirmosios... 27. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 28. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 5 d. sprendimą panaikinti ir...