Byla e2A-266-178/2018
Dėl nuostolių priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Konstantino Gurino ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Adresa“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Snackland“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Adresa“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Supply“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Snackland“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Snackland“ priešiekinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Adresa“ dėl nuostolių priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Byloje sprendžiamas klausimas dėl atsiskaitymų pagal sutartis bei žalos, padarytos netinkamu sutarties įvykdymu, atlyginimo.
  2. Ieškovė ieškinyje prašė priteisti solidariai iš atsakovių UAB „Snackland“ ir UAB „Baltic Supply“ 145 716,40 USD arba 129 066,78 Eur skolą, 8,05 proc. 3 920,77 USD palūkanų arba 3 472,78 Eur už praleistą piniginės prievolės vykdymo terminą, 8,05 proc. procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
  3. Nurodė, ieškovė su atsakove UAB „Snackland“ sudarė sutartis Nr. IN/LT-2015-11-05, Nr. CL/LT-2015-11-06, CL/LT-2015-11-06-2, pagal kurias buvo tiekiamos razinos ir džiovintos slyvos. Šalių rašytinės sutarties ir papildomų susitarimų pagrindu ieškovė už sutartą pelno maržą pirkdavo atsakovės UAB „Baltic Supply“ nurodytą žemės ūkio produkciją ir ją parduodavo UAB „Snackland“. UAB „Baltic Supply“ nurodymus, kurias prekes pirkti, duodavo elektroniniu paštu. Pagal sutartis UAB „Snackland“ įsipareigojo atsiskaityti per 30 dienų nuo prekių pristatymo. 2016 m. balandžio 30 d. UAB „Snackland“ pasirašė tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, pagal kurį patvirtino, kad yra neatsiskaičiusi už patiektą žemės ūkio produkciją 176 716,40 USD. UAB „Baltic Supply“ 2015 m. lapkričio 4 d. elektroniniu laišku garantavo atsiskaitymą už tiekiamą produkciją atsakovei UAB „Snackland“, iš dalies šį įsipareigojimą vykdė ir ieškovei sumažino UAB „Snackland“ skolą, nes tiesiogiai ieškovei sumokėjo: 2016 m. birželio 7 d. 9 000 USD, 2016 m. birželio 16 d. 6 000 USD, 2016 m. liepos 19 d. 10 000 USD, 2016 m. rugpjūčio 9 d. 6 000 USD. Todėl UAB ,,Snackland“ skola, kurios mokėjimo terminas pasibaigęs, sudaro 145 716,40 USD. Ieškovė nurodė, kad atsakovės yra susiję juridiniai asmenys per akcininką R. K., jos veikia pagal schemą - UAB „Baltic Supply“ nurodytą produkciją nuperka ieškovė ir parduoda UAB „Snackland“, kuri šias prekes perduoda UAB „Baltic Supply“. Ši prekes išfasuoja, uždeda savo lipdukus ir produkciją patiekia prekybai. Pagal schemą pinigai iš apyvartos pirmiausia grįžta UAB „Baltic Supply“, todėl ši atsakovė ir garantavo atsiskaitymą už UAB „Snackland“. Ieškovės teigimu, UAB „Baltic Supply“ yra solidariai atsakinga su UAB „Snackland“.
  4. Atsakovė UAB „Snackland“ priešieškinyje prašė priteisti iš ieškovės 131 423,76 Eur nuostolių atlyginimo bei 6 proc. procesines palūkanas. Nurodė, kad ieškovė ir UAB „Snackland“ bendradarbiavo maisto produktų (riešutų, džiovintų vaisių, moliūgų sėklų ir pan.) pirkimo-pardavimo ir pateikimo į rinką srityje. Pagal šalių susitarimą UAB „Snackland“ užsakydavo pas ieškovę riešutus, džiovintus vaisius, kurių daugumą parduodavo UAB „Baltic Supply“. Pastaroji juos sufasuodavo ir parduodavo prekybos tinklams ar kitoms mažmeninės prekybos vietoms. UAB „Snackland“ 2015 m. gegužės 20 d. užsakė pas ieškovę 21 toną graikinių riešutų pagal sutartį Nr. UA/LT-2015-05-20, riešutų pristatymo terminas – 2015 m. birželio 15 d. Atsakovės 2015 m. gegužės 22 d. sudarė sutartį Nr. UA/LT-2015-05-22, pagal kurią susitarė, jog iš ieškovės užsakytus riešutus iš UAB „Snackland“ įsigys UAB „Baltic Supply“. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė įsipareigojo riešutus pristatyti iki 2015 m. birželio 15 d., UAB „Baltic Supply“ turėjo sutartį su Maxima prekybos tinklu dėl garantuoto 12 tonų graikinių riešutų pardavimo, taip pat ir kitus susitarimus su tiekėjais, UAB „Baltic Supply“ turėjo realų planą dėl riešutų pardavimo ir pelno gavimo. 2015 m. liepos 17 d. ieškovė išrašė UAB „Snackland“ sąskaitą faktūrą Nr. ADP 005 161 700 USD sumai. Ieškovė riešutus UAB „Snackland“ pristatė tik 2015 m. rugpjūčio 19 d., t. y. vėluodama 2 mėnesius ir 4 dienas. Pristačius riešutus buvo nustatyta, jog jie neatitinka kokybės reikalavimų – yra prastos kokybės, pajuodę, su gyvais kenkėjais (kirminais). Apie netinkamą riešutų kokybę UAB „Snackland“ ieškovę informavo nedelsiant. Bendru šalių sutarimu buvo susitarta, kad riešutus UAB „Snackland“ iš ieškovės priims, o UAB „Baltic Supply“ priims juos iš UAB „Snackland“. Atsižvelgdama į tai, kad ieškovės pristatyti riešutai turėjo akivaizdžių kokybės trūkumų, ieškovė įsipareigojo kompensuoti UAB „Snackland“ nuostolius, kai riešutai bus realizuoti. 2015 m. rugpjūčio 17 d. UAB „Snackland“ išrašė PVM sąskaitą faktūrą UAB „Baltic Supply“ už 21 toną graikinių riešutų 150 930 Eur (167 532,30 USD) sumai. UAB „Baltic Supply“ savo lėšomis užsakė fumigacijos (kenkėjų sunaikinimo) darbus, kurie buvo atlikti per tris kartus ir iš viso apdorota 20,93 t riešutų. Kadangi riešutus ieškovas pristatė pavėluotai, UAB „Baltic Supply“ jau buvo praleidusi riešutų tiekimo prekybos tinklams terminus, 70 kg riešutų fumiguoti nebuvo, jie dar iki pastebint prekių kokybės trūkumus buvo išleisti į prekybą ir buvo gauta pretenzijų iš prekybos tinklų dėl prekių kokybės. Nors atlikus fumigacijos darbus iš riešutų buvo pašalinti kenkėjai, tačiau bendra riešutų kokybė ir prekinė išvaizda pagerėjo nežymiai, dėl ko parduoti riešutus buvo sudėtinga, UAB „Baltic Supply“ realizavo tik apie 11 t riešutų, 9,13 t realizuoti nepavyko. 2016 m. lapkričio 7 d. UAB „Snackland“ gavo UAB „Baltic Supply“ pretenziją dėl nuostolių atlyginimo, kuria reikalaujama atlyginti nuostolius 131 423,76 Eur sumai ir pasiūlė grąžinti atsakovei UAB „Snackland“ 9,13 tonos nerealizuotų riešutų. UAB „Snackland“ priėmė nerealizuotus riešutus ir sutiko atlyginti nuostolius. 131 423,76 Eur nuostolių sumą sudaro: UAB Maxima LT paskirta 4 764 Eur bauda už nekokybišką produkciją, 287,72 Eur suma sumokėta už fumigacijos darbus; dėl netinkamos kokybės neparduoti riešutai buvo grąžinti UAB „Snackland“, o už riešutus sumokėta suma (63 400,10 Eur) sumažinta UAB „Snackland“ atsakovei UAB „Baltic Supply“ išrašyta sąskaita Nr. SNACK00020; UAB „Baltic Supply“ dėl grąžinimo patyrė supakavimo, transportavimo bei išpakavimo išlaidas 1 915,34 Eur sumai; dėl ieškovės kaltės riešutus realizuodamas mažesne kaina nei jų savikaina, UAB „Baltic Supply“ patyrė 40 311,20 Eur nuostolių; UAB „Baltic Supply“ bendra iš didmeninių pirkėjų negautų pajamų suma sudaro 20 746 Eur. UAB „Snackland“ pripažįsta ieškinio reikalavimo dalį dėl 37 609,29 Eur, todėl ši suma įskaitytina į UAB „Snackland“ reikalaujamą nuostolių sumą. Todėl liko nepadengtas 93 814,47 Eur (131 423,76 Eur - 37 609,29 Eur) UAB „Snackland“ reikalavimas ieškovei.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. birželio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovės UAB „Snackland“ 129 066,78 Eur skolą, 3 472,78 Eur palūkanų, 8,05 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme 2016 m. rugpjūčio 30 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, ieškinį atsakovės UAB „Baltic Supply“ atžvilgiu atmetė; priešieškinio netenkino; priteisė ieškovei iš atsakovės UAB „Snackland“ 1 668,50 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė atsakovei UAB „Baltic Supply“ iš ieškovės 8 231,23 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovės UAB „Snackland“ 1 354 Eur žyminio mokesčio valstybei.
  2. Dėl ieškinio. Teismas nurodė, kad UAB ,,Snackland“ pripažino, kad yra su ieškove neatsiskaičiusi už džiovintus vaisius, tačiau neatsiskaitymą teisino sulaikymo teisės taikymu dėl to, kad pagal kitas sutartis ieškovė atsakovei UAB ,,Snackland“ pateikė nekokybiškus graikinius riešutus. Teismas nustatė, kad nuo prekių pristatymo kyla pareiga atsiskaityti per 30 dienų (CK 6.189 str. 1 d., 6.344 str. 1 d., Atsiskaitymų už žemės ūkio produkciją įstatymo 3 str., 4 str. 1 d. 3 p., Sutarčių 7 p.). Pagal Atsiskaitymų už žemės ūkio produkciją įstatymo 3 straipsnio 5 dalį pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma: 1) fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu arba 2) ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. Todėl, praleidus mokėjimo terminą daugiau kaip 30 dienų, be atskiro reikalavimo mokamos 8,05 proc. palūkanos (CK 6.37 str. 1 d., 6.344 str. 2 d., Atsiskaitymų už žemės ūkio produkciją įstatymo 2 str. 5 d., 11, 12 str.). Už praleistą 145 716,40 USD mokėjimo terminą nuo 2016 m. balandžio 30 d. iki 2016 m. rugpjūčio 30 d. (122 diena) UAB „Snackland“ ieškovei yra skolinga 3 920,77 USD palūkanų. Teismas ieškinį atsakovės UAB „Snackland“ atžvilgiu tenkino visiškai.
  3. Ieškinį UAB „Baltic Supply“ atžvilgiu teismas atmetė. Nurodė, kad UAB „Baltic Supply“ 2015 m. lapkričio 4 d. laiško turinyje nėra nuostatų dėl UAB „Snackland“ prievolių užtikrinimo CK nustatyta tvarka. Nors atsakovės yra susijusios, valdomos tų pačių akcininkų įmonės, tačiau atskiri juridiniai asmenys. Šalis sieja ilgalaikiai prekių tiekimo santykiai, ieškovei buvo žinomas atsakovių veiklos modelis. Teismo vertinimu, šalių susirašinėjimo turinys neįrodo, kad tarp ieškovės ir UAB „Baltic Supply“ buvo sudarytas teisiškai įpareigojantis garantijos ar laidavimo sandoris (CK 6.90 str. ir CK 6.76 str.), nes šalys būtina rašytine forma nesusitarė dėl esminių sąlygų (CK 6.79 str. ir CK 6.91 str.). Sutartiniai santykiai tarp atsakovių bendrąja ekonomine prasme gali būti vertinami kaip verslo sprendimų įgyvendinimo garantija.
  4. Dėl netinkamos prekių kokybės. Aplinkybę, kad buvo pateikti nekokybiški riešutai, patvirtina prekybos tinklų pretenzijos ir riešutų grąžinimo/atsiėmimo faktai. Ieškovės pateiktas tiekėjos Ukrainos įmonės kokybės sertifikatas ir formalios Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atžymos ant riešutų įvežimo dokumentų nepaneigia atsakovių nurodytų aplinkybių dėl riešutų užterštumo kenkėjais. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. B1-255 patvirtintas Importuojamo negyvūninio maisto, kuriam taikoma sustiprinta valstybinė maisto kontrolė, sąrašas patvirtina, kad importuojamų riešutų fizinės ir atitikties tikrinimo dažnumas yra ne mažiau kaip 10 procentų. Tai reiškia, kad visos iš trečiųjų šalių importuojamų riešutų partijos netikrinamos, o tikrinama ne mažiau kaip viena ir dešimties partijų. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad nekokybiški užkrėsti riešutai buvo gauti UAB „Baltic Supply“ fasavimo ceche 2015 m. rugpjūčio 19 d., įrodyta. Taip pat nustatyta, kad ne vėliau kaip kitą dieną UAB „Baltic Supply“ darbuotojai nustatė, jog riešutai nekokybiški, trūkumai (užterštumas kenkėjais) buvo akivaizdūs. Sutartyje dėl riešutų tiekimo pretenzijų dėl kokybės pareiškimo terminai nenustatyti. UAB „Snackland“ pretenzijas dėl prekių kokybės ieškovei pareiškė tik 2016 m. gruodžio 29 d. pateikiant priešieškinį, t. y. praėjus daugiau kaip 16 mėnesių. Atsakovės nesilaikė protingos komercinės praktikos, pagal kurią nustačius gautų prekių trūkumus kviečiami pardavėjų atstovai, surašomi prekių trūkumus fiksuojantys dvišaliai dokumentai arba kviečiami ekspertai. Ieškiniams dėl parduotų daiktų trūkumų taikomas sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 5 d. 2 p.), kuris atsakovių buvo praleistas. Todėl teismas priešieškinį atmetė dėl praleisto ieškinio senaties termino.
  5. Dėl žalos dydžio. Ieškovės teigimu, atsakovės UAB „Baltic Supply“ pateiktos jos pačios sudarytos nuostolių apskaičiavimo lentelės nepagrįstos apskaitos dokumentais, todėl teismas siūlė atsakovėms pateikti apskaitos dokumentus, kurie pagrįstų nuostolių apskaičiavimo lentelės duomenis. Atsakovai nepateikė pirminių ūkinių-finansinių operacijų apskaitos dokumentų, todėl teismas sprendė, kad neįrodytas nuostolių dydis. Teismo vertinimu, ši aplinkybė sudaro pagrindą priešieškinį atmesti.

7III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų teisiniai argumentai

8

  1. Ieškovė apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 12 d. sprendimą ir ieškinį patenkinti visiškai, panaikinti sprendimo dalį, kuria priteista atsakovei UAB „Baltic Supply“ iš ieškovės 8 231,23 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisti ieškovei iš atsakovių solidariai visas bylinėjimosi išlaidas; priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas; prijungti įrodymus: 2015 m. lapkričio 5 d. ir 2015 m. lapkričio 6 d. mokėjimo pavedimus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas UAB „Baltic Supply“ atžvilgiu ieškinį atmetė nepagrįstai. UAB „Baltic Supply“ direktorius ir vienas iš akcininkų R. K. 2015 m. lapkričio 3 d. elektroniniu laišku ieškovei pasiūlė bendradarbiauti, o 2015 m. lapkričio 4 d. elektroniniu laišku detalizavo pasiūlyto sąlygas, taip pat nurodydamas, kad atsakomybė už prekių kokybę ir atsiskaitymus yra UAB „Baltic Supply“. Ieškovės atstovas R. M. 2015 m. lapkričio 4 d. elektroniniu laišku akceptavo pasiūlymą. Ieškovė ir UAB „Baltic Supply“ susitarė dėl esminių prekių tiekimo ir atsiskaitymo sąlygų 2015 m. lapkričio 3 d. ir 2015 m. lapkričio 4 d. apsikeisdamos elektroniniais laiškais ir ieškovei 2015 m. lapkričio 5 d. ir 2015 m. lapkričio 6 d. atlikus du mokėjimo pavedimus už užsakytas prekes.
    2. Tai, kad UAB „Baltic Supply“ vykdė 2015 m. lapkričio 4 d. elektroniniu laišku duotus įsipareigojimus ir prisiėmė atsakomybę už atsiskaitymus, patvirtina įvykdyti realūs mokėjimai, kuriais UAB „Baltic Supply“ padengė UAB „Snackland“ skolas už neapmokėtas sąskaitas. Taip pat ir 2016 m. rugsėjo 20 d. elektroniniu laišku atsiųstas taikos sutarties projektas, kurio 1.1 ir 1.2 punktuose UAB „Baltic Supply“ patvirtino solidarią atsakomybę pagal UAB „Snackland“ ieškovės išrašytas ir neapmokėtas sąskaitas faktūras.
    3. Solidari prievolė atsiranda ne tik garantijos ar laidavimo, bet ir kitokios sutarties pagrindu, jei to nedraudžia įstatymas. Solidarioji UAB „Baltic Supply“ prievolė atsirado šalių susitarimo – 2015 m. lapkričio 4 d. elektroniniu laišku pateikto pasiūlymo pagrindu, kurį ieškovė akceptavo ir taip pradėjo bendradarbiauti vykdant prekių užpirkimą bei apmokėjimą. Elektroniniai laiškai yra tinkama įrodinėjimo priemonė.
    4. Atsakovės pirkėjų ir pardavimo sąlygų ieškovei neatskleidė. Teismo išvada, kad sutartiniai santykiai tarp atsakovių bendrąja ekonomine prasme gali būti vertinami kaip verslo sprendimų įgyvendinimo garantija, neturi faktinio pagrindimo, taip pat neaiškus tokios išvados turinys ir prasmė.
    5. UAB „Snackland“ iš esmės skirta aptarnauti UAB „Baltic Supply“ bei finansuoti pastarosios veiklą. UAB „Snackland“ nesąžiningumas pasireiškė tuo, kad ji nebendradarbiavo su ieškove, neinformavo apie ketinimus atlyginti menamus nuostolius, nesiekė ir nedėjo jokių pastangų nuostolių sumažinimui. UAB „Snackland“ neturėjo pareigos atlyginti nuostolius, nes prekių nerealizavimo rizika teko UAB „Baltic Supply“. Atsakovės nepateikė įrodymų, kad prekių galiojimo terminu prekės neatitiko kokybės reikalavimų arba buvo pareikšta pretenzija dėl prekės kokybės.
    6. Teismas nepagrįstai iš ieškovės atsakovei UAB „Baltic Supply“ priteisė 8 231,23 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas iš ieškovės priteisė ir tas išlaidas, kurios susijusios su UAB „Snackland“ atstovavimu. Atsakoves atstovavo ta pati advokatų profesinė bendrija, o su UAB „Snackland“ priešieškinio, atsiliepimo, kitų prašymų rengimu ir atstovavimu susijusių išlaidų dydis sudaro 7 034,38 Eur, todėl šios išlaidos iš ieškovės negalėjo būti priteistos. Be to, atsakovių pateiktos bylinėjimosi išlaidos viršija teisingumo ministro patvirtintus rekomenduojamus įkainius.
    7. UAB „Baltic Supply“ pateiktos bylinėjimosi išlaidos pagal pateiktą suvestinę sudaro 1 196,94 Eur. Įvertinus, kad ši atsakovė turėjo materialinį suinteresuotumą ir prašė ieškinį atmesti, atsakovės atsikirtimus reiškė iš esmės tais pačiais pagrindais ir rėmėsi tais pačiais įrodymais, yra pagrindas UAB „Baltic Supply“ priteistas 1 196,94 Eur bylinėjimosi išlaidas mažinti perpus iki 598,47 Eur.
    8. Teismas privalėjo priteisti ieškovei visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal tenkintą ieškinio turtinio reikalavimo dydį. Teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškinys UAB „Snackland“ atžvilgiu tenkintas visiškai ir žyminis mokestis sumokėtas pagal visą ieškinio turtinio reikalavimo kainą. Teismas, sumažindamas priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį iki pusės, tarp jų ir žyminį mokestį, iš UAB „Snackland“ pažeidė CPK 93 straipsnio 2 dalį.
    9. Teismas nepagrįstai nepriteisė kuro išlaidų ieškovės darbuotojams vykstant atstovauti iš Klaipėdos miesto į Vilniaus apygardos teismą, nes tokių išlaidų priteisimą numato CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas.
    10. Nepagrįsta teismo išvada, kad yra įrodyta, jog nekokybiški užkrėsti riešutai buvo gauti UAB „Baltic Supply“ fasavimo ceche 2015 m. rugpjūčio 19 d. ir ne vėliau kaip kitą dieną UAB „Baltic Supply“ darbuotojai nustatė, kad riešutai nekokybiški, trūkumai (užterštumas kenkėjais) buvo akivaizdūs. Pretenzijos nepareiškimas prekės galiojimo terminu, didesnės dalies prekių realizacija, atsiskaitymas už prekes, skolų suderinimo akto pasirašymas patvirtina, kad riešutai atitiko sutartus kokybės reikalavimus ir atsakovės riešutų neparduotą likutį siekė grąžinti jau po galiojimo termino pasibaigimo. Tokiu būdu UAB „Snackland“ nepagrįstai siekia perkelti riešutų nerealizavimo riziką ieškovei.

9Ieškovė prašo priimti naujus įrodymus, kuriuose užfiksuoti ieškovės konkliudentiniai veiksmai, t. y. 2015 m. lapkričio 5 d. ir 2015 m. lapkričio 6 d. mokėjimų atlikimas. Šiais veiksmais buvo patvirtintas UAB „Baltic Supply“ 2015 m. lapkričio 4 d. elektroniniu laišku pateiktos ofertos akceptavimas. Šių įrodymų būtinumas iškilo vėliau, nes byloje nebuvo ginčo dėl to, kad už prekes pagal UAB „Baltic Supply“ 2015 m. lapkričio 4 d. pasiūlymą ieškovė yra sumokėjusi.

  1. Atsakovė UAB „Snackland“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 12 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys tenkintas, o priešieškinis atmestas, ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas nepagrįstai nustatė, kad UAB „Snackland“ pripažįsta esamą neatsiskaitymą už džiovintus vaisius. 2017 m. vasario 6 d. teiktuose procesiniuose dokumentuose UAB „Snackland“ nurodė, jog patikslina savo atsiliepime nurodytą poziciją ir nepripažįsta skolos pagal ieškovės sąskaitas Nr. ADP010, ADP011, ADP012, ADP013, ADP014, ADP015 ir ADP016 egzistavimo, mano, kad skola padengta visiškai. Todėl teismo pozicija, kad UAB „Snackland“ pripažino skolą, yra nepagrįsta ir neatitinka faktinės situacijos. Tai sudaro pagrindą panaikinti sprendimą.
    2. Ieškovė neįrodė nei ieškinio reikalavimo, nei ieškinio pagrindo. Ieškovė nenurodė, jog atsakovės pateikta skolos dengimo tvarka yra nepagrįsta, neatitinka šalių susitarimo. Šios aplinkybės nenustatė ir teismas, taip pat ieškovė neįrodė, kad būtent pagal minėtas sąskaitas nebuvo atsiskaityta.
    3. Teismas nepagrįstai priteisė per didelę procesinių palūkanų normą. Ieškinys pareikštas antrąjį metų pusmetį, todėl procesinėms palūkanoms turėjo būti taikoma palūkanų norma, apskaičiuota remiantis tų metų liepos 1 d. galiojusi pavėluoto mokėjimo palūkanų norma. Nuo 2016 m. kovo 16 d. iki dabar Europos centrinis bankas taiko 0 proc. fiksuotą palūkanų normą, todėl priteistina iš UAB „Snackland“ procesinių palūkanų suma turėjo būti apskaičiuota pagal formulę 8 proc.+0,00 proc., ir sudaryti 8 proc., o ne 8,05 proc.
    4. Teismas nepagrįstai taikė ieškinio senatį, nes ieškovė neprašė jos taikyti. Be to, teismas nepagrįstai nustatė, kad reikalavimams pagal priešieškinį praleistas ieškinio senaties terminas, nes priešieškinis pateiktas ne dėl perduotų daiktų trūkumo, o dėl žalos atlyginimo. Reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas trejų metų ieškinio senaties terminas, kuris nepraleistas.
    5. Teismas pripažino, jog prekės buvo nekokybiškos, tačiau netaikė priemonių kompensuoti prekių kokybės trūkumą. Teismas iš esmės pripažino, kad atsakovė pateikė tinkamą žalos apskaičiavimą bei nekvestionavo žalos atsiradimo fakto, bet nepaisant to priešieškinio netenkino. Atsakovės 2017 m. kovo 17 d. teismo posėdžio metu nurodė, jog pirminių apskaitos dokumentų, išskyrus tuos, kurie jau buvo pateikti į bylą, pateikti neįmanoma dėl ypatingai didelės apimties.
    6. Didžioji dalis priešieškinio pagrįsta pirminiais buhalteriniais dokumentais, todėl teismas nepagrįstai vien tuo pagrindu, jog atsakovė nepateikė dalies dokumentų, atmetė visus priešieškinio reikalavimus. UAB „Snackland“ tinkamai pagrindė priešieškinio reikalavimą dėl mažiausiai 89 196,62 Eur, likusi priešieškinio suma pagrįsta nors ir ne pirminiais įrodymais, tačiau kitais leistinais įrodymais, kurių nėra pagrindo laikyti nepatikimais.
    7. Teismas nenurodė, jog pateikti įrodymai yra netinkami, nepatvirtinantys priešieškinyje reikalaujamos žalos. Priešingai, teismas pripažino, jog žala atsakovui turėjo atsirasti, nes riešutai, kuriuos pristatė ieškovė, buvo akivaizdžiai nekokybiški, todėl teismas galėjo pats įvertinti žalos dydį, jei iš byloje esančių įrodymų jos neįmanoma nustatyti.
  2. Ieškovė atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais papildomais argumentais:
    1. UAB „Snackland“ nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo reikalauti atlyginti žalą, nes nėra visų būtinų sąlygų civilinei atsakomybei kilti. UAB „Snackland“ nepagrindė ieškovės neteisėtų veiksmų, nepagrindė nuostolių, o ieškovės veiksmuose nėra kaltės.
    2. Pagrįsta sprendimo dalis apie neatsiskaitymą už džiovintus vaisus. UAB „Snackland“ nesutikimą su šia dalimi grindžia tik savo pačios parengta atsiskaitymų lentele, kuri prieštarauja iki tol jos pasirašytiems dvišaliams dokumentams. Be to, lentelėje nurodytas skolų sudengimas neatitinka pačios apeliantės mokėjimo pavedimuose nurodytos mokėjimų paskirties.
    3. UAB „Snackland“ skundo argumentai dėl procesinių palūkanų normos laikytini neįrodytais. Atsakovė nurodo, kad nuo 2016 m. kovo 16 d. iki dabar Europos centrinis bankas taiko nulinę fiksuotą palūkanų normą, tačiau nenurodo šių duomenų šaltinio.
    4. Skundo dalis dėl ieškinio senaties neatitinka faktinių aplinkybių, nes ieškovė 2017 m. kovo 17 d. ir 2017 m. gegužės 22 d. teismo posėdžiuose pasisakė apie praleistą terminą reikšti priešieškinio reikalavimą dėl prekių kokybės. Nors priešieškinyje reikalaujama žalos atlyginimo, tačiau reikalavimas kildinamas iš netinkamos parduotų graikinių riešutų kokybės, t. y. dėl parduotų daiktų trūkumų, todėl teismas pagrįstai taikė sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą.
    5. Nėra pagrindo išvadai, kad ieškovė elgėsi netinkamai ar pristatė netinkamos kokybės prekes, nes pretenzija dėl parduoto daikto trūkumų nebuvo pateikta laiku, t. y. daikto tinkamumo naudoti terminu. Tai sudaro savarankišką pagrindą konstatuoti, kad išnyko materialinė teisė reikšti ieškinį dėl parduoto daikto, o taip pat būtino žalos sudėties elemento – ieškovės neteisėtų veiksmų. Dėl to teismui nebuvo pagrindo taikyti žalos atlyginimą reglamentuojančių teisės normų.
    6. UAB „Snackland“ nurodomi nuostoliai yra menami, nes dokumentai, kuriais grindžiamas nuostolių dydis yra arba sukurti atsakovės, arba sukurti su ja per akcininkus susijusio asmens UAB ,,Baltic Supply”. Negalima patikrinti skaičiavimo pagrįstumo nepalyginus su dokumentais, kurių pagrindu atlikti skaičiavimai. Teismui taip pat kilo pagrįsta abejonė dėl nurodomo žalos dydžio, todėl buvo siūlyta pateikti pirminius įrodymus, kuriais grindžiami išvestiniai duomenys, tačiau šių įrodymų atsakovė nepateikė.
    7. Prekių kokybė atsakovėms buvo žinoma nuo prekių pristatymo, tačiau pretenzijos dėl jos nepareikštos. Todėl nėra pagrindo ieškovės veiksmuose konstatuoti neteisėtus veiksmus ir kaltę dėl atsakovių verslo rizikos realizuojant įsigytas prekes, taip pat nėra pagrindo konstatuoti faktą, kad prekės neatitiko šalių sutarto kokybės reikalavimo. UAB „Snackland“ visas prekes (21 toną riešutų) pardavė UAB ,,Baltic Supply“, kuri virš 11 t riešutų realizavo. Liko nerealizuota 9,13 t riešutų su 2016 m. rugpjūčio 30 d. pasibaigusiu galiojimo terminu, kuriuos UAB „Snackland“ 2016 m. lapkričio 18 d. raštu pareikalavo atsiimti.
    8. Neatmestina galimybė, kad prekių fasavimo metu graikiniams riešutams galėjo būti padaryta žala. Kita vertus, nėra garantijų, kad UAB ,,Baltic Supply“ riešutus sandėlyje laikė tinkamomis sąlygomis.
    9. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad UAB „Snackland“ iš ieškovės jau anksčiau buvo įsigijusi graikinius riešutus, už kuriuos delsė atsiskaityti. Šių riešutų realizacijos dokumentų apeliantė į bylą neteikė. Taip pat byloje nėra duomenų, kokias prekes jų grąžinimo laikotarpiu buvo įsigijusi UAB ,,Baltic Supply“, todėl neatmestina, kad UAB ,,Baltic Supply“ iš prekybos centrų ir kitų pirkėjų grąžintus riešutus galėjo būti įsigijusi ir iš kitų tiekėjų.
    10. Ieškovė negali būti laikoma kalta dėl prekių kokybės ir jų pardavimo rizikos, kai prekes priimti ir jas realizuoti priėmė sprendimą UAB ,,Baltic Supply“ direktorius R. K..
  3. Atsakovė UAB „Snackland“ atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais papildomais argumentais:
    1. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovė patiekė patamsėjusius ir parazitais užkrėstus, netinkamos formos, sutrupėjusius riešutus. Todėl sprendimo dalis, kuria ieškovė pripažinta patiekusia netinkamos kokybės riešutus, yra pagrįsta.
    2. Ieškovė, nurodydama, kad jai turėjo būti priteistos visos bylinėjimosi išlaidos, ieškinyje suformuluotus reikalavimus sutapatina su ieškinio suma. Nors ieškinys turtine prasme patenkintas visa apimtimi, tačiau jis buvo atmestas UAB „Baltic Supply“ atžvilgiu. Todėl procesine prasme buvo patenkinta tik pusė ieškovės reikalavimų, dėl ko atitinkamai ir buvo perskirstytos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos.
    3. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jos patirtos kuro išlaidos buvo būtinos ir pagrįstos, todėl ieškovės tariamai patirtos kuro išlaidos CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu negali būti priteistos.
    4. Pirminiu advokatų profesinės bendrijos klientu buvo UAB „Baltic Supply“, todėl pastaroji patyrė žymiai daugiau bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė nepagrįstai nurodo, jog didžioji dalis suvestinėje nurodytų paslaugų suteiktos UAB „Snackland“, o ne UAB „Baltic Supply“.

10Netenkintinas prašymas dėl naujų įrodymų prijungimo, nes jie galėjo būti pateikti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Taip pat nėra suprantama, kaip ginčo dėl vienos ar kitos aplinkybės (juolab, nesusijusios su įrodinėjama aplinkybe) (ne) buvimas yra susijęs su įrodymų pateikimo vėliau būtinybe. Ieškovės teikiami įrodymai niekaip nepatvirtina, kad UAB „Baltic Supply“ ir ieškovė sudarė susitarimą dėl UAB „Baltic Supply“ solidarios atsakomybės pagal UAB „Snackland“ prievoles.

  1. Atsakovė UAB „Baltic Supply“ atsiliepime į apeliacinius skundus prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, o atsakovės apeliacinį skundą tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Ieškovė neįrodė UAB „Baltic Supply“ solidarios prievolės atsiskaityti pagal UAB „Snackland“ prievoles ieškovei. 2015 m. lapkričio 4 d. elektroniniai laiškai kvalifikuotini ne kaip oferta ir akceptas, bet tik kaip įrodymai, patvirtinantys jų derybas dėl komercinio bendradarbiavimo. Todėl jie negali būti pagrindas solidarios atsakomybės pagal UAB „Snackland“ prievoles atsiradimui. Be to, 2015 m. lapkričio 4 d. laiške tariamas susitarimas neatitinka apibrėžtumo požymio, todėl negali būti laikomas sudarytu.
    2. UAB „Baltic Supply“ mokėjimų pavedimai neįrodo jos solidarios prievolės atsiskaityti pagal UAB „Snackland“ prievoles. Šie pavedimai buvo atlikti ne siekiant vykdyti tariamą solidarią prievolę, o atsiskaityti pagal UAB „Snackland“ prievoles ir tokiu būdu sumažinti savo skolą UAB „Snackland“.
    3. Šalių nesudarytos taikos sutarties 1.1. punktas neįrodo 2015 m. lapkričio 4 d. tariamo susitarimo fakto. Minėtas punktas gali tik įrodyti egzistavusį UAB „Baltic Supply“ siekį prisiimti solidarią prievolę ateityje. Be to, ieškovės pateiktas 2016 m. balandžio 30 d. skolų suderinimo aktas, sudarytas su UAB „Snackland“, patvirtina, jog ieškovė žinojo, kad pareigą atsiskaityti už patiektus džiovintus vaisius turėjo UAB „Snackland“.
    4. Sprendimo dalis, kuria ieškovė pripažinta patiekusia netinkamos kokybės riešutus, yra pagrįsta. Byloje esantys įrodymai patvirtina šias teismo išvadas bei tai, kad ieškovė patiekė netinkamos formos, sutrupėjusius, patamsėjusius ir parazitais užkrėstus riešutus, kurių dalies nepavyko realizuoti. Todėl konstatuotinas ieškovės sutartinių įsipareigojimų pažeidimas, dėl ko jai taikytina civilinė atsakomybė.
    5. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovė nereiškė pretenzijų dėl bylinėjimosi išlaidų, kurias patyrė UAB „Baltic Supply“, skaičiavimo būdo ar dydžio. Todėl ieškovės teiginiai bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimu laikytini naujomis aplinkybėmis, kurios apeliaciniame skunde negalėjo būti nurodytos (CPK 306 str. 2 d.).
    6. Ieškinys UAB „Baltic Supply“ atžvilgiu atmestas visa apimtimi, o ieškinio patenkinimas UAB „Snackland“ atžvilgiu nesusijęs su UAB „Baltic Supply“ teisinės padėties pasikeitimu. Todėl nesuprantama, kaip ieškinio patenkinimas UAB „Snackland“ atžvilgiu gali lemti UAB „Baltic Supply“ priteistų bylinėjimosi išlaidų mažinimą.
    7. Sprendimo dalis, kuria ieškovei priteista 1 668,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, yra teisėta ir pagrįsta. Procesine prasme sprendimu buvo patenkinta tik pusė ieškovės reikalavimų, dėl ko atitinkamai ir buvo perskirstytos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos. Taip pat ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių patirtų kuro išlaidų būtinumą ir pagrįstumą.
    8. UAB „Snackland“ skundas pagrįstas. UAB „Snackland“ 2017 m. vasario 6 d. teismo posėdyje tik patikslino savo poziciją, todėl teismas negalėjo konstatuoto, kad ji pripažino įsiskolinimą ieškovei.
    9. Ieškovė priešieškinio reikalavimams nereikalavo taikyti ieškinio senaties, todėl sprendimas dėl ieškinio senaties taikymo yra nepagrįstas. Nagrinėjamu atveju reikalavimas pareikštas dėl žalos atlyginimo, todėl taikomas trejų metų ieškinio senaties terminas.
    10. UAB „Snackland“ pateikė pakankamai įrodymų, kurie patvirtina, jog dėl ieškovės neteisėtų veiksmų (nekokybiškų riešutų pristatymo) buvo patirta 131 423,76 Eur nuostolių. Pateikti įrodymai yra pakankami priešieškinio patenkinimui.
    11. Iš UAB „Snackland“ ieškovės naudai galėjo būti priteistos 8 proc., o ne 8,05 proc. procesinės palūkanos, nes 2016 m. liepos 1 d. galiojo nulinė Europos centrinio banko fiksuotoji palūkanų norma.

11Ieškovės prašymas dėl naujų įrodymų prijungimo atmestinas, nes jie galėjo būti pateikti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Taip pat nėra suprantama, kaip ginčo dėl vienos ar kitos aplinkybės (ne)buvimas yra susijęs su įrodymų pateikimo vėliau būtinybe. Ieškovės teikiami įrodymai niekaip nepatvirtina, kad UAB „Baltic Supply“ ir ieškovė sudarė susitarimą dėl UAB „Baltic Supply“ solidarios atsakomybės pagal UAB „Snackland“ prievoles.

12IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, motyvai ir išvados

13

  1. Byloje ieškovė pareiškė ieškinį, kuriame prašo priteisti iš abiejų atsakovių solidariai įsiskolinimą už parduotas prekes. Atsakovė UAB „Snackland“ (toliau – atsakovė1) pareiškė priešieškinį, jame prašo priteisti iš ieškovės nuostolius, kuriuos turėjo atlygindama atsakovės UAB „Baltic Supply“ (toliau - atsakovė2) patirtus nuostolius dėl anksčiau ieškovės patiektų nekokybiškų prekių. Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino iš dalies, priešieškinį atmetė. Ieškovė nesutinka su teismo sprendimu dėl to, kad netenkintas jos reikalavimas priteisti skolą solidariai (ir) iš atsakovės2, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Atsakovės1 manymu, ieškinys turėjo būti atmestas, o priešieškinis tenkintas.
  2. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
  3. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų atsakovės nenurodo, jų neįžvelgia ir apeliacinės instancijos teismas.

14Dėl naujų įrodymų priėmimo

  1. Ieškovė su apeliaciniu skundu pateikė ir prašo priimti naujus įrodymus, patvirtinančius 2015 m. lapkričio 5 d. ir 2015 m lapkričio 6 d. mokėjimų atlikimą. Nurodo, kad teismas atsisakė vertinti kaip įrodymus elektroninį susirašinėjimą, kuriuo, pateikiant ofertą ir akceptą, tarp ieškovės ir atsakovės2 buvo sudaryta sutartis, byloje nebuvo ginčo dėl to, kad 2015 m. lapkričio 4 d. už prekes ieškovė yra sumokėjusi pagal atsakovės2 pasiūlymą. Todėl ieškovė teikia rašytinius įrodymus, iš kurių galima spręsti apie ieškovės konkliudentinius veiksmus, patvirtinančius atsakovės2 ofertos akceptavimą.
  2. Siekiant, kad procesas vyktų sąžiningai, šalys nevilkintų proceso ir nepiktnaudžiautų savo teisėmis procese, visas faktines bylos aplinkybes būtina nurodyti dar prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės. Visi įrodymai turi būti pateikiami pirmosios instancijos teisme (CPK 135 str. 1 d. 3 p. 2 d.). CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, ir pagal šią normą draudimas priimti naujus įrodymus netaikomas tik atvejais, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija atsisako priimti teikiamus įrodymus.
  3. Teikiami mokėjimo pavedimai atlikti beveik prieš metus iki bylos inicijavimo, pirmosios instancijos teisme vyko ne vienas posėdis, taigi, ieškovei atsakovių pozicijos ir jas grindžiantys argumentai buvo žinomi. Todėl ji dar šiame teisme ne tik galėjo, bet ir privalėjo teikti visus solidariai atsakomybei, dėl kurios nepripažinimo skundžiamame sprendime teikiamas apeliacinis skundas, nustatyti, jos nuomone, reikšmingus (be kita ko, ir konkliudentinius veiksmus) patvirtinančius įrodymus. Tai, kad teismas vertino elektroninį šalių susirašinėjimą kaip nepakankamą ieškovės pozicijos patvirtinimui, savaime nereiškia, kad dėl to jau tik po teismo sprendimo iškilo būtinybė teikti neteiktus įrodymus. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks ieškovės poreikis iškilo faktiškai dėl būtent jos pačios pareigos pateikti visus turimus įrodymus pirmosios instancijos teisme nevykdymo. Be to, ginčo dėl to, kad ieškovė mokėjo už prekes pagal žemiau aptariamas sutartis, nebuvo ir nėra. Todėl teikti naujus įrodymus dėl teismo sprendime ar atsakovių procesiniuose dokumentuose apeliacinės instancijos teismui nurodomų motyvų bei argumentų būtinybė taip pat nekilo.
  4. Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

15Dėl atsakovės1 atsiskaitymų pagal ieškinio reikalavimus

  1. Ieškovė savo reikalavimus kildino iš su atsakove1 sudarytų sutarčių Nr. IN/LT-2015-11-05, Nr. CL/LT-2015-11-06, CL/LT-2015-11-06-2, pagal kurias buvo tiekiami džiovinti vaisiai.
  2. Atsakovė1 savo apeliaciniame skunde nurodo, kad skundžiamo sprendimo motyvai, jog ji pripažino neatsiskaitymą, yra nepagrįsta. Teigia, kad 2017 m. vasario 6 d. atsakovė1, teikdama pirmosios instancijos teismui papildomus jo išreikalautus dokumentus, tarp kurių buvo ir parengta mokėjimų įskaitymo lentelė, nurodė, jog patikslina savo atsiliepime pirmosios instancijos teisme nurodytą poziciją ir nepripažįsta skolos pagal paminėtų sutarčių pagrindu išrašytas sąskaitas Nr. ADP010, ADP011, ADP012, ADP013, ADP014, ADP015 ir ADP016 egzistavimo bei mano, kad skola padengta visiškai. Pasak atsakovės1, ieškovė bylos nagrinėjimo metu nenurodė, jog atsakovės1 pateikta skolos dengimo tvarka yra nepagrįsta, neatitinka šalių susitarimo. Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais atsakovės1 argumentų esą ji yra atsiskaičiusi už pagal šias sutartis gautas prekes.
  3. Byloje nėra jokių duomenų, kad iki bylos iškėlimo (byla iškelta 2016 m. rugpjūčio 29 d.) atsakovė1 būtų įstatymų nustatyta tvarka įskaičiusi skolą pagal paminėtas sutartis ir pranešusi apie tai ieškovei ar kitaip su pastarąja atsiskaičiusi. Taip pat nėra ir duomenų, jog ji ieškovei būtų pranešusi apie savo prievolės vykdymo sustabdymą. Dar daugiau, 2016 m. balandžio 30 d. ieškovė ir atsakovė1 sudarė tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, kuriame yra užfiksuota atsakovės 176 716,40 Eur skola ieškovei būtent pagal paminėtas PVM sąskaitas faktūras. Šio akto duomenų teisingumas ar paties akto neteisėtumas atsakovės1 byloje nebuvo kvestionuojamas. Dalį paminėtos skolos yra padengusi su atsakove1 susijusi atsakovė2. Todėl atsakovės1 argumentai, kad bylos nagrinėjimo metu ji pateikusi mokėjimų įskaitymų lentelę, ieškovė neįrodžiusi, kad joje nurodyta skolos dengimo tvarka neatitinka šalių susitarimo, yra nepagrįsti ir iš esmės, ir įrodinėjimo naštos paskirstymo požiūriu - esant paminėtoms aplinkybėms būtent atsakovė1 turėtų įrodyti, kad tokia skolos dengimo tvarka atitinka šalių susitarimą ir iki bylos iškėlimo buvo realizuota faktiškai.
  4. Todėl atsakovės1 apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad pagal aptariamas sutartis atsakovė1 nebuvo atsiskaičiusi su ieškove. Tačiau apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su atsakove1 dėl priteistos nepagrįstai didelės palūkanų normos.
  5. Priteisdamas ieškovei palūkanas, pirmosios instancijos teismas, sutikdamas su ieškove, vadovavosi Atsiskaitymų už žemės ūkio produkciją įstatymo normomis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad vadovautis šiuo įstatymu nagrinėjamu atveju negalima. Nė viena iš šalių nėra žemės ūkio produkcijos pardavėja, tai privatūs juridiniai asmenys, vykdantys komercinę ūkinę veiklą. Todėl vien tai, kad nagrinėjamu atveju tarp ginčo šalių buvo sudarytos sutartys dėl užsienyje kitų gamintojų pagamintų džiovintų vaisių pirkimo pardavimo, savaime nelemia aptariamo įstatymo nuostatų taikymo šalims. Pastebėtina, kad pagal šio įstatymo 3 straipsnio nuostatas tarp šalių sudaromos rašytinės žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutartys turi atitikti šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje ir Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutarties tipines sąlygas.
  6. Dėl pirmiau paminėtų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė turėjo teisę reikalauti tik 6 proc. dydžio metinių palūkanų už piniginės prievolės įvykdymo termino pažeidimą ir tokio pat dydžio procesinių palūkanų (CK 6.37 str.1 d., 6.210 str. 2 d., 6.344 str. 2 d.). Todėl ši sprendimo dalis pakeistina sumažinant priteistą 3 472,78 Eur palūkanų sumą iki 2 588,41 Eur ir 8,05 proc. procesinių palūkanų dydį iki 6 proc. (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 330 str.).

16Dėl atsakovės2 pareigos pagal ieškinio reikalavimus (ne)solidarumo

  1. Ieškovė nesutinka su teismo sprendimu netaikyti solidarios atsakomybės atsakovės2 atžvilgiu. Teisėjų kolegijos vertinimu, daryti kitokią išvadą nei padaryta skundžiamame sprendime ieškovės apeliacinio skundo motyvais pakankamo pagrindo nėra.
  2. Pagal ieškinyje nurodomas sutartis jų šalimi (pirkėju) yra tik atsakovė1. Sutartys neginčijamos nei kaip tariamos, nei kaip apsimestinės ar kitais pagrindais), ieškovė prašo priteisti nesumokėtas skolas ir iš atsakovės1 kaip šių sutarčių šalies. Jau minėtas 2016 m. balandžio 30 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas ieškovės derintas ir sudarytas tik su atsakove1. Teisėjų kolegijos vertinimu, paminėtos aplinkybės rodo, kad, nepaisant to, jog pagal bendradarbiavimo schemą atsakovė2 teikia užsakymus, ieškovė užsakytas prekes parduoda atsakovei1, ši – atsakovei2, pati ieškovė pirkimo pardavimo sutarties šalimi (pirkėju) laikė būtent atsakovę1, o ne atsakovę2 (priešingu atveju sudarinėti sutartis su atsakove1 nebūtų teisinės prasmės apskritai ir ieškinys turėtų būti reiškiamas tik atsakovei2) ar abi atsakoves su solidaria prievole.
  3. Pažymėtina, kad solidari prievolė atsiranda tik įstatymuose ir sutartyse numatytais atvejais (CK 6.6 str. 1 d.). Kaip minėta, atsakovė2 nėra aptariamų sutarčių šalis. Taigi, jos solidari atsakomybė galėtų kilti tik iš įstatymų ar kitų tarp šalių sudarytų sutarčių. Ieškovė įrodinėja, kad jos ir atsakovės2 elektroninio susirašinėjimo turinys patvirtina oferento (ieškovė) ir akceptanto (atsakovė2) santykius ir tarp jų sudarytą sutartį. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis susirašinėjimas nepatvirtina ieškovės ir atsakovės2 sutarčių sudarymo fakto.
  4. Sutartis galioja, kai šalys susitaria dėl visų esminių sąlygų (CK 6.162 str. 2 d.). Pagal CK 6.167 straipsnio 1 dalį oferta laikomas pasiūlymas sudaryti sutartį, jei jis pakankamai apibūdintas ir išreiškia oferento ketinimą būti sutarties saistomam ir įsipareigojančiam akcepto atveju. Taigi, oferta yra konkretus pasiūlymas sudaryti sutartį tam tikromis pakankamai apibūdintomis sąlygomis.
  5. Pati ieškovė 2015 m. spalio 30 d. elektroniniame laiške nurodė, kad „įmonės praradimus dėl užšaldytų lėšų tikimės kompensuoti toliau bendradarbiaujant ir tiekiant razinas, džiovintas slyvas ir t. t. Manau kad tuos santykius vertėtų įforminti sutartimis (jūs užsisakote pageidaujamą prekę, mes ją nuperkame ir parvežame, Jūs atsiskaitote per sutartyje nustatytą terminą. Mūsų tarpininkavimo marža sudaro 100 USD už toną, bet visa atsakomybė dėl pasirinktų bei pristatytų prekių kokybės atitenka Jums“. Vėlesniame (2015 m. lapkričio 4 d.) susirašinėjime atsakovė2 nurodė prekių kiekius, ieškovė nurodė, kad „...prieš pradedant darbuotis reikės sukonkretinti sumas, laikus, atsakomybes ir t.t.“. Atsakovei2 nurodžius, kad „...atsakomybė už prekių kokybę ir atsiskaitymus yra UAB „Baltic Supply“...“, ieškovė nurodė „Ačiū už informaciją, sąlygas reikėtų numatyti sutartyje. Dėl papildomo investavimo mums reikalingos garantijos. Kokias galite pasiūlyti?“ Į tai atsakovė2 atsakė, kad „garantijos gali būti sutartis. Ką dar pasiūlyti?...<...> Turit nuspręst ar dirbam, ar ne....“. Taigi, paminėtas susirašinėjimas, teisėjų kolegijos vertinimu, teikia pagrindą manyti, kad iš tikrųjų šalys aptarinėjo savo bendradarbiavimo galimybes ir ketino savo santykius įforminti kokia nors (galimai – garantijos) sutartimi. Kartu jo turinys taip pat leidžia spręsti, kad ieškovė šiuose laiškuose tik siekė išsiaiškinti, kokios ją tenkinančios sąlygos numatytinos galimoje sutartyje, ir susirašinėjimą vertino tik kaip informaciją galimai sudarytinai sutarčiai, o ne manė, kad šalys jo metu susitarė ar dėl esminių tarpusavio arba trišalės sutarties sąlygų, ar konkrečiai dėl atsakovės2 solidarios prieš ieškovę atsakomybės su atsakove1 pagal šios ir ieškovės sudarytas sutartis. Šiame kontekste pastebėtina, kad atsakovė2 pagrįstai nurodo, jog iš ieškovės pozicijos bei dėstomų argumentų netgi ir nėra aiškus jos pačios apsisprendimas dėl to, kokią konkrečiai sutartį ji mano esą sudariusi su atsakove2, be to, ir nėra pateikta įrodymų, kad šalių bendradarbiavimo praktikoje sutartys būtų sudarinėjamos tokiu būdu.
  6. Padarius tokią išvadą dėl susirašinėjimo vertinimo, neturi esminės reikšmės ieškovės apeliacinio skundo argumentai dėl CK 6.193, 6.196 straipsniuose numatytų sutarčių sąlygų aiškinimo taisyklių.
  7. Teisėjų kolegijos vertinimu, paminėtos išvados nešalina ir faktas, kad atsakovė2 atliko dalinius mokėjimus už atsakovę1. Tokią trečiojo asmens teisę numato CK 6.50 straipsnis, bet tai savaime nesukuria ieškovės ir atsakovės2 sutartinių santykių ar solidarios atsakovių prievolės pagal sudarytas aptariamas sutartis.
  8. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada dėl solidarios atsakomybės netaikymo atsakovės2 atžvilgiu.

17 Dėl priešieškinio

  1. Kaip minėta, atsakovė1 prašo priteisti nuostolius, kuriuos ji teigia atsakovei2 atlyginusi įskaitymo būdu dėl pagal 2015 m. gegužės 20 d. t. y. ankstesnę nei pirmiau aptartos, sutartį ieškovės pristatytų netinkamos kokybės graikinių riešutų. Priešieškinyje teigiama, kad atsakovė1, gavusi dviem mėnesiais pavėluotai pristatytus riešutus, nedelsiant informavo ieškovę apie blogą jų kokybę. Anot atsakovės1, ieškovė sutiko, kad netinkamos kokybės riešutai pagal galimybes būtų realizuoti prekyboje, o galimus nuostolius padengtų ieškovė.
  2. Pirmosios instancijos teismas priešieškinį atmetė dviem pagrindais: pirma, dėl to, kad praleistas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl parduoto daikto trūkumų pareikšti (CK 1.125 str. 5 d. 2 p.); antra, atsakovės nepateikė pirminių ūkinių finansinių operacijų apskaitos dokumentų, todėl neįrodė nuostolių dydžio.
  3. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškinio atmetimo lemti negalėjo nė vienas iš skundžiamame sprendime teismo nurodytų pagrindų.
  4. Atsakovės1 priešieškinis yra pareikštas dėl žalos atlyginimo ir kildinamas iš to, kad ji atlygino atsakovės2 turėtus nuostolius, kuriuos ši, pasak atsakovės1, patyrė dėl netinkamai įvykdytos ieškovės ir atsakovės1 sutarties. Taigi, atsakovė1 reiškia reikalavimą ieškovei ne kaip pirkėja pardavėjui CK 6.334 straipsnio 1 dalies pagrindu, o kaip asmuo, patyręs dėl ieškovės netinkamai įvykdytos sutarties nuostolių santykiuose su trečiuoju asmeniu (atsakove2), t.y. bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais (CK 6.257 str., 6.280 str.). Todėl teisėjų kolegija sutinka su atsakove1, kad teismas nepagrįstai taikė šešių mėnesių ieškinio senaties terminą, ir spendžia, kad ginčui taikytinas trejų metų senaties terminas kaip ieškiniui dėl žalos atlyginimo (CK 1.125 str. 8 d.).
  5. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad antroji skundžiamame sprendime nurodyta ieškinio atmetimo priežastis (neįrodytas nuostolių dydis), jei nustatomos visos kitos civilinės atsakomybės sąlygos, apskritai negali lemti ieškinio atmetimo. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad „...ginčuose dėl žalos atlyginimo, kai įrodinėjimo dalykas yra žalos dydis, teismas diskrecijos teisę dalyvauti įrodinėjimo procese turi įgyvendinti, atsižvelgdamas į tai, kad nenustačius tikrojo žalos dydžio negali būti teisingai išspręstas šalių ginčas. CK 6.249 straipsnio, reglamentuojančio žalos (nuostolių) nustatymą, 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas; tai reiškia, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012).
  6. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog aplinkybė, kad nekokybiški užkrėsti riešutai buvo gauti atsakovės2 fasavimo ceche 2015 m. rugpjūčio 19 d., įrodyta, taip pat nustatyta, kad ne vėliau kaip kitą dieną dieną atsakovės2 darbuotojai nustatė, kad riešutai nekokybiški, trūkumai (užterštumas kenkėjais) buvo akivaizdūs. Kartu teismas nurodė, kad pardavėjo atsakomybė už parduoto daikto kokybę nėra absoliuti, pretenzijos ieškovei pateiktos tik priešieškinyje, atsakovės nesilaikė protingos komercinės praktikos priimant prekes. Taigi, viena vertus, teismas lyg ir konstatavo netinkamą ieškovės sutartinių sąlygų įvykdymą. Kita vertus, to, kokią reikšmę, sprendžiant dėl ieškovės civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo ir priešieškinio reikalavimo (ne)tenkinimo, (ne)turi kitos paminėtos skundžiamame sprendime nurodytos aplinkybės, teismas taip ir neatskleidė, o priešieškinio atmetimo pagrindu, kaip minėta - nepagrįstai, nurodė praleistą ieškinio senaties terminą.
  7. Sprendimo dalyje atskirai pasisakydamas dėl žalos dydžio neįrodymo, teismas nurodė, jog dėl pirminių ūkinių - finansinių operacijų apskaitos dokumentų nepateikimo yra pagrindas atmesti priešieškinį (jau minėta, kad remiantis vien tokia aplinkybe priešieškinis taip pat negalėjo būti atmestas). Nei šioje sprendimo dalyje, kurioje iš esmės pažodžiui tik perkeltas priešieškinio tekstas apie nuostolių dydį (sprendimo 66-72 punktai), nei kitose sprendimo dalyse civilinės atsakomybės sąlygų visumos (ne)egzistavimo teismas neaptarė. Šiame kontekste pažymėtina, kad žalos atlyginimo bylose jos dydžio nustatinėjimas, jei nekonstatuojama civilinės atsakomybės sąlygų visuma, apskritai neturi teisinės prasmės. Kitaip tariant, šiuo atveju teismas, vertinęs įrodymus ir pasisakęs dėl jų stokos žalos dydžiui nustatyti, visiškai neatskleidė, ar, jo vertinimu, egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos ir neįrodytas liko tik konkretus žalos dydis, ar jų visumos nėra. Jeigu šių sąlygų visumos nėra, tai ieškinys turėtų būti atmestas dėl šios priežasties. Ir priešingai – jei šių sąlygų visuma konstatuotina, ieškinys, nepaisant pateiktų žalos dydį patvirtinančių įrodymų vertinimo pakankamumo/patikimumo aspektu, galėtų būti tenkinamas (visas ar iš dalies), jei nenustatoma atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindų.
  8. Apibendrinant dėl priešieškinio, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nenustatinėjęs civilinės atsakomybės sąlygų visumos egzistavimo ir priešieškinį atmetęs tokiais pagrindais, kurie ieškinio atmetimo lemti negalėjo, neatskleidė bylos priešieškinio dalyje esmės. Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, jog jeigu dėl tirtinų aplinkybių, reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio yra pagrindas išvadai, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reiškia, jog yra pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009).
  9. Todėl ši sprendimo dalis naikintina ir byla toje dalyje perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p.).
  10. Šioje byloje priešieškinis grindžiamas atsakovės2 patirtais nuostoliais, kuriuos atlygino atsakovė1. Atsakovė1 teisiniu atlyginimo pagrindu nurodo CK 6.257 straipsnį, numatantį, kad skolininkas (atsakovė1), pasitelkęs prievolei įvykdyti trečiuosius asmenis (ieškovę), atsako kreditoriui (atsakovei2), kai prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta dėl trečiųjų asmenų kaltės, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato, kad atsako tiesioginis vykdytojas. Taigi, atsakovė1, atlygindama nuostolius, faktiškai pripažino, kad sutartį su atsakove2 įvykdė netinkamai. Todėl, sprendžiant ieškovės atsakomybės prieš atsakovę1 klausimą, turi būti nustatyta, ar atsakovė1 įrodo neteisėtus ieškovės veiksmus, žalos faktą, priežastinį ryšį su jai atsiradusia žala, o ieškovė turi paneigti savo kaltės prezumpciją įrodant, kad žala atsirado ne dėl jos, o dėl pačios atsakovės1 kaltės (ar kitų nuo ieškovės nepriklausančių priežasčių) (CK 6.246-6.249 str.). Konkretų žalos dydį, jei asmuo jo neįrodo, kaip minėta, gali nustatyti ir pats teismas.
  11. Iš naujo nagrinėjant bylą, be kita ko, turėtų būti nustatyta, kada ir kas nustatė prastą riešutų kokybę (priešieškinyje nurodoma prieštaringai, viena vertus, atsakovė1 teigia, kad pristačius riešutus ji apie kokybės trūkumus nedelsiant informavusi ieškovę, kita vertus, nurodo, kad iki pastebint kokybės trūkumus dalis riešutų jau netgi buvo pateikti į prekybą, teismas nurodė, kad užkrėsti riešutai buvo pastebėti atsakovės2 fasavimo ceche); ar riešutų kokybės trūkumai buvo jau perduodant juos atsakovei1 ir tik paaiškėjo vėliau, ar jie atsirado dėl kokių nors kitų priežasčių vėliau; ar nustačius riešutų kokybės trūkumus buvo sudaryti visų (ar atskirų) šalių susitarimai dėl atsakomybės ir rizikos paskirstymo: jei, kaip teigia atsakovė1, buvo susitarimas, kad nuostolius atlygins ieškovė, vertintina, kokie įrodymai tokį susitarimą patvirtina, kodėl tokiu atveju nuostolius atlygino atsakovė1, o jei nebuvo – įvertinti, dėl kieno (ieškovės ir/ar pačios atsakovės1) kaltės atsirado nuostoliai atsakovei2; ar atsakovės1 elgesys priimant nekokybišką prekę iš ieškovės atitiko įstatymų ir šalių sudarytų sutarčių reikalavimus (kas, kam ir kodėl pretenzijas (ne)reiškė, ar buvo laikytasi pretenzijų pareiškimo per protingą laiką reikalavimų ir pan.); kokią tai reikšmę turi sprendžiant ieškovės atsakomybės klausimą. Jei ieškovės civilinės atsakomybės sąlygos būtų nustatytos ir nuo jos atleisti ieškovę nebūtų pagrindo, sprendžiant dėl atlygintinų nuostolių apimties pagrįstumo turėtų būti įvertintas atsakovės1 nuostolių/jų dalies atlyginimo atsakovei2 būtinumo bei apimties pagrįstumas sutartinių santykių bei elgesio parduodant/perkant nekokybišką prekę kontekste; atsakovės2 patirtų nuostolių atlyginimo tretiesiems asmenims pagrįstumas bei realumas; neparduotos ir atsakovei1(jos teigimu) grąžintos riešutų dalies reikšmė nuostolių dydžiui ir kitos reikšmingos tiek civilinės atsakomybės sąlygų, tiek jos apimties nustatymui aplinkybės.
  12. Padarius paminėtas išvadas, teisėjų kolegija nepasisako dėl ieškovės skundo argumentų, susijusių su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, nes šis klausimas spręstinas išnagrinėjus visą bylą iš esmės. Tas pat pasakytina ir apie šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

18Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi,

Nutarė

19Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 12 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas iš dalies, pakeisti - sumažinti priteistą (3 472,78 Eur) palūkanų sumą iki 2 588,41 Eur ir procesinių palūkanų dydį (8,05 proc.) iki 6 proc.

20Panaikinti sprendimo dalis, kuriomis priešieškinis atmestas bei paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, ir šią bylos dalį perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

21Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai