Byla e2S-376-221/2018
Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. Č. atskirąjį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 1 d. ir 2017 m. gruodžio 4 d. nutarčių civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ormėjas“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Business Company“, D. Č., tretiesiems asmenims M. S., A. O. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

3Teismas

Nustatė

4Ginčo esmė

5Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento tarp ieškovės ir atsakovės UAB „Baltic Business Company“ 2016 m. lapkričio 3 d. sudarytą žemės sklypo ir pastatų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. LP-4479, 2017 m. birželio 30 d. tarp atsakovės UAB „Baltic Business Company“ ir atsakovo D. Č. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. LP-3149, taikyti restituciją, priteisti ieškovei iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei UAB „Baltic Business Company“ priklausantį nekilnojamąjį turtą: pastatą-sandėlį, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), pastatą-arkinį sandėlį, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ); areštuoti atsakovui D. Č. priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ). Ieškovė prašyme nurodė, kad, teismui priėmus ieškovei palankų sprendimą ir pripažinus nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis negaliojančiomis bei taikius restituciją, tokio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, kadangi atsakovai gali ginčo objektus perleisti tretiesiems asmenims.

6Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Kėdainių rajono apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 1 d. nutartimi patenkino ieškovės prašymą ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo pas atsakovę UAB „Baltic Business Company“ esantį pastatą-arkinį sandėlį (unikalus Nr. ( - ), adresu: ( - ), vidutinė rinkos vertė – 4 770 Eur), pastatą-sandėlį (unikalus Nr. ( - ), adresu: ( - ), vidutinė rinkos vertė – 1 480 Eur), pas atsakovą D. Č. esantį žemės sklypą (unikalus Nr. ( - ), adresu: ( - ), vidutinė rinkos vertė – 236 Eur), uždraudžiant atsakovams areštuotu turtu disponuoti, areštuotą turtą parduoti, dovanoti, įkeisti, išnuomoti ar bet kokiu kitu būdu perleisti kitiems asmenims, kitaip apsunkinti jo teisinę padėtį ir bloginti turto būklę, tačiau paliekant jį atsakovams saugoti. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra akivaizdžių duomenų, jog pagal ieškovės pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas jai palankus teismo sprendimas. Teismas pažymėjo, kad ieškovė prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nekilnojamajam turtui (sandėliui, arkiniam sandėliui, žemės sklypui), vienas iš ieškinio reikalavimų – įpareigoti atsakovus šį nekilnojamąjį turtą grąžinti ieškovei. Motyvuodamas tuo, kad nekilnojamieji daiktai dėl savo pobūdžio ir eksploatacijos gali prarasti vertę, įvertinęs faktą, jog jų perleidimo atveju galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas būtų apsunkintas ar taptų neįmanomu, teismas sprendė, jog yra būtina taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir areštuoti ginčo nekilnojamąjį turtą. Nurodęs, kad, patikrinus nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, gauta informacija, jog ieškovė neteisingai nurodė nekilnojamojo turto (sandėlio, arkinio sandėlio, žemės sklypo) savininką, išvardinto turto savininkas yra atsakovas D. Č., Kėdainių rajono apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 4 d. nutartimi patenkino ieškovės prašymą, pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, patikslindamas nekilnojamųjų daiktų savininką – areštavo atsakovui D. Č. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamą turtą: pastatą-arkinį sandėlį (unikalus Nr. ( - ), adresu: ( - ), registro Nr. ( - )), pastatą-sandėlį (unikalus Nr. ( - ), adresu: ( - ), registro Nr. ( - )), žemės sklypą (unikalus Nr. ( - ), adresu: ( - ), registro Nr. ( - )), uždraudžiant atsakovui D. Č. areštuotu turtu disponuoti, areštuotą turtą parduoti, dovanoti, įkeisti, išnuomoti ar bet kokiu kitu būdu perleisti kitiems asmenims, kitaip apsunkinti jo teisinę padėtį ir bloginti turto būklę, tačiau paliekant jį atsakovui D. Č. saugoti.

8Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9Atskiruoju skundu atsakovas D. Č. prašo panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 1 d. ir 2017 m. gruodžio 4 d. nutartis. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad statinių būklė šiuo metu yra itin bloga, todėl pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis uždrausta bloginti turto būklę, laikytinos prieštaraujančiomis protingumo principams. Areštavus turtą, apribojus disponavimo teises, atsakovas negali pradėti rekonstruoti turto ar gauti atitinkamų statybos ar kitokių leidimų. Dėl to turto būklė natūraliai dar labiau pablogės, žiemos metu jis gali sugriūti. Teismo draudimo bloginti turto būklę atsakovas negali objektyviai vykdyti dėl statinių itin prasto architektūrinio stovio. Ūkio būdu vykdęs einamąjį remontą, atsakovas D. Č. šiuo metu jau yra pagerinęs turto būklę, tačiau to nepakanka, siekiant turtą išsaugoti žiemos metu. Ieškovė visiškai nepasisako dėl teisingos, teisėtos ir sąžiningos restitucijos taikymo atsakovo D. Č. atžvilgiu. Ieškinyje nėra pagrindžiama, kokiu pagrindu reiškiamas reikalavimas atsakovui D. Č. dėl jo teisėtai sudarytos 2017 m. birželio 30 d. sutarties Nr. LP-3149, kuria jis įgijo šiuo metu areštuotus žemės sklypą ir statinius. Ieškovė neturi duomenų ir įrodymų apie Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka įrodinėtiną atsakovo D. Č. nesąžiningumą, kurio pagrindu būtų galima reikšti ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Be to, ieškinys pareikštas nepagrįstai, į atsakovą D. Č. nesikreipus ikiteismine tvarka. Ieškovei nebuvo juridinio pagrindo reikšti tokį reikalavimą atsakovui, nes sąžiningi tretieji asmenys, pagal atlygintinį sandorį įgiję nuosavybės teise grąžintiną turtą, gali panaudoti šį sandorį prieš asmenį, kuris reikalauja restitucijos. Turto pagerinimui atlikti atsakovas D. Č. kreipėsi į kredito įstaigą, kuri sutiko išduoti kreditą, įkeitus nurodytą turtą, tačiau atsakovas negali gauti kredito, kadangi turtas dėl taikyto arešto negali būti įkeistas kredito įstaigos naudai. Pagal Statybos įstatymą esant disponavimo teisių apribojimui atsakovas D. Č. negali gauti reikiamų statybos leidimo ar vykdyti projektavimo ir statybos darbų, reikalingų turto rekonstrukcijai. Dėl nurodytų aplinkybių ginčijamos nutartys panaikintinos kaip nemotyvuotos ir nepagrįstos. Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

10Teismas

konstatuoja:

11Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Apeliacijos dalykas – teismo nutarčių, kuriomis atsakovo D. Č. atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas – potenciali grėsmė, kad laikinųjų apsaugos priemonių nesiėmus, sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; 2) turi būti nustatyta grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Atsakovas D. Č. kvestionuoja nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumą ir pagrįstumą, tvirtindamas, kad ieškinys atsakovui D. Č. pareikštas nepagrįstai, nėra duomenų apie jo nesąžiningumą, dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių yra grėsmė, kad ginčo statiniai sugrius dėl blogos būklės, be to, nutartis nemotyvuota. Spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas pirmiausia turi nustatyti, ar yra tikimybė, jog bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Jei preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, kartu tampa aišku, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas. Visgi preliminariai vertinant ieškinio pagrįstumą CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatos prasme, pats ieškinys (jo reikalavimų pagrįstumas) nėra nagrinėjamas iš esmės ir teismas netiria bei nevertina ieškinio teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo, nes jie tirtini ir vertintini tik nagrinėjant ginčą iš esmės, o ne sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Tokiu atveju įvertinamas tik tikėtinas ieškinio pagrįstumas. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje preliminaraus ieškinio pagrįstumo įvertinimo klausimu pasisakoma, kad tai nėra ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo vertinimas, kuris atliekamas bylos nagrinėjimo iš esmės metu, ir neturi jokios prejudicinės galios bylos išsprendimui, kadangi ieškovas bylos nagrinėjimo metu turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą ar dalyką, padidinti/sumažinti ieškinio reikalavimus, pateikti naujus įrodymus ir t. t. Tik atlikęs preliminarų ieškinio reikalavimų ir pateiktų įrodymų vertinimą ir padaręs išvadą dėl egzistuojančios ieškiniu pareikštų reikalavimų tenkinimo tikimybės, teismas turėtų spręsti dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo kaip CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo buvimo. Šiame etape teismas turėtų vertinti šią grėsmę patvirtinančias aplinkybes pagal kiekvienam atvejui, priklausomai nuo byloje pareikštų reikalavimų, individualiai taikytinus kriterijus (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų teigti, jog ieškovės ieškinys yra tikėtinai nepagrįstas. Kaip minėta, teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, t. y. atlieka tik preliminarų ieškinio reikalavimų ir pateiktų įrodymų vertinimą, o ne bylos nagrinėjimą iš esmės. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento tarp ieškovės ir atsakovės UAB „Baltic Business Company“ 2016 m. lapkričio 3 d. sudarytą žemės sklypo ir pastatų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. LP-4479, 2017 m. birželio 30 d. tarp atsakovės UAB „Baltic Business Company“ ir atsakovo D. Č. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. LP-3149, taikyti restituciją, priteisti ieškovei iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Iš ieškinio turinio matyti, jog ieškovė suformulavo faktinį ieškinio pagrindą ir ieškinio dalyką, išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, pateikė ieškinio reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus, kurių įrodomoji vertė gali būti nustatyta tik nagrinėjant civilinę bylą iš esmės, o ne pradinėje civilinės bylos stadijoje. Be to, ieškovė 2018 m. sausio 25 d. pirmosios instancijos teismui pateikė patikslintą ieškinį, kuriame patikslino faktinį ieškinio pagrindą ir ieškinio dalyką. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendžia, kad šioje civilinės bylos stadijoje (sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą), kai ginčas dar nėra nagrinėjamas iš esmės, nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovė tikėtinai nepagrindė pareikšto ieškinio reikalavimų, o pirmosios instancijos teismas klaidingai sprendė dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo. Atsakovo D. Č. argumentai dėl jam nepagrįstai pareikšto ieškinio, jo, kaip trečiojo asmens, pagal atlygintinį sandorį įgijusio nuosavybės teise ginčo turtą, sąžiningumo bus vertinami tik bylą nagrinėjant iš esmės ir nėra vertinami klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sprendimo metu. Nesant duomenų apie akivaizdų ieškinio nepagrįstumą, su tuo susiję atskirojo skundo argumentai atmetami. Spręsdamas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo tinkamam įvykdymui egzistavimo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui ieškovė grindė tuo, jog ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų neįmanomas, jei atsakovai ginčo turto objektus perleistų tretiesiems asmenims. Kadangi ginčo turtas šiuo metu priklauso atsakovui D. Č., apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pastarasis bylos nagrinėjimo metu gali ginčo turtą apsunkinti (atsakovas D. Č. atskirajame skunde patvirtina, kad ginčo turtą jis nori įkeisti kredito įstaigai), perleisti jį tretiesiems asmenims, o tai neabejotinai apsunkintų ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Įvertinus nurodytas aplinkybes ir ieškinio dalyką (reikalavimą, pripažinus pirkimo–pardavimo sandorius negaliojančiais, taikyti restituciją), akivaizdu, kad šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas (ginčo turto areštas) yra būtinas, siekiant išsaugoti patį ginčo objektą nepakitusiu, t. y. užtikrinant ginčo šalių status quo (faktinės arba teisinės padėties išsaugojimą). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovas D. Č. atskirajame skunde nenurodė argumentų, nepateikė įrodymų, paneigiančių grėsmę būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, jeigu nebūtų taikomos ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės. Vertindamas atsakovo D. Č. atskirojo skundo argumentus dėl blogos areštuotų statinių būklės ir dėl pritaikytų apribojimų egzistuojančią grėsmę jiems sugriūti, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas D. Č. nepateikė teismui įrodymų, jog dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių kyla tokia grėsmė, todėl šį atskirojo skundo argumentą apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstą. Atsakovo D. Č. į civilinę bylą pateikta 2017 m. gruodžio 12 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis neįrodo dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsiradusio poreikio nuomotis negyvenamąsias patalpas, blogos ginčo statinių būklės, dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių nesančios galimybės užtikrinti jų esamą būklę. Atsakovas D. Č. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai motyvavo skundžiamą nutartį, tačiau apeliacinės instancijos teismas su šiuo atskirojo skundo argumentu nesutinka. Pagal CPK 270 straipsnio 4 dalį teismo procesinis sprendimas turi būti motyvuotas. Jei sprendimas (nutartis) yra be motyvų, tai toks atvejis pripažįstamas absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Šio straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Neišsamių motyvų faktas savaime nėra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas. Neišsamūs motyvai reiškia CPK normų pažeidimą, tačiau toks pažeidimas turi būti vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju viso sprendimo kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2008, 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2012 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012, 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2014). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalyje nustatytos pareigos motyvuoti nutartį, kadangi ištyrė faktines aplinkybes, reikšmingas nagrinėjamam klausimui, skundžiamose teismo nutartyse yra pateikti esminiai motyvai, kuriais vadovaujantis priimtas atitinkamas procesinis sprendimas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų, atsakovas D. Č. atskirojo skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo, todėl jos paliktinos nepakeistos.

13Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

14Palikti nepakeistas Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 1 d. ir 2017 m. gruodžio 4 d. nutartis.

15Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai