Byla e2A-488-302/2018
Dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir viešojo pirkimo sąlygos pripažinimo neteisėta

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvydo Poškaus ir Viginto Višinskio,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo I. O. (I. O.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo I. O. ieškinį atsakovėms Viešųjų pirkimų tarnybai, uždarajai akcinei bendrovei „Estravel Vilnius“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Daigera“ dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir viešojo pirkimo sąlygos pripažinimo neteisėta.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovas I. O. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) pripažinti negaliojančia ab initio (liet. nuo sudarymo momento) 2017 m. vasario 13 d. tarp Viešųjų pirkimų tarnybos bei UAB „Estravel Vilnius“ ir UAB „Daigera“ sudarytą Kelionių į užsienį organizavimo paslaugų viešojo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 11F - 14 (toliau – ir Sutartis); 2) ex officio (liet. savo iniciatyva) išspręsti Sutarties negaliojimo teisinius padarinius (restitucijos taikymą ir / arba baudos perkančiajai organizacijai skyrimą); 3) ex officio išspręsti klausimą dėl viešojo pirkimo „Kelionių užsienyje organizavimo paslaugų pirkimas“, pirkimo Nr. 301364, (toliau – ir Pirkimas) sąlygų 3.1.6 punkto pripažinimo neteisėtu, neproporcingu, nepateisinamu jokiais pagrindais; 4) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškovas nurodė, jog atsakovė Viešųjų pirkimų tarnyba nesilaikė Pirkimo sąlygose nustatytų pasiūlymų vertinimo reikalavimų, pažeidė imperatyviuosius viešųjų pirkimų principus ir sudarė Sutartį su tiekėju, kuris neatitiko Pirkimo sąlygų 3.1.5 punkte nustatyto minimalaus kvalifikacinio reikalavimo. Tiek pasiūlymo pateikimo metu (2016 m. rugsėjo 6 d.), tiek ir Sutarties sudarymo metu nebuvo praėję 3 metai nuo to laiko, kai tiekėjos UAB „Estravel Vilnius“ pasitelkta subtiekėja UAB „Daigera“ įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos nutartimi buvo pripažinta pažeidusia Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – Konkurencijos įstatymas) 5 straipsnį ir jai buvo skirta ekonominė sankcija (bauda). Todėl, ieškovo nuomone, Sutartis turi būti pripažinta niekine, negaliojančia ab initio bei taikyta restitucija, o perkančiajai organizacijai – alternatyvi sankcija (bauda).
  3. Taip pat ieškovas nurodė, jog nei vienas nacionalinis ar tarptautinis teisės aktas nenumato kelionių organizatoriui (kelionių organizavimo paslaugų tarpininkui) kvalifikacinio reikalavimo būti Tarptautinės oro transporto asociacijos (IATA) akredituotu agentu, todėl, jo vertinimu, Pirkimo sąlygų 3.1.6 punkte nustatytas kvalifikacinis reikalavimas tiekėjui būti akredituotu IATA agentu yra nepagrįstas, neproporcingas, nepateisinamas jokiais pagrindais.
  4. Ieškovas pažymėjo, kad turi teisinį suinteresuotumą ginčyti Sutartį bei Pirkimo sąlygas, kadangi pagal individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. 067681 jam suteikta teisė vykdyti kelionių agentūrų, ekskursijų organizatorių, išankstinio užsakymo paslaugų ir susijusią veiklą. Nors aptariamos paslaugos sudaro tik dalį Pirkimu siektų įgyti paslaugų, tačiau ieškovas, dalyvaudamas naujame viešajame pirkime, ne tik galės pateikti lygiavertį IATA pažymėjimui dokumentą, bet ir pasitelkti jungtinės veiklos partnerį arba subrangovą kitai pirkimo daliai.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 5 d. sprendimu ieškinį atmetė.
  2. Teismas sprendė, jog visų pirma nustatytina aplinkybė ar ieškovas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 93 straipsnio 1 dalimi, turi teisę reikšti byloje pateiktus reikalavimus, t. y. ar jis laikytinas tiekėju VPĮ prasme ir turi teisinį suinteresuotumą Pirkime. Nagrinėdamas šią aplinkybę teismas nustatė, kad Pirkimo objektas yra kelionių užsienyje organizavimo paslaugos, o tiekėjas, siekiantis teikti šias paslaugas, turi turėti teisę verstis kelionių organizavimo veikla. Ieškovo pateiktoje individualios veiklos pažymoje nurodyta veiklos, su kuria jis sieja savo teisę teikti perkamas paslaugas, deklaravimo data – nuo 2017 m. sausio 2 d., tuo tarpu Pirkimas buvo paskelbtas 2016 m. rugpjūčio 23 d., o pasiūlymai jame turėjo būti pateikti iki 2016 m. rugsėjo 7 d., 10 val. Teismo vertinimu, tai reiškia, kad nei Pirkimo paskelbimo, nei pasiūlymų vertinimo metu ieškovas neturėjo teisės vykdyti veiklą, susijusią su Pirkimo objektu. Be to, iš Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo (toliau – Turizmo įstatymas) 4 straipsnio 1 ir 2 dalių matyti, kad kelionių organizavimo paslaugas teikia kelionių organizatoriai, turintys Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos (toliau – ir VTD) išduotą kelionių organizatoriaus pažymėjimą. Iš VTD tinklapyje pateiktos informacijos matyti, kad ieškovas tokio pažymėjimo neturi, nes nėra nurodytas viešame kelionių organizatorių sąraše. Jokių kitų duomenų įrodančių, kad atitinka kelionių organizatoriams keliamus reikalavimus, ieškovas teismui taip pat nepateikė. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas laikė, kad ieškovo I. O. suinteresuotumas ginčo dalyku nebuvo įrodytas ir dėl to jis neturėjo teisės reikšti šio ieškinio.
  3. Pasisakydamas dėl ginčijamo Pirkimo sąlygų 3.1.6 punkto teismas pažymėjo, kad VPĮ suteikia teisę perkančiajai organizacijai savarankiškai nustatyti Pirkimo sąlygas. Aptariamo Pirkimo sąlygos buvo skelbiamos viešai ir suinteresuoti asmenys galėjo laisvai teikti savo pasiūlymus arba pretenzijas, tačiau ieškovas paskelbtų pirkimo sąlygų nekvestionavo, pretenzijų įstatymo nustatytais terminais nereiškė, išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos nesilaikė. Teisė kvestionuoti pirkimo sąlygas po pirkimo sutarties sudarymo įstatyme nenumatyta, tuo tarpu ieškovas šį reikalavimą pareiškė dublike ne tik po to, kai buvo sudaryta Sutartis, bet tada kai ji buvo nutraukta ir paaiškėjo, kad pagal Pirkimo sąlygas naujas pirkimas nebus skelbiamas.
  4. Minėtos aplinkybės, teismo vertinimu, sudaro pagrindą ieškinį atmesti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 str.).
  5. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad, nors ieškinys atmestas nenustačius ieškovo reikalavimo teisės, būtent ieškovo pareikšto ieškinio pasekme buvo atsakovės Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimas nutraukti tarp atsakovių sudarytą Sutartį, kadangi UAB „Daigera“ neatitiko tiekėjams nustatyto kvalifikacinio reikalavimo. Taigi, vadovaudamasis teisės principais, bei atsižvelgęs į priežastis, dėl kurių susidarė šalių bylinėjimosi išlaidos, teismas sprendė, kad šiuo atveju nėra pagrindo tenkinti nei vienos iš šalių prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

9

  1. Ieškovas I. O. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 5 d. sprendimo dalį, kurioje ieškinys atmestas, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pateikia šiuos esminius nesutikimo su pirmos instancijos teismo sprendimu argumentus:
    1. Nors skundžiamame sprendime teismas iš esmės konstatavo Sutarties prieštaravimą imperatyvioms įstatymo normoms (dėl ko perkančioji organizacija ją faktiškai ir nutraukė), tačiau vis tiek nutarė ieškinį atmesti. Konstatavęs šią aplinkybę teismas turėjo arba tenkinti ieškinį arba ex officio spręsti dėl imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančio (niekinio) sandorio negaliojimo teisinių pasekmių.
    2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas neturi teisinio subjektiškumo šios bylos baigtimi. Byloje esanti individualios veiklos vykdymo pažyma įrodo, kad ieškovas turi teisę užsiimti kelionių agentūrų, ekskursijų organizatorių, išankstinio užsakymo paslaugų ir susijusia veikla. Lietuvos teismų praktikoje tiekėjų teisinis subjektiškumas pripažįstamas ir tuomet, kai ieškovų veikla yra tik iš dalies susijusi su viešojo pirkimo objektu. Be to, pagal Pirkimo sąlygų 3.1.4 punktą tiekėjas savo kvalifikaciją gali įrodyti ne tik VTD išduotu pažymėjimu, bet ir kitais dokumentais arba priesaikos deklaracija, liudijančia tiekėjo teisę verstis atitinkama veikla. Ieškovo pateikta individualios veiklos vykdymo pažyma atitinka minėtą kitų dokumentų sąvoką.
    3. Kadangi Viešųjų pirkimų tarnyba yra juridinis asmuo, o jos darbuotojai nėra laikomi „turistais“, tai Sutarties sudarymui Turizmo įstatymas iš viso nėra taikomas ir, atitinkamai, tiekėjams neturi būti keliamas reikalavimas turėti VTD pažymėjimą.
    4. Pirkimo sąlygų 3.1.6 p. nustatytas reikalavimas tiekėjui turėti IATA pažymėjimą yra akivaizdžiai nepagrįstas bei neteisėtas, kadangi tos pačios Pirkimo sąlygos leidžia tiekėjams siūlyti ir aviakompanijų nesančių IATA narėmis aviabilietus. Be to, perkančiosios organizacijos teisės reikalauti iš dalyvių būti tam tikros tarptautinės organizacijos akredituotu agentu VPĮ nenustato.
    5. Net ir nenustatęs ieškovo teisinio subjektiškumo, tačiau konstatavęs, kad Sutartis prieštarauja imperatyvioms teisės normoms ir yra niekinė, teismas privalėjo ex officio išspręsti klausimą dėl jos negaliojimo teisinių padarinių.
  2. Atsakovė Viešųjų pirkimų tarnyba atsiliepime su pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka, prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos pagrindinius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:
    1. Viešojo pirkimo organizavimo metu ieškovas neturėjo teisės verstis kelionių organizavimo veikla, todėl jis pagrįstai teismo laikytas neturinčiu teisinio subjektiškumo. Vien individualios veiklos vykdymo deklaravimas įsigyjant pažymą nereiškia, kad asmuo turi teisę šią veiklą vykdyti, kadangi specialūs įstatymai gali nustatyti ir kitus reikalavimus. Taip yra ir šiuo atveju – Turizmo įstatymas nustato specialų reikalavimą kelionių organizatoriui turėti VTD išduotą pažymėjimą.
    2. Ieškovo argumentas, kad pagal teisės aktų reikalavimus Pirkimo objektui (paslaugai) įvykdyti iš viso nėra būtina turėti VTD išduotą pažymėjimą, yra nepagrįstas, neatitinka teisės aktuose nustatytų taisyklių.
    3. Ieškovas ne tik neturi teisės ginčyti Pirkimo sąlygų dėl subjektiškumo nebuvimo, bet ir dėl to, kad jos turėjo būti ginčijamos jų paskelbimo metu.
    4. Iš esmės visus neužsakomuosius ir ne poilsinius skrydžius Vilniaus oro uoste vykdo oro linijų bendrovės – IATA narės, todėl reikalavimas būti šios organizacijos nariu yra proporcingas bei teisingas.
    5. Reikalavimas taikyti sutarties negaliojimo teisinius padarinius nėra savarankiškas, todėl nepripažinęs sutarties negaliojančia teismas neturėjo ir pareigos spręsti dėl jos negaliojimo teisinių padarinių.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

12

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos ieškovo apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d.). Taigi teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde išdėstytus faktinius bei teisinius aspektus.
  2. Atsižvelgus į tai, jog ginčijamas Pirkimas buvo paskelbtas ir vykdomas vadovaujantis VPĮ redakcija, galiojusia iki 2017 m. liepos 1 d., būtent minėta VPĮ redakcija taikytina ir nagrinėjant šį ginčą (Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. 1491 pakeitimo įstatymo 4 str. 1 ir 7 d.).

13Faktinės aplinkybės

  1. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė Viešųjų pirkimų tarnyba vykdė mažos vertės pirkimą „Kelionių užsienyje organizavimo paslaugų pirkimas“, Pirkimo numeris 301364. Su pirkimo laimėtoju UAB „Estravel Vilnius“ 2017 m. vasario 13 d. buvo sudaryta kelionių užsienyje organizavimo paslaugų viešojo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 11 F-14. Ieškovas I. O. 2017 m. balandžio 7 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti Sutartį negaliojančia. 2017 m. birželio 1 d. dublike ieškovas suformulavo papildomus reikalavimus teismui ex officio taikyti Sutarties negaliojimo teisinius padarinius bei ex officio spręsti dėl Pirkimo sąlygų 3.1.6. p. pripažinimo neteisėtu.
  2. 2017 m. gegužės 5 d., bylą jau nagrinėjant teisme, atsakovės Viešųjų pirkimo tarnybos iniciatyva Sutartis buvo nutraukta paaiškėjus, kad UAB „Estravel Vilnius“ pasitelkta subtiekėja UAB „Daigera“ neatitinka Pirkimo sąlygų 3.1.5 p. nustatyto reikalavimo.
  3. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį atmetė konstatavęs, kad jis neturi teisinio suinteresuotumo reikšti tokio pobūdžio ieškinį. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriame, be kitų argumentų, taip pat ginčija ir šią teismo konstatuotą aplinkybę. Kadangi nuo jos iš esmės priklauso tai ar kiti ieškovo argumentai bus nagrinėjami, teismas visų pirma ir pasisako dėl šios aplinkybės.

14Dėl ieškovo teisės ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus

  1. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, kad ieškovas nėra potencialus tiekėjas Pirkime ir dėl to neturi teisinio suinteresuotumo reikši ieškinį šioje byloje, apeliantas nurodo, kad tiekėjas savo galimybę verstis Pirkimu siekiamomis įgyti pasaugomis pagal Pirkimo sąlygų 3.1.4 punktą gali įrodyti ne tik VTD išduotu pažymėjimu, bet ir kitais dokumentais arba priesaikos deklaracija. Tuo tarpu ieškovo pateikta individualios veiklos vykdymo pažyma ir atitinka minėtą kitų dokumentų sąvoką, todėl teismas neturėjo jo kvalifikacijos vertinti kaip netinkamos pirkimui. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, šalių ginčui aktualų teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, šiuos ieškovo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
  2. Kasacinio teismo praktikoje suformuota nuosekli bendrųjų ir specialiųjų teisės normų (pvz., VPĮ) aiškinimo praktika dėl asmens teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo laikantis įstatymuose įtvirtintos tvarkos. Viena svarbiausių šios teisės naudojimosi prielaidų – asmens teisinis suinteresuotumas apginti pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę ar įstatymų saugomą interesą. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (žr. plačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009 ir joje nurodytą Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo ir kasacinio teismo praktiką). Taigi teisė į teisminę gynybą pripažįstama tik tokiems asmenims, kurių teisės ar teisėti interesai yra pažeisti ar ginčijami. Tačiau jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, jog pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, kad jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009).
  3. Viešųjų pirkimų teisinių santykių kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl tiekėjų teisinio suinteresuotumo ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus ir sprendimus šiems kasacinio teismo, inter alia remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) praktika, pripažinta plati teisė ginti interesus teisme. Pagrindinis tiekėjo teisinį suinteresuotumą identifikuojantis kriterijus – siekis sudaryti viešojo pirkimo sutartį, t. y. šio intereso gynimas, kai dėl perkančiosios organizacijos veiksmų atitinkamas tiekėjas neteisėtai ribojamas ar jam neleidžiama sudaryti sutarties, arba turtinės padėties atkūrimas, ypač kai šio intereso jau nebeįmanoma įgyvendinti. Aptariamas kriterijus (interesas viešojo pirkimo sutartimi) aiškintinas plačiai, siekiant tiekėjams užtikrinti pažeistų teisių gynybos veiksmingą įgyvendinimą (žr. plačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
  4. Teisingumo Teismo pažymėta, kad perkančiosios organizacijos sprendimų peržiūros procedūra turi būti prieinama bent jau kiekvienam asmeniui, kuris yra ar buvo suinteresuotas, jog su juo būtų sudaryta viešojo pirkimo sutartis, ir kuris dėl tariamo pažeidimo gali arba galėjo patirti žalą nuo to momento, kai perkančioji organizacija išreiškė savo valią, galinčią lemti teisinius padarinius. Tam, kad būtų galima pasinaudoti perkančiosios organizacijos sprendimų, priimtų iki viešojo pirkimo sutarties sudarymo, peržiūrėjimo procedūromis, pakanka parodyti teisinį suinteresuotumą dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo ir tiekėjui net nebūtina turėti formaliojo dalyvio ar kandidato statuso (žr. Teisingumo Teismo 2005 m. sausio 11 d. Sprendimą Stadt Halle ir RPL Lochau, C-26/03, Rink. 2005, p. I-1).
  5. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad teismai, nepriklausomai nuo subjekto teisinės ir faktinės padėties viešojo pirkimo procedūrose, privalo visada įvertinti, ar toks subjektas yra suinteresuotas skundžiamos viešojo pirkimo sutarties sudarymu, įskaitant ir tuos atvejus, kai, pripažinus skundžiamą sutartį negaliojančia, jis pagrįstai galėtų tikėtis, jog iš naujo vykdomos viešojo pirkimo procedūros leis jam konkuruoti su kitais tiekėjais dėl naujos viešojo pirkimo sutarties sudarymo. Pagal kasacinio teismo praktiką teisinis suinteresuotumas viešojo pirkimo sutarties sudarymu reiškia tiekėjo suinteresuotumą gauti finansinį atlygį už suteiktas paslaugas, pristatytas prekes ar atliktus darbus, tačiau nereiškia [tik jo ar kito subjekto] naudos ar kitokio pobūdžio suinteresuotumo pirkimo rezultatu, kaip tokiu (pirmiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009).Vadinasi, tiekėjui, kuris tokio intereso neturi ar šis nėra pažeistas, nepripažįstamas teisinis suinteresuotumas ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2014).
  6. Nagrinėjamu atveju byloje sprendžiant klausimą dėl ieškovo teisinio suinteresuotumo kilo ginčas dėl to ar į bylą pateikta individualios veiklos pažyma yra pakankama įrodyti apelianto atitikimą Pirkimo sąlygų 3.1.4 p. reikalavimui. Minėtoje Pirkimo sąlygoje buvo nustatytas reikalavimas tiekėjui turėti teisę verstis kelionių organizavimo veikla, kuri reikalinga sutarčiai vykdyti. Pagrįsti šį kvalifikacinį reikalavimą tiekėjas galėjo pateikdamas VTD išduotą pažymėjimą, kad tiekėjas turi teisę teikti Pirkimo objekte nustatytas paslaugas, ar atitinkamos užsienio institucijos (profesinių ar veiklos tvarkytojų, valstybės įgaliotų institucijų pažymas, kaip yra nustatyta toje valstybėje, kurioje teikėjas registruotas) išduotą dokumentą, ar kitus dokumentus, patvirtinančius tiekėjo teisę teikti Pirkimo objekte nustatytas paslaugas, arba priesaikos deklaraciją, liudijančią tiekėjo teisę verstis atitinkama veikla. Nors, ieškovo manymu, individualios veiklos pažyma laikytina minėtoje Pirkimo sąlygoje nurodytu „kitu dokumentu“, pagrindžiančiu ieškovo teisę verstis kelionių organizavimo veikla, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiu argumentu sutikit negali.
  7. Individualios veiklos pažyma išduodama asmenims, vykdantiems individualią veiklą, ir yra skirta apskaičiuoti mokesčiams, mokamiems už tokios veiklos vykdymą. Deklaruoti tokios veiklos vykdymą, išsiimdamas individualios veiklos pažymą, gali iš esmės bent kuris Lietuvos Respublikos pilietis, atitinkantis įstatymuose nustatytus reikalavimus. Tačiau aptariama pažyma suteikia tik galimybę, bet ne teisę asmeniui vykdyti tam tikrą veiklą, kurios vykdymui teisės aktuose yra numatyti specialūs reikalavimai. Tuo tarpu, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Turizmo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad kelionių organizavimo paslaugas teikia kelionių organizatoriai, o 4 straipsnio 2 dalyje – kad vykdyti kelionių organizatoriaus veiklą gali (.....) asmuo, turintis Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos išduotą kelionių organizatoriaus pažymėjimą, patvirtinantį teisę vykdyti kelionių organizatoriaus veiklą. Ieškovas VTD pažymėjimo teismui nepateikė, be to jis nėra nurodytas ir VTD tinklapyje viešai skelbiamame kelionių organizatorių sąraše. Aplinkybė, jog Pirkimo sąlygos leido tiekėjams pateikti ir VTD pažymėjimui lygiavertį dokumentą, nereiškia, kad tokiu dokumentu laikytina individualios veiklos pažyma. Minėta Pirkimo sąlyga nustatė galimybes Pirkime dalyvauti užsienio tiekėjams, o ne įrodinėti galimybę veikti atitinkamoje rinkoje iš esmės bet kokių dokumentų pagrindu. Dėl šių priežasčių apelianto argumentai, susiję su individualios veiklos pažymos tinkamumu įrodinėjant savo kvalifikaciją, atmestini, o pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovo teisinis suinteresuotumas byla šiuo atveju neegzistuoja, laikytinas pagrįstu.

15Dėl Pirkimo sąlygų ginčijimo

  1. Skunde ieškovas, pasisakydamas dėl savo suinteresuotumo, taip pat iš esmės kvestionuoja jau aukščiau aptartą Pirkimo sąlygų 3.1.4 p. nurodydamas, kad Viešųjų pirkimų tarnyba yra juridinis asmuo, o jos darbuotojai nėra laikomi „turistais“, tai Sutarties sudarymui Turizmo įstatymas iš viso nėra taikomas ir, atitinkamai, tiekėjams neturi būti keliamas reikalavimas turėti VTD pažymėjimą. Taip pat ieškovas ginčija ir Pirkimo sąlygų 3.1.6 p. nustatytą reikalavimą tiekėjui turėti IATA pažymėjimą, kadangi tos pačios Pirkimo sąlygos leidžia tiekėjams siūlyti ir aviakompanijų nesančių IATA narėmis aviabilietus. Be to, perkančiosios organizacijos teisės reikalauti iš dalyvių būti tam tikros tarptautinės organizacijos akredituotu agentu VPĮ nenustato.
  2. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog VPĮ V skyrius nustato specialią privalomą ikiteisminę ginčų nagrinėjimo tvarką, kurios tiekėjai privalo laikytis siekdami ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus viešajame pirkime. Šiuo atveju ieškovas ginčija jau užbaigto viešojo pirkimo sąlygas ne tik neturėdamas teisinio suinteresuotumo, tačiau ir nesilaikęs privalomos ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos, be to, reikalavimą dėl Pirkimo sąlygų 3.1.6 p. pripažinimo neteisėtu iš viso pareiškęs tik dublike pirmosios instancijos teisme. Nors tokių reikalavimų pareikšimas sudaro savarankišką pagrindą bylą šioje dalyje nutraukti (CPK 293 str. 2 p.), tačiau atsižvelgus į pirmosios instancijos teismo priimtą procesinė sprendimą – ieškinys atmestas, teismas laiko, kad nėra pagrindo jo keisti.

16Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

  1. Skunde ieškovas taip pat nurodo, kad, konstatavęs Sutarties prieštaravimą imperatyvioms įstatymo normoms, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo ieškinį atmesti, o turėjo pareigą jį tenkinti arba ex officio spręsti dėl imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančio (niekinio) sandorio negaliojimo teisinių padarinių.
  2. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nekonstatavo Sutarties prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms, o ieškovo ieškinį atmetė, pripažinęs pastarąjį netinkamu ieškovu, t.y. neturinčiu reikalavimo teisės, todėl ieškovui bylinėjimosi išlaidos neturi būti atlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tiesiog spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teismas laikė, kad atsakovei Viešųjų pirkimų tarnybai savarankiškai nutraukus sutartį dėl kitų ieškovo ieškinyje nurodytų argumentų, byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos neturi būti perskirstomos. Atmetęs reikalavimą dėl sandoriu pripažinimo negaliojančiu, teismas neturėjo ir pareigos ex officio spręsti dėl imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančio (niekinio) sandorio negaliojimo teisinių padarinių, kadangi tai yra išvestinis reikalavimas, priklausantis nuo pagrindinio reikalavimo išnagrinėjimo rezultato.

17Dėl procesinės bylos baigties

  1. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

18Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str.).
  2. Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą (apeliacinis skundas netenkinamas), ieškovo I. O. apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tuo tarpu atsakovė Viešųjų pirkimų tarnyba įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui nepateikė, todėl klausimas dėl jų atlyginimo nesprendžiamas.

19Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

20Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai