Byla AS-1080-552/2015
Dėl Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos 2015 m. gegužės 19 d. sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), rašytiniame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo R. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovui dėl Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos 2015 m. gegužės 19 d. sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas: panaikinti Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2015 m. gegužės 19 d. sprendimą Nr. (6.16)A2-618 (toliau – ir Sprendimas Nr. (6.16)A2-618) ir įpareigoti Departamentą iš naujo iš esmės išnagrinėti skundus dėl bankroto administratoriaus UAB „Bankroto ir verslo konsultacijų centras“ veiksmų (neveikimo).

5Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 25 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną administracinio proceso tvarka.

6Teismas, vadovaudamasis bylos duomenimis, nustatė, kad pareiškėjas 2015 m. kovo 30 d. skundu ir 2015 m. balandžio 13 d. patikslintu skundu kreipėsi į Departamentą, kad būtų atliktas bankroto administratoriaus UAB „Bankroto ir verslo konsultacijų centras“, administruojančio BUAB „HELES GROUP“, veiklos patikrinimas ir administratoriui skirta nuobauda, o esant jau galiojančiai nuobaudai – kreiptasi į Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių atestacijos komisiją dėl bankroto administratoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimo. Ginčijamu Sprendimu Nr. (6.16)A2-618 Departamentas informavo pareiškėją, kad atlikus patikrinimą pateiktų skundų pagrindu nenustatyta, jog administratorius (UAB „Bankroto ir verslo konsultacijų centras“), administruodamas BUAB „HELES GROUP“ bankroto procedūrą, netinkamai vykdė savo pareigas ir pažeidė įmonių bankroto procesą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas.

7Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 14, 15 ir 16 dalimis, kuriose įtvirtintos skirtingos asmenų kreipimosi į viešojo administravimo institucijas formos ir būdai, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas Departamentui pateikė ne prašymą (skundą) dėl jo pažeistų teisių ir teisėtų interesų, o pranešimą (informaciją) apie galimai padarytą tarnybinį nusižengimą. Todėl institucija nagrinėjamu atveju sprendžia dėl savo teisių ar teisėtų interesų galimo pažeidimo ir turi tik pareigą informuoti asmenį, pranešusį apie galimą nusižengimą, kaip reaguota į jo pranešimą. Toks institucijos pranešimas pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių, t. y. nėra suteikiamos jam jokios naujos teisės ir (ar) sukuriamos pareigos. Atsižvelgęs į nustatytas faktines aplinkybes ir remdamasis anksčiau išdėstytais motyvais, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas neturi teisinio subjektiškumo reikalauti nuobaudos paskyrimo bankroto administratoriui.

8II.

9Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 25 d. nutartį ir grąžinti pareiškėjo skundo dėl Departamento sprendimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

10Pareiškėjas pažymi, kad nagrinėjamu atveju skundas teismui buvo pateiktas dėl viešojo administravimo subjekto, t. y. Departamento sprendimo. Ginčo pagrindas yra administracinis aktas, o tai atitinka ginčo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte, sampratą ir požymius, todėl šis ginčas nagrinėtinas administraciniame teisme. Minėtus argumentus patvirtina ir administracinių teismų praktika, kadangi administraciniai teismai nuolat nagrinėja fizinių, juridinių asmenų skundus dėl Departamento sprendimų. Nurodo, kad nekvestionavo Departamento kompetencijai priskirtų klausimų, o skundą grindė tuo, kad Departamentas nepagrįstai sprendime pasisakė dėl pareiškėjo teisių BUAB „HELES GROUP“ bankroto procese, ir tai turėjo tiesioginės įtakos pareiškėjo, kaip BUAB „HELES GROUP“ kreditoriaus, teisėms. Pirmosios instancijos teismas taip pat nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, pagal kurią skundo priėmimo stadijoje administracinis teismas nevertina, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, todėl neturi teisės atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos. Pabrėžia, kad Departamentas sprendime nurodė sprendimo apskundimo tvarką, kreipiantis į teismą, todėl nepagrįstai apribojus pareiškėjo galimybes kreiptis į teismą, pareiškėjas negalės apginti savo teises kitu būdu ir Departamento sprendimas liks galioti. Pareiškėjas savo skundą taip pat grindžia savarankišku teisiniu pagrindu – Departamento padarytais procedūriniais pažeidimais, atliekant neplaninį bankroto administratoriaus UAB „Bankroto ir verslo konsultacijų centras“ veiklos patikrinimą.

11Teisėjų kolegija

konstatuoja:

12III.

13Pareiškėjas R. M. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta priimti nagrinėti pareiškėjo reikalavimą panaikinti Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos 2015 m. gegužės 19 d. sprendimą Nr. (6.16)A2-618. Minėtą nutartį Vilniaus apygardos administracinis teismas grindė tuo, kad aptariamas Departamento sprendimas pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių.

14Pareiškėjo atskirąjį skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija pažymi, kad vienas iš reikalavimų, įgyvendinant teisę kreiptis į administracinį teismą, yra suinteresuoto asmens kreipimasis dėl teisės ar įstatymų saugomo intereso pažeidimo. Suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta jo (pareiškėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1157/2009). Reikalavimas dėl suinteresuotumo paduoti skundą ar prašymą kildinamas iš Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendrosios nuostatos, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Be to, pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

15Viešojo administravimo srityje priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinimas administraciniuose teismuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies bei 22 straipsnio 1 dalies nuostatų, reguliuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-121/2004).

16Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, todėl jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).

17Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo laikyti pagrįstais pareiškėjo argumentus, kad Departamento sprendimo priėmimas jo teisėms ir pareigoms galėjo turėti įtakos. Teisėjų kolegijos vertinimu, Departamento sprendimas nagrinėjamu atveju galėjo sukelti pasekmes tik UAB „Bankroto ir verslo konsultacijų centras“, kurios veiksmuose atliekant BUAB „HELES GROUP“ bankroto administravimą nustačius pažeidimus, UAB „Bankroto ir verslo konsultacijų centras“ galėjo būti skiriamos poveikio priemonės (pvz., nuobauda). Tuo tarpu Departamentui priėmus vienokį ar kitokį sprendimą dėl bankroto administratoriaus veiksmų administruojant bankroto procedūrą kitų asmenų, išskyrus bankroto administratoriaus, teisėms ir pareigoms padariniai nekylą.

18Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju Departamentas turėjo pareigą tik informuoti apie galimą pažeidimą administruojant BUAB „HELES GROUP“ bankrotą pranešusį pareiškėją, kaip reaguota į jo pranešimą (Viešojo administravimo įstatymo 34 straipsnio 2 dalis).

19Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 25 d. nutartyje nėra jokių teiginių ar išvadų apie Departamento sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą. Pirmosios instancijos teismas nutartyje išdėstė Departamento sprendimo esmę, susilaikydamas nuo jo vertinimo. Todėl teisėjų kolegija laiko nepagrįstu, pareiškėjo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas skundo priėmimo stadijoje vertino aptariamo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą.

20Apibendrinus tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bylos aplinkybes ir teisės normas, reglamentuojančias skundo padavimo dėl pažeistų asmens teisių administraciniam teismui nuostatas, dėl to priėmė iš esmės teisingą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

21Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

22pareiškėjo R. M. atskirąjį skundą atmesti.

23Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

24Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su... 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 25 d. nutartimi... 6. Teismas, vadovaudamasis bylos duomenimis, nustatė, kad pareiškėjas 2015 m.... 7. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2... 8. II.... 9. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus... 10. Pareiškėjas pažymi, kad nagrinėjamu atveju skundas teismui buvo pateiktas... 11. Teisėjų kolegija... 12. III.... 13. Pareiškėjas R. M. prašo panaikinti pirmosios instancijos... 14. Pareiškėjo atskirąjį skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija pažymi, kad... 15. Viešojo administravimo srityje priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne... 16. Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad... 17. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo laikyti... 18. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad... 19. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio... 20. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų... 21. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 22. pareiškėjo R. M. atskirąjį skundą atmesti.... 23. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 25 d. nutartį... 24. Nutartis neskundžiama....