Byla 2-1416/2012
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-2108-585/2012, kuria patvirtintas patikslintas uždarosios akcinės bendrovės ,,Swedbank lizingas“ kreditorinis reikalavimas uždarosios akcinės bendrovės ,,Mano tikslas“ bankroto byloje

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Gintaro Pečiulio ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Mano tikslas“ administratoriaus bei kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-2108-585/2012, kuria patvirtintas patikslintas uždarosios akcinės bendrovės ,,Swedbank lizingas“ kreditorinis reikalavimas uždarosios akcinės bendrovės ,,Mano tikslas“ bankroto byloje.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskiruosius skundus,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Vilniaus apygardos teismas 2009 m. birželio 11 d. nutartimi UAB „Mano tikslas“ iškėlė bankroto bylą, įmonės administratoriumi paskyrė Vytautą Balkevičių.

5Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi patvirtino UAB „Swedbank lizingas“ 30 586,47 Lt kreditorinį reikalavimą.

62011 m. balandžio 6 d. UAB „Swedbank lizingas“ kreipėsi į UAB „Mano tikslas“ bankroto administratorių V. Balkevičių dėl patikslinto 776 808,47 Lt kreditorinio reikalavimo bankroto byloje patvirtinimo, nurodydamas, kad nutraukus lizingo sutartį ir susigrąžinus lizingo objekto valdymą, šis objektas (komercinės paskirties patalpos) buvo parduotas už mažesnę, negu jo vertė pagal lizingo sutartį kaina, todėl reikalavo papildomai patvirtinti padidėjusį kreditorinį reikalavimą – 227 711,01 Lt nuostolį iš pardavimo, 299 605,38 Lt neapmokėtą skolos likutį pagal finansavimo sutartį LT035177 ir 191 735,71 Lt neapmokėtą skolos likutį pagal finansavimo sutartį LT040268 bei 30 257,90 Lt papildomų išlaidų, susijusių su turto atsiėmimu ir pardavimu.

72011 m. gegužės 6 d. kreditorius UAB „Swedbank lizingas“ gavo bankroto administratoriaus prieštaravimus dėl pareikšto 776 808,47 Lt kreditorinio reikalavimo patikslinimo. 2011 m. birželio 8 d. raštu bankroto administratorius nurodė UAB „Swedbank lizingas“ su kreditorinio reikalavimo patikslinimu kreiptis į Viliaus apygardos teismą.

8Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 29 d. nutartimi tenkino administratoriaus Vytauto Balkevičiaus prašymą dėl atstatydinimo iš BUAB „Mano tikslas“ bankroto administratoriaus pareigų ir BUAB „Mano tikslas“ administratoriumi paskyrė UAB „Vantolina“.

92012 m. liepos 12 d. Vilniaus apygardos teisme buvo gautas kreditoriaus UAB „Swedbank lizingas“ prašymas dėl kreditorinio reikalavimo patikslinimo, kuriuo kreditorius prašė teismo patvirtinti patikslintą reikalavimą bendrai 776 808,47 Lt sumai.

10II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

11Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gegužės 11 d. nutartimi patvirtino patikslintą bendrą UAB „Swedbank lizingas“ 285 467,38 Lt kreditorinį reikalavimą UAB „Mano tikslas“ bankroto byloje, likusioje dalyje reikalavimus dėl kreditorinio reikalavimo atmetė.

12Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 2011 m. liepos 12 d. kreditorius UAB „Swedbank lizingas“ kreipėsi į teismą dėl patikslinto kreditorinio reikalavimo patvirtinimo. Taip pat pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad teismas 2009 m. birželio 11 d. nutartimi iškėlęs UAB „Mano tikslas“ bankroto bylą, nustatė 40 dienų terminą kreditoriniams reikalavimams pateikti.

13Teismas pažymėjo, kad pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 4 dalies 5 punktą teismas, iškėlęs bankroto bylą, teismas nustato ne ilgesnį kaip 45 dienų terminą nuo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo kreditoriniams reikalavimams, atsiradusiems iki bankroto bylos iškėlimo dienos, pateikti. Teismas pažymėjo, jog ĮBĮ tiesiogiai numato, kad terminas nustatomas pareikšti reikalavimams tik dėl tų kreditorinių reikalavimų, kurie atsirado iki bankroto bylos iškėlimo dienos.

14Teismas nustatė, kad iki bankroto bylos iškėlimo dienos visos šalių sudarytos sutartys buvo nutrauktos, todėl buvo atsiradę ir kreditoriui aiškūs visi reikalavimai, kurie kildinami iš neįvykdytų mokėjimų pagal šias sutartis. Todėl visi UAB „Mano tikslas“ nesumokėti mokėjimai tiek pagal lizingo, tiek pagal abi paskolų sutartis kreditoriui buvo žinomi vėliausiai 2009 m. birželio 2 d. (pareiškimo dėl sutarčių nutraukimo dieną). Teismas pažymėjo, jog nutartis iškelti UAB „Mano tikslas“ bankroto bylą įsiteisėjo 2009 m. birželio 15 d., todėl UAB „Swedbank lizingas“ kreditorinį reikalavimą dėl nesumokėtų mokėjimų pagal lizingo ir paskolų sutartis privalėjo pateikti iki 2009 m. liepos 25 d. Per nustatytą terminą buvo pateiktas UAB „Swedbank lizingas“ kreditorinis reikalavimas tik 30 586,47 Lt sumai, kreditoriui nurodant, kad tokią sumą sudaro nesumokėti iki lizingo sutarties nutraukimo lizingo įmokų mokėjimai.

15Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad lizingo davėjo nuostolis dėl lizingo objekto pardavimo paaiškėjo 2010 m. rugpjūčio 23 d., pardavus iš lizingo gavėjo susigrąžintą turtą, t.y. po teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo, todėl kreditoriui šio jo reikalavimo dalyje negali būti taikomas ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatytas terminas. Pasak teismo, kreditorinis reikalavimas, kuris atsirado po bankroto bylos iškėlimo, gali būti pareikštas ir teismo patvirtintas iki teismo nutarties dėl įmonės pabaigos priėmimo, taip patikslinant jau esamą ankstesnį patvirtintą reikalavimą (ĮBĮ 26 str. 1 d.). Tokio nuostolio reikalavimo teisę numato įstatymas, todėl bankrutuojančiai įmonei nepateikus įrodymų dėl kitos, negu turto vertintojo nustatyta ir pardavimu viešame aukcione patvirtinta, turto vertės, ši nuostolių suma, pasak teismo, turi būti įtraukta į kreditoriaus finansinį reikalavimą, tikslinant anksčiau patvirtintą reikalavimą.

16Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad patikslintu reikalavimu kreditorius UAB „Swedbank lizingas“ prašė patvirtinti 299 605,38 Lt neapmokėtą skolos likutį pagal finansavimo sutartį LT035177 ir 191 735,71 Lt neapmokėtą skolos likutį pagal finansavimo sutartį LT040268, nors tokia skola pagal kiekvieną iš šių paskolos sutarčių susidarė iki bankroto bylos iškėlimo. Teismas pažymėjo, kad kreditoriui ne tik nenurodant jokių svarbių priežasčių, dėl kurių tokie reikalavimai pagal abi paskolos sutartis negalėjo būti pateikti tvirtinti per teismo nustatytą 40 dienų terminą iki 2009 m. liepos 25 d., bet ir nenurodant jokių priežasčių, dėl ko tai nebuvo padaryta, šioje dalyje kreditorinis reikalavimas negali būti patvirtinamas dėl praleisto termino jam pateikti (ĮBĮ 10 str. 4 d. 5 p.).

17Atsižvelgdamas į bendrą civilinio proceso dispozityvumo principą ir jį atitinkančią kreditoriaus teisę, taikomą bankroto byloje kreditoriui mažinant savo reikalavimo apimtį, kreditoriui reikalaujant 27 498,47 Lt nesumokėtų iki lizingo sutarties nutraukimo įmokų patvirtinimo, vietoje anksčiau reikalautų ir patvirtintų 30 586,47 Lt bei kreditoriaus atstovui teismo posėdyje patvirtinus, kad tai nėra padaryta skaičiavimo klaida ar kitoks apsirikimas, teismas sumažino šioje dalyje jau esamą patvirtintą kreditorinį reikalavimą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog patvirtinus 27 498,47 Lt kreditorinį reikalavimą dalyje dėl nesumokėtų iki sutarties nutraukimo lizingo įmokų, 227 711,01 Lt kreditorinį reikalavimą kaip nuostolį iš pardavimo ir 30 257,90 Lt reikalavimą dėl papildomų išlaidų, susijusių su turto atsiėmimu ir pardavimu, bendras patvirtinamo patikslinto UAB „Swedbank lizingas“ kreditorinio reikalavimo dydis yra 285 467,38 Lt.

18III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

19Atskiruoju skundu kreditorius UAB „Swedbank lizingas“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartį dalyje, kuria atsisakyta patvirtinti 491 341,09 Lt dydžio reikalavimą, kylantį iš papildomo finansavimo sutarčių, ir išspręsti klausimą iš esmės - visiškai patenkinti kreditoriaus UAB „Swedbank lizingas“ pareiškimą dėl kreditorinių reikalavimų patikslinimo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

201. Pirmosios instancijos teismas patikslino (padidino) kreditoriaus UAB „Swedbank lizingas“ reikalavimą, atsiradusį pardavus lizingo sutarties Nr. LT025867 pagrindu skolininko valdytą ir naudotą turtą - administracines patalpas nuo 3-1 iki 3-12, Architektų g. 152, Vilnius, todėl Vilniaus apygardos teismas turėjo patvirtinti ir kreditoriaus reikalavimus, kylančius papildomo finansavimo sutarčių pagrindu.

212. 2006 m. birželio 28 d. ir 2006 m. spalio 16 d. sutartys dėl papildomo finansavimo buvo sudarytos kaip priedai prie 2005 m. lapkričio 30 d. lizingo sutarties Nr. LT025867 ir šių sutarčių tinkamas įvykdymas buvo užtikrintas lizingo sutarties objektu esančio turto nuosavybės teise. Vadinasi, realūs lizingo bendrovės nuostoliai pagal lizingo sutartį ir pagal sutartis dėl papildomo finansavimo paaiškėjo tik realizavus lizingo dalyką, t.y. administracines patalpas nuo 3-1 iki 3-12 Architektų g. 152, Vilnius.

223. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi buvo patvirtintas kreditoriaus UAB „Swedbank lizingas“ 30 568 LTL dydžio kreditorinis reikalavimas, kurį sudarė debitorinė skola pagal visas sutartis, t.y. lizingo sutartį Nr. LT025867, sutartį dėl papildomo finansavimo Nr. LT035177 ir sutartį dėl papildomo finansavimo Nr. LT040268. Šiuo konkrečiu atveju negali būti taikomas ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatytas terminas, kadangi faktinė skola pagal sutartis dėl papildomo finansavimo dėl aukščiau minėtų aplinkybių paaiškėjo tik realizavus atsiimtą turtą, todėl kreditoriaus pareiškimą dėl kreditorinio reikalavimo patikslinimo dalyje dėl neapmokėtos sumos pagal papildomo finansavimo sutartis Vilniaus apygardos teismas turėjo traktuoti analogiškai kaip ir pareiškimą dėl reikalavimo patikslinimo pagal lizingo sutartį, t.y. jau patvirtinto kreditorinio reikalavimo patikslinimą.

23Atskiruoju skundu atsakovo BUAB „Mano tikslas“ bankroto administratorius prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas patikslintas bendras 285 467,38 Lt UAB „Swedbank lizingas“ kreditorinis reikalavimas ir šioje dalyje klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti bendrą 27 498,47 Lt dydžio kreditoriaus UAB „Swedbank lizingas“ kreditorinį reikalavimą, o kitas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutarties dalis palikti nepakeistas. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

241. Vilniaus apygardos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad kreditoriaus UAB „Swedbank lizingas“ reikalavimas skolininkui BUAB „Mano tikslas“, kildinamas iš lizingo sutarties, kilo jau po bankroto bylos iškėlimo, todėl šio reikalavimo atžvilgiu nėra taikomas ĮBĮ nustatytas terminas reikalavimui bankroto byloje pateikti. Pačioje skundžiamoje nutartyje yra konstatuota, kad ,,...iki bankroto iškėlimo dienos visos šalių sudarytos sutartys buvo nutrauktos, todėl buvo atsiradę ir kreditoriui aiškūs visi reikalavimai, kurie kildinami iš neįvykdytų mokėjimų pagal šias sutartis. Taigi visi UAB „Mano tikslas“ nesumokėti mokėjimai tiek pagal lizingo, tiek pagal abi paskolų sutartis kreditoriui buvo žinomi vėliausiai 2009 m. birželio 2 d. Šios faktinės aplinkybės neginčijamai patvirtina, kad kreditorius, dar prieš pateikdamas Vilniaus apygardos teismui pirminį prašymą dėl 30 568,00 Lt kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, buvo vienašališkai nutraukęs su skolininku sudarytą lizingo sutartį ir neabejotinai žinojo visus po minėtos sutarties nutraukimo skolininko įsiskolinimų kreditoriui dydžius, t.y., turėjo visas galimybes dar pirminio prašymo patvirtinti kreditorinį reikalavimą pateikimo Vilniaus apygardos teismui dieną apskaičiuoti visą skolininko įsiskolinimo pagal lizingo sutartį dydį bei prašyti teismo šį dydį patvirtinti kaip kreditorinį reikalavimą bankroto byloje.

252. Atsakovo įsiskolinimas pagal lizingo sutartį atsirado ne patalpų pardavimo dieną, o lizingo sutarčių nutraukimo dieną. Taigi, kreditoriaus prašomo patvirtinti reikalavimo dalis, kildinama iš kreditoriaus ir skolininko 2005 m. lapkričio 30 d. sudarytos ir 2009 m. birželio 2 d. nutrauktos lizingo sutarties, atsirado dar iki bankroto bylos iškėlimo, o atitinkamą kreditorinį reikalavimą kreditorius privalėjo Vilniaus apygardos teismui pareikšti ne vėliau kaip iki 2009 m. liepos 25 d. To nepadaręs, kreditorius praleido terminą atitinkamam reikalavimui pateikti, o nesant svarbių termino praleidimo priežasčių, prašymas patikslinti reikalavimą atmestinas.

263. Patalpų pardavimas nulėmė ne kreditoriaus reikalavimo skolininkui dydžio atsiradimą (paaiškėjimą), o tik tokio reikalavimo sumažinimą turto pardavimo kainos dydžiu. Tai patvirtina, kad kreditoriaus reikalavimas. kildinamas iš lizingo sutarties, buvo žinomas dar prieš bankroto bylos iškėlimą.

274. Nuo dienos, kai buvo patvirtintas kreditoriaus pirminis reikalavimas šioje bankroto byloje, iki dienos, kai kreditorius skolininko administratoriui pateikė prašymą šį reikalavimą padidinti (2011 m. balandžio 6 d.), praėjo lygiai pusantrų metų (18 mėnesių), per kuriuos kreditorius, neabejotinai žinodamas apie bankroto procedūros skolininko atžvilgiu inicijavimą, nesiėmė jokių veiksmų, per pagrįstą bei protingą laiką netikslino reikalavimo dydžio, neinformavo apie ketinimą tai padaryti ateityje. Net ir nuo tos dienos, kai kreditorius pardavė lizingo objektą, t. y. kai jam neabejotinai tapo žinomas turto pardavimo kainos apimtyje sumažintas reikalavimo dydis, praėjo daugiau nei 7 mėnesiai. Kreditorius praleido terminą reikalavimui, kildinamam iš šalių sudarytos lizingo sutarties, pareikšti, todėl jo pareiškimas dėl patikslinto kreditorinio reikalavimo patvirtinimo šioje dalyje privalėjo būti atmestas.

285. Kreditorius patalpas pardavė beveik 3 kartus mažesne kaina, nei šio turto rinkos vertė bei turtą pardavė nesąžiningai. Kreditorius, po vienašališko lizingo sutarties nutraukimo susigrąžinęs lizingo objektą, pats prisiėmė verslo riziką dėl turto pardavimo pagrįsta kaina ir patirtų nuostolių padengimo. Todėl teismas nepagrįstai patvirtino 227 711,01 Lt dydžio reikalavimą, kildinamą iš lizingo sutarties (skirtumą tarp negrąžintos lizingo sumos bei palūkanų ir lizingo objekto pardavimo kainos).

296. Skundžiama nutarties dalimi Vilniaus apygardos teismas taip pat patvirtino 30 257,90 Lt kreditoriaus reikalavimą dėl susidariusių papildomų išlaidų, kurį sudaro kreditoriaus patirtos pagal lizingo sutartį atsiimto turto priėmimo išlaidos, o taip pat šio turto pardavimo išlaidos. Šis reikalavimas yra nepagrįstas, kadangi kreditoriaus išlaidos, susijusios su turto atsiėmimu, buvo patirtos dar prieš bankroto bylos iškėlimą (turtas atsiimtas 2009 m. rugpjūčio 13 d., kai kreditoriniai reikalavimai bankroto byloje patvirtinti 2009 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi), todėl šiems reikalavimams pareikšti taikytinas ĮBĮ nustatytas ne ilgesnis kaip 45 dienų terminas, kurį kreditorius neabejotinai praleido.

307. Kreditoriaus išlaidos, susijusios su turto pardavimu, nėra skolininko įsiskolinimas kreditoriui. Tai yra paties kreditoriaus rizika, skolininkas nedalyvavo turto pardavimo procese. Turto atsiėmimo ir turto perdavimo papildomos išlaidos yra neįrodytos ir nepagrįstos, todėl skundžiama nutarties dalis naikintina.

31Atsiliepimu į kreditoriaus UAB „Swedbank lizingas“ atskirąjį skundą BUAB „Mano tikslas“ prašo atmesti UAB „Swedbank lizingas“ atskirąjį skundą, o skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutarties dalį palikti nepakeistą. Nurodo, kad kreditorius pareiškė prašymą tik dėl 30 568 Lt dydžio kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, o likusioje reikalavimo dalyje, kurią kreditorius prašo patvirtinti atskiruoju skundu, kreditorius praleido terminą tokiam reikalavimui pateikti.

32Atsiliepimu į BUAB „Mano tikslas“ atskirąjį skundą kreditorius UAB „Swedbank lizingas“ prašo skolininko BUAB „Mano tikslas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutarties atmesti kaip nepagrįstą. Kreditoriaus teigimu, realūs UAB „Swedbank lizingas“ nuostoliai, kuriuos jis įgijo teisę reikalauti kompensuoti iš BUAB „Mano tikslas“ paaiškėjo tik atsiimto turto realizavimo dieną – 2010 m. rugpjūčio 23 d. Taip pat kreditorius nurodo, kad lizingo bendrovė nesiverčia turto pardavimu, todėl tais atvejais, kai po sutarčių nutraukimo turtas yra atsiimamas, lizingo bendrovė dėl turto atsiėmimo, transportavimo, vertinimo, pardavimo kreipiasi į įmones, užsiimančias šia veikla ir už šias paslaugas tokioms įmonėms yra sumokamas atlyginimas. Vadovaujantis lizingo sutarčių nuostatomis, lizingo bendrovė turi teisę reikalauti padengti ir visas jos patirtas papildomas išlaidas, susijusias su turto atsiėmimu, pardavimu ar panašiai.

33Teisėjų kolegija konstatuoja:

34Atskirieji skundai atmestini. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis paliktina nepakeista.

35IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

36Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

37Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta patvirtinti kreditoriaus UAB „Swedbank lizingas“ patikslintą bendrą 285 467,38 Lt dydžio finansinį reikalavimą UAB „Mano tikslas“ bankroto byloje ir atsisakyta papildomai patvirtinti šio kreditoriaus prašomą 491 341,09 Lt dydžio finansinį reikalavimą, kylantį iš papildomo finansavimo sutarčių, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

38Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 str. 1 d.). Specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui yra Įmonių bankroto įstatymas (ĮBĮ), o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms.

39Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punkto nuostatą, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas arba teisėjas privalo nustatyti laikotarpį, ne trumpesnį kaip 30 dienų ir ne ilgesnį kaip 45 dienos nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos. Teismas turi teisę priimti kreditorių reikalavimus, kurie buvo pateikti pažeidus minėtus terminus, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Kreditorių pareiškimai dėl reikalavimų, susidariusių iki bankroto bylos iškėlimo, pripažinimo, paduoti po ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatyto termino, priimami tik iki teismo nutarties nutraukti bankroto bylą arba įmonę likviduoti dėl bankroto priėmimo dienos. Pagal ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalį kreditorių reikalavimus tvirtina teismas; kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu (nesumokėti mokesčiai, kitos privalomosios įmokos, įsiskolinimas atleistiems darbuotojams), tvirtinami teismo nutartimi, iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos.

40Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ĮBĮ 26 straipsnį, yra pasisakęs, jog nurodyta norma taikytina ir kreditorių reikalavimams, atsiradusiems iki bankroto bylos iškėlimo dienos. Kreditorių reikalavimai, atsiradę iki bankroto bylos iškėlimo dienos, gali būti reiškiami iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. Teisinis pagrindas priimti kreditorių pareiškimus dėl reikalavimų, susidariusių iki bankroto bylos iškėlimo, yra tada, kai pripažįstama, kad jie paduoti dėl svarbių priežasčių praleidus Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatytą terminą, ir teismas nepriėmęs nutarties nutraukti bankroto bylą arba sprendimo dėl įmonės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-326/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-591/2008). Sprendžiant dėl termino tokiam procesiniam veiksmui atlikti praleidimo priežasčių vertinimo, taikytinas protingos ir apdairios elgsenos reikalavimas. Sužinojimas apie procesinių teisių įgyvendinimui reikšmingas aplinkybes yra įrodomasis faktas, kiekvienu atveju nustatytinas pagal procesines įrodymų vertinimo taisykles .

41Iš pateiktos atskirojo skundo medžiagos matyti, kad UAB „Swedbank lizingas“ ir UAB „Mano tikslas“ 2005 m. lapkričio 30 d. sudarė lizingo sutartį Nr. LT025867, pagal kurią kreditorius UAB „Swedbank lizingas“ už 254 865.62 EUR UAB „Mano tikslas“ veiklai įsigijo komercines patalpas, esančias Architektų g. 152, Vilniuje, ir perdavė šias patalpas lizingo gavėjui UAB „Mano tikslas“ valdyti, o lizingo gavėjas įsipareigojo iki 2015 m. lapkričio 30 d. sumokėti kasmėnesinėmis įmokomis lizingo davėjui turto vertės įmokas ir palūkanas ir po sutarties pasibaigimo perimti patalpas nuosavybėn (15-29 b. l., 1 t.).

422006 m. birželio 28 d. šalys sudarė sutartį dėl papildomo finansavimo LT035177, pagal kurią UAB „Swedbank lizingas“ įsipareigojo atsakovui UAB „Mano tikslas“ suteikti ir suteikė 101 367 EUR paskolą 113 mėn. terminui (40-45 b. l., 1 t.).

432006 m. spalio 16 d. šalys sudarė sutartį dėl papildomo finansavimo LT040268, pagal kurią UAB „Swedbank lizingas“ įsipareigojo UAB „Mano tikslas“ suteikti ir suteikė dar vieną – 57 924 EUR paskolą 109 mėn. terminui (60-65 b. l., 1 t.).

442009 m. birželio 2 d. kreditorius UAB „Swedbank lizingas“ pareiškė apie vienašalį sutarčių su UAB „Mano tikslas“ nutraukimą (94 b. l., 1 t.), o 2009 m. rugpjūčio 13 d. lizingo objektas buvo grąžintas lizingo davėjui (95 b. l., 1 t.).

452010 m. rugpjūčio 23 d. lizingo davėjas (nagrinėjamu atveju kreditorius) atsiimtą turtą pardavė (96-102 b. l., 1 t.) 2009 m. rugpjūčio 3 d. įvykusio viešo aukciono (138 b. l., 1 t.) nugalėtojui - UAB „Ektornet Commercial Lithuania“ už pasiūlytą 605 000 Lt kainą.

462011 m. liepos 12 d. kreditorius UAB „Swedbank lizingas“ kreipėsi į teismą dėl patikslinto kreditorinio reikalavimo patvirtinimo (3 b. l., 1 t.).

47Dėl BUAB „Mano tikslas“ atskirojo skundo

48Kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog kreditorius UAB „Swedbank lizingas“ nėra praleidęs termino pateikti patikslintą kreditorinį reikalavimą 227 711,01 Lt dalyje, kuria kreditorinis reikalavimas yra kildinamas iš kreditoriaus nuostolių, apskaičiuotų iš likusios UAB „Mano tikslas“ lizingo sutarties Nr. LT025867 objektu buvusio turto nepadengtos vertės, atimant sumą, už kurią turtas buvo parduotas trečiajam asmeniui. Teismas nustatė, jog lizingo davėjo nuostolis dėl lizingo objekto pardavimo paaiškėjo tik 2010 m. rugpjūčio 23 d., pardavus iš lizingo gavėjo susigrąžintą turtą, t. y. po teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo, ir padarė išvadą, kad kreditoriui šio jo reikalavimo dalyje negali būti taikomas ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatytas terminas.

49Apelianto BUAB „Mano tikslas“ teigimu, Vilniaus apygardos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog šis kreditoriaus reikalavimas, kildinamas iš lizingo sutarties, atsirado jau po bankroto bylos iškėlimo, todėl šio reikalavimo atžvilgiu nėra taikomas ĮBĮ nustatytas terminas reikalavimui bankroto byloje pateikti. Pažymi, kad kreditorius, dar prieš pateikdamas Vilniaus apygardos teismui pirminį prašymą dėl 30 568,00 Lt kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, buvo vienašališkai nutraukęs su skolininku sudarytą lizingo sutartį ir neabejotinai žinojo visus po minėtos sutarties nutraukimo skolininko įsiskolinimų jam dydžius, t. y. turėjo visas galimybes dar pirminio prašymo patvirtinti kreditorinį reikalavimą pateikimo Vilniaus apygardos teismui dieną apskaičiuoti visą skolininko įsiskolinimo pagal lizingo sutartį dydį bei prašyti teismo šį dydį patvirtinti kaip finansinį reikalavimą bankroto byloje.

50Iš bylos duomenų matyti, jog Vilniaus apygardos teismas 2009 m. birželio 11 d. nutartimi (1-2 b. l., 1 t.), kuria nutarta UAB „Mano tikslas“ iškelti bankroto bylą, nustatė 40 dienų terminą kreditoriniams reikalavimams pateikti.

51Kaip jau nustatyta aukščiau, nagrinėjamoje byloje aptariamos sutartys buvo nutrauktos 2009 m. birželio 2 d. (94 b. l., 1 t.), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog visi UAB „Mano tikslas“ nesumokėti mokėjimai tiek pagal lizingo, tiek pagal abi paskolų sutartis kreditoriui buvo žinomi vėliausiai 2009 m. birželio 2 d.

52Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad lizingo davėjo nuostolis dėl lizingo objekto pardavimo paaiškėjo tik 2010 m. rugpjūčio 23 d., pardavus iš lizingo gavėjo susigrąžintą turtą, t. y. po teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo, sprendė, jog kreditoriui šio jo reikalavimo dalyje negali būti taikomas ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatytas terminas. Teisėjų kolegija vertinimu, su tokia teismo išvada nesutikti nėra pagrindo.

53Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalies nuostatą, kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu (nesumokėti mokesčiai, kitos privalomosios įmokos, įsiskolinimas atleistiems darbuotojams), tvirtinami teismo nutartimi, iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad kreditoriaus reikalavimų tikslinimas reiškia naują reikalavimo tikrinimą, įsiteisėjusios nutarties peržiūrėjimą, ekonomines ir laiko sąnaudas, todėl bankroto bylą nagrinėjantis teismas turėtų siekti, kad kreditoriaus reikalavimo pagrįstumas ir dydis būtų nustatyti jo tvirtinimo stadijoje, o reikalavimų tikslinimo institutas taikomas tais atvejais, kai šioje stadijoje tam tikrų aplinkybių nustatyti protingomis pastangomis neįmanoma ar kai jos pasikeičia po reikalavimo patvirtinimo. Tai padėtų užtikrinti bankroto procedūrų sklandumą, kreditorių reikalavimų tenkinimo proporcijų stabilumą, išvengti atlikto reikalavimų tenkinimo koregavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011).

54Pagal CK 6.574 straipsnio nuostatą, tuo atveju, kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Taigi, šiuo atveju nuostoliai yra apskaičiuojami iš likusios nepadengtos turto vertės atėmus sumą, už kurią buvo parduotas turtas. Jeigu turto pardavimo kaina viršija likutinę turto vertę, laikoma, kad nuostolių nėra.

55Vadovaujantis minėtu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, jog šiuo atveju kreditorius UAB „Swedbank lizingas“, nutraukęs lizingo sutartį dėl UAB „Mano tikslas“ įsipareigojimų nevykdymo, turi teisę reikalauti aukščiau aptartų nuostolių, ką nagrinėjamu atveju kreditorius ir padarė. Teisėjų kolegija sutinka su BUAB „Mano tikslas“ atskirajame skunde nurodytu argumentu, jog jo įsiskolinimas pagal lizingo sutartį kreditoriui atsirado ne patalpų pardavimo dieną, o lizingo sutarčių nutraukimo dieną ir kad kreditoriaus prašoma patvirtinti reikalavimo dalis yra kildinama iš 2005 m. lapkričio 30 d. sudarytos ir 2009 m. birželio 2 d. nutrauktos lizingo sutarties. Tačiau šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad lizingo davėjas lizingo sutarties nutraukimo dieną nebūtų galėjęs nustatyti tikslios aptariamų nuostolių sumos, kuri gali būti tiksliai apskaičiuota tik sužinojus lizinguoto turto pardavimo trečiajam asmeniui kainą. Pats reikalavimas priteisti nuostolius, apskaičiuotus iš likusios nepadengtos turto vertės atėmus sumą, už kurią buvo parduotas turtas, kreditoriui UAB „Swedbank lizingas“ iš esmės atsirado nutraukus lizingo sutartį (iki bankroto bylos iškėlimo), tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, jog UAB „Swedbank lizingas“ jau tada turėjo žinoti, kokie susidarys ginčijami nuostoliai. Taigi, akivaizdu, jog kreditorius, pirmiau kreipdamasis į teismą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, būtų galėjęs apskaičiuoti tik preliminarius nuostolius, susijusius su lizinguoto turto pardavimu, negalėdamas jų pagrįsti rašytiniais įrodymais, o kadangi kreditoriaus finansinių reikalavimų tvirtinimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso nustatyta ginčo teisenos tvarka, tikėtina, kad UAB „Swedbank lizingas“ kreditorinis reikalavimas, paremtas vien tik prielaidomis, nebūtų patvirtintas bankroto byloje. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog UAB „Swedbank lizingas“ pagrįstai kreipėsi į teismą su prašymu papildomai patvirtinti 227 711,01 Lt finansinį reikalavimą tik tada, kai paaiškėjo tiksli aptariamų nuostolių suma.

56UAB „Mano tikslas“ taip pat teigia, jog nuo dienos, kada buvo patvirtintas kreditoriaus UAB „Swedbank lizingas“ pirminis reikalavimas šioje bankroto byloje, iki dienos, kada kreditorius skolininko administratoriui pateikė prašymą šį reikalavimą padidinti (2011 m. balandžio 6 d.), praėjo lygiai pusantrų metų (18 mėnesių), per kuriuos, kreditorius, neabejotinai žinodamas apie bankroto procedūros skolininko atžvilgiu inicijavimą, nesiėmė jokių veiksmų, per pagrįstą bei protingą laiką netikslino savo reikalavimo dydžio, neinformavo apie ketinimą tai padaryti ateityje.

57Kaip matyti iš bylos duomenų, lizingo davėjas atsiimtą turtą pardavė 2010 m. rugpjūčio 23 d. (96-102 b. l., 1 t.) už 2009 m. rugpjūčio 3 d. įvykusiame viešame aukcione sutartą kainą (138 b. l., 1 t.). Patalpų pirkėjas UAB „Ektornet Commercial Lithuania“ už įsigyjamas patalpas įsipareigojo sumokėti per 30 dienų po nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo ir patvirtinimo dienos (99 b. l., 1 t.). Su pareiškimu dėl patikslintų finansinių reikalavimų tvirtinimo kreditorius iš pradžių kreipėsi į bankroto administratorių 2011 m. balandžio 6 d. (10 b. l., 1 t.), o į teismą – 2011 m. liepos 12 d. (3 b. l., 1 t.). Taigi, UAB „Swedbank lizingas“ su prašymu dėl finansinių reikalavimų patikslinimo į bankroto administratorių kreipėsi maždaug po pusės metų nuo turto pardavimo, o į teismą dar po trijų mėnesių.

58Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad reikalavimų patikslinimai tvirtinami iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos, bei į tai, kad kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimas teisme nagrinėjamas ginčo teisenos tvarka, sprendžia, jog nėra pagrindo daryti išvadą, jog kreditorius pareiškė savo prašymą dėl finansinių reikalavimų patikslinimo ne per protingą terminą.

59Bankroto bylą nagrinėjantis teismas tik tuomet tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, kad toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Tik 2010 m. rugpjūčio 23 d., kai lizinguotas turtas buvo parduotas trečiajam asmeniui, kreditoriui paaiškėjo tiksli turto pardavimo kaina ir tai, kokia susidarė nuostolių suma CK 6.574 straipsnio prasme. Atitinkamai, tik pardavus lizinguotą turtą, lizingo davėjui atsirado galimybė pateikti įrodymais pagrįstą prašymą padidinti savo kreditorinį reikalavimą 227 711,01 Lt suma, o tam, kad būtų surinkti visi rašytiniai įrodymai, pagrindžiantys jo reikalavimą, kreditoriui reikėjo tam tikro laiko. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog kreditoriaus prašymas dėl jo finansinių reikalavimų patikslinimo buvo pareikštas per protingą terminą. Be to, kreditorius prašė papildomai patvirtinti ir kitus finansinius reikalavimus, todėl ir jiems pagrįsti turėjo surinkti rašytinių įrodymų. Esant tokioms aplinkybėms, kreditoriaus UAB „Swedbank lizingas“ finansinį reikalavimą, kurio pagrindas yra jo, kaip lizingo gavėjo nuostolis, paaiškėjęs po lizingo objekto pardavimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įtraukė į šio kreditoriaus finansinio reikalavimo sumą ir patvirtino jį, tikslindamas šio kreditoriaus finansinį reikalavimą buvusio lizingo gavėjo UAB „Mano tikslas“ bankroto byloje.

60Apelianto argumentai, jog kreditorius patalpas pardavė beveik 3 kartus mažesne kaina, nei šio turto rinkos vertė, nes, jo nuomone, į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad šio turto vertė yra 1 500 000 Lt, nėra pagrįsti. Ši apelianto nurodyta suma buvo nustatyta 2006 m. birželio mėnesį (20 b. l., 2 t.). Tuo tarpu pagal byloje esančią 2010 m. birželio 10 d. turto vertinimo pažymą, 2010 m. birželio 10 d. nustatyta parduodamų patalpų vertė buvo 490 000 Lt (88-124 b. l., 2 t.). Apeliantas nepateikė įrodymų, paneigiančių 2010 m. birželio 10 d. turto vertės nustatymo pažymoje nurodytos išvados apie ginčo turto vertę pagrįstumą, taip pat patvirtinančių, jog UAB „Re&Solution“, teikdamas išvadas dėl turto vertės, veikė šališkai, todėl nėra pagrindo nesivadovauti minėta turto vertės nustatymo pažyma.

61Pasisakydama dėl apelianto nurodytos aplinkybės, pasak jo, patvirtinančios UAB ,,Swedbank lizingas“ ir ginčo turtą nupirkusio UAB ,,Ektornet Commercial Lithuania“ nesąžiningumą, t. y. kad šios dvi įmonės yra susijusios, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog paminėtos bendrovės - savarankiški juridiniai asmenys, turintys teisę savo nuožiūra sudaryti sandorius, o į bylą nėra pateikta įrodymų, kaip šios įmonės galėjo daryti viena kitai kokią nors įtaką dėl parduodamo daikto kainos ar kitų pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo aplinkybių (CPK 178 str.), todėl šie argumentai atmestini, kaip nepagrįsti.

62Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto argumentas, kad kreditorius pardavė turtą žymiai mažesne kaina, neatitinka protingumo kriterijų, kadangi protingas ir sąžiningas verslininkas siektų išvengti nuostolių, o ne juos sukelti ar padidinti. Motyvo, kodėl kreditorius, būdamas profesionalas lizingo rinkoje, elgtųsi priešingai, kolegija nenustatė, todėl spręsti apie dirbtinį nuostolių didinimą ar abejingumą jiems nėra pagrindo.

63Bylos aplinkybės patvirtina, kad ginčo turtui parduoti buvo skelbiamas aukcionas - UAB „Colliers International Advisors“ skelbimas buvo paskelbtas viešai (129-131 b. l., 2 t.). Dėl ginčo turto pirkimo aukcione dalyvauti užsiregistravo tik UAB „Ektornet Commercial Lithuania“ (125 b. l., 2 t.). Iš 2010 m. rugpjūčio 3 d. protokolo Nr. 26 turinio (132 b. l., 2 t.) matyti, kad viešame aukcione dalyvavo tik 1 pirkėjas (UAB „Ektornet Commercial Lithuania“) ir jam patalpos buvo parduotos už 605 000 Lt, nors, kaip jau nustatyta aukščiau, turtas 2010 m. vasario 10 d. buvo įvertintas 490 000 Lt suma.

64Atsižvelgdama į tai, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų kreditoriaus galimybę realizuoti turtą didesne kaina, negu turtas buvo parduotas, ar tai, kad turtas buvo parduotas mažesne negu jo rinkos kaina, teisėjų kolegija atmeta ir kitus atsakovo atskirajame skunde nurodytus argumentus, susijusius su lizinguoto turto pardavimo kainos dydžiu.

65Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi taip pat patvirtino kreditoriaus UAB „Swedbank lizingas“ finansinį reikalavimą, kurį sudaro 30 257,90 Lt papildomų išlaidų, susijusių su turto atsiėmimu ir pardavimu. Anot atsakovo, ši reikalavimo dalis yra nepagrįsta, kadangi kreditoriaus išlaidos, susijusios su turto atsiėmimu, buvo patirtos dar prieš bankroto bylos iškėlimą (turtas atsiimtas 2009 m. rugpjūčio 13 d., kai finansiniai reikalavimai bankroto byloje patvirtinti 2009 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi), todėl šiems reikalavimams pareikšti, pasak apelianto, taikytinas ĮBĮ nustatytas ne ilgesnis kaip 45 dienų terminas, kurį kreditorius neabejotinai praleido.

66Kaip jau minėta aukščiau, kasacinės instancijos teismas yra pasisakęs, jog reikalavimų tikslinimo institutas taikomas tais atvejais, kai reikalavimų tvirtinimo stadijoje tam tikrų aplinkybių nustatyti protingomis pastangomis buvo neįmanoma ar kai jos pasikeičia po reikalavimo patvirtinimo ir tai padėtų užtikrinti bankroto procedūrų sklandumą, kreditorių reikalavimų tenkinimo proporcijų stabilumą, išvengti atlikto reikalavimų tenkinimo koregavimo. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta galimybė tikslinti kreditoriaus reikalavimus siejama su būtina sąlyga – patikslinimai turi būti susiję su bankroto procesu, t. y. bankroto bylos nagrinėjimo eigoje pakitusiu kreditoriaus reikalavimo dydžiu (iš dalies atsiskaičius su kreditoriumi ar jam perleidus reikalavimą jo reikalavimo dydis turi būti sumažintas, išaugus kreditorių reikalavimui jo dydis turi būti padidintas).

67Kreditorius savo 30 257,90 Lt finansinį reikalavimą sieja ne tik su turto atsiėmimu susijusiomis išlaidomis, bet ir su turto pardavimu susijusiomis išlaidomis. Turtas buvo parduotas tik 2010 metais, t. y. po nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo. Akivaizdu, jog šie reikalavimai yra išvestiniai iš pagrindinių lizingo sutarties pagrindu atsiradusių prievolių. Teisėjų kolegija sprendžia, jog UAB „Swedbank lizingas“ buvo tikslinga išvestinius reikalavimus pareikšti vėliau, kai bus žinoma visa su turto atsiėmimu ir pardavimu susijusių išlaidų suma (išlaidos, susijusios su turto pardavimu, paaiškėjo tik 2010 metais, kai buvo parduotas turtas), tokiu būdu išvengiant reikalavimų dydžio dažno tikslinimo (iš pradžių kreipiantis į teismą dėl išlaidų, susijusių su turto atsiėmimu, o vėliau atskirai dėl išlaidų, susijusių su turto pardavimu). Todėl šiuo atveju iš esmės išaugus kreditoriaus reikalavimui papildomų išlaidų apimtyje ir atsakovui neginčijant šių išlaidų dydžio pagrįstumo, teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo neįtraukti kreditorinio reikalavimo dėl 30 257,90 Lt į UAB „Mano tikslas“ bankroto bylą.

68Dėl UAB „Swedbank lizingas“ atskirojo skundo argumentų

69Kreditorius ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria teismas atsisakė tvirtinti 491 341,09 Lt dydžio reikalavimą, kylantį iš papildomo finansavimo sutarčių.

70Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tvirtinti kreditoriaus UAB „Swedbank lizingas“ reikalavimą, kylantį iš 2006 m. birželio 28 d. ir 2006 m. spalio 16 d. papildomo finansavimo sutarčių, konstatavo, kad toks reikalavimas negali būti tvirtinamas dėl termino jam pateikti praleidimo (ĮBĮ 10 str. 4 d. 5 p.), kadangi visi UAB „Mano tikslas“ nesumokėti mokėjimai tiek pagal lizingo, tiek pagal abi paskolų sutartis kreditoriui buvo žinomi vėliausiai 2009 m. birželio 2 d. (pareiškimo dėl sutarčių nutraukimo dieną).

71Ginčydamas tokią teismo išvadą, UAB „Swedbank lizingas“ atskirąjį skundą iš esmės grindžia tuo, kad 2006 m. birželio 28 d. ir 2006 m. spalio 16 d. sutartys dėl papildomo finansavimo buvo sudarytos kaip priedai prie 2005 m. lapkričio 30 d. lizingo sutarties Nr. LT025867 ir šių sutarčių tinkamas įvykdymas buvo užtikrintas lizingo sutarties objektu esančio turto nuosavybės teise, todėl realūs lizingo bendrovės nuostoliai pagal lizingo sutartį ir pagal sutartis dėl papildomo finansavimo paaiškėjo tik realizavus lizingo dalyką, t. y. administracines patalpas.

72Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nors sandorių dėl papildomo finansavimo tinkamas įvykdymas buvo užtikrintas lizingo sutarties objektu (40, 60 b. l., 1 t.), tačiau akivaizdu, jog šiuo atveju nėra pagrindo lizinguoto turto pardavimo fakto sieti su kreditoriaus sužinojimo apie susidariusį įsiskolinimą pagal sutartis dėl papildomo finansavimo momentu. Kaip jau nustatyta, kreditorius prašė teismo patvirtinti jo papildomą finansinį reikalavimą dėl nuostolių, apskaičiuotų iš likusios sutarties Nr. LT025867 pagrindu lizinguoto turto nepadengtos vertės atimant sumą, už kurią turtas buvo parduotas trečiajam asmeniui. Taigi, su lizinguoto turto pardavimu buvo siejami tik iš lizingo sutarties kylantys finansiniai reikalavimai. Pažymėtina, kad sutartys dėl papildomo finansavimo yra atskiri ir savarankiški sandoriai, todėl nėra pagrindo sutikti su kreditoriaus argumentu, jog jie buvo sudaryti kaip lizingo sutarties priedai. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog finansiniai reikalavimai, kylantys iš sutarčių dėl papildomo finansavimo, nebuvo siejami su turto pardavimu. Priešingai, jie grindžiami tuo, kad liko neapmokėtas skolos likutis. Tai patvirtina kreditoriaus UAB „Swedbank lizingas“ 2011 m. balandžio 6 d. pareiškimo patikslinimo turinys (10-11 b. l., 1 t.). Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, jog kreditoriui UAB „Swedbank lizingas“ atsakovo UAB „Mano tikslas“ nesumokėti mokėjimai pagal abi paskolų sutartis buvo žinomi jau 2009 m. birželio 2 d., kai šios sutartys buvo nutrauktos. Taigi, kreditorius UAB „Swedbank lizingas“ 491 341,09 Lt dydžio reikalavimą, kylantį iš papildomo finansavimo sutarčių, prašė įtraukti į bankroto bylą, praleidęs ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punkte ir Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 11 d. nutartyje (1-2 b. l., 1 t.) nustatytą terminą finansiniams reikalavimams pareikšti.

73Šioje nutartyje išdėstytų argumentų ir aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įmonių bankroto procesą, o tiksliau kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimą (tikslinimą) reglamentuojančias teisės normas ir padarė teisingas išvadas, todėl atskiruosiuose skunduose išdėstytais argumentais nėra pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, taigi, ji paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d., 338 str.)

74Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

75Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskiruosius skundus,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. birželio 11 d. nutartimi UAB „Mano... 5. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi patvirtino UAB... 6. 2011 m. balandžio 6 d. UAB „Swedbank lizingas“ kreipėsi į UAB „Mano... 7. 2011 m. gegužės 6 d. kreditorius UAB „Swedbank lizingas“ gavo bankroto... 8. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 29 d. nutartimi tenkino... 9. 2012 m. liepos 12 d. Vilniaus apygardos teisme buvo gautas kreditoriaus UAB... 10. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 11. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gegužės 11 d. nutartimi patvirtino... 12. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 2011 m. liepos 12 d. kreditorius UAB... 13. Teismas pažymėjo, kad pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10... 14. Teismas nustatė, kad iki bankroto bylos iškėlimo dienos visos šalių... 15. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad lizingo davėjo... 16. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad patikslintu reikalavimu kreditorius... 17. Atsižvelgdamas į bendrą civilinio proceso dispozityvumo principą ir jį... 18. III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 19. Atskiruoju skundu kreditorius UAB „Swedbank lizingas“ prašo panaikinti... 20. 1. Pirmosios instancijos teismas patikslino (padidino) kreditoriaus UAB... 21. 2. 2006 m. birželio 28 d. ir 2006 m. spalio 16 d. sutartys dėl papildomo... 22. 3. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi buvo... 23. Atskiruoju skundu atsakovo BUAB „Mano tikslas“ bankroto administratorius... 24. 1. Vilniaus apygardos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad kreditoriaus... 25. 2. Atsakovo įsiskolinimas pagal lizingo sutartį atsirado ne patalpų... 26. 3. Patalpų pardavimas nulėmė ne kreditoriaus reikalavimo skolininkui dydžio... 27. 4. Nuo dienos, kai buvo patvirtintas kreditoriaus pirminis reikalavimas šioje... 28. 5. Kreditorius patalpas pardavė beveik 3 kartus mažesne kaina, nei šio turto... 29. 6. Skundžiama nutarties dalimi Vilniaus apygardos teismas taip pat patvirtino... 30. 7. Kreditoriaus išlaidos, susijusios su turto pardavimu, nėra skolininko... 31. Atsiliepimu į kreditoriaus UAB „Swedbank lizingas“ atskirąjį skundą... 32. Atsiliepimu į BUAB „Mano tikslas“ atskirąjį skundą kreditorius UAB... 33. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 34. Atskirieji skundai atmestini. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 11 d.... 35. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 36. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 37. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties,... 38. Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus... 39. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punkto nuostatą, priėmęs nutartį... 40. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ĮBĮ 26 straipsnį, yra... 41. Iš pateiktos atskirojo skundo medžiagos matyti, kad UAB „Swedbank... 42. 2006 m. birželio 28 d. šalys sudarė sutartį dėl papildomo finansavimo... 43. 2006 m. spalio 16 d. šalys sudarė sutartį dėl papildomo finansavimo... 44. 2009 m. birželio 2 d. kreditorius UAB „Swedbank lizingas“ pareiškė apie... 45. 2010 m. rugpjūčio 23 d. lizingo davėjas (nagrinėjamu atveju kreditorius)... 46. 2011 m. liepos 12 d. kreditorius UAB „Swedbank lizingas“ kreipėsi į... 47. Dėl BUAB „Mano tikslas“ atskirojo skundo... 48. Kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties, pirmosios instancijos teismas... 49. Apelianto BUAB „Mano tikslas“ teigimu, Vilniaus apygardos teismas padarė... 50. Iš bylos duomenų matyti, jog Vilniaus apygardos teismas 2009 m. birželio 11... 51. Kaip jau nustatyta aukščiau, nagrinėjamoje byloje aptariamos sutartys buvo... 52. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad... 53. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalies nuostatą,... 54. Pagal CK 6.574 straipsnio nuostatą, tuo atveju, kai lizingo sutartis... 55. Vadovaujantis minėtu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, jog šiuo... 56. UAB „Mano tikslas“ taip pat teigia, jog nuo dienos, kada buvo patvirtintas... 57. Kaip matyti iš bylos duomenų, lizingo davėjas atsiimtą turtą pardavė 2010... 58. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalies nuostatą,... 59. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas tik tuomet tvirtina kreditoriaus... 60. Apelianto argumentai, jog kreditorius patalpas pardavė beveik 3 kartus... 61. Pasisakydama dėl apelianto nurodytos aplinkybės, pasak jo, patvirtinančios... 62. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto argumentas, kad kreditorius... 63. Bylos aplinkybės patvirtina, kad ginčo turtui parduoti buvo skelbiamas... 64. Atsižvelgdama į tai, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų... 65. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi taip pat patvirtino... 66. Kaip jau minėta aukščiau, kasacinės instancijos teismas yra pasisakęs, jog... 67. Kreditorius savo 30 257,90 Lt finansinį reikalavimą sieja ne tik su turto... 68. Dėl UAB „Swedbank lizingas“ atskirojo skundo argumentų... 69. Kreditorius ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria... 70. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tvirtinti kreditoriaus UAB... 71. Ginčydamas tokią teismo išvadą, UAB „Swedbank lizingas“ atskirąjį... 72. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nors sandorių dėl papildomo... 73. Šioje nutartyje išdėstytų argumentų ir aplinkybių pagrindu teisėjų... 74. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 75. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartį palikti nepakeistą....