Byla 3K-3-188/2011

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Birutės Janavičiūtės (pranešėja) ir Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės ,,Autokausta“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 28 d. nutarties, kuri priimta dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 5 d. nutarties patvirtinti papildomą trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės ,,Autokausta“ finansinį reikalavimą atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Norekso nekilnojamasis turtas“ bankroto byloje, peržiūrėjimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje sprendžiami materialiosios ir proceso teisės normų, reglamentuojančių bankroto byloje pareikštų kreditorių reikalavimų tvirtinimą, apeliacinės instancijos teismo teisę grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, aiškinimo ir taikymo klausimai.

5Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 4 d. nutartimi atsakovui UAB ,,Norekso nekilnojamasis turtas“ iškelta bankroto byla. Trečiasis asmuo UAB ,,Autokausta“ pateikė tvirtinti 5 966 484,80 Lt finansinį reikalavimą atsakovui. Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 17 d. nutartimi patvirtintas 4 258 284,81 Lt UAB ,,Autokausta“ finansinis reikalavimas, kurį sudaro pagrindinė skola ir palūkanos.

6Trečiasis asmuo UAB ,,Autokausta“ kreipėsi į teismą, prašydamas patvirtinti likusią finansinio reikalavimo dalį – 1 708 199,99 Lt, kurią sudaro delspinigiai.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

8Kauno apygardos teismas 2010 m. gegužės 5 d. nutartimi trečiojo asmens UAB ,,Autokausta“ prašymą tenkino – patvirtino papildomą 1 708 199,99 Lt finansinį reikalavimą atsakovo UAB ,,Norekso nekilnojamasis turtas“ bankroto byloje.

9Teismas nustatė, kad 2008 m. balandžio 28 d. trečiasis asmuo UAB ,,Autokausta“ ir atsakovas BUAB ,,Norekso nekilnojamasis turtas“ sudarė įsiskolinimo padengimo sutartį Nr. 08/04/28, kurioje bendrai aptarė šalių sudarytų rangos ir subrangos sutarčių pagrindu atsiradusius BUAB ,,Norekso nekilnojamasis turtas“ įsiskolinimus UAB ,,Autokausta“ ir nustatė skolos grąžinimo trečiajam asmeniui terminus ir tvarką. Šios sutarties 27 punkte buvo nustatyta, kad, skolininkui (atsakovui) nevykdant ar netinkamai vykdant sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, jis privalo mokėti kreditoriui (trečiajam asmeniui) 0,4 proc. delspinigius už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną nuo vėluojamos grąžinti sumos. Teismas, remdamasis byloje pateiktu delspinigių apskaičiavimu, PVM sąskaitomis-faktūromis, atliktų darbų aktais, sprendė, kad trečiasis asmuo UAB ,,Autokausta“ atliko darbus atsakovui, o jis nustatytais terminais už darbus nesumokėjo. Teismas nesutiko su BUAB ,,Norekso nekilnojamasis turto“ administratoriaus nuomone, kad delspinigių dydis turėtų būti mažinamas iki 0,02 proc. už kiekvieną pradelstą dieną. Teismas pažymėjo, kad delspinigių dydis nustatytas šalių susitarimu, atsakovas neginčija, kad pažeidė sutartinius įsipareigojimus. Be to, teismas nustatė, kad trečiasis asmuo UAB ,,Autokausta“ dėl sudarytų ir neįvykdytų rangos sutarčių su UAB ,,Hungerdina“ ir ūkininku A. N. patyrė nuostolių, t. y. negavo 1 433 641,97 Lt pelno, todėl sprendė, kad prašoma patvirtinti finansinio reikalavimo suma yra mažesnė nei patirti nuostoliai.

10Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi trečiųjų asmenų AB ,,Swedbank“ ir L. V. atskiruosius skundus, 2010 m. spalio 28 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 5 d. nutartį panaikino ir UAB ,,Autokausta“ 1 708 199,99 Lt finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

11Teisėjų kolegija nustatė, kad Kauno apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-2003-173/2010 dėl UAB ,,Autokausta“ ir BUAB ,,Norekso nekilnojamasis turtas“ sudarytos 2008 m. balandžio 28 d. įsiskolinimo padengimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Galutinis teismo procesinis sprendimas nepriimtas. Teisėjų kolegija nurodė, kad teismas tik tada gali tvirtinti kreditoriaus reikalavimą, kai byloje pateikti duomenys sudaro pagrindą išvadai, kad reiškiamas reikalavimas yra pagrįstas nepaneigtais įrodymais; teismas privalo būti aktyvus, savo iniciatyva rinkti įrodymus. Teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus, neįvertino tos aplinkybės, kad ginčas dėl sutarties, kurios pagrindu reiškiamas kreditoriaus reikalavimas, dar neišspręstas, ir nepagrįstai patvirtino trečiojo asmens UAB ,,Autokausta“ 708 199,99 Lt finansinį reikalavimą.

12III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

13Kasaciniu skundu trečiasis asmuo UAB ,,Autokausta“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 28 d. nutartį ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 5 d. nutartį. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

141. Pirmosios instancijos teismo 2010 m. gegužės 5 d. nutartis priimta tinkamai ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, patvirtinančius ieškovo reikalavimo pagrįstumą. Dėl sistemingo atsakovo vykdyto 2008 m. balandžio 28 d. sutarties, kurios pagrindu kasatorius bankroto byloje pareiškė finansinį reikalavimą dėl netesybų, pažeidinėjimo, kasatorius neturėjo finansinių galimybių įvykdyti 2008 m. rugsėjo 30 d. ir 2008 m. rugpjūčio 25 d. su užsakovais UAB ,,Hungerdina“ ir ūkininku A. N. sudarytų statybos rangos sutarčių. Dėl to kasatorius negavo pelno, t. y. patyrė 2 083 870,97 Lt nuostolių. Kasatorius atsakovo bankroto byloje prašė taikyti jam civilinę atsakomybę tik netesybų forma ir nereikalavo atlyginti nuostolių. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl delspinigių mažinimo, pagrįstai atsižvelgė į šią aplinkybę. Kasatoriaus nuomone, ta aplinkybė, kad Kauno apygardos teisme kitoje byloje nagrinėjamas šalių ginčas dėl 2008 m. balandžio 28 d. įsiskolinimo padengimo sutarties pripažinimo negaliojančia, nesudaro pagrindo vertinti pirmosios instancijos teismo 2010 m. gegužės 5 d. nutartimi patvirtinto kasatoriaus finansinio reikalavimo kaip nepagrįsto. Kasatoriaus teigimu, byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių jo reikalavimo pagrįstumą ir, kol pirmiau nurodyta sutartis nenuginčyta, nėra pagrindo vertinti kitaip.

152. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą, apeliacinės instancijos teismo teisę grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo reglamentuojančias proceso teisės normas (CPK 185, 327 straipsniai), nukrypo nuo šiais klausimais suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Pagal CPK 327 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatas byla gali būti grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu nebuvo atskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus jos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Skundžiamoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas nenurodė pagrindo, kuriuo remdamasis grąžino bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Be to, kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas nevertino ir netyrė kartu su atskiraisiais skundais pateiktų įrodymų, taip vilkindamas spręstino klausimo dėl kasatoriaus finansinio reikalavimo patvirtinimo nagrinėjimą.

16Atsakovas BUAB ,,Norekso nekilnojamasis turtas“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB ,,Verslo valdymo ir restruktūrizavimo centras“, pateikė atsiliepimą į kasacinį skundą, kuriame nurodė, kad, jo nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą faktinį ir teisinį pagrindą kasatoriaus reikalavimui dėl apskaičiuotų delspinigių patvirtinti, tačiau klausimą dėl kasacinio skundo tenkinimo prašo spręsti teismo nuožiūra.

17Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo AB ,,Swedbank“ prašo jį atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

181. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai grąžino bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasatoriaus prašomas patvirtinti finansinis reikalavimas, kurį sudaro 1 708 199,99 Lt delspinigių, apskaičiuotas pagal kasatoriaus ir atsakovo sudarytą įsiskolinimo padengimo sutartį. Ši sutartis yra ginčijama teismine tvarka ir byla nebaigta. Dėl to, trečiojo asmens nuomone, kol vyksta ginčas dėl sandorio, kuriame nustatytas netesybų dydis, negalima išspręsti klausimo dėl netesybų apskaičiavimo pagrįstumo.

192. Trečiasis asmuo AB ,,Swedbank“ atsakovo bankroto byloje yra kreditorius ir prašė teismo patvirtinti finansinį reikalavimą atsakovui - apskaičiuotus delspinigius – 0,08 proc. už kiekvieną pradelstą dieną pagal kredito sutartį. Teismas, motyvuodamas viešojo intereso ir visų kreditorių interesų apsauga, sumažino pagal kredito sutartį nustatytų delspinigių dydį iki 0,05 proc. už kiekvieną pradelstą dieną. Trečiojo asmens nuomone, teismas, patvirtindamas kasatoriaus finansinį reikalavimą dėl delspinigių, kai jie apskaičiuoti taikant 0,4 proc. nuo vėluojamos grąžinti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, pažeidė kreditorių lygiateisiškumo principą. Trečiojo asmens teigimu, atsižvelgiant į tai, kad kasatoriaus prašomos patvirtinti netesybos apskaičiuotos taikant 0,4 proc. dydį, t. y. aštuonis kartus didesnį nei tą, kuris šioje byloje nustatytas kaip pagrįstas (0,05 proc.), tai kasatoriaus pateikti įrodymai apie tikėtinas gauti pajamas yra nepakankami. Kasatorius nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis realiai patyrė nuostolių, taip pat kad sutartys su rangovais buvo nutrauktos būtent dėl atsakovo veiksmų ir kad kasatorius ėmėsi veiksmų nuostoliams sumažinti.

20Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo L. V. prašo jį atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Sutikdamas su trečiojo asmens AB ,,Swedbank“ pateiktais argumentais dėl to, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai grąžino bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, trečiasis asmuo pateikė tokius papildomus nesutikimo su kasacinio skundo argumentus:

211. Trečiasis asmuo L. V. 2011 m. vasario 7 d. pateikė Kauno apygardos teismui ieškinį dėl 2006 m. gegužės 17 d. ir 2007 m. rugsėjo 20 d. subrangos sutarčių, 2007 m. rugsėjo 3 d. rangos sutarties pagrindu sudarytų atliktų darbų priėmimo aktų bei jų pagrindu išrašytų sąskaitų-faktūrų pripažinimo negaliojančiomis. Trečiojo asmens nuomone, neišsprendus ginčo dėl pagrindinių prievolių – atliktų darbų ir panaudotų medžiagų kiekių ir kainų, negalima spręsti dėl šalutinės prievolės – delspinigių dydžio.

222. Kasatoriaus ir atsakovo 2008 m. balandžio 28 d. sudarytoje įsiskolinimo padengimo sutartyje nustatytas delspinigių dydis – 0,4 proc., turėtų būti mažinamas iki 0,02 proc. už kiekvieną praleistą dieną (t. y. 7,3 proc. metinių palūkanų; CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Lemora“ v. UAB ,,Pergamas“, bylos Nr. 3K-3-394/2005; 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. A. M. v. IĮ V. ir S. M. prekybos centras, bylos Nr. 3K-3-173/2006).

233. Kasatoriaus ir atsakovo 2008 m. balandžio 28 d. sudarytos sutarties 4 punkte nurodyta, kad atsakovo įsiskolinimas kasatoriui vertintinas kaip kreditas ir atsakovui nustatytos 6 proc. metinės palūkanos už naudojimąsi juo. Palūkanos, skaičiuojamos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo laikotarpį, atlieka kompensavimo funkciją ir yra prilyginamos nuostolių atlyginimui (CK 6.261 straipsnis). CK 6.73 straipsnio 1 dalyje, 6.258 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad netesybos gali būti įskaitomos į nuostolius. Trečiojo asmens nuomone, dalį kasatoriaus nuostolių atlygina šalių susitarimu nustatytos palūkanos, todėl jis negali reikalauti ir netesybų. Kasatorius nurodė tikėtinus, bet ne realiai patirtus, nuostolius ir negautas pajamas.

24Teisėjų kolegija

konstatuoja:

25IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

26Dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo sąlygų

27

28Kasacinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad bankroto bylos priskirtinos prie bylų, kuriose yra viešojo intereso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. UAB „Ranga IV“, bylos Nr. 3K-3-270/2010; 2011 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB SEB bankas v. IĮ „Šakių agrocentras“, bylos Nr. 3K-3-160/2011). Tokio intereso egzistavimą lemia tai, kad bankroto bylos iškėlimas skolininkui sukelia padarinius nemažai asmenų. Įmonės nemokumo faktas, nustatytas įsiteisėjusia teismo nutartimi vienoje civilinėje byloje, sukelia teisinius padarinius ir įgyja prejudicinę galią net ir asmenims, nedalyvavusiems nagrinėjant šią bylą (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Be to, bankroto bylos iškėlimas ir nagrinėjimas neišvengiamai turi įtakos visų įmonės kreditorių, taip pat visos visuomenės bei valstybės interesams, nes užbaigus bankroto bylą įmonė skolininkė paprastai yra likviduojama.

29Kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti taip pat lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet turi įtakos ir patvirtintų kreditorių reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis bus tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Dėl to reikalavimo patikrinimo stadija, einanti prieš jo patvirtinimą, yra reikšminga ne tik kreditoriaus reikalavimą reiškiančiam, bet ir kitiems kreditoriams, ir yra būtina kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo sąlyga. Pirminį kreditoriaus pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankrutuojančios įmonės administratorius pagal kreditoriaus bei įmonės pateiktus apskaitos dokumentus, ir reikalavimus arba teikia tvirtinti teismui, arba juos ginčija teisme. Nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių kreditorių reikalavimų, atžvilgiu, juos dar kartą tikrina teismas. Dėl administratoriaus ginčijamo reikalavimo tvirtinimo teismas sprendžia teismo posėdyje, pranešęs administratoriui ir asmenims, kurių reikalavimai yra ginčijami (ĮBĮ 26 straipsnio 4 dalis). Taip sudaromos realios galimybės taikyti rungimosi principą, nes tiek administratoriui, tiek kreditoriui tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima prieiti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. UAB „Vaiba“, bylos Nr. 3K-3-369/2009; kt.). Tačiau, atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus ir, nesant byloje pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, imtis priemonių išaiškinti kreditoriaus reikalavimo patvirtinimui reikšmingas aplinkybes. Tai apima ir teisę rinkti įrodymus (CPK 179 straipsnis, ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalies 6 punktas).

30Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad, sprendžiant dėl kreditoriaus UAB „Autokausta“ 1 708 199,99 Lt reikalavimo patvirtinimo, bankroto bylą nagrinėjančiame teisme jau buvo gautas ir priimtas kito kreditoriaus – L.V. ieškinys atsakovui UAB „Autokausta“ dėl sutarties, kurios pagrindu priskaičiuota 1 708 199,99 Lt delspinigių, sudarančių kreditoriaus reikalavimą, pripažinimo negaliojančia (civilinė byla Nr. 2-2003-173/2010). Pirmosios instancijos teismas nenustatė šios aplinkybės (apie iškeltą kitą civilinę bylą) ir į ją neatsižvelgė, priimdamas nutartį. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus, nenustatė ir nevertino aplinkybės, kad vyksta teisminis ginčas dėl sandorių, iš kurių kildinamas kreditoriaus reikalavimas, ir kol šis ginčas neišspręstas, kreditoriaus reikalavimas negali būti laikomas pagrįstu ir tvirtinamas.

31Kasacinio teismo teisėjų kolegija nesutinka su kasatoriaus argumentu, kad kol nėra nuginčyta sutartis, sudariusi delspinigių apskaičiavimo pagrindą, reikalavimas dėl delspinigių turėtų būti pripažįstamas pagrįstu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad jei kreditoriaus reikalavimo pagrįstumas dar nėra nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, bankroto byloje pareikštas kreditoriaus reikalavimas pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinį, kuris, jei skolininkui nebūtų iškelta bankroto byla, būtų reiškiamas ir nagrinėjamas savarankiškoje civilinėje byloje. Tokio kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialųjį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB SEB bankas v. IĮ „Šakių agrocentras“, bylos Nr. 3K-3-160/2011). Esant nagrinėjamai bylai dėl sutarties, kurios pagrindu kasatorius skaičiuoja delspinigius, nuginčijimo, kartu yra kilęs ginčas dėl delspinigių apskaičiavimo pagrįstumo. Tiek bylą nagrinėjant pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, tiek ir bankroto byloje sprendžiant kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo klausimą, tokia aplinkybė sudarytų kliūtį teismui priimti procesinį sprendimą, konstatuojantį kreditoriaus reikalavimo pagrįstumą. Bankroto byloje patvirtinus kasatoriaus reikalavimą dėl delspinigių, o vėliau nuginčijus jų apskaičiavimo pagrindą sudariusią sutartį, turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl jau patvirtinto reikalavimo išbraukimo iš reikalavimo sąrašo. ĮBĮ tokiam tikslui įtvirtina kreditorių reikalavimų tikslinimo institutą (26 straipsnio 1 dalis). Tačiau kreditoriaus reikalavimų tikslinimas reiškia naują reikalavimo tikrinimą, įsiteisėjusios nutarties peržiūrėjimą, ekonomines ir laiko sąnaudas, todėl bankroto bylą nagrinėjantis teismas turėtų siekti, kad kreditoriaus reikalavimo pagrįstumas ir dydis būtų nustatyti jo tvirtinimo stadijoje, o reikalavimų tikslinimo institutas taikomas tais atvejais, kai šioje stadijoje tam tikrų aplinkybių nustatyti protingomis pastangomis neįmanoma ar kai jos pasikeičia po reikalavimo patvirtinimo. Tai padėtų užtikrinti bankroto procedūrų sklandumą, kreditorių reikalavimų tenkinimo proporcijų stabilumą, išvengti atlikto reikalavimų tenkinimo koregavimo.

32Dėl bylos perdavimo nagrinėti pirmosios instancijos teismui

33Apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti tiek fakto, tiek teisės klausimus, todėl dažniausiai gali ištaisyti pirmosios instancijos teismo klaidas. Bylos perdavimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui atvejai yra riboti įstatymo, konkretūs tokio perdavimo pagrindai nustatyti CPK 327 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse išaiškinta, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. UAB „Ribenos prekyba“, bylos Nr. 3K-3-536/2008; 2009 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vaivorykštė“ v. UAB „Revinė“, bylos Nr. 3K-3-121/2009; kt.). Minėta, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, todėl kreditoriaus reikalavimų tvirtinimo procese sprendžiant, ar buvo atskleista bylos esmė, taikytinos tos pačios taisyklės.

34Teismo nutartis nagrinėjamoje byloje panaikinta dėl to, kad kasatoriaus reikalavimas patvirtintas, nenustačius visų reikšmingų aplinkybių, būtent – sandorio, kurio pagrindu atsirado kreditoriaus reikalavimas, pagrįstumo ir teisėtumo. Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu sprendžiama kitoje civilinėje byloje Nr. 2-2003-173/2010, kuri kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo metu dar buvo neišnagrinėta. Kaip nutartyje jau konstatuota, pagal savo esmę ieškinys civilinėje byloje Nr. 2-2003-173/2010 yra kreditoriaus UAB „Autokausta“ reikalavimų ginčijimas, šio ieškinio tenkinimas reikštų, kad delspinigiai bankrutuojančiai įmonei apskaičiuoti nepagrįstai, nesant tam teisinio pagrindo. Tai leidžia pripažinti, kad tvirtinant kasatoriaus reikalavimą nebuvo atskleista bylos esmė.

35Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad kol vyksta bankroto byla, turtinių reikalavimų, pareikštų bankrutuojančiai įmonei, nagrinėjimas turi būti atliekamas šioje byloje, nutartimi išsprendžiant dėl kreditoriaus finansinio reikalavimo pagrįstumo ir jo dydžio, o vėliau, esant pagrindui jį tikslinti, - kol pagal įstatymą toks tikslinimas galimas. Atskirų reikalavimų nagrinėjimas ne bankroto byloje, nors ir tame pačiame teisme, reikštų neracionalų procesą ir būtų nesuderinamas su bankroto proceso operatyvumu ir efektyvumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. M. v. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bylos Nr. 3K-3-88/2010).

36Ta pati taisyklė taikytina ir tais atvejais, kai siekiant išvengti kreditoriaus reikalavimų patvirtinimo pareiškiamas ieškinys dėl sandorio, sudarančio kreditoriaus reikalavimų pagrindą, nuginčijimo. Tokio ieškinio tikslas išvengti reikalavimų patvirtinimo, ir tai yra viena iš gynimosi nuo nepagrįsto kreditoriaus reikalavimų formų. Kadangi visi klausimai, susiję su kreditoriaus reikalavimo pagrįstumu, turi būti svarstomi bankroto byloje, tai toje pačioje byloje turi būti nagrinėjamas ir ieškinys, kurio paskirtis – nuginčyti pareikštą kreditoriaus reikalavimą.

37Nagrinėjamu atveju esant situacijai, kai pirmosios instancijos teismo nutartis dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo yra panaikinta, civilinėje byloje Nr. 2-2003-173/2010 pareikšti reikalavimai turėtų būti sprendžiami bankroto byloje kartu su kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo klausimu. Tai susiję su bylų sujungimu, naujų reikalavimų nagrinėjimu bei naujų aplinkybių nustatinėjimu, ir yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva. Dėl to kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas nustatęs, kad neatskleista bylos esmė ir panaikinęs teismo nutartį, pagrįstai kreditoriaus UAB „Autokausta“ 1 708 199,99 Lt reikalavimo tvirtinimo klausimą perdavė nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

38Teisėjų kolegija konstatuoja, kad naikinti ar keisti apeliacinės instancijos teismo sprendimą kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

39

40Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme

41Kasacinės instancijos teisme patirta 90,53 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), kurių atlyginimas, netenkinus kasacinio skundo, priteistinas iš kasatoriaus.

42Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

43Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

44Priteisti iš trečiojo asmens UAB ,,Autokausta“ valstybei 90,53 Lt (devyniasdešimt litų 53 ct) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą.

45Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.