Byla 2S-1487-390/2010
Dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Kukalio, kolegijos teisėjų Leono Jachimavičiaus, Arvydo Žibo, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus UAB Pekkaniska Lit atskirąjį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

2Kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

3kreditorius UAB Pekkaniska Lit kreipėsi į teismą prašydamas išduoti teismo įsakymą dėl 27 333,90 Lt skolos, 2 362,40 Lt delspinigių, 6 proc. metinių nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei 223 Lt žyminio mokesčio ir 118 Lt išlaidų teisinei pagalbai apmokėti išieškojimo iš skolininko UAB ,,Baltic construction development group“. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti skolininkui priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, skolininko vardu atidarytose bankų sąskaitose areštuoti esančias pinigines lėšas visai reikalaujamai sumai. Nurodė, kad skolininkas neatsiskaito su kreditoriumi, įsiskolinimas yra didelis, o skolininko finansinė padėtis kreditoriui nėra žinoma, todėl kyla grėsmė, kad teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti visai neįmanomas.

4Kauno rajono apylinkės teismas 2010 m. gegužės 24 d. nutartimi ieškovo prašymą atmetė. Teismas konstatavo, kad kreditorius nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nurodė, jog kreditorius ir skolininkas yra juridiniai asmenys, kreditorius įrodymų, pagrindžiančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą, nepateikė. Vien tai, kad skolininkas prievolės neįvykdė ir vengia ją įvykdyti, nėra pagrindas teigti, kad priimto teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, todėl darė išvadą, kad laikinosios apsaugos priemonės netikslingos.

5Atskiruoju skundu kreditorius UAB Pekkaniska Lit prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2010-05-24 nutartį ir priimti naują nutartį – kreditoriaus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti. Teigia, kad LR CPK 144 str. 1 d. nenumatyta pareiga prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikiančias asmeniui, prašymą pagrįsti įrodymais. Šiuo atveju reikalaujama priteisti 27 333,90 Lt skola yra pakankamai didelė, o skolos mokėjimo terminai seniai praleisti. Prašomo priteisti dydžio ir senumo skola pati savaime yra didelė finansinė našta skolininkui – juridiniam asmeniui, todėl grėsmė, jog tokios skolos iki kreipimosi į teismą ne dalinai nesumokėjusi įmonė nesugebės jos sumokėti ir teismui priėmus kreditoriui palankų sprendimą, yra labai didelė. Aplinkybė, jog finansinių įsipareigojimų nevykdančio skolininko turtas nebus areštuotas, įsiteisėjus kreditoriui palankiam teismo sprendimui, gali turėti neigiamos įtakos teismo sprendimo vykdymui arba vykdymą padaryti visai neįmanomą. Pažymi, kad teismų praktikoje ši aplinkybė preziumuojama tuomet, kai pareikštas didelės sumos turtinis reikalavimas, nes didelė reikalavimo suma realiai gali padidinti teismo sprendimo neįvykdymo riziką.

6Atsiliepimu į atskirąjį skundą skolininkas UAB ,,Baltic construction development group“ prašo atskirąjį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad Kauno apygardos teismo 2010-05-31 nutartimi skolininkui buvo iškelta restruktūrizavimo byla, o minėtai nutarčiai įsiteisėjus, 2010-06-10, skolininkas įgijo restruktūrizuojamos įmonės statusą. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad įsiteisėjus nutarčiai dėl restruktūrizavimo bylos įmonei iškėlimo draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos, įskaitant palūkanų, netesybų ir privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka (ĮRĮ 9 str. 1 d. 1 p.), todėl netenka prasmės ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pagal finansinius reikalavimus, pareikštus kitose civilinėse bylose, nes iškėlus įmonei restruktūrizavimo bylą visiems egzistuojantiems restruktūrizuojamos įmonės kreditoriams, atsižvelgiant į pagrindinius restruktūrizavimo bylos principus, kreditorių lygiateisiškumą bei jų reikalavimų proporcingą patenkinimą, nepriklausomai nuo to ar kreditorinius reikalavimus jie pareiškė restruktūrizavimo byloje ar kitose civilinėse bylose, turi būti sudaromos vienodos galimybės reikalavimų užtikrinimui bei patenkinimui (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1294/2009). Nuo to momento, kai įsiteisėja nutartis dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, įmonės turtui, o kartu ir kreditorių turtinių interesų užtikrinimui, taikomas kitoks turto valdymo, naudojimo ir disponavimo režimas, t.y. specialiajame teisės akte - Įmonių restruktūrizavimo įstatyme -įtvirtintas restruktūrizuojamos įmonės turto apsaugos režimas. Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 16 straipsnio 3 dalis nustato, jog restruktūrizavimo plano rengimo laikotarpiu be teismo leidimo restruktūrizuojama įmonė negali parduoti įmonę arba jos dalį, ilgalaikį turtą ar turtines teises, perduoti įmonę arba jos dalį, ilgalaikį turtą ar turtines teises kitų asmenų nuosavybėn ar leisti jiems naudotis įmonės turtu neatlygintinai, suteikti garantijas, laiduoti, įkeisti ar kitais būdais užtikrinti prievolių įvykdymą. Tuo atveju, jei įsiteisėjus nutarčiai dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo įmonės tolimesniam funkcionavimui atsiranda poreikis parduoti įmonės turtą, tai gali būti daroma tik teismo leidimu. Atsižvelgiant į išdėstytą taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.

7Atskirasis skundas atmestinas.

8Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

9CPK 144 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ir kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios priemonės turi būti taikomos tik tais atvejais, kai yra reali grėsmė, patvirtinta konkrečiomis aplinkybėmis, kurias pagrindžia įrodymai, kad skolininkas slėps, švaistys ar kitaip bandys perleisti turtą kitiems asmenims ir tai apsunkins sprendimo įvykdymą ar padarys jį neįmanomu. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, jog CPK nenumatyta pareiga asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones, prašymą pagrįsti įrodymais. Pažymėtina, kad civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo (CPK 12 str.). Tai reiškia, kad šalis turi ne tik teisę, bet ir pareigą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą. Todėl ir asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi prašymą pagrįsti ir motyvuoti, pateikti tam tikrus įrodymus, iš kurių būtų matyti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iš tikrųjų reikalingas (CPK 111 str. 2 d. 4 p., 12, 178 str.).

10Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 31 d. nutartimi skolininkui UAB ,,Baltic construction development group“ iškelta restruktūrizavimo byla (nutartis įsiteisėjusi). Įsiteisėjus nutarčiai dėl restruktūrizavimo bylos įmonei iškėlimo, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos, įskaitant palūkanų, netesybų ir privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka (ĮRĮ 9 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl netenka prasmės ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pagal finansinius reikalavimus, pareikštus kitose civilinėse bylose, nes iškėlus įmonei restruktūrizavimo bylą visiems egzistuojantiems restruktūrizuojamos įmonės kreditoriams, atsižvelgiant į pagrindinius restruktūrizavimo bylos principus, kreditorių lygiateisiškumą bei jų reikalavimų proporcingą patenkinimą, nepriklausomai nuo to ar kreditorinius reikalavimus jie pareiškė restruktūrizavimo byloje ar kitose civilinėse bylose, turi būti sudaromos vienodos galimybės reikalavimų užtikrinimui bei patenkinimui. Iškėlus įmonei restruktūrizavimo bylą, įmonės turtui ir visų įmonės kreditorių turtinių interesų užtikrinimui taikomas Įmonių restruktūrizavimo įstatyme įtvirtintas restruktūrizuojamos įmonės turto apsaugos režimas. Restruktūrizavimo plano rengimo laikotarpiu be teismo leidimo restruktūrizuojama įmonė negali parduoti įmonę arba jos dalį, ilgalaikį turtą ar turtines teises, perduoti įmonę arba jos dalį, ilgalaikį turtą ar turtines teises kitų asmenų nuosavybėn ar leisti jiems naudotis įmonės turtu neatlygintinai, suteikti garantijas, laiduoti, įkeisti ar kitais būdais užtikrinti prievolių įvykdymą (Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 16 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į išdėstytą teisėjų kolegija konstatuoja, kad taikyti laikinąsias apsaugos priemones šioje byloje nėra teisinio pagrindo.

11Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno rajono apylinkės teismas procesinių teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą nepažeidė. Atskirojo skundo motyvais panaikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

12Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies, 1 punktu, kolegija,

Nutarė

13Atskirąjį skundą atmesti.

14Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutarties nekeisti.

Proceso dalyviai
Ryšiai