Byla e2S-1195-436/2017

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų UAB „Žaliakalnio pasažas“ ir UAB „Savanorių prekybos centras“ atskiruosius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Ladavas” ieškinį atsakovams UAB „Žaliakalnio pasažas“, UAB „Savanorių prekybos centras“, Kauno miesto savivaldybės administracijai, tretieji asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos apsaugos ministerijos, Ž. R. projektavimo biuras, DNSB „SPR monolitas 2“, DNSB „Monolitas-3“, Bendrija „Monolito garažai“ dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilinių teisinių pasekmių taikymo.

3Teismas

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė UAB „Ladavas“ teismui pateiktu ieškiniu prašo panaikinti Kauno miesto savivaldybės išduotą 2015 m. rugpjūčio 25 d. statybos leidimą Nr. LNS-21-150825-00644; įpareigoti atsakoves UAB „Žaliakalnio pasažas“ ir UAB „Savanorių prekybos centras“ per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti prekybos paskirties pastatą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ).
  2. Kauno apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 7 d nutartimi ieškovės reikalavimams užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones ir nutarė padaryti įrašą nekilnojamojo turto registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo nekilnojamajam turtui – prekybos paskirties pastatui (unikalus Nr. ( - )), ( - ), iki šioje byloje bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas bei sustabdyti Kauno miesto savivaldybės administracijos statytojui UAB „Žaliakalnio pasažas“ išduoto 2015 m. rugpjūčio 25 d. statybos leidimo Nr. LNS-21-150825-00644 galiojimą iki byloje bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas. Ši nutartis įsiteisėjusi.
  3. Atsakovė UAB „Savanorių prekybos centras“ 2017 m. vasario 6 d. pateikė teismui prašymą įpareigoti ieškovę UAB „Ladavas“ pateikti atsakovės UAB „Savanorių prekybos centras“ nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, t. y., įpareigoti ieškovę UAB „Ladavas“ per teismo nustatytą protingą terminą sumokėti į teismo sąskaitą 417 695,00 Eur sumą kaip atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, arba iki tos pačios datos nurodytos sumos dydžio ribose pateikti teismui Lietuvos Respublikoje registruoto banko garantiją.
  4. Prašyme nurodo, kad pagal ginčijamą statybos leidimą turėjo būti užbaigtos prekybos paskirties pastato, esančio ( - ), statybos procedūros, kad būtų galima įregistruoti viso pastato 100 proc. statybos baigtumą. Užbaigus šio pastato statybą jame esančios prekybos paskirties patalpos buvo numatytos naudoti komercinei veiklai, t. y., nuomai. Šiuo tikslu dar iki statybos darbų užbaigimo ir iki šios civilinės bylos iškėlimo buvo sudarytos dvi patalpų nuomos sutartys. Remiantis nuomos sutarčių nuostatomis, nuomotojui neperdavus nuomos objekto nuomininkui iki 2016 m. gruodžio 31 d. (skaičiuojant 6 mėn. laikotarpį nuo 2016 m. birželio 1 d.) Nuomotojas jau patiria realius nuostolius (negauna pajamų – nuomos mokesčio, numatyto Nuomos sutartyse, nes nuomininkai turi teisę nemokėti nuomos mokesčio ir dar daugiau turės teisę vienašališkai, nesikreipdami į teismą nutraukti nuomos sutartį be jokių neigiamų pasekmių sau. Nuomotojas įsipareigojo perduoti nuomininkams nuomos objektą tik gavęs nuomos objekto statybos užbaigimo aktą. Šioje civilinėje byloje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdytas Kauno miesto savivaldybės administracijos statytojui UAB „Žaliakalnio pasažas“ išduoto 2015 m. rugpjūčio 25 d. statybos leidimo Nr. LNS-21-150825-00644, skirto būtent nuomos sutartyse nurodytų statybos darbų užbaigimui, galiojimas. Taigi dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių šioje civilinėje byloje nuomotojui nepabaigus statybos darbų ir neperdavus nuomos objekto nuomininkams yra patiriami nurodyti nuomotojo nuostoliai – negaunamos didelės pajamos už patalpų nuomą. Dėl ilgo bylinėjimosi laiko ir kitų aplinkybių UAB „Savanorių prekybos centras“ gali patirti iš viso apie 417 695,00 Eur nuostolių dėl negauto nuomos mokesčio už patalpas.
  5. Atsakovė UAB „Žaliakalnio pasažas“ 2017 m. vasario 13 d. pateikė teismui prašymą įpareigoti per protingą terminą UAB „Ladavas“ į Kauno apylinkės teismo depozitinę sąskaitą sumokėti 112 430, 49 Eur UAB „Žaliakalnio pasažas“ nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, užtikrinimui arba teismui pateikti banko garantiją šiai sumai.
  6. Prašyme nurodė, kad UAB „Žaliakalnio pasažas“ ir UAB „Savanorių prekybos centras“ 2014 m. sausio 24 d. sudarė Nekilnojamojo turto, esančio ( - ), pirkimo–pardavimo sutartį, kurios kaina 7 650 000 Lt (be PVM), apmokėjimas turėjo vykti dalimis. UAB „Savanorių prekybos centras“ sąskaitą apmokėjo iš dalies ir šiuo metu skolos likutis sudaro 1 873 841,52 Eur. UAB „Savanorių prekybos centras“ planavo likusią kainos dalį sumokėti gavės kreditą iš AB „Citadelė“, tačiau bankas, gavęs informaciją, kad 2016 m. lapkričio 7 d. nutartimi teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir apribojo disponavimą Prekybos pastatu, atsisakė išduoti kreditą, dėl šios priežasties UAB „Savanorių prekybos centras“ negali atsiskaityti su UAB „Žaliakalnio pasažas“. Taigi išimtinai ieškovės iniciatyva taikomų laikinųjų apsaugos priemonių, UAB „Žaliakalnio pasažas“ negauna 1 873 841,52 Eur pajamų. Šias pinigines lėšas UAB „Žaliakalnio pasažas“ galėtų panaudoti savo veikloje ir gauti iš to pajamų. Kadangi byla yra gana sudėtinga ir nemažos apimties, galima pagrįstai teigti, kad jos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme užtruks nemažiau kaip vienerius metus. Metines 6% palūkanas nuo neapmokėtos 1 873 841,52 Eur Sutarties kainos sudaro 112 430,49 Eur.
  7. Ieškovė UAB „ladavas“ su atsakovių UAB „Savanorių prekybos centras“ ir UAB „Žaliakalnio pasažas“ prašymais dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, nesutinka ir prašo juos atmesti.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Kauno apylinkės teismas 2017 m. vasario 22 d. nutartimi atsakovių UAB „Savanorių prekybos centras“ ir UAB „Žaliakalnio pasažas“ prašymus dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo atmetė.
  2. Teismas nustatė, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai patvirtina, jog nuomos sutartys nėra registruotos viešajame registre. Atsakovė neįregistravusi nuomos sutarčių viešajame registre, šių sutarčių negali panaudoti prieš ieškovę reikalaudama nuostolių, atsiradusių dėl laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimo.
  3. Taip pat teismas nustatė, kad atsakovės UAB „Savanorių prekybos centras“ atsiskaitymai už sutarties pagrindu perkamą turtą turėjo vykti dalimis, o galutinis atsiskaitymas už šį turtą turėjo įvykti ne vėliau kaip iki 2014 m. birželio 6 d., tačiau įsipareigojimai nebuvo vykdomi dar iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje byloje.
  4. Atsakovė savo prašymą grindžia prielaidomis, nepateikė duomenų apie nuostolius, kuriuos patyrė dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Taigi byloje nėra įrodymų, kad, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atsirado arba gali atsirasti realūs nuostoliai atsakovei.
  5. Prašymuose atsakovės nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių, kad dėl kokių nors ieškovės veiksmų ar kitų aplinkybių, atsakovių nuostolių atlyginimas ateityje (priėmus galutinį galimai ieškovei nepalankų teismo sprendimą) gali būti apsunkintas arba pasidarys nebeįmanomas. Tuo tarpu ieškovė pateikė duomenis apie turimą nekilnojamąjį turtą, tai yra, kad finansiškai būtų pajėgi atlyginti galimus nuostolius dėl laikinųjų apsaugos priemonių.
  6. Teismas darė išvadą, kad atsakovės teikdamos teismui prašymą užtikrinti su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu susijusių nuostolių atlyginimą, savo prašymo tinkamai nepagrindė ir neįrodė priežastinio ryšio tarp 2016 m. lapkričio 7 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir galimų nuostolių atsiradimo.
  1. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
  1. Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Žaliakalnio pasažas“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartį, klausimą išspręsti iš esmės – įpareigoti per protingą terminą UAB „Ladavas“ į Kauno apylinkės teismo depozitinę sąskaitą sumokėti 112 430,49 Eur UAB „Žaliakalnio pasažas“ nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, užtikrinimui arba teismui pateikti banko garantiją šiai sumai. Ieškovei UAB „Ladavas“ neįvykdžius teismo įpareigojimo atlikti veiksmus, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutarties dalį, kuria nustatyta padaryti nekilnojamojo turto registre įrašą dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo nekilnojamajam turtui – prekybos paskirties pastatui (unikalus Nr. ( - )), ( - ), iki šioje byloje bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas padarė visiškai nepagrįstą išvadą, kad esą UAB „Savanorių prekybos centras“ nevykdė savo prievolės sumokėti sutarties kainos likučio nuo 2014 m. birželio 6 d. ir laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas UAB „Ladavas“ prašymu, visiškai nesusijęs su UAB „Savanorių prekybos centras“ prievolių pagal Sutartį nevykdymų. Priešingai, šalių prievolių vykdymui pagal Sutartį užtrukus, kainos mokėjimas buvo atidėtas sutartiniu pagrindu ir šioms aplinkybėms išnykus buvo imtasi veiksmų kainos likučio sumokėjimui ir būtent pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės sustabdė šių veiksmų įgyvendinimą, todėl jų taikymas yra tiesiogiai susijęs su UAB „Savanorių prekybos centras“ sustabdytų atsiskaitymu pagal Sutartį.
    2. Išimtinai dėl UAB „Ladavas“ iniciatyva pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, su UAB „Žaliakalnio pasažas“ ne tik nebus atsiskaityta pagal Sutartį, bet ir užkirsta galimybė iš UAB „Savanorių prekybos centras“ reikalauti įstatyminių palūkanų. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad dėl UAB „Ladavas“ iniciatyva taikomų laikinųjų apsaugos priemonių, UAB „Žaliakalnio pasažas“ praranda teisę į įstatymo nustatytą minimalių nuostolių atlyginimą, kas yra laikytina UAB „Žaliakalnio pasažas“ būsimais nuostoliais. Atsakovės nuomone, įstatymo nustatyto palūkanų kaip minimalių nuostolių realumas negali būti kvestionuojamas. Taigi, atsakovės įsitikinimu, ji pagrindė tiek esamų ir būsimų nuostolių – 112 430,49 Eur realumą ir jų tiesioginę sąsają su UAB „Ladavas“ prašymu taikomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis.
    3. Negalima sutikti su teismo motyvu, esą ieškovė turi turto, iš kurio būtų pajėgi atlyginti UAB „Žaliakalnio pasažas“ ir UAB „Savanorių prekybos centras“ nuostolius dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Kaip matyti, ieškovė teismui pateikė tik savo nekilnojamojo turto sąrašą, tačiau iš šio sąrašo visiškai neaišku, kokia yra šio turto rinkos vertė ir kokie apribojimai jam taikomi. Atsakovė, patikrinusi pirmus keturis nekilnojamojo turto objektus iš šio sąrašo, nustatė, kad šiems objektams nuo 2016 m. rugsėjo 27 d. yra pritaikyta hipoteka. Ši aplinkybė kelia abejonių, ar iš tiesų UAB „Ladavas“ nuosavybės teise valdomas turtas yra pakankamas atsakovės nuostolių užtikrinimui. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad turtui taikoma hipoteka, mažina konkretaus turto vertę prievolės įvykdymo suma. UAB „Ladavas“ teigdama, kad jos turtas yra pakankamas galimų nuostolių atlyginimui, turėtų šią aplinkybę įrodyti.
  2. Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Savanorių prekybos centras“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartį, klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti atsakovės UAB „Savanorių prekybos centras“ prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Atskirasis skundžas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Sandorio išviešinimo ir panaudojimo prieš trečiuosius asmenis institutas, numatytas Civiliniame kodekse, skirtas ne reikalavimų dėl nuostolių atlyginimo nagrinėjimo atvejams, o tik ginčų dėl pačių teisių, įgytų pagal viešame registre registruotinus sandorius, pripažinimo vienam ar kitam asmeniui sprendimui ir kuriam iš asmenų turi būti suteikta pirmumo teisė panaudoti prieš trečiuosius asmenis įgytas teises pagal savo sudarytą sandorį. Nors atsakovės UAB „Savanorių prekybos centras“ prašymo dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, pateikimo teismui metu Nuomos sutartys nebuvo įregistruotos viešame registre, pats pastarojo prašymo pobūdis ir turinys nėra susijęs su kokiu nors ginču dėl UAB „Savanorių prekybos centras“ įgytų teisių pagal Nuomos sutartis pripažinimo. Todėl Nuomos sutarčių sudarymo fakto išviešinimas per viešą registrą net nėra susijęs su atsakovės UAB „Savanorių prekybos centras“ pateiktu prašymu dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo.
    2. Nuomos sutartys yra sudarytos bei galiojančios. Nei ieškovas, nei jokie kiti tretieji asmenys neginčijo Nuomos sutarčių galiojimo ir nepateikė jokių įrodymų teismui, paneigiančių kokias nors atsakovės UAB „Savanorių prekybos centras“ teises, įgytas pagal Nuomos sutartis. Kauno apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje net nevertino Nuomos sutarčių sąlygų ir atsakovės UAB „Savanorių prekybos centras“ nuostolių tikėtinumo nesant realios galimybės vykdyti Nuomos sutartyse numatytų atsakovės UAB „Savanorių prekybos centras“ įsipareigojimų būtent dėl ieškovės UAB „Ladavas“ prašymu teismo sustabdyto statybą leidžiančio dokumento galiojimo šioje civilinėje byloje. Bet kuriuo atveju informuoja, kad Nuomos sutartys jau yra pateiktos VĮ „Registrų centras“ kartu su prašymu įregistruoti šias sutartis Nekilnojamojo turto registre.
    3. Atsakovė, teikdama prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo neprivalėjo įrodyti, kad nuostolių atlyginimas ateityje (priėmus galutinį galimai ieškovei nepalankų teismo sprendimą) gali būti apsunkintas arba pasidarys nebeįmanomas. Toks teismo reikalavimas yra visiškai nepagrįstas ir perteklinis.
    4. Teismas, atmesdamas atsakovės UAB „Savanorių prekybos centras“ prašymą, nepagrįstai rėmėsi ir ta aplinkybe, kad ieškovė pateikė duomenis apie turimą nekilnojamąjį turtą, t.y., jog finansiškai būtų pajėgi atlyginti galimus nuostolius dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Vien turimo turto sąrašas visiškai nepagrindžia ieškovės UAB „Ladavas“ finansinio pajėgumo ir galimybės atlyginti nuostolius dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
  3. Atsiliepimais į atskiruosius skundus ieškovė UAB „Ladavas“ prašo atsakovių atskiruosius skundus atmesti, Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimai į apeliacinius skundus grindžiami iš esmės analogiškais argumentais:
    1. Atsakovė UAB „Žaliakalnio pasažas“ teikdama prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo šioje byloje, kartu su šiuo prašymu apskritai nepateikė jokių duomenų nei apie tokių nuostolių atsiradimo galimumą, nei apie jų preliminarų dydį. Šie duomenys nebuvo pateikti ir su atsakovės atskiruoju skundu. Atsakovės prašymas dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo iš esmės buvo ir tebėra grindžiamas tam tikrų piniginių lėšų neišmokėjimu, dėl ko atsakovė esą negali šių lėšų panaudoti savo veikloje ir gauti pelno. Tačiau atsakovė nei prašyme, nei vėliau teiktame atskirajame skunde taip ir nenurodė ir net nepateikė jokių paaiškinimų, kokios atsakovės veiklos vykdymui yra reikalingos šios piniginės lėšos ir, kad šios veiklos įgyvendinimui yra skirstos lėšos, kurių išmokėjimas dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių šioje byloje yra laikinai negalimas.
    2. Ieškovės vertinimu, atsakovės nurodomų nuostolių, kuriuos reikalaujama užtikrinti, suma (112 430,49 Eur) privalo būti nukreipta ne į ieškovės turtą, bet į 2014 m. sausio 24 d. Nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį pažeidusios šalies, t. y. atsakovės UAB „Savanorių prekybos centras“ turtą. Kitaip tariant, atsakovei UAB „Savanorių prekybos centras“ nevykdant savo įsipareigojimų pagal minėtą Nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį ir praleidus šioje sutartyje nustatytą terminą sumokėti atsakovei 1 873 841,52 Eur sumą, atsakovė, remdamasi CK 6.210 str. 2 d. nuostatomis, turi teisę reikalauti, kad atsakovė UAB „Savanorių prekybos centras“ sumokėtų 6 % dydžio palūkanas nuo nesumokėtos sumos už pradelstą atsiskaitymo terminą.
    3. Šiuo atveju nėra jokio teisinio pagrindo konstatuoti, kad tarp pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių byloje ir atsakovės nurodomų nuostolių atsiradimo egzistuoja priežastinis ryšys. Atsakovės UAB „Savanorių prekybos centras“ skoliniai įsipareigojimai pagal Nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį nebuvo vykdomi sistemingai ir itin ilgą laiko tarpą (daugiau nei 2 metus) dar iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje byloje datos, todėl atsakovės nurodomi nuostoliai priežastiniu ryšiu yra tiesiogiai susiję vien tik su atsakovės UAB „Savanorių prekybos centras“ veiksmais, sąmoningai nevykdant savo įsipareigojimų pagal sutartis, bet ne su laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymu šioje byloje.
    4. Ieškovės vertinimu, AB „Citadele“ bankui 2016-11-15 raštu (Nr. VB5-9/5319) atsisakius suteikti kreditą šiame rašte nurodytu pagrindu, atsakovė UAB „Savanorių prekybos centras“ turėjo (ir iki šiol turi) visas galimybes ieškoti ir kitų finansavimo šaltinių, kuriems minėti apribojimai, susiję su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu byloje, neturi jokios įtakos išduodant kreditą.
    5. Atskirajame skunde atsakovė UAB „Savanorių prekybos centras“ nurodė, kad nuomos sutarčių įregistravimo faktas neturi įtakos sprendžiant klausimą dėl atsakovės nuostolių atsiradimo, kadangi teismui priėmus skundžiamą nutartį, kuria buvo atmestas atsakovės prašymas, atsakovė 2017 m. vasario 27 d. pateikė VĮ „Registrų centras“ prašymą dėl šių Nuomos sandorių įregistravimo viešajame registre. Tačiau, ieškovės vertinimu, net ir vėlesnis nuomos sutarčių įregistravimas viešajame registre nesudaro jokio teisinio pagrindo skundžiamos nutarties panaikinimui. Ieškovei teikiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje byloje, nuomos sutartys nebuvo išviešintos viešajame registre, tokiu būdu užkertant kelią ieškovei įvertinti galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsiradimo tikimybę, preliminarų dydį ir kitas reikšmingas aplinkybes.
    6. Statybos leidimo turinys neabejotinai pagrindžia, kad statybos leidimu statytojui UAB „Žaliakalnio pasažas“ buvo suteikta teisė pastatyti naują prekybos paskirties statinį Savanorių pr. 168A, Kaune, tačiau nebuvo suteikta teisė atlikti statybos darbus patalpose, kurios sudaro Nuomos sutartimi/1 ir Nuomos sutartimi/2 aptariamą nuomos objektą (Patalpas) – patalpose (unikalus Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - )), esančiose pastate (unikalus Nr. ( - )), kurio adresas ( - ), patalpose (unikalus Nr. ( - )), esančiose Prekybos paskirties pastate ir patalpose (unikalus Nr. ( - )), esančiose pastate (unikalus Nr. ( - )), kurio adresas ( - ).
    7. Laikinas statybos leidimo galiojimo sustabdymas, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones šioje byloje, apskritai neturėjo jokios įtakos atsakovės, kaip nuomotojo, pareigų įvykdymui pagal Nuomos sutartį/1 ir Nuomos sutartį/2, laiku perduodant patalpas pagal šias sutartis. Nuomos sutarčių 6.1. p. minimas nuomos objektas (patalpos), kuris turėjo būti perduotas nuomininkui per 6 mėnesius po to, kai atsakovas gauna visus leidimus ir sutikimus pradėti statybos darbus nuomos objekte (patalpose), nebuvo perduotas nuomininkui laiku dėl aplinkybių, kurios nėra niekaip susijusios su laikinu statybos leidimo galiojimo sustabdymu šioje byloje, kadangi minėtas statybos leidimas nėra išduotas statybos darbų atlikimui nuomos sutarčių objektą sudarančiose patalpose.
    8. Nuomos sutarčių pagrindu vykdoma veikla (patalpų nuoma) savo turiniu (funkcijų apimtimi) yra prilyginama ūkinei–komercinei veiklai. Ieškovės vertinimu, atsakovei nenurodžius jokių duomenų apie reikalingas sąnaudas atsakovės nurodomoms pajamoms uždirbti, apskritai nėra žinoma, kokį realų pelną atsakovė galėtų gauti iš nuomos sutarčių vykdymo kiekvieną mėnesį. Nenurodžius duomenų apie atsakovės patiriamas sąnaudas, taip pat nėra aišku, koki realų turto praradimą gali patirti atsakovė dėl pritaikytų laikinųjų apsaugų priemonių. Taigi atsakovės nurodomas galimų nuostolių dydis, kuriuos reikalaujama užtikrinti byloje pareikštu prašymu, ne tik nėra pagrįstas preliminariais skaičiavimais, bet ir nelaikytinas realiu.
    9. Laikinas statybos leidimo galiojimo sustabdymas objektyviai neturėjo jokios įtakos, atsakovei vykdant nuomos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, susijusius su patalpų perdavimu laiku pagal nuomos sutartis, o patalpos nėra perduotos nuomininkui laiku dėl aplinkybių, kurios nėra susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymu šioje byloje.

5Teismas

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirųjų skundų ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
  2. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas nutarties, kuria netenkintas atsakovų prašymas dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, pagrįstumo ir teisėtumo klausimas.
  3. Pagal CPK 146 straipsnio 1 dalies nuostatą šalies prašymu teismas nutartimi gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo, per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimą. Toks atlyginimas gali būti užtikrinimas ir banko garantija. Nurodytos teismo taikomos priemonės paskirtis – užtikrinti nuostolių, kurie gali būti patirti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, siekiant užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą. Akivaizdu, kad, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, dėl jų paprastai patiriama tam tikrų suvaržymų ir dėl to gali atsirasti nuostolių. Taikant galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą, tokie nuostoliai turi būti realiai prognozuojami, ir įrodyti, t. y. šalis, prašanti taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimą, privalo pateikti įrodymus, kad būtent dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo ji patirs tam tikrų nuostolių ir jų atlyginimas gali būti apsunkintas, nurodant preliminarių nuostolių dydį, jų apskaičiavimą bei ir kitos šalies finansinį nepajėgumą tuos nuostolius atlyginti. Taigi tam, kad taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimą, būtinos dvi sąlygos – nuostoliai, galintys atsirasti, ir jų atlyginimo apsunkinimas. Tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti a priori aiškus ir pagrįstas bei priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1399-180/2016).

6Dėl atsakovės UAB „Savanorių prekybos centras“ atskirojo skundo.

  1. Nagrinėjamu atveju apeliantė UAB „Savanorių prekybos centras“ būtinybę taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą grindžia aplinkybėmis, jog jai taikomas areštas neleidžia verstis veikla – patalpų nuoma, pagal dvi 2015 m. rugpjūčio 25 d. sudarytas patalpų nuomos sutartis Nr. 168-168A ir Nr. 170.
  2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad atsakovė neįregistravusi nuomos sutarčių viešame registre, šių sutarčių negali panaudoti prieš ieškovę, reikalaudama nuostolių, atsiradusių dėl laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimo.
  3. Byloje ginčo, kad minėtos nuomos sutartys, pirmosios instancijos teismui priimant skundžiamą nutartį, viešame registre nebuvo įregistruotos. Jas apeliantė VĮ Registrų centre įregistravo tik po skundžiamos teismo nutarties priėmimo.
  4. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neįregistravusi sandorio šalis negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis remdamosi kitais įrodymais. Be to, CK 6.531 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tik įregistruota viešame registre pastatų, statinių ar įrenginių nuomos sutartis gali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis.
  5. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tokios sandorio registracijos tikslas – išviešinti sandorio sudarymo faktą tretiesiems asmenims. Nesilaikius įstatymo nustatyto reikalavimo įregistruoti sandorį, šalims sandoris galioja, tačiau neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš juos remdamosi kitais įrodymais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2011).
  6. Atsakovė UAB „Savanorių prekybos centras“ iki priimant skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismui nepateikė duomenų, kad jos nurodytos patalpų nuomos sutartys, iš kurių ji kildina galimus nuostolius, yra įregistruotos viešajame registre. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė nesielgė pakankamai atidžiai ir rūpestingai, nesiėmė priemonių, kad išviešintų nuomos sutarčių sudarymo faktą, todėl nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo remtis šiomis nuomos sutartimis, įrodinėjant galimus atsakovės nuostolius ir jų dydį, perkeliant ieškovei atsakomybę už atsakovės nuomos sutarčių nevykdymą. Analogiškai yra nurodęs ir Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. kovo 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-1017/2017.
  7. Vien tik aplinkybė, kad minėtos nuomos sutartys buvo išviešintos viešame registre po skundžiamos nutarties priėmimo, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį, nes, kaip jau buvo minėta, nuomos sutartys nebuvo išviešintos iki skundžiamos nutarties priėmimo.
  8. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė teismui duomenis, kad 2017 m. vasario 27 d. kreipėsi į VĮ Registrų centras su prašymu įregistruoti minėtas patalpų nuomos sutartis.
  9. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad šioje byloje ginčijamas 2015 m. rugpjūčio 25 d. išduotas statybos leidimas, kurio pagrindu buvo pastatytas ieškiniu prašomas nugriauti pastatas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ). Juridinių asmenų registro duomenimis šiuo metu jokie ginčo pastato nuomos duomenys nėra įregistruoti.
  10. Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė, neįregistravusi nuomos sutarčių viešame registre, negali šių sutarčių panaudoti prieš ieškovę, reikalaudama nuostolių, atsiradusių dėl laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimo, nes nuomos sutarčių neišviešinimas šiuo atveju užkerta ieškovei kelią įvertinti galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsiradimo tikimybę, preliminarų dydį ir kitas reikšmingas aplinkybes.
  11. Apeliantė savo prašymą dėl nuostolių užtikrinimo grindė aplinkybėmis, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių – laikino Statybos leidimo galiojimo sustabdymo atsakovė patiria nuostolius, kuriuos sudaro negautos pajamos iš patalpų (unikalus Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - )), esančių pastate (unikalus Nr. ( - )) ( - )ir patalpų (unikalus Nr. ( - )), esančių Prekybos paskirties pastate bei patalpų (unikalus Nr. ( - )), esančių pastate (unikalus Nr. ( - )) ( - ), nuomos.
  12. Prieš tai teismas nustatė, kad statybos leidimo turinys pagrindžia, jog statybos leidimu statytojui UAB „Žaliakalnio pasažas“ buvo suteikta teisė pastatyti naują prekybos paskirties statinį, kuriam suteiktas unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), tačiau statytojui nebuvo suteikta teisė atlikti statybos darbus patalpose, kurios sudaro nuomos sutarčių objektą. Tai reiškia, kad laikinas ginčijamo statybos leidimo galiojimo sustabdymas, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones šioje byloje, apskritai neturėjo jokios įtakos atsakovės, kaip nuomotojo, pareigų įvykdymui pagal nuomos sutartis, laiku perduodant patalpas nuomininkams. Nuomos sutarčių 6.1. p. minimas nuomos objektas (patalpos), kuris turėjo būti perduotas nuomininkui per 6 mėnesius po to, kai atsakovė gauna visus leidimus ir sutikimus pradėti statybos darbus nuomos objekte (patalpose), nebuvo perduotas nuomininkui laiku dėl aplinkybių, kurios nėra niekaip susijusios su laikinu statybos leidimo galiojimo sustabdymu, kadangi minėtas statybos leidimas nėra išduotas statybos darbų atlikimui nuomos sutarčių objektą sudarančiose patalpose.
  13. Prieš tai buvo minėta, kad CPK 146 straipsnyje nurodytų nuostolių atlyginimo užtikrinimas gali būti taikomas, kai nustatoma visuma dviejų sąlygų: realiai tikėtinas nuostolių dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsiradimas bei tikėtinas nuostolių išieškojimo apsunkinimas arba neįmanomumas netaikius jų užtikrinimo.
  14. Tiek pirmosios instancijos teismo, tiek apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nuostoliai, kuriuos apeliantė prašo užtikrinti byloje, nėra priežastiniu ryšiu susiję su šioje byloje pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Teismui padarius pirmiau nurodytas išvadas apie nuostolių nesąsajumą su laikinosiomis apsaugos priemonėmis, ieškovės UAB „Ladavas“ turtinę padėtį nustatinėti iš esmės nėra tikslinga.
  15. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamą nutartį panaikinti, apeliantė UAB „Savanorių prekybos centras“ nenurodė ir teismas nenustatė, todėl atsakovės atskirojo skundo jame nurodytais argumentais tenkinti nėra teisinio pagrindo.

7Dėl atsakovės UAB „Žaliakalnio pasažas“ atskirojo skundo.

  1. Atskirajame skunde atsakovė nurodo, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė UAB „Savanorių prekybos centras“ negali tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimų apeliantei UAB „Žaliakalnio pasažas“ pagal 2014 m. sausio 24 d. Nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį ir sumokėti apeliantei likusią 1.873.841,52 Eur sumą už šios sutarties pagrindu įsigytą nekilnojamąjį turtą. Dėl to apeliantė gali patirti 112 430,49 Eur nuostolių, kurie gali atsirasti ateityje dėl to, jog atsakovas kurį laiką (apie 12 mėn.) negalės panaudoti šių piniginių lėšų savo veikloje.
  2. Pažymėtina, jog atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimas yra viena iš priemonių, užtikrinančių skolininko ir kreditoriaus teisių bei teisėtų interesų pusiausvyrą ir proporcingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis CPK 146 straipsnio 1 dalimi, šalies prašymu teismas nutartimi gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Atsakovui pateikus tokį prašymą, jam tenka pareiga įrodyti šio prašymo pagrįstumą. Teismui turi būti pateikti visi duomenys, pagal kuriuos būtų galima pagrįstai prognozuoti, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo gali atsirasti nuostolių ir kad šalies patirtų nuostolių atlyginimo realus išieškojimas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Nuostolių atlyginimo užtikrinimo dydį teismas turi nustatyti, atsižvelgdamas į galimų nuostolių dydžio prognozę, įvertindamas laikinųjų apsaugos priemonių rūšį, jų taikymo mastą, poveikį atsakovui (ieškovui), jo įprastinės veiklos pobūdį ir mastą, laikinųjų apsaugos priemonių padarinius ribojant šią veiklą ir kitas reikšmingas aplinkybes.
  3. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad atsakovė UAB „Žaliakalnio pasažas“ savo prašymą grindžia prielaidomis, nepateikdama duomenų apie nuostolius, kuriuos patyrė dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, byloje nėra įrodymų, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atsirado arba gali atsirasti realūs nuostoliai atsakovei.
  4. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė prašymą dėl nuostolių užtikrinimo grindžia piniginių lėšų neišmokėjimu, kurių apeliantė negali panaudoti savo veikloje. Pažymėtina, kad atsakovė nei prašyme, nei atskirajame skunde nenurodė ir net nepateikė jokių paaiškinimų, kokios atsakovės veiklos vykdymui yra reikalingos šios piniginės lėšos ir, kad šios veiklos įgyvendinimui yra skirtos lėšos, kurių išmokėjimas dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių šioje byloje yra laikinai negalimas. Atsakovė į bylą taip pat nėra pateikęs jokių įrodymų apie savo vykdomą veiklą ar kitų duomenų, kurie pagrįstų, kad 1 873 841,52 Eur skolos pagal 2014 m. sausio 24 d. Nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį nesumokėjimas laiku kaip nors neigiamai paveikė ar ateityje gali paveikti atsakovo ūkinę–komercinę veiklą. Taigi, byloje nėra aišku, kokį realų turto praradimą gali patirti apeliantė dėl byloje pritaikytų laikinųjų apsaugų priemonių.
  5. Atskirajame skunde apeliantė, vertindama galimų nuostolių dydį, remiasi CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatytu minimaliu nuostolių dydžiu, tačiau neneigia, kad dėl netinkamo įsipareigojimų pagal 2014 m. sausio 24 d. Nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį įvykdymo ir CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatytų palūkanų sumokėjimo į atsakovę UAB „Savanorių prekybos centras“ net nesikreipė.
  6. Galimų nuostolių dydį atsakovė sieja su apskaičiavimais, kiek galėtų užtrukti šios bylos nagrinėjimo procesas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės argumentais, kad, nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių suma negali būti siejama su bylų nagrinėjimo trukme. Kiekvienos bylos nagrinėjimo teisme trukmė yra individuali ir tiesiogiai priklauso nuo bylos sudėtingumo ir byloje susiklosčiusių aplinkybių. Bet kurioje proceso stadijoje šalys bylą gali baigti ir taikos sutarties sudarymu. Todėl atsakovės nurodoma preliminarių nuostolių, kuriuos būtina užtikrinti, suma (112 430,49 Eur), nėra objektyvi, kadangi šiuo metu nėra preliminariai žinoma, kiek gali užtrukti šios bylos nagrinėjimas.
  7. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju nėra jokio teisinio pagrindo konstatuoti, kad tarp pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir atsakovo nurodomų nuostolių atsiradimo egzistuoja priežastinis ryšys. Atsakovės 2014 m. sausio 24 d. Nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta, kad atsakovės UAB „Savanorių prekybos centras“ atsiskaitymai už šios sutarties pagrindu perkamą turtą turėjo vykti dalimis. Galutinis atsiskaitymas už šį turtą turėjo įvykti ne vėliau kaip iki 2014 m. birželio 6 d. Tuo tarpu laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos tik 2016 m. lapkričio 7 d. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, per šį ilgesnį nei 2 metų laikotarpį iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje byloje datos atsakovė UAB „Savanorių prekybos centras“ turėjo galimybę gauti reikiamą finansavimą iš kredito įstaigų, kadangi jokie apribojimai, susiję su laikinųjų apaugos priemonių taikymu, 2014 m. sausio 24 d. Nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu perleistam turtui minėtu laikotarpiu apskritai nebuvo taikomi.
  8. Tai reiškia, kad apeliantės nurodomi nuostoliai nėra priežastiniu ryšiu susiję su šioje byloje pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Teismui padarius pirmiau nurodytas išvadas apie nuostolių nesąsajumą su laikinosiomis apsaugos priemonėmis, ieškovės UAB „Ladavas“ turtinę padėtį nustatinėti iš esmės nėra tikslinga.
  9. Kitų aplinkybių, leidžiančių padaryti pagrįstas išvadas dėl realiai atsakovės patiriamos žalos dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apeliantė nenurodė. Todėl laikytina, jog apeliantė nepagrindė būtinųjų sąlygų taikyti nuostolių atlyginimo institutą, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamą nutartį panaikinti, apeliantė UAB „Savanorių prekybos centras“ nenurodė ir teismas nenustatė, todėl atsakovės atskirojo skundo jame nurodytais argumentais tenkinti nėra teisinio pagrindo.
  10. Esant nustatytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, atskirųjų skundų motyvais panaikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo, todėl atskirieji skundai atmestini, o Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

8Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

9Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

10Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai