Byla 2A-2499-450/2011
Dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 25 d

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andriaus Ignoto, Vilijos Mikuckienės ir Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 25 d.

3sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovui Lietuvos profesinei sąjungai „Solidarumas“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į pirmesnį darbą, darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, neturtinės žalos ir skolos už papildomą darbą priteisimo. Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas V. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Lietuvos profesinei sąjungai „Solidarumas“, kuriuo prašė: pripažinti neteisėtu 2010 m. rugsėjo 25 d. Lietuvos profesinės sąjungos Koordinacinės tarybos posėdžio nutarimą, kuriame buvo svarstomas klausimas dėl darbo inspektoriaus etato panaikinimo; grąžinti jį į pirmesnį darbą; priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, 20000 Lt atlyginimą už papildomai atliktus darbus, 1848 Lt už atsiradusius nuostolius, 1000 Lt neturtinės žalos ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2005 m. gegužės 20 d. su ieškovu sudarė neterminuotą darbo sutartį. 2010-10-08 iš LPS „Solidarumas“ gavo įspėjimą, kad su juo darbo sutartis nutraukiama. Ieškovas su atleidimu iš darbo nesutinka, motyvuodamas tuo, kad LPS „Solidarumas“ XII suvažiavime, kuris vyko 2010 m. birželio 5 d., svarstant klausimus dėl vadovaujančiųjų organų rinkimų, buvo grubiai pažeista LPS Įstatų nustatyta suvažiavimo vedimo ir rinkimų procedūra, todėl suvažiavimo sprendimai dėl vadovaujančiųjų organų išrinkimo laikytini neteisėtais ir naikintini. Antai nors LPS „Solidarumas“ pirmininku buvo išrinktas V. J., tačiau, priėmęs delegatų sveikinimus kaip naujai išrinktas pirmininkas, V. J. pareiškė, kad atsisako pirmininko pareigų A. J. naudai. Toks išrinkto į pareigas asmens pavėluotas atsisakymas laikytinas neteisėtu, prieštaraujančiu tiek LPS „Solidarumas“ Įstatams, tiek bendrai rinkimų praktikai, kad kandidatuoti atsisakoma aptariant kandidatus iki balsavimo. Delegatų išrinktam pirmininkui atsisakius pareigų, suvažiavimas privalėjo pakartoti pirmininko rinkimo procedūrą, tačiau to padaryta nebuvo, todėl laikytina, kad A. J. yra užėmusi LPS „Solidarumas“ pirmininkės pareigas nepagrįstai. Toliau nurodė, kad A. J., negavusi delegatų pritarimo ir nepatvirtinta pirmininke delegatų balsais, bet save laikydama išrinkta pirmininke, pasiūlė V. J. savo pavaduotoju. Nesutikdami su tokiais suvažiavimo vedimo procedūros pažeidimais, 40 delegatų atsisakė dalyvauti suvažiavime ir išėjo iš salės, todėl, jiems išėjus, nebeliko Įstatų numatyto 2/3 delegatų kvorumo, dėl ko laikytina, kad visi vėlesni suvažiavimo priimti sprendimai yra neteisėti. Atsižvelgiant į tai neteisėtas ir naikintinas A. J. pasiūlymu priimtas suvažiavimo sprendimas išrinkti V. J. LPS „Solidarumas“ pirmininko pavaduotoju. Ieškovo teigimu, jo atleidimas iš darbo laikytinas neteisėtu ir tuo pagrindu, kad, prisidengiant LPS „Solidarumas“ struktūriniu pertvarkymu, jis buvo atleistas iš darbo kaip nepageidaujamas etatinis darbuotojas. Netgi Šiaulių apskrities profesinės sąjungos „Solidarumas“ tarybos nariai sutinka, kad jo atleidimas iš darbo susijęs ne dėl jo darbinių savybių, o dėl asmeninių paskatų, nes tai jau antras bandymas atleisti jį iš darbo (pirmasis buvo 2008 m.). Pažymėjo, kad Šiaulių apskrities profesinės sąjungos „Solidarumas“ taryba pripažįsta, kad Šiaurinės Lietuvos daliai darbo inspektoriaus darbo indėlis yra nemažas, prasmingas ir duodantis realių rezultatų, todėl darbo inspektoriaus etato panaikinimas nėra suprantamas ir pagrįstas. Atkreipė dėmesį, kad 2010 m. rugsėjo 25 d. jis net nebuvo pakviestas į LPS Koordinacinės tarybos posėdį, kuriame buvo svarstomas klausimas dėl darbo inspektoriaus etato panaikinimo, t.y. toks nutarimas buvo priimtas jam už akių. Be to, LPS „Solidarumas“ pirmininkė A. J. ir LPS „Solidarumas“ valdybos narys M. M. per posėdžius dažnai pasisakydavo, kad ieškovas neva dirba A. Č., kurio profesinė sąjunga yra priešiška LPS „Solidarumui“ ir kad V. M. reikia atleisti iš darbo, tačiau dalyvavimas ir kitos profesinės sąjungos veikloje negali būti pripažinta teisėta priežastimi nutraukti su darbuotoju darbo santykius. Vėlgi, nors LPS „Solidarumas“ taryba 2010-10-22 nedavė sutikimo atleisti jo iš darbo, tačiau į tai nebuvo sureaguota. LPS „Solidarumas“ vadovai taip pat žinojo, jog ieškovas turi teisinį išsilavinimą, tačiau į tai taip pat nebuvo atsižvelgta - jam nebuvo pasiūlytas kitas darbas. Ieškovo teisė likti darbe arba kito darbo siūlymas (turint teisinį išsilavinimą) net nebuvo svarstomas. Pagrįsdamas kitus ieškinio reikalavimus, ieškovas nurodė, kad į darbo inspektoriaus darbo funkcijas neįeina ieškinių ruošimas ar darbuotojų atstovavimas teismuose, todėl jis buvo nepagrįstai verčiamas atlikti ir tokį darbą, dėl kurio nebuvo sutarta darbo sutartyje ir jis nebuvo apmokamas. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, ieškovas prašė priteisti iš atsakovo skolą už papildomai atliktus darbus pagal advokatams nustatytus paslaugų įkainius. Kadangi per 2009 m. - 2010 m. laikotarpį jam teko teismuose ginti 15 profesinės sąjungos narių, todėl, skaičiuojant pagal minimalius įkainius, jam priklauso 20000 Lt suma. Kadangi ieškovo darbas buvo kilnojamojo pobūdžio, nes pastoviai tekdavo vykti į įvairias įmones, organizacijas, tačiau padidėjusios išlaidos už keliones nebuvo kompensuojamos, todėl atitinkamai priteistini iš atsakovo nuostoliai 1848 Lt sumai už talonėlius per 3 m. laikotarpį. Atkreipė dėmesį, kad kai tik paprašydavo padidinti darbo užmokestį ar sumokėti už papildomus darbus, LPS „Solidarumas“ pirmininkė sukeldavo konfliktą, ji su paslėpta ironija, sąmojinga pašaipa stengdavosi sumenkinti ieškovą kitų žmonių akyse, todėl dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė emocinę depresiją, pažeminimą, kurią vertina 1000 Lt suma.

6Atsakovas LPS „Solidarumas“ su ieškiniu nesutiko, nurodydamas, kad ieškovas buvo atleistas dėl svarbių priežasčių [LR DK 129 str. 1 d.], laikantis įstatymų nustatytos tvarkos [LR DK 297 str. 3 d.]. Nurodė, kad nei atsakovas, nei ieškovas negalėjo paruošti darbo inspektoriaus pareigų aprašymo, nes darbo inspektoriaus pareigybė tapo negalima profesinėje sąjungoje, kai darbo inspekcija iš profesinių sąjungų buvo perduota Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ir tapo valstybine. Atsižvelgiant į tai, kad per penkerius ieškovo darbo metus Šiaulių apskrities profesinėje sąjungoje „Solidarumas“ profesinės sąjungos narių skaičius ženkliai sumažėjo [nuo 528 narių 1996 m. iki 114 narių 2010 m.], 2010 m. rugsėjo 25 d. LPS „Solidarumas“ Koordinacinė taryba priėmė sprendimą dėl LPS „Solidarumas“ struktūros pertvarkymo, patvirtino naują etatų sąrašą bei panaikinti LPS „Solidarumas“ darbo inspektoriaus pareigybę. Pažymėjo, kad atsakovas neturėjo galimybių perkelti ieškovą jo sutikimu į kitą darbą, tuo tarpu ieškovo reikalavimas dėl papildomo darbo apmokėjimo yra nepagrįstas, nes ieškovui buvo mokamas fiksuotas darbo užmokestis, o dėl papildomų nuostolių pagrįstumo ir neturtinės žalos atlyginimo ieškovas nepateikė įrodymų.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. gegužės 25 d. sprendimu ieškovo V. M. ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovas neprašė 2010 m. birželio 5 d. LPS „Solidarumas“ ataskaitinio suvažiavimo nutarimų pripažinti neteisėtais, suvažiavimo nutarimų teisėtumas nėra susijęs su ieškovo darbo santykiais, todėl teismas neturi jokio pagrindo išeiti už ieškinio reikalavimo ribų. Nurodyto suvažiavimo nutarimai taip pat nėra nuginčyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl yra teisėti, galiojantys ir privalomi profesinės sąjungos nariams. Teismas nustatė, kad 2010-09-25 LPS „Solidarumas“ Koordinacinė taryba, kaip aukščiausias valdymo organas [Įstatų 5.2.p.], priėmė nutarimą mažinti LPS „Solidarumas“ etatų skaičių ir valdymo aparatą, nes sumažėjo šios organizacijos narių. Aplinkybė, kad ieškovas nebuvo pakviestas į koordinacinės tarybos posėdį, nėra pagrindo laikyti, kad šis koordinacinės tarybos nutarimas yra neteisėtas, o byloje esantis posėdžio protokolo išrašas patvirtina, kad kvorumas koordinacinės tarybos posėdyje buvo pakankamas priimti tarybos sprendimams. Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas konstatavo, kad atsakovas darbo sutartį su darbuotojais nutraukė dėl ekonominių priežasčių, t.y. dėl profesinės sąjungos narių sumažėjimo. Šios priežastys pripažintinos realiomis, atleidimas buvo vykdomas ir etatai naikinami ne tik atsakovo, bet ir kitų asmenų, kurių funkcijos atsakovui buvo nebereikalingos ir besidubliuojančios. Teismas nustatė, kad atsakovas taip pat neturėjo jokių laisvų etatų, kuriuos pagal savo profesiją ir turimą kvalifikaciją galėjo užimti ieškovas. Atsakovas taip pat negalėjo taikyti ieškovo pirmenybės palikimo darbe, kadangi nenustatyta, kad šalia atsakovo jo padalinyje būtų dirbę ir kiti darbo inspektoriai, kurių darbo etatai nebūtų buvę panaikinti. Atsižvelgiant į tai, kad atleidimo procedūrų pažeidimų teismas nenustatė, o tokių priežasčių nenurodė ir pats ieškovas, todėl teismas darė išvadą, kad ieškovo atleidimas iš darbo laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Atmesdamas ieškovo reikalavimą dėl apmokėjimo už papildomą darbą, teismas nurodė, kad ieškovas teismui nepateikė įrodymų, kad per visą laikotarpį būtų nesutikęs atlikti jam pavestas darbo funkcijas, tame tarpe ir atstovauti profesinę sąjungą teisme. Be to, byloje taip pat nėra rašytinių įrodymų, kad buvo susitarimas tarp darbo sutarties šalių dėl darbo masto padidinimo. Atmetus pagrindinį reikalavimą dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančia, nenustačius atsakovo kaltų veiksmų, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

10Apeliaciniu skundu ieškovas V. M. prašo apeliacinės instancijos teismą Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

111. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas sprendimą grindė vien atsakovo nurodytais argumentais ir nepasisakė bei netyrė ieškovo nurodytų faktinių ir teisinių argumentų bei byloje surinktos medžiagos. Vien tai, kad teismo sprendimo išvados padarytos remiantis vienos šalies argumentais ir pateiktais įrodymais, sudaro pagrindo teigti, jog teismas pažeidė CPK 6, 17, 21 straipsniuose įtvirtintus asmenų lygybės įstatymui ir teismui, teismo nešališkumo bei šalių procesinio lygiateisiškumo principus.

122. Pirmosios instancijos teismo teiginys, kad LPS „Solidarumas“ XII ataskaitinio-rinkiminio suvažiavimo nutarimų teisėtumas nėra susijęs su ieškovo darbo santykiais, yra visiškai nepagrįstas, kadangi darbo sutartį su ieškovu nutraukė A. J., kuri nebuvo ir nėra teisėtai išrinkta LPS „Solidarumas“ pirmininke. Pagal LPS „Solidarumas“ Įstatus tik teisėtai išrinktas pirmininkas gali sudaryti arba nutraukti su darbuotoju darbo sutartį. Tuo pačiu pažymėtina, kad teismas nepagrįstai neįvertino aplinkybių, kad dalis LPS „Solidarumas“ Koordinacinės tarybos narių neturi reikiamo skaičiaus narių bei nemoka nario mokesčio, o pagal LPS „Solidarumas“ Įstatų reikalavimus tokie nariai neturi teisės būti Koordinacinės tarybos nariais ir turėti balsavimo teisę.

133. Byla buvo nagrinėjama pernelyg formaliai, nesigilinant į bylos esmę, atleidimo iš darbo aplinkybes. Teismas visiškai nepasisakė dėl ieškovo pirmenybės teisės likti darbe, kai mažinamas darbuotojų skaičius. Kadangi byloje yra pateikti neginčijami įrodymai dėl ieškovo turimo teisinio išsilavinimo bei pirmenybės teisės būti paliktam dirbti, kai mažinamas darbuotojų skaičius, atsakovas turėjo siūlyti, kad ir teisininko darbą, nes šį darbą ieškovas dirbo šiaurės Lietuvoje. Antai 2011-05-11 teismo posėdyje atsakovo atstovas P. G. patvirtino, kad buvo laisva darbo vieta kitame mieste, tačiau ji ieškovui nebuvo pasiūlyta.

144. Teismo teiginys, kad atsakovas, kaip darbdavys, įrodė ekonominę būtinybę atsisakyti ieškovo darbo etato, yra visiškai nepagrįstas. Neaišku, kur teismas įžvelgė svarbios priežasties (DK 129 str. 2 d.) ir tam tikrais atvejais ypatingos aplinkybės (DK 129 str. 4 d.) buvimą, jeigu atleistų iš darbo darbuotojų sąskaita likusiems darbuotojams buvo padidinti atlyginimai. Tokiu būdu teismas neteisingai išaiškino ir pritaikė LR DK nuostatas. Be to, teismas netikrino nurodytų aplinkybių, kad ieškovo atleidimas iš darbo buvo susijęs su asmeninėmis paskatomis.

155. Kadangi buvo pažeisti LR DK 134 str. 1 d. reikalavimai, todėl tokiu atveju darbuojas darbo ginčus nagrinėjančio organo sprendimu turėjo būti grąžintas į pirmesnį darbą [DK 134 str. 5 d.]. Atsakovas žinojo, kad ieškovas išrinktas į trišales komisijas ir/ar komitetus, tačiau komitetai bei komisijos nežinojo apie ieškovo atleidimo iš darbo aplinkybes, apie tai nebuvo pranešta, taip pat nebuvo svarstomas klausimas dėl ieškovo pakeitimo kitu asmeniu komisijose ar komitetuose.

166. Teismas, atmesdamas reikalavimus dėl apmokėjimo už papildomą darbą, neįvertino, kad ieškovas buvo priverstas dirbti papildomus darbus, už kuriuos nebuvo atsiskaityta, o nesutikimo dirbti papildomus darbus atveju, buvo grasinama, kad jis gali būti atleistas iš darbo. Nors teismo posėdyje buvo nustatyta, kad darbo inspektoriaus pareiginės instrukcijos nebuvo per visą darbo laikotarpį, tačiau teismas kartu sutiko su atsakovo atstovo teiginiu, kad ieškovas pats sau turėjo pasirašyti pareiginę instrukciją. Teismas nepagrįstai nepripažino, kad darbo inspektoriaus darbo funkcija neapėmė teisininko pareigų, nes teisininko pareigybė nebuvo ieškovo darbo funkcija, dėl kurios šalys sulygo darbo sutartyje, o kitų susitarimų nebuvo.

17Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas LPS „Solidarumas“ su ieškovo apeliaciniu skundu nesutiko, nurodydamas, kad ieškovas nereiškė reikalavimų dėl LPS „Solidarumo“ XII suvažiavimo priimtų nutarimų nuginčijimo, todėl jie negalėjo būti šios bylos nagrinėjimo dalyku. Pažymėjo, kad ieškovo asmeninės savybės neturėjo jokios įtakos darbo sutarties nutraukimui, nes ieškovas buvo atleistas iš darbo inspektoriaus pareigų, panaikinus šį etatą. Kadangi ieškovo atleidimas tiesiogiai sietinas su pareigybės panaikinimu, o ne darbuotojų etatų mažinimu, todėl skirtingas pareigas užimantys darbuotojai nekonkuruoja dėl pirmenybės būti paliktam darbe. Be to, darbdavys yra saistomas ne tik pareigos siūlyti kitą darbą, bet ir individualių darbo sutarčių su kitais darbuotojais, todėl nurodytu laiku gali siūlyti tik kitą laisvą vietą. Ieškovas nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodytus organus, kurių veikloje jis dalyvauja, prilygina darbuotojų atstovaujamiesiems organams Darbo kodekse įtvirtintų teisės normų prasme. Ieškovo dalyvavimas nurodytų organų veikloje nepatenka į LR DK 134 str. reguliavimo sritį, todėl atitinkamai atsakovui nekilo pareiga minėtiems organams pranešti apie ieškovo atleidimą bei gauti jų sutikimą.

18IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 25 d. sprendimas iš dalies naikintinas, priimtinas dalyje naujas sprendimas.

20Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas V. M. 2005 m. gegužės 20 d. darbo sutarties Nr. 04/05 pagrindu buvo priimtas į Lietuvos profesinę sąjungą „Solidarumas“ darbo inspektoriumi [Šiaulių profesinė sąjunga „Solidarumas“] [b.l.4]. Darbo sutartyje sulygta 40 valandų darbo savaitė, bei 800 Lt darbo užmokestis. LPS „Solidarumas“ Koordinacinės tarybos posėdyje įvykusiame 2010-09-25, Protokolas Nr. 5 [b.l.65-72], Koodinacinė taryba

Nutarė

21patvirtinti etatų sąrašą ir sumažinti Varėnos PS pirmininkės etatą, darbo inspektoriaus, ekonomistės asistentės, etatus. Tuo pagrindu, 2010-10-01 Įspėjimu, LPS „Solidarumas“ įspėjo ieškovą, kad jo užimamos pareigos panaikintos ir darbo sutartis nuo 2010-12-10 bus nutraukta pagal Darbo kodekso 129 str. dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų [b.l.4]. Ieškovas nuo 2010-12-10 buvo atleistas iš darbo pagal DK 129 str. [b.l. 33, 24].

22Ieškovas apeliaciniame skunde, prašydamas panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą, vieną iš argumentų nurodė tai, kad LPS „Solidarumas“ XII -ojo ataskaitinio suvažiavimo, įvykusio 2010-06-05 metu, pirmininkui V. J. neteisėtai atsisakius pareigų A. J. naudai, dalis delegatų paliko salę ir neliko Įstatuose numatyto 2/3 delegatų kvorumo, todėl tolimesni suvažiavimo priimti sprendimai yra neteisėti, tame tarpe nutarimas išrinkti A. J., LPS „Solidarumas“ pirmininke. Taip pat ieškovas neteisėtais nurodė ir pirmininkės pavaduotojo rinkimus, bei Įstatų keitimo nutarimus. Ieškovas nurodė, kad šiuo pagrindu vėlesni LPS „Solidarumas“ valdymo organų priimti nutarimai yra neteisėti. Kaip matyti iš ieškinio reikalavimų, pats ieškovas reikalavimo pripažinti suvažiavimo priimtus nutarimus [jų dalį] neteisėtais nereiškia. Kaip pripažino apeliantas, minėto suvažiavimo nutarimai šiuo metu yra galiojantys ir nenuginčyti, todėl teisėjų kolegijos nuomone, jie yra teisėti ir privalomi profesinės sąjungos nariams. Ta aplinkybė, jog Vilniaus miesto 3 apylinkės teisme yra priimtas vieno iš profesinės sąjungos narių [ir suvažiavimo delegatų] ieškininis pareiškimas ir užvesta civilinė byla dėl 2010-06-05 LPS „Solidarumas“ suvažiavimo priimto nutarimo dėl LPS „Solidarumas“ pirmininko ir pirmininko pavaduotojo rinkimų pripažinimo neteisėtais, nesudaro pagrindo daryti išvados, kad šiame suvažiavime priimti šie sprendimai yra neteisėti ir negaliojantys. Pažymėtina ir tai, kad iš Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų bazės matyti, kad civilinėje byloje Nr. 2-3170-862/2011, laikinosios apsaugos priemonės, kurios suvaržytų priimtų suvažiavimo sprendimų [jų dalies] galiojimą ar išrinktos pirmininkės ar jos pavaduotojo įgalinimus, priimta nebuvo. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjant ginčą dėl darbo sutarties nutraukimo teisėtumo, LPS „Solidarumas“ suvažiavimo priimti sprendimai, kurie nėra tiesiogiai susiję su ieškovo V. M. darbo santykiais, nereiškiant reikalavimo dėl jų pripažinimo neteisėtais, negali būti šios civilinės bylos nagrinėjimo dalyku, todėl sutiktina su pirmos instancijos teismo padaryta išvada, kad suvažiavimo priimti sprendimai nėra nuginčyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl yra teisėti, galiojantys ir privalomi visiems profesinės sąjungos „Solidarumas“ nariams.

23Kaip matyti iš LPS „Solidarumas“ Įstatų 5.2 p. [b.l. 49-56], LPS „Solidarumas“ Koordinacinė taryba yra aukščiausias valdymo organas tarp suvažiavimų. Todėl teisėjų kolegijos nuomone, Koordinacinė taryba turėjo kompetenciją svarstyti klausimą dėl etatų sąrašo pakeitimo ir/ar etatų sumažinimo. Būtent Koordinacinės tarybos, kaip aukščiausiojo valdymo organo tarp suvažiavimų sprendimu buvo atlikti struktūriniai pertvarkymai. Kaip paaiškino 2011-05-11 teismo posėdyje atsakovo LPS „Solidarumas“ atstovas P. G., LPS „Solidarumas“ suvažiavimo metu buvo pritarta Įstatų pakeitimui, o Įstatuose nenumatyta darbo inspektoriaus pareigybė, todėl buvo pagrindas Koordinacinei tarybai priimti sprendimą dėl LPS „Solidarumas“ etatų sąrašo patvirtinimo. LPS „Solidarumas“ Koordinacinė tarybos 2010-09-25 posėdyje, Protokolas Nr. 5, buvo svarstomas etatų patvirtinimo klausimas, tarp pasiūlytų ir pritartų etatų nėra darbo inspektoriaus etato. Kaip matyti iš protokolo, buvo pritarta darbo inspektoriaus etato sumažinimui. Byloje pateikta Pažyma [b.l. 64] patvirtina, kad laikotarpyje nuo 2010-01-01 iki 2010-12-31 nebuvo darbo inspektoriaus pareigybės. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad 2010-09-25 LPS „Solidarumas“ Koordinacinė taryba, kaip aukščiausias valdymo organas, turėjo kompetenciją ir priėmė nutarimą mažinti LPS „Solidarumas“ etatų skaičių ir valdymo aparatą, nes sumažėjo šios organizacijos narių. Aplinkybė, kad ieškovas nebuvo pakviestas į koordinacinės tarybos posėdį, neturi reikšmės vertinant, kad Koordinacinės tarybos nutarimas yra teisėtas, o byloje esantis posėdžio protokolo išrašas patvirtina, kad kvorumas Koordinacinės tarybos posėdyje buvo pakankamas priimti tarybos sprendimams. Tokiu būdu konstatuotina, kad Koordinacinei tarybai nutarus padaryti LPS „Solidarumas“ struktūrinius pertvarkymus, patvirtinus naują etatų sąrašą, bei panaikinus darbo inspektoriaus pareigybę, toks nutarimas leidžia teigti, kad tokie struktūriniai pertvarkymai buvo svarbi priežastis atleisti ieškovą iš darbo, kadangi ieškovo darbo funkcijų atlikimas tapo nereikalingu, tolesnis darbuotojo palikimas darbe sudarytų sąlygas darbdaviui patirti nuolatinius darbuotojo atlyginimo dydžio nuostolius, bei tuo iš esmės būtų pažeidžiami darbdavio turtiniai interesai. Teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo pripažinti tokį Koordinacinės tarybos nutarimą neteisėtu.

24Pagal DK 129 str. 1 dalį darbdavys gali nutraukti neterminuotą darbo sutartį su darbuotoju tik dėl svarbių priežasčių, apie tai įspėjęs jį DK 130 str. nustatyta tvarka. Pagal šį įstatyminį reglamentavimą jame numatyti darbo santykių nutraukimo pagrindai priklauso nuo darbdavio iniciatyvos, t.y. darbdavio sprendimas sąlygoja šio teisinio atleidimo pagrindo atsiradimą. Ieškovas teigia, kad jis turėjo pirmenybės teisę likti darbe [DK 135 str.], kadangi jis prižiūri šeimos narį-motiną, kuri yra pripažinta neveiksnia ir 2007-03-23 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi [b.l. 12] jai nustatyta globa, globėju paskirtas V. M..

25Atleisti darbuotoją iš darbo, kai nėra jo kaltės, leidžiama, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004 m. kovo 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2004, nurodė, kad DK 129 str. 1 dalies nuostata, jog atleisti darbuotoją iš darbo leidžiama, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą, aiškintina kaip darbdavio pareiga per visą numatomo atleisti darbuotojo įspėjimo laikotarpį iki pat faktinės atleidimo iš darbo dienos imtinai ieškoti galimybių perkelti darbuotoją į kitą darbą ir, esant darbuotojo sutikimui, jį perkelti į kitą darbą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės (DK 129 str.) aiškinama, kad kitas darbas (laisva darbo vieta ar pareigos) visų pirma turi būti siūlomas atsižvelgiant į atleidžiamo darbuotojo profesiją, specialybę, kvalifikaciją, prireikus – į sveikatos būklę, o jeigu laisvų tokio darbo vietų nėra arba darbuotojas nesutinka būti į jas perkeltas, turi būti siūlomas bet koks kitas darbas, kurį darbuotojas, atsižvelgiant į jo sugebėjimus ir sveikatos būklę, galėtų dirbti. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad byloje nėra įrodymų, jog ieškovo įspėjimo apie atleidimą laikotarpiu buvo kitos laisvos pareigybės, į kurias galėtų pretenduoti ieškovas. Byloje pateikti duomenys, kad po ieškovo įspėjimo apie jo atleidimą iš darbo iki atleidimo LPS „Solidarumas“ turėjo laisvą darbo vietą. Jau pačiame Koordinacinės tarybos posėdyje svarstant klausimą dėl etatų sąrašo patvirtinimo, buvo pasiūlyta svarstyti klausimą dėl organizacinio centro įkūrimo, posėdžio pirmininkė nurodė, kad reikalingas žmogus, kuris važiuos į rajonus, bendraus su žmonėmis, rašys ataskaitas. Tokiam organizaciniam darbui buvo patvirtintas darbo užmokesčio fondas iki 2011 metų gruodžio 31 d. Apeliacinės instancijos posėdyje, atsakovas papildomai pateikė rašytinius duomenis apie tai, kad laikotarpyje nuo 2010-10-08 iki 2010-12-10 buvo priimtas į naujai įsteigtą organizatoriaus ir konsultanto pareigybę A. L. [b.l.167-170]. Tokia pareigybė buvo įsteigta naujai ir ieškovui turėjo būti pasiūlytas šis darbas. Ta aplinkybė, jog šios pareigos buvo įsteigtos Druskininkų regionui, ar tai, kad ieškovas slaugo motiną, reikšmės siūlant laisvas pareigas neturėjo ir negalėjo būti priežastimi atleidžiant ieškovą iš darbo tokių pareigų nepasiūlyti.

26Nors byloje pateikta LPS „Solidarumas“ naujų narių organizatoriaus ir konsultanto Druskininkų pareigų aprašymas [b.l. 169], tačiau tokie reikalavimai užimamoms pareigoms priimti jau priėmus A. L. į darbą ir negalėjo patys savaime būti pagrindu nepasiūlyti naujai įsteigtų pareigų atleidžiamam iš darbo ieškovui. Pažymėtina ir tai, kad atsakovo atstovas apeliaciniame teismo posėdyje patvirtino, kad naujai priimtas į darbą A. L. turėjo specialų vidurinį išsilavinimą, tuo tarpu ieškovas- turi teisininko profesinę kvalifikaciją, kuris pagal pareigų aprašymą būtų pakankamas užimti tokioms pareigoms. Atsižvelgiant į šią aplinkybę darytina išvada, kad atsakovas pažeidė aukščiau nurodytą pareigą pasiūlyti atleidžiamam darbuotojui naujai įkurtas pareigas. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovo atleidimas iš darbo pagal DK 129 str. pripažįstamas neteisėtu, laikant darbo sutartį su ieškovu nutraukta nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Šiuo atveju laikoma, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos (DK 297 str. 4 d.).

27Kartu pažymima, kad ieškovo reikalavimas grąžinti jį į pirmesnį darbą [darbo inspektoriaus pareigas] negali būti patenkintas, nes, viena vertus, kaip jau aukščiau teisėjų kolegija nustatė, tokia pareigybė panaikinta teisėtai, kita vertus dėl santykių su Lietuvos profesinės sąjungos Solidarumas vadovais, ieškovo darbinių santykių atnaujinimas komplikuotų padėtį pačioje Sąjungoje, gali sudaryti neigiamas sąlygas tiesioginių funkcijų vykdymui, kadangi dėl ieškovo nepalankaus vertinimo iš atsakovo pusės ieškovui tektų siekti ne tinkamo darbo, bet ir spręsti galimų nuolatinių konfliktinių situacijų su atsakovu išvengimo klausimus (DK 297 str. 4 d.). Ta aplinkybė, kad ieškovas visuomeniniais pagrindais dalyvauja profesinių sąjungų veikloje, sprendžiant jo grąžinimo į darbą klausimą, reikšmės neturi.

28Pripažinus ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu, bei pripažinus, kad jis negali būti grąžinamas į darbą dėl organizacinių priežasčių ir dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, priimtinas sprendimas pripažinti ieškovo darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir jam turėtų būti priteisiamas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo (2010-12-10) iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos (DK 297 str. 4 d.). Ieškovo priverstinės pravaikštos laikotarpis sudaro 12 mėnesių ir 10 darbo dienų laikotarpiu nuo 2010-12-10 iki teismo sprendimo priėmimo. Atsižvelgiant į ieškovo vidutinį 800 Lt mėnesio ir 37,73 Lt vienos darbo dienos užmokestį (b.l.34, 24), jam priteistina 9977,30 Lt vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką. Kitos išmokos [išeitinė išmoka ir kompensacija už atostogas] atleidus ieškovą buvo priskaičiuotos [b.l. 33]. Nors atsakovo atstovas teismo posėdyje prašė sumažinti priteistino vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką sumą, tačiau jokių argumentų, rašytinių įrodymų tokiam prašymui pagrįsti nepateikė. Teisėjų kolegija pažymi, kad pripažinus ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu, priteistinas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką pirmiausiai atlieka socialinę funkciją, saugo darbuotoją nuo pajamų netekimo ir veikia prevenciškai darbdavius, kad šie neteisėtai neatleidinėtų darbuotojų, todėl priteistina suma nelaikytina neproporcinga, ar prieštaraujanti teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams. Atsakovas nepateikė duomenų, kad tokios sumos priteisimas būtų neproporcingai didelis LPS „Solidarumas“, ar galėtų padaryti kokią tai žalą jo mokumui ar panašiai. Pažymėtina, kad teismui pasiūlius šalims ginčą išspręsti taikiu būdu, pasak ieškovo, atsakovas siūlė panašaus dydžio kompensaciją už atleidimą iš darbo [b.l.175]. Tokiu būdu konstatuotina, kad šiuo atveju nebus pažeisti DK 2 str. įtvirtinti principai nukreipti visų darbo santykių reglamentavimui.

29Reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo ieškovo naudai priteisto vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2011-01-10 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo CK 6.37 str. 2 d. pagrindu atmestinas, kaip nepagrįstas, kadangi šalis siejo darbiniai santykiais, kuriuos reguliuoja specialios darbo kodekse esančios normos. Teisėjų kolegija sutinka, kad darbo kodekso normos yra privatinės teisės dalykas ir jos pagrindu kylančių teisinių santykių aiškinimui gali būti atskirais atvejais subsidiariai taikomos civilinio kodekso nuostatos, tačiau nesant tarp šalių prievolinių santykių, nėra pagrindo darbdaviui mokėti įstatyme nustatyto dydžio palūkanų už kokios tai prievolės neįvykdymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad CK 6.37 str. netaikomas darbo bylose siekiant skatinti teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2010). Pažymėtina ir tai, kad DK yra speciali norma 300 str., pagal kurią tais atvejais, kai darbdavys nevykdo sprendimo, darbuotojo prašymu teismas priima nutartį išieškoti darbo užmokestį už visą laiką nuo sprendimo [nutarties] priėmimo dienos iki jo įvykdymo dienos.

30Ieškovas apeliaciniu skundu prašė priteisti jam 20 000 Lt atlyginimą už papildomai atliktus darbus, 1848 Lt nuostolių atliekant kilnojamojo pobūdžio darbus. Apeliaciniame skunde tokį prašymą grindė tokiais pačiais argumentais, kaip ir ieškinyje. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus teisingai sprendė, kad sudarant darbo sutartį su ieškovu, šalys buvo sutarę dėl konkretaus darbo užmokesčio per mėnesį. Pagal Darbo sutartį ieškovas dirbo darbo inspektoriaus pareigose, jokios pareiginės instrukcijos darbdavys nebuvo priėmęs, todėl ieškovas atliko visas jam pavestas darbdavio darbo funkcijas. Ieškovas nepateikė įrodymų [atskirų susitarimų] [CPK 178 str.], kurie leistų spręsti, kad tarp šalių buvo sutarta dėl papildomo darbo ir jo apmokėjimo, todėl pirmos instancijos teismo padarytos išvados iš esmės teisingos, ieškovo apeliacinis skundas šioje dalyje atmestinas ir pirmos instancijos teismo sprendimas šioje dalyje paliktinas nepakeistas.

31Ieškovas prašė priteisti 1000 Lt neturtinės žalos. Toks reikalavimas grindžiamas tuo, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jis patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą. Ieškovo reikalavimas atmestinas.

32LR DK 250 str. numato, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Neturtinės žalos kompensacijos sąlygos, pagrindai ir dydis nustatomi vadovaujantis CK 6.250 str. įtvirtintais kriterijais bei pagrindais. LR CK 6.250 str. 1 d. numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas pažymi, kad teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog sprendžiant dėl darbdavio neteisėtais veiksmais padarytos neturtinės žalos darbuotojui, būtina įvertinti, kad darbuotojas darbo santykiuose paprastai yra silpnesnioji teisinių santykių šalis, o darbdaviui, kaip stipresniajai darbo teisinių santykių šaliai, suteikiama daugiau teisinių įgaliojimų sprendžiant dėl darbuotojo priėmimo į darbą, atleidžiant darbuotoją iš darbo ir t.t., tad ir keliami griežtesni teisių ir pareigių bei atsakomybės už darbo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų pažeidimus standartai, siekiant užkirsti kelią darbdaviui piktnaudžiauti įgalinimais. Tai ypač svarbu dėl to, kad asmens teisė į darbą, asmens darbo veikla yra tos gyvenimo sritys, nuo kurių priklauso socialinė, materialinė ir psichologinė asmens gerovė, asmens socialinis vertinimas, užtikrinantis dvasinę ir psichologinę pusiausvyrą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2006-01-04 nutartis c.b. Nr. 3K-3-10/2006).

33Vertinant ieškovo nurodytas aplinkybes, dėl patirtos neturtinės žalos, konstatuotina, kad ieškovas nurodė tik bendras aplinkybes, visiškai nekonkretizuodamas kaip jos konkrečiai paveikė jį kaip asmenį, nepateikė jokių duomenų, konkrečių faktų ar kitų aplinkybių, kaip pasireiškė jam nurodytas fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, bendravimo sumažėjimas ar panašiai, t.y. ieškovas visiškai neįrodė tokios žalos atsiradimo fakto [CPK 178 str.]. Byloje nėra duomenų ir apie tai, kad ieškovas patyrė kokį tai fizinį skausmą, t.y. jis turėjo sveikatos problemų, kad tokį fizinį skausmą būtų sukėlę ar pagilinę neteisėti atsakovo veiksmai. Apsiriboti bendro pobūdžio argumentais įrodinėjant neturtinės žalos atsiradimo faktą ir dydį negalima, kadangi teismas neturi pagrindo konstatuoti priežastinio ryšio tarp ieškovo nurodytų atleidimo iš darbo aplinkybių bei jo minimų argumentų dėl neturtinės žalos patyrimo. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pats darbo netekimas darbdavio iniciatyva, tuo pačiu ir pragyvenimo šaltinio netekimas, neabejotinai sukelia neigiamus išgyvenimus, kokius tai negatyvius emocinius potyrius, pagaliau vienokį ar kitokį stresą, nepatogumus, nuoskaudas, tačiau visos šios aplinkybės pačios savaime nesudaro pagrindo neturtinei žalai priteisti, tuo labiau, kad teisėjų kolegija nusprendė priteisti visą vidutinio darbo užmokesčio sumą už priverstinę pravaikštą, jos nemažindama, tokiu būtu pilnai kompensuojant patirtus materialinius sunkumus. Tuo tarpu paties ieškovo nurodytos aplinkybės, kad jis ir po atleidimo iš darbo aktyviai dalyvauja visuomeninėje profesinių sąjungų veikloje, tik leidžia spręsti, kad ieškovas dėl to nepatyrė kokių tai bendravimo pobūdžio nepatogumų.

34Atsižvelgiant į tai, kad pirmos instancijos teismo sprendimas naikintinas iš dalies ir priimamas dalyje naujas sprendimas, t.y. ieškovo ieškinys tenkinamas iš dalies, perskirstytinas bylinėjimosi išlaidų priteisimas.

35Vadovaujantis CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 1 p., 96 str. 1 d., iš atsakovo valstybei priteistina 299,32 Lt žyminio mokesčio. Atsakovas pateikė rašytinius įrodymus apeliacinėje instancijoje, kad jis patyrė 1512,50 Lt bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti [b.l. 160-161,134]. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius, į atsakovo atstovo suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, jo darbo ir laiko sąnaudas apeliacinės instancijos teisme [atsakovo atstovas, advokatas dalyvavo tik vieninteliam apeliacinės instancijos posėdyje atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės], į bylos sudėtingumą ir apimtį, į bylos nagrinėjimo trukmę, į patenkintų ieškinio reikalavimų apimtį ir pobūdį, į bylos pobūdį, t. y. į tai, kad nagrinėjama darbo byla, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (CPK 98 str.). Atsižvelgiant į nurodytus kriterijus dėl advokato atstovavimo išlaidų priteisimo atsakovui iš ieškovo atsakovui priteistina 300 Lt advokato atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų (CPK 98 str.).

36Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a:

37Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 25 d. sprendimą iš dalies panaikinti ir dalyje priimti naują sprendimą.

38Sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

39“Ieškovo V. M. ieškinį patenkinti iš dalies.

40Pripažinti ieškovo V. M., a/k ( - ) darbo sutarties nutraukimą 2010-12-08 įsakymu Nr. KT-28 iš Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ darbo inspektoriaus pareigų pagal LR DK 129 str. neteisėtu. Ieškovą negrąžinti į pirmesnį darbą. Laikyti, kad darbo sutartis su ieškovu V. M. yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos.

41Priteisti ieškovui V. M. iš atsakovo Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ , ( - ) 9977,30 Lt [devynis tūkstančius devynis šimtus septyniasdešimt septynis litus 30 centų] vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą (pinigų suma nurodoma neatskaičius su darbo teisiniais santykiais susijusių privalomų mokesčių (įmokų)).

42Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita ( - ) AB „Swedbank”, įmokos kodas 5660) iš atsakovo Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ 299,32 Lt žyminio mokesčio“.

43Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

44Priteisti atsakovui Lietuvos profesinei sąjungai „Solidarumas“ iš ieškovo V. M. 300 Lt advokato atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovui Lietuvos... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovas V. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Lietuvos profesinei... 6. Atsakovas LPS „Solidarumas“ su ieškiniu nesutiko, nurodydamas, kad... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. gegužės 25 d. sprendimu ieškovo... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 10. Apeliaciniu skundu ieškovas V. M. prašo apeliacinės instancijos teismą... 11. 1. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas sprendimą grindė vien atsakovo... 12. 2. Pirmosios instancijos teismo teiginys, kad LPS „Solidarumas“ XII... 13. 3. Byla buvo nagrinėjama pernelyg formaliai, nesigilinant į bylos esmę,... 14. 4. Teismo teiginys, kad atsakovas, kaip darbdavys, įrodė ekonominę... 15. 5. Kadangi buvo pažeisti LR DK 134 str. 1 d. reikalavimai, todėl tokiu atveju... 16. 6. Teismas, atmesdamas reikalavimus dėl apmokėjimo už papildomą darbą,... 17. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas LPS „Solidarumas“ su ieškovo... 18. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 19. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo... 20. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas V. M. 2005 m. gegužės 20 d. darbo... 21. patvirtinti etatų sąrašą ir sumažinti Varėnos PS pirmininkės etatą,... 22. Ieškovas apeliaciniame skunde, prašydamas panaikinti pirmos instancijos... 23. Kaip matyti iš LPS „Solidarumas“ Įstatų 5.2 p. [b.l. 49-56], LPS... 24. Pagal DK 129 str. 1 dalį darbdavys gali nutraukti neterminuotą darbo sutartį... 25. Atleisti darbuotoją iš darbo, kai nėra jo kaltės, leidžiama, jei negalima... 26. Nors byloje pateikta LPS „Solidarumas“ naujų narių organizatoriaus ir... 27. Kartu pažymima, kad ieškovo reikalavimas grąžinti jį į pirmesnį darbą... 28. Pripažinus ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu, bei pripažinus, kad jis... 29. Reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo ieškovo... 30. Ieškovas apeliaciniu skundu prašė priteisti jam 20 000 Lt atlyginimą už... 31. Ieškovas prašė priteisti 1000 Lt neturtinės žalos. Toks reikalavimas... 32. LR DK 250 str. numato, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai... 33. Vertinant ieškovo nurodytas aplinkybes, dėl patirtos neturtinės žalos,... 34. Atsižvelgiant į tai, kad pirmos instancijos teismo sprendimas naikintinas iš... 35. Vadovaujantis CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 1 p., 96 str. 1 d., iš... 36. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 37. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 25 d. sprendimą iš... 38. Sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:... 39. “Ieškovo V. M. ieškinį patenkinti iš dalies.... 40. Pripažinti ieškovo V. M., a/k ( - ) darbo sutarties nutraukimą 2010-12-08... 41. Priteisti ieškovui V. M. iš atsakovo Lietuvos profesinės sąjungos... 42. Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija... 43. Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.... 44. Priteisti atsakovui Lietuvos profesinei sąjungai „Solidarumas“ iš...