Byla e2A-393-803/2019
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 7 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Legal Balance“ ieškinį atsakovui R. V. dėl skolos priteisimo.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Legal Balance“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 434,43 Eur negrąžinto kredito, 110,88 Eur bendros vartojimo kredito kainos, 434,35 Eur mokėjimo palūkanų už naudojimąsi vartojimo kreditu po sutarties nutraukimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

72.

8Nurodė, kad 2014 m. sausio 3 d. atsakovas ir pradinė kreditorė UAB „Finansų administravimas“ sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 9838766001, kuri atsakovui nusprendus papildomai pasiskolinti buvo papildyta sutarties priedais, ir atsakovui suteiktas 434,43 Eur vartojimo kreditas dvidešimt keturių mėnesių terminui. Pagal sutartį atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą bei sumokėti 110,88 Eur bendrą vartojimo kredito kainą sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais. Atsakovas pradelsė suteiktos paskolos grąžinimo dalimis terminus ir liko skolingas 434,43 Eur negrąžinto vartojimo kredito ir 110,88 Eur bendros vartojimo kredito kainos. 2017-06-29 pradinė kreditorė UAB „Finansų administravimas“ paskolų portfelio pardavimo sutarties pagrindu perleido reikalavimą ieškovei UAB „Legal Balance“.

93.

10Atsakovas R. V. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

11II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

124.

13Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. gegužės 7 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei UAB „Legal Balance“ iš atsakovo R. V. 434,43 Eur negrąžinto kredito, 110,88 Eur bendrą vartojimo kredito kainą, 158,53 Eur mokėjimo palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (702,84 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-03-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 70,40 Eur bylinėjimosi išlaidas, likusius ieškovės reikalavimus atmetė.

145.

15Teismas pažymėjo, kad palūkanų po kredito grąžinimo dydis, kuriuo remiasi ieškovė, yra neprotingai didelis, todėl mažintinas iki 36,5 procentų dydžio metinių palūkanų, ieškovei iš atsakovo priteistina 158,53 Eur palūkanų.

166.

17Teismas vertino, jog palūkanų dydis nepagrįstai didelis, nes buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, todėl sąlygos turi būti aiškinamos vartotojo naudai.

18III. Apeliacinio skundo argumentai

197.

20Ieškovė UAB „Legal Balance“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 7 d. sprendimą už akių dalyje dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų ir iš atsakovo priteisti 434,35 Eur dydžio mokėjimo palūkanas, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė šiuos esminius argumentus:

217.1.

22teismas nepagrįstai sumažino priteistinų mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų dydį pritaikydamas nuostatas dėl kompensuojamųjų palūkanų mažinimo. Sutarties neįvykdymo atveju pagal sutarties bendrųjų sąlygų 4.1, 4.4, 6.5 bei 7.1 punktus taip pat įsipareigojo toliau mokėti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, kurios skaičiuojamos pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą bendrą vartojimo kredito kainą (114,60 procentų);

237.2.

24po sutarties nutraukimo dienos mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas ieškovė geranoriškai paskaičiavo, taikydama ne sutartyje įtvirtintą 114,60 procentų dydžio bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą, bet 78,82 procentų dydžio metinę palūkanų normą. Teismas neatsižvelgė, kad mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų dydis sumažintas ir nevertino, jog palūkanos geranoriškai paskaičiuotos tik už 463 kalendorines dienas, nors atsakovas vėluoja atsiskaityti daugiau nei 4 metus.

258.

26Atsakovas R. V. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

27IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

289.

29Apeliacinėje byloje ginčo objektu yra mokėjimo funkciją atliekančių (už naudojimąsi pinigais po Sutarties nutraukimo) palūkanų dydžio sumažinimas nuo 434,35 Eur iki 158,53 Eur. Prašomą priteisti mokėjimo palūkanų dydį apeliantė apskaičiavo tokiu būdu: 434,43 Eur negrąžinto vartojimo kredito x 78,82 procentų dydžio metinė palūkanų norma / 365 x 463 dienos po prievolės įvykdymo termino pasibaigimo = 434,35 Eur (tomas I, b. l. 4, 5).

3010.

31Apeliantė kaip ieškinio faktinį pagrindą nurodė 2014 m. sausio 3 d. tarp pradinės kreditorės UAB „Finansų administravimas“ ir atsakovo sudarytą Vartojimo kredito sutartį Nr. 9838766001 (tomas I, b.l. 51), kuri, atsakovui nusprendus papildomai pasiskolinti, buvo papildyta 2014 m. sausio 17 d. (tomas I, b.l. 31) ir 2014 m. vasario 15 d. (tomas I, b.l.40) sudarytais sutarties priedais (toliau – Sutartis), kurių pagrindu atsakovui buvo suteiktas viso 434,43 Eur vartojimo kreditas. Ieškovės teisę reikšti ieškinį pagrindžia 2017 m. birželio 29 d. paskolų portfelio pardavimo sutartis, kurios pagrindu UAB „Finansų administravimas“ perleido reikalavimą ieškovei UAB „Legal Balance“.

3211.

33Bendrųjų sąlygų 4.1 punkte numatyta, kad „Už naudojimąsi Kreditu, Kredito gavėjas privalo mokėti fiksuotas palūkanas išreikštas bendra Kredito kainos metine norma (toliau – Bendra norma) ir kurios procentinė išraiška yra pateikiama šios Sutarties specialiosiose sąlygose“. Pagal 2014 m. sausio 3 d. sutartį Nr. 9838766001 vartojimo kredito metinė palūkanų norma buvo 109,84 proc., bendra vartojimo kredito kaina – 186 proc. Pagal papildytą 2014 m. sausio 17 d. sutartį bendra kredito kainos metinė palūkanų norma buvo 88,06 proc., o bendra vartojimo kredito kaina – 133,90 poc. Pagal 2014 m. vasario 15 d. vartojimo kredito metinė palūkanų norma buvo 78,82 proc., o bendra kredito kainos metinė norma – 114,60 proc. Ieškovė mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas po Sutarties įvykdymo termino pasibaigimo skaičiuoja taikydama ne Sutartyje įtvirtintą 114,60 proc. bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą, bet 78,82 proc. metinę palūkanų normą.

3412.

35Byloje nėra ginčo, kad atsakovas negrąžino 434,43 Eur sumos vartojimo kredito, nesumokėjo reikalaujamos 110,88 Eur bendros vartojimo kredito kainos, 434,35 Eur mokėjimo palūkanų, apskaičiuotų dėl laiku negrąžinto kredito (CPK 12, 178 straipsniai).

3613.

37Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnį, paskolos gavėjo pareiga yra grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.872 straipsnio 1 dalį, palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis) ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (CK 6.210, 6.261 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007; 2004 m. kovo 3 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2004; 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007).

3814.

39Palūkanos, kaip mokestis už skolinimą, teismų praktikoje dar vadinamos pelno palūkanomis, iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą (pelno palūkanas) sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis).

4015.

41Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-275-248/2015). Toks aiškinimas atitinka ir mokėjimo palūkanų paskirtį – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi pinigais tol, kol toks naudojimasis tęsiasi.

4216.

43Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių pasirašytos Sutarties sąlygas, pritaria apeliantės argumentams, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino mokėjimo palūkanas kompensuojamąją funkciją turinčioms palūkanomis taikytinu teisiniu reguliavimu.

4417.

45Minėta, sudarydamos Sutartį šalys susitarė dėl pelno palūkanų mokėjimo, kuri išreikšta bendra vartojimo kredito kainos metine norma, kurios procentinė išraiška yra 114,60 procentų. Pirmosios instancijos teismas priteisė 110,88 Eur bendros vartojimo kredito kainos pagal Sutarties grafiką iki Sutarties nutraukimo ir šio dydžio nemažino. Sutartyje numatyta, jog po Sutarties nutraukimo lieka kredito gavėjo pareiga mokėti mokėjimo palūkanas (6.5 punktas). Sutarties bendrųjų sąlygų 6.5 punkte nustatyta, jog iki bus grąžintas visas kreditas ir palūkanos Sutarties nutraukimas nesustabdo kredito ir / ar palūkanų, kitų Sutartyje numatytų mokėjimų skaičiavimo ir nepanaikina kredito gavėjo prievolės mokėti pagal Sutartį mokėtinas sumas.

4618.

47Teismui, kitaip negu dėl kompensuojamųjų palūkanų, nesuteikta teisė kontroliuoti pelno palūkanų dydžio ir savo iniciatyva vertinti šių palūkanų atitiktį protingumo kriterijui, išskyrus įstatyme eksplicitiškai numatytas išimtis. Nors atsakovas teisme nepareiškė reikalavimo mažinti palūkanas, neginčijo sutarties sąlygų, nereikalavo sutarties sąlygų pakeitimo, neįvykdė procesinės pareigos pateikti atsiliepimą į ieškinį, tačiau teismui ex officio yra keliama pareiga patikrinti vartojimo tikslu sudarytos sutarties nuostatas. Nacionalinio teismo teisę ex officio vertinti sutarties sąlygų sąžiningumą, nepaisant to, kad vartotojas to neprašo, yra konstatavęs ir Europos Bendrijų Teisingumo Teismas (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2000 m. birželio 27 d. sprendimas Océano Grupo Editorial ir Salvat Editores, C-240/98–C-244/98, Rink. p. I-4941; 2009 m. birželio 4 d. sprendimas Pannon GSM Zrt., C-243/08).

4819.

49Taigi, užtikrinant vartotojo teisių gynimą, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas privalėjo patikrinti vartojimo sutarčių sąlygų sąžiningumą pagal CK 6.2284 straipsnį. Kasacinis teismas, formuodamas praktiką nesąžiningų sutarties sąlygų vertinimo aspektu, pabrėžia, kad pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 5 punktą preziumuojama, jog nesąžiningos yra sutarties sąlygos, kuriomis nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018). Be to, remiantis CK 6.2284 straipsnio 3 dalimi, teismas gali pripažinti nesąžiningomis ir kitokias vartojimo sutarties sąlygas, jeigu jos atitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus; pareiga įrodyti, kad šio straipsnio 2 dalyje nustatyta sutarties sąlyga nėra nesąžininga, tenka verslininkui. Pagal nusistovėjusią ESTT praktiką, nacionalinis teismas, taikydamas nacionalinės teisės aktus, ypač nacionalinio įstatymo, priimto konkrečiai direktyvai (-oms) įgyvendinti, nuostatas, turi pareigą jas aiškinti kuo labiau atsižvelgdamas į susijusios direktyvos tekstą ir tikslą, kad būtų pasiektas joje nustatytas rezultatas (žr., be kita ko, ESTT 2005 m. kovo 10 d. sprendimo byloje Vasiliki Nikoloudi prieš Organismos Tilepikoinonion Ellados AE, C-196/02, 73 punktą; 2010 m. sausio 28 d. sprendimo byloje Uniplex (UK) Ltd prieš NHS Business Services Authority, C-406/08, 45–46 punktus ir juose nurodytą praktiką). Taip pat turi būti atsižvelgta ir į atitinkamą ESTT praktiką, suformuotą aiškinant direktyvų, kurios įgyvendintos konkrečioje byloje taikytinais nacionalinės teisės aktais, nuostatas.

5020.

51Taigi pirmosios instancijos teismas ex officio nustatęs, kad sutartimi numatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties netinkamą vykdymą, turėjo spręsti dėl jos atitikties sąžiningumo principui, o, norėdamas netaikyti individualios sutarties sąlygos dėl metinės palūkanų normos, pirmiau pripažinti ją negaliojančia ab initio (nuo pradžių), ir pakeisti vartojimo kredito sutarties Nr. 9838766001 sąlygą taip, kad būtų atkurta šalių sutartinių prievolių pusiausvyra (CK 6.204 straipsnio 3 dalies 2 punktas), t. y. išlaikyti Civilinio kodekso nustatytą procedūrą.

5221.

53Tokią teisės aiškinimo praktiką formuoja kasacinės instancijos teismas (CPK 4 straipsnis), nurodydamas, kad sutartinės atsakomybės proporcijų keitimas kartu reiškia ir šalių sutarties keitimą. Teismui keičiant (mažinant) sutarties netesybas kaip civilinę atsakomybę turi būti atsižvelgiama į CK 6.223 straipsnio nuostatas dėl sutarties keitimo. Pagal CK 6.223 straipsnio 2 dalį teismo sprendimu vienos iš šalių reikalavimu sutartis gali būti pakeista įstatymų nustatytais atvejais. Vienas iš tokių sutarties keitimo atvejų įtvirtintas CK 6.228 straipsnyje. Jame nustatyta teismo teisė pašalinti esminę šalių nelygybę, kai sudarant sutartį vienai šaliai nepagrįstai suteiktas perdėtas pranašumas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007).

5422.

55Vadinasi, nagrinėjamoje byloje teismas turėjo pasisakyti, kokiu procentiniu dydžiu bei kokiu teisiniu pagrindu keičia sutartį ir sumažina vartojimo kredito sutarties Nr. 9838766001 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais nustatytą bendrą kredito metinę palūkanų normą, jei sprendė ginti vartotojo teises, kad galutinai būtų išnagrinėtas ginčas. Ieškovė ieškinyje ir apeliaciniame skunde įrodinėja, kad ji turi teisę skaičiuoti palūkanas už naudojimąsi pinigais iki paskolos suma bus grąžinta (CK 6.872 straipsnio 2 dalis). Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 punktą kredito gavėjui praleidus mokėjimo terminą, 4.1 punkte nurodyta bendra kredito kainos metinė norma skaičiuojama toliau nuo visos pradelstos sumokėti sumos už visą pradelsimo laiką pagal CK 6.874 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymą ir Sutartį. Taigi sąžiningo palūkanų dydžio procentinė išraiška privalėjo būti nurodyta sprendime, konstatuojant šios individualios sutarties sąlygos negaliojimą, nes ginčas dėl jų dydžio išlieka aktualus iki kreditas bus grąžintas.

5623.

57Sprendžiant dėl palūkanų dydžio teisėtumo, svarbu ir tai, kad sutarties šalys privalo vykdyti vartojimo kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus; kredito gavėjas, pasirašydamas kredito sutartį, susitarė dėl palūkanų ir jų dydžio. Tokiu atveju, teismas nustatydamas iki kokio dydžio palūkanos mažintinos, kaip nesąžiningų sutarčių sąlygų sukeliama teisinė pasekmė (CK 6.2284 straipsnio 8 dalis), turėtų vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti ir tai, kad nagrinėjamoje byloje yra aktualus specialiosios normos, t. y. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – Vartojimo kredito įstatymas), taikymas.

5824.

59Vartojimo kredito įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šio įstatymo paskirtis – nustatyti vartojimo kreditų teikimo sąlygas ir informavimo apie šias sąlygas reikalavimus, vartojimo kredito davėjų, vartojimo kredito tarpininkų ir tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus pareigas bei atsakomybę teikiant vartojimo kreditus ir tikrinant vartojimo kredito gavėjų kreditingumą, vartojimo kredito gavėjų teisę grąžinti vartojimo kreditą anksčiau nustatyto termino ir vartojimo kredito davėjų ir paskolos davėjų teisę į kompensaciją išankstinio vartojimo kredito grąžinimo atvejais. Taigi minėtas teisės aktas reguliuoja kreditų gavėjų ir davėjų teises ir pareigas.

6025.

61Sutarties sudarymo metu galiojusi Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1 dalis numatė, kad bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros. Pagal to paties straipsnio 3 dalį teismui buvo suteikta teisė, be kita ko, sumažinti bendrą vartojimo kredito kainą. Panaši nuostata yra ir šiuo metu galiojančioje įstatymo redakcijoje. Vadinasi, teismas turi įstatymu apibrėžtą diskrecijos teisę sumažinti vartojimo kredito kainos metinę normą, tačiau mažinimo objektyvūs kriterijai, siekiant užtikrinti teisinio tikrumo ir vartotojo bei verslo subjekto teisėtų lūkesčių principą, kad pastarasis galėtų skaičiuoti verslo riziką, o vartotojas – praradimus, jei netinkamai vykdys sutartį, numatyti to paties straipsnio 2 dalyje.

6226.

63Spręsdamas dėl palūkanų dydžio teisėtumo, teismas turi atkreipti dėmesį į tai, kad sutarties šalys privalo vykdyti vartojimo kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus; kredito gavėjas, pasirašydamas kredito sutartį, susitarė dėl palūkanų dydžio, su tokiu palūkanų dydžiu susipažino ir savo parašu patvirtino sutikimą; smulkusis vartojimo kreditas paprastai imamas trumpam laikotarpiui, todėl palūkanos už tokio tipo kreditus būna didesnės. Taigi būtina įvertinti tiek kredito davėjo pareigą skolinti atsakingai, tiek ir kredito gavėjo pareigą skolintis atsakingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485-916/2015, 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016).

6427.

65Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad įstatymas yra skirtas reguliuoti svarbiausius visuomeninius santykius (pagal principą: Lex non curat de minimis). Prieš nustatant naują ar iš esmės keičiant esamą teisinį reguliavimą įstatymu turi būti įgyvendinamos teisėkūros stadijos (Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 4 straipsnis), kurios turi užtikrinti teisinio reguliavimo teisingumą, vienodą visų teisių apsaugą (Konstitucijos 29 straipsnis).

6628.

67Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutarime Nr. XII-1937 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VII (rudens) sesijos darbų programos“ Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio pakeitimai buvo grindžiami tuo, kad norėta įteisinti vartojimo kredito rinkos reguliavimą taip, kad vartojimo kredito davėjai skolintų, o vartojimo kredito gavėjai skolintųsi atsakingai, vartojimo kredito sutarčių reklama būtų aiški ir neklaidinanti, o už įstatymo pažeidimus būtų taikoma pažeidimui proporcinga atsakomybė. Be kita ko, iš Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 31, 33, 34, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo skirsnio ir penktojo skirsnio pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir įstatymo papildymo 111, 141, 211, 221, 222, 231 ir 251 straipsniais, penktuoju 1 skirsniu įstatymo projekto aiškinamojo rašo matyti, kad būsimo reguliavimo pakeitimas buvo vertinimas Lietuvos banko, vykdančio vartojimo kredito rinkos priežiūros funkcijas, surinktais duomenimis. Tai reiškia, kad įstatyme bendros vartojimo kredito kainos metinės normos dydis yra preziumuojamas kaip teisingas, todėl teismui norint paneigti šią prezumpciją, turi egzistuoti objektyvūs ir teisiškai pagrįsti kriterijai.

6829.

69Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad Lietuvos bankas, kaip Lietuvos vartojimo kreditų teikimo priežiūrą vykdanti institucija, siekiant skatinti vienodą ir nuoseklų teisės aktų reikalavimų įgyvendinimą ir užtikrinti atsakingojo skolinimo praktiką, yra patvirtinęs tam tikras rekomendacijas teisinio aiškumo tikslu. Tokiu atveju, teismas, keisdamas nustatytą vartojimo kreditų teisinio reguliavimo sistemą, turėtų veikti itin atsakingai, o priimamą sprendimą motyvuotai įvertinant ir Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus 2015 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. 241-69 patvirtintas Vartojimo kredito teikimo gaires.

7030.

71Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nors ir kvalifikavo šalių vartojimo kredito sutartyje nustatytas palūkanas kaip mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, tačiau joms mažinti taikė kompensuojamųjų palūkanų mažinimą reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pirmosios instancijos teismas nesvarstė dėl mokėjimo palūkanų, kaip sudėtinės bendros kredito kainos dalies, mažinimo pirmiau nurodytais pagrindais, nenustatė šiam vertinimui atlikti reikšmingų aplinkybių, netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų priteistino dydžio nustatymą. Nustatyti pažeidimai yra esminiai, galėję turėti įtakos priimant neteisėtą procesinį sprendimą, todėl sudarantys pagrindą jį naikinti (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

7231.

73Panaikinęs pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą, įvertinęs tai, kad priteistinų mokėjimo palūkanų dydžio nustatymas yra susijęs su naujų nustatytinų faktinių aplinkybių apimtimi, o nustačius šias aplinkybes ginčas turėtų būti visa apimtimi arba didžiąja dalimi sprendžiamas iš naujo, suteikiant galimybę šalims pasinaudoti teise į apeliaciją, teismas sprendžia, kad byla turi būti perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnis).

7432.

75Apeliacinės instancijos teismui nutarus perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, šalių bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliaciniame teisme, paskirstymo klausimas paliekamas spręsti teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93 straipsnis).

76Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

Nutarė

77ieškovės UAB „Legal Balance“ apeliacinį skundą tenkinti.

78Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 7 d. sprendimą už akių iš dalies, kurioje priteistos 158,53 EUR (vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų 53 ct) mokėjimo palūkanos, 5 % (penkių procentų) dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (702,84 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme (2018-03-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 70,40 EUR (septyniasdešimt eurų 40 ct) bylinėjimosi išlaidų, ir šioje dalyje bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

79Likusioje dalyje pirmosios instancijos sprendimą palikti nepakeistą.

80Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teismas... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Legal Balance“... 7. 2.... 8. Nurodė, kad 2014 m. sausio 3 d. atsakovas ir pradinė kreditorė UAB... 9. 3.... 10. Atsakovas R. V. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.... 11. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 12. 4.... 13. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. gegužės 7 d. sprendimu už akių... 14. 5.... 15. Teismas pažymėjo, kad palūkanų po kredito grąžinimo dydis, kuriuo remiasi... 16. 6.... 17. Teismas vertino, jog palūkanų dydis nepagrįstai didelis, nes buvo sudaryta... 18. III. Apeliacinio skundo argumentai... 19. 7.... 20. Ieškovė UAB „Legal Balance“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus... 21. 7.1.... 22. teismas nepagrįstai sumažino priteistinų mokėjimo funkciją atliekančių... 23. 7.2.... 24. po sutarties nutraukimo dienos mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas... 25. 8.... 26. Atsakovas R. V. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į apeliacinį skundą... 27. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 28. 9.... 29. Apeliacinėje byloje ginčo objektu yra mokėjimo funkciją atliekančių (už... 30. 10.... 31. Apeliantė kaip ieškinio faktinį pagrindą nurodė 2014 m. sausio 3 d. tarp... 32. 11.... 33. Bendrųjų sąlygų 4.1 punkte numatyta, kad „Už naudojimąsi Kreditu,... 34. 12.... 35. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas negrąžino 434,43 Eur sumos vartojimo... 36. 13.... 37. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnį,... 38. 14.... 39. Palūkanos, kaip mokestis už skolinimą, teismų praktikoje dar vadinamos... 40. 15.... 41. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad paskolos gavėjas... 42. 16.... 43. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių pasirašytos Sutarties... 44. 17.... 45. Minėta, sudarydamos Sutartį šalys susitarė dėl pelno palūkanų mokėjimo,... 46. 18.... 47. Teismui, kitaip negu dėl kompensuojamųjų palūkanų, nesuteikta teisė... 48. 19.... 49. Taigi, užtikrinant vartotojo teisių gynimą, nagrinėjamoje byloje pirmosios... 50. 20.... 51. Taigi pirmosios instancijos teismas ex officio nustatęs, kad sutartimi... 52. 21.... 53. Tokią teisės aiškinimo praktiką formuoja kasacinės instancijos teismas... 54. 22.... 55. Vadinasi, nagrinėjamoje byloje teismas turėjo pasisakyti, kokiu procentiniu... 56. 23.... 57. Sprendžiant dėl palūkanų dydžio teisėtumo, svarbu ir tai, kad sutarties... 58. 24.... 59. Vartojimo kredito įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šio įstatymo... 60. 25.... 61. Sutarties sudarymo metu galiojusi Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1... 62. 26.... 63. Spręsdamas dėl palūkanų dydžio teisėtumo, teismas turi atkreipti dėmesį... 64. 27.... 65. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad įstatymas... 66. 28.... 67. Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutarime Nr. XII-1937 „Dėl... 68. 29.... 69. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad Lietuvos bankas, kaip Lietuvos... 70. 30.... 71. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios... 72. 31.... 73. Panaikinęs pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą, įvertinęs... 74. 32.... 75. Apeliacinės instancijos teismui nutarus perduoti bylą nagrinėti iš naujo... 76. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1... 77. ieškovės UAB „Legal Balance“ apeliacinį skundą tenkinti.... 78. Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 7 d. sprendimą... 79. Likusioje dalyje pirmosios instancijos sprendimą palikti nepakeistą.... 80. Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos....