Byla AS-927-438/2015
Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Ž. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Ž. Č. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Tauragės apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas Ž. Č. (toliau – ir pareiškėjas) padavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui patikslintą skundą (b. l. 7–8), prašydamas panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Inspekcija, atsakovas) 2014 m. birželio 27 d. raštą Nr. (21.3-32-3)-R-4900 „Dėl informacijos pateikimo“ ir įpareigoti Inspekciją pateikti išsamų, konkretų atsakymą, kaip nustatytas vandens kiekis akcizinėje medžiagoje, kurios svoris su vandeniu (nustatyta drėgna) buvo 3009,11 kg, o jei neįvertinta, kuo remiantis taip padaryta, kai vanduo ne akcizinė prekė.

5Pareiškėjas paaiškino, kad kreipėsi į Inspekciją su prašymu pateikti duomenis dėl akcizo apskaičiavimo. Inspekcija atsakydama rėmėsi Kauno apygardos teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriame nurodyta, kad akcizinė medžiaga – tabakas buvo palaida, tabakas buvo sudrėkęs, supiltas į purvinus polietileninius maišus, įvertinus polietileninių maišų svorį, akcizinės medžiagos kiekis yra 3009,11 kg. Iš bendro kiekio drėgmė (vanduo) neeliminuota. Pareiškėjas ne vieną kartą kreipėsi į mokesčių administratorių siekdamas išsiaiškinti, kaip buvo apskaičiuotas akcizas, t. y. kaip buvo įvertintas tabakas ir kaip buvo įvertinta drėgmė (vanduo), tačiau mokesčių administratorius tik lakoniškai atsako, kad buvo remtasi Kauno apygardos teismo baudžiamuoju įsakymu. Pareiškėjas su klausimu, kaip buvo nustatytas vandens kiekis akcizinėje prekėje, į mokesčių administratorių 2014 m. gegužės 28 d. kreipėsi pakartotinai, tačiau mokesčių administratorius 2014 m. birželio 27 d. raštu Nr. (21.3-32-3)-R-4900 neatsakė į klausimą dėl duomenų, kuriais remiantis buvo apskaičiuotas akcizas. Šiuo pagrindu pareiškėjas kreipėsi su skundu į teismą.

6Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu (b. l. 13–14) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

7Atsakovas paaiškino, kad Tauragės apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir Tauragės AVMI), remdamasi Kauno apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 20 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-181-114/2007, kuriuo pareiškėjas pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir Baudžiamasis kodeksas, BK) 199-2 straipsnio 1 dalyje, surašė 2008 m. balandžio 15 d. patikrinimo aktą Nr. 14-15-10, kuriuo papildomai apskaičiavo sumokėti į biudžetą 334011 Lt akcizo ir 43689 Lt akcizo delspinigių. Patikrinimo aktas buvo patvirtintas Tauragės AVMI 2008 m. birželio 4 d. sprendimu Nr. 5-3-6. Mokestinis ginčas dėl šio sprendimo baigėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-646/2010. Pareiškėjas 2012 m. spalio 2 d. kreipėsi į Tauragės AVMI prašydamas pagrįsti 2008 m. birželio 4 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. 5-3-6 nurodytas sumokėti akcizo sumas. Pareiškėjui buvo atsakyta atsakovo 2012 m. spalio 30 d. raštu Nr. (19.20-10)-R-9064. Dėl šio rašto pareiškėjas inicijavo teisminį ginčą, prieštaraudamas, kad į pareiškėjo 2012 m. spalio 2 d. prašymą, kuriuo buvo prašoma patikslinti muitinės vertės paskaičiavimą, atkreipiant dėmesį į medžiagos kiekį, nustatytą be papildomos medžiagos (vandens), pareiškėjui buvo atsakyta netinkamai. Ginčas buvo išnagrinėtas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 22 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1664-561/2014, pareiškėjo skundą atmetant. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 22 d. sprendimo teisėtumas buvo patvirtintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2013 m. gruodžio 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A442-2048/2013. Po LVAT 2013 m. gruodžio 16 d. nutarties priėmimo pareiškėjas su 2014 m. gegužės 28 d. prašymu pakartotinai kreipėsi į atsakovą. Inspekcija pareiškėjui atsakė skundžiamu 2014 m. birželio 27 d. raštu Nr. (21.3-32-3)-R-4900 (toliau – ir 2014 m. birželio 27 d. raštas). Pareiškėjas nesutikimo su 2014 m. birželio 27 d. raštu aplinkybes grindžia tais pačiais motyvais, kaip ir Vilniaus apygardos administracinio teismo byloje Nr. I-1664-561/2014, t. y. nurodo, jog akcizinės prekės drėgmė įtakojo prekių svorį ir atitinkamai mokėtino akcizo dydį. Atsakovo nuomone, mokestinis ginčas dėl akcizo sumų jau yra pasibaigęs LVAT 2010 m. balandžio 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-646/2010, o pareiškėjo keliamas ginčas dėl drėgno tabako buvo galutinai išspręstas LVAT 2013 m. gruodžio 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A442-2048/2013, todėl mokesčių administratorius neturi teisės dar kartą svarstyti nutartyse išdėstytų aplinkybių. Pareiškėjo keliamais klausimais galėtų būti pasisakoma tik atnaujinus administracinės bylos procesą.

8II.

9Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 4 d. nutartimi (b. l. 31–34) administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. Č. skundą nutraukė.

10Teismas nustatė, kad byloje keliamas ginčas dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2014 m. birželio 27 d. rašto Nr. (21.3-32-3)-R-4900 teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo Inspekciją pateikti pareiškėjui išsamų, konkretų atsakymą, kaip nustatytas vandens kiekis akcizinėje medžiagoje, kurios svoris su vandeniu (nustatyta drėgmė) buvo 3009,11 kg, o jei neįvertinta, tai kuo remiantis taip padaryta, kai vanduo ne akcizinė prekė. Pareiškėjas inicijuodamas ginčą iš esmės siekia, kad jam būtų pateiktas apskaičiuotų mokesčių pagrindimas. Pareiškėjas dėl informacijos pateikimo, kaip ir kokiu būdu buvo priskaičiuoti mokesčiai, ar buvo įvertinta, jog tabakas buvo drėgnas, taip pat su prašymu pateikti duomenis apie įpakavimą, kreipėsi su 2014 m. gegužės 28 d. prašymu (b. l. 18) į Tauragės apskrities valstybinę mokesčių inspekciją, kuri 2014 m. birželio 3 d. raštu Nr. (1.21)R-2223 (b. l. 17) pareiškėjo prašymą persiuntė nagrinėti Inspekcijai. Inspekcija 2014 m. birželio 27 d. rašte Nr. (21.3-32-3)-R-4900 (b. l. 3) nurodė pagrindą, kuriuo pareiškėjui buvo apskaičiuotas akcizo mokestis ir su juo susiję kiti mokesčiai, taip pat nurodė, kad su visa medžiaga pareiškėjas yra supažindintas, o duomenų apie tai, kaip buvo nustatytas gabento tabako svoris, kuris nurodytas baudžiamajame įsakyme, Inspekcija neturi, todėl ir pateikti negalinti. Pareiškėjas, nesutikdamas su Inspekcijos raštu, apskundė jį teismui.

11Iš prijungtos Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinės bylos Nr. I-815-580/2009 pirmosios instancijos teismas nustatė, kad teismo 2009 m. balandžio 27 d. sprendimu buvo išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 29 d. sprendimo Nr. S-237(7-226/2008), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2008 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo Nr. 68-203 ir Tauragės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2008 m. birželio 4 d. sprendimo Nr. 5-3-6 dėl patikrinimo akto tvirtinimo, kuriuo pareiškėjui buvo apskaičiuota 334011 Lt tabako akcizų mokesčio, 43689 Lt tabako akcizų mokesčio delspinigių ir 100203Lt tabako akcizų mokesčio bauda. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. balandžio 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Teismo sprendimas įsiteisėjo paskelbus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-646/2010. Iš minėtos bylos taip pat matyti, kad pareiškėjas į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą kreipėsi dėl proceso atnaujinimo, tačiau 2011 m. vasario 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. P442-12/2011 procesą byloje atsisakyta atnaujinti. Remdamasis administracinės bylos Nr. I-815-580/2009 dokumentais, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad mokestinis ginčas dėl pareiškėjui apskaičiuotų ir nustatytų sumokėti akcizo mokesčių (sumų) teisėtumo iš esmės yra išnagrinėtas ir dėl šių aplinkybių ginčo byloje nėra.

12Iš prijungtos Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinės bylos Nr. I-1664-561/2013 teismas nustatė, kad pareiškėjas su 2012 m. spalio 2 d. prašymu kreipėsi į Inspekciją dėl muitinės vertės paskaičiavimo pagrindimo, prašydamas mokesčių administratorių pagrįsti apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Inspekcija į pareiškėjo prašymą atsakė 2012 m. spalio 30 d. raštu Nr. (19.20-10)R-9064, kuriame nurodė, jog mokestinis ginčas dėl pareiškėjui priskaičiuotų akcizo mokesčių yra užbaigtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-646/2010, todėl tuo pagrindu Inspekcija atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl mokestinio ginčo bylos proceso atnaujinimo. Inspekcija taip pat atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas mokestinio patikrinimo eigoje pastabų dėl muitinės vertės paskaičiavimo nebuvo pateikęs. Pareiškėjas Inspekcijos 2012 m. spalio 30 d. raštą Nr. (19.20-10)R-9064 apskundė teismui, prašydamas įpareigoti Inspekciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2012 m. spalio 2 d. prašymą, pateikiant pagrįstus paskaičiavimus, kaip buvo nustatytas medžiagos (tabako) kiekis akcizui paskaičiuoti, atkreipiant dėmesį, kad vanduo nėra akcizinė medžiaga. Teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2013 m. balandžio 22 d. sprendimu administracinės bylos dalį dėl Inspekcijos 2012 m. spalio 30 d. rašto Nr. (19.20-10)R-9064 panaikinimo nutraukė (pareiškėjui šioje dalyje atsisakius nuo skundo), kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas įsiteisėjo paskelbus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-2048/2013.

13Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas, skųsdamas Inspekcijos 2014 m. birželio 27 d. raštą Nr. (21.3-32-3)-R-4900 kaip neišsamų ir kuriuo, anot pareiškėjo, jam nebuvo atsakyta į konkretų klausimą, kaip ir kokiu būdu buvo priskaičiuoti akcizo mokesčiai, bei nepateikta informacija, ar perskaičiuojant tabako kiekį buvo įvertintas drėgnumas, iš esmės formuluoja tuos pačius klausimus (kaip buvo nustatytas tabako kiekis akcizui paskaičiuoti), prašymus (pateikti apskaičiuotų mokesčių pagrindimą), kuriuos Inspekcijai teikė su 2012 m. spalio 2 d. prašymu, į kurį Inspekcija pareiškėjui buvo atsakiusi 2012 m. spalio 30 d. raštu ir dėl kurio (Inspekcijos 2012 m. spalio 30 d. rašto) pagrįstumo ir teisėtumo ginčas jau yra išspręstas įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 22 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1664-561/2013.

14Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 straipsnio 2 punktu bei pažymėjo, kad, nors nagrinėjamoje byloje pareiškėjas ginčą kelia dėl kito Inspekcijos sprendimo teisėtumo, tačiau pareiškėjo keliami klausimai (jų formulavimas) tiek jau išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. I-1664-561/2013, tiek nagrinėjamoje byloje iš esmės yra adekvatūs, pareiškėjo nagrinėjamų klausimų esmė, pagrindas tas pats (siekiama, kad būtų pateiktas mokesčių apskaičiavimo pagrindimas), todėl teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje keliamas ginčas jau yra išnagrinėtas įsiteisėjusiu 2013 m. balandžio 22 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1664-561/2013

15ir tai yra pagrindas nagrinėjamą administracinę bylą nutraukti (ABTĮ 101 str. 2 p.).

16III.

17Pareiškėjas Ž. Č. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 38–40), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 4 d. nutartį.

18Atskirajame skunde pareiškėjas paaiškina, kad Inspekcijos buvo prašyta pateikti informaciją, kaip buvo įvertintas vandens kiekis akcizinėje medžiagoje, tačiau Inspekcija atsakė, jog akcizinės medžiagos svorio keisti negalinti. Pareiškėjo nuomone, Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis nutraukti bylą, kadangi yra priimti sprendimai, kuriuose neįvertinta vandens įtaka akcizo dydžiui, yra nepagrįsta ir turi būti panaikinta.

19Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti.

20Atsakovas pažymi, jog pareiškėjas argumentą, kad tabakas nebuvo sausas, buvo nurodęs įvairiose mokestinio ginčo nagrinėjimo stadijose. LVAT pasisakė dėl akcizo apskaičiavimo tiek administracinėje byloje, kurioje buvo nagrinėjamas mokestinis ginčas, tiek administracinėje byloje dėl ankstesnio Inspekcijos atsakymo teisėtumo. Atsakovo teigimu, pareiškėjas kreipdamasis į mokesčių administratorių tiek 2012 m. spalio 2 d., tiek 2014 m. gegužės 28 d. prašė paaiškinti sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo apskaičiuotą mokestį bei teikė motyvus dėl mokesčio apskaičiavimo. Tačiau pareiškėjo mokestinis ginčas jau yra pasibaigęs neskundžiama LVAT nutartimi, todėl mokesčių administratorius neturi teisės dar kartą svarstyti šio teismo nutartyje išdėstytų aplinkybių, o Vilniaus apygardos administracinis teismas skundžiama nutartimi pagrįstai nutraukė šią bylą pagal pareiškėjo skundą.

21Teisėjų kolegija

konstatuoja:

22IV.

23Šios administracinės bylos pagal pareiškėjo atskirąjį skundą dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 4 d. nutarties, kuria administracinė byla buvo nutraukta ABTĮ 101 straipsnio 2 punkto pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.

24ABTĮ 101 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo skundo (prašymo) atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį.

25Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas draudimą pakartotinai nagrinėti bylas, yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl atsisakymo priimti skundą aptariamu pagrindu, būtina išsiaiškinti tris aplinkybes: ar yra teismo sprendimas, ar jis įsiteisėjęs, ar reiškiamas naujas skundas yra tapatus išnagrinėtam. Tapačiais skundai gali būti pripažinti tik tuomet, kai yra tapatūs visi trys elementai – šalys, skundo dalykas ir skundo pagrindas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. sausio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-54/2008).

26Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, pašydamas panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2014 m. birželio 27 d. raštą Nr. (21.3-32-3)-R-4900 „Dėl informacijos pateikimo“ ir įpareigoti Inspekciją pateikti išsamų, konkretų atsakymą, kaip nustatytas vandens kiekis akcizinėje medžiagoje, kurios svoris su vandeniu (nustatyta drėgna) buvo 3009,11 kg, o jei neįvertinta, kuo remiantis taip padaryta, kai vanduo ne akcizinė prekė.

27Teismas skundžiamoje nutartyje vertino, kad pareiškėjo šioje byloje pareikštas skundas yra tapatus jo skundams, kurie buvo išnagrinėti ir dėl kurių galutinai buvo pasisakyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-646/2010 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A442-2048/2013.

28Teisėjų kolegija, susipažinusi su prijungtų prie šios administracinės bylos Vilniaus apygardos administracinio teismo bylų Nr. I-815-580/2009 ir Nr. I-1664-561/2013 dokumentais, su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka.

29Iš tiesų, tiek administracinėse bylose Nr. I-815-580/2009 ir Nr. I-1664-561/2013, tiek šioje administracinėje byloje pareiškėjas reiškė skundus tam pačiam atsakovui – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos bei tam pačiam trečiajam suinteresuotam asmeniui – Tauragės apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai. Nepaisant to, jog visose šiose bylose pareiškėjas iš esmės nesutinka su mokesčių administratoriaus jam apskaičiuotų mokesčių bei su jais susijusių sumų dydžiu (334 011 Lt tabako akcizų mokesčiu, 43 689 Lt tabako akcizų mokesčio delspinigiais, 100 203 Lt tabako akcizų mokesčio bauda), tačiau tiek pareiškėjo skundų administracinėse bylose Nr. I-815-580/2009, Nr. I-1664-561/2013 bei šioje byloje dalykas, tiek šių skundų pagrindas yra iš esmės skirtingi. Vilniaus apygardos administracinio teismo byloje Nr. I-815-580/2009 buvo nagrinėjamas mokestinis ginčas dėl Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimo ir mokesčių administratoriaus priimtų sprendimų, kuriais pareiškėjui buvo apskaičiuota ir nurodyta sumokėti atitinkamas akcizų mokesčio sumas, teisėtumo ir pagrįstumo. Vilniaus apygardos administracinio teismo byloje Nr. I-1664-561/2013 pareiškėjas skundė Inspekcijos 2012 m. spalio 30 d. sprendimą Nr. (19.20-10)-R-9064, kuriuo atsakovas atsisakė tenkinti pareiškėjo 2012 m. spalio 2 d. prašymą „patikslinti muitinės vertės paskaičiavimą, atkreipiant dėmesį į medžiagos kiekį nustatytą be papildomų medžiagų (vandens)“, ir prašė įpareigoti Inspekciją išnagrinėti pareiškėjo 2012 m. spalio 2 d. prašymą (adm. bylos Nr. I-1664-561/2013 l. 3, 4). Savo ruožtu šioje administracinėje byloje pareiškėjas ginčija Inspekcijos 2014 m. birželio 27 d. rašto Nr. (21.3-32-3)-R-4900 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame atsakovas atsisakė pateikti pareiškėjo 2014 m. gegužės 28 d. prašyme nurodytą informaciją, teisėtumą ir pagrįstumą bei prašo įpareigoti Inspekciją pateikti išsamų, konkretų atsakymą į pareiškėjo 2014 m. gegužės 28 d. prašymą, t. y. kaip nustatytas vandens kiekis akcizinėje medžiagoje, kurios svoris su vandeniu (nustatyta drėgna) buvo 3009,11 kg, o jei neįvertinta, kuo remiantis taip padaryta, kai vanduo ne akcizinė prekė.

30Iš to, kas išdėstyta, galima daryti išvadą, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo bylose Nr. I-815-580/2009 ir Nr. I-1664-561/2013 pareiškėjas iš esmės ginčijo atsakovo bei trečiojo suinteresuoto asmens veiksmus, susijusius su muitinės vertės nustatymu ir akcizų mokesčio sumų apskaičiavimu, tuo tarpu šioje byloje ginčas iš esmės kilo dėl pareiškėjo teisės gauti informaciją iš mokesčių administratoriaus. Dėl minėtų priežasčių pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjo šioje administracinėje byloje pareikštas skundas yra tapatus Vilniaus apygardos administracinio teismo bylose Nr. I-815-580/2009 ir Nr. I-1664-561/2013 išnagrinėtiems pareiškėjo skundams, todėl šią bylą ABTĮ 101 straipsnio 2 punkto pagrindu teismas nutraukė nepagrįstai ir neteisėtai. Esant šioms aplinkybėms, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 4 d. nutartis naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

31Bylos faktinės aplinkybės rodo, kad pareiškėjas kreipėsi į Tauragės apskrities valstybinę mokesčių inspekciją su 2014 m. gegužės 28 d. prašymu (b. l. 18), kuriame prašė pateikti konkrečią informaciją, kaip ir kokiu būdu buvo apskaičiuoti mokesčiai, pateikiant pradinę informaciją apie akcizinės medžiagos (tabako) kiekį, kuris buvo pagrindas mokesčiams apskaičiuoti, kokios būklės ši medžiaga buvo sveriama, ar buvo perskaičiuotas kiekis įvertinant medžiagos drėgnumą (joje esantį vandenį), taip pat pašė pateikti duomenis dėl įpakavimo. 2014 m. gegužės 28 d. prašyme pabrėžiama, kad pareiškėjas šiame prašyme nereikalauja mokesčių sumų perskaičiavimo (priešingai, nei jis prašė savo 2012 m. spalio 2 d. prašyme, į kurį atsakovas atsakė 2012 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. (19.20-10)-R-9064), o prašo informacijos, kuri bus naudojama inicijuojant teisinius ginčus Europos teisinėse institucijose. Tauragės AVMI 2014 m. birželio 3 d. raštu Nr. (1.21)R-2223 (b. l. 17) pareiškėjo prašymas buvo persiųstas nagrinėti Inspekcijai. Inspekcija 2014 m. birželio 27 d. raštu Nr. (21.3-32-3)-R-4900 (b. l. 16), kurį pareiškėjas skundžia šioje administracinėje byloje, atsisakė pateikti pareiškėjui jo 2014 m. gegužės 28 d. prašyme nurodytą informaciją.

32Įvertinus minėtas aplinkybes, galima daryti išvadą, kad šioje administracinėje byloje pareiškėjas siekė inicijuoti ginčą dėl atsakovo atsisakymo (išdėstyto 2014 m. birželio 27 d. raštu „Dėl informacijos pateikimo“) pateikti jam 2014 m. gegužės 28 d. prašyme nurodytą informaciją bei įpareigojimo Inspekciją pateikti pareiškėjui išsamų, konkretų atsakymą (t. y. kaip nustatytas vandens kiekis akcizinėje medžiagoje, kurios svoris su vandeniu (nustatyta drėgna) buvo 3009,11 kg, o jei neįvertinta, kuo remiantis taip padaryta, kai vanduo ne akcizinė prekė). Pažymėtina, kad analizuojamu atveju tarp pareiškėjo ir Inspekcijos susiklostė teisiniai santykiai, kildinami iš konstitucinės asmens teisės gauti informaciją iš specialių subjektų – valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų – įgyvendinimo. Asmens kreipimasis į viešojo administravimo instituciją prašant pateikti informaciją (duomenis) laikytinas prašymu Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 14 dalies prasme. Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas užtikrina asmenims teisę gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, nustato šios teisės įgyvendinimo tvarką ir reguliuoja valstybės bei savivaldybių institucijų ir įstaigų veiksmus teikiant informaciją.

33Kaip minėta, iš skundžiamo Inspekcijos 2014 m. birželio 27 d. rašto turinio matyti, kad atsakovas nurodė pareiškėjui negalintis pateikti informacijos apie tai, kaip buvo nustatytas pareiškėjo gabento tabako svoris, kadangi tokių duomenų Inspekcija neturi. Taigi skundžiamu aktu atsakovas atsisakė suteikti pareiškėjui jį dominančią informaciją ir paaiškino tokio atsisakymo priežastis. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (pvz., 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-880/2014, 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS662-1041/2014, 2014 m. birželio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-464/2014, 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-845/2013), klausimas dėl informacijos (duomenų) pateikimo asmeniui patenka į administracinių teismų jurisdikciją (ABTĮ 3 str. 1 d.). Todėl pareiškėjas, manydamas, kad minėtas atsakovo elgesys (sprendimas, priimtas išnagrinėjus pareiškėjo 2014 m. gegužės 28 d. kreipimąsi) pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus, turi teisę prašyti teismą spręsti šį ginčą.

34Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės, be kita ko, turi įvertinti ir šias pirmiau išvardytas aplinkybes.

35Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

36Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

37Pareiškėjo Ž. Č. atskirąjį skundą tenkinti.

38Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 4 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

39Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas Ž. Č. (toliau – ir pareiškėjas) padavė Vilniaus apygardos... 5. Pareiškėjas paaiškino, kad kreipėsi į Inspekciją su prašymu pateikti... 6. Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų... 7. Atsakovas paaiškino, kad Tauragės apskrities valstybinė mokesčių... 8. II.... 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 4 d. nutartimi (b.... 10. Teismas nustatė, kad byloje keliamas ginčas dėl Valstybinės mokesčių... 11. Iš prijungtos Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinės bylos... 12. Iš prijungtos Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinės bylos... 13. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nagrinėjamoje administracinėje... 14. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 15. ir tai yra pagrindas nagrinėjamą administracinę bylą nutraukti (ABTĮ 101... 16. III.... 17. Pareiškėjas Ž. Č. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 38–40), kuriame... 18. Atskirajame skunde pareiškėjas paaiškina, kad Inspekcijos buvo prašyta... 19. Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų... 20. Atsakovas pažymi, jog pareiškėjas argumentą, kad tabakas nebuvo sausas,... 21. Teisėjų kolegija... 22. IV.... 23. Šios administracinės bylos pagal pareiškėjo atskirąjį skundą dalykas –... 24. ABTĮ 101 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu yra... 25. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas draudimą... 26. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos... 27. Teismas skundžiamoje nutartyje vertino, kad pareiškėjo šioje byloje... 28. Teisėjų kolegija, susipažinusi su prijungtų prie šios administracinės... 29. Iš tiesų, tiek administracinėse bylose Nr. I-815-580/2009 ir Nr.... 30. Iš to, kas išdėstyta, galima daryti išvadą, kad Vilniaus apygardos... 31. Bylos faktinės aplinkybės rodo, kad pareiškėjas kreipėsi į Tauragės... 32. Įvertinus minėtas aplinkybes, galima daryti išvadą, kad šioje... 33. Kaip minėta, iš skundžiamo Inspekcijos 2014 m. birželio 27 d. rašto... 34. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš... 35. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nutartis... 36. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 37. Pareiškėjo Ž. Č. atskirąjį skundą tenkinti.... 38. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 4 d. nutartį... 39. Nutartis neskundžiama....