Byla A-2978-575/2016
Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Virginijos Volskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Ž. Č. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Tauragės apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas Ž. Č. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–2) ir patikslintu skundu (b. l. 7–8), prašydamas panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, Inspekcija, atsakovas) 2014 m. birželio 27 d. raštą Nr. (21.3-32-3)-R-4900 „Dėl informacijos pateikimo“ ir įpareigoti VMI pateikti išsamų, konkretų atsakymą, kaip nustatytas vandens kiekis akcizinėje medžiagoje, kurios svoris su vandeniu (nustatyta drėgna) buvo 3 009,11 kg, o jei neįvertinta, kuo remiantis taip padaryta, kai vanduo ne akcizinė prekė.

5Pareiškėjas paaiškino, kad kreipėsi į VMI su prašymu pateikti duomenis dėl akcizo apskaičiavimo. VMI, atsakydama į pareiškėjo prašymą, rėmėsi Kauno apygardos teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriame nurodyta, kad akcizinė medžiaga – tabakas – buvo palaida, tabakas buvo sudrėkęs, supiltas į purvinus polietileninius maišus, įvertinus polietileninių maišų svorį, akcizinės medžiagos kiekis yra 3 009,11 kg. Iš bendro kiekio drėgmė (vanduo) neeliminuota. Pareiškėjas ne vieną kartą kreipėsi į mokesčių administratorių, siekdamas išsiaiškinti, kaip buvo apskaičiuotas akcizas, t. y. kaip buvo įvertintas tabakas ir kaip buvo įvertinta jo drėgmė (vanduo), tačiau mokesčių administratorius tik lakoniškai atsako, kad buvo remtasi Kauno apygardos teismo baudžiamuoju įsakymu. Pareiškėjas su klausimu, kaip buvo nustatytas vandens kiekis akcizinėje prekėje, į mokesčių administratorių 2014 m. gegužės 28 d. kreipėsi pakartotinai, tačiau mokesčių administratorius 2014 m. birželio 27 d. raštu Nr. (21.3-32-3)-R-4900 vis tiek neatsakė į klausimą dėl duomenų, kuriais remiantis buvo apskaičiuotas akcizas.

6Atsakovas VMI atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 13–14) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

7VMI paaiškino, kad Tauragės apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir Tauragės AVMI), remdamasi Kauno apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 20 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-181-114/2007, kuriuo pareiškėjas pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 1992 straipsnio 1 dalyje, surašė 2008 m. balandžio 15 d. patikrinimo aktą Nr. 14-15-10, kuriuo papildomai apskaičiavo sumokėti į biudžetą 334 011 Lt akcizo ir 43 689 Lt akcizo delspinigių. Patikrinimo aktas buvo patvirtintas Tauragės AVMI 2008 m. birželio 4 d. sprendimu Nr. 5-3-6. Mokestinis ginčas dėl šio sprendimo baigėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2010 m. balandžio 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-646/2010. Pareiškėjas 2012 m. spalio 2 d. kreipėsi į Tauragės AVMI, prašydamas pagrįsti 2008 m. birželio 4 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. 5-3-6 nurodytas sumokėti akcizo sumas. Pareiškėjui buvo atsakyta VMI 2012 m. spalio 30 d. raštu Nr. (19.20-10)-R-9064. Dėl šio rašto pareiškėjas inicijavo teisminį ginčą, prieštaraudamas, kad į pareiškėjo 2012 m. spalio 2 d. prašymą, kuriuo buvo prašoma patikslinti muitinės vertės paskaičiavimą, atkreipiant dėmesį į medžiagos kiekį, nustatytą be papildomos medžiagos (vandens), pareiškėjui buvo atsakyta netinkamai. Ginčas buvo išnagrinėtas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 22 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1664-561/2014, pareiškėjo skundą atmetant. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 22 d. sprendimo teisėtumas buvo patvirtintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A442-2048/2013. Po šios nutarties priėmimo pareiškėjas su 2014 m. gegužės 28 d. prašymu pakartotinai kreipėsi į atsakovą. VMI pareiškėjui atsakė skundžiamu 2014 m. birželio 27 d. raštu Nr. (21.3-32-3)-R-4900 (toliau – ir 2014 m. birželio 27 d. raštas). Šiame kontekste VMI atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nesutikimo su 2014 m. birželio 27 d. raštu aplinkybes grindžia tais pačiais motyvais, kaip ir Vilniaus apygardos administracinio teismo byloje Nr. I-1664-561/2014, t. y. nurodo, jog akcizinės prekės drėgmė turėjo reikšmės prekių svoriui ir atitinkamai mokėtino akcizo dydžiui. Tačiau, atsakovo nuomone, mokestinis ginčas dėl akcizo sumų jau yra pasibaigęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-646/2010, o pareiškėjo keliamas ginčas dėl drėgno tabako buvo galutinai išspręstas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A442-2048/2013, todėl mokesčių administratorius neturi teisės dar kartą svarstyti šiose nutartyse išdėstytų aplinkybių. VMI teigimu, pareiškėjo keliamais klausimais galėtų būti pasisakoma tik atnaujinus administracinės bylos procesą.

8II.

9Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 12 d. sprendimu (b. l. 71–77) pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino VMI 2014 m. birželio 27 d. raštą Nr. (21.3-32-3)-R-4900 „Dėl informacijos pateikimo“ bei įpareigojo atsakovą pateikti pareiškėjui išsamų, konkretų atsakymą į jo 2014 m. gegužės 28 d. prašymą.

10Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. birželio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-927-438/2015, be kita ko, konstatavo, jog „iš skundžiamo Inspekcijos 2014 m. birželio 27 d. rašto turinio matyti, kad atsakovas nurodė pareiškėjui negalintis pateikti informacijos apie tai, kaip buvo nustatytas pareiškėjo gabento tabako svoris, kadangi tokių duomenų Inspekcija neturi. Taigi skundžiamu aktu atsakovas atsisakė suteikti pareiškėjui jį dominančią informaciją ir paaiškino tokio atsisakymo priežastis“. Atsižvelgęs į tai, teismas pabrėžė, kad teismo posėdyje išklausius atsakovės atstovę, kuri paaiškino, jog informaciją galima pateikti, darytina išvada, kad VMI 2014 m. birželio 27 d. raštas Nr. (21.3-32-3)-R-4900 „Dėl informacijos pateikimo“ yra nepagrįstas faktiniais duomenimis, teisės normomis, todėl naikintinas kaip neatitinkantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų, o atsakovas įpareigotinas pateikti pareiškėjui išsamų, konkretų atsakymą į jo 2014 m. gegužės 28 d. prašymą.

11III.

12Atsakovas VMI pateikė apeliacinį skundą (b. l. 80–82), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

13VMI pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju mokestinis ginčas dėl aptariamų akcizo sumų pasibaigė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-646/2010, kuri yra neskundžiama. Atitinkamai pareiškėjas motyvą, jog tabakas nebuvo sausas, buvo nurodęs įvairiose mokestinio ginčo stadijose – Mokestinių ginčų komisijai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Vilniaus apygardos administraciniam teismui, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Papildomai dėl to paties dalyko buvo iškelta ir administracinė byla, pasibaigusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartimi. Taigi, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pasisakė dėl akcizo apskaičiavimo tiek priimdamas nutartį mokestiniame ginče, tiek ginče dėl ankstesnio VMI rašto. VMI mano, kad pareiškėjas, kreipdamasis į mokesčių administratorių tiek 2012 m. spalio 2 d., tiek 2014 m. gegužės 28 d. prašė paaiškinti sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo apskaičiuotą mokestį bei teikė motyvus dėl mokesčio apskaičiavimo. Tuo tarpu VMI nedisponuoja kitokia informacija, nei buvo pateikta mokestinio ginčo metu. Todėl, atsakovo vertinimu, VMI skundžiamu raštu pagrįstai ir teisėtai pareiškėjui atsakė, kad duomenys apie akcizais apmokestinamos prekės svorį buvo gauti vadovaujantis įsiteisėjusiu teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat nurodė neturinti informacijos, kaip ikiteisminio tyrimo metu buvo apskaičiuotas tabako svoris, vėliau aprašytas teismo baudžiamajame įsakyme, t. y. VMI, pateikdama pareiškėjui atsakymą, nurodė negalinti suteikti duomenų apie pareiškėjui rūpimas faktines aplinkybes, kadangi tokia informacija nedisponuoja. Atsižvelgęs į tai, atsakovas tvirtina, kad mokesčių administratorius, negalėdamas detaliai nurodyti pareiškėjui ikiteisminio tyrimo metu atliktų veiksmų vykdymo aplinkybių, pateikė motyvuotą atsakymą, kodėl to negali padaryti. Būtent tai buvo akcentuota ir teismo posėdžio Vilniaus apygardos administraciniame teisme metu. Tuo tarpu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. birželio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-927-438/2015 nepasisakė, jog VMI pareiškėjui būtų pateikusi netinkamą atsakymą – šia byla buvo sprendžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo atsisakymo nagrinėti pareiškėjo skundą klausimas ir nurodyta, kad skundžiamas teismui VMI raštas nėra tolygus pakartotiniam sprendimo mokestiniame ginče apskundimui. Taigi, atsakovas tvirtina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodė, jog mokesčių administratorius gali pateikti duomenis apie pareiškėjo laikyto tabako svorio nustatymo procedūrą, juolab kad tabako svėrimo procedūros metu VMI atstovas nedalyvavo.

14Teisėjų kolegija konstatuoja:

15IV.

16Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VMI 2014 m. birželio 27 d. rašto Nr. (21.3-32-3)-R-4900 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriuo VMI atsakė į pareiškėjo 2014 m. gegužės 28 d. prašymą „Dėl informacijos pateikimo iš 2008 m. balandžio 5 d. patikrinimo akto Nr. 1415-11“, teisėtumo bei pagrįstumo.

17Pažymėtina, kad ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) (toliau – ir ABTĮ) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

18ABTĮ 57 straipsnio 6 dalis įtvirtina, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, remiantis ABTĮ 81 straipsniu, nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (ABTĮ 86 str. 1 d.). Priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (ABTĮ 86 str. 3 d.). Teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu, kai teismo išvados atitinka turinčias reikšmės bylai aplinkybes, konstatuotas įstatymo nustatytomis priemonėmis ir tvarka.

19Kiek tai susiję su ginčo situacijai aktualiu teisiniu reguliavimu ir jo aiškinimu, teisėjų kolegija, visų pirma, pabrėžia, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog VAĮ 8 straipsnyje reglamentuotos imperatyvaus pobūdžio normos, suponuojančios normos adresatui – viešojo administravimo subjektui – privalomą elgesio modelį priimant individualius administracinius aktus (žr., pvz., LVAT 2012 m. balandžio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-1230/2012, 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015). Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtinta individualaus administracinio akto turiniui keliamų bendrųjų reikalavimų taisyklė yra bendroji taisyklė, kurios paprastai turi laikytis visi viešojo administravimo subjektai, priimdami individualius administracinius aktus pagal savo kompetenciją (žr., pvz., LVAT 2013 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-206/2013). Kitaip tariant, šios taisyklės privalo laikytis ir mokesčių administratorius (žr., pvz., LVAT 2011 m. birželio 27 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011). Reikalavimas viešojo administravimo subjektui motyvuoti priimamą sprendimą yra taikomas visose viešojo administravimo srityse (žr., pvz., LVAT 2013 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1334/2013). Aiškindamas VAĮ 8 straipsnį, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2011 m. birželio 27 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; 2014 m. kovo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A756-997/2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 25, 2014, p. 130–142).

20Šiame kontekste akcentuotina, kad iš pareiškėjo 2014 m. gegužės 28 d. prašymo bei skundo pirmosios instancijos teismui turinio, taip pat iš pareiškėjo atstovo paaiškinimų pirmosios instancijos teismo posėdžio metu matyti, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas, prašydamas pateikti informaciją, kaip buvo apskaičiuotas tabako svoris, iš esmės siekia, kad atsakovas nurodytų, ar nustatant tabako svorį ir atitinkamai pagal nustatytą svorį apskaičiuojant akcizą buvo įvertintas tabako drėgnumas ir įpakavimas bei jų reikšmė tabako svoriui, t. y. iš esmės prašo pateikti detalią informaciją apie tabako svorio nustatymo procedūrą. Tuo tarpu, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. birželio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-927-438/2015, be kita ko, konstatavo, jog „iš skundžiamo Inspekcijos 2014 m. birželio 27 d. rašto turinio matyti, kad atsakovas nurodė pareiškėjui negalintis pateikti informacijos apie tai, kaip buvo nustatytas pareiškėjo gabento tabako svoris, kadangi tokių duomenų Inspekcija neturi. Taigi skundžiamu aktu atsakovas atsisakė suteikti pareiškėjui jį dominančią informaciją ir paaiškino tokio atsisakymo priežastis“. Pabrėžtina, kad tiek atsiliepime į pareiškėjo skundą, tiek apeliaciniame skunde atsakovas laikosi analogiškos pozicijos, aiškiai nurodydamas, jog neturi duomenų, kaip buvo nustatytas tabako svoris, kuris nurodytas Kauno apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 20 d. baudžiamajame įsakyme, todėl nėra galimybės pateikti pareiškėjui tokią informaciją. Tokias pačias pareiškėją dominančios informacijos nepateikimo priežastis nurodė ir atsakovo atstovė pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, paaiškindama, kad apskaičiuojant akcizą buvo vadovaujamasi būtent ikiteisminio tyrimo metu nustatytu ir baudžiamajame įsakyme nurodytu tabako kiekiu. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovas aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad negali pateikti pareiškėjo prašomos informacijos, nes tokių duomenų neturi, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad atsakovas tokią informaciją gali pateikti. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad teisėjų kolegija, visapusiškai patikrinusi bylą, nenustatė duomenų, patvirtinančių minėtą pirmosios instancijos teismo išvadą. Atitinkamai pirmosios instancijos teismas ginčijamą VMI 2014 m. birželio 27 d. raštą Nr. (21.3-32-3)-R-4900 „Dėl informacijos pateikimo“ panaikino remdamasis vien šia nepagrįsta išvada ir iš esmės nevertinio tokio atsakovo atsisakymo teisėtumo ir pagrįstumo kitais aspektais bei visiškai nepasisakė dėl minėto rašto atitikimo kitiems viešojo administracinio subjekto individualiam administraciniam aktui keliamiems reikalavimams.

21Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių (ABTĮ 86 str. 2 d.), jų visapusiškai ir objektyviai neištyrė, kaip to reikalauja ABTĮ 81 straipsnis, pažeidė ABTĮ 57 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. netinkamai pritaikė procesinės teisės normas ir dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 141 str. 1 d. 1 p., 142 str. 1 d.), o šį pažeidimą ištaisyti bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nėra galimybės. Taigi, vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 12 d. sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl, siekiant garantuoti teisingo teismo sprendimo priėmimą, atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, perduodant bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kadangi vien tik apeliacinės instancijos teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo ištirti bei įvertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalių teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą.

22Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), teisėjų kolegija

Nutarė

23Atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

24Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 12 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

25Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas Ž. Č. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus... 5. Pareiškėjas paaiškino, kad kreipėsi į VMI su prašymu pateikti duomenis... 6. Atsakovas VMI atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 13–14) prašė jį... 7. VMI paaiškino, kad Tauragės apskrities valstybinė mokesčių inspekcija... 8. II.... 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 12 d. sprendimu (b.... 10. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m.... 11. III.... 12. Atsakovas VMI pateikė apeliacinį skundą (b. l. 80–82), kuriame prašo... 13. VMI pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju mokestinis ginčas dėl aptariamų... 14. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 15. IV.... 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VMI 2014 m. birželio 27 d. rašto Nr.... 17. Pažymėtina, kad ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis... 18. ABTĮ 57 straipsnio 6 dalis įtvirtina, kad teismas įvertina įrodymus pagal... 19. Kiek tai susiję su ginčo situacijai aktualiu teisiniu reguliavimu ir jo... 20. Šiame kontekste akcentuotina, kad iš pareiškėjo 2014 m. gegužės 28 d.... 21. Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 22. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 23. Atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų... 24. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 12 d. sprendimą... 25. Nutartis neskundžiama....