Byla 1A-216-382/2016
Dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo A. A. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublik?s baudžiamojo kodekso (toliau BK) 138 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 39 straipsnyje numatytu pagrindu, ir byla jam nutraukta

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Pociaus, teisėjų Dalios Kursevičienės, Remigijaus Preikšaičio, sekretoriaujant Aušrai Čybienei, dalyvaujant prokurorei Kristinai Blinstrubienei, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto A. A. gynėjui advokatui Ramūnui Girevičiui, nukentėjusiesiems L. V., V. A. V., nukentėjusiojo L. V. atstovui advokatui Vytautui Agintui,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo L. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo A. A. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublik?s baudžiamojo kodekso (toliau BK) 138 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 39 straipsnyje numatytu pagrindu, ir byla jam nutraukta.

3Iš A. A. nukentėjusiajam L. V. priteista 119 Eur turtinei ir 1200 Eur neturtinei žaloms atlyginti bei 900 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

5A. A. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas už tai, kad 2015 m. balandžio 29 d., apie 14.30 val., ( - ) namo kieme, Klaipėdoje, konflikto metu tyčia sudavė kumščiu vieną kartą L. V. į veidą ir padarė masyvią netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą veide, išsidėsčiusią ant abiejų skruostų, nosies nugarėlės ir kairės akies abiejų vokų, sulaužė nosies kaulus, dėl to nesunkiai sutrikdė sveikatą.

6Apeliaciniu skundu nukentėjusysis L. V. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo prašo pripažinti tik vieną A. A. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, pripažinti A. A. atsakomybę sunkinančią aplinkybę – kad jis nusikalstamą veiką padarė asmeniui, kuris dėl ligos, neįgalumo, senatvės ar kitų priežasčių buvo bejėgiškos būklės. Pripažinti A. A. kaltu pagal BK 138 str. 1 d. ir paskirti jam vienerių metų laisvės apribojimo bausmę. Priteisti 119 Eur turtinės žalos atlyginimo ir padidinti neturtinės žalos atlyginimą iki 20000 Eur. Priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai nustatė visas BK 39 str. būtinas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygas. Apelianto manymu, šiuo atveju nepagrįstai buvo pripažinta A. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys. Taip pat teismas nepagrįstai nepripažino A. A. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad veika padaryta asmeniui, kuris dėl ligos, neįgalumo buvo bejėgiškos būklės. Nepripažinus A. A. atsakomybę lengvinančios aplinkybės bei pripažinus jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39 straipsnio nuostatas A. A. negalėjo būti taikomas.

7Apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo išvadą, kad jo elgesys buvo provokuojantis, nes teismas patikėjo tik kaltinamojo versija, jog būtent jis (nukentėjusysis) išprovokavo konfliktą, siekdamas A. A. pakenkti. Teismas pateisina A. A. smurtinius veiksmus prieš jį iš esmės vien kilusiu žodiniu konfliktu dėl ženklo statymo. Teismas nustatė ir laikė pagrįstais A. A. parodymus, kad jis pirmas pavartojo fizinį smurtą įspirdamas A. A. į čiurnos kauliuką, tai vėliau ir išprovokavo bei sąlygojo tolesnius A. A. veiksmus. Tačiau, anot apelianto, toks teismo vertinimas ir A. A. parodymai, kad būtent jis pirmas jam sudavė į čiurnos kauliuką, nepagrįsti jokiais objektyviais ir neginčijamais teismo ištirtais įrodymais. Iš vaizdo įrašo matyti, jog atstumas tarp jo ir A. A. yra per didelis, kad jis būdamas neįgalus galėtų jam pataikyti į čiurnos kauliuką. Nukentėjusiojo teigimu, iš vaizdo įrašo matyti, kad jam bei jo sutuoktinei bendraujant su UAB „Sankryža“ darbuotojais prie jų prieina agresyviai nusiteikęs A. A. sakydamas: „ką čia klounai sugalvojot“. Toks A. A. elgesys rodo, jog būtent jis ateidamas jau turėjo išankstinį, negatyvų nusistatymą ir toks jo elgesys lėmė pakeltą bendravimo toną. Vaizdo įraše matyti, kad jį išprovokavo pats A. A. Vykstant žodiniam konfliktui A. A. prieina prie jo ir stipriai suimdamas jį ranka už kaklo pargriauna bei prispaudžia prie automobilio kapoto. Tai rodo, kad A. A. be jokios aiškios priežasties, demonstruodamas jėgą prieš jį, senyvo amžiaus, neįgalų žmogų elgėsi chuliganiškai. A. A. atsitraukus, netrukus pajuto stiprų smūgį į veidą. Nors A. A. nurodo, kad smūgį į veidą jis sudavė tik po to, kai jam buvo įspirta į tarpukojį, tačiau apeliantas tai neigia. Pasak nukentėjusiojo, tuo metu, kai A. A. ranka stipriai suėmė jam už kaklo bei nugara jį prispaudė prie automobilio, jis buvo išriestas atgal ir jo kojos tuo metu pakilo nuo žemės, o tai nutiko tik dėl to, kad A. A. vartojo smurtą prieš jį, taigi tokie jo veiksmai nebuvo tyčiniai. Tačiau teismas visiškai į tai neatsižvelgė ir tokius smurtinius A. A. veiksmus pateisino bei vertino kaip provokuojančius. Teismas konstatavo, jog vaizdo įrašas patvirtina, kad nukentėjusieji kalbėjo pakeltu tonu, įžeidinėjo A. A., jis buvo provokuojamas žodžiais, elgesiu, tačiau nukentėjusysis atkreipia dėmesį, kad ir pats A. A. savo elgesiu niekaip nesistengė išvengti žodinio konflikto, o kilus konfliktui jį sprendė smurtiniais veiksmais. Teismas nedetalizavo, kokiais konkrečiais, tyčiniais ir sąmoningais veiksmais jis skatino A. A. prieš jį smurtauti. Pažymi, kad A. A. nepasirinko kitokio konflikto sprendimo būdo, nesistengė konflikto spręsti taikiai, kviesti policijos pareigūnus, o elgdamasis ypač chuliganiškai ir ciniškai, žinodamas, kad jis yra senyvo amžiaus, neįgalus ir negali gintis, smūgiavo tiesiai jam į veidą, taip siekdamas sunkiai jį sužaloti. Jis, būdamas savo namo kieme, tik gynė savo teisę kieme įsirengti neįgaliojo ženklą. Įvykio metu A. A. vis klausė – „kuo tu įrodysi, kad mušiau“, tai tik patvirtina A. A. tikslą ir motyvus – atlikus nusikalstamus veiksmus – siekti išvengti atsakomybės, būnant įsitikinus, kad šio nusikaltimo niekas neužfiksuos. Apelianto nuomone, apylinkės teismas baudžiamojoje byloje pateiktus įrodymus – filmuotą vaizdo medžiagą – vertino vienpusiškai ir subjektyviai, tik kaltinamojo naudai.

8Apeliantas nesutinka ir su tuo, jog teismas nepripažino A. A. atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Pažymi, kad jis yra neįgalus, turi tik 10 proc. darbingumą, jam yra nustatytas specialus nuolatinės priežiūros poreikis – blogai mato, sutrikusi kraujotaka, serga artritu, sunkiai vaikšto, sutrikusi širdies veikla. Tai, kad jis yra neįgalus, žinojo ir A. A. Šios aplinkybės, kad A. A. smurtavo prieš neįgalų asmenį, t. y. bejėgiškos būklės žmogų, byloje buvo žinomos, tačiau priimant nuosprendį nebuvo vertintos ir aptartos. Dėl neįgalumo, jis pats nebūtų galėjęs pasipriešinti A. A. Apelianto nuomone, A. A. negalėjo būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dar ir dėl tos priežasties, kad jis yra baustas administracine tvarka bei turi galiojančių nuobaudų. Jis ir anksčiau buvo smurtavęs ir dėl to buvo parašytas pareiškimas. Be to, dėl šio įvykio jis visiškai nesigailėjo ir neatsiprašė. Taigi taikyti A. A. BK 39 str. nuostatas neleidžia jo asmenybės ir padarytos veikos apibūdinimas, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės prieštarautų ir teisingumo, proporcingumo principams.

9Apeliaciniu skundu nukentėjusysis nesutinka ir su priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydžiu. Savo argumentus dėl per mažo priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio nukentėjusysis grindžia tuo, kad jam dėl suduoto smūgio lūžo nosis, buvo reikalinga daryti nosies pertvaros operaciją, tačiau dėl silpnos širdies veiklos, gydytojai ją daryti uždraudė. Po šio įvykio naktimis jis sunkiai miega, iki šiol svaigsta, skauda galva, dėl lūžusios ir blogai sugijusios nosies pertvaros sunku kvėpuoti, dėl patirto šoko gėrė raminamuosius ir nuskausminamuosius vaistus, bijo kaltinamojo. Pasak apelianto, nors pirmosios instancijos teismas nustatydamas padarytos neturtinės žalos dydį iš dalies atsižvelgė į neturtinės žalos atlyginimui svarbias aplinkybes, tačiau, nukentėjusiojo manymu, teismas nepakankamai įvertino tai, kad A. A. nusikaltimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia iš chuliganiškų paskatų. Sužalojimai buvo padaryti labiausiai matomoje vietoje – galvoje, nusikaltimas buvo padarytas viešoje vietoje, matant pašaliniams asmenims. Apeliantas remiasi teismų praktika, kurioje laikomasi nuomonės, kad galva yra gyvybei svarbi ir labiausiai pažeidžiama žmogaus kūno dalis. Žmogus negali nesuvokti, jog suduodamas smūgį kitam žmogui į galvą daro veiką, keliančią pavojų kito žmogaus sveikatai ir gyvybei. Pirmosios instancijos teismas taip pat neįvertino ir to, kad tyčinis, ciniškas bei šiurkštus nusikaltimas buvo padarytas prieš pensinio amžiaus, neįgalų asmenį. Teismas neįvertino ir to, kad A. A. finansinė padėtis yra labai gera, jis turi nekilnojamojo turto, gauna pakankamai geras ir stabilias pajamas. Tai, kad A. A. išlaiko tris nepilnamečius vaikus ir turi įsipareigojimų bankui, negali būti žalos atlyginimo dydį, priteisimą ar nepriteisimą lemiančiu veiksniu. Prioritetiniai yra nukentėjusiojo interesai. Nukentėjusysis taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad fiziniai sužalojimai yra tokio pobūdžio, kad iš karto nėra pašalinamos jų pasekmės, nes neaišku, kaip sužalojimas paveiks jo sveikatą ateityje, ar sužalojimo pasekmes pavyks pašalinti, ar ateityje bus reikalingas gydymas ir pan. Teismas neatsižvelgė ir į tai, jog jis buvo priverstas lankytis policijoje, teisme, pas gydytojus, todėl mano, jog įvertinus paties nusikaltimo padarymo aplinkybes, jam sukeltas pasekmes, įvertinus ir tai, kad žala buvo padaryta sveikatai, priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis yra akivaizdžiai per mažas.

10Nepagrįstas ir teismo argumentas, kad jis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme atsisakė turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Byloje nėra jokio dokumento (kaltinamojo prašymo ar susitarimo), kurie patvirtintų šiuos teismo teiginius. A. A. gynėjas teisme pasiūlė atlyginti tik 119 Eur turtinės žalos, tačiau raštu jokių pasiūlymų nepateikė. Ikiteisminio tyrimo metu A. A. nė karto su juo nebendravo ir jokių pasiūlymų dėl žalos atlyginimo nepateikė. Neturtinės žalos A. A. atlyginti taip pat nenorėjo. Nukentėjusiojo nuomone, teismo priteistas 1200 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas neatitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijų bei akivaizdžiai prieštarauja teismų praktikai.

11Apeliantui nesuprantama, kodėl teismas tenkino kaltinamojo A. A. gynėjo prašymą ir apklausė kaltinamojo brolį, sutuoktinę bei liudytoją V. S. Pasak nukentėjusiojo, nė vienas iš šių liudytojų įvykyje nedalyvavo, tačiau teismas jų parodymus vertino kaip įrodymus, patvirtinančius A. A. teiginius, jog jis su sutuoktine yra konfliktiški. Kaltinamojo šeimos nariai yra suinteresuoti padėti jam išvengti baudžiamosios atsakomybės, todėl jų parodymai teismo apskritai turėjo būti atmesti. Šie liudytojai buvo iškviesti ne duoti parodymus apie reikšmingas bylai aplinkybes, o apie tai, kaip prieš metus vyko nesutarimai.

12Teismo posėdyje nukentėjusieji ir nukentėjusiojo L. V. atstovas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

13Prokurorė ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto A. A. gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

14Apeliacinis skundas atmestinas.

15Apeliaciniame skunde ginčijamas A. A. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39 straipsnio nuostatas bei civilinio ieškinio išsprendimo klausimai. Nukentėjusysis kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį teigia, jog teismas formaliai ir nesant tam pagrindo A. A. taikė BK 39 straipsnio nuostatas, visiškai neįvertino byloje nustatytų bylos aplinkybių, be jokio pagrindo pripažino A. A. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jog veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo asmens elgesys ir nepagrįstai nepripažino A. A. atsakomybę sunkinančios aplinkybės – kad veika padaryta asmeniui, kuris dėl ligos, neįgalumo buvo bejėgiškos būklės. Apelianto manymu, apylinkės teismas ignoravo šias baudžiamojo įstatymo normos taikymui svarbias aplinkybes ir padarė neteisingas išvadas.

16Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė teisėtą ir nuosprendyje aptartais įrodymais pagristą nuosprendį. Visos bylos aplinkybės ištirtos išsamiai ir nešališkai, nuosprendis išsamiai motyvuotas. Teismo išvados atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas A. A. pritaikytas tinkamai.

17Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad 2015 m. balandžio 29 d. namo kieme konflikto metu A. A. vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajam L. V. į veidą, dėl to nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Pirmosios instancijos teismas ištyręs byloje esančius įrodymus konstatavo, jog A. A. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, tačiau teismas įvertinęs bylos aplinkybes ir nustatęs dvi A. A. atsakomybę lengvinančias aplinkybes pritaikė BK 39 straipsnį ir jį nuo baudžiamosios atsakomybės atleido. Nukentėjusysis L. V. kategoriškai nesutinka su tokiu teismo sprendimu ir apeliaciniu skundu kvestionuoja A. A. pripažintą atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jog nusikaltimo padarymui įtakos turėjo jo provokuojantis elgesys.

18BK 59 str. 1 d. 6 p. numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Sprendžiant klausimą apie provokuojančius veiksmus atsižvelgiama į tai, ar nukentėjusiojo elgesys paskatino kaltininką prieš jį nusikalsti (nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jam artimą asmenį, buvo smurtinių ar kitokių pavojingų veiksmų ir pan.) (LAT nutartys Nr. 2K-364/2014, 2K-377/2011, 2K-450/2011). Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali būti įžeidimas, smurtas arba kitokie tyčiniai veiksmai, nukreipti tiek į patį kaltininką, tiek į jam artimus asmenis, ir pan.

19Tai, kad konfliktai tarp A. A. ir nukentėjusiojo L. V. šeimos vyksta jau seniai ir nuolat dėl bendro turto naudojimo ir jo priežiūros neabejotinai patvirtina baudžiamosios bylos medžiaga – vaizdo, garso įrašai, liudytojų V. S., G. A., J. A., pačių nukentėjusiųjų L. V., A. V. parodymai. Akivaizdu, jog būtent šie užsitęsę nesutarimai dėl bendro turto naudojimo ir turėjo įtakos konfliktui, kurio metu nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Sprendžiant klausimą, ar pagrįstai skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas pripažino, jog nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo paties nukentėjusiojo provokuojantis elgesys, teisėjų kolegija išanalizavo vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota visa konflikto eiga.

20Apeliaciniame skunde iš esmės teigiama, kad nukentėjusysis L. V. jokių provokuojančių veiksmų neatliko, tiesiog gynė savo teisę kieme įsirengti ženklą „Neįgalusis“, o A. A. prie nukentėjusiųjų priėjo agresyviai nusiteikęs, turėdamas išankstinį, negatyvų nusistatymą, ir toks jo elgesys sąlygojo pakeltą jų bendravimo toną bei konflikto pradžią.

21Priešingai apeliacinio skundo argumentams, teisėjų kolegijos vertinimu, vaizdo įrašas neabejotinai patvirtina, kad konflikto iniciatorius buvo nukentėjusysis L. V. Iš vaizdo įrašo matyti, jog A. A. priėjus prie nukentėjusiųjų ir dviejų ženklo įrengimo darbus atlikti besiruošiančių darbuotojų, jis ramiu balso tonu bando išsiaiškinti, kodėl nesuderinus su juo yra statomas ženklas „Neįgalusis“ bendrame sklype. Nuo pat atėjimo pradžios A. A. akivaizdžiai ignoruoja nukentėjusįjį ir situaciją bando aiškintis tik su A. V. Tačiau nukentėjusysis besąlygiškai bando įsitraukti į A. A. ir A. V. pokalbį, veržiasi arčiau A. A. pakeltu balso tonu sakydamas: – „nekamandui“ ir liepdamas A. A. išeiti. Tai, kad nukentėjusysis itin aktyviai ir agresyviai nusiteikęs bando įsitraukti į pokalbį, patvirtina ir ta aplinkybė, jog pati nukentėjusioji A. V. kalbėdama su A. A. nuolat ranka stumia nukentėjusįjį L. V. nuo savęs ir A. A. liepdama „nesikišti“ į jų pokalbį, tačiau nukentėjusysis į tai visiškai nekreipia dėmesio. Užfiksuota, kad pirmasis įžeidinėti pradeda nukentėjusysis, A. A. pavadindamas – „ligoniu“. Tik tuomet A. A. pakelia balso toną. Atkreiptinas dėmesys, kad net ir tuo momentu, kai nukentėjusysis pradėjo įžeidinėti, A. A. jau buvo apsisukęs ir pradėjęs eiti tolyn nuo nukentėjusiųjų, tačiau tuo metu nukentėjusysis L. V. dar labiau pakelia balso toną ir šaukia: – „ko Jūs lendat“. Dėl šios priežasties konfliktas nesibaigia ir tęsiasi toliau: A. A. atsigręžia, prieina prie nukentėjusiojo, pagriebia jam už kaklo ir klausia: – „kas tu toks esi“, o nukentėjusysis pradeda šauktis pagalbos ir kelia koją ties A. A. Tuo metu, A. A. šiek tiek atsitraukia nuo nukentėjusiojo ir staiga kumščiu trenkia jam į veidą. Toliau vaizdo įraše matyti, kad nukentėjusioji A. V. pradeda šaukti, pati A. A. įsikabina į drabužius, šaukdama, jog jis ją „sumušė“, pastūmė, o A. A. liepia A. V. jį paleisti sakydamas, kad jos nelietė ir nieko jai nedarė (t. 1. b. l. 138). Vaizdo įraše aiškiai girdisi, kaip A. A. po smūgio sudavimo klausia nukentėjusiųjų: – „ar galima jam spardyti tarpukojį“. Nors vaizdo įraše nėra tiesiogiai užfiksuotas šis faktas, tačiau anksčiau aptartas A. A. elgesys (atsitraukimas nuo nukentėjusiojo, išlenkiant dubenį ir staigus trenkimas nukentėjusiajam į veidą) bei nuosekli A. A. pozicija viso proceso metu, kuri dar ir užfiksuota (girdima) vaizdo įraše, teisėjų kolegijai leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad nukentėjusysis L. V. sudavė A. A. į tarpukojį ir dėl šios priežasties A. A. staiga kumščiu trenkė nukentėjusiajam į veidą. Taigi pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo netikėti ir nesiremti A. A. parodymais, nes jie sutampa tarpusavyje ir atitinka kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatytas faktines bylos aplinkybes. Pastebėtina, kad pačių nukentėjusiųjų parodymai yra prieštaringi ir nenuoseklūs. Nukentėjusieji tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu teigė, kad įvykio metu jie gražiai kalbėjo, neprovokavo, neįžeidinėjo, o A. A. be jokios priežasties iš karto priėjęs prie jų griebė L. V. už kaklo ir pradėjo jį smaugti (t. 1. b. l. 11–15; t. 2. b. l. 155–156; t. 1. b. l. 44–46; t. 2. b. l. 156). Taigi nukentėjusysis L. V. viso proceso metu apskritai neigė tarpusavyje vykusį konfliktą tvirtindamas, kad A. A. be jokios priežasties jį puolė. Vykusio konflikto faktą nukentėjusysis iš esmės pripažino tik apeliaciniame skunde.

22Nors nukentėjusysis apeliaciniame skunde daug dėmesio skiria tai aplinkybei, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, jog jis pirmasis A. A. spyrė į čiurnos kauliuką, tačiau teisėjų kolegija pastebi, jog pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, jog A. A. nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys, šios aplinkybės nepripažino kaip turėjusios įtakos konflikto išprovokavimui. Teismas nuosprendyje padarė išvadą, kad A. A. buvo provokuojamas tiek žodžiais, tiek ir nukentėjusiųjų elgesiu. Pripažinta įrodyta tik ta aplinkybė, jog nukentėjusysis A. A. sudavė į tarpukojį.

23Apeliacinės instancijos teismas taip pat visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad nukentėjusiojo konflikto išprovokavimą liudija ir ta aplinkybė, kad visas konfliktas buvo nufilmuotas, jam ruošiantis iš anksto. Nukentėjusysis L. V. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad įvykį filmavo jų artimas mažametis asmuo. Taigi nukentėjusieji žinodami, jog ženklo statymas bendro sklypo dalyje gali sukelti konfliktinę situaciją iš anksto pradėjo filmuoti dar iki pasirodant A. A.

24Svarbi aplinkybė šioje byloje pripažintina ir tai, kad nors nukentėjusieji teigė, jog leidimas ženklo statymui buvo gautas, tačiau byloje esantis savivaldybės raštas patvirtina, jog savivaldybės administracija nebuvo informuota apie tai, kad A. V. suderino ženklinimo vietą su bendraturčiais. Rašte minima, kad ženklinimas neturėtų pažeisti bendraturčių teisių (t. 2. b. l. 105).

25Atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas filmuotą vaizdo medžiagą vertino vienpusiškai ir subjektyviai, t. y. tik kaltinamojo naudai. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas vaizdo įrašą išanalizavo itin išsamiai, o nuosprendyje nurodė tokias aplinkybes, kokios yra užfiksuotos vaizdo medžiagoje.

26Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atsižvelgdama į atskleistą konflikto pradžios dinamiką bei į tai, kaip BK 59 str. 1 d. 6 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė aiškinama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, konstatuoja, kad nukentėjusiojo L. V. veiksmai paskatino A. A. pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Akivaizdu, jog nukentėjusiajam neatlikus anksčiau aptartų veiksmų, nebūtų kilę baudžiamojoje byloje nustatytų konflikto padarinių, todėl nukentėjusiojo elgesys vertintinas kaip provokuojantis BK 59 str. 1 d. 6 p. įtvirtintos teisės normos dispozicijos prasme ir tai visiškai pagrįstai pripažinta A. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

27Tai, kad pirmosios instancijos teismas A. A. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39 straipsnyje numatytu pagrindu, nereiškia, kad teismas pateisino A. A. smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį. Pažymėtina, kad A. A. už savo veiksmus nėra išteisintas. Teismas pripažino, kad A. A. veikoje yra BK 138 str. 1 d., numatyto nusikaltimo sudėtis, už tai nukentėjusiajam priteistas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas.

28Nepagrįstas ir nukentėjusiojo prašymas pripažinti A. A. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 str. 1 d. 6 p. Ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veika padaryta asmeniui, kuris dėl ligos, neįgalumo, senatvės ar kitų priežasčių buvo bejėgiškos būklės, konstatuojama tik pripažinus, kad nukentėjusysis dėl išvardytų priežasčių buvo bejėgiškos būklės. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą nuoseklią praktiką, pripažįstant asmenį kaltu dėl nusikaltimo prieš bejėgiškos būklės žmogų, turi būti vertinamos aplinkybės, susijusios su tuo, ar nukentėjusysis galėjo gintis, aktyviai pasipriešinti kaltininkui ar kitaip vengti pavojaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-77/2010, 2K-146/2014). Nagrinėjamoje byloje vien tos aplinkybės, kad nukentėjusysis L. V. nusikaltimo padarymo metu buvo senyvo amžiaus ir yra neįgalus – nesuteikia pagrindo preziumuoti, kad jis buvo bejėgiškos būklės. Priešingai, anksčiau nustatyta aplinkybė – tai, kad nukentėjusysis konflikto metu aktyviais veiksmais pats provokavo A. A. – rodo, kad nukentėjusysis nebuvo bejėgiškos būklės. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nepripažino šios A. A. atsakomybę sunkinančios aplinkybės.

29Apeliaciniu skundu taip pat prašoma padidinti priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydį. Reikalavimas iš esmės grindžiamas tuo, jog pirmosios instancijos teismo priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis neatitinka CK 6.250 straipsnio nuostatų, teisingumo ir protingumo kriterijų, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos ir yra aiškiai per mažas.

30CK 6.250 str. 2 d. įtvirtinti svarbiausi neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, į kuriuos turi būti atsižvelgta sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis – kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinęs ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, aiškindami ir taikydami neturtinės žalos nustatymo kriterijus, teismai turi atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.

31Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl to, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas L. V. sukėlė neigiamas emocijas ir dvasinius išgyvenimus, sukėlė fizinį skausmą, tačiau pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti įgyvendinamas, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Teisiniu reglamentavimu yra siekiama nustatyti tokią piniginę kompensaciją, kad kiek įmanoma teisingiau būtų kompensuotas nukentėjusiojo patirtas dvasinis ir fizinis skausmas.

32Skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas pakankamai išsamiai motyvavo savo sprendimą priteisti nukentėjusiajam neturtinės žalos atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas priteisdamas tik dalį neturtinės žalos atlyginimo pagal civilinį ieškinį, atsižvelgė į visus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 str. 2 d. Sprendimą dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas pagrindė tuo, kad neturtinė žala nukentėjusiajam L. V. pasireiškė fiziniu skausmu, patirtais emociniais išgyvenimais, o nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes – A. A. įvykdytos nusikalstamos veikos kilimą iš dalies sąlygojo ir paties nukentėjusiojo veiksmai, į sveikatos sutrikdymo mastą – padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusiojo amžių bei į tai, kad nustatytas specialus nuolatinės priežiūros poreikis, į žalą padariusio asmens turtinę padėtį – A. A. dirba, turi nuolatinį pajamų šaltinį, išlaiko tris nepilnamečius vaikus, turi įsipareigojimų bankui, taip pat į sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus ir patenkino dalį nukentėjusiojo reikalavimo, jo prašomą ieškiniu 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo sumą sumažindamas iki 1200 Eur. Pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios instancijos teismo išvados dėl neturtinės žalos dydžio atitinka BPK 115 str. ir civilinės teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos turinį ir jos dydžio nustatymo reikalavimus, bei neprieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijams.

33Pažymėtina, kad vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus darbo veiklai, šeiminiam gyvenimui ir pan. Nagrinėjamu atveju byloje nėra nustatyta, kad L. V. dėl patirto sužalojimo patyrė kokių nors nepatogumų, kurie jam bendraujant su šeima keltų bejėgiškumo, nevilties jausmą, be to, nėra pagrindo teigti, kad dėl tokio sužalojimo asmuo negali savęs aptarnauti, rūpintis savimi. Priešingai nukentėjusiojo tvirtinimui, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad patirta trauma būtų sukėlusi negrįžtamus liekamuosius reiškinius nukentėjusiojo sveikatai. Be to, teisėjų kolegijos nuomone, ypač svarbią reikšmę šioje byloje turi ir tai, kad bylos medžiaga patvirtina paties nukentėjusiojo netinkamą elgesį, kuris ir sąlygojo konfliktą, todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos dydžio, tinkamai įvertino abiejų šalių – nukentėjusiojo ir nuteistojo – interesus.

34Apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, susiję su nusikalstama veika sutrikdytos sveikatos būkle šiuo metu – miego sutrikimai, galvos skausmas, svaigimas, pasunkėjęs kvėpavimas, širdies sutrikimai ir t. t., nėra patvirtinti jokiais objektyviais medicininiais duomenimis, be to, nukentėjusiojo patirti fiziniai ir dvasiniai išgyvenimai, nurodyti civiliniame ieškinyje dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, pirmosios instancijos teisme sprendžiant civilinio ieškinio tenkinimo klausimą buvo žinomi, į juos teismas atsižvelgė ir įvertino.

35Formuojama teismų praktika patvirtina, kad neturtinė žala tyčinio nesunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais teismų įvertinama skirtingai, tačiau priteisiamos sumos svyruoja maždaug nuo 579 Eur iki 5792 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-190/2010, 2K-249/2010,

362K-29/2011). Tai tik patvirtina, kad neturtinės žalos įvertinimą pinigine išraiška lemia konkrečių kiekvienos bylos aplinkybių visuma, kurios buvo įvertintos ir šioje byloje. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad nukentėjusiajam L. V. priteistas 1200 Eur neturtinės žalos atlyginimas susiklosčiusiai teismų praktikai neprieštarauja.

37Taigi pirmosios instancijos teismas, priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą, atsižvelgė tiek į kalto asmens asmenybę, tiek ir nusikaltimu padarytos žalos (šiuo atveju sveikatos sutrikdymo) pobūdį ir dydį. Apylinkės teismas pagrįstai sumažino prašomą priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismo nukentėjusiajam priteistas neturtinės žalos atlyginimas atitinka CK 6.250 straipsnio nuostatas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo susiformavusią teismų praktiką.

38Esant nurodytoms aplinkybėms, kolegija daro išvadą, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, tenkinti apeliacinį skundą išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

39Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

40nukentėjusiojo L. V. apeliacinį skundą atmesti.

Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. Iš A. A. nukentėjusiajam L. V. priteista 119 Eur turtinei ir 1200 Eur... 4. Kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 5. A. A. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas už tai, kad 2015 m. balandžio... 6. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis L. V. prašo Klaipėdos miesto apylinkės... 7. Apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo išvadą, kad jo elgesys buvo... 8. Apeliantas nesutinka ir su tuo, jog teismas nepripažino A. A. atsakomybę... 9. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis nesutinka ir su priteistos neturtinės... 10. Nepagrįstas ir teismo argumentas, kad jis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme... 11. Apeliantui nesuprantama, kodėl teismas tenkino kaltinamojo A. A. gynėjo... 12. Teismo posėdyje nukentėjusieji ir nukentėjusiojo L. V. atstovas prašė... 13. Prokurorė ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto A. A. gynėjas prašė... 14. Apeliacinis skundas atmestinas.... 15. Apeliaciniame skunde ginčijamas A. A. atleidimas nuo baudžiamosios... 16. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir... 17. Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad 2015 m. balandžio 29 d.... 18. BK 59 str. 1 d. 6 p. numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė... 19. Tai, kad konfliktai tarp A. A. ir nukentėjusiojo L. V. šeimos vyksta jau... 20. Apeliaciniame skunde iš esmės teigiama, kad nukentėjusysis L. V. jokių... 21. Priešingai apeliacinio skundo argumentams, teisėjų kolegijos vertinimu,... 22. Nors nukentėjusysis apeliaciniame skunde daug dėmesio skiria tai aplinkybei,... 23. Apeliacinės instancijos teismas taip pat visiškai sutinka su pirmosios... 24. Svarbi aplinkybė šioje byloje pripažintina ir tai, kad nors nukentėjusieji... 25. Atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios... 26. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atsižvelgdama į... 27. Tai, kad pirmosios instancijos teismas A. A. atleido nuo baudžiamosios... 28. Nepagrįstas ir nukentėjusiojo prašymas pripažinti A. A. atsakomybę... 29. Apeliaciniu skundu taip pat prašoma padidinti priteistos neturtinės žalos... 30. CK 6.250 str. 2 d. įtvirtinti svarbiausi neturtinės žalos dydžio nustatymo... 31. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl to, kad nesunkus sveikatos... 32. Skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas pakankamai išsamiai motyvavo... 33. Pažymėtina, kad vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos... 34. Apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, susiję su nusikalstama veika... 35. Formuojama teismų praktika patvirtina, kad neturtinė žala tyčinio nesunkaus... 36. 2K-29/2011). Tai tik patvirtina, kad neturtinės žalos įvertinimą pinigine... 37. Taigi pirmosios instancijos teismas, priteisdamas neturtinės žalos... 38. Esant nurodytoms aplinkybėms, kolegija daro išvadą, kad Klaipėdos miesto... 39. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 40. nukentėjusiojo L. V. apeliacinį skundą atmesti....