Byla 2K-450/2011
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 24 d. nutarties

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Armano Abramavičiaus, Viktoro Aiduko ir pranešėjo Olego Fedosiuko, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Č. A. (Č. A.) kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 24 d. nutarties.

2Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu Č. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu devyneriems metams.

3Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 24 d. nutartimi nuteistojo Č. A. apeliacinis skundas atmestas.

4Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,

Nustatė

5Č. A. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad tyčia nužudė G. K., t. y. 2010 m. vasario 23 d., apie 23.00 val., savo name, esančiame Šalčininkų r., ( - ), konflikto su G. K. metu sudavė pastarajam peiliu į pilvo sritį, padarydamas G. K. kiauryminį durtinį-pjautinį pilvo sužalojimą su pilvaplėvės, plonųjų žarnų pasaito ir pilvinės aortos pažeidimais, tai komplikavosi ūmiu vidiniu nukraujavimu ir hemoraginiu šoku, dėl to G. K. nuo patirtų sužalojimų mirė.

6Kasaciniu skundu nuteistasis Č. A. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 24 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

7Kasatorius skunde teigia, kad jis pagal BK 129 straipsnio 1 dalį nuteistas nepagrįstai, nes tarp jo padarytos veikos ir kilusių padarinių nėra būtinojo priežastinio ryšio. Kasatorius atkreipia dėmesį į liudytojo A. B. (A. B.) parodymus ir pažymi, kad iš jų turinio išplaukia, jog jis nematė, kaip kasatorius sudavė smūgį peiliu nukentėjusiajam G. K., priešingai, pats nukentėjusysis vartodamas necenzūrinius žodžius puolė kasatorių. Antai 2010 m. kovo 2 d. vykusių akistatos ir parodymų patikrinimo metu A. B. parodė, jog tuo metu, kai kasatorius buvo susikibęs su nukentėjusiuoju G. K., jis bandė juos išskirti ir pamatė kasatoriaus rankoje peilį. Nors, kaip teigia liudytojas A. B., jis liepė nukentėjusiajam pasitraukti, pastarasis priartėjo prie kasatoriaus ir šis ranką stumtelėjo pirmyn-atgal. Tačiau papildomos liudytojo apklausos metu A. B. nurodė visiškai kitokias nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, o būtent, kad kilus konfliktui kasatorius puolė nukentėjusįjį ir peiliu jam dūrė. 2010 m. lapkričio 22 d. vykusio teismo posėdžio metu A. B. parodė matęs, kaip nukentėjusysis artinosi prie kasatoriaus, o šis mojavo peiliu, tačiau, kaip buvo suduotas smūgis peiliu, pasakyti negali. Kasatoriaus manymu, šie liudytojo A. B. parodymai nepaneigia jo iškeltos versijos, kad nukentėjusysis, būdamas girtas, jį puolė ir, neišlaikęs pusiausvyros, pats užkrito ant rankoje laikyto peilio. Esant šioms aplinkybėms, nukentėjusiojo mirties priežastis buvo atsitiktinis veikos rezultatas. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismo išvados, kuriose nurodoma, kodėl nėra pagrindo perkvalifikuoti jo padarytą nusikalstamą veiką iš BK 129 straipsnio 1 dalies į 132 straipsnio 1 dalį, padarytos tinkamai neįvertinus visų byloje esančių įrodymų.

8Kasatorius nurodo, kad teismai nepakankamai dėmesio skyrė įvykio vietos aptarimui ir įvykių sekos analizei. Pasak kasatoriaus, pas jį į namus apie 24.00 val. užėjo liudytojas A. B. ir paprašė paskolinti pinigų alkoholiniams gėrimams, tačiau jis nesutiko. Po 10-15 min. į kasatoriaus namus atėjo nukentėjusysis. Pasiteiravęs liudytojo A. B., ar kasatorius jam paskolino pinigų, ir išgirdęs neigiamą atsakymą, nukentėjusysis grasinančia poza artėjo prie kasatoriaus. Kasatorius teigia, kad tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu jis parodė, jog tuo metu, kai grėsmingai nusiteikęs nukentėjusysis artėjo link jo, jis peiliu lupo obuolius. Kasatoriui nesuprantama apeliacinės instancijos teismo išvada, kad kasatoriaus iškeltą versiją paneigia 2010 m. vasario 24 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame nėra užfiksuota obuolių lupimo pėdsakų, nes šiukšles (obuolių lupenas) jis išmetė.

9Taip pat kasatorius pažymi, kad teismai nekreipė dėmesio į tai, jog įvykio vietos apžiūros metu nebuvo pamatuotas stalo, už kurio įvykio dieną jis sėdėjo ir valgė obuolius, aukštis. Kasatorius pažymi, kad parodymų patikrinimo vietoje metu ir teisme jis parodė, jog tuo metu, kai nukentėjusysis jį puolė, jis sėdėjo prie stalo ir jo ranka buvo sulenkta per alkūnę. Todėl, kasatoriaus manymu, stalo aukštis bei ant stalo buvusios jo rankos, sulenktos per alkūnę, aukštis turi svarbią reikšmę siekiant nustatyti, ar jo rankoje laikomas peilis užpuolimo metu galėjo siekti nukentėjusiojo pilvo sritį.

10Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad teismų išvada, jog mirtinas sužalojimas nukentėjusiajam negalėjo būti padarytas pagal kasatoriaus nurodytas aplinkybes (sėdint prie stalo ir laikant rankoje peilį), akivaizdžiai prieštarauja specialisto išvados Nr. M280/10(01) 10 punktui, kur pasakyta, kad tiksliai atsakyti, kokioje pozoje buvo nukentėjusysis sužalojimo jam padarymo metu, nėra galimybės. Taigi teismų išvados prieštarauja vienam pagrindinių baudžiamojo proceso principų, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką.

11Kasatorius teigia, kad teismai nenustatė priežastinio ryšio tarp nukentėjusiojo apsvaigimo nuo alkoholio ir kilusių padarinių. Kasatorius pažymi, kad specialisto išvados 3 punkte nurodyta, jog G. K. kraujyje ir šlapime buvo rasta etilo alkoholio, kurio kiekis atitinka vidutinį girtumo laipsnį. Todėl, kasatoriaus manymu, nukentėjusysis, būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, negalėjo išlaikyti pusiausvyros ir bandydamas suduoti smūgį užgriuvo ant peilio, kurį laikė kasatorius. Kasatorius pabrėžia, kad jo ranka, kurioje jis laikė peilį, buvo sulenkta per alkūnę, todėl peilis įsmigo nukentėjusiajam į bambos sritį. Be to, kasatorius nurodo, kad eksperto J. M. P. parodymai, jog nukentėjusysis buvo sužalotas peiliui judant iš apačios į viršų, prieštarauja liudytojo A. B. parodymams, kad kasatorius dūrė nukentėjusiajam atlikdamas judesį pirmyn-atgal.

12Kasatorius skunde abejoja liudytojo A. B. parodymų teisingumu, nes šis, prieš ateidamas pas jį į namus, vartojo alkoholinius gėrimus. Nors kasatorius šias abejones kėlė ir apeliaciniame skunde, tačiau apeliacinės instancijos teismas apie tai nepasisakė. Be to, kaip teigia kasatorius, liudytojas A. B. pirmosios apklausos metu nenurodė matęs, kad kasatorius nukentėjusiajam sudavė smūgį peiliu, o apie tai sužinojo tik iš policijos pareigūnų. Nors papildomos apklausos metu liudytojas A. B. savo parodymus pakeitė, tačiau apeliacinės instancijos teismas šių aplinkybių netyrė, todėl vertindamas įrodymus pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį.

13Taip pat kasatorius teigia, kad teismas nepagrįstai nepripažino atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalis 6 punktas). Kasatorius pažymi, kad tiek jis pats, tiek liudytojas A. B. parodė, jog nukentėjusysis kasatoriaus namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vartojo necenzūrinius žodžius, jį įžeidinėjo ir be jokios priežasties užpuolė. Todėl toks nukentėjusiojo elgesys, kasatoriaus manymu, laikytinas provokuojančiu.

14Atsiliepime į kasacinį skundą prokuroras prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime teigiama, kad dalis kasacinio skundo argumentų nenagrinėtini, nes kasatorius komentuoja tam tikras bylos faktines aplinkybes, cituoja liudytojo A. B. parodymus, analizuoja įvykio vietos apžiūros protokolus ir pateikia subjektyvų įrodymų vertinimą, o kasacinės instancijos teismas iš naujo įrodymų netiria ir jų nevertina, faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja.

15Taip pat atsiliepime pažymima, kad kasatoriaus teiginys neva tarp jo padarytos veikos ir gyvybės atėmimo nėra priežastinio ryšio yra nepagrįstas. Byloje surinktų ir ištirtų duomenų, pripažintų įrodymais, pagrindu, nustatęs faktines aplinkybes, teismas nuosprendyje konstatavo, kad Č. A. asmeninio konflikto su G. K. metu tyčia peiliu sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį į pilvo sritį, padarydamas G. K. kiauryminį durtinį-pjautinį pilvo sužalojimą su pilvaplėvės, plonųjų žarnų pasaito ir pilvinės aortos pažeidimais, tai komplikavosi ūmiu vidiniu nukraujavimu ir hemoraginiu šoku, dėl to G. K. nuo patirtų sužalojimų mirė.

16Skunde nurodytas argumentas, kad G. K., neišlaikydamas pusiausvyros pats užgriuvo ant kasatoriaus dešinėje rankoje laikyto peilio, yra nepagrįstas. Tokia kasatoriaus versija yra paneigta specialisto išvada, teismo medicinos eksperto J. M. P. paaiškinimais apie tai, kad, remiantis nuteistojo aiškinimu, t. y. jam sėdint, o nukentėjusiajam virstant ant jo, prie nuteistojo turėjo artėti nukentėjusiojo viršutinė, o ne apatinė kūno dalis, kurioje buvo padarytas sužalojimas. Tuo tarpu taip, kaip pasakoja nuteistasis, nužudytajam negalėjo atsirasti nustatytų sužalojimų. Tam, kad būtų padarytas toks sužalojimas, turėjo būti atitinkama smūgio (dūrio) jėga. Priešingai nei teigia kasatorius, apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo abejoti specialisto išvada ir paaiškinimais dėl nukentėjusiajam padaryto kūno sužalojimo mechanizmo, nes juos patvirtino kiti byloje esantys įrodymai. Todėl pagal nustatytas bylos aplinkybes tarp nuteistojo Č. A. veiksmo – dūrio peiliu nukentėjusiajam į pilvo sritį – ir nukentėjusiojo G. K. mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys.

17Byloje neabejotinai nustatyta, jog, sudavęs smūgį, nuteistasis Č. A. suprato savo veiksmų pavojingumą, suvokė, kad egzistuoja aiški ir reali tikimybė mirtinoms pasekmėms kilti, tačiau sąmoningai leido tokioms pasekmėms atsirasti. Sudavęs smūgį nukentėjusiajam ir šiam nukritus, tokios būklės jį ir paliko, t. y. buvo abejingas tam, kad nuo padaryto sužalojimo šis gali mirti, todėl veikė netiesiogine tyčia. Č. A., suduodamas smūgį į gyvybiškai svarbią kūno vietą – pilvą, suprato, jog tokiais veiksmais gali sukelti nukentėjusiojo sveikatai ne tik sunkias, bet ir mirtinas pasekmes, ir nors tokių pasekmių nesiekė, tačiau sąmoningai leido šioms pasekmėms kilti, todėl šiuo atveju negalima kalbėti apie neatsargią kaltę, kuriai reikia tokio psichinio santykio su veika, kuris numato arba daromos veikos pavojingumo nesuvokimą arba tik savo veiksmų rizikingumo suvokimą. Taigi kvalifikuoti veiką pagal BK 132 straipsnį nėra pagrindo.

18Atsiliepime pažymima, kad apeliacinės instancijos teismas nepadarė kasaciniame skunde nurodytų esminių BPK pažeidimų, kurie būtų galėję turėti įtakos teisingo sprendimo priėmimui. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo teisingumą ir nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų atitikimą faktinėms aplinkybėms, konstatavo, kad nuosprendis priimtas nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

19Taip pat atsiliepime paneigiamas kasatoriaus teiginys, kad teismai nepagrįstai nepripažino jam BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jog veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo G. K. elgesys, nes šis, kaip teigia kasatorius, buvo apsvaigęs nuo alkoholio, vartojo necenzūrinius žodžius, įžeidinėjo, užpuolė be jokios priežasties. BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Provokuojančiu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali būti įžeidimas, smurtas arba kitokie tyčiniai veiksmai prieš patį kaltininką ar jam artimus asmenis ir pan. Iš bylos duomenų matyti, kad konfliktą pradėjo pats kasatorius. Smūgis peiliu suduotas kilusio konflikto su nukentėjusiuoju metu, o esant tokiai situacijai nė vieno iš dalyvių elgesys neišskiriamas kaip provokuojantis, jie abu yra lygiaverčiai konflikto dalyviai.

20Kasacinis skundas netenkintinas.

21Dėl Č. A. nuteisimo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį pagrįstumo

22Kolegija laiko, kad teismai byloje esančius įrodymus ištyrė ir įvertino vadovaudamiesi BPK 20 straipsnio 5 dalimi ir kasatoriaus veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį. Pabrėžtina, kad kasacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 376 straipsnio 1 dalimi, nagrinėja bylą teisės taikymo aspektu, taigi iš naujo surinktų įrodymų nevertina, naujų faktinių aplinkybių nenustato. Kita vertus, jokių abejonių dėl teismų nustatytų faktinių aplinkybių teisėjų kolegijai nekilo.

23Teismo nuosprendžiu neginčijamai nustatyta, kad kasatorius, dėl asmeninių priežasčių sukonfliktavęs su nukentėjusiuoju G. K., tyčia vieną kartą dūrė jam peiliu į pilvo sritį, padarydamas šiam kiauryminį durtinį-pjautinį pilvo sužalojimą su pilvaplėvės, plonųjų žarnų pasaito ir pilvinės aortos pažeidimais, tai komplikavosi ūmiu vidiniu nukraujavimu ir hemoraginiu šoku, nukentėjusysis nuo patirtų sužalojimų mirė. Kasatoriaus versija, neva nukentėjusysis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, neišlaikė pusiausvyros ir užgriuvo ant nuteistojo dešinėje rankoje laikomo peilio, proceso metu buvo ištirta, tačiau paneigta byloje esančiais duomenimis: liudytojo parodymais, eksperto išvada ir paaiškinimas. Kasatoriaus teiginiai, kad liudytojo A. B. parodymai buvo nenuoseklūs, nepagrįsti. Priešingai, liudytojas A. B. viso proceso metu vienodai ir nuosekliai aiškino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes teigdamas, kad konflikto, kilusio tarp nukentėjusiojo ir kasatoriaus, metu, matė, kaip pastarasis, laikydamas rankoje peilį, atliko judesį „pirmyn-atgal“, o liudytojo papildomos apklausos metu patvirtino, kad kasatorius dūrė peiliu nukentėjusiajam.

24Pažymėtina, kad teismas faktines aplinkybes nustatė kruopščiai išanalizavęs įrodymus, paties nuteistojo įvykio versiją, kurią motyvuotai atmetė. Teismas rėmėsi leistinais ir patikimais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas patikrino visus nuteistojo argumentus dėl neteisingai nustatytų aplinkybių ir įrodymų vertinimo, motyvuotai šiuos argumentus atmetė. Kasacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.

25Kasatoriaus teiginiai apie atsitiktinį priežastinį ryšį tarp jo veiksmų ir nukentėjusiojo mirties neatitinka byloje esančių faktinių duomenų. Byloje neginčijamai nustatyta, kad būtent nuteistojo sąmoningai padaryta veika (dūrimas peiliu į pilvą), o ne kokios nors kitos aplinkybės sukėlė nukentėjusiojo mirtį. Nepagrįsti yra ir skundo teiginiai, kad gyvybė nukentėjusiajam atimta neatsargiai. Esant neatsargiai kaltės formai kaltininkas arba visiškai nesuvokia savo veiksmų pavojingumo ir nenumato galinčių kilti padarinių, nors gali ir turi juos numatyti (nusikalstamas nerūpestingumas), arba suvokia tik rizikingą savo veiksmų pobūdį ir lengvabūdiškai tikisi išvengti galinčių kilti padarinių (nusikalstamas pasitikėjimas). Byloje nustatyta, kad Č. A. atėmė nukentėjusiajam gyvybę sąmoningai durdamas jam peiliu į gyvybiškai svarbią kūno sritį – pilvą, be to, nesuteikė net minimalios pagalbos sužeistam, bet dar gyvam nukentėjusiajam, parodė visišką abejingumą jo likimui. Tokios aplinkybės neleidžia daryti išvadų dėl neatsargios kaltės. Konstatuotina, kad tyčinis gyvybės atėmimo pobūdis byloje nustatytas teisingai, baudžiamasis įstatymas kvalifikuojant veiką pritaikytas tinkamai.

26Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytos lengvinančios aplinkybės

27Kasatorius skunde teigia, kad teismai nepagrįstai nepripažino BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys, nes nukentėjusysis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kasatoriaus namuose jį įžeidinėjo, vartojo necenzūrinius žodžius.

28BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Provokuojančiu reikėtų laikyti tokį elgesį, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį, įžeidžia, smurtauja arba atlieka kitokius tyčinius veiksmus prieš patį kaltininką ar jam artimus asmenis ir pan. Byloje nustatyta, kad konfliktas tarp kasatoriaus ir nukentėjusiojo įvyko todėl, kad šis nenupirko degtinės. Kaip parodė liudytojas A. B., kasatorius reikalavo iš nukentėjusiojo duoti arba pinigus, arba degtinę, o šiam parodžius „špygą“, puolė nukentėjusįjį ir sudavė jam smūgį peiliu. Taigi pats nuteistasis buvo konflikto iniciatorius. Tokios aplinkybės neleidžia daryti išvados apie provokuojantį nukentėjusiojo elgesį, todėl teismai, nenustatę kasatoriaus atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nustatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte, įstatymo nuostatų nepažeidė.

29Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

30Nuteistojo Č. A. kasacinį skundą atmesti.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu Č. A.... 3. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 4. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,... 5. Č. A. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad tyčia nužudė... 6. Kasaciniu skundu nuteistasis Č. A. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio... 7. Kasatorius skunde teigia, kad jis pagal BK 129 straipsnio 1 dalį nuteistas... 8. Kasatorius nurodo, kad teismai nepakankamai dėmesio skyrė įvykio vietos... 9. Taip pat kasatorius pažymi, kad teismai nekreipė dėmesio į tai, jog įvykio... 10. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad teismų išvada, jog mirtinas... 11. Kasatorius teigia, kad teismai nenustatė priežastinio ryšio tarp... 12. Kasatorius skunde abejoja liudytojo A. B. parodymų teisingumu, nes šis,... 13. Taip pat kasatorius teigia, kad teismas nepagrįstai nepripažino atsakomybę... 14. Atsiliepime į kasacinį skundą prokuroras prašo kasacinį skundą atmesti.... 15. Taip pat atsiliepime pažymima, kad kasatoriaus teiginys neva tarp jo padarytos... 16. Skunde nurodytas argumentas, kad G. K., neišlaikydamas pusiausvyros pats... 17. Byloje neabejotinai nustatyta, jog, sudavęs smūgį, nuteistasis Č. A.... 18. Atsiliepime pažymima, kad apeliacinės instancijos teismas nepadarė... 19. Taip pat atsiliepime paneigiamas kasatoriaus teiginys, kad teismai nepagrįstai... 20. Kasacinis skundas netenkintinas.... 21. Dėl Č. A. nuteisimo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį pagrįstumo... 22. Kolegija laiko, kad teismai byloje esančius įrodymus ištyrė ir įvertino... 23. Teismo nuosprendžiu neginčijamai nustatyta, kad kasatorius, dėl asmeninių... 24. Pažymėtina, kad teismas faktines aplinkybes nustatė kruopščiai... 25. Kasatoriaus teiginiai apie atsitiktinį priežastinį ryšį tarp jo veiksmų... 26. Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytos lengvinančios aplinkybės... 27. Kasatorius skunde teigia, kad teismai nepagrįstai nepripažino BK 59... 28. BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti... 29. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 30. Nuteistojo Č. A. kasacinį skundą atmesti....