Byla A-438-413-12

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės, sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei, dalyvaujant pareiškėjo atstovams R. R., advokatui Dainiui Svirinavičiui, atsakovo Kauno miesto savivaldybės atstovei Inai Giedrikienei, atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, atstovei Jūratei Germanavičiūtei Vasiljevienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Kauno sporto klubas „Setas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Kauno sporto klubo „Setas“ skundą atsakovams Kauno miesto savivaldybei ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija) dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo, turtinės žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas Kauno sporto klubas „Setas“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) atnaujinti ieškinio senaties terminą; 2) priteisti iš Kauno miesto savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija), solidariai 316 394 litų turtinei žalai atlyginti.

5Pareiškėjas nurodė, kad termino skundui paduoti nepraleido, nes 2007 m. lapkričio 27 d. antstolio M. L. „Sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu neįvykdymo“ aktas (toliau – ir Aktas) patvirtina, jog pareiškėjui buvo padaryta turtinė žala. Pažymėjo, jog pareiškėjas turėjo pagrįstą pagrindą tikėtis, kad su atsakovais ginčas bus išspręstas geranoriškai ir tuo tikslu dar 2007 m. gegužės 25 d. buvo rašomi Savivaldybei atitinkami pasiūlymai. Jei teismas manytų, jog senaties terminas praleistas, prašė jį atnaujinti dėl svarbių priežasčių, t. y. pareiškėjas yra visuomeninė organizacija, jo veikla buvo ir yra naudinga visuomenei. Be to, galutiniam ginčui tarp pareiškėjo ir R. R. pasibaigus, pareiškėjas iš karto pateikė teismui skundą dėl žalos atlyginimo. Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, jog 1995 m. lapkričio 27 d. nekilnojamojo turto registre Kauno miesto tarybos (toliau – ir Taryba) nuosavybės teise buvo įregistruota 2788 kv. m. asfaltuota sporto aikštelė prie pastato, esančio ( - ). 1996 m. sausio 5 d. nuomos sutartimi ši aikštelė buvo išnuomota pareiškėjui. 1996 m. vasario 27 d. pareiškėjui buvo išduotas leidimas Nr. 534/96 sporto aikštyno prie Ukmergės g. Kaune projektavimui. 1996 m. spalio 14 d. Kauno apskrities valdytojo administracijos Valstybinės statybos inspekcijos Kauno miesto skyrius pareiškėjui išdavė leidimą vykdyti statybos darbus, t. y. statyti sporto aikštyną su sporto sale. 1998 m. gegužės 25 d. surašytas ir išduotas individualaus statinio priėmimo naudoti aktas ir juo buvo priimtas naudoti sporto aikštynas su lengvų konstrukcijų pastatu. 1999 m. gruodžio 1 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Kauno sporto klubas „Setas“ perleido šį nekilnojamąjį turtą fiziniam asmeniui R. R., kuris jį savo vardu įregistravo Nekilnojamojo turto registre 1999 m. gruodžio 8 d.

6Pažymėjo, jog Kauno apygardos teismas 2002 m. vasario 4 d. sprendimu panaikino pareiškėjui išduotą leidimą vykdyti statybos darbus, individualaus statinio priėmimo naudoti aktą, kiemo aikštelės R. R. vardu teisinę registraciją, pripažino negaliojančia 1999 m. gruodžio 1 d. pirkimo-pardavimo sutarties dalį dėl aikštelės pardavimo R. R. ir grąžino šią aikštelę Tarybai. Lietuvos apeliacinis teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs bylą, 2006 m. birželio 5 d. sprendimu panaikino Kauno apygardos teismo 2005 m. gruodžio 19 d. sprendimo dalį ir toje dalyje Savivaldybės ieškinį patenkino – pripažino negaliojančia 1999 m. gruodžio 1 d. pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią Kauno sporto klubas „Setas“ pardavė R. R. karkasinį vieno aukšto sporto kompleksą su priklausiniais – kiemo statiniais, esančiais ( - ), taip pat priteisė iš Kauno sporto klubo ,,Setas“ R. R. 20 000 litų, panaikino pastato lUlž ir kiemo statinių, esančių ( - ), teisinę registraciją R. R. vardu, įpareigojo R. R. iki 2006 m. rugpjūčio 6 d. nugriauti pastatą lUlž ir kiemo statinius, išskyrus kiemo aikštelę, esančius ( - ). Taip pat teismas panaikino Savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. liepos 20 d. įsakymą Nr. A-1732 „Dėl žemės sklypo ( - ) detaliojo plano patvirtinimo“ ir Kauno apskrities viršininko 2005 m. vasario 17 d. įsakymą Nr. 02-01-1087 „Dėl žemės sklypo ( - ), nuomos“, pripažino negaliojančia 2005 m. vasario 17 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. Nl 9/2005-0031 dėl žemės sklypo Nr. 1901/0059:52, esančio ( - ), nuomos, panaikino Kauno apskrities viršininko 2005 m. kovo 17 d. sutikimą valstybinėje žemėje statyti naujus statinius ir rekonstruoti esamus (sutikimo Nr. 19-45). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. kovo 19 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. birželio 5 d. sprendimą paliko nepakeistą. Nurodė, jog atsakovų veiksmais – Savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus 1996 m. vasario 27 d. išduotu leidimu sporto aikštyno projektavimui, Savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus, Kapitalinės statybos skyriaus, Urbanistikos ir architektūros skyriaus suderintu darbo projektu, Kauno apskrities valdytojo administracijos Valstybinės statybos inspekcijos Kauno skyriaus išduotu leidimu aikštelėje vykdyti statybos darbus pareiškėjui padaryta 316 394 litų turtinė žala. Jei minėti atsakovų administraciniai aktai nebūtų buvę priimti, pareiškėjas išlaidų, t. y. turtinės žalos, nebūtų patyręs. Pabrėžė, jog atsakovų pareigūnai priėmė neteisėtus, pažeidžiančius įstatymų reikalavimus aktus, atliko kitus veiksmus, todėl pareiškėjas patyrė 316 394 litų žalą, kurią prašo priteisti iš abiejų atsakovų solidariai.

7Atsakovas Savivaldybė atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjo reikalavimui turi būti taikomas 3 metų ieškinio senaties terminas. Šį terminą pareiškėjas praleido dėl nesvarbių priežasčių ir jį atnaujinti nėra pagrindo, todėl ir skundas turi būti atmestas. Pareiškėjo pateikti teismų sprendimai patvirtina, kad teisė į ieškinio pareiškimą dėl turtinės žalos atlyginimo pareiškėjui atsirado vėliausiai nuo 2006 m. birželio 5 d., t. y. nuo Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo priėmimo, todėl pareiškėjas privalėjo į teismą kreiptis ne vėliau kaip iki 2009 m. birželio 5 d. Tuo tarpu skundą pareiškėjas teismui padavė tik 2010 m. birželio 23 d., taip pat nurodė, jog Savivaldybė nepriėmė 1996 m. spalio 14 d. išduoto statybos leidimo, 1998 m. gegužės 25 d. išduoto priėmimo statinio tinkamu naudoti akto, t. y. administracinių aktų, kurių pagrindu galėjo ir buvo vykdoma sporto komplekso, esančio Ukmergės g., Kaune, statyba bei eksploatacija. Kadangi pareiškėjas neturėjo jokių teisių į žemės sklypą, todėl Kauno apskrities valdytojo administracija neturėjo teisinio pagrindo išduoti leidimo vykdyti statybos darbus. Pažymėjo, jog Kauno sporto klubas „Setas“ niekada neturėjo teisės būti ginčo objekto statytoju, todėl neturėjo teisės jos ir įgyvendinti, o vykdydamas statybos darbus, kuriuos atlikti neturėjo teisės, veikė savo paties rizika ir atsakomybe. Dėl to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.235 straipsnio 5 dalimi, pareiškėjas negali reikalauti nuostolių atlyginimo iš kitų asmenų. Pareiškėjas neįrodė neteisėtų Savivaldybės veiksmų, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo dalį dėl turtinės žalos atlyginimo iš Savivaldybės.

8Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Inspekcijos, atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas prašo priteisti turtinę žalą, kurią sudarė statybos darbų vertė, asfalto dangos perliejimo darbų vertė, taip pat elektros montavimo darbų vertė. Statybos darbų vertę pareiškėjas grindžia 1999 m. balandžio 9 d. duomenimis, esančiais Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro VĮ Kauno filialo byloje, nors pačią žalą kildina iš 1996 m. spalio 14 d. išduoto leidimo vykdyti statybos darbus bei 1998 m. gegužės 25 d. individualaus statinio priėmimo tinkamu naudoti akto. Jei žala kildinama iš minėtų aktų, tai ir duomenys apie statinių vertę turėtų būti pateikti tų metų, kada buvo priimti paminėti aktai. Be to, Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos duomenys negali būti laikomi tinkamais įrodymais, patvirtinančiais, kiek realiai kainavo ginčo objektų statyba, kadangi šių bylų paskirtis yra kita ir tai neįrodo realiai pareiškėjo turėtų išlaidų.

9Pabrėžė, jog 2006 m. birželio 5 d. Lietuvos apeliacinio teismo sprendime konstatuota faktinė aplinkybė, jog sporto kompleksas buvo pastatytas R. R., kaip fizinio asmens, lėšomis, visiškai paneigia pareiškėjo teiginius, kad jis savo lėšomis pastatė sporto kompleksą, todėl pareiškėjo skunde nurodoma suma negali būti vertinama kaip pareiškėjo realiai padaryta turtinė žala. Pažymėjo, jog CK 1.125 straipsnio 8 dalis numato, kad reikalavimui dėl padarytos turtinės žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas. Teisė į ieškinio pareiškimą pareiškėjui atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo (privalėjo) sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Iš pareiškėjo pateiktų įsiteisėjusių teismų sprendimų matyti, kad pareiškėjas dar 2002 m. vasario 4 d. realiai sužinojo, jog administraciniai aktai, iš kurių pareiškėjas kildina turtinę žalą, priimti pažeidžiant įstatymus. Pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą 3 metų ieškinio senaties terminą, todėl byla turi būti nutraukta.

10Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau – ir Teisingumo ministerija) atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir iš esmės pritarė atsakovų išdėstytiems argumentams dėl skundo nepagrįstumo.

11II.

12Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. kovo 14 d. spendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

13Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl padarytos žalos atlyginimo. Pareiškėjo pateikti teismų sprendimai, taip pat prijungtos administracinės bylos duomenys patvirtina aplinkybes, kad teisė į ieškinį dėl žalos atlyginimo pareiškėjui vėliausiai atsirado nuo 2006 m. birželio 5 d., t. y. nuo Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-212/2006 priėmimo (tuo pačiu ir įsitesėjimo) dienos. Šiuo sprendimu buvo pripažinta negaliojančia 1999 m. gruodžio 1 d. pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią Kauno sporto klubas „Setas“ pardavė R. R. karkasinį vieno aukšto sporto kompleksą 1U1ž (unikalus Nr. ( - )) su priklausiniais – kiemo statiniais (unikalus Nr. ( - )) ( - ), bei buvo priteista iš Kauno sporto klubas „Setas“ R. R. naudai 20 000 litų. Pažymėjo, jog Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. birželio 5 d. sprendimas pareiškėjui buvo pakankamas pagrindas realiai sužinoti apie savo teisės pažeidimą, susijusį su šioje administracinėje byloje reikalaujama priteisti žala. Todėl konstatavo, jog teisė į ieškinį dėl žalos atlyginimo atsirado nuo 2006 m. birželio 5 d. ir pareiškėjas privalėjo kreiptis į teismą ne vėliau kaip iki 2009 m. birželio 5 d. (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 str.). Pareiškėjas teismui skundą dėl žalos atlyginimo pateikė tik 2010 m. birželio 23 d. ir akivaizdžiai dėl nesvarbių priežasčių praleido 3 metų ieškinio senaties terminą. CK 1.130 straipsnio 1 dalis nustato, kad ieškinio senaties terminą nutraukia ieškinio pareiškimas įstatymų nustatyta tvarka. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas jokių svarbių priežasčių, kurios būtų pakankamu pagrindu atnaujinti praleistą 3 metų ieškinio senaties terminą, nenurodė. Pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos turėjo realias galimybes pateikti ieškinį (skundą) teismui. Todėl teismas darė išvadą, jog pareiškėjas nebuvo pakankamai atidus, rūpestingas ir savo teises siekė įgyvendinti (apginti) aplaidžiai bei nerūpestingai (ABTĮ 57 str.). Be to, pareiškėjo tariamai patirti nuostoliai, kreipimasis raštu į atsakovą taip pat nesudarė pakankamo pagrindo praleistam ieškinio senaties termino atnaujinimui. Pabrėžė, jog atsakovų įgalioti atstovai reikalauja taikyti ieškinio senatį (CK 1.126 str. 2 d.) ir nenustatyta CK 1.129 straipsnyje, CK 1.130 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, kurie duotų pakankamą pagrindą svarstyti klausimus apie ieškinio senaties terminų sustabdymą arba jų eigos nutraukimą, todėl teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą (ABTĮ 57 str.).

14III.

15Pareiškėjas Kauno sporto klubas „Setas“ apeliaciniu skundu prašo: 1) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir, jeigu būtų laikoma, kad pareiškėjo paduoto skundo terminas praleistas, tą terminą atnaujinti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių; perduoti bylą Kauno apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo; arba 2) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo, jeigu būtų laikoma, kad pareiškėjo paduoto skundo terminas praleistas, tą terminą atnaujinti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių ir pareiškėjo skundą patenkinti – priteisti pareiškėjui solidariai iš atsakovų Lietuvos valstybės ir Savivaldybės 316 394 litų žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.

16Apeliaciniame skunde yra nurodomi skundo pirmosios instancijos teismui argumentai. Pareiškėjas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nesprendė ir nieko nepasisakė dėl pareiškėjui padarytos žalos ir jos dydžio. Teismas nesprendė skundo dalyko. Pabrėžia, jog skunde pareiškėjas nurodė argumentus, leidžiančius teigti, jog jis nepraleido skundo padavimo termino, tačiau teismas tų argumentų iš esmės nenagrinėjo, jų tinkamai neįvertino. Mano, jog pareiškėjas nepraleido senaties termino kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo priteisimo.

17Paaiškina, jog antstolio M. L. Akte nustatyta, jog pastato 1U1Ž, kurio unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), sienos, stogas, pertvaros yra nugriauti. Akto surašymo metu yra nenugriauti pastato pamatai ir grindys. Kiemo statinių, kurių unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ), yra nugriauti stoginė, baseinas, kanalizacijos šulinys. Akto surašymo metu yra nenugriauta tvora. Būtent Aktas patvirtina, jog pareiškėjui buvo galutinai ir akivaizdžiai padaryta turtinė žala. Mano, jog būtent nuo Akto priėmimo ir turėtų būti skaičiuojamas terminas skundo padavimui. Pažymi, jog pareiškėjas iki nurodytųjų statinių nugriovimo turėjo ne tik galimybę naudotis minėtaisiais sporto aikštyno ir kitais statiniais, bet ir turėjo pagrįstą pagrindą tikėtis, kad išspręs visus klausimus su atsakovais geranoriškai. Tuo tikslu dar 2007 m. gegužės 25 d. buvo rašomi Savivaldybei atitinkami pasiūlymai. Pareiškėjo nuomone, jis pagrįstai tikėjosi reikalavimo termino pradžią skaičiuoti būtent nuo buvusių jo žinioje statinių faktinio nugriovimo ir Akto priėmimo. Mano, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senaties atnaujinimą. Nurodo, jog tuo atveju, jeigu būtų laikoma, jog skundo padavimo terminas praleistas, yra pagrindas tą terminą atnaujinti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių. Pažymi, jog pareiškėjas yra visuomeninė organizacija, jo veikla naudinga Kauno miesto visuomenei. Pareiškėjas yra ne pelno siekianti organizacija, kurioje yra susivieniję daug narių, skatinami bendri sporto, sveikatingumo interesai. Be to, senaties terminas praleistas iš esmės nedaug, atsakovai yra pranašesni už pareiškėją, todėl senaties termino atnaujinimas jų interesų nepažeistų.

18Atsakovas Savivaldybė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

19Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog pareiškėjo apeliaciniame skunde iš esmės nėra nurodomas apeliacinio skundo juridinis pagrindas, t. y. nenurodomi įstatymai, kuriais yra grindžiamas sprendimo neteisėtumas ar nepagrįstumas, nors ABTĮ 130 straipsnyje yra nustatyta, kad apeliaciniame skunde privalo būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. spalio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-04-00989-02.

20Taip pat nurodo, jog nagrinėtose bylose buvo nustatyta, jog faktinis nagrinėjamų statinių statytojas buvo R. R. ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 2 straipsniu, pareiškėjas nebuvo pripažintas statytoju (užsakovu) t. y. asmeniu, kuris investavo lėšas į statybą ir kartu atliko užsakovo funkciją. Todėl įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustačius, jog pareiškėjas nebuvo nagrinėjamų statinių statytoju, laikytina, kad nugriovus statinius, kurie nebuvo pastatyti pareiškėjo lėšomis, negalėjo būti padaryta pareiškėjo nurodoma žala. Pažymi, jog pareiškėjas siekia nepagrįstai praturtėti, reiškiant reikalavimus iš Savivaldybės prisiteisti R. R. lėšomis pastatytų ir šio asmens nugriautų statinių statybinę vertę. Pabrėžia, jog faktiniam nagrinėjamų statinių statytojui visa žala buvo atlyginta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio mėn. 9 d. nutartimi administracinėje byloje

21Nr. A858-1939/2010, kuria R. R. naudai iš atsakovų Lietuvos valstybės ir Savivaldybės buvo priteista po 17 050 litų turtinės žalos atlyginimo. Atsakovo nuomone, pareiškėjas nepagrįstai remiasi 2010 m. kovo 1 d. Kauno apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-235-414/2010 kaip prejudiciniu faktu šioje byloje, nes nurodytame sprendime yra nustatyta žala, patirta būtent R. R., kaip ginčo objekto pirkėjo statytojo. Pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2007 ginčo objekto statytoju yra pripažintas R. R., o ne Kauno sporto klubas „Setas“.

22Teigia, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2006 m. birželio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-212/2006 įpareigojo R. R. iki 2006 m. rugpjūčio 6 d. nugriauti pastatą ir kiemo statinius, esančius ( - ). Šioje byloje pareiškėjas buvo įtrauktas šalimi, todėl laikytina, kad jis buvo informuotas ir žinojo apie aukščiau nurodytą sprendimą ir šiuo sprendimu sukeliamas teisines pasekmes. Faktas, jog nepagrįstai buvo vilkinamas įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymas, negali suteikti pareiškėjui papildomų subjektinių teisių. Mano, kad laikotarpis, kurį buvo vilkinamas įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymas, negali būti laikytinas tinkama priežastimi atnaujinti senaties terminą. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas įpareigojo R. R. iki 2006 m. rugpjūčio 6 d. nugriauti pastatą ir kiemo statinius, esančius ( - ), o pareiškėjui manant, kad teisė į skundą atsirado 2007 m. lapkričio 27 d., kai buvo nugriauti nagrinėjami statiniai, manytina, kad teisės į skundą atsiradimą Kauno sporto klubas „Setas“ sieja būtent su R. R. veiksmais vykdant teismo sprendimą, todėl, jeigu R. R. atliko neteisėtus veiksmus 2007 m. lapkričio 27 d., pareiškėjas turėtų pagrindą reikalauti žalos atlyginimo būtent iš R. R., tuo tarpu Savivaldybė 2007 m. lapkričio 27 d. jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Pažymėjo, jog pareiškėjas naudojasi advokatų paslaugomis, todėl nepagrįstais laikytini pareiškėjo teiginiai, kad nagrinėjamu atveju svarbia aplinkybe praleisto termino atnaujinimui turėtų būti laikomas faktas, jog pareiškėjas yra visuomeninė organizacija, o jos nariams yra sunkiau susigaudyti teisinėse situacijose. Nurodo, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas pareiškėjo subjektyvų suvokimą apie tariamą jo teisės pažeidimo laiką siejo su Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-212/2006 priėmimu ir įsiteisėjimu.

23Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Inspekcijos, atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą yra nurodoma, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas objektyviai įvertinus faktines bylos aplinkybės ir tinkamai pritaikius materialines teisės normas. Atsakovas pažymi, jog ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 str. 1 d.), todėl esant atsakovų reikalavimams ją taikyti, pasisakyti dėl paties skundo dalyko pirmosios instancijos teismas neprivalėjo.

24Pabrėžia, jog pareiškėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai senaties termino pradžią sieja su 2007 m. lapkričio 27 d. antstolio M. L. sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymo aktu. Pažymėjo, jog Akte yra konstatuotos faktinės aplinkybės, susijusios su R. R. teismo sprendimo vykdymu. Pareiškėjas 1999 m. gruodžio 1 d. pirkimo pardavimo sutartimi karkasinį vieno aukšto sporto kompleksą lUlž (unikalus pastato Nr. ( - )) su priklausiniais – kiemo statiniais (unikalus Nr. ( - )), ( - ) buvo pardavęs R. R., todėl pareiškėjo argumentai, jog iki statinių faktinio griovimo statiniai buvo pareiškėjo žinioje, yra teisiškai nepagrįsti. Be to, pažymi, kad net ir R. R. teisė valdyti ir naudoti sporto kompleksą su priklausiniais buvo panaikinta daug anksčiau nei antstolio M. L. Aktas.

25Pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė svarbių termino praleidimo priežasčių ir jo neatnaujino. Tai, jog pareiškėjas yra visuomeninė organizacija ir jos nariai nesusiję su teisinių klausimų sprendimais, negali pateisinti CK 1.125 straipsnio 8 dalies numatyto trejų metų ieškinio senaties termino nesilaikymo. Pareiškėjas, būdamas juridinis asmuo ir negalėdamas pats realizuoti savo teisių, turėjo galimybę pasitelkti atstovą kvalifikuotą teisininką ir savo teises realizuoti įstatymo nustatytais terminais. Be to, pareiškėjas jau nuo 2002 m. dalyvauja teisminiuose ginčuose. Ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų paskirtis yra saugoti civilinių teisinių santykių stabilumą, todėl pareiškėjo argumentai, jog atsakovai yra visapusiškai pranašesni už pareiškėją ir senaties termino atnaujinimas atsakovų interesų nepažeistų, yra nereikšmingi sprendžiant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą. Teismų nustatytos aplinkybės, jog sporto kompleksas buvo pastatytas R. R. lėšomis, paneigia pareiškėjo teiginius, kad jis savo lėšomis pastatė sporto kompleksą. Dėl pareiškėjo prašymo priteisti turtinę žalą pateikia argumentus, nurodytus atsiliepime į pareiškėjo skundą.

26Trečiasis suinteresuotas asmuo Teisingumo ministerija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

27Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog senaties terminas yra skaičiuotinas ne nuo faktinio pastatų nugriovimo dienos, bet nuo 2006 m. birželio 5 d., kada R. R. nugriauti pastatą buvo įpareigotas Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu. Apeliacinio skundo argumentai, jog pareiškėjas turėjo pagrindą tikėtis, kad klausimą dėl pastatų nugriovimo išspręs su Savivaldybe geranoriškai, nėra pagrįsti. Įsiteisėję teismo sprendimai ar nutartys yra privalomi ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikoje, todėl net ir tuo atveju, jeigu pareiškėjui taikyti mažesnį atidumo bei rūpestingumo standartą, tokio niekuo nepagrįsto lūkesčio negalima pateisinti. Pažymi, jog pareiškėjas nenurodė svarbių priežasčių praleistam ieškinio senaties terminui atnaujinti.

28Teisingumo ministerijos nuomone, nepriklausomai nuo to, ar skundo padavimo terminas būtų atnaujintas, pareiškėjo reikalavimų tenkinti pagrindo nebūtų, nes ginčijamų statinių faktinis statytojas buvo atsakovas R. R., todėl jis ir buvo įpareigotas statinius nugriauti. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas prašo atlyginti žalą, kurią patyrė ne jis, o R. R., darytina išvada, jog žalos padarymo faktas nėra įrodytas. Aplinkybė, jog pareiškėjo ir R. R. interesai galimai yra glaudžiai susiję, neturi jokios teisinės reikšmės, nes negalima sutapatinti fizinio ir juridinio asmens statuso.

29Teisėjų kolegija

konstatuoja:

30IV.

31Apeliacinis skundas atmestinas.

32Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovų dėl jų neteisėtų veiksmų patirtą turtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, remdamasis tuo, kad pareiškėjas praleido reikalavimui dėl padarytos žalos atlyginimo numatytą ieškinio senaties terminą, o atsakovai prašė taikyti ieškinio senatį.

33Teisėjų kolegija pažymi, kad žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo pagrindus, dydį ir būdus nustato CK normos, reglamentuojančios civilinę atsakomybę. CK nuostatos taip pat reglamentuoja žalos, atsiradusios dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimo tvarką. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėjant administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais aktais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ir ieškinio senatį reglamentuojančios CK normos (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-850/2010).

34Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo taisyklę ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Taigi pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia ar turi suvokti apie jo teisės pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 39 „Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių įstatymų normų taikymo teismų praktikoje“ 7.1 p.).

35Sprendžiant, kada apie pažeistą teisę turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, būtina nustatyti teisės pažeidimo pobūdį bei momentą, nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rūpestingai savo teisių atžvilgiu besielgiantis asmuo analogiškoje situacijoje turėjo išsiaiškinti, jog jo teisė yra pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 39 „Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių įstatymų normų taikymo teismų praktikoje“ 7.4 p.). Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjui teisė į ieškinį dėl žalos atlyginimo atsirado vėliausiai nuo 2006 m. birželio 5 d. Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-212/2006 priėmimo (kartu ir įsiteisėjimo) dienos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nurodė, kad būtent šis Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas, atsižvelgiant į juo padarytas pareiškėjui aktualias išvadas, buvo pakankamas pagrindas pareiškėjui realiai sužinoti apie savo teisės pažeidimą, susijusį su šioje byloje prašoma priteisti žala. Remiantis tuo, kad CK 1.125 straipsnio 8 dalis numato sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl padarytos žalos atlyginimo, pareiškėjas privalėjo į teismą kreiptis ne vėliau kaip iki 2009 m. birželio 5 d., tačiau skundą Kauno apygardos administraciniam teismui padavė tik 2010 m. birželio 23 d. (b. l. 6). Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas praleido ieškinio senaties terminą savo reikalavimui pareikšti.

36Atskirai pažymėtina, kad net ir ieškinio senaties termino eigos pradžia laikant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2007 priėmimą, būtų konstatuota, kad ieškinio senaties terminas šioje byloje buvo praleistas. Teisėjų kolegijos nuomone, nesutiktina ir su pareiškėjo pozicija, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia sietina su 2007 m. lapkričio 27 d. antstolio M. L. Aktu, kadangi juo konstatuotos aplinkybės, susijusios su R. R. atliekamu teismo sprendimo vykdymu, tačiau atsižvelgiant į aukščiau aptartas bylos aplinkybes, nėra jokio pagrindo teigti, kad tik nuo susipažinimo su Aktu pareiškėjas sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą.

37Pareiškėjo nuomone, šioje byloje yra pagrindas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK arba kiti įstatymai nenurodo aplinkybių, kurias nustačius yra pagrindas pasibaigusį ieškinio senaties terminą atnaujinti. Įstatymuose taip pat nėra įvardyti ir kriterijai, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti (CK 1.131 str. 2 d.), teismas turi spręsti, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį (CK 1.5 str. 3, 4 d., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 str. 6 d.) bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes

38Atkreiptinas dėmesys, jog sprendžiant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, reikėtų nustatyti svarbių aplinkybių atsiradimo momentą (ar šios aplinkybės atsirado ieškinio senaties termino eigos pradžioje ar pabaigoje), jų egzistavimo trukmę, taip pat, ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą. Vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 39 „Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių įstatymų normų taikymo teismų praktikoje“ 15.1 p.).

39Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytus kriterijus, visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes nėra jokio pagrindo daryti išvadą, jog pareiškėjas ieškinio senaties terminą praleido dėl svarbių priežasčių. Tai, kad pareiškėjas yra visuomeninė organizacija, teisėjų kolegijos nuomone, negali nulemti to, kad jam taikomi mažesni rūpestingumo, protingumo ar atidumo standartai. Be to, pareiškėjo nurodomos aplinkybės, kad jo nariai nesusiję su teisinių klausimų sprendimais ar vyko teisminiai ginčai tarp jo ir R. R., negali būti laikomos ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusiomis aplinkybėmis, kliudžiusiomis jam laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, iš bylos aplinkybių akivaizdu, kad pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos turėjo realias galimybes pateikti skundą teismui, tačiau jomis nepasinaudojo.

40Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo, kai ginčo šalis ieškinio senatį reikalauja taikyti, yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti. Todėl byloje nustačius, kad ieškinio senaties terminas praleistas ir nėra pagrindo jį atnaujinti, o ginčo šalis reikalauja ieškinio senatį taikyti, teismas gali ieškinį atmesti, motyvuodamas vien ieškinio senaties termino pasibaigimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 39 „Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių įstatymų normų taikymo teismų praktikoje“ 21 p.).

41Remdamasi nurodytais argumentais, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas neteisėtas, kadangi teismas nepasisakė dėl bylos esmės. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas praleido ieškinio senaties terminą savo reikalavimui dėl turtinės žalos atlyginimo pareikšti, o atsakovai prašo taikyti ieškinio senatį, pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą ir dėl pareiškėjo reikalavimo pagrįstumo nepasisakė.

42Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais motyvais pagrindo nėra. Tuo remiantis, pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimą paliekant nepakeistą.

43Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pareiškėjo apeliaciniame skunde pateiktą reikalavimą priteisti iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas, pažymi, kad atmetus apeliacinį skundą, teisė gauti turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pareiškėjui nėra numatyta, kadangi jis nelaikomas šalimi, kurios naudai sprendimas yra priimtas (ABTĮ 44 str.).

44Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

45Pareiškėjo Kauno sporto klubo “Setas“ apeliacinį skundą atmesti.

46Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

47Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas Kauno sporto klubas „Setas“ (toliau – ir pareiškėjas)... 5. Pareiškėjas nurodė, kad termino skundui paduoti nepraleido, nes 2007 m.... 6. Pažymėjo, jog Kauno apygardos teismas 2002 m. vasario 4 d. sprendimu... 7. Atsakovas Savivaldybė atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjo... 8. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Inspekcijos, atsiliepimu į skundą... 9. Pabrėžė, jog 2006 m. birželio 5 d. Lietuvos apeliacinio teismo sprendime... 10. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija... 11. II.... 12. Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. kovo 14 d. spendimu... 13. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad CK 1.125 straipsnio 8 dalis... 14. III.... 15. Pareiškėjas Kauno sporto klubas „Setas“ apeliaciniu skundu prašo: 1)... 16. Apeliaciniame skunde yra nurodomi skundo pirmosios instancijos teismui... 17. Paaiškina, jog antstolio M. L. Akte nustatyta, jog pastato 1U1Ž, kurio... 18. Atsakovas Savivaldybė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo... 19. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog pareiškėjo apeliaciniame... 20. Taip pat nurodo, jog nagrinėtose bylose buvo nustatyta, jog faktinis... 21. Nr. A858-1939/2010, kuria R. R. naudai iš atsakovų Lietuvos valstybės ir... 22. Teigia, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2006 m. birželio 5 d. sprendimu... 23. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Inspekcijos, atsiliepimu į... 24. Pabrėžia, jog pareiškėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai senaties... 25. Pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė svarbių... 26. Trečiasis suinteresuotas asmuo Teisingumo ministerija atsiliepimu į... 27. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog senaties terminas yra... 28. Teisingumo ministerijos nuomone, nepriklausomai nuo to, ar skundo padavimo... 29. Teisėjų kolegija... 30. IV.... 31. Apeliacinis skundas atmestinas.... 32. Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovų dėl... 33. Teisėjų kolegija pažymi, kad žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės)... 34. Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo... 35. Sprendžiant, kada apie pažeistą teisę turėjo sužinoti apdairus ir... 36. Atskirai pažymėtina, kad net ir ieškinio senaties termino eigos pradžia... 37. Pareiškėjo nuomone, šioje byloje yra pagrindas atnaujinti praleistą... 38. Atkreiptinas dėmesys, jog sprendžiant ieškinio senaties termino atnaujinimo... 39. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytus kriterijus, visiškai pritaria... 40. Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino pabaiga iki... 41. Remdamasi nurodytais argumentais, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus... 42. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 43. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pareiškėjo apeliaciniame skunde... 44. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies... 45. Pareiškėjo Kauno sporto klubo “Setas“ apeliacinį skundą atmesti.... 46. Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 14 d. sprendimą palikti... 47. Nutartis neskundžiama....