Byla 2A-143-577/2014
Dėl 25 000 Lt skolos, netesybų ir metinių palūkanų priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jadvygos Mardosevič, kolegijos teisėjų Zitos Smirnovienės ir Henricho Jaglinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo TŪB „Energija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. Č. ieškinį atsakovui TŪB „Energija“ dėl 25 000 Lt skolos, netesybų ir metinių palūkanų priteisimo.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3ieškovė R. Č. prašė priteisti iš atsakovo TŪB „Energija“ sumokėtą 10 000 Lt avansą, 10 000 Lt baudą už įsipareigojimų nevykdymą ir 5 000 Lt nuostoliams dėl įsipareigojimų nevykdymo atlyginti. Ieškinio reikalavimai grindžiami 2012 m. lapkričio 5 d. pasirašyta preliminariąja nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartimi (toliau – Sutartis), Civilinio kodekso 6.98, 6.163, 6.165 str. nuostatomis.

4Atsakovas TŪB „Energija“ su ieškiniu nesutiko; teigė, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta ne dėl jo, o dėl pačios ieškovės kaltės. Atsakovas tvirtino, kad ieškovė jam nebuvo pateikusi jokių įrodymų, kad yra pajėgi sumokėti atsakovui sutartyje nurodytą buto kainą. Taip pat atsakovas teigė, kad ieškovės reikalavimas priteisti 5 000 Lt žalą yra nepagrįstas, nes ieškovės deklaruojamas žalos atsiradimas yra niekaip nesusijęs su Sutarties vykdymu.

5Teisme ieškovės R. Č. atstovas palaikė ieškinį dėl 10 000 Lt netesybų (baudos) ir 5 000 Lt nuostolių atlyginimo priteisimo. Patvirtino, jog sumokėtą avansą – 10 000 Lt atsakovas ieškovei grąžino, todėl nebepalaikė reikalavimo priteisti iš atsakovo 10 000 Lt dydžio avanso sumą.

6Atsakovo Tikrosios ūkinės bendrijos „Energija“ atstovas ieškinio nepripažino.

7Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 18 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas Nutarė 1) priteisti iš atsakovo TŪB „Energija“ ieškovės R. Č. naudai 10 000 Lt baudą, 600 Lt žyminio mokesčio, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 10 000 Lt sumą, skaičiuojamas nuo 2012 m. gruodžio 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 900 Lt išlaidoms advokato pagalbai atlyginti; 2) nutraukti bylą dalyje reikalavimo priteisti 10 000 Lt sumokėtą avansą; 3) atmesti ieškinį dalyje dėl reikalavimo priteisti 5 000 Lt žalos atlyginimą.

8Pirmos instancijos teismas nustatė, kad 2012 m. lapkričio 5 d. šalys pasirašė Preliminariąją nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartį, kuria susitarė, jog ieškovė R. Č. perka, o atsakovas TŪB „Energija“ parduoda butą, esantį ( - ), buto kaina – 210 000 Lt. Pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis turėjo būti pasirašyta iki 2012 m. gruodžio 14 d. Vykdydama preliminariosios sutarties sąlygas, ieškovė (pirkėja) sumokėjo atsakovui 10 000 Lt avansą, o pardavėjas (atsakovas) įsipareigojo niekam neparduoti ir neperleisti buto, gauti kreditoriaus, kuriam įkeistas turtas, raštą, patvirtinantį, jog kreditorius neprieštarauja dėl pagrindinės sutarties sudarymo ir pasirašys visus dokumentus, reikalingus hipotekos panaikinimui, bei pateikti visus dokumentus, kad notaras galėtų patvirtinti pagrindinę sutartį. Teismas pažymėjo, kad nebuvo pateikti jokie atsakovo dokumentai ir įrodymai, patvirtinantys preliminariosios sutarties 3.5 punkto sąlygų įvykdymą. Priežastis, dėl kurių nebuvo pasirašyta pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis, šalys aiškino skirtingai ir nurodė viena kitos kaltę. Pirmos instancijos teismas nurodė, kad atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, kurios suteiktų pagrindą atleisti nuo atsakomybės ar atsakomybės netaikyti, todėl šiuo atveju vadovaujantis CK 6.248 str. 1 d., skolininko kaltė preziumuojama, ir atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra įmonė, užsiimanti verslu, taikytinos CK 6.256 str. 4 d. nuostatos, reglamentuojančios, kad atsakovo atsakomybė atsiranda be kaltės. Vertindamas šalių kaltę dėl sutarties nepasirašymo, teismas nurodė, kad ieškovė, siekdama įvykdyti preliminariąją sutartį, pardavė jai nuosavybės teise priklausantį butą, susitarė dėl banko paskolos gavimo, t.y. atliko visus būtinus veiksmus, kad buto pirkimo – pardavimo sutartis būtų pasirašyta. Tuo tarpu nuo preliminariosios sutarties pasirašymo iki jos galiojimo termino pabaigos atsakovas neatliko jokių veiksmų, kad pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis būtų pasirašyta ir ieškovei parduotas jos pasirinktas butas. Pirmos instancijos teismas sprendė, kad ieškinys dėl 10 000 Lt baudos sumokėjimo, atsakovui neįvykdžius įsipareigojimo dėl pagrindinės buto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, yra pagrįstas; nurodė, kad teismui nebuvo pateikti jokie įrodymai, patvirtinantys 5 000 Lt sumos sumokėjimo faktą ir priežastinį ryšį dėl nuostolių atsiradimo, todėl ieškovės reikalavimą dėl žalos priteisimo atmetė kaip nepagrįstą.

9Atsakovas TŪB „Energija“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. sprendimo dalį, kuria ieškovės naudai iš atsakovo buvo priteista 10 000 Lt bauda bei penkių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 10 000 Lt sumą, skaičiuojamos nuo 2012 m. gruodžio 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir šioje dalyje ieškinį atmesti. Taip pat atsakovas prašo panaikinti ir tą pirmos instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš atsakovo ieškovės naudai buvo priteista 1 900 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 600 Lt žyminio mokesčio ir 11,32 Lt procesinių dokumentų įteikimo (pašto) išlaidų. Taip pat atsakovas prašo jo naudai priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo nuomone, pirmos instancijos teismas klaidingai įvertino bylos faktines aplinkybes bei šalių elgesį preliminariosios sutarties galiojimo metu. Apeliantas pažymi, kad ieškovė jai priklausantį butą ketino parduoti dar iki preliminariosios sutarties su atsakovu sudarymo. Šią aplinkybę patvirtina byloje esanti atstovavimo paslaugų, parduodant nekilnojamąjį turtą, teikimo sutartis, kurią ieškovė su UAB „DNB būstas“ sudarė 2012-10-12, tuo tarpu preliminarioji sutartis tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta 2012-11-05. Taigi, ieškovės apsisprendimas parduoti savo butą susiformavo dar iki sutartinių santykių su atsakovu atsiradimo, todėl ieškovės buto pardavimo faktas negali būti ieškovės ketinimų vykdyti preliminariąją sutartį įrodymu. Taip pat apeliantas tvirtina, kad nagrinėjamu atveju ieškovė iki notarinės (pagrindinės) sutarties sudarymo turėjo pateikti pardavėjui (atsakovui) įrodymus, kad sudarius pagrindinę sutartį, ji bus pajėgi finansiškai ją įvykdyti, tačiau tokie įrodymai atsakovui nebuvo pateikti. Atsakovas nesutinka, kad ieškovė atliko visus veiksmus ir rodė iniciatyvą sudaryti sutartį. Pažymi, kad ieškovė tik 2012 m. gruodžio 14d., t.y. paskutinę termino sudaryti pagrindinę sutartį dieną, per Vilniaus miesto 2-ąjį notarų biurą išsiuntė atsakovui kvietimą 2012 m. gruodžio 18 d., t.y. kai terminas tokią sutartį sudaryti jau buvo pasibaigęs ir šalių nebesaistė prievolė sudaryti pagrindinę sutartį, atvykti į notarų biurą sudaryti pagrindinę sutartį. Taip pat atsakovas atkreipia dėmesį, kad ieškovė jau 2012 m. gruodžio 15 d. išsiuntė atsakovui reikalavimą nedelsiant grąžinti jai 10 000 litų avansą ir sumokėti 10 000 litų baudą, nes pagrindinė sutartis iki 2012 m. gruodžio 14 d. nebuvo sudaryta dėl atsakovo kaltės, nors pati atsakovą kvietė 2012 m. gruodžio 18 d. sudaryti pagrindinę sutartį. Apelianto nuomone, toks ieškovės elgesys patvirtina, kad ji nebuvo pasirengusi ir neketino iki nustatyto termino (2012-12-14) sudaryti su atsakovu pagrindinę notarinę sutartį. Taigi apeliantas tvirtina, kad bylos faktinės aplinkybės vienareikšmiškai patvirtina, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovės kaltės, kadangi ji laiku ir tinkamai nevykdė savo įsipareigojimų, todėl atsakovas negali būti laikomas pažeidęs preliminariąją sutartį.

10Ieškovė R. Č. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodo, kad apelianto argumentas, jog ieškovė dar iki Sutarties pasirašymo turėjo ketinimą parduoti jai nuosavybės teise priklausantį butą, esantį ( - ), todėl nepagrįstas ieškovės teiginys, kad buto pardavimas yra susijęs su ketinimu sudaryti pagrindinę sutartį, nagrinėjamu atveju yra nereikšmingas, nes ieškovės reikalavimas dėl 5 000 Lt žalos priteisimo buvo atmestas kaip nepagrįstas. Ieškovė pažymi, kad sudarius Sutartį, ji ėmėsi aktyvių veiksmų siekdama sudaryti pagrindinę sutartį, o apelianto argumentas, kad ji savo butą pardavė dėl kitų priežasčių, yra visiškai nepagrįstas. Ieškovė pakartotinai pažymi, kad ji elgdamasi apdairiai ir rūpestingai ir siekdama įvykdyti Sutartį, pardavė jai nuosavybės teise priklausantį butą, susitarė dėl banko paskolos gavimo, t.y. atliko visus būtinus veiksmus, kad Pagrindinė sutartis būtų pasirašyta. Ieškovė atkreipia dėmesį, kad nors būtent atsakovui tenka pareiga pranešti apie sutarties sudarymo vietą ir laiką, tačiau nagrinėjamu atveju ji pati ėmėsi iniciatyvos ir kreipėsi į notarų biurą kviesdama atsakovą sudaryti pagrindinę sutartį. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės teigimu, atsakovo argumentai, kuriais jis bandė įrodyti, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovės kaltės, turi būti atmesti kaip nepagrįsti. Ieškovės nuomone, vadovaujantis tuo, kad atsakovas neatliko jokių veiksmų, kad būtų pasirašyta pagrindinė sutartis, nebendradarbiavo, vengė bendrauti su ieškove, darytina išvada, jog atsakovas nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, ir taip elgėsi nesąžiningai. Be to, ieškovė teigia, kad iš VĮ Registrų centro išrašo matyti, kad butas, kurį siekė įsigyti ieškovė, 2012 m. gruodžio 31 d. pirkimo-pardavimo sutartimi buvo parduotas kitiems asmenims, o tai patvirtina atsakovo nesąžiningumą. Taigi, atsakovui neįvykdžius įsipareigojimo pagal Sutartį ir nepateikus teismui jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, kurios suteiktų pagrindą atleisti nuo atsakomybės ar atsakomybės netaikyti, ieškovės nuomone, jam neabejotinai iškilo atsakomybė, numatyta Sutarties 5.1. punkte, t.y. atsakovas, neįvykdęs susitarimo, privalo sumokėti ieškovei 10 000 litų dydžio baudą.

11Apeliacinis skundas atmestinas.

12Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 str. 2 d. nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

13Iš bylos medžiagos matyti, kad 2012 m. lapkričio 5 d. šalys pasirašė preliminariąją nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartį, kuria susitarė, jog ieškovė R. Č. perka, o atsakovas TŪB „Energija“ parduoda butą, esantį ( - ), pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis turėjo būti pasirašyta iki 2012 m. gruodžio 14 d. Vykdydama preliminariosios sutarties sąlygas, ieškovė (pirkėja) sumokėjo atsakovui 10 000 Lt avansą, o pardavėjas (atsakovas) įsipareigojo niekam neparduoti ir neperleisti buto, gauti kreditoriaus, kuriam įkeistas turtas, raštą, patvirtinantį, jog kreditorius neprieštarauja dėl pagrindinės sutarties sudarymo ir pasirašys visus dokumentus, reikalingus hipotekos panaikinimui, bei pateikti visus dokumentus, kad notaras galėtų patvirtinti pagrindinę sutartį. Bylos medžiaga patvirtina, kad pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo pasirašyta nei iki sutartyje nurodytos datos, nei vėliau. Priežastis, dėl kurių nebuvo pasirašyta pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis, šalys aiškina skirtingai ir nurodo viena kitos kaltę.

14Akivaizdu, kad šalys neginčija to fakto, jog tarp šalių buvo sudaryta preliminarioji sutartis (CK 6.165 str.). Pagal CK 6.165 str. nuostatas, preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę sutartį. Šalims pradėjus derybas dėl tam tikros sutarties sudarymo, tarp jų susiklosto tam tikri (ikisutartiniai) santykiai. Ikisutartiniai šalių veiksmai bei susiklostę santykiai tampa reikšmingi tais atvejais, kai tokios derybos nepasibaigia sutarties pasirašymu. Ikisutartiniams santykiams yra svarbus sąžiningumas, nes tik sąžiningai šalims elgiantis ikisutartinių santykių stadijoje galima tikėtis, kad šie santykiai transformuosis į sutartinius. Dėl to, nors ir nėra šalių pareigos sudaryti sutartį, tačiau sąžiningumas reikalauja, kad toli pažengusios derybos nebūtų nutrauktos be pakankamos priežasties, nes tokiose derybose viena ar kita šalis jau turi visiškai pagrįstą pagrindą tikėtis, jog priešingos šalies ketinimai yra rimti ir sutartis tikrai bus sudaryta.

15Nagrinėjamu atveju Preliminariojoje sutartyje aiškiai išreikšta valia iki 2012 m. gruodžio 14 d. sudaryti pagrindinę buto pirkimo – pardavimo sutartį, nurodytos esminės tokios sutarties sąlygos – buto kaina, atsiskaitymo tvarka, sutarties pasirašymo terminas, sutarties įforminimas rašytine tvarka bei kitos sąlygos. Byloje kilo ginčas dėl pagrindinės turto pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymo priežasčių, t. y. kuri iš šalių yra kalta dėl pagrindinės sutarties nesudarymo. Pirmosios instancijos teismas faktiškai konstatavo tik vienos sandorio šalies (atsakovo) kaltę, nurodęs, kad atsakovas neatliko jokių veiksmų, kad būtų pasirašyta pagrindinė sutartis. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nemato jokio pagrindo nesutikti su tokia pirmos instancijos teismo išvada. Kaip ir nurodė pirmos instancijos teismas, nagrinėjamu atveju ieškovė, siekdama įvykdyti preliminariąją sutartį, pardavė jai nuosavybės teise priklausantį butą, susitarė dėl banko paskolos gavimo, tai yra atliko visus būtinus veiksmus, kad buto pirkimo – pardavimo sutartis būtų pasirašyta. Ieškovė siekė įsigyti butą, sumokėdama avansą ir imdamasi iniciatyvos sudaryti notarinę sutartį. Tuo tarpu remiantis į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad nuo preliminariosios sutarties pasirašymo iki jos galiojimo termino atsakovas TŪB „Energija“ neatliko jokių veiksmų, kad pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis būtų pasirašyta ir ieškovei parduotas jos pasirinktas butas.

16Teisėjų kolegijos nuomone, apelianto argumentas, kad ieškovė jau buvo apsisprendusi savo butą parduoti dar ikisutartinių santykių su atsakovu atsiradimo, neįrodo ieškovės ketinimų vykdyti Sutartį, nevertinamas kaip nereikšmingas nagrinėjamo klausimo kontekste, nes ieškovė šia aplinkybe įrodinėjo 5 000 Lt žalos pagrįstumą, tačiau šis ieškinio reikalavimas buvo atmestas, o ieškovė tokio teismo sprendimo nekvestionavo.

17Taip pat atmestinas kaip visiškai nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovė nesiėmė veiksmų ir nerodė iniciatyvos sudaryti pagrindinę sutartį. Atsakovas tokią savo poziciją grindžia tuo, kad ieškovė tik 2012 m. gruodžio 14 d., t.y. paskutinę termino pagrindinei sutarčiai sudaryti dieną, išsiuntė atsakovui kvietimą atvykti į notarų biurą pasirašyti pagrindinę sutartį. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad būtent pardavėjas, kuris nagrinėjamu atveju yra juridinis asmuo bei verslininkas, įprastai turi pareigą pranešti apie sutarties sudarymo vietą ir laiką priešingai sutarties šaliai, o ne pirkėjas, todėl nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos nuomone, ieškovės kreipimasis paskutinę termino dieną į notarą ir kvietimas sudaryti sutartį laikytinas ieškovės iniciatyva plėtoti tarp ieškovės ir atsakovo sutartinius santykius.

18Teisėjų kolegija negali sutikti ir su apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, kad ieškovė Sutarties galiojimo laikotarpiu atsakovui nepateikė jokių įrodymų, kad yra finansiškai pajėgi sumokėti Sutartyje nurodytą buto kainą, todėl ji pati yra kalta dėl pagrindinės sutarties nesudarymo. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apelianto dėmesį, kad toks įpareigojimas ieškovės atžvilgiu niekur nebuvo įtvirtintas, todėl neaišku kuo remdamasis atsakovas dabar kelia ieškovei tariamą reikalavimą pranešti apie savo finansines galimybes. Pastebėtina ir tai, kad į bylą apeliantas nėra pateikęs jokių įrodymų, kad savo iniciatyva domėjosi ieškovės finansinėmis galimybėmis, o iš atsakovės negavęs atsakymo galėjo pagrįstai abejoti dėl ieškovės galimybių su juo atsiskaityti pagal pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį. Pažymėtina, kad ieškovė tinkamai, Sutartyje nurodytu terminu buvo įvykdžiusi savo pareigą sumokėti 10 000 Lt avansą, todėl įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas neturėjo jokio objektyvaus pagrindo abejoti ieškovės finansinėmis galimybėmis.

19Be to, apeliacinės instancijos teismo nuomone, apelianto nurodyta aplinkybė, kad ieškovė jam 2012 m. gruodžio 15 d. išsiuntė reikalavimą dėl 10 000 Lt avanso grąžinimo ir 10 000 Lt baudos sumokėjimo dėl sutarties nesudarymo, neturi esminės tiesioginės įtakos nagrinėjamam klausimui, todėl ši aplinkybė teisėjų kolegijos nevertinama ir dėl jos atskirai nepasisakoma.

20Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pagal CPK 185 straipsnio reikalavimus įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, atsižvelgdamas į Sutarties turinį, susiklosčiusius šalių tarpusavio santykius bei elgesį, teisingai sprendė, jog Pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo kaltės (CPK 185 str.).

21CK 6.165 str. 4 d. nustato, kad preliminariąją sutartį sudariusiai šaliai nepagrįstai vengiant ar atsisakant sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius.

22Iš sutarties 5 p. turinio matyti, kad šalys susitarė, jog tuo atveju, jeigu pardavėjas (sutarties 5.1 p.) arba pirkėjas (sutarties 5.2 p.) neįvykdys arba netinkamai įvykdys savo įsipareigojimus, prisiimtus pagal sutartį, (šalių įsipareigojimai buvo nustatyti sutarties 3.3 p.), arba vengs arba atsisakys sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį, privalo sumokėti kitai šaliai 10 000 Lt baudą. Pažymėtina, jog netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 str. 1 d.); tai prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 str.); sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 str. 2 d., 6.258 str. 1 d.). Šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; kt.). Sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali ginčyti sutartyje nustatyto netesybų dydžio, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas jokių argumentų dėl baudos dydžio nenurodo. Be to, kaip pažymėjo pirmos instancijos teismas, nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad atsakovas TŪB „Energija“ yra juridinis asmuo, kuris yra kartu ir profesionalus verslininkas, o ieškovė yra fizinis asmuo, todėl būtent ji laikytina silpnesniąja šio sandorio šalimi. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad jis nei pirmos instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, kurios suteiktų pagrindą atleisti nuo atsakomybės ar atsakomybės netaikyti.

23Dar kartą akcentuotina, jog pačios šalys Sutartyje (Sutarties 5.1 punkte numatyta, kad jeigu Pirkimo-pardavimo sutartis šioje Sutartyje nustatytais terminais ir joje nurodytomis sąlygomis nesudaroma dėl to, kad pardavėjas (atsakovas) neįvykdė ar netinkamai vykdė savo įsipareigojimus, taip pat tais atvejais, kai pardavėjas nepagrįstai vengia arba atsisako sudaryti Pirkimo–pardavimo sutartį, pardavėjas įsipareigoja pagal pirmąjį pirkėjo pareikalavimą nedelsdamas grąžinti pirkėjui (ieškovei) gautą avansą ir sumokėti 10 000 Lt baudą, kurios dydis atitinka iš anksto šalių įvertintus minimalius pirkėjo nuostolius dėl to, kad nebuvo sudaryta Pirkimo–pardavimo sutartis) įtvirtino minimalius nuostolius dėl to, kad nebuvo sudaryta pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis. Pažymėtina, kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais. Sutartinės netesybos apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės nevykdymą ir suteikia teisę į jas, konstatavus prievolės nevykdymo faktą.

24Atkreiptinas ieškovės dėmesys, kad naujų įrodymų pateikimas ir tyrimas apeliacinės instancijos teisme taip pat yra ribojamas (CPK 314 str.). Teisėjų kolegijos vertinimu, papildomi pateikti rašytiniai įrodymai, t.y. išrašas iš VĮ Registrų centro duomenų bazės, galėjo būti pateikti pirmos instancijos teismui, o ieškovė šia teisę nepasinaudojo, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina ir atskirai dėl jų nepasisako.

25Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).

26Taigi apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas bylai aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais, todėl konstatuoja, jog apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą nėra jokio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

27Vadovaudamasis CPK 326–331 straipsniais, teismas

Nutarė

28Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3. ieškovė R. Č. prašė priteisti iš atsakovo TŪB „Energija“ sumokėtą... 4. Atsakovas TŪB „Energija“ su ieškiniu nesutiko; teigė, kad pagrindinė... 5. Teisme ieškovės R. Č. atstovas palaikė ieškinį dėl 10 000 Lt netesybų... 6. Atsakovo Tikrosios ūkinės bendrijos „Energija“ atstovas ieškinio... 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 18 d. sprendimu ieškinį... 8. Pirmos instancijos teismas nustatė, kad 2012 m. lapkričio 5 d. šalys... 9. Atsakovas TŪB „Energija“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus... 10. Ieškovė R. Č. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad su apeliaciniu... 11. Apeliacinis skundas atmestinas.... 12. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos... 13. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2012 m. lapkričio 5 d. šalys pasirašė... 14. Akivaizdu, kad šalys neginčija to fakto, jog tarp šalių buvo sudaryta... 15. Nagrinėjamu atveju Preliminariojoje sutartyje aiškiai išreikšta valia iki... 16. Teisėjų kolegijos nuomone, apelianto argumentas, kad ieškovė jau buvo... 17. Taip pat atmestinas kaip visiškai nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas,... 18. Teisėjų kolegija negali sutikti ir su apeliaciniame skunde nurodytu... 19. Be to, apeliacinės instancijos teismo nuomone, apelianto nurodyta aplinkybė,... 20. Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pagal... 21. CK 6.165 str. 4 d. nustato, kad preliminariąją sutartį sudariusiai šaliai... 22. Iš sutarties 5 p. turinio matyti, kad šalys susitarė, jog tuo atveju, jeigu... 23. Dar kartą akcentuotina, jog pačios šalys Sutartyje (Sutarties 5.1 punkte... 24. Atkreiptinas ieškovės dėmesys, kad naujų įrodymų pateikimas ir tyrimas... 25. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo... 26. Taigi apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos... 27. Vadovaudamasis CPK 326–331 straipsniais, teismas... 28. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. sprendimą palikti...