Byla 2-753/2013
Dėl teismo leidimo išdavimo grąžinti vaiką T. M. į vaiko kilmės ir nuolatinės gyvenamosios vietos šalį, suinteresuoti asmenys T. M., D. V.-M., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

2Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Gasiūnienės ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

3teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjo S. M. prašymas dėl teismo leidimo išdavimo grąžinti vaiką T. M. į vaiko kilmės ir nuolatinės gyvenamosios vietos šalį, suinteresuoti asmenys T. M., D. V.-M., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

4Teisėjų kolegija

Nustatė

5I. Ginčo esmė

6Byloje kilo ginčas dėl pagrindų, leidžiančių netenkinti vieno iš vaiko tėvų prašymo perduoti vaiką į jo kilmės ir nuolatinės gyvenamosios vietos šalį.

7Pareiškėjas Albanijos pilietis S. M. kreipėsi į teismą su prašymu išduoti teismo leidimą grąžinti jo dukrą T. M., gimusią (duomenys neskelbtini), į vaiko kilmės ir nuolatinės gyvenamosios vietos šalį – Jungtinę Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystę (toliau - Jungtinė Karalystė). Pareiškėjas nurodė, kad jis yra T. M. tėvas. Su dukters motina D. V.-M. susituokė (duomenys neskelbtini) Albanijoje, (duomenys neskelbtini) susilaukė dukters T. M.. 2012 m. kovo 24 d. tarp pareiškėjo ir jo sutuoktinės įvyko konfliktas, kurio metu pareiškėjas trenkė ranka savo sutuoktinei. Po konflikto ji 2012 m. balandžio 5 d. išsivežė dukrą į Lietuvą be pareiškėjo žinios ar sutikimo. Sutuoktinė informavo pareiškėją, kad negrįš, kol nesibaigs jos pradėtas santuokos nutraukimo procesas Lietuvoje. Kadangi mergaitė gimė Jungtinėje Karalystėje, abu tėvai turi tėvystės įsipareigojimų jai pagal Anglijos teisę – 1989 m. Vaikų apsaugos įstatymo 2 skyriaus 1 dalį, kurioje nustatyta, kad nors tėvystės įsipareigojimų turėtojai gali veikti savarankiškai, tačiau privaloma vadovautis kitų teisės aktų nuostatomis, tokiomis kaip 1984 m. Vaikų grobimo įstatymo 1 dalis, pagal kurią sprendžiant vaikui įtakos turinčius klausimus reikia daugiau kaip vieno žmogaus sutikimo. Be to, vaiko išvežimas ar užlaikymas be kito tėvų pareigą turinčio asmens sutikimo pažeidžia to asmens teises ir yra vertinamas kaip neteisėtas pagal 1980 m. Hagos konvencijos „Dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų“ 3 straipsnį. Nuolatinė T. M. gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje, čia ji gimė ir gyveno visą laiką, čia dirba ir gyvena jos tėvas, o motina šioje šalyje nuolat gyvena nuo 2006 metų. Be to, šioje šalyje taip pat buvo pradėtas teisminis procesas dėl vaiko globos teisių. Sugrąžinus dukrą į kilmės šalį jokia žala jai nebūtų padaryta, nes pareiškėjas gali užtikrinti geras dukters gyvenimo sąlygas, dirba statybininku, gauna 2 500 svarų sterlingų per mėnesį, turi 17 000 svarų sterlingų santaupų, kartu su šeimos nariais nuomojasi namą su 3 miegamaisiais, 2 vonios kambariais, didele virtuve ir sodu, užrašė dukrą į netoli namų esantį vaikų darželį, kiti šeimos nariai jam padės prižiūrėti dukrą, jis galėtų materialai remti ir sutuoktinę.

8Suinteresuotas asmuo D. V.-M. pateikė atsiliepimą į pareiškėjo prašymą dėl leidimo išdavimo, prašydama jo netenkinti. Nurodo, kad netrukus po dukters gimimo sutuoktinių santykiai pradėjo blogėti, tarp sutuoktinių kildavo konfliktai, kuriuos kurstydavo pareiškėjas. Pareiškėjas pradėjo grasinti sutuoktinei bei naudoti prieš ją ir jos motiną psichologinį ir fizinį smurtą mažametės dukters akivaizdoje. Tam, kad sutuoktinė nesikreiptų į policiją, pareiškėjas ją persekiodavo, tikrindavo darbe, rašė žinutes, pasikvietė bendrame sutuoktinių bute kartu apsigyventi savo brolį. Pareiškėjas niekada faktiškai nesirūpino dukra, neprisidėjo piniginėmis lėšomis prie dukrai būtiniausių priemonių įsigijimo. 2012 m. kovo 24 d. pareiškėjas, laikydamas mažametę dukrą ant rankų, panaudojo fizinį smurtą prieš sutuoktinę bei jos mamą D. V.. Po šio įvykio pareiškėjas nesitraukė nuo sutuoktinės, ją persekiojo, darydamas spaudimą, kad ši nesikreiptų į policijos pareigūnus. Tik praėjus 10 dienų po įvykio jai pavyko kreiptis į policiją. Policijos ataskaitoje užfiksuota, kad D. V.-M. išėjo iš namų, neturi kur gyventi, todėl ketina grįžti į Lietuvą. Kadangi sutuoktinė nesulaukė pagalbos, bijojo susidorojimo ir neturėjo finansinių galimybių išsinuomoti būstą Jungtinėje Karalystėje, ji buvo priversta išvykti į Lietuvą pas savo artimuosius. 2012 m. balandžio 9 d. ji su dukra grįžo į Lietuvą; siekdama pažymėti dukters lietuvišką kilmę deklaravo jos gyvenamąją vietą kartu su savimi Akmenės rajone; išėmė dukters vardu gimimo liudijimą ir Lietuvos Respublikos pasą. Sutuoktinė kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Su pareiškėju nuolat buvo vedamos derybos dėl taikaus ginčo išsprendimo. Derybų metu pareiškėjas sutiko su santuokos nutraukimu, dukters gyvenamosios vietos nustatymu su motina, išlaikymo vaikui teikimu, tačiau jis reikalauja, kad motina su dukra gyventų Jungtinėje Karalystėje. Akmenės rajono teismas laikinai nustatė vaiko gyvenamąją vietą su motina ir uždraudė mergaitę išvežti iš Lietuvos teritorijos. Pareiškėjo argumentai, jog jis galės pats pasirūpinti dukra ir jos gerove neparemti įrodymais. Nagrinėjamu atveju mažamečio vaiko interesai yra prioritetiniai, todėl negali būti leidžiama pakenkti vaiko gerovei. Šioje byloje egzistuoja aplinkybės, patvirtinančios Hagos konvencijos 13 straipsnio b) punkte nurodyto pagrindo buvimą, tai yra didelė rizika, kad vaiką grąžinus jam būtų padaryta fizinė ar psichinė žala ir vaikas paklius į kitą netoleruotiną padėtį. Kai mergaitės akivaizdoje pareiškėjas smurtavo prieš sutuoktinę ir jos motiną, mergaitė tapo nerami, išsigandusi ir irzli; vaiko interesai pareiškėjui nėra svarbiausi, jam svarbesnės asmeninės ambicijos ir siekis per vaiką atkeršyti sutuoktinei. Be to, pareiškėjas nesugebės tinkamai pasirūpinti mažamete dukterimi, kadangi jis ja niekada nesirūpino, neturi reikiamos patirties ir gyvenimo sąlygų, neteikė finansinės paramos. Grąžinus mergaitę be motinos į jos kilmės šalį, ji pakliūtų į netoleruotiną situaciją, nes atskirtas nuo motinos vaikas patirs psichologinę žalą. Šiuo metu mergaitė Lietuvoje auga saugioje aplinkoje, tarp ją mylinčių žmonių, yra prižiūrėta, pareiškėjui nėra kliudoma bendrauti su dukra.

9Suinteresuoti asmenys Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius pareiškėjo prašymą prašė spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad tarnybos neturi duomenų apie kraštutinių aplinkybių, patvirtinančių būsimą žalos vaiko interesams atsiradimo tikimybę, vaiką grąžinus į jo kilmės šalį.

10II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

11Vilniaus apygardos teismas 2012 m. lapkričio 12 d. nutartimi nutarė atmesti pareiškėjo S. M. prašymą dėl teismo leidimo išdavimo grąžinti vaiką į vaiko kilmės ir nuolatinės gyvenamosios vietos šalį. Teismas nustatė, kad vadovaujantis 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 preambulės 17 punktu, vaiko grąžinimas turėtų būti užtikrinamas nedelsiant ir šiuo tikslu turėtų būti taikoma 1980 m. spalio 25 d. Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo, papildoma šio Reglamento, ypač 11 straipsnio nuostatomis. Teismas atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas nedavė sutikimo išvežti savo vaiką iš jo kilmės šalies, nusprendė, kad vaiko išvežimas ar užlaikymas be kito tėvų pareigą turinčio asmens sutikimo pažeidžia to asmens teises ir yra vertinamas kaip neteisėtas pagal 1980 m. Hagos konvencijos 3 straipsnį (Tarybos Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 2 str. 11 p.). Teismas, atsižvelgęs į tai, kad mergaitė gimė Jungtinėje Karalystėje, sutiko su pareiškėjo argumentais, jog abu tėvai turi tėvystės įsipareigojimų jai pagal Anglijos teisę – 1989 m. Vaikų apsaugos įstatymo 2 skyriaus 1 dalį, kurioje nustatyta, kad nors tėvystės įsipareigojimų turėtojai gali veikti savarankiškai, tačiau privaloma vadovautis kitų teisės aktų nuostatomis, tokiomis kaip 1984 m. Vaikų grobimo įstatymo 1 dalis, pagal kurią sprendžiant vaikui įtakos turinčius klausimus reikia daugiau kaip vieno žmogaus sutikimo, tai yra minėta įstatymo nuostata draudžia vaiko tėvams ar globėjams išvežti vaiką iš Jungtinės Karalystės be atitinkamo sutikimo. Teismas nusprendė, kad nors formaliai laikantis 1980 m. Hagos konvencijos ir Reglamento nuostatų pareiškėjo reikalavimas galėtų būti tenkinamas, tačiau šiuo atveju tokio reikalavimo patenkinimas galimai pakenktų mažamečio vaiko gerovei ir padarytų žalą jo interesams.

121980 m. Hagos konvencijos 13 straipsnis numato atvejus, kai valstybės, į kurią kreipiamasi, teismas neprivalo nurodyti grąžinti vaiką. Teismas įvertinęs pareiškėjo ir suinteresuoto asmens argumentus bei liudytojų parodymus, padarė išvadą, kad ne vaiko interesai pareiškėjui yra svarbiausi. Iš tikrųjų jis dėl savo moralinių ir religinių įsitikinimų, auklėjimo ir vaikystėje suformuoto šeimos modelio koncepcijos pyksta ant sutuoktinės, kuri be jo sutikimo nusprendė išvykti iš Jungtinės Karalystės, nutraukti santuoką ir gyventi savarankiškai, todėl žinodamas, kad motiną ir vaiką sieja ypač artimas ryšys, per vaiką, siekia kerštauti motinai. Be to, smurtas prieš šeimos narius, juolab mažamečių vaikų akivaizdoje yra absoliučiai netoleruotinas reiškinys. Sutuoktiniai neneigė, kad po dukters gimimo jų santykiai smarkiai pašlijo, jie nuolat konfliktuoja ir pan. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas nevisada sugeba susivaldyti, kartais jo elgesys būna neprognozuojamas, kas kelia grėsmę vaiko interesams. Todėl teismas vadovaudamasis 1980 m. Hagos konvencijos 13 straipsnio b) punktu nusprendė, kad yra didelė rizika, jog vaiką grąžinus į kilmės šalį ir perdavus jį laikinai tėvo globai jam galimai būtų padaryta fizinė ar psichinė žala ir vaikas būtų netoleruotinoje situacijoje. Teismas atmetė kaip neįrodytus pareiškėjo argumentus, kad jo dukrai gyventi su D. V.-M. šeimos nariais nėra saugu. Teismas, įvertinęs itin jauną vaiko amžių ir artimą ryšį su motiną bei pareiškėjo polinkį smurtauti, nusprendė, kad vaikas galėtų būti grąžintas į kilmės šalį tik kartu su motina. Kadangi pareiškėjas atsisakė sudaryti sąlygas D. V.-M. gyventi Jungtinėje Karalystėje, o pastaroji neturi minėtoje šalyje pajamų ir turto; o byloje nėra duomenų, kad bus imtasi priemonių užtikrinti vaiko ir motinos gyvenimo sąlygas Jungtinėje Karalystėje, teismas byloje netaikė Reglamento 11 straipsnio 4 dalies, kuri numato, kad teismas negali atsisakyti grąžinti vaiką, remdamasis Hagos konvencijos 13b straipsniu, jei nustatoma, kad imtasi priemonių užtikrinti vaiko apsaugą jį sugrąžinus. Nors Londono centrinė institucija pateikė patvirtinimą, jog tuo atveju, jei pareiškėjas ir vėl imtųsi fizinio smurto, vaiko motinai būtų suteikiama kompetetingų institucijų pagalba, teismas, atsižvelgęs į tai, kad D. V.-M. jau kartą nebuvo suteikta socialinė, psichologinė ar kita pagalba, nusprendė, jog T. M. gali ir vėl pakliūti į netoleruotiną situaciją Jungtinėje Karalystėje. Be to, teismas nenustatė, kad vaiko motinai su vaiku būnant Lietuvoje, kol bus išspręstas santuokos nutraukimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimas, T. M. atsiras ar jau atsirado žalingi padariniai. Tai, kad vaikas gyvena visiškai normalioje aplinkoje, patvirtina vaiko teisių interesus atstovaujančių institucijų pateikti duomenys. Be to, pareiškėjui yra sudarytos visos galimybės bendrauti su dukra internetu bei atvykti į Lietuvą ir susitikti su dukra, todėl jo teisė bendrauti su dukra nėra paneigta.

13III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

14Pareiškėjas S. M. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nutartį panaikinti ir išduoti teismo leidimą grąžinti vaiką į vaiko kilmės ir nuolatinės gyvenamosios vietos šalį. Nurodo šiuos atskirojo skundo argumentus:

  1. teismas, nuspręsdamas, kad pareiškėjui nėra svarbiausi vaiko interesai, vadovavosi tik sutuoktinės ir jos giminaičių parodymais, ir nepagrįstai nevertino pareiškėjo, jo kolegos ir tėvų parodymų;
  2. vaikas negali būti grąžinamas tik kraštutiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-403/2008). Vadovaujantis Tarybos Reglamentu (EB) Nr. 2201/2003 vaikas turi būti grąžintas, jeigu nustatoma, kad valstybėje, į kurią turi būti grąžintas vaikas, yra imtasi priemonių užtikrinti vaiko apsaugą. Šiuo atveju į bylą buvo pateiktas Jungtinės Karalystės centrinės institucijos patikrinimo aktas ir teisininkų Googman Ray išvada, kad šioje valstybėje bus užtikrinta vaiko apsauga;
  3. teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo įrodymus, kurie patvirtina, kad jo sutuoktinė sirgo depresija ir vartojo stiprius antidepresantus, kas reiškia, jog vaikui su motina nėra saugu;
  4. byloje esantys įrodymai patvirtina, kad sutuoktinė turi 15 000 Lt santaupų, Jungtinėje Karalystėje gautų pašalpas, pareiškėjas sutinka jai apmokėti 2 000 svarų sterlingų dydžio 1 mėnesio buto nuomą bei mokėti 15 procentų dydžio vaiko išlaikymo išlaidas nuo neto pajamų, sutuoktinė dar gautų pašalpas. Šios aplinkybės patvirtina, kad sutuoktinė turi galimybę gyventi Jungtinėje Karalystėje;
  5. teismas neteisingai konstatavo, kad pareiškėjui leidžiama bendrauti su dukra. Šiuo atveju yra daromos kliūtys pareiškėjui bendrauti su dukra internetu, jo sutuoktinė kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą dėl pareiškėjo ir dukros bendravimo per Skype programą internetu apribojimo. Pareiškėjas su dukra galėjo matytis tik 2 valandas žaidimų aikštelėse, dalyvaujant dideliam sutuoktinės giminaičių ratui.

15Suinteresuotas asmuo D. V.-M. pateikė atsiliepimą į pareiškėjo atskirąjį skundą, prašydama jo netenkinti. Atsiliepimo argumentai iš esmės atkartoja skundžiamos teismo nutarties motyvus. Papildomai pažymima, kad pareiškėjui žinoma įsiteisėjusia Akmenės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-733-672/2012 (pagal D. V.-M. ieškinį dėl santuokos nutraukimo) buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su motina ir uždrausta pareiškėjui išvežti vaiką iš Lietuvos teritorijos. Būtent minėtoje byloje turi būti sprendžiamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo (CK 3.43 str. 2 d.). Byloje turėtų būti sprendžiamas klausimas tik dėl teisėto/neteisėto vaiko laikymo Lietuvoje, nes sutuoktinis žinojo apie tai, kad vaikas išvežamas į Lietuvą. Pareiškėjui neprieštaraujant, kad dukra liktų gyventi su motina, tačiau reikalaujant, kad motina grįžtų į Jungtinę Karalystę, yra pažeidžiamas asmens judėjimo laisvės principas. Susitikimų su dukra bei bendravimo internetu metu pareiškėjas siekė bendrauti ne su dukra, o su sutuoktine, kurią nuolatos įžeidinėdavo ir tokiu būdu darė neigiamą įtaką dukrai. Pareiškėjas su dukra kalbėjo anglų ir albanų kalba, nors sutuoktinė prašė kalbėti tik anglų kalba, nes daugiau nei 2 kalbų vartojimas gali pakenkti mergaitės tolesniam vystymuisi. Pareiškėjas šiuo metu neteikia išlaikymo dukrai ir neatiduoda sutuoktinei vaiko daiktų. Pareiškėjo tėvų laiškas yra nepasirašytas, šie liudytojai nebuvo įspėti apie melagingų parodymų davimą. Pareiškėjo bendradarbis pareiškėją apibūdino tik kaip kolegą. Be to, suinteresuotas asmuo pateikė naujus rašytinius įrodymus, tai yra Skype pokalbių tarp pareiškėjo ir vaiko išklotines, korespondenciją bei vaizdo įrašą, kurie paneigia pareiškėjo teiginius, jog jam trukdoma bendrauti su dukra, bet patvirtina suinteresuoto asmens teiginius, kad pareiškėjo tikslas – bendrauti su sutuoktine. Suinteresuotas asmuo pateikia 2012 m. gruodžio 12 d. VšĮ Akmenės rajono psichikos sveikatos centro rašto Nr. S-217 „Dėl informacijos pateikimo“ kopiją, kuri paneigia pareiškėjo argumentus, jog vaikui su motina gyventi nesaugu. Suinteresuotas asmuo pateikia TSB banko išrašą, kuris paneigia pareiškėjo argumentus, jog jo sutuoktinė turi pakankamai lėšų.

16IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17Atskirasis skundas netenkinamas.

181980 m. spalio 25 d. Hagos konvencijos 13 straipsnyje yra įtvirtinti 3 atvejai, kuomet valstybės, į kurią kreipiamasi, teismo ar administracinė institucija neprivalo grąžinti vaiko. Vienas iš tokių atveju yra tuomet, kai asmuo, įstaiga ar kita organizacija, kuri prieštarauja, kad vaikas būtų grąžintas, įrodo, kad asmuo, įstaiga ar kita organizacija, kuri rūpinosi vaiku, vaiko išvežimo ar laikymo metu iš tiesų nesinaudojo globos teisėmis arba neprieštaravo ar vėliau sutiko, kad vaikas būtų išvežtas ar laikomas (1980 m. spalio 25 d. Hagos konvencijos 13 straipsnio 1 dalies a punktas). Kaip antras atvejis įvardintas toks, kuomet asmuo, įstaiga ar kita organizacija, kuri prieštarauja, kad vaikas būtų grąžintas, įrodo, jog yra didelė rizika, kad vaiką grąžinus jam būtų padaryta fizinė ar psichinė žala arba kad vaikas paklius į kitą netoleruotiną situaciją (1980 m. spalio 25 d. Hagos konvencijos 13 straipsnio 1 dalies b punktas). Trečias atvejis, kuomet teismo ar administracinė institucija gali atsisakyti nurodyti grąžinti vaiką, yra tuomet, kai ji nustato, kad vaikas prieštarauja grąžinimui ir jau yra sulaukęs tokio amžiaus ir brandos, kai tikslinga atsižvelgti į vaiko nuomonę (1980 m. spalio 25 d. Hagos konvencijos 13 straipsnio 2 dalis).

19Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas, ar yra pagrindas teismui atsisakyti nurodyti grąžinti vaiką į jo kilmės šalį 1980 m. spalio 25 d. Hagos konvencijos 13 straipsnio 1 dalies b punkte numatytu atveju, tai yra dėl to, kad yra didelė rizika, kad vaiką grąžinus jam būtų padaryta fizinė ar psichinė žala arba kad vaikas paklius į kitą netoleruotiną situaciją. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pareiškėjo atskirajame skunde minimoje 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2008, konstatavo, kad: „Hagos konvencijos 13 straipsnio b) punkte nurodyta ,,didelė rizika, kad vaiką grąžinus jam būtų padaryta fizinė ar psichinė žala arba kad vaikas paklius į kitą netoleruotiną padėtį“ apima kraštutinius atvejus, kai vaikas negalės normaliai vystytis kilmės valstybėje dėl to, kad tėvų teisių ir pareigų turėtojas nevykdo ar nederamai atlieka tėvų teises ir pareigas bei yra pagrindo manyti, kad toks jo elgesys nepasikeis ateityje (nederamai elgiasi vaiko akivaizdoje, piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis ar psichotropinėmis priemonėmis ar pan.) arba dėl objektyvių sąlygų kilmės valstybėje vaikui vystytis nebuvimo (pvz. karo padėties)“. Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateikto išaiškinimo matyti, kad netoleruotina vaiko padėtis yra suvokiama kaip netinkamos vaiko gyvenamosios aplinkos sąlygos, kurias tiesiogiai sukuria asmuo, įgyvendinantis vaiko atžvilgiu globos teises.

20Kaip matyti iš byloje dalyvaujančių asmenų argumentų, byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas prieš sutuoktinę panaudojo smurtą, tai yra trenkė jai kumščiu per veidą tuo metu, kai sutuoktinė ant rankų laikė vaiką (b.l. 49, t. 1; b.l. 94, t. 2). Kaip matyti iš byloje esančių 2012 m. kovo 25 d. nuotraukų bei Jungtinės Karalystės klinikos Skubios chirurgijos skyriaus 2012 m. kovo 26 d. išduotos pažymos, D. V.-M. dėl pareiškėjo panaudotų smurtinių veiksmų buvo prakirstas ir kraujavo kairys antakis ties smilkiniu, nubrozdinta nosis bei ant kairės akies matėsi mėlynė (b.l. 98-100, t. 1). Pareiškėjas už tokį elgesį buvo suimtas bei pareiškėjui pripažinus kaltę, paleistas su įspėjimu (b.l. 49, 188, t. 1). Iš šių aplinkybių teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas, kuris prašo grąžinti vaiką į jo kilmės šalį, yra linkęs naudoti smurtą šeimos aplinkoje. Tuo tarpu iš suinteresuoto asmens D. V.-M. argumentų matyti, kad ji neketina grįžti gyventi į Jungtinę Karalystę ir yra nusprendusi likti gyventi Lietuvoje. Kadangi asmenys turi teisę laisvai judėti ir apsispręsti dėl savo gyvenamosios vietos, teisėjų kolegija daro išvadą, kad sprendžiant klausimą dėl to, ar yra pagrindas atsisakyti grąžinti vaiką į jo kilmės šalį, svarbu įvertinti ir tą aplinkybę, kad šiuo atveju vaikas turėtų gyventi su pareiškėju, kuris yra linkęs į smurtą.

21Atsižvelgiant į išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog vaiko grąžinimas į jo kilmės šalį, kur jis turės gyventi su į smurtą linkusiu pareiškėju, atitinka netoleruotinos situacijos sampratą, kuri yra įtvirtinta 1980 m. spalio 25 d. Hagos konvencijos 13 straipsnio 1 dalies b punkte kaip vienas iš pagrindų, leidžiančių teismui atsisakyti nurodyti grąžinti vaiką į jo kilmės šalį. Atsižvelgiant į išdėstyta, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, kuriais jis įrodinėja tinkamas vaiko ir sutuoktinės gyvenimo sąlygas Jungtinėje Karalystėje (CPK 12 ir 178 str.).

22Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, kad šiuo atveju egzistuoja 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 11 straipsnio 4 dalyje nurodyta aplinkybė, vadovaujantis kuria teismas negali atsisakyti grąžinti vaiką remdamasis 1980 m. spalio 25 d. Hagos konvencijos 13b straipsniu tuo atveju, jei nustatoma, kad imtasi priemonių užtikrinti vaiko apsaugą jį sugrąžinus. Nagrinėjamu atveju į bylą yra pateikta Jungtinės Karalystės teisininkės A. T. (Goodman Ray) 2012 m. birželio 1 d. išvada, kurioje nurodyta, kad tuo atveju, jei D. V.-M. ateityje kreiptųsi į policiją dėl pareiškėjo elgesio su ja, pareiškėjas būtų areštuotas ir greičiausiai patrauktas baudžiamojon atsakomybėn; visiškai tikėtina, kad, kol baudžiamoji byla bus sprendžiama teisme, jis būtų paleistas pagal policijos/teismo užstatą, pagal kurio sąlygas privalėtų nesiartinti prie motinos namų ir nebandyti susisiekti su ja; jei jis būtų pripažintas kaltu, jis turėtų teistumą ir būtų nuteistas laisvės atėmimo bausme arba viešųjų darbų nuosprendžiu (b.l. 186-190, t. 1). Iš šios išvados matyti, kad Jungtinės Karalystės teisininkė pateikė prielaidas apie tai, kokia teisinė atsakomybė ir jos padariniai kiltų pareiškėjui tuo atveju, jei jis dar kartą panaudotų smurtą. Tačiau nei šioje išvadoje, nei kitais byloje pateiktais įrodymais nebuvo nurodyta, kokių priemonių šiuo metu yra imtasi tam, kad būtų eliminuota iki minimumo grėsmė, jog pareiškėjas dar kartą panaudos smurtą artimoje aplinkoje (pavyzdžiui, pareiškėjas savanoriškai dalyvauja smurtinį elgesį keičiančiose programose; pareiškėjas imasi aktyvių veiksmų, siekdamas atlyginti sutuoktinei padarytą žalą dėl sveikatos sužalojimo ir pan.). Todėl teisėjų kolegija atmeta kaip neįrodytus pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, kad šiuo metu yra imtasi priemonių užtikrinti vaiko apsaugą jį sugrąžinus (CPK 12 ir 178 str.).

23Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo argumentus, jog vaikui nėra saugu gyventi su motina. Todėl šie pareiškėjo atskirojo skundo argumentai atmetami kaip neįrodytos prielaidos (CPK 12 ir 178 str.).

24Teisėjų kolegija atskirai nepasisako dėl kartu su suinteresuoto asmens atsiliepimu pateiktų naujų įrodymų priėmimo būtinybės, nes šių įrodymų tyrimas neturi įtakos sprendžiant dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

25Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo S. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nutarties, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė teisės normas, apibrėžiančias atsisakymo nurodyti vaiką grąžinti į jo kilmės šalį pagrindus, dėl ko pagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą dėl jo vaiko grąžinimo į Jungtinę Karalystę. Kadangi teisėjų kolegija nenustatė pagrindų, įtvirtintų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde išdėstytais motyvais, bei CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 338 str.), pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

26Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, tačiau išlaidos advokato pagalbai apmokėti negali būti priteisiamos, jei prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 str. 1 d.). Kaip matyti iš suinteresuoto asmens pateiktų įrodymų apie patirtas 20 387,63 Lt dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti, visos šios išlaidos, išskyrus 2013 m. sausio 3 d. apmokėtas 3 412,20 Lt dydžio išlaidas, buvo patirtos bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu (b.l. 58-80, t. 3). Vadinasi, ir prašymas dėl šių išlaidų atlyginimo bei jų dydį patvirtinantys įrodymai turėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Tuo tarpu suinteresuoto asmens išlaidos advokato pagalbai apmokėti, kurios buvo patirtos dėl atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymo, mažinamos nuo 3 412,20 L iki 400 Lt, atsižvelgiant į paslaugų teikimo metu galiojusią Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą minimalią mėnesinę algą (Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio 8.15 p.).

27Kaip matyti iš suinteresuoto asmens pateiktų įrodymų apie patirtas 1 322,66 Lt išlaidas dėl vertimo, tik vienintelis atsiskaitymas už šias paslaugas įvyko bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, kuomet suinteresuotas asmuo 2012 m. gruodžio 12 d. sumokėjo 43,56 Lt už vertimo paslaugas (b.l. 81-84, t. 3). Todėl šios bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš pareiškėjo suinteresuotam asmeniui (CPK 88 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d.).

28Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

29Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

30Priteisti suinteresuotam asmeniui D. V.-M. iš pareiškėjo S. M. 443,56 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Gasiūnienės ir Egidijaus Žirono... 3. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 4. Teisėjų kolegija... 5. I. Ginčo esmė... 6. Byloje kilo ginčas dėl pagrindų, leidžiančių netenkinti vieno iš vaiko... 7. Pareiškėjas Albanijos pilietis S. M. kreipėsi į teismą su prašymu... 8. Suinteresuotas asmuo D. V.-M. pateikė atsiliepimą į pareiškėjo prašymą... 9. Suinteresuoti asmenys Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba... 10. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 11. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. lapkričio 12 d. nutartimi nutarė atmesti... 12. 1980 m. Hagos konvencijos 13 straipsnis numato atvejus, kai valstybės, į... 13. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 14. Pareiškėjas S. M. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas Vilniaus... 15. Suinteresuotas asmuo D. V.-M. pateikė atsiliepimą į pareiškėjo atskirąjį... 16. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 17. Atskirasis skundas netenkinamas.... 18. 1980 m. spalio 25 d. Hagos konvencijos 13 straipsnyje yra įtvirtinti 3... 19. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas, ar yra pagrindas teismui atsisakyti... 20. Kaip matyti iš byloje dalyvaujančių asmenų argumentų, byloje nėra ginčo... 21. Atsižvelgiant į išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios... 22. Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo atskirojo... 23. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių... 24. Teisėjų kolegija atskirai nepasisako dėl kartu su suinteresuoto asmens... 25. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo S. M.... 26. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas... 27. Kaip matyti iš suinteresuoto asmens pateiktų įrodymų apie patirtas 1 322,66... 28. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 29. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nutartį palikti... 30. Priteisti suinteresuotam asmeniui D. V.-M. iš pareiškėjo S. M. 443,56 Lt...