Byla e2A-196-601/2020
Dėl mokesčio už suteiktas paslaugas priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno butų ūkis“ patikslintą ieškinį atsakovui J. P. dėl mokesčio už suteiktas paslaugas priteisimo.

3Teismas

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Kauno butų ūkis“ Kauno apylinkės teismo prašė priteisti iš atsakovo J. P. 194,76 Eur skolą ir bylinėjimosi išlaidas: 15,00 Eur žyminį mokestį, 0,87 Eur išlaidas už nekilnojamojo turto registro išrašą, 0,84 Eur išlaidas už asmens deklaruotos gyvenamosios vietos išrašą.

82.

9Ieškovė nurodė, kad administruoja daugiabutį gyvenamąjį namą, esantį ( - ), Kaune. Atsakovas J. P. laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 9 d. iki 2017 m. balandžio 19 d. buvo patalpų – slėptuvės, esančios Kaune, ( - ), unikalus daikto Nr. ( - ), savininkas. Ieškovės teigimu, prašoma priteisti skola susidarė laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 31 d. iki 2015 m. sausio 31 d., atsakovui neatsiskaičius su ieškove už jam priklausančioms patalpoms suteiktas administravimo paslaugas, techninės priežiūros paslaugas, šildymo sistemų priežiūros paslaugas bei remonto darbus. Anot ieškovės, atsakovas apmokėjo 2014 m. lapkričio mėnesio sąskaitą už remonto darbus 8,70 Lt (kas atitinka 2,51 Eur) sumai bei vėlesnes PVM sąskaitas faktūras, tačiau liko neapmokėtos kitos atsakovui siųstos sąskaitos faktūros, kurių pagrindu susidariusią skolą ieškovė prašo priteisti iš atsakovo.

103.

11Atsakovas J. P. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad apmokėdavo visas jam ieškovės siųstas PVM sąskaitas faktūras už priskaičiuotus mokesčius, kurios buvo gaunamos atsakovo gyvenamoje vietoje nuo 2015 m. vasario mėnesio. Kitų siųstų sąskaitų jis negavo, nes jos buvo siųstos ne jo gyvenamosios vietos, bet negyvenamųjų patalpų adresu. Atsakovo nuomone, sąskaitos išrašytos atgaline data, nes ant 2014 metų sąskaitų nurodyta valiuta eurais, o euras Lietuvoje įvestas tik 2015 metais. Pažymėjo, kad ieškovė prašo priteisti mokesčius už šildymo sistemų priežiūrą ir eksploataciją, tačiau negyvenamosiose patalpose nėra jokios šildymo sistemos ir negalėjo būti. Be to, reikalavimai atsakovui buvo pradėti reikšti po metų, kai patalpos jau buvo parduotos.

12II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

134.

14Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 22 d. sprendimu patikslintą ieškinį patenkino, t. y. priteisė iš atsakovo J. P. ieškovei UAB „Kauno butų ūkis“ 194,76 Eur skolą ir bylinėjimosi išlaidas: 15,00 Eur žyminį mokestį, 0,87 Eur išlaidas už nekilnojamojo turto registro išrašą, 0,84 Eur išlaidas už asmens deklaruotos gyvenamosios vietos išrašą.

155.

16Teismas nustatė, kad pastate – gyvenamajame name bei negyvenamojoje patalpoje – slėptuvėje, esančiuose Kaune, ( - ), yra centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų, komunalinis vandentiekis, komunalinis nuotekų šalinimas ir kt. Atsakovas laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio 9 d. iki 2017 m. balandžio 19 d., kartu su kitais namo bendraturčiais, taip pat buvo ir namo šildymo sistemos bendrasavininkas, todėl privalėjo proporcingai savo nuosavybės teise valdomai daliai sumokėti mokesčius ir už šios inžinerinės įrangos nuolatinę priežiūrą, nepaisant to, ar jo nuosavybės teise valdomos patalpos yra šildomos iš centralizuotų tinklų, ar nuo jų atjungtos.

176.

18Teismas pažymėjo, kad pareiga mokėti mokesčius kyla ne iš sutartinių teisinių santykių, bet administracinio akto pagrindu – Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu ir sutartimi. Atsakovas, dar nuo 2008 m. būdamas patalpų, priklausančių daugiabučiam namui, savininku, privalėjo pats domėtis kokia valdymo forma yra daugiabučiame name ir prisidėti prie bendrosios inžinerinės įrangos priežiūros ir išlaikymo; ši pareiga yra besąlyginė ir imperatyvi.

197.

20Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė tik 2014 m. rugpjūčio 29 d. paskaičiavo mokesčius už atsakovo daliai tekusios bendrosios inžinerinės įrangos priežiūrą ir išlaikymą, tai yra tik tada, kai įvyko namo bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos avarija, kurią likviduojant buvo nustatyta, jog daugiabučiame name yra naudojamos atsakovui nuosavybės teise priklausančios negyvenamosios paskirties patalpos, apie kurias iki tol ieškovei nebuvo žinoma. Taigi, ieškovė mokesčius apskaičiavo atgaline data, tačiau ne už visą laikotarpį nuo 2008 m., bet tik už einamuosius 2014 metus.

21III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

228.

23Apeliaciniu skundu atsakovas J. P. Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 22 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-12165-955/2019 ir priimti naują sprendimą – ieškovės patikslintą ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

248.1.

25ieškovė neįrodė, jog tinkamai vykdė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarime Nr. 831 įtvirtintą pareigą proporcingai patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai kas mėnesį apskaičiuoti mokėjimus ir įmokas, kadangi apie 2014 m. susidariusią skolą atsakovas nebuvo informuotas; jokios skolos, susijusios su turto išlaikymu, nuosavybės perleidimo metu (2017 m. balandžio 19 d.) nebuvo;

268.2.

27ieškovė nurodė, kad apie apeliantui priklausančias patalpas jai tapo žinoma tik 2014 m. rugpjūčio mėn., todėl neaišku kokiu pagrindu ji reikalauja apmokėti už paslaugas (administravimo, techninės, sistemų priežiūros), kurių iki to laikotarpio nesuteikė (nežinojo apie tokias patalpas);

288.3.

29atsakovui priklausiusios patalpos, esančios pastato rūsyje, nelaikytinos viso pastato bendrąja daline nuosavybe, nes yra atskirų nuo daugiabučio namo konstrukcijų statinys. Juolab, jos nėra sujungtos su pastato šildymo (centralizuotai šildomos) ir vandens tiekimo sistemomis, todėl nėra aišku už kokių šildymo sistemų priežiūrą ieškovė skaičiuoja mokesčius.

309.

31Atsiliepime ieškovė UAB „Kauno butų ūkis“, atstovaujama direktoriaus M. Z., apeliacinės instancijos teismo prašo atmesti J. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-12165-955/2019, kuriuo ieškovės UAB „Kauno butų ūkis“ patikslintas ieškinys patenkintas visiškai. Atsiliepime nurodo šiuos esminius argumentus:

329.1.

33šiuo atveju turi būti vertinama atsakovo pareiga mokėti privalomus mokesčius, kuriuos mokėjo visi butų ir kitų patalpų savininkai, turintys nekilnojamo turto objektus daugiabučiame name ir vien tik aplinkybė, kad ieškovė neskaičiavo mokesčių atsakovui tam tikrą laikotarpį, neatleidžia atsakovo nuo šios pareigos;

349.2.

35PVM sąskaitų faktūrų negavimas nepateisina atsakovo įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, nes atsakovas, būdamas rūpestingu ir apdairiu, turi pareigą pats domėtis savo teisėmis ir pareigomis bei pranešti apie galimai netinkamą informavimą apie suteiktas paslaugas;

369.3.

37atsakovas nepagrįstai tvirtina, kad turto pardavimo dieną jokios skolos nebuvo (tokia pažyma nebuvo išduota). Priešingai, atsakovui buvo siunčiami dokumentai (2017 m. vasario 14 d. priminimas Nr. 766 bei 2017 m. rugsėjo 29 d. skolų suderinimo aktas Nr. 28), informuojantys apie esamą skolą, tačiau atsakovas į šiuos dokumentus nereagavo, teigė, kad jų negavo, nors ieškovė visus dokumentus siuntė atsakovui deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, ir atsakovas į kai kuriuos iš jų reaguodavo. Atsakovas nagrinėjant bylą patvirtino, kad iš ieškovės gavo 2017 m. spalio 10 d. priminimą Nr. 1910 dėl atsiskaitymo už paslaugas, kuriuo buvo reikalaujama 7,49 Eur. Atsakovas šią sumą sumokėjo ieškovei net nesiaiškindamas už ką priskaičiuota ši suma, nors jau nuo 2017 m. balandžio mėnesio nebebuvo patalpų savininku;

389.4.

39daugiabučio namo inžinerinė įranga, susidedanti iš namo šilumos tinklų, šildymo radiatorių, šilumos mazgų, karšto vandens ruošimo įrenginių, katilinių ir kitos bendro naudojimo inžinerinės techninės įrangos, yra bendroji dalinė daugiabučio namo savininkų nuosavybė, todėl kiekvieno buto ar patalpos savininkas turi pareigą mokėti mokesčius už šildymo ir karšto vandens sistemų aptarnavimą ir techninę priežiūrą proporcingai bendrosios nuosavybės daliai. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės.

40Teismas

konstatuoja:

41IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4210.

43Apeliacinis skundas atmestinas.

4411.

45Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

4612.

47Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkinti ieškinio reikalavimai dėl skolos už suteiktas paslaugas priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas byloje nėra.

4813.

49Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas (pateiktas ne įrodymų, o prielaidų vertinimas), ginčą išsprendė tik formaliai.

5014.

51Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015, 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).

5215.

53Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir tinkamai motyvavo teismo sprendimą, tinkamai taikė materialinės teisės normas bei nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.

5416.

55Nustatyta, kad negyvenamoji patalpa–slėptuvė, unikalus Nr. ( - ), esanti Kaune, ( - ), nuosavybės teise nuo 2008 m. balandžio 9 d. iki 2017 m. balandžio 19 d. priklausė apeliantui. Pastatą–gyvenamąjį namą, unikalus Nr. 1995-7031-3012, esantį Kaune, ( - ), Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. kovo 4 d. įsakymo Nr. A-788, 2011 m. gruodžio 29 d. Savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T-724 bei 2012 m. vasario 3 d. Sutarties Nr. 25-10-79 pagrindu administruoja ieškovė. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 194,76 Eur skolą, susidariusią laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 31 d. iki 2015 m. sausio 31 d., neapmokėjus už suteiktas administravimo paslaugas, techninės priežiūros paslaugas, šildymo sistemų priežiūros paslaugas, už remonto darbus.

5617.

57Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisė gali būti asmeninė arba bendroji. Viena bendrosios nuosavybės teisės rūšių yra bendroji dalinė nuosavybės teisė (CK 4.73 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga. Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės į bendrąja daline nuosavybe esantį turtą grindžiamos proporcingumo principu (CK 4.82 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) pareiga bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. CK 4.82 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad bendraturtis privalo proporcingai savo daliai prisidėti prie išlaidų namui, tarp jų – bendrojo naudojimo objektams, išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, būtiniems pagerinimams atlikti. Jei butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius, o administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje (CK 4.84 straipsnio 1 dalis, 4 dalis). Subjekto, kaip bendraturčio, pareiga dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą kyla iš įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2003) ir jos negali pakeisti ar eliminuoti nei šios bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).

5818.

59Nepagrįstu laikytinas apelianto argumentas, kad jam priklausiusi, daugiabučiame gyvenamajame name esanti, negyvenamoji patalpa–slėptuvė, nėra daugiabučio namo dalis, o atskirų nuo daugiabučio namo konstrukcijų statinys. Šiems argumentams pagrįsti apeliantas nepateikė jokių įrodymų, nors šią aplinkybę pagrįsti turi būtent apeliantas, kaip tai teigiantis. Priešingai, byloje yra pateikti rašytiniai įrodymai (VĮ Registrų centras išrašas (t. 1, b. l. 175), buto kadastro duomenys), kurie patvirtina, kad negyvenamoji patalpa–slėptuvė (( - ), Kaunas) yra nuo 2002 m. suformuota kaip atskiras daiktas, randasi daugiabučiame gyvenamajame name (( - ), Kaunas), įregistruota viešame registre, ir nuo 2017 m. balandžio 21 d. (kuomet apeliantas ją pardavė) priklauso nuosavybės teise M. K., t. y. ši patalpa yra daugiabučio gyvenamojo namo dalis. Taigi, apeliantui, kaip savininkui patalpos–slėptuvės, kuri randasi daugiabučiame gyvenamajame name, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė ir namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga, kurių išlaikymo ir išsaugojimo išlaidas apeliantas privalėjo proporcingai savo daliai apmokėti. Aplinkybė, jog jam priklausanti patalpa–slėptuvė nebuvo pajungta prie centralizuoto šildymo sistemos, nėra reikšminga, nes prašoma priteisti ne už apelianto patalpoje–slėptuvėje sunaudotą šildymą, karštą vandenį ar kitus mokesčius, o už bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių patalpų priežiūrą ir išsaugojimą, kurie yra privalomi pagal įstatymą. Be to, apelianto įmokų nuo 2005 m. balandžio mėnesio mokėjimas už bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių patalpų priežiūrą ir išsaugojimą, patvirtina, kad jis suprato turintis pareigą mokėti šias įmokas.

6019.

61Nepagrįstu laikytinas apelianto argumentas, kad patalpos–slėptuvės perleidimo metu (2017-04-19) nebuvo jokios skolos ieškovei. Šis apelianto argumentas yra deklaratyvaus pobūdžio, niekuo nepagrįstas. Byloje pateikti įrodymai, t. y. ieškovės paaiškinimas ir pateikta skolos detalizacija, 2014 m. rugpjūčio 29 d. – 2014 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitos faktūros, ieškovės raštas „Skolų apyvartos“ (t. 1, b. l. 30-37), 2015 m. sausio 30 d. PVM sąskaita faktūra (t. 1, b. l. 39), detalus atsiskaitymų žiniaraštis (t. 1, b. l. 40), tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas (t. 1, b. l. 25), – patvirtina, kad apelianto skola atsirado nuo 2014 m. rugpjūčio 29 d., kuomet ieškovė sužinojo apie apelianto nuosavybės teise valdomas daugiabučiame gyvenamajame name patalpas ir pradėjo skaičiuoti privalomus mokėti mokesčius. Įrodymų, kad priskaičiuotas įsiskolinimas buvo padengtas, apeliantas nepateikė. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė įsiskolinimą paskaičiavo už praėjusius mėnesius (t. y. nuo 2014 m. sausio mėnesio), tačiau tai, kad įsiskolinimas buvo paskaičiuotas vėliau (vėliau išrašyta PVM sąskaita faktūra), nepašalina apelianto įstatyme numatytos imperatyvios pareigos mokėti mokesčius skirtus bendrojo naudojimo patalpų išlaikymui ir išsaugojimui. Tai, kad ieškovė laiku neprašė sumokėti šių mokesčių, nereiškia, kad apeliantas neturėjo pareigos juos mokėti. Taip pat tai nereiškia, kad ieškovė negali įsiskolinimo už šiuos mokesčius paprašyti sumokėti vėliau. Tai, kad ieškovė galbūt tinkamai ir laiku neinformavo apelianto apie priskaičiuotų mokesčių sumokėjimą, dėl ko apeliantas galėjo nežinoti kokio dydžio, už ką ir kada reikia sumokėti mokesčius, neatleidžia apelianto nuo jo pareigos (nepašalina pareigos) šiuos mokesčius sumokėti, tokie ieškovės veiksmai (nesavalaikis mokesčių paskaičiavimas), tik nukelia šių mokesčių sumokėjimo laiką ir ieškovė negauna šių mokesčių reikiamu laiku ir negali dėl to kaltinti apelianto (pvz.: reikalauti netesybų ir pan.).

6220.

63Nepagrįstu laikytinas apeliantės argumentas, kad ieškovė reikalauja apmokėti už paslaugas, kurių nesuteikė, t. y. iki 2014 m. rugpjūčio mėnesio ieškovė, nežinodama apie apelianto patalpų buvimą, negalėjo ir suteikti paslaugų. Nustatyta, kad ieškovė 2011 m. gruodžio 29 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-724 bei 2012 m. vasario 3 d. sutarties Nr. 25-10-79 pagrindu administruoja daugiabutį gyvenamąjį namą (( - ), Kaunas). Pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Vykdydamas savo pagrindinį uždavinį administratorius, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, organizuoja namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo priežiūrą (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintų „Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų“ 3 punktas, 4.3 punktas). Ieškovei, kaip namo administratorei, mokėtinas mokestis susideda iš namo bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugų, techninės priežiūros, šildymo sistemos priežiūros tarifų, kurie nustatyti Kauno miesto savivaldybės sutartyje Nr. 25-10-79 (administravimo paslaugų tarifas) ir Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimais (techninės priežiūros tarifas, šildymo sistemos priežiūros tarifas). Šie mokesčiai bendrojo naudojimo objektų savininkams yra privalomi ir mokami proporcingai patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai, t. y. šie mokesčiai nepriklauso nuo ieškovės patiriamų faktinių išlaidų. Tai, kad ieškovė nežinojo, jog apeliantas yra namo bendrojo naudojimo patalpų bendrasavininkas, nereiškia, kad ieškovė nevykdė savo pareigų ir neužtikino namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros. Taigi, nėra pagrindo spręsti, kad ieškovė nesuteikė apeliantui paslaugų, nes šių paslaugų suteikimas nepriklausė nuo ieškovės žinojimo, ar nežinojimo apie apeliantui priklausančias namo bendrojo naudojimo objektų dalis.

6421.

65Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas, jame nurodytais motyvais, atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

66Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

67Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

68Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teismas... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Kauno butų ūkis“... 8. 2.... 9. Ieškovė nurodė, kad administruoja daugiabutį gyvenamąjį namą, esantį (... 10. 3.... 11. Atsakovas J. P. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti... 12. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 13. 4.... 14. Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 22 d. sprendimu patikslintą ieškinį... 15. 5.... 16. Teismas nustatė, kad pastate – gyvenamajame name bei negyvenamojoje... 17. 6.... 18. Teismas pažymėjo, kad pareiga mokėti mokesčius kyla ne iš sutartinių... 19. 7.... 20. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė tik 2014 m. rugpjūčio 29 d.... 21. III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai... 22. 8.... 23. Apeliaciniu skundu atsakovas J. P. Kauno apygardos teismo prašo panaikinti... 24. 8.1.... 25. ieškovė neįrodė, jog tinkamai vykdė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015... 26. 8.2.... 27. ieškovė nurodė, kad apie apeliantui priklausančias patalpas jai tapo... 28. 8.3.... 29. atsakovui priklausiusios patalpos, esančios pastato rūsyje, nelaikytinos viso... 30. 9.... 31. Atsiliepime ieškovė UAB „Kauno butų ūkis“, atstovaujama direktoriaus M.... 32. 9.1.... 33. šiuo atveju turi būti vertinama atsakovo pareiga mokėti privalomus... 34. 9.2.... 35. PVM sąskaitų faktūrų negavimas nepateisina atsakovo įstatymų reikalavimų... 36. 9.3.... 37. atsakovas nepagrįstai tvirtina, kad turto pardavimo dieną jokios skolos... 38. 9.4.... 39. daugiabučio namo inžinerinė įranga, susidedanti iš namo šilumos tinklų,... 40. Teismas... 41. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 42. 10.... 43. Apeliacinis skundas atmestinas.... 44. 11.... 45. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK)... 46. 12.... 47. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo... 48. 13.... 49. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą... 50. 14.... 51. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12... 52. 15.... 53. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas,... 54. 16.... 55. Nustatyta, kad negyvenamoji patalpa–slėptuvė, unikalus Nr. ( - ), esanti... 56. 17.... 57. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nuosavybės teisė – tai... 58. 18.... 59. Nepagrįstu laikytinas apelianto argumentas, kad jam priklausiusi,... 60. 19.... 61. Nepagrįstu laikytinas apelianto argumentas, kad patalpos–slėptuvės... 62. 20.... 63. Nepagrįstu laikytinas apeliantės argumentas, kad ieškovė reikalauja... 64. 21.... 65. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas... 66. Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 67. Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 68. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....