Byla 2A-573-252/2014
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Ž. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-215-488-2014 pagal pareiškėjo E. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. S. ir Ž. S. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir

Nustatė

2pareiškėjas įrašo apie įsiskolinimą VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registre panaikinimo tikslu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis, E. K., pagal 1999-12-10 pirkimo - pardavimo sutartį už įsigytą žemė sklypą, unikalus numeris ( - ), kadastrinis ( - ), adresu ( - ), su pardavėja V. S. yra pilnai atsiskaitęs, t. y. jai sumokėjęs visą sutartą žemė sklypo kainą – 1 200 Lt. Nurodė, kad po krikšto mamos J. R. mirties jis paveldėjo jam testamentu paliktą gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, kiemo statinius, esančius ( - ) mieste. Žemės sklypas, esantis ( - ), testamentu jam nebuvo paliktas (J. R. privatizuotas jau po testamento sudarymo), todėl jį paveldėjo J. R. sesuo V. S.. V. S. priėmė palikimą norėdama padėti jam įteisinti žemės sklypo nuosavybę, ant kurios stovi jam priklausantys pastatai. Nenorėdamas likti skolingas, sutarė, jog už 1 200 Lt iš V. S. šį žemė sklypą nusipirks. 1999-12-10 sudarė pirkimo - pardavimo sutartį. Sutartyje pasirašė V. S. įgaliotinė V. J. J., kuri buvo kartu su V. S. pas notarą sudarant sutartį. Sutarties surašymo metu pareiškėjas V. S. sumokėjo 700 Lt. Sutartyje buvo nurodyta, kad likusią sumą – 500 Lt pirkėjas sumokės iki 2000-03-01. Tačiau išėjus iš notaro likusią sumą V. S. sumokėjo jo motina A. K.. Kad šios sumos sumokėjimą reikia raštiškai patvirtinti, nežinojo, todėl to nepadarė. Už pirktą žemės sklypą buvo atsiskaityta pilnai sutarties sudarymo dieną – 1999-12-10, todėl pardavėja jokių pretenzijų nereiškė. V. S. ( - ) mirė. Nuo 2000-03-01 iki savo mirties jokių pretenzijų nereiškė, nes jis su ja buvo pilnai atsiskaitęs. Jos palikimą priėmė sūnus R. S. ir Ž. S., kurie atsisakė patvirtinti atsiskaitymo su V. S. faktą, nurodydami, jog pinigų perdavime nedalyvavo. Šiuo metu įrašas apie įsiskolinimą pagal sutartį pareiškėjui trukdo įkeisti bankui nekilnojamąjį turtą, nes nekilnojamojo turto registre nepanaikinta žyma apie neatsiskaitymą su pardavėju.

3Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 14 d. sprendimu pareiškimą patenkino. Nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. K. pagal 1999-12-10 pirkimo - pardavimo sutartį už įsigytą žemės sklypą, unikalus numeris ( - ), kadastrinis ( - ), adresu ( - ), su pardavėja V. S. yra pilnai atsiskaitęs, t. y. jai sumokėjęs visą sutartą žemės sklypo kainą – 1 200 Lt. Šį juridinę reikšmę turintį faktą nustatė įrašui apie įsiskolinimą už įsigytą nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą panaikinimui VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registre. Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad pareiškėjas 1999-10-12 paveldėjo pagal J. R. testamentą jam paliktą gyvenamąjį namą, kiemo įrenginius ir ūkinį pastatą, esančius ( - ). 1999-12-10 pirkimo - pardavimo sutartimi, sudaryta su V. S. įgaliotine V. J. J., veikiančia pagal 1999-11-06 įgaliojimą, E. K. už 1 200 Lt nusipirko V. S. priklausantį 650 kv. žemės sklypą, esantį ( - ). Sutartyje buvo numatyta sąlyga, kad 700 Lt pirkėjas sumoka įgaliotinei sutarties pasirašymo dieną, o 500 Lt - iki 2000-03-01. Dėl to nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše pažymėta, kad yra įsiskolinimas pagal 1999-12-10 pirkimo pardavimo sutartį. Iš 2013-11-07 Kauno slaugos ligoninės pažymos nustatė, kad V. S. nuo 1999-11-13 iki 2000-04-27 buvo slaugoma ir gydoma VšĮ Kauno slaugos ligoninėje, kas apima ir sutarties pasirašymo laiką. Tačiau, remdamasis liudytojų parodymais, teismas konstatavo, jog V. S. pas notarą buvo (iš slaugos ligoninės išvyko gydytojui leidus). ( - ) V. S. mirė. Jos turtą pagal 2002-10-21 testamentą paveldėjo sūnus R. S. ir vaikaitis Ž. S.. Atsižvelgdamas į tai, kad žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis buvo patvirtinta pas notarą, teismas laikė, jog įrodyta dėl 700 Lt sumokėjimo. Dėl likusios dalies - 500 Lt sumokėjimo yra nustatinėjamas juridinę reikšmę turintis faktas, kurį teismas nustatė remdamasis visų įrodymų visetu ir konstatavo, kad E. K. pagal 1999-12-10 sutartį su V. S. yra pilnai atsiskaitęs.

4Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo Ž. S. prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir civilinę bylą nutraukti, o nenutraukus – priimti naują sprendimą – pareiškimą atmesti. Nurodo, kad teismas pažeidė CPK 444 str. ir 445 str. nuostatas ir nepagrįstai nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kuris negalėjo būti nustatinėjamas ypatingosios teisenos tvarka. O būtent – ypatingosios teisenos tvarka negali būti nustatomi kaip juridinę reikšmę turintys faktai, kurie yra arba turi būti įrodinėjimo dalykas kitoje civilinėje byloje. Šiuo atveju aplinkybė, ar su V. S. buvo pilnai atsiskaityta, bus įrodinėjimo dalykas byloje dėl restitucijos taikymo ar dėl atitinkamo sandorio pripažinimo negaliojančiu, kadangi jis (apeliantas) ir jo tėvas R. S., kaip velionės teisių perėmėjai, vienašališkai nutraukė pirkimo – pardavimo sutartį, dėl kurios įvykdymo nustatinėjamas juridinę reikšmę turintis faktas. Be to, jis ir jo tėvas, kaip paveldėtojai, turi teisę reikšti ieškinį dėl atitinkamos skolos priteisimo iš pareiškėjo, dėl ko atitinkamas faktas būtų nustatinėjamas kitoje civilinėje byloje. Atitinkamas faktas negalėjo būti nustatinėjamas ir dėl to, jog šį faktą galėjo patvirtinti V. S. paveldėtojai. Kadangi V. S. įpėdiniai atitinkamą faktą atsisakė patvirtinti, todėl pareiškėjas tai turėjo įrodinėti ieškininės teisenos tvarka, įpėdinius į bylą traukdamas atsakovais. Teigia, jog teismas nustatė faktą, kad yra atsiskaityta pagal pirkimo – pardavimo sutartį, kuri teismo sprendimo priėmimo metu jau buvo nutraukta, todėl atitinkamas teismo nustatytas faktas dėl nutrauktos sutarties neturės jokios juridinės reikšmės. Taip pat teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, nes vieno iš svarbiausių liudytojų – V. J. J. parodymai buvo gauti ne teismo posėdžio metu bei jai neprisiekus teismo posėdyje. Priešingai nei konstatavo teismas, jei gydytojas būtų leidęs išvykti iš ligoninės, jis privalėjo apie tai padaryti įrašą V. S. ligos istorijoje. Tam, kad įrodyti, jog V. S. nebuvo išvykusi iš ligoninės, prašo teismo išreikalauti V. S. ligos istoriją.

5Atsiliepimu į suinteresuoto asmens apeliacinį skundą pareiškėjas prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad šiuo atveju reikia remtis CPK 443 str. 7 d., kurioje nustatyta, jog šiame skyriuje nurodytas bylas teismas išnagrinėja ypatingąja teisena, neatsižvelgdamas į tai, ar nagrinėjimo metu kyla ginčas dėl teisės. Nors apeliantas nurodo apie savo teisę reikšti ieškinį, tačiau jokio ieškinio nėra pateikęs. Teismas priėmė pagrįstą sprendimą, įvertinęs visus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą.

6Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).

7CPK 320 str. nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti priimto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus tam tikras išimtis, nurodytas CPK 320 str. 2 d. ir 329 str.

8Šioje byloje pagrindinis apeliacijos nagrinėjimo dalykas yra klausimas, ar pirmosios instancijos teismas teisingai taikė CPK normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo (CPK 442 str. 1 p.) bylų nagrinėjimo ypatybes (CPK 443 str. 7 d.) bei įrodymų vertinimą ypatingąja teisena nagrinėjamose bylose.

9Pagal CPK 445 str., teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridinis; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali gauti kitokia, t. y. ne teismo, tvarka dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Šios įstatymo nuostatos yra imperatyviosios, todėl, kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepriklauso teismo kompetencijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011; kt.). Bylas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo teismai nagrinėja ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 str. 1 p.).

10Pareiškėjas E. K. prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pagal 1999-12-10 pirkimo - pardavimo sutartį už įsigytą žemė sklypą, unikalus numeris ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), adresu ( - ), jis su pardavėja V. S. yra pilnai atsiskaitęs, siekia, jo teigimu, apginti savo pažeistas teises ir prašomo nustatyti juridinio fakto pagrindu panaikinti įrašą apie įsiskolinimą VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registre. Apeliaciniame skunde suinteresuotas asmuo Ž. S. kelia klausimą, ar pareiškėjo prašymas nagrinėtinas ypatingosios teisenos tvarka, nes, jo teigimu, ypatingosios teisenos tvarka negali būti nustatomi kaip juridinę reikšmę turintys faktai, kurie yra arba turi būti įrodinėjimo dalykas kitoje civilinėje byloje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjas E. K. turėjo teisę kreiptis į teismą dėl tokio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nes CPK 444 str. 2 d. 9 p. kaip tik tą nustato (teismas nagrinėja bylas dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos). Be to, įgyvendinant proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principą (CPK 7 str.), pagal CPK 443 str. 7 d. teismas ypatingosios teisenos tvarka nagrinėtinas bylas išnagrinėja ypatingąja teisena, neatsižvelgdamas į tai, ar nagrinėjimo metu kyla ginčas dėl teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apelianto argumentą, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priėmęs pareiškėjo prašymą, pagrįstai jį išnagrinėjo ypatingosios teisenos tvarka, neatsižvelgdamas, kad nagrinėjimo metu kilo ginčas dėl teisės (CPK 443 str. 7 d.). Esant taip toli pažengusiam procesui, atsižvelgiant į bylos medžiagą, teismo nustatytas faktines aplinkybes, kitokia išvada neatitiktų pirmiau išvardytų principų ir teismo praktikos šiuo klausimu.

11Apeliantas, nesutikdamas su teismo sprendimu tenkinti pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad E. K. yra V. S. sumokėjęs visą sutartą žemė sklypo kainą (1 200 Lt), nurodo, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 185 str.), netinkamai vertino vieno iš svarbiausių liudytojų – V. J. J. parodymus.

12Teismas pažymi, jog įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Pagal CPK 176 str. 1 d., faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu, juos ištyrus ir įvertinus, susiformuoja teismo įsitikinimas fakto buvimu. Kadangi ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios, pažymėtina, kad teismo atliekamas įrodymų vertinimas ypatingosios teisenos bylose turi atitikti šių bylų specifiką, kuri lemia aktyvų teismo vaidmenį. Nors ypatingosios teisenos bylose dalyvaujantys asmenys neatleidžiami nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti (CPK 12 str., 42 str. 4 d., 135 str. 2 d., 178 str., 226 str., 447 str. 3 p.), tačiau pagal CPK 443 str. 8 d. teismas, ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjantis bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės.

13Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į ypatingosios teisenos esmę ir jai galiojančius principus, įvertinęs CPK įtvirtintą ypatingosios teisenos bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimo teisinį reglamentavimą, iš esmės sutinka su apelianto nurodymu dėl įrodymų vertinimo ir pažymi, jog pareiškėjas turi pareigą surinkti ir pateikti į bylą tokius įrodymus, kurių visuma nekeltų abejonių dėl prašomo nustatyti fakto buvimo, kadangi pareiškėjas yra suinteresuotas nustatyti jam teisines pasekmes sukeliantį juridinę reikšmę turintį faktą. Konstatuotina, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo įstatyme ir kasacinio teismo praktikoje formuojamų įrodymų vertinimo taisyklių bei principų, neatsižvelgė į ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamų bylų specifiką. Iš apskųsto teismo procesinio sprendimo turinio matyti, kad teismas, spręsdamas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nepakankamai išsamiai analizavo byloje šalių pateiktus rašytinius įrodymus, nepašalino visų abejonių dėl liudytojų paaiškinimų, nesuteikė proceso dalyviams visiems liudytojams užduoti klausimus, byloje nėra duomenų kas ir kokiu pagrindu pateikė liudytojos V. J. J. paaiškinimus.

14Sutarties sudarymo metu galiojo 1964 m. Civilinio kodekso 255 str. (sutarties dėl žemės sklypo pirkimo – pardavimo metu) nuostatos. Tarp V. J. J., veikiančios už V. S., ir E. K. 1999-12-10 sudarytoje sutartyje buvo susitarta, kad pareiškėjas iki 2000-03-01 turi sumokėti likusią 500 litų sumą už žemės sklypą. Pareiškėjas tam, kad tinkamai įforminti vėlesnį sumos sumokėjimą, nesielgė kaip apdairus ir rūpestingas asmuo. Net iki pat V. S. mirties ( - ) nepasirūpino dėl tinkamo atsiskaitymo pagal sutartį, o jei ir laikė, jog yra atsiskaitęs, įrodymą turėjo pristatyti notarei, kuri patvirtina pinigų sumokėjimą ir kurį pirkėjas turi pristatyti Registro įmonei dėl įrašo apie skolą panaikinimo. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 str., Nekilnojamojo turto registre įregistruota daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą išregistruojama, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas; Nekilnojamojo turto registre įregistruotas juridinis faktas išregistruojamas, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad juridinis faktas pasibaigė. Įregistruoti juridiniai faktai, susiję su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinėmis teisėmis į juos ir šių teisių suvaržymais, išregistruojami atitinkamo nekilnojamojo daikto registro įraše panaikinant žymą; žyma apie sudarytą sandorį ar priimtą sprendimą, kurio pagrindu keičiasi nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą turėtojas, panaikinama, kai nekilnojamojo turto registre įregistruojama asmens nuosavybės teisė, atsiradusi tuo pačiu teisiniu pagrindu kaip ir žyma. Tokias įstatyme įtvirtintas taisykles pareiškėjui turėjo išaiškinti notarė. Šioje byloje notarė, tvirtinusi 1999-12-10 žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, net nebuvo apklausta. Teismas sutinka, kad įstatymas nedraudžia sandorius sudarinėti per atstovą, tačiau nagrinėjamoje byloje, ką nurodo ir apeliantas, abejonių kelia V. S. dalyvavimas pas notarę pasirašant sutartį. Visų pirma, liudytoja V. J. J. savo paaiškinimuose nurodo, kad dėl antrosios sutartyje numatytos sumos – 500 Lt mokėjimo nieko nežino, nes kartą paklausus V. S., ar skola grąžinta jai nežinant, V. S. atsakė: „Tu jau nesirūpink, ar tai mes patys susitarsim, ar susitvarkysim“ (b. l. 85). Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas sprendime iškreipia liudytojos V. J. J. parodymus, neva V. J. J. patvirtino, kad dėl likusios pagal sutartį sutartos pinigų sumos dalies – 500 Lt jai nereikia rūpintis. Be to, nelogiška, jeigu jau pas notarę kartu buvo ir V. S., ir V. J. J., kad pastaroji galėjo nematyti dėl galutinio atsiskaitymo, kai, pareiškėjo aiškinimu, 500 Lt V. S. padavė A. K. tik išėjus iš notarės kontoros. Taip pat sutiktina su apeliantu, jog šiuo atveju nėra nustatyta jokių aplinkybių, kurios patvirtintų, kad liudytoja V. J. J. negalėjo ar buvo sudėtinga ją apklausti teismo posėdyje. Teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų rinkimo tvarką. CPK 183 str. 2 d. įtvirtinta, kad visus pasiūlymus dėl įrodymų tyrimo tvarkos dalyvaujantys byloje asmenys pateikia raštu arba žodžiu nagrinėjimo teisme metu ir tik įstatymų numatytais atvejais įrodymai gali būti tiriami dalyvaujantiems byloje asmenims nedalyvaujant. Kaip matyti, teismui pateikti liudytojos V. J. J. parodymai (b. l. 83-86), tačiau neaišku nei kas juos atsiuntė, nei kur liudytoja apklausta ir pan. Šiuo atveju iš esmės nėra pateisinamų priežasčių ir neaišku, kodėl nebuvo įvykdyta Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-03-20 nutartis atvesdinti J. V. J.. Pirmosios instancijos teismui liudytoja pateikė pažymą, kad ji serga, tačiau, kaip nurodo ir teismas, ji į sveikatos įstaigą kreipėsi dėl bendro pobūdžio nusiskundimų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas privalėjo užklausti UAB „Sargėnų sveikatos centras“, ar liga pacientei V. J. J. kliudo atvykti į teismą. Tačiau jei liudytoja negali atvykti į teismą, neaišku, kokiu būdu ji davė parodymus notarei B. G.. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog byloje privalu apklausti tiek V. J. J., tiek notarę N. K. tam, kad išsiaiškinti bylai reikšmingas aplinkybes, pašalinti neatitikimus dėl liudytojų ir šalių parodymų, tam, kad suinteresuoti asmenys galėtų jiems užduoti klausimus ir t. t.

15Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, nes, nustatydamas bylai reikšmingas aplinkybes, įstatymo nustatyta tvarka neapklausė liudytojų, netinkamai rinko įrodymus, neatskleidė bylos esmės, taip pat pažeidė CPK 443 str. 8 d., nes nesiėmė visų būtinų priemonių, kad būtų išaiškintos visos reikšmingos bylai aplinkybės, ir dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.). Kadangi byla grąžinama nagrinėti iš naujo visa apimtimi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl kitų apelianto skunde nurodytų argumentų plačiau nepasisako.

16Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 329 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

17Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ryšiai