Byla 2S-994-302/2015

Dėl taikos sutarties patvirtinimo vykdomosios bylose, suinteresuoti asmenys UAB „ATI Group“, BKU „Vilniaus taupomoji kasa“

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Romualda Janovičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto UAB „ATI Group“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutarties, civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio R. V. pareiškimą dėl taikos sutarties patvirtinimo vykdomosios bylose, suinteresuoti asmenys UAB „ATI Group“, BKU „Vilniaus taupomoji kasa“, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Pareiškėjas antstolis R. V. pateikė teismui pareiškimą dėl taikos sutarties patvirtinimo, kuriame antstolis nurodė, jog antstolių kontoroje vykdomi Vilniaus miesto 3 notarų biuro 2013-05-10 išduotas vykdomasis dokumentas Nr. TVP-2395 dėl 156 863,56 Lt bei 7 procentų dydžio metinių palūkanų išieškojimo, 2013-07-23 išduotas vykdomasis dokumentas Nr. TVP-3615 dėl 148 383,77 Lt bei 7 procentų dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko UAB „ATI Group“ išieškotojo BKU Vilniaus taupomoji kasa naudai. Išieškotojas BKU Vilniaus taupomoji kasa ir skolininkas UAB „ATI Group“ vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983-6.986 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 595 straipsniu, sudarė taikos sutartį vykdymo procese ir prašo ją patvirtinti, o vykdomąją bylą nutraukti.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartimi pareiškėjo prašymą atmetė; atsisakė tvirtinti 2014-07-18 šalių BKU Vilniaus taupomosios kasos ir UAB „ATI Group“ sudarytą taikos sutartį vykdomosiose bylose Nr. 0128/13/02090 ir Nr. 0128/13/01034. Teismas iš į bylą pateiktų įrodymų nustatė, jog pagal sutartinės hipotekos lakšto sandorį skolininko UAB „ATI Group“ skolinių įsipareigojimų pagal 2012-05-24 paskolos sutartį Nr. 12-00174 su visais jos sąlygų pakeitimais ir papildymais BKU Vilniaus taupomoji kasa vykdymas buvo užtikrintas M. B. priklausančiu žemės sklypu, esančiu ( - ), E. B. priklausančiu žemės sklypu, esančiu ( - ) ir I. V. priklausančiu žemės sklypu ir sodo pastatu, esančiais ( - ). Teismas taip pat nustatė, kad skolos išieškojimas iš įkaito davėjams M. B. ir E. B. priklausiusio kreditoriaus BKU Vilniaus taupomosios kasos naudai įkeisto turto jau įvykdytas, tačiau į I. V. priklausantį kreditoriaus BKU Vilniaus taupomosios kasos naudai įkeistą turtą išieškojimas nors ir buvo nukreiptas, buvo atšauktas. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog įkaito davėja I. V. vykdymo procese turi tokias pačias procesines teises, kaip ir skolininkas, tarp jų teisę sudaryti taikos sutartį, todėl taikos sutartį turi pasirašyti visos vykdymo proceso šalys, tarp jų ir įkaito davėja I. V.. Be to, pažymėjo, jog pateiktoje tvirtinti 2014-07-18 taikos sutartyje apskritai nieko nekalbama, kokia yra išieškotojo BKU Vilniaus taupomosios kasos valia dėl žemės sklypo ir sodo pastato, esančių ( - ), unikalūs Nr. ( - ), ( - ), hipotekos. Teismas įvertinęs išieškotojo statusą (bankrutuojanti įmonė), sprendė, jog toks hipotekos atsisakymas, kelia pagrįstas abejones dėl jos atitikimo bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių, kurių naudai privalo veikti paskirtas bankroto administratorius, interesams.

6III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7Apeliantas UAB „ATI Group“ pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutarties ir prašo panaikinti skundžiamą nutartį bei klausimą išspręsti iš esmės. Nurodo, kad teismas nustatęs, jog pateiktoje tvirtinti 2014-07-18 taikos sutartyje nieko nekalbama, kokia yra išieškotojo valia dėl hipotekos, kuria užtikrintas pagrindinės prievolės įvykdymas, padarė nepagrįstą išvadą, jog bankrutuojanti kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ atsisako jos naudai suteiktos hipotekos. Vienas iš hipotekos pasibaigimo pagrindų pagal civilinį kodeksą yra skolinio įsipareigojimo įvykdymas. CK 4.197 straipsnyje, reglamentuojančiame hipotekos pabaigos pagrindus, nėra numatyta, jog vykdomosios bylos nutraukimas išieškotojui ir skolininkui sudarius taikos sutartį ir teismui ją patvirtinus, hipoteka pasibaigs. Taip pat, joks kitas įstatymas nenumato tokio hipotekos pabaigos pagrindo. Vykdomosios bylos nutraukimas, šalims sudarius taikos sutartį, neišlaisvina įkeisto daikto iš hipotekos, nepaisant to, jog vykdomąją bylą nutraukus, visos vykdymo priemonės, kurių ėmėsi antstolis, antstolio patvarkymu panaikinamos. Teismas nenurodė jokios teisės normos kuria, remiantis taikos sutarties patvirtinimas ir vykdomosios bylos nutraukimas CPK 629 str. 1 d. 2 p. numatytu pagrindu laikytinas ar prilyginamas išieškotojo hipotekos atsisakymui. Byloje nėra jokių duomenų, kad kreditorius atsisako ar ketina atsisakyti hipotekos, todėl skundžiamos nutarties išvada, jog bankrutuojanti kredito unija atsisako jos naudai suteiktos hipotekos yra nepagrįsta nei faktinėmis, nei teisės normomis. Pateikta taikos sutartimi fiksuojama esama skola bei išdėstoma šios prievolės įvykdymo tvarka, todėl taikos sutarties patvirtinimas leistų kreditoriui greičiau gauti prievolės įvykdymą ir tokiu būdu būtų užtikrinti bankrutuojančios įmonės interesai, o įkaito davėjui leistų išlaikyti ir apsaugoti turtą nuo priverstinio išieškojimo.

8Išieškotojas bankrutuojanti kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ atsiliepimo į atskirąjį skundą per teismo nustatytą terminą nepateikė.

9IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10Atskirasis skundas atmestinas.

11Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

12Bylos duomenimis bei iš teismui pateiktos tvirtinti 2014-07-18 taikos sutarties matyti, kad BKU Vilniaus taupomoji kasa ir UAB „ATI Group“ pateikta taikos sutartimi siekia baigti dvi vykdomąsias bylas Nr. 0128/13/01034, 0128/13/02090, iš kurių vienoje antstoliui yra pateiktas vykdyti 2013-07-12 vykdomasis įrašas Nr. TPV-3615 siūlant pagal šį vykdomąjį įrašą priverstinai išieškoti hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo sumą arba nesumokėtos skolos dalį su priklausančiomis palūkanomis iš UAB „ATI Group“ pagal 2012-05-28 sutartinės hipotekos lakšto sandorį, hipotekos identifikavimo kodas 01120120008486, reg. Nr. 3458 (įkaito davėjai M. B., E. B. ir I. V., kurie yra subsidiariai atsakingi su skolininku).

13Pirmosios instancijos teismas atsisakydamas tvirtinti šalių pateiktą taikos sutartį nurodė, jog taikos sutartį privalo pasirašyti ir įkaito davėja I. V., kadangi nukreipus išieškojimą į jos išieškotojui įkeistą turtą, 2014-07-21 patvarkymu turto varžytynės buvo atšauktos; toks hipotekos atsisakymas, įvertinus išieškotojo statusą- bankrutuojanti įmonė, turi būti pagrįstas ir motyvuotas, mat hipoteka pagal savo prasmę suteikia kreditoriui pirmenybės teisę prieš kitus kreditorius išieškoti skolą greitesniu būdu iš įkaito davėjų, o taikos sutartyje išieškotojas visiškai neišreiškė valios dėl hipotekos likimo; ši taikos sutartis kelianti pagrįstų abejonių dėl jos atitikimo bankrutuojančio išieškotojo ir jo kreditorių, kurių naudai privalo veikti paskirtas bankroto administratorius, interesams.

14Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas taikos sutarties sampratą (CK 6.983 straipsnis), yra konstatavęs, kad taikos sutartis – tai šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010). Procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo, kuris šalims suteikia teisę disponuoti tiek ginčo objektu, t. y. pareikštais materialinio teisinio pobūdžio reikalavimais, tiek procesinėmis priemonėmis, išraiškų. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas (CK 6.156 straipsnis). Šalys gali pasirinkti, kokias tarpusavio nuolaidas taikys, kokiu būdu ir apimtimi išspręs kilusį teisminį ginčą, taip pat kurioje proceso stadijoje tai padarys (CPK 140 straipsnio 3 dalis). Vis dėlto, dispozityvumo principas ir iš jo kylanti šalių laisvė susitarti dėl taikos sutarties sąlygų nėra absoliuti. Šalių veiksmus kontroliuojantis teismas netvirtina taikos sutarties, jei byloje nustatomi CPK 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti pagrindai, t. y. bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais turi įvertinti šalių pasiektos taikos sutarties sąlygų atitiktį imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui. Teismas neturi atsisakyti tvirtinti šalių taikos sutarties, jeigu materialiojoje teisėje tų šalių teisės nevaržomos ir tokia sutartis nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apskrities viršininko administracija v. R. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-72/2009; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „FlyLAL-Lithuania Airlines“ ir kt. v. VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas, bylos Nr. 3K-3-247/2010; kt.).

15Nagrinėjamu atveju išieškotojas bankrutuojanti kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ ir skolininkas UAB „ATI Group“ 2014-07-18 pasirašė taikos sutartį, kuria susitarė užbaigti šalių ginčus ir išspręsti skolininko įsipareigojimus vykdomosios bylose Nr. 0128/13/02090 bei Nr. 0128/13/01034 dėl 2012-05-24 paskolos pagal sutartį Nr. 12-00174 EUR išieškojimo, t.y. šalys susitarė, jog skolininkas įsipareigoja Taikos sutarties 6 punkte nustatytą galutinę sumą ( 30 328,88 Eur) grąžinti per 6 mėnesius nuo LR CPK 140 str. 3 d. numatytos teismo nutarties patvirtinti taikos sutartį įsigaliojimo mokėdamas vienodo dydžio periodines įmokas kiekvieną mėnesinį laikotarpį. Apeliacinės instancijos teismas išanalizavęs pateiktos taikos sutarties turinį, apelianto argumentus bei įvertinęs susiklosčiusios situacijos aplinkybes, visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog ši šalių sudaryta taikos sutartis galimai neatitinka išieškotojo- bankrutuojančios įmonės bei jos kreditorių interesams.

16Kaip jau minėta aukščiau, pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pagal 2012-05-28 sutartinės hipotekos lakšto sandorį skolininko UAB „ATI Group“ skolinių įsipareigojimų pagal 2012-05-24 paskolos sutartį Nr. 12-00174 su visais jos sąlygų pakeitimais ir papildymais BKU Vilniaus taupomoji kasa vykdymas buvo užtikrintas M. B. priklausančiu žemės sklypu, esančiu ( - ), unikalus Nr. ( - ), E. B. priklausančiu žemės sklypu, esančiu ( - ), unikalus Nr. ( - ), ir I. V. priklausančiu žemės sklypu ir sodo pastatu, esančiais ( - ), unikalūs Nr. ( - ), ( - ). Skolos išieškojimas iš įkaito davėjams M. B. ir E. B. priklausiusį kreditoriaus BKU Vilniaus taupomosios kasos naudai įkeistą turtą jau įvykdytas: 2014-05-15 turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktais žemės sklypai, esantys ( - ), unikalūs Nr. Nr. ( - ), ( - ), po 15300 Lt parduoti E. B. ir M. B. pasiūlytiems pirkėjams, tačiau į I. V. priklausantį kreditoriaus BKU Vilniaus taupomosios kasos naudai įkeistą turtą išieškojimas nors ir buvo nukreiptas, tačiau 2014-07-21 patvarkymu šio jai priklausančio turto varžytynės buvo sustabdytos. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, t.y. jog vykdymo procese dalyvauja ne tik skolininkas UAB „ATI Group“, išieškotojas BKU „Vilniaus taupomoji kasa“, bet ir įkaito davėja I. V., taip pat į įstatymo reglamentavimą, jog jeigu išieškoma iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto turto ir įkaito davėjas nėra skolininkas, tai toks įkaito davėjas vykdant išieškojimą iš įkeisto turto turi tokias pačias procesines teises kaip ir skolininkas (LR CPK 745 str. 2 d.), tarp jų ir teisę sudaryti taikos sutartį (LR CPK 643 str. 7 p.), nustačius, jog įkaito davėjas ir skolininkas vykdymo procese yra ne tas pats asmuo, darytina išvada, jog šiuo konkrečiu atveju taikos sutartį turėjo pasirašyti visos vykdymo šalys, tarp jų ir įkaito davėja I. V.. Todėl, apelianto argumentai dėl to, jog įkaito davėjo parašas taikos sutartyje nėra būtinas, atmestinas kaip nepagrįstas.

17Kaip teisingai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, pateiktoje 2014-07-18 tvirtinti taikos sutartyje apskritai nieko nepasisakyta dėl likusio hipoteka įkeisto turto, nuosavybės teise priklausančio įkaito davėjai I. V., žemės sklypo ir sodo pastato, esančių ( - ). Nors apeliantas pateikęs skundą nurodo, jog šalims sudarius taikos sutartį, neišlaisvina įkeisto daikto iš hipotekos, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigia, jog išieškotojas atsisakė hipotekos, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto argumentais nesutinka. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus draudžiama (LR CPK 586 str. 1-2 d.). Kaip jau minėta įstatymas nedraudžia vykdymo proceso metu sudaryti taikos sutartį (LR CPK 595 str.), ko pasėkoje teismui ją patvirtinus vykdomoji byla nutraukiama (LR CPK 629 str. 1 d. 2 p.) Vykdomąją bylą nutraukus, visos vykdymo priemonės, kurių ėmėsi antstolis, antstolio patvarkymu panaikinamos, o nutraukta vykdomoji byla negali būti pradedama iš naujo (LR CPK 629 str. 2 d., 3 d.). Bylos duomenimis nustatyta, jog taikos sutartimi siekiama užbaigti dvi vykdomąsias bylas, iš kurių vienoje antstoliui yra pateiktas vykdyti 2013-07-12 vykdomasis įrašas Nr. TPV-3615 siūlant pagal šį vykdomąjį įrašą priverstinai išieškoti hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo sumą arba nesumokėtos skolos dalį su priklausančiomis palūkanomis iš UAB „ATI Group“ pagal 2012-05-28 sutartinės hipotekos lakšto sandorį. Būtent šio vykdomojo įrašo pagrindu buvo pradėti vykdymo veiksmai. Šalims sudarius, o teismui patvirtinus taikos sutartį, vykdomoji byla, kuri buvo pradėta minėto dokumento pagrindu, būtų nutraukta (LR CPK 629 str. 1 d. 2 p.), o patvirtinta taikos sutartis įgytų šalims privalomo galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (CK 6.985 str.). Kaip jau minėta įstatymas draudžia nutraukus vykdomąją bylą pradėti ją iš naujo, kas atitinkamai reiškia, jog pakartotinai pateikti vykdomąjį įrašą, pvz. skolininkui nevykdant taikos sutartyje prisiimtų prievolių, išieškotojas nebeturės galimybės. Pažymėtina, jog nors šalių sudaryta taikos sutartis taipogi yra priverstinai vykdytinas dokumentas, tačiau vykdymo veiksmai šio dokumento pagrindu, galėtų būti pradėti tik skolininko UAB „ATI Group“ atžvilgiu. Apeliacinės instancijos teismas paaiškina, jog įstatymas nedraudžia nepaisant priverstinio skolos išieškojimo, su skolininku aptarti kitus skolos grąžinimo būdus. Tačiau nagrinėjamu atveju įvertinus tai, jog išieškojimas vykdomas jau daugiau negu metus laiko, taip pat tai, jog išieškotojas yra bankrutuojanti įmonė, turinti nemažai kreditorių, kurie turi teisę į savo reikalavimų patenkinimą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog kreditoriams visgi turi išlikti hipotekos teisė į objektą, kol skolininkas atsiskaitys su bankrutuojančia įmone. Pažymėtina, kad teismas turi ginti ne tik sutarties šalių: skolininko ar išieškotojo interesus, tačiau taip pat privalo užtikrinti, jog tvirtinama taikos sutartis nepažeistų kitų asmenų interesų. Be to, šiuo konkrečiu atveju atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog hipoteka suteikia šios daiktinės teisės turėtojui teisę patenkinti hipoteka užtikrintą reikalavimą iš hipotekos objekto vertės pirmiau už kitus skolininko kreditorius (LR CK 4.170 str. 3 d.). Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias taikos sutarties patvirtinimą, todėl priėmė pagrįstą ir teisingą nutartį, kurios naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

18Be to, pažymėtina ir tai, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis ivilinėje bylojeNr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas pagrindžiančiais nutarties motyvais.

19Teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

20Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.