Byla 2-1652-892/2011

1Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Ieva Pluirienė, sekretoriaujant Aurelijai Jucevičiūtei dalyvaujant ieškovei E. L. atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vyriausybės atstovei Eglei Izokaitytei atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei Rūtai Čiuladaitei viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. L. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

2Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad 2010-05-05 Vilniaus mieste, Nemenčinės plente (apytiksliai nuo ( - ) kelio kilometro) šalia autobusų stotelės „( - )“ įvyko eismo įvykis, kurio metu ieškovės vairuojamas automobilis VW PASSAT(3B), valst. Nr. ( - ) susidūrė su į važiuojamąją dalį staiga išbėgusia stirna. Ieškovė teigė, kad jos vairuojamas automobilis važiavo leistinu greičiu, stirna į kelią išbėgo staiga, todėl ieškovė neturėjo galimybės saugiai išvengti susidūrimo su išbėgusiu gyvūnu stabdydama ar manevruodama. Nurodė, kad dėl susidūrimu su gyvūnu dėl automobilio apgadinimo patyrė 7190,29 Lt žalos, už eksperto suteiktas paslaugas atliekant automobilio atkuriamojo (remonto) vertės nustatymą sumokėjo 250 Lt. Teigė, kad atsakovė Lietuvos valstybė kaip laukinės gyvūnijos savininkė turi pareigą rūpintis, kad laukiniai gyvūnai nepadarytų žalos, atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija kaip kelio atkarpos, kuriame įvyko eismo įvykis, valdytoja, pagal LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11 str. 7 d. 3-5 punktus turi pareigą užtikrinti, kad pavojingose vietose būtų įrengtos atitinkamos techninės eismo organizavimo priemonės tol, kol šios kliūtys bus panaikintos, privalo tobulinti eismo organizavimą. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos kaip kelio savininkės neteisėti veiksmai pasireiškė neveikimu, tai yra neatlikimu norminių aktų nustatytų veiksmų, turinčių užtikrinti saugų eismą – įspėjamųjų kelio ženklų neįrengimu, netinkamu kelio ženklinimu, vietos tinklų ar gyvūnų praginos neįrengimu. Teigė, kad kelio ruože, kuriame įvyko eismo įvykis, susidūrimų su laukiniais gyvūnais, netikėtai išbėgusiais į kelią įvykdavo pakankamai dažnai, todėl atsakovai privalėjo imtis atitinkamų veiksmų, kurie užkirstų kelią tokių įvykių atsiradimui ar maksimaliai sumažintų jų atsiradimo tikimybę. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų 7440,29 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

3Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Teigė, kad ieškovė netinkamai taiko deliktinės atsakomybės normas. Ieškinyje nurodytas teiginys, kad atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija neatliko teisės aktais nustatytų veiksmų, turinčių užtikrinti saugų eismą, nepagrįstas jokiais įrodymais, be to, nėra konkrečiai nurodyta, kokius teisės aktus savivaldybė pažeidė, tai yra kokios konkrečios pareigos neatliko. Neaišku, kodėl ir kokiu dokumentų pagrindu ieškovė teigia, kad eismo įvykio vietoje yra nusistovėjęs gyvūnų migracijos takas, tokių duomenų Vyriausybė neturi. Ieškovės teiginys, kad valstybė kaip rūpestingas ir apdairus laukinės gyvūnijos savininkas privalo imtis pakankamų ir būtinų priemonių bei reaguoti į tai, jog laukiniai gyvūnai nuolat kelią grėsmę ir padaro žalos transporto priemonės tame kelio ruože, nepagrįsta teisine ir faktine prasme, nes tariami valstybės teisės aktų pažeidimai, nenurodant konkrečios normos yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais įrodymais. Teigė, kad valstybės atsakomybei dėl laukinės gyvūnijos padarytos žalos kilti turi būti įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, kaltė, priežastinis ryšys bei žala. Ieškovė, teigdama, kad valstybė elgėsi aplaidžiai ir neatidžiai, turi būti įrodyta, kokių konkrečių veiksmų valstybė neatliko ir kokius teisės aktus pažeidė bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus, tuo tarpu byloje nėra įrodymų, kad Vilniaus rajone stirnų populiacija buvo valdoma netinkamai, pažeidžiant medžioklę reglamentuojančius teisės aktus ir, kad buvo koks nors valstybės neveikimas, tai yra teisės norminiuose aktuose nurodytų pareigų neatlikimas. Teigė, kad stirnų populiacija Vilniaus rajone nėra didelė, joms nėra būdinga gyvenamoji aplinka miestas, mokslininkų nuomone, Lietuvoje stirnų sezoninės migracijos nevyksta, todėl gegužės mėnesio dėsningo jų pasirodymo keliuose numatyti neįmanoma. Be to, analizuojant valstybės atsakomybę šioje byloje turi būti atsižvelgta į laukinių žvėrių kaip nuosavybės objekto specifiką ir ribotas savininko galimybes juos valdyti.

4Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad civilinei atsakomybe kilti byloje turi būti nustatytos visos jos sąlygos, nustatinėjant priežastinį ryšį būtina nustatyti, kad atsakovas turėjo teisinę pareigą, ją pažeidė ir dėl šios priežasties kilo žala arba tokiais veiksmais atsakovas padėjo žalai atsirasti ar padidėti. Nurodė, kad vairuotojui kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojui keliami didesni atsargumo ir atidumo reikalavimai, jis turi iš anksto numatyti galimas kliūtis kelyje, neviršyti leistino greičio, tuo tarpu neįrodyta, kad ieškovė neturėjo galimybių pamatyti gyvūną ir laiku imtis atsargumo priemonių. Teigė, kad valstybė kaip laukinės gyvūnijos savininkė atsako už laukinių gyvūnų padarytą žalą, Vilniaus savivaldybės administracijos atsakomybė galėtų atsirasti tik LR CK 6.271 str. 4 d. pagrindu, tai yra, jei valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip privalėjo veikti, tai yra atsakomybė vertintina tik saugaus eismo automobilių keliais kontekste. LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 str. 8 d. įtvirtintos savivaldybės administratoriaus priemonės užtikrinant saugumą vietinės reikšmės keliuose yra susijusios su bendrąja eismo dalyvių apsauga, tačiau neįtvirtina konkrečių pareigų kiekvieno eismo dalyvio atžvilgiu. Teigė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija neturi duomenų, jog kelio ruože, kuriame įvyko eismo įvykis, būtų dažni įvykiai dėl staigaus laukinių gyvūnų išbėgimo į kelią ar duomenų, kad šiame kelio ruože būtų gyvūnų migracijos keliai, ganyklos, jų maitinimosi plotai ar natūraliai nusistovėję laukinių gyvūnų takai, todėl Vilniaus miesto savivaldybė neturėjo pareigos šiame kelio ruože imtis papildomų atsargos priemonių, rengti specialaus kelio ženklinimo ar apsauginių atitvarų. Taigi, Vilniaus miesto savivaldybės administracija jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių ieškovei kilo žala, neatliko. Nurodė, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2010-05-05 pažymoje neatsispindi, kokie buvo transporto priemonės sugadinimai, tik įvardinta, kad sugadinta automobilio priekinė dalis, prie ieškinio pridėtoje UAB „Nepriklausomų ekspertų biuras“ vertinimo ataskaitoje išvardinti įvairūs reikalingi automobilio remonto darbai, tačiau tai neįrodo, kad nurodyti transporto priemonės pažeidimai atsirado būtent po susidūrimo su stirna vertinimo pažymoje nenurodyta apgadinimo aplinkybės, todėl nėra leistinu įrodymu apie realiai patirtą ieškovės žalą dėl eismo įvykio. Teigė, kad tarp ieškovės ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nėra susiklostę prievoliniai santykiai, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad praleistas prievolės įvykdymo terminas ir nėra pagrindo taikyti LR CK 6.210 str. Nurodė, kad ieškovė nepaaiškina, kada ir kokiu būdu pasireiškė bendri atsakovų Lietuvos Respublikos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmai, todėl ieškinio reikalavimai turi būti tikslinami nurodant, kiek reikalaujama atlyginti žalos iš kiekvieno atsakovo.

5Teismo posėdyje ieškovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad ekspertizės skyrimas žalos dydžiui nustatyti negalimas, nes automobilis yra parduotas, Kelių policijos buvo prašoma pateikti informaciją apie eismo įvykius, kurių metu automobiliai susidūrė su laukiniais gyvūnais, pažymoje atspindėti eismo įvykiai įvykę po 2010-05-05, turi teisinės reikšmės, nes įrodo, kad ir toliau nebuvo rūpinamasi eismo saugumu minėtame kelio ruože.

6Teismo posėdyje atsakovų atstovės su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, palaikė atsiliepimuose išdėstytus argumentus.

7Ieškinys netenkintinas.

8Bylos duomenimis nustatyta, kad 2010-05-05 Nemenčinės plente prie stotelės „( - )“ įvyko eismo įvykis, kuriuo metu buvo apgadintas ieškovei nuosavybės teise priklausantis automobilis VW Passat, valst. Nr. ( - ), eismo įvykis įvyko į važiuojamąją dalį išbėgus stirnai (b.l.9-11). 2010-05-05 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pažymoje nurodyta, kad minėto eismo įvykio metu buvo apgadinta automobilio priekinė dalis (b.l.10), UAB „Nepriklausomų autoekspertų biuro“ 2011-05-07 atliktoje kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitoje (pažymoje Nr. 2100513) nurodyta, kad transporto priemonės atkuriamoji (remonto) vertė įvertinus dalių nusidėvėjimą yra 7190,29 Lt su PVM (b.l.15). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos komunalinio ūkio departamento eismo organizavimo skyriaus 2010-10-07 rašte Nr. A51-21496 nurodyta, kad skyrius neturi duomenų apie įspėjamojo ženklo Nr. 131“ Laukiniai žvėrys“ 2010-05-05 buvimą Nemenčinės plente nuo kavinės „( - )“ iki viešojo transporto stotelės „( - )“ (b.l.32). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2010-09-17 pažymėjo Nr. 10-10-S-19931 nurodyta, kad Vilniaus apskrities policijos komisariato Kelių policijos valdybos duomenimis nuo 2010 m. sausio mėnesio iki rugsėjo 16 d. Vilniuje, Nemenčinės pl. (Vilniaus miesto ribose apytiksliai iki ( - ) km.) įvyko 8 eismo įvykiai, kurių metu transporto priemonės susidūrė su gyvūnais (b.l.33).

9Atsakomybės už gyvūnų padarytą žalą bendrasis reglamentavimas pateiktas CK 6.267 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laukinių žvėrių padaryta žala atlyginama įstatymų nustatyta tvarka. Tokia įstatymo nuostata reiškia, kad laukinio žvėries padaryta žala pagal įstatymą turi būti atlyginama. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB ,,If draudimas“ v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-138/2009, sprendžiant dėl atsakomybės už laukinio žvėries eismo įvykio metu padarytą žalą, konstatuota, kad šiuo atveju susiduriama su įstatymo spraga. Nagrinėjamu atveju žalos atsiradimo metu (2010-05-05) nei CK, nei Laukinės gyvūnijos, nei kituose įstatymuose nebuvo laukinių žvėrių eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo teisinio reglamentavimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, sprendžiant civilinės atsakomybės už laukinio žvėries eismo įvykio metu padarytą žalą klausimą, buvo pasirinktas įstatymo analogijos kelias – civilinės teisės nereglamentuotiems teisiniams santykiams taikomi panašius santykius reglamentuojantys civiliniai įstatymai (CK 1.8 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. nutartis ir 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimtos civilinėje byloje UAB ,,If draudimas“ v. Lietuvos Respublika, bylų Nr. 3K-3-138/2009 ir Nr. 3K-3-509/2009).

10Lietuvos Aukščiausas teismas 2011-07-21 nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-338/2011) išaiškino, kad pagal įstatymo analogiją ginčo santykiams taikytina CK 6.267 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad laukinių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas). Tačiau, atsižvelgiant į CK 1.8 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą draudimą taikyti pagal analogiją specialiąsias teisės normas, t. y. bendrųjų taisyklių išimtis nustatančias normas, CK 6.267 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas atsakomybės už naminių gyvūnų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvūnų padarytą žalą teisinis reglamentavimas (šios atsakomybės ypatybė yra ta, kad už nurodytų gyvūnų padarytą žalą savininkas (valdytojas) atsako be kaltės), sprendžiant dėl laukinio žvėries padarytos žalos atlyginimo, netaikoma šios teisės normos specialioji nuostata dėl atsakomybės be kaltės. Taigi CK 6.267 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už laukinio gyvūno padarytą žalą nagrinėjamos bylos atveju taikytina nustatant visas CK 6.246–6.249 straipsniuose įtvirtintas būtinąsias civilinei atsakomybei kilti sąlygas.

11Ieškovė teigė, kad atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad ji būdama kelio savininkė turi pareigą pagal LR Saugaus eismo keliais įstatymą užtikrinti, kad pavojingose vietose būtų įrengtos atitinkamos techninės eismo organizavimo priemonės tol, kol šios kliūtys bus panaikintos, tobulinti eismo organizavimą, atsižvelgiant į įvykių kelyje skaičių ir aplinkybes, jos neteisėtas neveikimas pasireiškė kelio ruože, kuriame įvyko eismo įvykis, įspėjamųjų ženklų neįrengimu, netinkamu kelio ženklinimu, vietos tinklų ar gyvūnų praginos neįrengimu. Atsakovas Lietuvos Respublika kaip laukinės gyvūnijos savininkas turi pareigą rūpintis, kad laukiniai gyvūnai nepadarytų žalos.

12Lietuvos Respublikoje galiojantys teisės aktai nenumato, kad keliai turi būti atitveriami atitvarais. Kelių atitvarai statomi vadovaujantis Lietuvos kelių ir projektavimo normatyviniais dokumentais, Lietuvos Respublikos standartais ir kitais statybos techniniais dokumentais. Kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ 380 punktas numato, kad vielos tinklo atitvarai statomi, numatomi greičio apribojimai, gyvūnų praginos ir kt. tik tose vietose, kur kelio trasa kerta nusistovėjusius gyvūnų migracijos takus, t. y. tas vietas, kuriomis pastoviai ar sezoniškai maitinimosi ar veisimosi tikslais juda atitinkamos rūšies gyvūnai. Tokių atitvarų paskirtis yra tiek apsaugoti žmones nuo gyvūnų daromos žalos, tiek apsaugoti gyvūnus nuo žmogaus veiklos. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad eismo įvykio vietoje kelio trasą kerta gyvūnų migracijos takas.

13Įspėjamieji kelio ženklai statomi vadovaujantis Kelio ženklų ir signalų konvencija, prie kurios yra prisijungusi ir Lietuva, bei Lietuvos standartu LST 1405:1995 „Kelio ženklų ir šviesoforų naudojimas“, kurio 3.2.28 punktas numato, kad ženklas „Laukiniai gyvūnai“ statomas prieš kelio ruožą, kuriame pasitaiko laukinių žvėrių. Teisės aktai nenumato kelio ruožo, kuriame pasitaiko laukinių žvėrių, sąvokos. Kelio ženklų ir signalų konvencija, priimta 1968 m. lapkričio 8 d. Vienoje, nustato (I priedo 15 punktas), kad kelio ženklas „Laukiniai žvėrys“ statomas tais atvejais, kai yra didelė tikimybė, kad per kelią gali eiti laukiniai žvėrys. Remiantis LR susisiekimo ministro įsakymu Nr. D1-11/3-3 „Dėl kelių techninio reglamentu KTR 1.10:2008 „Automobilių keliai“ kelio ženklai turi būti statomi parengtų ženklų išdėstymo schemą, įvertinus eismo įvykių pobūdį ir dažnumą (176 str., 180 p.). Taigi, įspėjamasis kelio ženklo reikalingumas nustatomas įvertinus konkretaus kelio ruožo savitumą, eismo įvykių periodiškumą ir kitas aplinkybes. Tam, kad nustatyti įspėjamojo kelio ženklo būtinumą atitinkamame kelio ruože, būtina atlikti tyrimą, tam tikrą laiką stebėti eismo situaciją, sąlygas. Pavieniai laukinių gyvūnų pasirodymai kelyje negali būti pagrindu statyti įspėjamąjį kelio ženklą, nes tokiu atveju nebūtų laikomasi tokių kelio ženklų sistemos, kadangi laukiniai gyvūnai atskirais atvejais gali pasirodyti bet kurioje vietoje.

14Teismas laiko, kad remiantis ieškovės į bylą pateiktais įrodymais, nėra pagrindo daryti išvadai, kad eismo įvykio metu buvo būtinos atitinkamos specialios priemonės eismo saugumui užtikrinti, t. y. būtinybė statyti atitinkamus įspėjamuosius ženklus. Sutiktina su atsakovo argumentais, kad Vilniaus apskrities policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2010-09-17 pažyma, kuria remiasi ieškovė nėra informatyvi, jame nurodyti duomenys apie eismo įvykius, kurių metu transporto priemonės susidūrė su gyvūnais nekonkretizuojant jų rūšies (laukiniais ar naminiais), tuo tarpu eismo įvykis įvyko miesto ribose, gyvenamojoje vietovėje, kurioje galimas dažnas naminių gyvūnų pasirodymas kelyje. Kita vertus, minėtoje pažymoje nurodytas eismo įvykių skaičius apima gan ilgą kelio ruožą (Vilniaus miesto ribose, apytiksliai iki 18 km.), nėra aišku, koks minėto kelio intensyvumas. Įvertintina ir tai, kad į minėtą pažymą įtraukti eismo įvykiai po 2010-05-05, tuo tarpu šioje byloje tiriamas atsakovo neteisėtas neveikimas iki 2010-05-05. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė kreipėsi į Vilniaus apskrities policijos komisariatą dėl informacijos pateikimo apie eismo įvykius dėl į važiuojamąją dalį išbėgusio laukinio gyvūno (b.l.58), vis dėlto, kaip matyti iš pačios pažymos, joje pateikti duomenis apie eismo įvykius dėl transporto priemonių susidūrimo su gyvūnais nenurodant jų rūšies, tikslesnės pažymos ieškovė nepateikė (LR CPK 178 str., b.l. 100). Dėl nurodyto, teismas laiko, kad remiantis minėta pažyma nėra galimybės objektyviai įvertinti kelio ruožo, kuriame įvyko eismo įvykis, avaringumo dėl transporto priemonių susidūrimo su laukiniais gyvūnais, o tuo pačiu konstatuoti atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės neteisėtus neveikimą.

15Byloje atsižvelgtina ir į tai, kad laukinė gyvūnija kaip nuosavybės teisės objektas yra savita, jai būdingas dinamiškumas, nes laisvėje esantys laukiniai gyvūnai keičia savo buvimo vietą, dėl to laukinės gyvūnijos, kaip visumos, valdymas ir disponavimas ja (kaip daiktu) yra neįmanomas (LR Konstitucinio teismo 2005-05-13 nutarimas). Teismas laiko, kad byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą teigti, jog atsakovas – Lietuvos Respublikos valstybė nesiėmė pakankamų priemonių konkrečių laikinių gyvūnų populiacijos kontroliavimui. Valstybė yra priėmusi Medžioklės įstatymą, numatantį laukinių gyvūnų populiacijos, tame tarpe ir stirnų, reguliavimo tvarką. Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jog stirnų populiacija eismo įvykio teritorijoje atsakovo ir jo įgaliotų institucijų buvo reguliuojama nepakankamai, neatitiko LR Laukinės gyvūnijos įstatymo, LR Medžioklės įstatymo, kitų įstatymų, visuomenės interesų ir pan. (CPK 178 str.). Sprendžiant dėl atsakovo veiksmų reguliuojant laukinių gyvūnų populiaciją, būtina įvertinti, kad valstybei tenka ir kita pozityvi pareiga – apsaugoti laukinę gyvūniją, reglamentuoti jos apsaugą, todėl taikomos priemonės neturi pažeisti derinamų skirtingų interesų balanso. Ieškovas neįrodinėjo, kad atsakovo nustatyta laukinių gyvūnų populiacijos kontroliavimo tvarka būtų prioritetiškai orientuota tik į gyvūnų apsaugą ir būtų santykinai pažeista pusiausvyra su kitais interesais – šiuo atveju saugumu keliuose. Įvertinus paminėtą bei aplinkybę, kad įvykis įvyko miesto teritorijoje, nors ir esant šalia kelio miško ruožui (administracinė byla Nr. AV2-2934), nesant byloje vienareikšmiškų duomenų apie eismo įvykių dėl transporto priemonių susidūrimo su laukiniais gyvūnais, teismas laiko, jog laukinių gyvūnų populiacijos reguliavimas yra pakankama priemonė tam, jog nagrinėjamu atveju būtų išvengta laukinio žvėries daromos žalos.

16Be to, įvertintina ir tai, kad laisvėje gyvenantys gyvūnai keičia savo buvimo vietą, jų migracijos pilnai kontroliuoti neįmanoma, darytina išvada, kad tiek atitvarai, tiek įspėjamieji kelio ženklai negali pilnai apsaugoti tiek žmogaus ir jo turto nuo gyvūnų, tiek gyvūnų nuo žmogaus daromos žalos, nes šios kliūtys gali tik apsunkinti laukinių žvėrių patekimą į gatves, gyvenamąsias zonas ir pan., tačiau negali tam visiškai užkirsti kelio. Todėl, kaip konstatuojama teismų praktikoje, kad ir tuo atveju, jeigu tokio ženklo neįrengimas būtų traktuotinas kaip atsakovo neteisėtas neveikimas, tai to nepakaktų teisiškai reikšmingam tokio neveikimo ir ieškovo nuostolių priežastiniam ryšiui konstatuoti (Vilniaus apygardos teismo 2011-02-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1307-345/2011, Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011-07-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2011).

17Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, ieškovei neįrodžius visų sąlygų, būtinų atsakovų civilinei atsakomybei kilti, ieškinys atmestinas (LR CK 6.246–6.249 str., CPK 178 str.).

18Iš ieškovės valstybės naudai priteistina 7,74 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (LR CPK 92 str., 93 str. 1 d.).

19Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK., teismas,-

Nutarė

20Ieškinį atmesti.

21Priteisti iš ieškovės E. L. 7,74 Lt (septynis Lt, 74 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

22Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Ieva Pluirienė, sekretoriaujant... 2. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad 2010-05-05 Vilniaus mieste,... 3. Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės,... 4. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime su ieškiniu... 5. Teismo posėdyje ieškovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė,... 6. Teismo posėdyje atsakovų atstovės su ieškiniu nesutiko, prašė jį... 7. Ieškinys netenkintinas. ... 8. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2010-05-05 Nemenčinės plente prie stotelės... 9. Atsakomybės už gyvūnų padarytą žalą bendrasis reglamentavimas pateiktas... 10. Lietuvos Aukščiausas teismas 2011-07-21 nutartyje (civilinė byla Nr.... 11. Ieškovė teigė, kad atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos... 12. Lietuvos Respublikoje galiojantys teisės aktai nenumato, kad keliai turi būti... 13. Įspėjamieji kelio ženklai statomi vadovaujantis Kelio ženklų ir signalų... 14. Teismas laiko, kad remiantis ieškovės į bylą pateiktais įrodymais, nėra... 15. Byloje atsižvelgtina ir į tai, kad laukinė gyvūnija kaip nuosavybės... 16. Be to, įvertintina ir tai, kad laisvėje gyvenantys gyvūnai keičia savo... 17. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, ieškovei neįrodžius visų sąlygų,... 18. Iš ieškovės valstybės naudai priteistina 7,74 Lt procesinių dokumentų... 19. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK., teismas,-... 20. Ieškinį atmesti.... 21. Priteisti iš ieškovės E. L. 7,74 Lt (septynis Lt, 74 ct) procesinių... 22. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...