Byla N-438-1316-12
Dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 9 d. nutarimo S. Ž. administracinio teisės pažeidimo byloje

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nukentėjusiojo S. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 9 d. nutarimo S. Ž. administracinio teisės pažeidimo byloje.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Prienų agentūros 2010 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. PR-225 AM038160 S. Ž. paskirta administracinė nuobauda – 4000 Lt. bauda už administracinio pažeidimo, numatyto Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ir ATPK) 621 straipsnio 2 dalyje, padarymą. Administracinė nuobauda paskirta už tai, kad S. Ž. vadovaujama UAB ,,Drūtas medis“, vykdydama miško kirtimo darbus S. Š. nuosavybės teise priklausančiame miške, savavališkai iškirto 15,501 kub. m. medienos, pažeisdama miško savininkui išduotą leidimą kirsti mišką.

5Administracinėn atsakomybėn traukiamas S. Ž. 2010 m. lapkričio 2 d. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Prienų agentūros vyriausiojo specialisto R. G. 2010 m. spalio 20 d. nutarimą Nr. PR-225 AM 038160. Nurodė, kad pažeidimo, už kurį nubaustas, nepadarė, miško savininkui S. Š. priklausančiame miške, esančiame Prienų rajone, Vyšniūnų kadastrinėje vietovėje (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), Popsių kaime, Prienų miškų urėdijoje, Verknės girininkijoje, 17 žalių pušų, kurių bendras tūris yra 15,501 kub. m., kirtimą, pažeidžiant 2010-08-27 S. Š. išduotą leidimą Serija A Nr.074708 kirsti mišką, vykdė nežinomi asmenys. Teigia, jog rangos sutarties pagrindu pasamdyti UAB „Skupynė“ pjūklininkai neteisėtų kirtimo darbų taip pat neatliko, joks nurodymas dėl leidime nenurodytų medžių pjovimo darbininkams nebuvo duotas. Pareigūnai nenustatė, kokie konkretūs asmenys atliko neteisėtą medžių kirtimą. Prašė skundą tenkinti, nutarimą panaikinti, bylą nutraukti.

6Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 10 d. nutartimi Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Prienų agentūros 2010 m. spalio 20 d. nutarimas Nr. PR-225 AM038160, kuriuo S. Ž. pagal ATPK 621 str. 2 d. paskirta administracinė nuobauda – 4000 Lt paliktas nepakeistas.

7Teismas nurodė, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė neteisėtai kirtus medžius (iš viso iškirsta 15,501 kub. m biologinei įvairovei svarbių ir sveikų pušų, neturint leidimo jas nukirsti) yra S. Š. nuosavybės teise priklausančiame miške, esančiame Prienų rajone, Vyšniūnų kadastrinėje vietovėje, (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), Popsių kaime, Prienų miškų urėdijoje, Verknės girininkijoje, 385 kvartalo 1:3 sklype, buvo įrodyta bylos duomenimis: liudytojos L. Č. parodymais, byloje esančiomis nuotraukomis, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu bei administracinio teisės pažeidimo protokolu. Iš bylos duomenų nustatė, kad miško savininkas S. Š. 2010 m. rugpjūčio 27 d. gavo leidimą Serija A Nr. 074708 miškui kirsti, o 2010 m. rugsėjo 17 d. jis pasirašė su UAB ,,Drūtas medis“ direktoriumi S. Ž. Vėjolaužų ir vėjavartų pirkimo-pardavimo sutartį Nr.10/09/03-1, kuria S. Ž. (pirkėjas) įsipareigojo nupirkti medieną bei, susipažinęs su leidimu kirsti mišką, atlikti vėjavartų ir vėjolaužų kirtimo darbus savo sąskaita. Teismas akcentavo, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. Ž., sudaręs sutartį su miško savininku S. Š., įgijo miško išteklių naudojimo teisę, prisiimdamas atsakomybę laikytis teises legalizuojančių pareigų. Taigi, šiuo atveju, jis sutarties pagrindu turėjo tinkamai vykdyti sutarties sąlygas, t. y. kirsti medžius leidimo pagrindu, laikydamasis miško kirtimo, sanitarinių, darbuotojų saugos taisyklių, tačiau neveikė taip, kaip privalėjo veikti, bei neužtikrino, kad jo vadovaujamos įmonės darbininkai kirstų medžius neviršydami leidime nurodytų dydžių. Pabrėžė, jog tokiais neteisėtais savo veiksmais, kvalifikuotais pagal ATPK 621 straipsnio 2 dalį, S. Ž. pažeidė Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 straipsnio 6 punkto bei Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų, 1997 m. liepos 24 d. patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 799, 20 punktų nuostatas.

8II.

92011 m. balandžio 1 d. administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo S. Ž. kreipėsi su prašymu į Alytaus RAAD Prienų agentūrą dėl proceso atnaujinimo administracinio teisės pažeidimo byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

102011 m. birželio 28 d. Alytaus RAAD Prienų agentūra sprendimu Nr. PER-S-1 atsisakė procesą atnaujinti.

112011 m. rugpjūčio 26 d. Alytaus RAAD sprendimu Nr. ARS-2 administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundo netenkino, Prienų agentūros sprendimo nepanaikino.

12Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo S. Ž., nesutikdamas su 2011 m. rugpjūčio 26 d. Alytaus RAAD sprendimu Nr. ARS-2, vadovaudamasis ATPK 30220 straipsnio 3 ir 5 dalimis (po 2011 m. sausio 1 d. galiojusi redakcija) šį sprendimą apskundė Alytaus rajono apylinkės teismui ir skundu prašė jį panaikinti bei atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių 2010 m. spalio 20 d. Alytaus RAAD Prienų agentūros išnagrinėtoje administracinio teisės pažeidimo byloje ir bylą išnagrinėti iš esmės.

13Alytaus rajono apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. Ž. skundą ir prašymus dėl proceso atnaujinimo administracinio teisės pažeidimo byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių persiuntė nagrinėti į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, motyvuodamas tuo, jog prašymas dėl proceso atnaujinimo Alytaus rajono apylinkės teismui yra neteismingas, todėl negali būti jame nagrinėjamas.

14Lietuvos vyriausias administracinis teismas 2012 m. kovo 26 d. nutartimi S. Ž. prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-7-423/2011 tenkino, administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-7-423/2011 procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių (ABTĮ 159 straipsnio 2 dalis) atnaujino ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti Kauno apygardos administraciniam teismui.

15II.

16Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 9 d. nutarimu panaikino Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 10 d. nutartį, kuria Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Prienų agentūros 2010 m. spalio 20 d. nutarimas Nr. PR-225 AM038160, kuriuo S. Ž. pagal ATPK 621 straipsnio 2 dalį paskirta administracinė nuobauda – 4000 Lt – paliktas nepakeistas. Teismas taip pat panaikino Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Prienų agentūros 2010 m. spalio 20 d. nutarimą Nr. PR-225 AM 038160, kuriuo S. Ž. paskirta 4000 Lt bauda ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė.

17Teismas konstatavo, jog ATPK 621 str. 2 d. reglamentuota atsakomybė už pažeidimus, atlikus savavališką medžių ir krūmų kirtimą, naikinimą arba žalojimą privačiuose miškuose, kai iškertama, sunaikinama ar sužalojama nuo dešimties iki vieno šimto kietmetrių medžių ar krūmų. Minėto straipsnio dispozicijoje nėra apibrėžtas subjektų ratas, kuriems taikytina teisės norma, todėl, kaip teisingai nurodė teismas 2011 m. kovo 10 d. nutartyje, tai reiškia, kad ATPK 621 str. 2 d. nustatyto administracinio teisės pažeidimo subjektu gali būti kiekvienas asmuo, padaręs minėtame straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Tačiau pažymėtina tai, kad asmens veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, jog būtent jo veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo sudėtis (pažeidimo subjektas, subjektyvioji pusė, objektas ir objektyvioji pusė). Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro teisėtą pagrindą kilti administracinei atsakomybei ir taikyti administracinės atsakomybės priemones.

18Teismo vertinimu, byloje neginčijamai nustatytas 17 žalių pušų kirtimo, neturint tam leidimo, faktas S. Š. nuosavybės teise priklausančiame miške ir tai sudaro objektyviąją ATPK 621 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo veikos pusę. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo S. Ž. iš esmės pripažįsta patį leidime nenumatytų medžių kirtimo faktą ir neneigia aplinkybės, kad S. Š. nuosavybės teise priklausančiame miške, esančiame Prienų rajone, Vyšniūnų kadastrinėje vietovėje, (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), Popsių kaime, Prienų miškų urėdijoje, Verknės girininkijoje, 385 kvartalo 1:3 sklype, IV miško grupei priklausančiame medelyne buvo iškirstos 4 žalios, sveikos, miškų biologinei įvairovei svarbios pušys - tūris 5,323 kub. m., bei kartu su vėjolaužomis ir vėjovartomis iškirsta 13 žalių pušų, kurių tūris yra 10,178 kub. m, viso 15,501 kub. m. medienos. Tačiau S. Ž. kategoriškai neigia savo kaltę, nurodydamas, kad nei jis pats ar UAB „Drūtas medis“ darbininkai, vykdę sutartinius įsipareigojimus pagal su S. Š. sudarytą vėjolaužų ir vėjavartų pirkimo-pardavimo sutartį, nei pagal rangos sutartį rangovo UAB „Skupynės“ darbininkai (pjūklininkai), tiesiogiai atlikę kirtimo darbus, tokių neteisėtų žalių pušų kirtimo darbų neatliko. S. Ž. nuomone, pareigūnai nenustatė konkrečių kirtimą vykdžiusių asmenų, todėl jis negali atsakyti už nežinomų asmenų, kurių veiksmų negalėjo įtakoti, padaryto teisės pažeidimo padarymą ir administracinėn atsakomybėn patrauktas visiškai nepagrįstai.

19Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju tiek Institucijos pareigūnas, kvalifikuodamas S. Ž. veiksmus bei priimdamas sprendimą patraukti jį administracinėn atsakomybėn už tokio teisės pažeidimo padarymą, tiek ir teismas, nagrinėjęs S. Ž. skundą dėl nutarimo, kuriuo jam buvo skirta administracinė nuobauda, panaikinimo, privalėjo rinkti ne tik kaltinančius, bet ir teisinančius įrodymus, juos surinkus nustatyti tokių įrodymų visumos vertę, patikimumą, tikrumą bei reikšmingumą, šių įrodymų tarpusavio ryšį su įrodinėtinomis aplinkybėmis, turinčiomis esminės reikšmės pažeidimo konstatavimui, taip pat ir jų pakankamumą. Visapusiškai, pilnai ir objektyviai visos bylai reikšmingos aplinkybės ištirtos nebuvo. Darytina išvada, jog šioje byloje tik surinkus neginčijamus įrodymus, visų pirma patvirtinančius, kokie konkretūs asmenys atliko neteisėtus miško kirtimo darbus, buvo galima spręsti dėl S. Ž. atsakomybės. Tokios aplinkybės gali būti įrodytos visomis ATPK 256 straipsnio 2 dalyje numatytomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, tačiau įrodymų turi būti surinkta tiek, kad nekiltų jokių pagrįstų abejonių dėl asmens kaltės jam inkriminuoto teisės pažeidimo padarymu. Byloje nesurinkta įrodymų, patvirtinančių, kad neteisėtus veiksmus atliko UAB „Drūtas medis“ ar UAB „Skupynė“ darbininkai, tokius darbus savavališkai atlikusių kitų asmenų pareigūnai taip pat nenustatė. Nenustačius konkrečių asmenų, neteisėtai kirtusių administracinio teisės pažeidimo protokole ir nutarime nurodytą medieną, nebuvo pagrindo konstatuoti S. Ž. kaltus veiksmus, tariamai pasireiškusius tuo, jog būtent jis netinkamai organizavo darbus ar neužtikrino, kad jo vadovaujamos įmonės darbuotojai ar subrangovo darbininkai, ar galimai kiti asmenys, kurių veiksmus jis galėjo įtakoti, kirstų medžius pažeisdami leidime nurodytas apimtis. Pabrėžtina ir tai, kad nei administracinio teisės pažeidimo protokole, nei nutarime nėra apibrėžta, kokius konkrečius veiksmus (iš subjektyvinės pusės) atliko S. Ž..

20Pirmosios instancijos teismas akcentavo, jog iš bylos medžiagos matyti, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė grindžiama administraciniu teisės pažeidimo protokolu, savavališkai iškirstų medžių, augusių miško žemėje kelmų išmatavimo aktu, fotonuotraukomis iš įvykio vietos, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, taip pat nukentėjusiojo ir liudytojos L. Č. paaiškinimais. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad tiek fotonuotraukos, tiek kiti aukščiau paminėti rašytiniai įrodymai patvirtina tik savavališką medžių iškirtimo faktą, bet neabejotinai neįrodo S. Ž. kaltės ir nagrinėjamu atveju galėtų būti laikomi nebent netiesioginiais įrodymais. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, byloje tiek nukentėjusysis, tiek ir liudytojas R. G., S. Ž. kaltus veiksmus patvirtinančiu įrodymu įvardijo tik tai, jog kirtimo vietoje vėjavartų ir vėjolaužų bei žalių medžių kirtimo standartas ir braižas buvo tas pats. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tokia aplinkybė taip pat nėra neginčijamas, patikimas bei pakankamas asmens kaltę patvirtinantis įrodymas. Pirmosios instancijos teismas papildomai atkreipė dėmesį ir į tai, kad liudytoja L. Č., kuri patvirtino S. Ž. padarytą pažeidimą, darydama tokią išvadą rėmėsi tik prielaidomis, asmeniniais spėliojimais. Be to, ji yra artima nukentėjusiojo draugė, kartu su juo nuolat dalyvavo aiškinantis pažeidimo padarymo faktą, konfliktavo su S. Ž., todėl, be abejonės, suinteresuota bylos baigtimi ir jos parodymai, kaip ir byloje esantys nukentėjusiojo S. Š. paaiškinimai, pareiškimai negali būti vertinami kaip objektyvūs ir nešališki.

21Taigi, pirmosios instancijos teismo nuomone, darytina išvada, jog administracinio teisės pažeidimo byloje tiesioginių ir patikimų įrodymų, neabejotinai patvirtinančių administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. Ž. kaltus veiksmus, nėra. Priešingai, teismo posėdyje apklausti liudytojai nurodė administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį teisinančias ir teismui abejones jo kaltumu keliančias aplinkybes. Byloje neginčijama aplinkybė, kad UAB „Drūtas medis“ darbininkai nutarime nurodytoje pažeidimo padarymo vietoje nedirbo, o miško ruošos darbus vykdė rangovas. Teismo posėdžio metu liudytojas E. T. paaiškino, kad jo prižiūrimi UAB „Skupynė“, su kuria UAB „Drūtas medis“ buvo sudaręs rangos sutartį, darbininkai S. Š. priklausančiame sklype Popsių kaime Prienų rajone jokių neteisėtų veiksmų neatliko, 17 žalių pušų neišpjovė. Liudytojai A. K. ir M. G. taip pat patvirtino aplinkybes, paneigiančias S. Ž. kaltę. Pažymėtina, kad liudytojo A. K. parodymai nėra labai tikslūs ir nuoseklūs, tačiau vertindamas juos teismas atsižvelgia į tai, kad nuo įvykio praėjęs ilgas laiko tarpas, kuris, be abejonės, natūraliai įtakoja tikslų įvykių prisiminimą, be to, jo ir S. Ž. nesieja jokie tarpusavio santykiai, netgi priešingai, jis yra pažįstamas su nukentėjusiuoju, jam ne vieną kartą yra padėjęs miško ruošos darbuose, taigi nėra suinteresuotas bylos baigtimi. Byloje nenustatytos aplinkybės, kuriomis remiantis būtų galima absoliučiai netikėti liudytojo A. K. ar kitų liudytojų parodymais, juos paneigti kaip nepatikimus, vertinti kaip tendencingus, šališkus ar visiškai neobjektyvius. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog liudytojų E. T., A. K., M. G. nurodytos aplinkybės, vertinant jas kitų byloje nustatytų aplinkybių kontekste, kelia teismui neaiškumus bei pagrįstas abejones, konstatuojant S. Ž. kaltus veiksmus.

22Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir įvertinus byloje surinktus įrodymus jų pakankamumo ir patikimumo aspektu, darytina išvada, kad S. Ž. veikoje nėra LR ATPK 621 str. 2 d. reglamentuoto administracinio teisės pažeidimo sudėties, nes byloje nesurinkta pakankamai įrodymų bei nėra patikimai nustatyta, kad būtent dėl S. Ž. kaltų veiksmų buvo iškirsta daugiau negu nurodyta leidime medžių privačiame S. Š. priklausančiame miške. Todėl, atsižvelgiant į surinktų įrodymų visetą, ginčijamas Institucijos nutarimas bei teismo nutartis naikintini, o administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina (ATPK 250 str. 1 p.).

23III.

24Apeliaciniu skundu nukentėjusysis S. Š. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2012 spalio 9 d. nutarimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo 2011 m. kovo 10 d. nutartį.

25Apeliaciniame skundu nukentėjusysis S. Š. nurodo, jog pirmosios instancijos teismas esminį dėmesį skyrė byloje iki proceso atnaujinimo jau buvusių įrodymų pakartotiniam vertinimui, tuo tarpu įrodymus, kuriais buvo grindžiama naujai paaiškėjusi aplinkybė (S. Ž., liudytojų A. K. ir M. G. parodymus) nutarime tik paminėjo, tačiau jų neanalizavo bei neatskleidė jų turinio, taip pat nevertino ir liudytojo R. N. parodymų.

26Atsiliepimais į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo S. Ž. bei Institucija prašo palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutarimą bei nurodo, jog su apeliaciniu skundu nesutinka.

27Teisėjų kolegija

konstatuoja:

28IV.

29Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu S. Ž. buvo paskirta administracinė nuobauda už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 621 straipsnio 2 dalyje, padarymą, t. y. už tai, kad S. Ž. vadovaujama UAB ,,Drūtas medis“, vykdydama miško kirtimo darbus S. Š. nuosavybės teise priklausančiame miške, savavališkai iškirto 15,501 kub. m. medienos, pažeisdama miško savininkui išduotą leidimą kirsti mišką.

30Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra konstatuota, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Išnaudojus visas galimybes surinkti bylai reikšmingus įrodymus, tačiau nepašalinus abejonių dėl asmens kaltės, yra pagrindas pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-6511/2010).

31ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Apeliacinės instancijos teismas, papildomai patikrinęs byloje surinktus įrodymus, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina tik savavališką medžių iškirtimo faktą, bet neabejotinai neįrodo S. Ž. kaltės, be to, byloje iš esmės nėra surinkta ir nešališkų ir bylos baigtimi nesuinteresuotų liudytojų parodymų, kurie vienareikšmiškai patvirtintų faktą, jog S. Ž. iškirto medžius ar savavališkai organizavo jų kirtimo darbus. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo posėdyje papildomai apklausti liudytojai E. T., A. K. ir M. G. nurodė aplinkybes, paneigiančias S. Ž. dalyvavimą medžių kirtimo darbuose, vykusiuose miške, esančiame Prienų rajone, Vyšniūnų kadastrinėje vietovėje (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 29 – 36).

32Dėl šių priežasčių, nesant administracinio teisės pažeidimo byloje patikimų įrodymų, patvirtinančių S. Ž. kaltę, ir vadovaujantis in dubio pro reo principu konstatuotina, jog S. Ž. administracinio teisės pažeidimo byla buvo pagrįstai ir teisėtai nutraukta, nenustačius padaryto administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

33Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, nukentėjusiojo S. Š. apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 9 d. nutarimas paliekamas galioti nepakeistas

34Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

Nutarė

35nukentėjusiojo S. Š. apeliacinį skundą atmesti, o Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 9 d. nutarimą S. Ž. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti galioti nepakeistą.

36Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Prienų agentūros 2010 m.... 5. Administracinėn atsakomybėn traukiamas S. Ž. 2010 m. lapkričio 2 d. skundu... 6. Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 10 d. nutartimi Alytaus... 7. Teismas nurodė, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė... 8. II.... 9. 2011 m. balandžio 1 d. administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo S. Ž.... 10. 2011 m. birželio 28 d. Alytaus RAAD Prienų agentūra sprendimu Nr. PER-S-1... 11. 2011 m. rugpjūčio 26 d. Alytaus RAAD sprendimu Nr. ARS-2 administracinėn... 12. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo S. Ž., nesutikdamas su 2011 m.... 13. Alytaus rajono apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartimi... 14. Lietuvos vyriausias administracinis teismas 2012 m. kovo 26 d. nutartimi S. Ž.... 15. II.... 16. Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 9 d. nutarimu panaikino... 17. Teismas konstatavo, jog ATPK 621 str. 2 d. reglamentuota atsakomybė už... 18. Teismo vertinimu, byloje neginčijamai nustatytas 17 žalių pušų kirtimo,... 19. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju tiek Institucijos... 20. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, jog iš bylos medžiagos matyti, kad... 21. Taigi, pirmosios instancijos teismo nuomone, darytina išvada, jog... 22. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog atsižvelgiant į bylos... 23. III.... 24. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis S. Š. prašo panaikinti pirmosios... 25. Apeliaciniame skundu nukentėjusysis S. Š. nurodo, jog pirmosios instancijos... 26. Atsiliepimais į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patrauktas... 27. Teisėjų kolegija... 28. IV.... 29. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu S. Ž. buvo paskirta... 30. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos... 31. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje... 32. Dėl šių priežasčių, nesant administracinio teisės pažeidimo byloje... 33. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, nukentėjusiojo S. Š. apeliacinis skundas... 34. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų... 35. nukentėjusiojo S. Š. apeliacinį skundą atmesti, o Kauno apygardos... 36. Nutartis neskundžiama....