Byla 2S-86-544/2010

3Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Birutės Valiulienės, Birutės Jonaitienės,

4teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos AB Rytų skirstomieji tinklai atskirąjį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2076-504/2009 pagal pareiškėjos AB Rytų skirstomieji tinklai pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotieji asmenys: S. K., Lietuvos Respublika, atstovaujama Panevėžio AVMI, antstolės O.Narbutienės kontora.

5Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

7Pareiškėja prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad mirusio K. K. turtą paveldėjo jo žmona S. K.. Nurodė, kad 2002-07-04 Rokiškio rajono apylinkės teismo sprendimu AB „Rytų skirstomieji tinklai“ iš atsakovo K. K. buvo priteista 2000 Lt žalai atlyginti. Šio sprendimo pagrindu išduotas vykdomasis raštas vykdomas priverstine tvarka antstolės O.Narbutienės kontoroje. 2002-08-15 skolininkas mirė. Antstolė dėl to sustabdė vykdomąją bylą Nr. 122-496/03 iki paaiškės skolininko teisių ir pareigų perėmėjai. 2007 metais antstolė pareiškimu dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese kreipėsi į teismą, kuris 2007-05-28 nutartimi atsisakė patenkinti prašymą, nes skolininko K. K. turtas yra registruotas jo vardu, turto paveldėjimo byla neužvesta ir palikimo nė vienas iš įpėdinių nepriėmė. Pareiškėjo duomenimis mirusio skolininko K. K. turtą: gyvenamąjį namą su priklausiniais, žemės sklypus - valdo ir naudoja S. K. (buvusi sutuoktinė), ji moka už elektros energiją pastatuose. Mano, jog išnaudojo visas galimybes nustatyti mirusio skolininko turto paveldėtojus. Neturi dokumentų, patvirtinančių palikimo priėmimo faktą bei negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Bandė pakeisti skolininką vykdymo procese, kreipėsi į Lietuvos Respublikai atstovaujančią Panevėžio AVMI dėl palikimo priėmimo, į Rokiškio savivaldybės Kamajų seniūniją bei atliko kitus veiksmus dėl paveldėtojų nustatymo. Prašomas nustatyti juridinis faktas sukurs teisines pasekmes, nes jo pagrindu turės galimybę reikalauti iš palikimą priėmusių asmenų 2002-07-04 Rokiškio rajono apylinkės teismo sprendimu priteistos skolos grąžinimo (b. l. 1-3).

8Rokiškio rajono apylinkės teismas 2009-11-16 nutartimi pareiškėjos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atsisakė priimti CPK 137 str. 2 d. 1 p. pagrindu. Teismas nurodė, kad prašomas nustatyti juridinis faktas negali būti nustatytas, nes neatitinka CPK 444 str. 1 d., 445 str. reikalavimų, jis sukurs teisines pasekmes S. K., o ne pareiškėjui. Kadangi palikimo priėmimas yra asmens teisė, bet ne pareiga, todėl pareiškėjas negali reikalauti, kad tokios teisės kitam asmeniui būtų sukurtos. Duomenų, kad įpėdiniai būtų priėmę palikimą po K. K., iš kurio teismo sprendimu priteistas žalos atlyginimas, nėra. Tuo atveju, kai įpėdiniai palikimo nepriima, palikėjo turtą paveldi valstybė (CK 5.5 str. 1 d. 1 p.). Turto paveldėjimo procese pareiškėjas turėtų kreiptis į Panevėžio AVMI su reikalavimu dėl mirusiojo K. K. skolos (b. l. 28-29).

9Pareiškėja AB „Rytų skirstomieji tinklai“ atskiruoju skundu prašo panaikinti 2009-11-16 Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad jog nuosavybei įgyti įpėdinis turi priimti palikimą. Laikoma, kad įpėdinis priėmė palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarinei institucijai pareiškimą apie palikimo priėmimą (LR CK 5.50 str. 2 d.). Valią dėl aplikimo priėmimo įpėdinis turi išreikšti veiksmais – faktiškai pradėdamas paveldėtą turtą valdyti. LR CK 5.51 str. nurodyta palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė – aktyvūs įpėdinio veiksmai, nukreipti įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Faktišku pradėjimu valdyti turtą, patvirtinančiu LR CK 5.51 str. prasme palikimo priėmimą, suprantami tokie veiksmai kaip įpėdinio gyvenimas paveldimame name, naudojimasis nuo, tvarkymas ir savo aktyviais veiksmais parodymas, kad įpėdinis išreiškė savo valią siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą. Mirusiojo skolininko sutuoktinė moka už sunaudotą elektros energiją bei yra duomenys, kad ji naudojasi mirusiojo nekilnojamu ir kilnojamu turtu. Teigia, jog nors atliko visą eilę aktyvių veiksmų, tačiau nei savivaldybės, nei valstybės institucijos nebendradarbiauja ir nepateikia prašomos informacijos, kad būtų nustatytos faktinės aplinkybės. Todėl negali ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad prašomas nustatyti juridinis faktas sukurs teisines pasekmes tik S. K., nes po šio fakto nustatymo būtent pareiškėjas įgys teisę reikalauti skolininko pakeitimo vykdymo procese. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas nesilaikė CPK 443 str. 8 d. reikalavimų ir nesiėmė visų būtinų priemonių, kad būtų išaiškintos bylos aplinkybės, neanalizavo pareiškime išdėstytų aplinkybių, nevertino dokumentų. Teismas privalėjo vadovautis, bet nesivadovavo, LR CK 5.62 str., 2004-05-26 LRV nutarimo Nr. 634 patvirtintų Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių reikalavimais, kurie reglamentuoja palikimo perėjimo valstybei klausimus. Nekilnojamojo turto registravimas siejamas su trečiųjų asmenų teisių gerbimu ir apsauga, todėl mano, jog S. K., visiškai neišreiškusi savo teisių ir jų turinio į turtą, stengiasi išvengti esamų ir ateityje galinčių atsirasti prievolių vykdymo (b. l. 31-33).

10Atskirasis skundas atmestinas, o Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009-11-16 nutartis paliktina nepakeista (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam klausimo išsprendimui svarbias aplinkybes, tinkamai išaiškino ir taikė procesinės teisės normas, motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą atsisakyti priimti pareiškėjos AB Rytų skirstomieji tinklai pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 185 str., 263 str. 1 d.).

11Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškimas nenagrinėtinas teisme, nes teismas gali nustatyti tik tokius faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 str. 1 d.) bei kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 str.). Šiuo atveju byloje esančių duomenų pagrindu nustatyta, kad pareiškėja AB Rytų skirstomieji tinklai yra K. K., mirusio 2002-08-15, kreditorė 2000 Lt sumai pagal įsiteisėjusio Rokiškio rajono apylinkės teismo sprendimo Nr. 2-548-02-2002 pagrindu išduotą vykdomą raštą. Antstolės Oksanos Narbutienės kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 122-496/03 dėl minėtos skolos priverstinio išieškojimo buvo sustabdyta 2004-09-29 CPK 626 str. 1 d. 1 p. pagrindu. Mirusiojo skolininko K. K. vardu yra registruotos nuosavybės teisės į 0,2000 ha, 0,3000 ha, 2,5800 ha, 1,3100 ha žemės sklypus bei gyvenamąjį namą Vaičionių km Rokiškio rajone (b. l. 18-26). Antstolė išieškotojos AB Rytų skirstomieji tinklai prašymu yra kreipusis į teismą su prašymu CPK 596 str. pagrindu pakeisti mirusį skolininką K. K. jo teisių perėmėja S. K., kuri po vyro mirties faktiškai valdo mirusiajam priklausiusį turtą. Rokiškio rajono apylinkės teismas 2007-05-28 nutartimi atmetė antstolės prašymą, nes konstatavo, kad mirusiojo skolininko K. K. žmona S. K. nepriėmė mirusiojo palikimo paduodama pareiškimą notarui, o įrodymų apie tai, kad ji palikimą priėmė faktiškai pradėjusi jį valdyti ir todėl atsako už skolininko skolas, nepateikta (CPK 5.52 str.).

12Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius ir pan.). Palikimo priėmimas faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti yra įpėdinio valios išreiškimas aktyviais veiksmais per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, patvirtinantis jo interesą įgyti visas teises į palikimą (CK 5.50 str. 3 d.). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, jo įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš veiksmų fakto ir iš veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti ir šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti. Todėl įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Įstatyme nustatytas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 str. 1 d., Letuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007).

13Pareiškėjas prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. K., mirusio 2002-08-15, palikimą faktiškai priėmė pradėdama paveldimą turtą valdyti mirusiojo sutuoktinė S. K.. Pareiškėjas teisingai nurodo, kad, kadangi palikimą sudaro gyvenamasis namas ir žemės sklypai, tai faktinį palikimo valdymą šiuo atveju patvirtina tai, kad S. K. po vyro mirties toliau gyveno tame name, per tris mėnesius ėmėsi prižiūrėti namą ir žemės sklypus, mokėjo mokesčius, atsiskaitinėjo už elektros energiją, naudojo turtą pagal paskirtį, t. y. elgėsi su turtu kaip savininkė. Pareiškėjo paaiškinimų turinį patvirtina Panevėžio AVMI 2009-06-09 rašto turinys, kuriame teigiama, kad valstybė negali perimti mirusiojo K. K. turto, nes palikimą pagal CK 5.50 str. 2 d. reikalavimus faktiškai pradėdama turtą valdyti priėmė skolininko žmona S. K. (b. l. 12). Todėl pirmosios instancijos teismo išvada skundžiamojoje nutartyje apie tai, kad įpėdinė palikimo nepriėmė ir palikėjo turtą turi paveldėti valstybė, neatitinka byloje esančių įrodymų visuma nustatytų bylos aplinkybių. Todėl šie argumentai ir motyvai iš skundžiamos nutarties šalintini. Kadangi ginčijamas klausimas iš esmės išspręstas teisingai, tai nesudaro pakankamo pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą nutartį (CPK 328 str.).

14Teisėjų kolegijos nuomone, esant virš nurodytoms aplinkybėms, apelianto (kreditoriaus) teisės ir teisėti interesai turi būti ginami sprendžiant klausimą dėl procesinių teisių perėmimo vykdymo proceso stadijoje (CPK 48 str. 1 d., 596 str. 1 d.). Kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, skolos perkėlimas ir kitais įstatymų numatytais atvejais), teismas, jei yra pagrindas, tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Procesinio teisių perėmimo pagrindas yra materialinių subjektinių teisių perėmimas materialiojoje teisėje. Perėmęs materialiąsias teises asmuo perima ne tik teisę reikalauti šių teisių gynimo, bet ir pareigą atsakyti pagal prievoles. Mirus fiziniam asmeniui jo teisių perėmėjais tampa palikimą priėmę įpėdiniai. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (CK 5.50 str. 1 d.). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis arba faktiškai pradeda paveldimą turtą valdyti, arba kreipiasi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 str. 2 d.). Byloje nustatyta, kad duomenų, jog įpėdiniai kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarą ar į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo nėra. Tačiau, sprendžiant pagal virš aptartus bylos duomenis, po K. K. mirties palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos priėmė mirusiojo žmona S. K.. Išieškotoja vykdomojoje byloje AB Rytų skirstomieji tinklai turi teisę kreiptis dėl nustatymo, kad mirusiojo skolininko K. K. procesinių teisių ir pareigų perėmėja yra jo žmona S. K. CPK 48 str. 1 d., 596 str. 1 d. pagrindais. Rokiškio rajono apylinkės teismas 2007-05-28 nutartyje nurodo, kad prašymo dėl procesinių teisų ir pareigų perėmimo netenkina todėl, kad teismui nebuvo pateikti įrodymai apie tai, kad įpėdiniai yra priėmę K. K. palikimą faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti (b. l. 7-8). Tačiau šiuo metu pagal bylos duomenis galima spręsti, kad padėtis yra pasikeitusi ir tokių įrodymų yra tiek pas išieškotoją, tiek ir atitinkamose institucijose, iš kurių tuos duomenis CPK nustatyta tvarka gali išreikalauti ir teismas, jei, kaip teigia pareiškėjas, ne visos institucijos su pareiškėja tinkamai bendradarbiauja.

15Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 str. 1 p.,

Nutarė

16

17

18Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai