Byla A-1213-602/2018

Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. B. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

51.

6Pareiškėjas V. B. (toliau – ir pareiškėjas) 2016 m. liepos 19 d. su skundu kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK, Komisija) 2016 m. birželio 17 d. sprendimą Nr. S-132(7-90/2016) ir įpareigoti Komisiją iš esmės nagrinėti pareiškėjo skundą.

72.

8Pareiškėjas paaiškino, jog Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir Klaipėdos AVMI, vietos mokesčių administratorius) atliko pareiškėjo mokestinį patikrinimą ir 2014 m. lapkričio 25 d. surašė patikrinimo aktą Nr. FR0680-768. Klaipėdos AVMI 2015 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. (6.5)FR0682-63 patvirtino patikrinimo aktą. Nesutikdamas su vietos mokesčių administratoriaus sprendimu, jis kreipėsi su skundu į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, centrinis mokesčių administratorius). VMI 2015 m. birželio 1 d. priėmė sprendimą Nr. 68-91, kuriuo buvo patvirtintas Klaipėdos AVMI 2015 m. sausio 27 d. sprendimas Nr. (6.5)FR0682-63. Pareiškėjas tvirtino, kad minėto sprendimo negavo. 2016 m. balandžio 5 d. gavo pranešimą dėl turto arešto. Tuomet nedelsiant kreipėsi į VMI ir sužinojo apie 2015 m. birželio 1 d. priimtą sprendimą Nr. 68-91. VMI informavo pareiškėją, kad, išnagrinėjusi skundą, 2015 m. birželio 1 d. priimtą sprendimą Nr. 68-91 registruotu paštu išsiuntė jo nurodytu adresu. Pareiškėjas teigė, jog nei laiško, nei pranešimo apie gautą laišką iš akcinės bendrovės (toliau – ir AB) Lietuvos pašto negavo, jokia informacija apie priimtą sprendimą jam nebuvo įteikta ar pateikta. Pareiškėjas tikino, kad apie VMI 2015 m. birželio 1 d. sprendimą Nr. 68-91 faktiškai sužinojo tik 2016 m. balandžio 19 d., todėl objektyviai neturėjo galimybės įstatymo nustatytu terminu apskųsti minėtą sprendimą Komisijai. Pareiškėjas Komisijos prašė atnaujinti terminą skundui paduoti, nes jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Komisija nusprendė neatnaujinti termino skundui paduoti. Pareiškėjas aiškino, kad skundo padavimo terminas buvo praleistas dėl svarbių ir objektyvių priežasčių, nes buvo siųstas ne jo gyvenamosios vietos adresu, dėl to nebuvo įteiktas. Pažymėjo, kad pirmos apklausos metu Klaipėdos AVMI nurodė, jog visą informaciją, susijusią su jo mokestiniu patikrinimu, inspekcija siųstų gyvenamosios vietos adresu. Apie adreso pasikeitimą pareiškėjas vietos mokesčių administratoriaus neinformavo, todėl neaišku, dėl kokių priežasčių VMI 2015 m. birželio 1 d. sprendimas buvo išsiųstas ne nurodytu korespondencijos adresu, bet jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Klaipėdos AVMI sprendimą buvo išsiuntusi deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, tačiau vėliau šį sprendimą persiuntė pareiškėjo nurodytu adresu ( - ). Pareiškėjas informavo inspekciją apie korespondencijos adresą, nurodė, jog dokumentus reikia siųsti ne deklaruotos, o gyvenamosios vietos adresu, taip pat ant visų siųstų laiškų pareiškėjas prie siuntėjo duomenų nurodė būtent gyvenamosios vietos adresą – ( - ), ir tai įrodančius duomenis pateikė Komisijai. Pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovas nesielgė apdairiai ir rūpestingai, nes priėmus sprendimą dėl termino sprendimui priimti pratęsimo, šis sprendimas buvo taip pat išsiųstas deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ir grįžo atgal į VMI kaip neįteiktas. Pareiškėjas nesutinka su Komisijos nuomone, nes remiantis galiojančiomis teisės normomis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, skundo padavimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo faktinio pranešimo gavimo dienos, o pašto siuntos neįteikimas yra laikomas svarbia priežastimi skundo padavimo terminui atnaujinti. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjo manymu, skundo padavimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2016 m. balandžio 19 d., kai jis faktiškai gavo atsakovo sprendimą. Tuo atveju, jei teismas nuspręstų, kad skundo padavimo terminas buvo praleistas, atkreipė teismo dėmesį į tai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pašto siuntos netinkamą įteikimą arba neįteikimą pripažįsta svarbiomis aplinkybėmis skundo padavimo terminui atnaujinti. Pareiškėjas tvirtino, kad terminą Komisijai apskųsti VMI 2015 m. birželio 1 d. sprendimą praleido dėl svarbių, objektyvių priežasčių, todėl šis terminas turi būti atnaujintas.

93.

10Atsakovas VMI atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

114.

12Atsakovas paaiškino, kad, išnagrinėjęs pareiškėjo 2015 m. kovo 25 d. skundą dėl patikrinimo akto tvirtinimo, 2015 m. birželio 1 d. sprendimu patvirtino Klaipėdos AVMI sprendimą. VMI sprendimas pareiškėjui buvo išsiųstas 2015 m. birželio 2 d. skunde nurodytu adresu: ( - ). Pašto įstaigai korespondencija įteikta 2015 m. birželio 3 d. Pareiškėjui laiškas neįteiktas ir 2015 m. liepos 7 d. grąžintas VMI. Pareiškėjas 2016 m. balandžio 5 d. raštu kreipėsi į VMI, prašydamas sprendimo. VMI atsakė 2016 m. balandžio 19 d., kartu su raštu pateikdama 2015 m. birželio 1 d. sprendimo Nr. 68-91 kopiją. Pareiškėjas kreipėsi į Komisiją, prašydamas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą VMI 2015 m. birželio 1 d. sprendimui apskųsti. Komisija skundžiamu 2016 m. birželio 17 d. sprendimu, atsakovo nuomone, pagrįstai, teisėtai ir teisingai neatnaujino termino pareiškėjo skundui dėl VMI 2015 m. birželio 1 d. sprendimo Nr. 68-91 paduoti ir grąžino šį skundą pareiškėjui. Atsakovas paaiškino, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 164 straipsnio 3 dalimi, VMI sprendimo įteikimo pareiškėjui diena laikytina penkta darbo diena, einanti po 2015 m. birželio 3 d., t. y. 2015 m. birželio 10 d. Terminas sprendimui apskųsti skaičiuojamas nuo 2015 m. birželio 11 d. ir pasibaigia 2015 m. liepos 1 d. Pareiškėjas skundą Komisijai padavė 2016 m. gegužės 3 d., t. y. praleidęs MAĮ 152 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą. VMI pabrėžė, jog sprendimas pareiškėjui buvo siųstas registruota pašto siunta ( - ), kuri, nepavykus įteikti gavėjui, buvo grąžinta VMI. Duomenų apie tai, jog pareiškėjo adresas būtų pasikeitęs, byloje nėra. Apie adreso pasikeitimą mokestinio ginčo proceso metu pareiškėjas informacijos VMI nepateikė. Atsakovas tvirtina, jog 2015 m. birželio 1 d. sprendimas buvo tinkamai išsiųstas ir laikomas įteiktu, todėl, sprendžiant termino skundui paduoti atnaujinimo klausimą, Komisija vertino, ar pareiškėjo elgesys, siekiant įgyvendinti savo teisę apskųsti atsakovo sprendimą neturi aplaidumo ar piktnaudžiavimo jam suteiktomis teisėmis požymių. Pareiškėjas dėl 2015 m. kovo 25 d. VMI paduoto skundo dėl Klaipėdos AVMI 2015 m. sausio 27 d. sprendimo nagrinėjimo eigos ir priimto sprendimo pasidomėjo tik praėjus metams po skundo padavimo. Svarbių priežasčių, sutrukdžiusių laiku pasidomėti skundo nagrinėjimu ir bylos baigtimi, jis nenurodė. Atsakovas pastebėjo, jog byloje yra pateikta informacija, kad Klaipėdos AVMI informavo pareiškėją apie jo 2015 m. kovo 25 d. skundo perdavimą VMI būtent jo skunde nurodytu adresu: ( - ). VMI sprendimas Nr. 70-74 nagrinėjimo terminą pratęsti iki 60 dienų, t. y. iki 2015 m. birželio 2 d., pareiškėjui išsiųstas tuo pačiu skunde nurodytu jo adresu registruota pašto siunta. VMI siunta grąžinta 2015 m. birželio 4 d., nes gavėjas neatsiėmė pašte. VMI pateikė informaciją, iš kurios matyti, jog 2016 m. vasario 5 d. raginimas 2016 m. vasario 6 d. buvo patalpintas VMI interneto svetainėje www.vmi.lt esančiame Mano VMI portale ir pareiškėjas šį raginimą minėtame portale perskaitė 2016 m. kovo 31 d. Atsakovas nurodė, jog pareiškėjas, siekdamas įgyvendinti savo teisę apskųsti sprendimą, nebuvo pakankamai rūpestingas, sąžiningas ir atidus. Pareiškėjo posėdžio Komisijoje metu ne kartą paminėtas neišprusimas teisinėje (mokesčių) srityje savaime negali pateisinti termino praleidimo, nes jis pats nurodė, jog konsultavosi pas auditorių. Pasak atsakovo, pareiškėjas 2015 m. kovo 25 d. skunde nurodė adresą korespondencijai gauti, pateikęs skundą, beveik metus nesidomėjo ginčo baigtimi, nesikreipė į VMI ar vietos mokesčių administratorių, o, gavęs 2016 m. kovo mėnesį informaciją apie išieškojimo veiksmus, nebuvo pakankamai operatyvus kreipdamasis į Komisiją, tai leidžia konstatuoti, kad jo neveikimas ir jį pateisinančios priežastys (tikėjimasis, kad priimtas palankus sprendimas) negali būti pripažintas objektyviomis priežastimis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Atsakovo vertinimu, Komisija, įvertinusi išdėstytas aplinkybes, nustačiusi, kad mokesčių mokėtojo elgesys neatitiko sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvų, pagrįstai konstatavo, jog skunde nurodytos priežastys, dėl kurių jis praleido terminą VMI sprendimui apskųsti, nagrinėjamu atveju nelaikytinos svarbiomis.

13II.

145.

15Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 7 d. sprendimu pareiškėjo V. B. skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas nustatė, kad pareiškėjas su 2015 m. kovo 25 d. skundu kreipėsi į VMI dėl Klaipėdos AVMI 2014 m. lapkričio 25 d. patikrinimo akto Nr. FR0680-768. Minėtame skunde pareiškėjas prie rekvizitų nurodė savo adresą, t. y. ( - ). VMI 2015 m. birželio 1 d. sprendimas Nr. 68-91 buvo išsiųstas VMI 2015 m. birželio 2 d. raštu Nr. (24.4-31-5)-R-4183 pareiškėjo 2015 m. kovo 25 d. skunde nurodytu adresu, t. y. ( - ). AB Lietuvos paštui minėta pašto siunta buvo įteikta 2015 m. birželio 3 d., o 2015 m. liepos 7 d. grąžinta VMI. Pareiškėjas 2016 m. gegužės 2 d. prašymu dėl termino atnaujinimo ir skundu kreipėsi į Komisiją. Komisija 2016 m. birželio 17 d. sprendimu Nr. S-132 (7-90/2016) nustatė, kad byloje nėra aplinkybių, suteikiančių teisę atnaujinti skundo padavimo terminą. MGK posėdžio metu nustatė, kad pareiškėją konsultavo mokesčių klausimais auditoriai, kurie paruošdavo paaiškinimus ir skundus mokesčių administratoriui, pareiškėjas tuos dokumentus tik pasirašydavo. Būtent jo atstovai 2015 m. kovo 25 d. skunde nurodė pareiškėjo adresą: ( - ). Įvertino, kad VMI 2015 m. birželio 1 d. sprendimas buvo tinkamai išsiųstas ir įteiktas pareiškėjui. Nusprendė, kad pareiškėjo neveikimas ir jį pateisinančios priežastys (tikėjimasis, kad bus priimtas palankus sprendimas) negali būti pripažintas objektyviomis priežastimis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti praleista skundo padavimo terminą.

166.

17Teismas vadovavosi MAĮ 164 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 164 straipsnio 3 dalimi ir nurodė, kad bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas 2015 m. kovo 25 d. skunde adresą korespondencijai nurodė ( - ), kuriuo ir buvo išsiųstas VMI 2015 m. birželio 1 d. sprendimas. Atsižvelgdamas į tai, vadovaudamasis MAĮ 164 straipsnio 3 dalimi, teismas sutiko su Komisijos vertinimu, kad pagrįstai minėtas sprendimas buvo išsiųstas pareiškėjui minėtu adresu, todėl minėtas sprendimas įteiktas 2015 m. birželio 11 d., o jo apskundimo terminas pasibaigia 2015 m. liepos 1 d. Pareiškėjas skundą MGK pateikė praleidęs MAĮ 152 straipsnio 2 dalyje numatytą terminą.

187.

19Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog faktiškai atsakovo 2015 m. birželio 1 d. sprendimas pareiškėjui buvo įteiktas 2016 m. balandžio 19 d. raštu. Teismas nustatė, kad 2016 m. kovo 22 d. VMI interneto svetainėje esančiame Mano VMI portale pareiškėjas 2016 m. kovo 31 d. perskaitė raginimą susimokėti 5 490,84 Eur sumą. Teismo posėdžio metu pareiškėjas tvirtino, kad 2016 m. kovo 31 d. raginimą perskaitė ne jis, o su jo duomenimis prisijungusi buhalterė, tačiau byloje nėra tai patvirtinančių duomenų, o Komisijos sprendimas buvo grindžiamas ir šiuo motyvu, todėl pareiškėjo teiginiai vertintini kaip gynybinė versija, kuri nepagrįsta byloje esančiais įrodymais. Atitinkamai pareiškėjas neįvykdė savo procesinės pareigos pateikti įrodymus, kuriais grindžiamas skundas. Iš kitos pusės, net ir pasitelkus kitus asmenis (buhalterę), kuri pareiškėjui neatskleidė ypač reikšmingos informacijos, tokių padarinių pasekmės tenka pareiškėjui. Pareiškėjas 2016 m. balandžio 5 d. rašte VMI tvirtino, kad 2016 m. kovo 17 d. pastaroji blokavo 5 529,51 Eur sumą asmeninėje banko sąskaitoje.

208.

21Vertindamas kitas aplinkybes, kurios daro įtaką praleisto termino atnaujinimui, teismas pažymėjo, kad MAĮ 154 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad centrinis mokesčių administratorius turi priimti sprendimą dėl skundo dėl mokestinio ginčo per 30 dienų nuo jo gavimo dienos. Šis terminas centrinio mokesčių administratoriaus sprendimu gali būti pratęstas iki 60 dienų, jeigu skundui nagrinėti reikia papildomo tyrimo. Apie tai turi būti raštu pranešta skundą padavusiam mokesčių mokėtojui. Atsižvelgiant į tai, ginčo nagrinėjimas VMI gali trukti daugiausiai 60 dienų. Pareiškėjo 2015 m. kovo 25 d. skundas VMI gautas 2015 m. balandžio 3 d., minėtus duomenis pareiškėjas turėjo, kadangi skundas išsiųstas registruota pašto siunta. Nors bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas nebuvo informuotas apie VMI 2015 m. balandžio 29 d. sprendimą, kuriuo pratęstas skundo nagrinėjimas, tačiau pareiškėjas turėjo žinoti, jog skundas maksimaliai gali būti nagrinėjamas 60 dienų, o skundas Komisijai gali būti paduodamas per 20 dienų nuo termino sprendimui dėl mokestinio ginčo priimti pasibaigimo dienos (MAĮ 152 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo metu tiek Komisijoje, tiek pirmosios instancijos teisme, pareiškėjas tvirtino, kad mokestinio ginčo metu jį atstovavo (rengė dokumentus) auditoriai, tačiau šių faktinių aplinkybių nepagrindė. Be to, tvirtino, kad jis neišmano mokestinių ginčų specifikos, neturi teisinio išsilavinimo, reikiamų žinių, nors minėti auditoriai nebuvo įpareigoti domėtis mokestinio ginčo eiga. Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės nepatvirtina pareiškėjo sąžiningumo, o priešingai – rodo jo aplaidumą, sąmoningą nesidomėjimą procesu. Iš vienos pusės tvirtino, kad neišmano mokestinių ginčų specifikos, todėl pasitelkia profesionalus – auditorius. Iš kitos pusės, pasitelkęs profesionalus – auditorius, kaip pats tvirtina, neišmanydamas specifikos, nesusitaria su minėtais profesionalais, kad jie užtikrins jo teisių ir interesų tinkama atstovavimą ar kontroliavimą. Nors pareiškėjas tvirtino, kad jis sąžiningai tikėjosi, jog negavus VMI 2015 m. birželio 1 d. sprendimo ginčas išspręstas jo naudai, tačiau tokiam tikėjimuisi nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Viešojo administravimo subjektas (VMI) turi pareigą išnagrinėti mokestinį ginčą per 30 dienų. Esant sąžiningam ir rūpestingam pareiškėjui, kurį atstovo kvalifikuoti auditoriai (taip tvirtina pareiškėjas), jis nuo skundo pateikimo dienos per 30 dienų negavęs sprendimo turėjo arba kreiptis dėl viešojo administravimo subjekto neveikimo į teismą arba Komisiją arba kreiptis į VMI ir domėtis administracine procedūra. Net ir esant mažiau rūpestingam, bet sąžiningam pareiškėjui, jis turėjo pasibaigus maksimaliam 60 dienų terminui kreiptis į Komisiją arba teismą dėl neveikimo arba į atsakovą dėl administracinės procedūros pabaigos rezultato. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo individualus supratimas, jog kvalifikuoti auditoriai padėjo jo naudai išspręsti mokestinį ginčą anaiptol nesukuria lūkesčio, kuris ginamas teisinėmis priemonėmis. Šiuo atveju pareiškėjo abejingumą, nerūpestingumą rodo jo nesidomėjimas kilusiu ginču. Nors byloje nenustatytas pareiškėjo nesąžiningumas, tačiau jo tokio neatidaus ir nerūpestingo elgesio negalima laikyti sąžiningu, t. y. pareiškėjas negalėjo sąžiningai klysti, kad administracinė procedūra tęsėsi taip ilgai ar administracinės procedūros sprendimas priimtas jo naudai. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nuo 2015 m. birželio mėnesio, kai turėjo baigtis (ir baigėsi) administracinė procedūra, iki 2016 m. balandžio mėnesio, t. y. 10 mėnesių nesiėmė jokių veiksmų, nesidomėjo mokestiniu ginču, o nustatytos faktinės aplinkybės nerodo pareiškėjo sąžiningumo, o priešingai, rodo jo neatidumą, abejingumą mokestiniam ginčui, neapdairų pasitikėjimą neįvardintais mokesčių konsultantais.

229.

23Teismas ypač atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas, žinodamas, jog ( - ), būna tik kelis kartus per metus, pats minėtą adresą (ar kaip jis tvirtina – neįvardinti konsultantai (auditoriai)), kuriuo siųsti korespondenciją, nurodė skunde VMI ir pasirašė. Joks apdairus ir rūpestingas asmuo žinodamas, kad negali minėtu adresu atsiimti korespondencijos, tokio adreso nenurodytų tikėdamasi gauti siunčiamą korespondenciją ir priešingai – norėdamas negauti siunčiamos korespondencijos, nurodytų tokį adresą, kuriuo negalėtų atsiimti jos. Taigi nustatytos faktinės aplinkybės, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo atnaujinti pareiškėjo skundo Komisijai padavimo termino. Teismas konstatavo, kad MGK 2016 m. birželio 17 d. sprendimas Nr. S-132(7-90/2016) laikytinas teisėtu ir pagrįstu, o jo naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

24III.

2510.

26Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atnaujinti terminą skundui dėl VMI 2015 m. birželio 1 d. sprendimo Nr. 68-91 paduoti Mokestinių ginčų komisijai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2710.1.

28Teismas nepagrįstai nustatė, kad nėra pagrindo naikinti ginčijamą MGK sprendimą. Priešingai nei ginčijamame sprendime nurodo teismas, skundo padavimo MGK terminas buvo praleistas dėl svarbių ir objektyvių priežasčių – VMI 2015 m. birželio 1 d. sprendimas Nr. 68-91 buvo siųstas ne pareiškėjo gyvenamosios vietos adresu, dėl ko nebuvo jam įteiktas. Tiek atsakovas, tiek teismas nepagrįstai nustatė, kad sprendimas turėjo būti siųstas pareiškėjo skunde nurodytu adresu, o ne pareiškėjo apklausos metu nurodytu kitu korespondencijos adresu, kurį pareiškėjas, be kita ko, nurodė ir ant visų vokų, siunčiamų atsakovui. Atsakovo padaryta klaida – sprendimo išsiuntimas kitu nei pareiškėjo nurodytu korespondencijos adresu, yra svarbi ir objektyvi priežastis skundo padavimo terminui atnaujinti.

2910.2.

30Remiantis galiojančiomis teisės normomis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, skundo padavimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo faktinio pranešimo gavimo dienos, o pašto siuntos neįteikimas yra laikomas svarbia priežastimi skundo padavimo terminui atnaujinti. Pareiškėjas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-2423/2013, 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A602-2982/2012 dėl MAĮ 164 straipsnio 3 dalies taikymo. Pagal paminėtą teismo praktiką, būtent faktinio įteikimo momentas, bet ne bendrasis penkių darbo dienų, einančių po mokesčių administratoriaus siunčiamos korespondencijos perdavimo paštui dienos, pasibaigimas, turėtų būti laikomas atskaitos tašku, nuo kurio pagal MAĮ 152 straipsnio 2 dalį turėtų būti skaičiuojamas terminas skundui Komisijai paduoti.

3110.3.

32Nagrinėjamu atveju skundo padavimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2016 m. balandžio 19 d., kai pareiškėjas faktiškai gavo VMI sprendimą. Skaičiuojant skundo padavimo terminą nuo faktinio sprendimo įteikimo dienos, t. y. nuo 2016 m. balandžio 19 d., terminas iš viso nebuvo praleistas, nes pareiškėjas su skundu į MGK kreipėsi 2016 m. gegužės 2 d., t. y. praėjus 13 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Byloje surinkus įrodymus, kurie patvirtina, jog pareiškėjui pašto siunta, kuria buvo siųstas VMI sprendimas, buvo neįteikta, yra nesąžininga, neteisinga ir neprotinga vadovautis MAĮ 164 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta imperatyvaus pobūdžio nuostata. Taikant minėtą įstatymo nuostatą, susiklosto absurdiška situacija, kai terminas skundui paduoti yra skaičiuojamas remiantis prezumpcija, kad pašto siunta buvo įteikta per penkias dienas nuo jos išsiuntimo, nors byloje surinkti įrodymai aiškiai patvirtina, jog siunta pareiškėjui įteikta nebuvo. Teismų praktikoje yra laikomasi nuomonės, kad pašto siuntos netinkamas įteikimas arba neįteikimas yra pripažįstamas svarbia aplinkybe skundo padavimo terminui atnaujinti.

3310.4.

342016 m. kovo 31 d. prie pareiškėjo Mano VMI paskyros prisijungė ne pats pareiškėjas, bet pareiškėjo buhalterė, todėl pareiškėjas apie raginimą 2016 m. kovo 31 d. nesužinojo. Taip pat pareiškėjo buhalterė 2016 m. kovo 31 d. perskaitė raginimą susimokėti 5 490,84 Eur sumą, o ne VMI 2015 m. birželio 1 d. sprendimą Nr. 68-91.

3510.5.

36Teismas nepagrįstai nustatė, kad pareiškėjas nebuvo pakankamai rūpestingas, atidus ir sąžiningas. Pareiškėjas visą kilusio mokestinio ginčo nagrinėjimo laikotarpį buvo sąžiningas, rūpestingas ir atidus. Pareiškėjas nežinojo ir negalėjo žinoti kiek laiko VMI spręs kilusį mokestinį ginčą ir kada bus priimtas VMI sprendimas. Pareiškėjas, vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais, pagrįstai tikėjosi, kad, VMI priėmus sprendimą, jis bus tinkamai įteiktas pareiškėjui ir skundo netenkinimo atveju pareiškėjas galės tinkamai ginti jo pažeistas teises. VMI buvo informuota apie korespondencijos siuntimo adreso pakeitimą, nurodant nuolatinės gyvenamosios vietos adresą, tačiau dėl nežinomų priežasčių visa korespondencija buvo siųsta deklaruotos, o ne faktinės gyvenamosios vietos adresu. Šios aplinkybės priešingai nei nurodo teismas, įrodo, jog atsakovas buvo sąžiningas ir atidus, domėjosi procesu, nurodė tinkamą faktinės gyvenamosios vietos adresą, todėl pagrįstai tikėjosi gauti VMI priimtą sprendimą. Šie VMI veiksmai – dokumentų siuntimas pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, nors yra nurodytas faktinės gyvenamosios vietos adresas, yra laikomi nesąžiningais ir nerūpestingais.

3711.

38Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

3912.

40Atsakovas nurodo, kad teismas pagrįstai, argumentuotai, teisėtai ir teisingai atmetė pareiškėjo skundą dėl Komisijos sprendimo. Atsakovas pažymi, jog iš byloje esančios medžiagos matyti, kad VMI 2015 m. birželio 1 d. sprendimas Nr. 68-91 pareiškėjui buvo išsiųstas 2015 m. birželio 3 d. jo 2015 m. kovo 25 d. skunde, pateiktame VMI, nurodytu adresu (( - )), kuris sutampa su pareiškėjo registracijos adresu. Pagal MAĮ 153 straipsnio 1 dalies 1 punktą, pareiškėjas yra įpareigotas skunde, paduodamame mokestiniame ginče, nurodyti tikslų savo adresą. Sprendimas buvo siųstas registruota pašto siunta, kuri, nepavykus jos įteikti gavėjui, buvo grąžinta VMI. VMI 2015 m. birželio 1 d. sprendimą Nr. 68-91 pareiškėjui išsiuntė vienu iš MAĮ 164 straipsnio 1 dalyje reglamentuotų dokumentų mokesčių mokėtojui įteikimo būdų – siunčiant registruotu laišku. Duomenų apie tai, jog pareiškėjo adresas būtų pasikeitęs, byloje nėra. MAĮ 149 straipsnis įpareigoja mokesčių mokėtoją pranešti ikiteisminei mokestinį ginčą nagrinėjančiai institucijai apie adreso pasikeitimą mokestinio ginčo proceso metu, tačiau pareiškėjas tokios informacijos VMI nepateikė, todėl neįvykdė savo pareigos. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad VMI 2015 m. birželio 1 d. sprendimas Nr. 68-91 pagal nurodytas MAĮ nuostatas buvo tinkamai išsiųstas ir laikomas įteiktu pareiškėjui, todėl sprendžiant termino skundui paduoti atnaujinimo klausimą Komisija vertino, ar pareiškėjo elgesys siekiant įgyvendinti savo teisę apskųsti VMI sprendimą neturi aplaidumo ar piktnaudžiavimo jam suteiktomis teisėmis požymių. Pareiškėjas dėl jo 2015 m. kovo 25 d. VMI paduoto skundo dėl Klaipėdos AVMI 2015 m. sausio 27 d. sprendimo Nr. (6.5) FR0682-63 nagrinėjimo eigos ir priimto sprendimo pasidomėjo tik praėjus metams po skundo padavimo. Svarbių priežasčių, sutrukdžiusių laiku pasidomėti skundo nagrinėjimu ir bylos baigtimi, pareiškėjas nenurodė. Byloje yra pateikta informacija, jog Klaipėdos AVMI informavo pareiškėją apie jo 2015 m. kovo 25 d. skundo perdavimą VMI būtent jo skunde nurodytu adresu: ( - ). 2016 m. vasario 5 d. raginimas Nr. (23.31-08) 464-127 2016 m. vasario 6 d. buvo patalpintas VMI interneto svetainėje www.vmi.lt esančiame Mano VMI portale ir pareiškėjas šį raginimą minėtame portale perskaitė 2016 m. kovo 31 d. Tačiau nepaisant to, skundas Komisijai pateiktas tik po poros mėnesių nuo susipažinimo su raginimu, nors iš raginime nurodytų sumų akivaizdu, jog tai tos sumos, kurios patvirtintos Klaipėdos AVMI sprendimu. Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą teigti, jog pareiškėjas, siekdamas įgyvendinti savo teisę apskųsti VMI sprendimą, nebuvo pakankamai rūpestingas, sąžiningas ir atidus. Suinteresuoto asmens visiškas pasyvumas ir procesinis neveikimas visą vienų metų laikotarpį neatitinka sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo kriterijų. Be to, asmenys, inicijuodami ginčą, turi ne tik teises, bet ir pareigas, tokias kaip: sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku pateikti įrodymus ir argumentus. Pareiškėjo posėdžio Komisijoje metu ne kartą paminėtas neišprusimas teisinėje (mokesčių) srityje savaime negali pateisinti termino praleidimo, nes pareiškėjas pats nurodė, jog jis, neturėdamas reikiamų teisinių žinių, buvo konsultuojamas auditorių, t. y. teisinį reguliavimą išmanančių subjektų. Pareiškėjo nurodytos priežastys, dėl kurių jis praleido terminą VMI sprendimui apskųsti, nagrinėjamu atveju nelaikytinos svarbiomis.

4113.

42Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos AVMI atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Klaipėdos AVMI nurodo, kad pareiškėjas, pateikdamas Klaipėdos AVMI 2014 m. gruodžio 17 d. pastabas (gautos Klaipėdos AVMI 2014 m. gruodžio 29 d.) dėl Klaipėdos AVMI 2014 m. lapkričio 25 d. patikrinimo akto Nr. FR0680-768, pastabose nurodė deklaruotą gyvenamosios vietos adresą, t. y. ( - ). Taip pat byloje Klaipėdos AVMI informavo pareiškėją apie jo 2015 m. kovo 25 d. skundo perdavimą VMI būtent jo skunde nurodytu adresu: ( - ) (Klaipėdos AVMI 2015 m. balandžio 1 d. raštas Nr. (6.5)-D2-1501). MAĮ 149 straipsnis įpareigoja mokesčių mokėtoją pranešti ikiteisminei mokestinį ginčą nagrinėjančiai institucijai apie adreso pasikeitimą mokestinio ginčo proceso metu, tačiau pareiškėjas tokios informacijos VMI nepateikė, todėl neįvykdė savo pareigos. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad VMI 2015 m. birželio 1 d. sprendimas Nr. 68-91 pagal MAĮ nuostatas buvo tinkamai išsiųstas ir laikomas įteiktu pareiškėjui. Esant neaiškumui dėl tikrosios nurodytos korespondencijos įteikimo mokesčių mokėtojui datos, taikytina MAĮ nustatyta taisyklė, pagal kurią dokumentų, siunčiamų registruotu laišku, įteikimo mokesčių mokėtojui diena laikoma penkta darbo diena, einanti po mokesčių administratoriaus siunčiamos korespondencijos perdavimo paštui dienos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143?422/2011). Klaipėdos AVMI nuomone, MGK ir teismas, nustatę, kad pareiškėjo elgesys neatitiko sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvų, pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo nurodytos priežastys, dėl kurių jis praleido terminą VMI sprendimui apskųsti, nagrinėjamu atveju nelaikytinos svarbiomis.

43Teisėjų kolegija

konstatuoja:

44IV.

4514.

46Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. birželio 17 d. sprendimo Nr. S-132(7-90/2016), kuriuo nuspręsta neatnaujinti termino pareiškėjo skundui dėl VMI 2015 m. birželio 1 d. sprendimo Nr. 68-91 paduoti, skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti pareiškėjui, teisėtumo ir pagrįstumo.

4715.

48Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 152 straipsnio 2 dalis nustato, kad skundas Mokestinių ginčų komisijai turi būti paduodamas raštu ne vėliau kaip per 20 dienų nuo centrinio mokesčių administratoriaus skundžiamo sprendimo įteikimo mokesčių mokėtojui arba per 20 dienų nuo termino sprendimui dėl mokestinio ginčo priimti pasibaigimo dienos. Šio straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu skundo padavimo terminas yra praleistas ir mokesčių mokėtojas skundo padavimo termino neprašo atnaujinti, taip pat kai šio straipsnio nustatyta tvarka toks prašymas yra nepatenkinamas, skundas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam mokesčių mokėtojui.

4916.

50Mokestinių ginčų komisija, vadovaudamasi MAĮ 164 straipsnio 3 dalimi, vertino, jog VMI 2015 m. birželio 1 d. sprendimas Nr. 68-91 pareiškėjui buvo įteiktas 2015 m. birželio 10 d., todėl pareiškėjas, norėdamas jį apskųsti, skundą Komisijai turėjo pateikti iki 2015 m. liepos 1 d., tačiau padavė tik 2016 m. gegužės 3 d., tai yra praleidęs MAĮ 152 straipsnio 2 dalyje numatytą terminą. Komisija, vadovaudamasi MAĮ 152 straipsnio 5 dalimi, neatnaujino termino pareiškėjo skundui dėl VMI 2015 m. birželio 1 d. sprendimo Nr. 68-91 paduoti ir pareiškėjo skundą dėl VMI 2015 m. birželio 1 d. sprendimo Nr. 68-91 laikė nepaduotu bei grąžino jį pareiškėjui.

5117.

52Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime vadovavosi MAĮ 164 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 164 straipsnio 3 dalimi ir nurodė, kad bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas 2015 m. kovo 25 d. skunde adresą korespondencijai nurodė ( - ), todėl sutiko su Komisijos vertinimu, kad VMI 2015 m. birželio 1 d. sprendimas pagrįstai buvo išsiųstas pareiškėjui minėtu adresu. Teismas taikė MAĮ 164 straipsnio 3 dalyje numatytą įteikimo per penkias darbo dienas taisyklės prezumpciją, pritardamas MGK pozicijai, kad pareiškėjas skundą MGK padavė praleidęs MAĮ 152 straipsnio 2 dalyje numatytą terminą ir pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys nesudaro pagrindo atnaujinti termino skundui dėl VMI 2015 m. birželio 1 d. sprendimo Nr. 68-91 panaikinimo paduoti.

5318.

54Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su tokia teismo išvada ir nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė MAĮ 164 straipsnio 3 dalį, nes būtent faktinio įteikimo momentas turėtų būti laikomas atskaitos tašku, nuo kurio pagal MAĮ 152 straipsnio 2 dalį turėtų būti skaičiuojamas terminas skundui Komisijai paduoti. Pareiškėjo teigimu, skundo padavimo MGK terminas buvo praleistas dėl svarbių ir objektyvių priežasčių – VMI 2015 m. birželio 1 d. sprendimas Nr. 68-91 buvo siųstas deklaruotos, o ne faktinės gyvenamosios vietos adresu, dėl ko nebuvo jam įteiktas.

5519.

56Dokumentų įteikimo mokesčių mokėtojui būdai yra nustatyti MAĮ 164 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 3 dalį, registruotu laišku dokumentai siunčiami pagal mokesčių mokėtojo registre nurodytą mokesčių mokėtojo adresą arba mokesčių mokėtojo nurodytą adresą korespondencijai gauti. Tais atvejais, kai minėtų duomenų mokesčių administratorius neturi, dokumentai siunčiami pagal atitinkamame registre nurodytą mokesčių mokėtojo adresą (juridiniams asmenimis – pagal juridinių asmenų registre nurodytą adresą, fiziniams asmenims – gyventojų registre nurodytą adresą). Dokumentų, siunčiamų registruotu laišku, įteikimo mokesčių mokėtojui diena laikoma penkta darbo diena, einanti po mokesčių administratoriaus siunčiamos korespondencijos perdavimo paštui dienos.

5720.

58Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog MAĮ 164 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė yra taikoma tada, kai byloje nėra duomenų (įrodymų) apie faktinį sprendimo įteikimą mokesčių mokėtojui arba yra kitos priežastys, pateisinančios minėtos prezumpcijos taikymą (pvz., mokesčių mokėtojo nesąžiningumas). Tokia praktika užtikrina, kad byloje mokesčių mokėtojui pateikus įrodymus dėl faktinės mokesčių administratoriaus sprendimo gavimo dienos, bus vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, o, tokių duomenų nesant, bus vadovaujamasi MAĮ 164 straipsnio 3 dalies imperatyvia nuostata, taip garantuojant operatyvų mokestinio ginčo nagrinėjimo procesą bei teisingą ir laiku atliekamą mokesčių surinkimą į valstybės biudžetą (pvz., 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-2982/2012; 2017 m. vasario 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-190-492/2017; 2017 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1315-575/2017).

5921.

60Atkreiptinas dėmesys, kad MAĮ nustatytas trumpas terminas skundui paduoti įpareigoja asmenis savo procesinėmis teisėmis naudotis itin operatyviai, atidžiai, rūpestingai bei sąžiningai, nes priešingu atveju jų teisė pateikti skundą nebus ginama.

6122.

62Pasisakydama dėl byloje nagrinėjamos faktinės situacijos ypatumų, teisėjų kolegija pažymi, kad iš bylos duomenų nustatyta, jog VMI 2015 m. birželio 1 d. sprendimas Nr. 68-91 pareiškėjui jo 2015 m. kovo 25 d. skunde, adresuotame centriniam mokesčių administratoriui, nurodytu adresu: ( - ), kuris sutampa su pareiškėjo registracijos adresu, buvo išsiųstas VMI 2015 m. birželio 2 d. raštu Nr. (24.4-31-5)-R-4183. Pašto įstaigai korespondencija (registruota pašto siunta ( - )) įteikta 2015 m. birželio 3 d., o 2015 m. liepos 7 d. grąžinta VMI. Pareiškėjas nurodo, kad VMI 2015 m. birželio 1 d. sprendimą Nr. 68-91 gavo tik 2016 m. balandžio 19 d. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovo 2015 m. birželio 1 d. sprendimas pareiškėjui buvo įteiktas 2016 m. balandžio 19 d. raštu Nr. (24.4-31-5)-R-2505, pareiškėjui tik 2016 m. balandžio 5 d. raštu kreipusis į atsakovą. Pareiškėjo teigimu, VMI 2015 m. birželio 1 d. sprendimas Nr. 68-91 buvo siųstas ne pareiškėjo gyvenamosios vietos adresu, dėl ko nebuvo jam įteiktas.

6323.

64Atsižvelgus į aptartą teisinį reguliavimą bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pareiškėjo elgesį mokestinio ginčo proceso metu, darytina išvada, kad šioje byloje turi būti taikomos imperatyvios MAĮ 164 straipsnio 3 dalies nuostatos. Tai reiškia, kad VMI pagrįstai registruotą laišką siuntė tuo adresu, kurį pareiškėjas nurodė jam pateiktame skunde dėl Klaipėdos AVMI 2015 m. sausio 27 d. sprendimo Nr. (6.5) FR0682-63 panaikinimo, o VMI 2015 m. birželio 1 d. sprendimas Nr. 68-91 pareiškėjui laikomas įteiktu penktą darbo dieną, einančią po mokesčių administratoriaus siunčiamos korespondencijos perdavimo paštui dienos (2015 m. birželio 3 d.,), t. y. 2015 m. birželio 10 d. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas skundą Komisijai padavė tik 2016 m. gegužės 3 d., darytina išvada, kad jis praleido MAĮ 152 straipsnio 2 dalyje nustatytą 20 dienų terminą skundui dėl centrinio mokesčių administratoriaus sprendimo paduoti.

6524.

66Pažymėtina ir tai, kad nors pareiškėjas nurodo, kad VMI 2015 m. birželio 1 d. sprendimą Nr. 68-91 gavo tik 2016 m. balandžio 19 d., pagal MAĮ 152 straipsnio 2 dalį skundas Mokestinių ginčų komisijai alternatyviai turi būti paduodamas raštu ne vėliau kaip per 20 dienų nuo centrinio mokesčių administratoriaus skundžiamo sprendimo įteikimo mokesčių mokėtojui arba per 20 dienų nuo termino sprendimui dėl mokestinio ginčo priimti pasibaigimo dienos. Iš bylos faktinių duomenų matyti, jog pareiškėjo 2015 m. kovo 25 d. skundas VMI gautas 2015 m. balandžio 3 d. Pagal MAĮ 154 straipsnio 3 dalį centrinis mokesčių administratorius turi priimti sprendimą dėl skundo dėl mokestinio ginčo per 30 dienų nuo jo gavimo dienos. Šis terminas centrinio mokesčių administratoriaus sprendimu gali būti pratęstas iki 60 dienų, jeigu skundui nagrinėti reikia papildomo tyrimo. Pareiškėjas, būdamas aktyviu ir rūpestingu, turėjo žinoti, jog skundas maksimaliai gali būti nagrinėjamas 60 dienų, o skundas Komisijai gali būti paduodamas per 20 dienų nuo termino sprendimui dėl mokestinio ginčo priimti pasibaigimo dienos (atsižvelgiant į sąlygą, jog VMI sprendimų jis tikino negavęs) ir tokiu būdu realizuoti savo teisę kvaziteisminiu keliu apginti savo pažeistas teises. Tačiau pareiškėjas nuo 2015 m. birželio mėnesio, kai turėjo baigtis (ir baigėsi) administracinė procedūra, iki 2016 m. balandžio mėnesio, kai gavo pranešimą dėl turto arešto, t. y. dešimt mėnesių nesiėmė jokių veiksmų. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės yra pakankamas pagrindas teigti, jog pareiškėjas savo subjektyviais veiksmais praleido terminą skundui MGK pateikti.

6725.

68MAĮ 152 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad mokesčių mokėtojui, praleidusiam skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija pripažįsta svarbiomis, šis terminas minėtos institucijos sprendimu gali būti atnaujintas. Iš minėto teisinio reglamentavimo matyti, kad būtina sąlyga praleistam terminui atnaujinti yra tai, jog turi egzistuoti svarbios priežastys, kurios sutrukdė asmeniui nustatytu laiku paduoti skundą dėl atitinkamo centrinio mokesčių administratoriaus sprendimo. MAĮ nėra pateiktas sąrašas aplinkybių, kurioms esant būtų suteikta galimybė atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Tai ikiteisminei mokestinį ginčą nagrinėjančiai institucijai įstatymų leidėjo suteikta diskrecijos teisė. Viešojo administravimo subjektas, atsižvelgdamas į pateiktus įrodymus, nurodytas aplinkybes, vertina, ar yra pakankamas pagrindas suteikti teisę, kuria nepasinaudota per nustatytą laiką, t. y. teisę apskųsti mokesčių administratoriaus sprendimą ir taip pradėti mokestinį ginčą. Toks vertinimas turi būti atliekamas pagal vidinį viešojo administravimo subjekto įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu visų aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, paisant administracinių teismų formuojamos praktikos šios kategorijos arba analogiškose bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-1154/2010). Nepagrįstai atnaujinus terminus, gali būti pakenkta susiklosčiusiam teisinių santykių stabilumui, o nepagrįstai atsisakius terminą atnaujinti, gali būti užkirstas kelias į teisminę gynybą.

6926.

70Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pagrindine termino praleidimo priežastimi nurodė tai, kad tik 2016 m. balandžio 19 d. jis realiai gavo siektą apskųsti centrinio mokesčių administratoriaus sprendimą ir tik po to galėjo surašyti bei paduoti skundą Mokestinių ginčų komisijai. Tačiau ši aplinkybė negali būti pripažinta svarbia termino praleidimo priežastimi, nes jos atsiradimą nulėmė paties pareiškėjo nerūpestingumas. Centrinis mokesčių administratorius savo sprendimą išsiuntė tokiu pareiškėjo adresu, koks buvo nurodytas centriniam mokesčių administratoriui paduotame pareiškėjo skunde, ir kuris sutapo su pareiškėjo registracijos adresu. Toks centrinio mokesčių administratoriaus sprendimo išsiuntimas atitiko MAĮ 164 straipsnio 3 dalies reikalavimus dėl registruoto laiško siuntimo adreso ir centrinis mokesčių administratorius neturėjo jokio pagrindo savo sprendimą pareiškėjui išsiųsti kokiu nors kitu adresu. Šiuo atveju pareiškėjas pats privalėjo užtikrinti, kad minėtu jo adresu būtų galimybė realiai įteikti laišką adresatui, arba turėjo iš anksto informuoti centrinį mokesčių administratorių, jeigu jo adresas pasikeitė (MAĮ 149 straipsnis), tačiau šios pareigos pareiškėjas nevykdė ir pats sau sukūrė neigiamas pasekmes. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas ir Klaipėdos AVMI 2014 m. gruodžio 17 d. pateikdamas pastabas (gautos Klaipėdos AVMI 2014 m. gruodžio 29 d.) dėl patikrinimo akto, pastabose nurodė deklaruotą gyvenamosios vietos adresą, t. y. ( - ). Klaipėdos AVMI 2015 m. sausio 27 d. sprendimas Nr. (6.5) FR0682-63 buvo išsiųstas šiuo adresu, tačiau grįžo su žyma ,,Neatsiėmė pašte“, todėl pakartotinai buvo išsiųstas kitu adresu: ( - ), pareiškėjui nurodant priežastis dėl Klaipėdos AVMI sprendimo neįteikimo. Nepaisant to, pareiškėjas ir vėl skunde centriniam mokesčių administratoriui nurodė, jo teigimu, adresą, kuriuo jis faktiškai nebūna.

7127.

72Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas nepateisinamai ilgai delsė kreiptis į centrinį mokesčių administratorių, negavęs sprendimo. Toks pareiškėjo elgesys, teisėjų kolegijos vertinimu, nerodo jo suinteresuotumo operatyviai išspręsti kilusį ginčą, liudija pareiškėjo nerūpestingumą įgyvendinant jam suteiktas procesines teises, todėl pirmosios instancijos teismo pagrįstai įvertintas kaip subjektyvi priežastis skundo padavimo termino praleidimui.

7328.

74Byloje nustatytų aplinkybių visuma neleidžia teigti, kad pareiškėjas terminą skundui dėl mokesčių administratoriaus sprendimo paduoti praleido dėl svarbių priežasčių. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo išdėstytus argumentus, sutinka su Komisijos ir pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjo nurodytos priežastys nesudaro pagrindo atnaujinti terminą skundui dėl VMI 2015 m. birželio 1 d. sprendimo Nr. 68-91 panaikinimo paduoti.

7529.

76Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktus reguliuojančius ginčo santykius ir faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus bei suformuotą teismų praktiką panašiose bylose, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

77Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

78Pareiškėjo V. B. apeliacinį skundą atmesti.

79Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

80Nutartis neskundžiama.