Byla e2A-126-790/2020
Dėl nuostolių atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Antano Rudzinsko ir Egidijos Tamošiūnienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės akcinės bendrovės SEB bankas apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų R. P. ir K. U. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei SEB bankui dėl nuostolių atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovai R. P. ir K. U. kreipėsi į teismą, prašydami priteisti ieškovo R. P. naudai iš atsakovės akcinės bendrovės (toliau – AB) SEB banko 85 358 Eur nuostolių atlyginimą; ieškovo K. U. naudai iš atsakovės AB SEB banko 75 066 Eur nuostolių atlyginimą.

82.

9Ieškovai nurodė, kad R. P. buvo atsakovės klientas, AB SEB banke esančioje atsiskaitomoje sąskaitoje laikė savo santaupas. R. P. 2007 m. pabaigoje pardavė UAB „Vilniaus kometa“ akcijas ir gavo reikšmingą pinigų sumą į savo atsiskaitomąją sąskaitą. Kadangi atsakovei buvo žinomos jos klientų banko sąskaitose laikomų piniginių lėšų sumos, atsakovės atstovas susisiekė su ieškovu dėl pasiūlymo turimas santaupas pelningai investuoti. Pats R. P. neturėjo ir neturi jokių išskirtinių žinių investavimo ar finansinių priemonių srityse, todėl savarankiškai negalėjo nei pasirinkti investavimo krypčių, nei investuoti į finansines priemones. Pasitikėdamas atsakovės teikiamų paslaugų profesionalumu, ieškovas R. P. 2008 m. sausio 4 d. su atsakove AB SEB banku sudarė Investicijų portfelio valdymo patikėjimo pagrindais bei Privačios bankininkystės paslaugų teikimo sutartis. R. P. atsakovė pasiūlė investuoti į tas finansines priemones, kurios buvo standartiškai siūlomos daugumai atsakovės privačios bankininkystės departamento klientų ir įėjo į „šabloninį“ vertybinių popierių portfelį, pavyzdžiui, DWS Select Invest, JB Black Sea Fund ir kt., tarp jų siūlė įsigyti GILD Arbitrage Risk Capital (toliau – Fondas) investicinio fondo vienetų (toliau – ir Fondo vienetai, GILD investicinio fondo vienetai). Ieškovui buvo paaiškinta, kad investavimas į Fondo vienetus yra alternatyvi investicija, tai yra nesusijusi su pokyčiais finansų rinkose bei nuotaikomis jose, todėl R. P. jokiu būdu nepraras į Fondo vienetus investuotų lėšų, priešingai, gaus didesnę grąžą, negu tą pačią sumą taupant indėlio sąskaitoje. Kitaip tariant, investavimas į Fondo vienetus turėjo būti ne tik nerizikinga investicija, tačiau ir pelninga. Atsakovės darbuotojų teigimu, būtent Fondo vienetai turėjo būti saugiausias viso investicijų portfelio elementas, kuris, esant didesniems svyravimams kitose investicijų portfelio pozicijose, tokius svyravimus kompensuotų. Dėl šios priežasties investicijos į Fondo vienetus sudarė pačią didžiausią dalį visame investicijų portfelyje, iš viso 17 procentų. R. P. investavimo tikslai buvo konservatyvūs, orientuoti į turimų santaupų išsaugojimą, o ne į riziką ir siekį uždirbti dideles pinigų sumas ir su tuo susijusią galimybę prarasti didelę dalį investuotų lėšų.

103.

11R. P. 2008 m. vasario 13 d. įsigijo 6 236 Fondo vienetų už 170 716 Eur. Pažymėjo, kad iki įsigyjant šiuos Fondo vienetus, R. P. nebuvo supažindintas su Fondo taisyklėmis, jam nebuvo pateikta tokių taisyklių kopija su vertimu į lietuvių kalbą. Dar daugiau, apie tokių taisyklių egzistavimą R. P., iki pasinaudojant atsakovės investavimo rekomendacija įsigyti Fondo vienetų, nebuvo net informuotas. Ieškovo teigimu, R. R., su kuria, kaip atsakovės atstove, bendravo R. P., neatskleidė esminių su investavimu į Fondo vienetus susijusių detalių, o būtent, kad Fondo vienetų išpirkimas gali būti sustabdytas, Fondas gali būti likviduotas, o Fondo vienetai nurašyti, kas reikštų, kad tokių investicijų vertė gali būti lygi nuliui. Pats R. P. apie tokias rizikas taip pat nežinojo ir negalėjo žinoti, kadangi jam nebuvo pateiktas su investavimu į Fondo vienetus susijusių rizikų aprašymas. Taigi R. P. nebuvo informuotas apie pagrindinę priežastį ir riziką, kuri sąlygojo investuotų lėšų praradimą – galimybę, kad bus sustabdytas Fondo vienetų išpirkimas, o vertybinių popierių emisija bus uždaryta.

124.

13Ieškovo teigimu, atsakovė, platindama Fondo vienetus, buvo tiesiogiai suinteresuota, kadangi atsakovė gavo atlygį iš Fondo už tai, kad pačios atsakovės klientai, patariami atsakovės, įsigyja Fondo vienetų ir nereikalauja jų išpirkti. Atsakovė neatskleidė ieškovams informacijos apie interesų konfliktą.

145.

15Atsakovė 2016 m. rugsėjo 6 d. pranešė, kad 2016 m. rugpjūčio 31 d. AS GILD Arbitrage vertybinių popierių emisija buvo uždaryta. Atsižvelgiant į tai, kad R. P. GILD investicinio fondo vienetų įsigijo iš viso už 170 716 Eur, nurodyta suma sudaro R. P. nuostolius. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika analogiškose bylose, kuriose kasacinis teismas jau yra pasisakęs dėl iš atsakovės neprofesionalių investuotojų naudai priteisintinos nuostolių sumos, R. P. prašo iš atsakovės priteisti tik pusę visos į Fondo vienetus investuotos sumos, tai yra 85 358 Eur.

166.

17Ieškovas K. U. atsakovės klientu yra apytikriai nuo 1993 – 1994 metų. K. U. 2004 m. lapkričio mėnesį pardavė dalį jo turėtų UAB „Informacinės technologijos“ akcijų, į K. U. atsiskaitomąją sąskaitą buvo pervesta pirmoji didesnė (apie 500 000 Eur) suma. Nuo to laiko atsakovė ir jos privačios bankininkystės departamento darbuotojai S. G. bei M. Č. ėmė itin aktyviai teikti investavimo pasiūlymus tiek skambindami telefonu, tiek ir kreipdamiesi elektroniniu paštu. Po ilgų atsakovės darbuotojų įkalbinėjimų, 2007 m. balandžio 16 d. K. U. ir atsakovė sudarė Investicijų portfelio valdymo konsultavimo pagrindais sutartį.

187.

19AB SEB banko darbuotoja S. G. su K. U. elektroniniu paštu susisiekė 2007 m. balandžio 19 d. bei pasiūlė investuoti į alternatyvias investicijų priemones – Fondą. Savo elektroniniame laiške, be kita ko, nurodė, kad tai Baltijos šalyse pagal market-neutral (neutralią rinkai) strategiją investuojantis fondas, kuris siekia didžiausios grąžos nepaisant tendencijų kapitalo rinkose, vidutinė metinė grąža nuo 2001 metų siekia 25 procentus, tuo tarpu Fondo vertės svyravimų ribos tesiekia 8 procentus. Ieškovas pažymėjo, kad iki rekomenduodama konkrečias investavimo kryptis, atsakovė neinformavo apie jokias su investavimu į Fondo vienetus susijusias rizikas, įskaitant ir tai, kad Fondo vienetų išpirkimas gali būti sustabdytas.

208.

21Ieškovas pažymėjo, kad būtent dėl atsakovės darbuotojų pateiktų rekomendacijų 2007 m. gegužės 30 d. K. U. įsigijo 4 060 Fondo vienetų už bendrą 101 506 Eur sumą. 2007 m. spalio mėnesį prasidėjus akcijų kainų kritimui finansų rinkose, atsakovė dar labiau suaktyvino Fondo vienetų platinimą, teigdama, kad būtent GILD investicinis fondas ir toliau dirba pelningai. Patariamas atsakovės, K. U. 2006 m. lapkričio 27 d. taip pat buvo įnešęs 600 000 USD terminuotą indėlį į SEB banko Ukrainos filialą SEB Agio Bank. Iš pradžių atsakovė šio indėlio nelaikė K. U. vertybinių popierių portfelio dalimi, būtent todėl atsakovė ieškovui tuo metu rekomendavo įsigyti Fondo vienetų už apie 100 000 Eur, kas sudarytų 18 procentų bendro investicijų portfelio. Vėliau atsakovė į vertybinių popierių portfelį įtraukė ir indėlio SEB Agio banke sumą, tokiu būdu Fondo pozicija K. U. vertybinių popierių portfelyje sumažėjo nuo 18 procentų iki 10 procentų. Taigi, atsižvelgdama į Fondo veiklos specifiką, saugumą bei patikimumą ir kad šio Fondo dalis investicijų portfelyje turi būti didesnė, S. G. 2008 metų vasarį pasiūlė K. U. papildomai investuoti į Fondą. 2008 m. vasario 26 d. K. U., patariamas S. G., įsigijo dar 1 750 Fondo vienetų už bendrą 48 626 Eur sumą ir bendra K. U. į Fondo vienetus investuota suma sudarė 150 132 Eur.

229.

23K. U. visiškai pasitikėjo AB SEB banko ir jo darbuotojų teikiamomis investavimo rekomendacijomis bei profesionalumu, taip pat ne kartą išsakytais pažadais, kad investicijos (ypatingai į Fondą) bus saugios ir pelningos. Ieškovui nebuvo priimtina galimybė prarasti investuotas lėšas. Iki įsigyjant GILD investicinio fondo vienetų, K. U. nebuvo paaiškinta, jog fondas gali nuspręsti neatpirkti šių Fondo vienetų ir dėl to tokia investicija iš esmės taps bevertė. Be to, K. U. nebuvo pateiktos susipažinti Fondo taisyklės arba galimų rizikų (įskaitant ir riziką, kad bus sustabdytas fondo vienetų išpirkimas arba patys fondo vienetai gali būti nurašyti) aprašymas.

2410.

25K. U. 2016 m. rugsėjo 8 d. gavo pranešimą iš atsakovės apie tai, kad pagal 2016 m. rugpjūčio 31 d. Estijos centrinio vertybinių depozitoriumo pateiktą informaciją, AS GILD Arbitrage vertybinių popierių emisija buvo uždaryta, o tai reiškė, jog K. U. prarado 150 132 Eur sumą, už kurią buvo įsigijęs dabar jau nurašytus GILD investicinio fondo vienetus. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika analogiškose bylose, kuriose kasacinis teismas jau yra pasisakęs dėl iš atsakovės neprofesionalių investuotojų naudai priteisintinos nuostolių sumos, K. U. prašo iš atsakovės priteisti tik pusę visos į Fondo vienetus investuotos sumos, tai yra 75 066 Eur.

2611.

27Ieškovai akcentavo, kad buvo neprofesionalūs investuotojai, neturėjo reikalingos investavimo patirties bei žinių, todėl ir sudarė sutartis su atsakove, kad jos darbuotojai, turėdami reikalingą patirtį, licencijas, išsilavinimą, išmanantys investavimo į finansines priemones procesus, padėtų sėkmingai investuoti ieškovų santaupas. Atsakovė tinkamai neatskleidė su investavimu į Fondo vienetus susijusių rizikų, atsakovė nei vienam iš ieškovų esant pakankamai laiko iki investavimo nepateikė ir Fondo taisyklių ar rizikų aprašymo. Atsakovė neįspėjo ieškovų, kad investicija į Fondą iš tikrųjų nėra saugi ir neatitinka ieškovų investavimo tikslų. Kitaip tariant, atsakovė suteikė ieškovams investavimo rekomendaciją investuoti į GILD investicinio fondo vienetus ir ieškovų vardu juos nupirko žinodama, kad GILD pagal savo riziką yra netinkama finansinė priemonė ieškovams. Jeigu ieškovai būtų žinoję apie tai, kad GILD investicinio fondo valdytojas turi teisę priimti sprendimą ir sustabdyti fondo vienetų išpirkimą, Fondo vienetai gali būti nurašyti, o pati vertybinių popierių emisija uždaryta, jie niekada nebūtų investavę į šio fondo vienetus, o būtų pasirinkę kitas, konservatyvesnes ir saugesnes investavimo kryptis, pavyzdžiui, investuotas lėšas įnešti į kaupiamojo indėlio sąskaitą.

2812.

29Ieškovų teigimu, atsakovė taip pat tinkamai nesurinko informacijos apie ieškovus, jų turimas žinias ir investavimo patirtį, investavimu siekiamus tikslus, taigi neturėjo teisės teikti investavimo rekomendacijų bei konsultuoti klientų dėl konkrečių finansinių priemonių įsigijimo (trečiasis finansinių paslaugų teikimo etapas), kadangi paprasčiausiai neturi reikalingo pagrindo nustatyti, kuri finansinė priemonė klientui yra tinkama, o kuri ne, pažeidė Lietuvos Respublikos Vertybinių popierių komisijos Finansų maklerio įmonių veiklos organizavimo taisyklių, patvirtintų 2007 m. gegužės 17 d. nutarimu Nr. 1K-17 (toliau – Finansų maklerio įmonių veiklos organizavimo taisyklės), nuostatas ir Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo (toliau – FPRĮ) reikalavimus.

3013.

31Tarp atsakovės neteisėtų veiksmų bei ieškovams atsiradusios žalos egzistuoja priežastinis ryšys. Investavimas į Fondo vienetus ieškovams atsakovės darbuotojų buvo pristatytas kaip viena saugiausių investavimo krypčių. Atsakovei tinkamai atskleidus su investavimu į Fondo vienetus susijusias rizikas, o būtent nurodžius, kad ieškovai gali prarasti visas į Fondo vienetus investuotas lėšas, ieškovai, kurių pagrindinis investicijų tikslas buvo sutaupyti pinigų, nebūtų sutikę su tokia investavimo kryptimi.

3214.

33Ieškovų teigimu, atsakovė siūlė investuoti į Fondo vienetus esant atsakovės interesų konfliktui, apie kurį ieškovai turėjo būti įspėti iki jiems teikiant investavimo rekomendacijas. Ieškovai, tik gavę minėtą informaciją ir tik žinodami apie turimą atsakovės finansinį suinteresuotumą ieškovams parduoti Fondo vienetus, būtų galėję priimti pagrįstą investicinį sprendimą. Pažymėtina, kad tokią informaciją turėdami, ieškovai Fondo vienetų nebūtų pirkę, nes būtų supratę, jog Fondo vienetus atsakovė ieškovams siūlo įsigyti todėl, kad pačiai atsakovei tai yra finansiškai naudinga.

3415.

35Fondo vienetai pagal savo rizikos laipsnį buvo skirti tik profesionaliems investuotojams. Abu ieškovai pageidavo saugių investavimo priemonių, kurios leistų ne prarasti investuotas pinigų sumas, tačiau jas taupyti, eliminuojant pinigų nuvertėjimą dėl infliacijos. Atsižvelgiant į tai, atsakovė neturėjo teisės siūlyti įsigyti Fondo vienetus ieškovams, kuriems tokio pobūdžio investicijos nebuvo tinkamos ir priimtinos. Atsakovė neveikė geriausiais klientų interesais, neatsižvelgė į ieškovų investavimo tikslus bei poreikius, rizikos toleravimą bei pasiūlė jiems netinkamą investavimo būdą. Atsakovei neatlikus neteisėtų veiksmų ir nesiūlius investuoti į Fondo vienetus, tokio pobūdžio praradimų ieškovai nebūtų patyrę.

3616.

37Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovė nurodė, kad bankas, teikdamas ieškovams finansines paslaugas, susijusias su investavimu į Fondo vienetus, neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Tai, kad investicinis Fondas gali susidurti su likvidumo problemomis, dėl kurių prekyba fondo vienetais gali būti sustabdyta ar nutraukta, nėra jokia specifinė rizika, kurią finansų tarpininkas turi atskirai nurodyti klientams. Ši rizika yra būdinga visų fondų platinamiems investiciniams vienetams ir šios rizikos suvokimas yra akivaizdus, kaip ir nemokumo rizika versle. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovo R. P. investicijų portfelis buvo valdomas patikėjimo pagrindais, o tai reiškia, kad klientas suteikė bankui teisę priimti investavimo sprendimus ir sudaryti sandorius už klientą. Laiko, kad atsakovė šio kliento atveju apskritai neturėjo jokios informavimo pareigos, tad ir objektyviai negalėjo pažeisti to, ko nenumatė nei teisės aktai, nei sudarytos sutartys. Bankas informaciją apie Fondo vienetus ieškovams atskleidė taip, kaip tai būtų padaręs bet kuris kitas finansų tarpininkas. Atsakovės teigimu, tai, kad bankas neatskleidė klientams rizikos, jog Fondo vienetų prekyba gali būti sustabdyta ar nutraukta, nėra niekaip susiję su tuo, jog ieškovai patyrė nuostolių. Atsakovė laiko, kad net jei bankas ir būtų atskirai nurodęs minėtą nespecifinę riziką, tai nebūtų turėję jokios įtakos ieškovų sprendimui įsigyti Fondo vienetus. Klientų sprendimą įsigyti Fondo vienetus lėmė Fondo valdytojo skelbti sėkmingi Fondo veiklos retrospektyviniai rodikliai ir jais remiantis prognozuojama investicinė grąža. Nors ieškovai ir nelaikytini profesionaliais investuotojais finansinių paslaugų teikimą reglamentuojančių teisės aktų prasme, tačiau konkrečios faktinės aplinkybės, tokios kaip užimamos ar užimtos ypač atsakingos pareigos verslo struktūrose, investavimo patirtis, labai didelės vertės vertybinių popierių portfelių valdymas, investicijos į rizikingas finansines priemones, ir kita, aiškiai rodo jų gebėjimus savarankiškai priimti individualius investicinius sprendimus ir atskleidžia, kad ieškovai labai gerai suvokia su investavimu susijusią riziką.

38II.

39Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4017.

41Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 20 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, nusprendė priteisti ieškovui R. P. iš atsakovės AB SEB banko 85 358 Eur dydžio nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 5 135 Eur. Taip pat priteisė ieškovui K. U. iš atsakovės AB SEB banko 75 066 Eur dydžio nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 4 981 Eur.

4218.

43Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad investavimo rizika turi būti atskleista aiškiai ir nedviprasmiškai, todėl šalių pasirašytose Investicijų portfelio valdymo konsultavimo arba patikėjimo sutartyse esantys bendro pobūdžio ieškovų patvirtinimai apie investavimo riziką nėra tinkami. Į bylą nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovams buvo paaiškinta apie galimą siekiamų įsigyti Fondo vienetų išpirkimo sustabdymą arba nutraukimą.

4419.

45Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė 2007 m. vasario 7 d., 2007 m. rugpjūčio 27 d. ir 2008 m. sausio 1 d. buvo sudariusi Platinimo sutartis su Fondą valdančia įmone, kuriose (jos prieduose) numatytas valdymo mokestis, mokamas atsakovei už išplatintus Fondo vienetus; jo dydis siejamas su išplatintų fondo vienetų verte ir toks mokestis buvo mokamas. Teismas sprendė, kad atsakovė buvo suinteresuota išplatinti kuo daugiau ir didesnės vertės GILD fondo vienetų, kad gautų didesnį atlyginimą (mokestį), tai yra siekti didesnės naudos sau, ir tuo pačiu kitam klientui. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė, neatskleisdama informacijos apie egzistavusį interesų konfliktą, pažeidė tiek bendrąją pareigą veikti sąžiningai, teisingai, profesionaliai ir geriausiomis klientui sąlygomis, tiek fiduciarines pareigas ieškovams.

4620.

47Pirmosios instancijos teismas iš byloje esančių konsultavimo anketų ir kitų duomenų nustatė, kad R. P. investavimo tikslas buvo sutaupyti pinigų. Jam buvo priimtina, kad santaupos turėtų duoti pakankamai didelę grąžą be didelių svyravimų, visas investicinis portfelis tiek investavimo termino pabaigoje, tiek ir bet kuriuo investavimo laikotarpiu neturėtų sumažėti daugiau kaip 10 procentų. R. P. investavimo tikslai orientuoti į turimų santaupų išsaugojimą, o ne į riziką uždirbti dideles pinigų sumas ir su tuo susijusią galimybę prarasti didelę dalį investuotų lėšų. K. U. kliento anketoje nurodė, jog investuoja siekdamas kapitalo prieaugio, prisiima tik saikingą investicijų svyravimų riziką, tikėdamasis, kad grąža bus nors ir mažesnė, bet pastovi ir neigiamos grąžos laikotarpiai bus ne ilgesni negu keli mėnesiai. Ieškovai teigia, kad jiems nebuvo priimtina rizika prarasti investuotas pinigines lėšas; į GILD investicinio fondo vienetus investuoti jie nusprendė tik todėl, kad manė, jog tai yra saugi investicija. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad labiau tikėtina, jog žinodami informaciją apie galimybę sustabdyti ar nutraukti Fondo vienetų išpirkimą, GILD fondo rizikingumą, taip pat informaciją apie egzistuojantį interesų konfliktą (aplinkybę, kad atsakovas gauna piniginį atlygį iš Fondo už Fondo vienetų platinimą) ieškovai nebūtų sutikę investuoti į šio Fondo vienetus. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie ieškovų savarankiško investavimo patirtį.

4821.

49Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2014 ir joje suformuota praktika, laikė, kad nagrinėjamos civilinės bylos ir minėtos kasacinio teismo nagrinėtos civilinės bylos aplinkybės yra iš esmės tapačios.

50III.

51Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į juos argumentai

5222.

53Apeliaciniame skunde atsakovė AB SEB bankas prašo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – ESTT) su prašymu priimti prejudicinį sprendimą tokiu klausimu: ar pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų (toliau – MiFID) 19 straipsnio 3 dalį finansų tarpininkas, valdydamas kliento investicijų portfelį patikėjimo pagrindais, prieš priimdamas kliento vardu investavimo sprendimą pirkti konkrečią finansinę priemonę, turi pareigą informuoti klientą apie su šia konkrečia finansine priemone, į kurią investuoti, veikdamas kliento interesais, nusprendė pats finansų tarpininkas, susijusią riziką. Taip pat prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

5422.1.

55Bankas, teikdamas klientams finansines paslaugas, susijusias su investavimu į GILD fondo vienetus, neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad banko veiksmų neteisėtumas sietinas su dviejų pareigų pažeidimu, o būtent, kad bankas netinkamai įvykdė pareigą atskleisti su investavimu į Fondo vienetus susijusią riziką ir pažeidė pareigą atskleisti informaciją apie galimą interesų konfliktą.

5622.2.

57Tai, kad investicinis fondas gali susidurti su likvidumo problemomis, dėl kurių prekyba fondo vienetais gali būti sustabdyta ar nutraukta, nėra jokia specifinė rizika, kurią finansų tarpininkas turi atskirai nurodyti klientams. Teismų praktikoje pažymima, kad ši rizika yra būdinga visų fondų platinamiems investavimo vienetams ir šios rizikos suvokimas yra toks akivaizdus, kaip savaime suprantamas dalykas yra nemokumo rizika versle. Laiko, kad atsakovė neturėjo jokios pareigos informuoti ieškovų apie nespecifinę riziką, susijusią su potencialiu Fondo nemokumu.

5822.3.

59Atsakovė apeliaciniame skunde pažymėjo, kad investicijų portfelio valdymo konsultavimo arba patikėjimo pagrindais sutarčių specialiojoje dalyje yra fiksuojamas kiekvieno kliento patvirtinimas dėl investavimo rizikos. Klientas, pasirašydamas sutartį, patvirtina, kad jam yra žinoma ir suprantama investavimo rizika ir tokios rizikos galimybė bei pasekmės. Klientas taip pat patvirtina, kad nelaikys banko atsakingu, jeigu dėl investavimo rizikos patirs nuostolių. Ieškovai, be kitų rizikų, įsipareigojo prisiimti ir vertybinių popierių likvidumo riziką (sutarčių bendrosios dalies 4.2.6 papunktis) bei kitokią su vertybiniais popieriais susijusią riziką, pripažįstamą protinga finansų rinkų įprastinėje praktikoje (sutarčių bendrosios dalies 4.2.7 papunktis). Būtent investicinio fondo vienetų sustabdymo ar nutraukimo rizika yra susijusi su vertybinių popierių likvidumu ir finansų rinkų praktikoje laikoma įprastine investavimo rizika.

6022.4.

61Vertindamas atsakovės pareigą atskleisti su investavimu į Fondo vienetus susijusią riziką, teismas neatsižvelgė ir į tai, kokiu pagrindu – konsultavimo ar patikėjimo – buvo valdomi klientų investiciniai portfeliai. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino finansų tarpininko informavimo pareigą investuotojui, tuo pažeisdamas ne tik finansų maklerio įmonės veiklą reglamentuojančias ginčui aktualios redakcijos FPRĮ normas, konkrečiai – šio įstatymo 22 straipsnio 3 dalį ir 4 dalies 2 punktą, tačiau ir ginčo metu galiojusios MiFID nuostatas, susijusias su investicinių įmonių veiklos taisyklėmis teikiant paslaugas klientams, konkrečiai – šios direktyvos 19 straipsnį. Ieškovo R. P. investicijų portfelis buvo valdomas patikėjimo pagrindais, o tai reiškia, kad klientas suteikė bankui teisę priimti investavimo sprendimus ir sudaryti sandorius už klientą. Taigi bankas šio kliento atveju apskritai neturėjo jokios informavimo pareigos, tad ir objektyviai negalėjo pažeisti to, ko nenumatė nei teisės aktai, nei sudarytos sutartys. Todėl pirmosios instancijos teismo motyvas, jog FPRĮ nenumato išimčių ir neatleidžia atsakovės nuo pareigos atskleisti investavimo rizikas tais atvejais, kai neprofesionalaus investuotojo investicijų portfelis yra valdomas patikėjimo pagrindais, iš esmės prieštarauja tokio valdymo esmei ir pagrindiniams principams. Nurodė, kad ieškovo R. P. atveju atsakovė pati priėmė investavimo sprendimus ir sudarė atitinkamus sandorius dėl kliento, kadangi tokią teisę bankui suteikė sutartis, sudaryta investicinio portfelio valdymo patikėjimo pagrindais.

6222.5.

63K. U. investicijų portfelis buvo valdomas konsultavimo pagrindais ir, priešingai nei ieškovo R. P. atveju, bankas šiuo atveju turėjo informavimo pareigą, kurią įvykdė tinkamai. Atsakovė šiam ieškovui atskleidė visą jam prieinamą informaciją, kuria remdamasis ieškovas ir priėmė savarankišką investavimo sprendimą. Akcentavo, kad sudaryta sutartis pagal savo pobūdį yra rizikos sutartis (CK 6.160 straipsnio 3 dalis), kurią sudarydamas klientas nežino, ar jis gaus finansinės naudos ir prisiima ne tik finansinės naudos negavimo, bet ir nuostolių patyrimo riziką. Šia sutartimi nesukuriama prievolė pasiekti tam tikrą rezultatą. Konsultavimo sutarties pagrindu finansų tarpininkui, kaip profesionalui, yra sukuriama pareiga siekti geriausio rezultato, tai yra dėti geriausias pastangas tokiai sutarčiai įvykdyti, o atsakomybė už sutarties pažeidimą gali būti taikoma tada, jei bus nustatyta, kad finansų tarpininkas nedėjo tokių pastangų, kurių analogiškomis aplinkybėmis imtųsi analogiškas bankui protingas, atidus ir rūpestingas asmuo.

6422.6.

65Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nesirėmė atsakovės pateikta užsienio teismų praktika panašiose byloje. Atsakovė nurodė, kad užsienio teismų sprendimuose nurodoma, kad bendrosios rizikos, jog emitentas gali nevykdyti sutartinių įsipareigojimų, neatskleidimas nebūtų pakeitęs investavimo sprendimo. Taip pat reikšmė yra teikiama ir tam, ar buvo įmanoma numatyti aplinkybes, lėmusias investuotojų nuostolius.

6622.7.

67Tuo metu, kai ieškovai įsigijo Fondo vienetus, jokie Fondo likvidumo riziką indikuojantys požymiai neegzistavo, jų nenustatė ir Fondo veiklą prižiūrėjusi Estijos vertybinių popierių rinkų priežiūros institucija, todėl bankas negalėjo klientams atskleisti to, kas objektyviai neegzistavo. Taip pat atsakovė pažymėjo, kad ieškovai, siekdami visų galimų rizikų išaiškinimo, galėjo kreiptis į atsakovę, o to nepadarę – elgėsi nepakankamai rūpestingai. Kai ieškovai įsigijo Fondo vienetus – 2008 m. vasario 3 d. ir 2007 m. gegužės 28 d., Fondo finansiniai rodikliai buvo ypač sėkmingi ir neegzistavo jokie jo likvidumo riziką indikuojantys požymiai. Fondo likvidumo problemos prasidėjo 2008 m. lapkričio mėnesį, kai Fondo vienetų išpirkimas buvo sustabdytas, ir tęsėsi iki 2014 m. gruodžio mėnesio, kai Fondo vienetai buvo nurašyti, o pats Fondas – išregistruotas. Analizuojant 2006 m. ir 2007 m. Fondo valdytojo metines ataskaitas, nebuvo matyti jokių galimų Fondo likvidumo problemų. Priešingai, tuo metu buvo stebima sėkminga Fondo veikla. Bankas įvertino tiek ekonominės veiklos srities, kuriai priklauso Fondas, situaciją, tiek Fondo padėtį rinkoje, taip pat Fondo struktūrą ir valdymą, jo apskaitos kokybę, todėl manyti, kad Fondas susidurs su likvidumo problemomis, nebuvo jokio pagrindo. Panaši padėtis buvo ir 2008 m., kai Fondas vis dar fiksavo teigiamus pokyčius, nors daugelis kitų investicinių fondų fiksavo neigiamus pokyčius.

6822.8.

69Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas ginčui aktualios redakcijos FPRĮ 13 straipsnio 2 dalį ir 21 straipsnio 2 dalį, nepagrįstai konstatavo, kad bankas nevykdė pareigos atskleisti interesų konfliktą, tai yra nenurodė, jog su Fondo valdytoju yra sudaręs platinimo sutartis. Pažymėjo, kad tarp banko ir Fondo valdytojo sudarytos platinimo sutartys yra įprastinė praktika, kuri jokiems teisės aktams neprieštarauja, o šios informacijos nurodymas ar nenurodymas neturėjo įtakos ieškovų sprendimui įsigyti Fondo vienetus. Nurodė, kad nenustatyta, jog atsakovė, kaip finansų maklerio įmonė, būtų pažeidusi FPRĮ įtvirtintą pareigą, susijusią su veiksmingų organizacinių ir administracinių prevencinių priemonių taikymu, todėl nėra pagrindo taikyti FPRĮ 21 straipsnio 2 dalį, kuri numato finansų maklerio įmonei pareigą atskleisti klientui interesų konfliktą. Atsakovė pabrėžė, kad ieškovo R. P. atveju, kai jo investicijų portfelis buvo valdomas patikėjimo pagrindais, bankas apskritai neturėjo jokios informavimo pareigos, inter alia (taip pat) susijusios su interesų konflikto atskleidimu. Laiko, kad yra akivaizdu, jog finansų tarpininkas, platindamas finansines priemones, gauna už tai atlygį, kaip ir kad bet koks kitas tarpininkas, vykdantis tokio pobūdžio veiklą (pavyzdžiui, nekilnojamojo turto brokeris). Kliento sprendimą įsigyti Fondo vienetus, atsakovės teigimu, lėmė sėkmingi Fondo veiklos rodikliai, o ne tai, ar bankas gauna atlygį už vienetų platinimą.

7022.9.

71Teismas neatskleidė, kaip kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, pasireiškė banko veiksmuose. Remiantis teisės doktrina ir teismų praktika, nustatant kaltę svarbu įvertinti, kaip atitinkamoje situacijoje, esant analogiškoms aplinkybėms, būtų pasielgęs kitas profesionalas. Manytina, kad bankas informaciją apie Fondo vienetus klientui K. U. atskleidė taip, kaip tai būtų padaręs bet kuris kitas finansų tarpininkas. Kliento R. P. atžvilgiu bankas apskritai neturėjo jokios informavimo pareigos, todėl jo kaltės klausimas šiuo aspektu net ir teoriniu lygiu negali būti keliamas.

7222.10.

73Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai bankui perkėlė priežastinio ryšio, kaip kitos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, įrodinėjimo naštą. Atsakovė nurodė, kad kliento sprendimą investuoti lėmė Fondo valdytojo skelbti sėkmingi Fondo veiklos retrospektyviniai rodikliai ir jais remiantis prognozuojama investicinė grąža. Be to, tai, kad bankas neatskleidė klientams rizikos, kad Fondo vienetų prekyba gali būti sustabdyta ar nutraukta, nėra niekaip susiję su tuo, jog ieškovai patyrė nuostolių. Atsakovė pažymi, kad ne banko veiksmai sąlygojo klientų finansinių priemonių nurašymą. Priežastinis ryšys neegzistuoja ir kitos, pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, susijusios su interesų konfliktu, kontekste: tai, kad atsakovė pagal platinimo sutartis, sudarytas su Fondo valdytoju, gaudavo komisinius, yra visiškai nesusiję su Fondo likvidumo problemomis, dėl kurių prekyba Fondo vienetais buvo sustabdyta, o vėliau ir nutraukta. Ieškovo K. U. sprendimą įsigyti Fondo vienetus išimtinai lėmė prognozuojama investicinė grąža, todėl sunkiai tikėtina, kad šis ieškovas būtų priėmęs kitokį sprendimą, jei jam būtų atskirai atskleista informacija apie galimą interesų konfliktą.

7422.11.

75Atsakovė pažymėjo, kad valdydama ieškovo R. P. investicijų portfelį patikėjimo pagrindais ir nupirkusi Fondo vienetų, veikė jai suteiktų įgaliojimų ribose ir nenukrypo nuo investavimo strategijos. Vidutinės ir didelės rizikos investavimo strategijoje, kaip investicijų portfelį patikėjimo pagrindais sutarties priede, ieškovas nurodė, kad teikia pirmenybę vidutinės ir didelės rizikos investicijoms, jam priimtina portfelio vertės svyravimo rizika yra 15 – 20 procentų per metus, o pageidaujama investicijų grąža – 20 – 25 procentai per metus. Dar 2007 m. Fondo investicinio vieneto prieaugis buvo 22,12 procentai. Investicijų portfelio paskirstymo plane įvardinti Fondo finansiniai rodikliai visiškai atitiko ir ieškovo K. U. investavimo strategijas, todėl klientas, remdamasis banko pateikta informacija, priėmė savarankišką sprendimą investuoti į Fondo vienetus. Ieškovas K. U. savo investavimo strategijoje nurodė, kad priimtina portfelio vertės svyravimo rizika yra 10 – 15 procentų per metus, o pageidaujama investicijų grąža – 10 – 20 procentų per metus. Ši investavimo strategija buvo pakeista 2008 m. sausio 14 d. ir joje jau nurodyta, kad ieškovui priimtina portfelio vertės svyravimo rizika yra 15 – 20 procentų per metus, o pageidaujama investicijų grąža – 20 – 25 procentų per metus. Taigi ieškovai pasirinko ne 100 procentų investuotos sumos grįžimo strategiją, bet strategiją, kuriai priimtina atitinkama rizika. Vien jau šios aplinkybės aiškiai rodo, kad, priešingai nei nustatė teismas, ieškovų investavimo tikslas nebuvo išimtinai susijęs su pinigų sutaupymu.

7622.12.

77Klientų investavimo patirtį, įpročius, profesinės veiklos ypatumus individualizuojančios aplinkybės aiškiai rodo, kad ieškovai gerai suvokė investavimo į Fondo vienetus riziką, inter alia (be kita ko), jog Fondo vienetai gali nuvertėti ar net gali būti prarastos visos į juos investuotos lėšos. Ieškovai ne vienerius metus užsiima verslu, jiems turi būti žinoma ir suprantama nemokumo rizika versle, todėl jie turėjo ir galėjo suvokti, kad tiek investuojant į bendrovių akcijas, tiek į fondų vienetus, yra prisiimama mokumo rizika. Todėl ieškovai, priimdami sprendimą investuoti į GILD investicinio fondo vienetus, turėjo suprasti apie galimą Fondo mokumo riziką arba kreiptis į atsakovę dėl visų galimų rizikų išsiaiškinimo, tačiau nesiimdami šių priemonių, ieškovai, kaip investuotojai, elgėsi nepakankamai rūpestingai.

7822.13.

79Tai, kad ieškovų investavimo įpročiai niekada neapsiribojo vien saugiomis investicijomis, įrodo ieškovų vertybinių popierių portfelio ataskaitos. K. U. yra investavęs ne tik į investicinius fondus, bet ir į daug rizikingesnes, netgi agresyviomis laikomas finansines priemones. Ieškovas, kaip investuotojas, sudarė maždaug 100 sandorių kasmet. Akivaizdu, kad K. U. išsiskiria savo investavimo žiniomis, siekia įsigyti sudėtingesnių ir rizikingesnių investavimo priemonių nei įprastiniu fizinių asmenų aptarnavimu besinaudojantys banko klientai. Jo investicinio portfelio suma ypač didelė – pavyzdžiui, 2007 m. birželio 29 d. ieškovo portfelio vertė siekė 3,5 mln. Lt. Iš esmės tokia pati investicinio portfelio vertė buvo ir pas ieškovą R. P. – 2008 m. gegužės 30 d. ji sudarė 3,5 mln. Lt.

8022.14.

81Atsakovės teigimu, šiuo atveju byloje kyla ginčas dėl Europos Sąjungos (toliau – ES) teisės normų, o būtent, MiFID nuostatų aiškinimo ir taikymo, todėl yra pagrindas ir objektyvus poreikis kreiptis į ESTT su prašymu priimti prejudicinį sprendimą. Atsakovės nuomone, tuo atveju, kai kliento investicijų portfelis yra valdomas patikėjimo pagrindais, finansų tarpininkas neturi informavimo pareigos kliento atžvilgiu kiekvienos finansinės priemonės, kurią finansų tarpininkas nusprendžia įtraukti į kliento investicinį portfelį, atžvilgiu. Tokia pareiga objektyviai negali egzistuoti, kadangi klientas finansų tarpininkui perduoda visišką diskreciją valdyti savo investicijų portfelį. Manytina, kad finansų tarpininkui informavus klientą apie rizikas, susijusias su investicijų portfelio valdymo patikėjimo pagrindais paslauga (apie tokios paslaugos esmę, konkrečius ypatumus, investavimo strategiją ir kt.), po šių reikalavimų įvykdymo finansų tarpininkas neturi pareigos prieš priimdamas investavimo sprendimą dėl konkrečios finansinės priemonės dar kartą informuoti ir apie šios konkrečios finansinės priemonės rizikas.

8222.15.

83MiFID 19 straipsnio 3 dalyje (atitinkamai FPRĮ 22 straipsnio 3 dalyje) nurodyta, kad esamiems ir būsimiems klientams suprantama forma pateikiama atitinkama informacija apie: investicinę įmonę ir jos paslaugas, finansines priemones ir siūlomas investavimo strategijas; tai turėtų apimti atitinkamas gaires ir įspėjimus dėl rizikos veiksnių, susijusių su investicijomis į tas priemones arba konkrečiomis investavimo strategijomis, įvykdymo sistemas bei išlaidas ir susijusius mokesčius, kad jie galėtų tinkamai suvokti siūlomų investicinių paslaugų ir konkrečios rūšies investicinės priemonės pobūdį ir susijusius rizikos veiksnius bei priimti investicinius sprendimus, remdamiesi turima informacija. Atsakovo nuomone, kadangi valdant investicijų portfelį patikėjimo pagrindais klientas jokių investavimo sprendimų nepriima, už jį juos priima finansų tarpininkas, todėl MiFID 19 straipsnio 3 dalis neturėtų būti taikoma, t. y. finansų tarpininkui nenustatytina informavimo pareiga. Tačiau, kadangi ESTT išaiškinimo šiuo klausimu nėra, yra tikslinga kreiptis į šį teismą su prašymu dėl prejudicinio sprendimo priėmimo. Nuo to, kaip bus aiškinama finansų tarpininko civilinė atsakomybė, iš esmės priklausys tiek investuotojų teisinės apsaugos turinys, tiek ir finansų tarpininkų atsakomybės ribos, todėl yra ypač svarbu, jog ESTT suformuotų aiškią poziciją šiais materialinės teisės aspektais, ypač, kiek tai yra susiję su finansų tarpininko pareigomis, jam teikiant investicijų portfelio valdymo paslaugas patikėjimo pagrindais.

8423.

85Ieškovai R. P. ir K. U. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 20 d. sprendimo atmesti, netenkinti atsakovės prašymo kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

8623.1.

87Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau išnagrinėjo tris analogiškas civilines bylas ir visais atvejais pripažino, kad atsakovė tinkamai neatskleidė su investavimu į Fondo vienetus susijusių rizikų, o šią pareigą atsakovei atlikus tinkamai, neprofesionalūs investuotojai nebūtų priėmę sprendimo įsigyti GILD investicinio fondo vienetų. Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo nenukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų analogiškose civilinėse bylose. Atsakovė taip pat nenurodo jokių naujų pagrindų, kuriais vadovaujantis šioje byloje analogiškas ginčas galėtų būti sprendžiamas kitaip.

8823.2.

89Apeliacinis skundas savo turiniu (išskyrus prašymą kreiptis ESTT su prašymu priimti prejudicinį sprendimą) didele dalimi yra identiškas anksčiau kitoje analogiškoje civilinėje byloje atsakovės teiktam apeliaciniam skundui (žr. 2017 m. rugpjūčio 30 d. atsakovės apeliacinį skundą, kuris buvo išnagrinėtas (atmestas) 2018 m. birželio 28 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-366-186/2018), bei kasaciniam skundui (žr. 2018 m. rugpjūčio 9 d. AB SEB banko kasacinį skundą dėl 2018 m. birželio 28 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-366-186/2018, kuris buvo atmestas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-525-687/2018).

9023.3.

91Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad dėl to, jog ieškovo R. P. investicijų portfelis buvo valdomas patikėjimo pagrindais, šio kliento atžvilgiu atsakovė apskritai neturėjo jokios informavimo pareigos (tiek atskleisti su investavimu susijusius rizikas, tiek ir informuoti apie egzistuojantį interesų konfliktą). Ieškovai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčui aktualios FPRĮ redakcijos nuostatose nebuvo numatyta išimčių, kurios atleistų atsakovę nuo pareigos atskleisti klientui investavimo rizikas tais atvejais, kai neprofesionalaus investuotojo investicijų portfelis valdomas patikėjimo pagrindais.

9223.4.

93Atsakovė, neatskleisdama ieškovams visos reikšmingos informacijos, pažeidė teisės aktų nustatytą kliento informavimo pareigą, neveikė pakankamai apdairiai ir rūpestingai (CK 6.248 straipsnio 3 dalis) ir tokiu būdu atliko kaltus neteisėtus veiksmus. Atsakovės kaltės nepaneigia aplinkybė, kad ji neva negalėjo numatyti, jog Fondo vienetų išpirkimas bus nutrauktas ir Fondas bus išregistruotas, nes atsakovės kaltė susijusi su jos pareigos pateikti informaciją apie galimą Fondo bankroto riziką bei turimą interesų konfliktą pažeidimu, o ne su tikimybės, ar ir kada anksčiau nurodyta Fondo nemokumo rizika materializuosis, nurodymu.

9423.5.

95Nei vienam iš ieškovų nebuvo priimtina rizika prarasti visas į Fondo vienetus investuotas pinigines lėšas. Investuoti į Fondo vienetus ieškovai nusprendė tik todėl, kad manė, jog tai yra saugi investicija, užtikrinanti, kad į juos investuota suma ne tik nebus prarasta, tačiau kitų investicijų portfelyje esančių investicijų nuvertėjimo atveju tokį nuvertėjimą kompensuos. Abiejų ieškovų atvejais būtent investavimas į Fondo vienetus visame investicijų portfelyje atsakovės buvo identifikuotas kaip pati saugiausia investavimo kryptis. Kadangi apie minėtus ieškovų lūkesčius buvo žinoma ir pačiai atsakovei, todėl ir ieškovai pagrįstai tikėjosi, kad atsakovė, siūlydama investuoti į Fondo vienetus, siūlo patikimą ir saugų investavimo būdą.

9623.6.

97Atsakovė nei vienam iš ieškovų, esant pakankamai laiko iki investavimo, nepateikė ir Fondo taisyklių ar rizikų aprašymo. Taigi ieškovams iki priimant sprendimus investuoti į Fondą netgi nebuvo žinoma, kad tokia rizika, kaip Fondo vienetų išpirkimo sustabdymas ar Fondo vienetų nurašymas, apskritai egzistuoja. Taigi atsakovė tinkamai neįvykdė FPRĮ 22 straipsnio 3 dalyje numatytos pareigos ir neatskleidė ieškovams su investavimu į Fondo vienetus susijusių rizikų. Ieškovai įsigijo minėto Fondo vienetų nesuprasdami su tuo susijusių rizikų, o kai jos realizavosi, prarado visas investuotas lėšas. Taigi atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių ieškovai patyrė nuostolių – prarado į Fondo vienetus investuotas pinigines lėšas.

9823.7.

99Ieškovai pažymėjo, kad Fondo likvidumo problemas, be kita ko, lėmė netinkamas Fondo lėšų panaudojimas. Atsakovas turėjo galimybę bendrauti su Fondo atstovais, gauti informaciją apie Fondo vykdomą veiklą, investicijas, jų kryptį, taigi galėjo nustatyti ir tokių investicijų rizikas bei apie jas informuoti ieškovus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. gruodžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2014 yra nurodęs, kad informacija apie investicinių fondų galimybę sustabdyti investicinių vienetų išpirkimą patenka į FPRĮ 22 straipsnyje įtvirtintą banko pareigos atskleisti informaciją klientui apimtį, todėl toks neatskleidimas leidžia banko veiksmus kvalifikuoti kaip neatitinkančius šiame straipsnyje įtvirtintų reikalavimų.

10023.8.

101Nei vienas FPRĮ reikalavimus detalizavęs teisės aktas nenumatė finansų maklerio įmonės teisės neatskleisti neprofesionaliam klientui informacijos apie interesų konflikto turinį, net jeigu, kaip teigia atsakovė, finansų maklerio įmonė ėmėsi pakankamų priemonių užtikrinti žalos klientų interesams prevenciją. Dar daugiau, teisės aktai taip pat numatė draudimą finansų maklerio įmonei teikti investicines paslaugas, jei klientas aiškiai neišreiškė savo sutikimo dėl investicinės paslaugos teikimo esant interesų konfliktui (iki 2007 m. spalio 31 d. galiojusių Vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkų ir valdymo įmonių veiklos vidaus kontrolės organizavimo ir vykdymo taisyklių 19 punktas).

10223.9.

103Ieškovai nurodė, kad jau yra išsamiai pasisakę dėl savo asmeninių savybių, verslo bei investavimo patirties bei galimos tokių aplinkybių įtakos sprendimams įsigyti Fondo vienetų. Akcentavo, kad būtent dėl šių aplinkybių neprašė priteisti visos investuotos sumos, o tik 50 procentų visų patirtų nuostolių (arba visų į Fondą investuotų lėšų).

10423.10.

105Atsakovė veikė neteisėtai, kai: (a) iki teikdama ieškovams investavimo rekomendacijas, neinformavo ieškovų apie tai, kad atsakovė gauna piniginį atlyginimą iš Fondo atstovų už tai, kad atsakovės klientai įsigyja Fondo vienetų ir jų nereikalauja atpirkti, tai yra tam tikrą laiką juos išlaiko savo nuosavybėje (o tai reiškia, kad tą patį laiką Fondas gali naudotis ieškovų investuotomis pinigų sumomis); (b) atsakovė rekomendavo ieškovams įsigyti Fondo vienetų, nors investavimas į Fondo vienetus buvo skirtas profesionaliems investuotojams – neprofesionaliems investuotojams investavimas į Fondo vienetus buvo per daug rizikingas, o tai buvo pripažinęs ir paskelbęs pats Fondas; (c) atsakovės ir jos darbuotojai investavimą į Fondo vienetus pristatė kaip saugią investavimo priemonę, nors iš tikrųjų investavimas į Fondo vienetus buvo rizikinga investicinė strategija, dar daugiau, ieškovams išreiškus tikslą saugiai investuoti turimas santaupas neprarandant investuotų lėšų, atsakovė ir jos darbuotojai neteisėtai siūlė investuoti būtent į Fondo vienetus – tokiu būdu ieškovai buvo suklaidinti dėl investicijų į Fondo vienetus prigimties bei rizikos.

10623.11.

107Atsakovei ir jos darbuotojams neatlikus anksčiau nurodytų neteisėtų veiksmų, ieškovai nebūtų priėmę sprendimo investuoti į Fondo vienetus, tai yra atsakovės neteisėti veiksmai yra susiję priežastiniu ryšiu su ieškovų patirtais nuostoliais, kuriuos sudaro ieškovų prarastos į Fondo vienetus investuotos piniginės lėšos.

10823.12.

109Atsakovės prašymas kreiptis į ESTT su prašymu priimti prejudicinį sprendimą yra nepagrįstas, kadangi atsakovės formuluojamu klausimu jau yra pateiktas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimas analogiškoje byloje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. gruodžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-525-687/2019 išaiškino, kad „bankas, prieš siūlydamas investavimo strategiją pagal Investicijų portfelio valdymo patikėjimo pagrindais sudarytą sutartį, turėjo pareigą pagal FPRĮ 22 straipsnio 4 dalies 2 punktą atskleisti riziką, kuri būdinga tam tikroms investavimo strategijoms. Teisėjų kolegija pritaria teismų išvadai, kad FPRĮ nėra nustatyta išimčių, kurios atleistų atsakovę nuo pareigos atskleisti klientui investavimo rizikas tais atvejais, kai neprofesionaliojo investuotojo investicijų portfelis valdomas patikėjimo pagrindais, ir kad šiuo atveju atsakovė pažeidė FPRĮ 22 straipsnio 3 dalį, 4 dalies 2 punktą“.

110Teisėjų kolegija

konstatuoja:

111IV.

112Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11324.

114Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apibrėžia apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis), taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis). Dėl prašymo kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo

11525.

116Atsakovė AB SEB bankas prašo kreiptis į ESTT su prašymu priimti prejudicinį sprendimą atsakant į klausimą, ar pagal MiFID 19 straipsnio 3 dalį, finansų tarpininkas, valdydamas kliento investicijų portfelį patikėjimo pagrindais, prieš priimdamas kliento vardu investavimo sprendimą pirkti konkrečią finansinę priemonę, turi pareigą informuoti klientą apie su šia konkrečia finansine priemone, į kurią investuoti, veikdamas kliento interesais, nusprendė pats finansų tarpininkas, susijusią riziką. Atsakovės nuomone, kadangi valdant investicijų portfelį patikėjimo pagrindais, klientas jokių investavimo sprendimų nepriima – už jį juos priima finansų tarpininkas, todėl MiFID 19 straipsnio 3 dalis neturėtų būti taikoma. Ieškovai su šiuo atsakovės prašymu nesutinka, nurodo, kad atsakovė nekelia klausimo nei dėl MiFID netinamo aiškinimo ir taikymo, nei dėl netinkamo MiFID perkėlimo į nacionalinę teisę. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėdamas analogišką bylą, nematė pagrindo kreiptis į ESTT dėl MiFID nuostatų taikymo ir aiškinimo.

11726.

118Pagal CPK 3 straipsnio 5 dalį teismas, kuriam taikant Europos Sąjungos teisės normas iškilo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas, kurį išnagrinėti būtina, kad sprendimas byloje būtų priimtas, turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją su prašymu pateikti dėl to preliminarų nutarimą.

11927.

120Teisėjų kolegija sutinka su ieškovų atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad atsakovės dėstoma pozicija iš esmės nesutinkama su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota FPRĮ teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iš esmės analogiškoje byloje, remdamasis MiFID 19 straipsnio 3 dalies formuluote, kuri atitinka FPRĮ 22 straipsnio 4 dalį, nurodė, kad finansų tarpininkas turi aiškiai ir suprantamai suteikti visą reikalingą informaciją. Kasacinis teismas nurodė, kad esminiais faktais laikytina tokia informacija, kuri leidžia klientui suprasti siūlomų investicinių paslaugų ir finansinių priemonių esmę, joms būdingą riziką ir leidžia priimti pagrįstus investicinius sprendimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2014). Šią savo praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas plėtojo toliau 2018 m. gruodžio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-525-687/2018 nurodydamas, kad bankas, prieš siūlydamas investavimo strategiją pagal Investicijų portfelio valdymo patikėjimo pagrindais sudarytą sutartį, turėjo pareigą pagal FPRĮ 22 straipsnio 4 dalies 2 punktą atskleisti riziką, kuri būdinga tam tikroms investavimo strategijoms. Pažymėtina, kad atsakovė AB SEB bankas pastarojoje civilinėje byloje kasaciniame skunde taip pat rėmėsi aplinkybėmis, jog su ieškovu buvo sudaryta investicijų portfelio patikėjimo pagrindais sutartis, nurodė argumentus, susijusius tiek su FPRĮ 22 straipsnio, tiek su MiFID 19 straipsnio aiškinimu ir taikymu, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nenustatė būtinumo kreiptis dėl ES teisės taikymo išaiškinimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės prašymo kreiptis į ESTT su prašymu priimti prejudicinį sprendimą tenkinti nėra teisinio pagrindo. Dėl ginčo esmės

12128.

122Ieškovas R. P. ir atsakovė AB SEB bankas 2008 m. sausio 4 d. sudarė privačios bankininkystės paslaugų teikimo sutartį (1 t., b. l. 134–135), kuria atsakovė įsipareigojo teikti ieškovui privačios bankininkystės paslaugas, inter alia (be kita ko) konsultuoti asmeninių finansų planavimo ir tvarkymo, investavimo į vertybinius popierius, taupymo, kreditavimo ir kitais klausimais. Tarp šalių 2008 m. sausio 16 d. taip pat buvo sudaryta Investicijų portfelio valdymo patikėjimo pagrindais sutartis (1 t., b. l. 128–133), pagal kurią ieškovas perdavė bankui valdyti, naudoti ir disponuoti patikėjimo teise investuojamą turtą, tačiau ieškovas išliko investuojamo turto savininku (Patikėjimo sutarties Bendrosios dalies 3.1 papunktis). R. P. 2008 m. vasario 13 d. įsigijo 6 236 Fondo vienetų už 170 716 Eur sumą.

12329.

124Ieškovas K. U. ir atsakovė AB SEB bankas 2007 m. balandžio 16 d. sudarė Investicijų portfelio valdymo konsultavimo pagrindais sutartį (1 t., b. l. 174–177), kuri nustatė banko ir kliento tarpusavio santykius, atsirandančius bankui pagal Investavimo strategiją konsultuojant klientą dėl jo investuojamo turto valdymo. Ieškovas K. U. Fondo vienetus įsigijo 2007 m. gegužės 28 d. (1 t., b. l. 248) ir 2008 m. vasario 26 d. (1 t., b. l. 187– 189), bendra ieškovo K. U. į Fondo vienetus investuota suma sudarė 150 132 Eur.

12530.

126Fondą valdanti įmonė „AS GILD Fund Management“ 2008 m. lapkričio mėnesį priėmė sprendimą sustabdyti prekybą GILD investicinio fondo vienetais ir nebeišpirkti šių vienetų iš investuotojų iki 2009 m. gegužės 5 d. Vėliau šis terminas buvo pratęstas. 2013 m. vasario 8 d. „AS GILD Fund Management“ iškelta bankroto byla. Ieškovas R. P. 2016 m. rugsėjo 6 d., o ieškovas K. U. 2016 m. rugsėjo 8 d. gavo atsakovės pranešimus, kad 2016 m. rugpjūčio 31 d. AS GILD Arbitrage vertybinių popierių emisija buvo uždaryta (1 t., b. l. 127).

12731.

128Ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami priteisti iš atsakovės patirtų nuostolių atlyginimą – prarastas į GILD investicinius fondus investuotas pinigų sumas. Ieškovų teigimu, jie nuostolius patyrė dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, kadangi jiems nebuvo atskleista su investavimu į Fondo vienetus susijusi rizika, kad GILD investicinio fondo valdytojas turi teisę sustabdyti arba apskritai nutraukti Fondo vienetų išpirkimą, kad Fondo vienetai gali būti nurašyti, atsakovė tinkamai ir laiku nesurinko bei neįvertinto informacijos apie ieškovų turimas žinias, patirtį investavimo srityje, rizikos toleravimą, tikslus ir kita, taip pat atsakovė neatskleidė ieškovams informacijos apie interesų konfliktą. Ieškovų teigimu, šie atsakovės neteisėti veiksmai lėmė ieškovų sprendimą investuoti į jiems netinkamas (per daug rizikingas) finansines priemones – GILD investicinius fondo vienetus. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino visiškai. Atsakovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl nustatytų atsakovės neteisėtų veiksmų, taip pat ir dėl kitų nustatytų civilinės atsakomybės sąlygų – atsakovės kaltės bei priežastinio ryšio tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovų patirtos žalos. Dėl atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų

12932.

130Civilinės atsakomybės taikymui turi būti nustatytos visos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos: atsakovo neteisėti veiksmai, ieškovų patirta žala, priežastinis ryšys tarp jų ir prašomos priteisti žalos atsiradimo ir atsakovo kaltė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 – 6.249 straipsniai). Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių teisės aktų) nuostatoms.

13133.

132Finansų tarpininko profesinės veiklos reikalavimai nustatyti FPRĮ ir šį įstatymą įgyvendinančiuose teisės aktuose. FPRĮ 22 straipsnyje (ginčui aktuali 2007 m. sausio 18 d. įstatymo redakcija), reglamentuojančiame finansų maklerio įmonės pareigas teikiant klientui investicines paslaugas, nustatyta, kad finansų maklerio įmonė, teikdama klientui investicines paslaugas ir (arba) papildomas paslaugas, turi sąžiningai, teisingai ir profesionaliai veikti geriausiomis klientui sąlygomis ir jo interesais (1 dalis); visa informacija, kurią finansų maklerio įmonė teikia klientams ir (arba) potencialiems klientams, įskaitant reklaminio pobūdžio informaciją apie įmonės veiklą ir siūlomas paslaugas, turi būti teisinga, aiški ir neklaidinanti; reklaminio pobūdžio informacija turi būti aiškiai atpažįstama (2 dalis); finansų maklerio įmonė turi aiškiai ir suprantamai suteikti klientams ir potencialiems klientams visą reikalingą informaciją, kurios pagrindu jie galėtų suprasti siūlomų investicinių paslaugų ir finansinių priemonių esmę bei joms būdingą riziką ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus (3 dalis). FPRĮ 22 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta, kad finansų maklerio įmonė privalo pateikti informaciją apie finansines priemones ir siūlomą investavimo strategiją, įskaitant konsultacijas ir įspėjimą apie riziką, kuri būdinga tam tikroms investavimo strategijoms arba investicijoms į tam tikras finansines priemones. FPRĮ 22 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad finansų maklerio įmonė, prieš pradėdama teikti klientui investicines paslaugas, kurios apima investavimo rekomendacijų teikimą ir (arba) finansinių priemonių portfelio valdymą, privalo surinkti informaciją apie kliento ar potencialaus kliento žinias ir patirtį investavimo srityje, susijusias su konkrečiomis investicinėmis paslaugomis ar finansinėmis priemonėmis, finansinę padėtį, tikslus, kurių jis siekia naudodamasis investicinėmis paslaugomis. Tik surinkusi ir įvertinusi pirmiau nurodytą informaciją, finansų maklerio įmonė turi rekomenduoti klientui ar potencialiam klientui konkrečias investicines paslaugas ir finansines priemones, kurios geriausiai atitiktų kliento interesus.

13334.

134Lietuvos Respublikos Vertybinių popierių komisijos 2007 m. gegužės 31 d. nutarimu Nr. 1K-22 buvo patvirtintos Investicinių paslaugų teikimo ir klientų pavedimų priėmimo ir vykdymo taisyklės (toliau – Investicinių paslaugų teikimo ir klientų pavedimų priėmimo ir vykdymo taisyklės), kurios jau galiojo sudarant Investicijų portfelio valdymo patikėjimo pagrindais sutartį su ieškovu R. P.. Investicinių paslaugų teikimo ir klientų pavedimų priėmimo ir vykdymo taisyklių 33 punkte įtvirtinta, kad finansų maklerio įmonė privalo pateikti klientams ir potencialiems klientams apibendrintą finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašymą, atsižvelgdama į klientų kategoriją, kuriai klientas priskirtas (neprofesionalusis ar profesionalusis klientas), ir kitas aplinkybes. Tokiame aprašyme turi būti paaiškintas konkretaus finansinių priemonių tipo pobūdis ir šiam finansinių priemonių tipui būdinga rizika, kad klientas galėtų priimti pagrįstą investicinį sprendimą. Rizikos aprašymas turi atitikti konkretų finansinės priemonės tipą, taip pat kliento padėtį ir jo žinių lygį (šių taisyklių 34 punktas). Pagal tai turi būti pateikiama informacija apie riziką, būdingą to tipo finansinei priemonei, įskaitant sverto principo (angl. leverage) paaiškinimą ir jo poveikį, bei riziką, kad visas investuotas kapitalas gali būti prarastas (šių taisyklių 34.1 papunktis).

13535.

136Komerciniams bankams teikiant finansines paslaugas yra keliami itin aukšti atidumo, profesionalumo, sąžiningumo reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009). Finansų tarpininko profesinio rūpestingumo standartas reikalauja, kad valdydamas portfelį ir teikdamas kitas investicines paslaugas finansų tarpininkas elgtųsi su tokiu apdairumu, atidumu ir profesionalumu, koks yra būtinas finansų tarpininkų profesinėje veikloje, t. y. taip, kaip tikimasi iš kompetentingo, patyrusio ir kvalifikuoto finansininko, veikiančio atitinkamomis aplinkybėmis. Profesionalo veiksmų neteisėtumas gali pasireikšti nepakankamai atidžiu, nepakankamai rūpestingu profesinių pareigų atlikimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2014, 2018 m. gruodžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-525-687/2018).

13736.

138Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad rizikos mastas yra vienas svarbiausių aspektų, kuris turi būti atskleistas neprofesionaliajam investuotojui tam, kad būtų tinkamai įgyvendinta informacijos atskleidimo pareiga. Šis aspektas neprofesionaliajam investuotojui turi būti atskleistas aiškiai, išsamiai ir suprantamai. Tinkamos informacijos atskleidimo pareigos įvykdymas yra vienas iš instrumentų, saugančių investuotoją nuo netinkamų produktų pasirinkimo ir galimų nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2014, 2018 m. gruodžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-525-687/2018).

13937.

140Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog bankas netinkamai vykdė pareigą atskleisti su investavimo į Fondo vienetus susijusią riziką ir pažeidė pareigą atskleisti informaciją apie galimą interesų konfliktą. Laiko, kad atsakovas neturėjo jokios pareigos informuoti ieškovų apie nespecifinę riziką, susijusią su potencialiu Fondo nemokumu. Be to, teismas neatsižvelgė ir į tai, kokiu pagrindu – konsultavimo ar patikėjimo – buvo valdomi klientų investiciniai portfeliai. Teisėjų kolegija sprendžia, kad su šiais apeliacinio skundo argumentais sutikti nėra pagrindo.

14138.

142Iš civilinės bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas K. U. 2004 m. gruodžio 7 d. kliento anketoje nurodė, kad anksčiau investavo į terminuotus indėlius ir iždo vekselius, jam yra priimtina tik maža rizika (1 t., b. l. 191), iki investavimo į Fondo vienetus nebuvo įsigijęs užsienyje leistų obligacijų (1 t., b. l. 209). Nors 2007 m. lapkričio 10 d. Finansinių priemonių tinkamumo anketoje ieškovas K. U. nurodė, kad jo investavimo patirtis 3 – 5 metai, o vidutinė pastarųjų metų sandorių vertė daugiau kaip 200 000 Lt, investavimo sandorių skaičius daugiau nei 10 (2 t., b. l. 27–32), tačiau byloje nėra pakankamai duomenų apie ieškovo investavimo patirtį iki investavimo į Fondo vienetus, išskyrus tai, kad ieškovas buvo įnešęs 600 000 USD terminuotą indėlį į SEB banko Ukrainos filialą SEB Agio Bank. Ieškovas investavimo strategijoje nurodė, kad pirmenybė teikiama vidutinės ir didelės rizikos investicijoms, pageidaujama investicijų grąžą 10 – 20 procentų per metus, priimtina portfelio vertės svyravimo rizika 10 – 15 procentų per metus (1 t., b. l. 178), ši investavimo strategija buvo pakeista 2008 m. sausio 14 d. nurodant, kad ieškovui priimta portfelio vertės svyravimo rizika yra 15 – 20 procentų per metus, o pageidaujama investicijų grąža – 20 – 25 procentai per metus (2 t., b. l. 39). Taigi ieškovas K. U. veikė kaip neprofesionalus investuotojas, iš esmės apsiribojantis tik mažai rizikingais investiciniais sprendimais.

14339.

144Ieškovas R. P. su atsakove 2008 m. vasario 13 d. sudarė vertybinių popierių sąskaitos tvarkymo sutartį, klientui buvo suteikta neprofesionalaus investuotojo kategorija (1 t., b. l. 136–142). Ieškovas R. P. 2008 m. sausio 4 d. fizinio asmens konsultavimo anketoje pažymėjo, kad jo pagrindinis investicijų tikslas – sutaupyti pinigų, atliekant investicijas nuo 1 iki 5 metų. Pageidavo, kad investicijos būtų be didelių svyravimų, o investicinis portfelis termino pabaigoje apytikriai gali sumažėti 10 procentų (1 t., b. l. 167). Finansinių priemonių tinkamumo anketoje ieškovas R. P. pažymėjo, kad vidutinė pastarųjų metų sandorio vertė buvo iki 10 000 Lt, vidutinis sandorių skaičius – 2 (1 t., b. l. 168). Taigi ieškovas R. P. taip pat veikė kaip neprofesionalus investuotojas, apsiribojantis mažai rizikingais investiciniais sprendimais.

14540.

146Atsakovas K. U. priėmė sprendimą investuoti į Fondo vienetus būtent remdamasis atsakovės rekomendacijomis, pagal kurias investicija į Fondo vienetus buvo įvardijama kaip itin saugi, užtikrinant, kad investuota suma ne tik nebus prarasta, bet ir kompensuos galimą nuvertėjimą kitų investicijų portfelyje esančias investicijas. Duomenų, kad atsakovė ieškovui būtų pateikusi informaciją, jog GILD investicinio fondo vienetų išpirkimas gali būti laikinai ar neribotam laikui sustabdytas, nėra. Atsakovė, priimdama sprendimą investuoti į Fondo vienetus pagal su ieškovu R. P. sudarytą Investicijų portfelio valdymo patikėjimo pagrindais sutartį, taip pat neinformavo ieškovo apie galimas rizikas, nors šalys susitarė, kad investavimo strategija bus iš anksto suderinta tarp šalių (Privačios bankininkystės paslaugų teikimo sutarties Bendrosios dalies 3.1.3.1 papunktis). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė būtų pateikusi ieškovams informaciją, kad GILD fondo vienetų išpirkimas gali būti laikinai ar neribotam laikui sustabdytas. Teisėjų kolegija pastebi, kad tai nebuvo aiškiai numatyta ir rizikos kapitalo fondo „GILD Arbitrage“ patvirtintų taisyklių 10 punkte (1 t., b. l. 36–51).

14741.

148Teisėjų kolegija sutinka su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, jog nei vienam iš ieškovų nebuvo priimtina rizika prarasti visas į Fondo vienetus investuotas pinigines lėšas. Atsakovė, žinodama ir suprasdama, kad ieškovams yra nepriimtina rizika, jog pasibaigus jų ketinamam investuoti laikotarpiui, kuris, kaip pageidavo ieškovai savo anketose, turėjo trukti nuo 2 iki 5 metų, yra galimybė iš viso nebeatgauti investuotos sumos, neįspėjo ieškovų, kad investicija į Fondą iš tikrųjų yra nesaugi ir neatitinka ieškovų investavimo tikslų, atsakovė neįvertino ir (ar) informavo ieškovų, kad pagal savo riziką investavimas į Fondo vienetus yra jiems netinkama finansinė priemonė. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė, rekomendavusi ieškovui K. U. pirkti ir, veikianti patikėjimo pagrindais, už ieškovą R. P. priėmusi sprendimą nupirkti GILD investicinio fondo vienetus, veikė nepakankamai rūpestingai ir apdairiai.

14942.

150Ieškovas R. P. 2008 m. sausio 16 d., o ieškovas K. U. 2007 m. lapkričio 10 d. Finansinių priemonių tinkamumo anketoje nurodė, kad supranta į šią grupę įtrauktų priemonių riziką ir skirtingas jų ypatybes (1 t., b. l. 170; 2 t., b. l. 29), supranta, kad gali prarasti gana didelę investicijų dalį (1 t., b. l. 170, 171; 2 t., b. l. 29 – 30), supranta, kad gali likti netgi skolingas (1 t., b. l. 172; 2 t., b. l. 31). Ieškovas K. U. investavimo strategijoje taip pat pažymėjo, kad yra informuotas, jog investuoto kapitalo vertė gali ne tik padidėti, bet ir sumažėti (1 t., b. l. 178). Tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad tokie bendro pobūdžio ieškovų patvirtinimai apie jiems žinomą ir suprantamą investavimo riziką, neatitinka reikalavimo, jog investavimo priemonėms būdinga rizika turi būti atskleista aiškiai ir nedviprasmiškai.

15143.

152Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad rizika, jog Fondo investiciniai vienetai gali būti neišperkami, būdinga visiems investiciniams fondams, tačiau, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, tai nereiškia, kad atsakovė neprivalėjo ieškovams suteikti informacijos apie galimą GILD fondo vienetų išpirkimo sustabdymą, neišpirkimą ar veiklos nutraukimą, nes tik turėdami informaciją apie galimą riziką, ieškovai galėtų priimti sprendimą dėl investavimo.

15344.

154Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad teismai, nagrinėję iš esmės analogiškas bylas, yra nurodę, kad FPRĮ nuostatose nėra numatyta išimčių, kurios atleistų atsakovę nuo pareigos atskleisti klientui investavimo rizikas tais atvejais, kai neprofesionalaus investuotojo investicijų portfelis valdomas patikėjimo pagrindais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iš esmės analogiškoje byloje yra konstatavęs, kad bankas, prieš siūlydamas investavimo strategiją pagal Investicijų portfelio valdymo patikėjimo pagrindais sudarytą sutartį, turėjo pareigą pagal FPRĮ 22 straipsnio 4 dalies 2 punktą atskleisti riziką, kuri būdinga tam tikroms investavimo strategijoms, o šios informacijos neatskleidęs, pažeidė FPRĮ 22 straipsnio 3 dalį, 4 dalies 2 punktą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-525-687/2018). Taigi atmestini atsakovės argumentai, jog pagal investicinio portfelio valdymo patikėjimo pagrindais sudarytą sutartį atsakovei buvo suteikta teisė savarankiškai priimti investicinius sprendimus ir ji neturėjo pareigos informuoti kliento ir atskleisti jam su atitinkamu sandoriu susijusios investavimo rizikos.

15545.

156Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė, kaip kredito įstaiga, teikianti investicines paslaugas, suteikdama ieškovams investicinę paslaugą, veikė neapdairiai ir neprofesionaliai, kadangi neinformavo ieškovų apie tai, jog GILD investicinio fondo vienetų išpirkimas bet kuriuo metu gali būti sustabdytas, tai yra netinkamai įvykdė FPRĮ 22 straipsnio 1 ir 3 dalyje, 4 dalies 2 punkte nustatytas pareigas teikdama klientui investicines paslaugas. Atsakovė pažeidė Konsultavimo sutarties Bendrosios dalies 4.1 papunkčio sąlygas veikti protingai, atidžiai ir sąžiningai, siekti didžiausios naudos ieškovui, Investicijų portfelio valdymo patikėjimo pagrindai sutarties Bendrosios dalies 4.1 papunkčio nuostatas bei 4.2 papunktyje numatytą banko pareigą informuoti klientą apie galimą su investuojamojo turo valdymu susijusią riziką, dėl to atsakovei taikytina civilinė atsakomybė.

15746.

158Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad tarp banko ir Fondo valdytojo buvo sudarytos įprastos platinimo sutartys, neprieštaraujančios jokiems teisės aktams, o šios informacijos neatskleidimas neturėjo įtakos ieškovų sprendimui įsigyti Fondo vienetus. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

15947.

160FPRĮ 21 straipsnyje buvo nustatyta finansų tarpininko pareiga vengti interesų konfliktų, kylančių tarp finansų tarpininko ir jo klientų. Pagal FPRĮ 13 straipsnio 2 dalį, finansų tarpininkas privalo įgyvendinti ir taikyti veiksmingas organizacines ir administracines priemones, skirtas užkirsti kelią interesų konfliktams. Tačiau jei šios priemonės yra nepakankamos užtikrinti žalos klientų interesams prevenciją, finansų tarpininkas, prieš pradėdamas teikti investicines ir (arba) papildomas paslaugas, turi aiškiai atskleisti klientui interesų konflikto turinį ir šaltinį (FPRĮ 21 straipsnio 2 dalis).

16148.

162Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Finansų maklerio įmonių veiklos organizavimo taisyklių 69 punktas (ginčo metu galiojusi teisės akto redakcija) numatė, jog finansų maklerio įmonė, siekdama nustatyti klientų finansiniams interesams galinčius pakenkti interesų konfliktus, kylančius teikiant investicines ir papildomas paslaugas arba jų derinį, privalo, vadovaudamasi minimaliais kriterijais, įvertinti, ar finansų maklerio įmonė, susijęs asmuo arba asmuo, tiesiogiai ar netiesiogiai susijęs su finansų maklerio įmone kontrolės ryšiu, patenka į kurią nors iš toliau nurodytų situacijų, kai dėl teikiamų investicinių ar papildomų paslaugų arba dėl vykdomos investicinės veiklos ar kitų priežasčių, be kita ko, finansų maklerio įmonė arba tas asmuo gauna arba gaus ne iš kliento atlygį, kuris yra susijęs su klientui teikiama paslauga ir kuris gali būti teikiamas pinigų, prekių ar paslaugų forma, išskyrus tokiu atveju įprastai mokamus komisinius ar kitus mokėjimus už paslaugas (69.5 papunktis). Esant interesų konfliktui, finansų maklerio įmonė, prieš teikdama investicinę paslaugą, privalo aiškiai, suprantamai (atsižvelgdama į kliento supratimą apie finansinių priemonių rinkas) ir pasirašytinai informuoti kiekvieną klientą apie atsiradusį interesų konfliktą bei finansinių priemonių rinkos kainą, kuri finansinėms priemonėms buvo nustatyta paskiausiai. Investicinė paslauga gali būti teikiama tik tuo atveju, jei klientas aiškiai išreiškia savo sutikimą dėl investicinės paslaugos teikimo esant interesų konfliktui (75 punktas).

16349.

164Iš civilinės bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovė su AS GILD Financial Advisory Services ir GILD Arbitrage buvo sudariusi GILD obligacijų platinimo sutartis (1 t., b. l. 62–103), pagal kurias atsakovė už išplatintus Fondo vienetus gaudavo pradinį ir valdymo mokesčius. Valdymo mokesčio dydis priklausydavo nuo išplatintų Fondo vienetų bendros vertės. Taigi atsakovė buvo suinteresuota išplatinti kuo daugiau ir didesnės vertės GILD investicinio fondo vienetų, kad gautų didesnį atlyginimą (mokestį), t. y. siekti didesnės naudos sau ir kartu kitam klientui. Taigi teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė, parduodama Fondo vienetus, veikė esant interesų konfliktui.

16550.

166Teisėjų kolegija pažymi, kad nors Finansų maklerio įmonių veiklos organizavimo taisyklės negaliojo atsakovei AB SEB bankas 2007 m. balandžio 16 d. sudarant Investicijų portfelio valdymo konsultavimo pagrindais sutartį su ieškovu K. U. ir ieškovui pirmą kartą įsigyjant GILD investicinio fondo vienetų, tačiau šis teisės aktas jau buvo taikomas tuo metu, kai ieškovas K. U. antrą kartą pirko Fondo vienetus. Kita vertus, atsakovė, būdama savo srities profesionale, kuriai keliami itin aukšti atidumo, profesionalumo, sąžiningumo reikalavimai, neabejotinai žinojo apie 2007 m. gegužės 17 d. priimtą nutarimą dėl Finansų maklerio įmonių veiklos organizavimo taisyklių patvirtinimo, taigi, siekdama veikti apdairiai, atidžiai ir geriausiais interesais ieškovo atžvilgiu, turėjo pareigą informuoti ieškovą K. U. apie tai, kad atsakovė veikia esant interesų konfliktui.

16751.

168Atsakovė neneigia aplinkybės, kad ji ieškovams K. U. ir R. P. neatskleidė informacijos apie egzistavusį interesų konfliktą. Taigi, ieškovams neatskleisdama informacijos apie egzistavusį interesų konfliktą, atsakovė pažeidė FPRĮ 21 straipsnio 2 dalį, pareigą veikti sąžiningai, teisingai, profesionaliai ir geriausiomis klientui sąlygomis. Atmestini atsakovės argumentai, neva ieškovo R. P. atžvilgiu atsakovė neturėjo jokios informavimo pareigos. Pažymėtina, kad pareigą vengti interesų konfliktų ir aiškiai atskleisti klientui interesų konflikto turinį ir šaltinį numatė įstatymas ir kiti norminiai aktai visų klientų atžvilgiu, nepriklausomai, kokiu pagrindu – konsultavimo ar patikėjimo – buvo valdomi klientų investiciniai portfeliai.

16952.

170Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad banko veiksmuose nėra kaltės, kadangi teikdama finansines paslaugas atsakovė elgėsi taip, kaip bet kuris kitas profesionalas esant analogiškoms aplinkybėms. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais ir pažymi, kad atsakovė teikė konsultavimo dėl investavimo paslaugas ir jos pareiga tinkamai suteikti informaciją klientui kvalifikuotina kaip prievolė dėti maksimalias pastangas. Teisėjų kolegija jau išsamiai pasisakė dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, padarė išvadą, kad ieškovai įrodė, jog bankas pažeidė FRPĮ 22 straipsnio 3 dalį ir 4 dalies 2 punktą, taigi ieškovai įrodė ir atsakovės kaltus veiksmus, o būtent, kad atsakovė, teikdama klientams finansines paslaugas, nesielgė taip, kaip bet kuris kitas profesionalas esant tokioms aplinkybėms.

17153.

172Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat įrodinėja, kad tarp neteisėtų banko veiksmų ir atsiradusios žalos nėra priežastinio ryšio. Akcentavo, kad R. P. finansinių sprendimų iš viso nepriimdavo, bankas savarankiškai priimdavo sprendimus dėl investicijų, todėl informacijos neatskleidimas nėra niekaip susijęs su ieškovo R. P. patirtais nuostoliais. Atsakovė pažymėjo, kad investicijos į GILD fondo vienetus visiškai atitiko atsakovo K. U. investavimo strategiją, kuri buvo pakeista 2008 m. sausio 14 d. ir joje jau buvo nurodyta, jog ieškovui priimta vidutinės ir didelės rizikos investicija. Atsakovės teigimu, ieškovai gali būti pagrįstai laikomi patyrusiais investuotojais. Su šiais apeliacinio skundo argumentais sutikti nėra pagrindo.

17354.

174CK 6.247 straipsnyje reglamentuotas priežastinis ryšys, kaip būtinoji civilinės atsakomybės sąlyga, reiškia, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę taip, jog nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Kasacinio teismo praktikoje priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmajame etape conditio sine qua non (būtina, privaloma sąlyga) testu (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija) nustatomas faktinis priežastinis ryšys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrajame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Nustatant teisinį priežastinį ryšį, reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas ir netiesioginis priežastinis ryšys, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadarytas neigiamas turtinis poveikis, bet sudarytos sąlygos žalai atsirasti. Tačiau netiesioginis priežastinis ryšys kaip civilinės atsakomybės sąlyga neturi būti pernelyg nutolęs nuo neteisėto veiksmo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2014).

17555.

176Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad teisine prasme pripažįstama, jog priežastinis ryšys yra tais atvejais, jeigu asmuo turėjo pareigą ką nors atlikti, kokiu nors būdu veikti, tačiau neveikė, ir toks, neadekvatus susiklosčiusiai faktinei situacijai, jo elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, tiesiogiai sukeldamas žalingus padarinius arba sukurdamas sąlygas tokiems padariniams atsirasti. Taigi net ir nesant faktinio priežastinio ryšio, teisinis priežastinis ryšys gali būti nustatomas ir to gali pakakti civilinei atsakomybei taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-695/2016, 27 punktas; kt.). Taikant civilinę atsakomybę profesionalių paslaugų teikimo srityje, pažeidus pareigą informuoti, laikoma, kad tarp neteisėtų veiksmų ir žalos yra priežastinis ryšys, nes ieškovas galbūt nebūtų priėmęs sprendimo, jei būtų žinojęs visą reikšmingą informaciją. Atsakovui tenka pareiga įrodyti priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-686/2017).

17756.

178Teisėjų kolegija jau anksčiau konstatavo, kad atsakovė ieškovo R. P. vardu nupirko, o ieškovui K. U. pasiūlė pirkti jų poreikių neatitinkančių produktų. Nors atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovo K. U. investavimo strategija buvo pakeista ir visiškai atitiko ieškovo investavimo strategiją, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip jau buvo nustatyta anksčiau, ieškovas K. U. GILD investicinio fondo vienetus pirko dviem etapais, didžiąją dalį Fondo vienetų pirko dar iki pakeičiant investavimo strategiją 2008 m. sausio 14 d., kada ieškovas buvo išreiškęs ganėtinai konservatyvius investavimo poreikius. Be to, investavimo strategija buvo pakeista ir ieškovas papildomai GILD investicinio fondo vienetus pirko taip pat paskatintas atsakovės, kadangi į jo investicinį fondą buvo įtrauktas indėlis, esantis AB SEB banko Ukrainos filiale. Atsakovė, pateikusi pasiūlymą pirkti ieškovų poreikių neatitinkančių produktų, tinkamai neatskleidė ir siūlomų produktų rizikingumo, neatskleidė informacijos apie egzistavusį interesų konfliktą, taigi netinkamai teikė ieškovams konsultavimo dėl investavimo paslaugas ir tokie atsakovės veiksmai lėmė ar paskatino pasirinkimą įgyti produktus, kurių ieškovai, žinodami visą informaciją, nebūtų pirkę ar sutikę pirkti.

17957.

180Atmestini atsakovės argumentai, neva ieškovai buvo patyrę investuotojai, investavo savo žiniomis, siekė rizikingesnių sprendimų. Atsakovė šiuos savo teiginius iš esmės grindžia byloje esančia medžiaga – vertybinių popierių portfelio ataskaitomis. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad visos šios ataskaitos sudarytos jau po to, kai ieškovai pradėjo naudotis atsakovės paslaugomis, susijusiomis su investavimu. Byloje nėra duomenų apie ieškovų turimą investavimo patirtį iki 2008 m. sausio 16 d. Investicijų portfelio valdymo patikėjimo pagrindais sutarties su ieškovu R. P. ir 2007 m. balandžio 16 d. Investicijų portfelio valdymo konsultavimo pagrindais sutarties su ieškovu K. U. sudarymo.

18158.

182Atmestini atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovų turima patirtis ir kompetencija leido suprasti, kad „GILD Arbitrage“ gali tapti nemoki. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė sudaro prielaidas mažinti atsakovės civilinę atsakomybę (pažymėtina, kad ieškovai nereikalavo priteisti visų patirtų nuostolių, o tik dalį), o ne konstatuoti faktą, jog atsakovė apskritai neatliko neteisėtų veiksmų ar nėra priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir ieškovų patirtų nuostolių.

18359.

184Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovai įrodė, jog tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovams kilusių žalingų padarinių egzistuoja priežastinis ryšys, o būtent, labiau tikėtina, kad ieškovai nebūtų investavę į finansines priemones, jeigu atsakovė būtų juos tinkamai informavusi apie visas tokio pobūdžio finansinėms priemonėms būdingas rizikas, inter alia, apie galimą investicinių vienetų išpirkimo sustabdymą ar neišpirkimą.

18560.

186Atsakovė apeliaciniame skunde neginčija priteistinos žalos (nuostolių) dydžio, todėl teisėjų kolegija dėl to nepasisako. Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

18761.

188Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir jų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, konstatuodamas, kad yra visos būtinos sąlygos taikyti atsakovei civilinę atsakomybę, ir šiuo aspektu nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos analogiškose bylose.

18962.

190Atmetus apeliacinį skundą, ieškovams priteistinos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (CPK 93 straipsnis). Ieškovai pateikė prašymą priteisti iš atsakovės AB SEB banko ieškovų R. P. ir K. U. naudai po 2 420 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad prašoma priteisti suma viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) patvirtintus maksimalius dydžius, prašoma priteisti suma mažintina ir ieškovams priteisiama po 1 216,41 Eur (935,70 Eur (2018 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių)) × 1,3 (Rekomendacijų 8.11 papunktis)) už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

191Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

192Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

193Priteisti iš atsakovės AB SEB banko (juridinio asmens kodas 112021238) ieškovui R. P. (asmens kodas ( - ) ir K. U. (asmens kodas ( - ) po 1 216,41 Eur (vieną tūkstantį du šimtus šešiolika eurų 41 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovai R. P. ir K. U. kreipėsi į teismą, prašydami priteisti ieškovo R.... 8. 2.... 9. Ieškovai nurodė, kad R. P. buvo atsakovės klientas, AB SEB banke esančioje... 10. 3.... 11. R. P. 2008 m. vasario 13 d. įsigijo 6 236 Fondo vienetų už 170 716 Eur.... 12. 4.... 13. Ieškovo teigimu, atsakovė, platindama Fondo vienetus, buvo tiesiogiai... 14. 5.... 15. Atsakovė 2016 m. rugsėjo 6 d. pranešė, kad 2016 m. rugpjūčio 31 d. AS... 16. 6.... 17. Ieškovas K. U. atsakovės klientu yra apytikriai nuo 1993 – 1994 metų. K.... 18. 7.... 19. AB SEB banko darbuotoja S. G. su K. U. elektroniniu paštu susisiekė 2007 m.... 20. 8.... 21. Ieškovas pažymėjo, kad būtent dėl atsakovės darbuotojų pateiktų... 22. 9.... 23. K. U. visiškai pasitikėjo AB SEB banko ir jo darbuotojų teikiamomis... 24. 10.... 25. K. U. 2016 m. rugsėjo 8 d. gavo pranešimą iš atsakovės apie tai, kad pagal... 26. 11.... 27. Ieškovai akcentavo, kad buvo neprofesionalūs investuotojai, neturėjo... 28. 12.... 29. Ieškovų teigimu, atsakovė taip pat tinkamai nesurinko informacijos apie... 30. 13.... 31. Tarp atsakovės neteisėtų veiksmų bei ieškovams atsiradusios žalos... 32. 14.... 33. Ieškovų teigimu, atsakovė siūlė investuoti į Fondo vienetus esant... 34. 15.... 35. Fondo vienetai pagal savo rizikos laipsnį buvo skirti tik profesionaliems... 36. 16.... 37. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovė nurodė, kad... 38. II.... 39. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 40. 17.... 41. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 20 d. sprendimu ieškinį tenkino... 42. 18.... 43. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad investavimo rizika turi būti... 44. 19.... 45. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė 2007 m. vasario 7 d.,... 46. 20.... 47. Pirmosios instancijos teismas iš byloje esančių konsultavimo anketų ir... 48. 21.... 49. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m.... 50. III.... 51. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į juos argumentai... 52. 22.... 53. Apeliaciniame skunde atsakovė AB SEB bankas prašo kreiptis į Europos... 54. 22.1.... 55. Bankas, teikdamas klientams finansines paslaugas, susijusias su investavimu į... 56. 22.2.... 57. Tai, kad investicinis fondas gali susidurti su likvidumo problemomis, dėl... 58. 22.3.... 59. Atsakovė apeliaciniame skunde pažymėjo, kad investicijų portfelio valdymo... 60. 22.4.... 61. Vertindamas atsakovės pareigą atskleisti su investavimu į Fondo vienetus... 62. 22.5.... 63. K. U. investicijų portfelis buvo valdomas konsultavimo pagrindais ir,... 64. 22.6.... 65. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nesirėmė atsakovės... 66. 22.7.... 67. Tuo metu, kai ieškovai įsigijo Fondo vienetus, jokie Fondo likvidumo riziką... 68. 22.8.... 69. Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas ginčui aktualios redakcijos FPRĮ... 70. 22.9.... 71. Teismas neatskleidė, kaip kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga,... 72. 22.10.... 73. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai bankui perkėlė priežastinio... 74. 22.11.... 75. Atsakovė pažymėjo, kad valdydama ieškovo R. P. investicijų portfelį... 76. 22.12.... 77. Klientų investavimo patirtį, įpročius, profesinės veiklos ypatumus... 78. 22.13.... 79. Tai, kad ieškovų investavimo įpročiai niekada neapsiribojo vien saugiomis... 80. 22.14.... 81. Atsakovės teigimu, šiuo atveju byloje kyla ginčas dėl Europos Sąjungos... 82. 22.15.... 83. MiFID 19 straipsnio 3 dalyje (atitinkamai FPRĮ 22 straipsnio 3 dalyje)... 84. 23.... 85. Ieškovai R. P. ir K. U. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašo... 86. 23.1.... 87. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau išnagrinėjo tris analogiškas civilines... 88. 23.2.... 89. Apeliacinis skundas savo turiniu (išskyrus prašymą kreiptis ESTT su prašymu... 90. 23.3.... 91. Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad dėl to, jog ieškovo R. P. investicijų... 92. 23.4.... 93. Atsakovė, neatskleisdama ieškovams visos reikšmingos informacijos, pažeidė... 94. 23.5.... 95. Nei vienam iš ieškovų nebuvo priimtina rizika prarasti visas į Fondo... 96. 23.6.... 97. Atsakovė nei vienam iš ieškovų, esant pakankamai laiko iki investavimo,... 98. 23.7.... 99. Ieškovai pažymėjo, kad Fondo likvidumo problemas, be kita ko, lėmė... 100. 23.8.... 101. Nei vienas FPRĮ reikalavimus detalizavęs teisės aktas nenumatė finansų... 102. 23.9.... 103. Ieškovai nurodė, kad jau yra išsamiai pasisakę dėl savo asmeninių... 104. 23.10.... 105. Atsakovė veikė neteisėtai, kai: (a) iki teikdama ieškovams investavimo... 106. 23.11.... 107. Atsakovei ir jos darbuotojams neatlikus anksčiau nurodytų neteisėtų... 108. 23.12.... 109. Atsakovės prašymas kreiptis į ESTT su prašymu priimti prejudicinį... 110. Teisėjų kolegija... 111. IV.... 112. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 113. 24.... 114. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apibrėžia apeliacinio skundo... 115. 25.... 116. Atsakovė AB SEB bankas prašo kreiptis į ESTT su prašymu priimti... 117. 26.... 118. Pagal CPK 3 straipsnio 5 dalį teismas, kuriam taikant Europos Sąjungos... 119. 27.... 120. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovų atsiliepimo į apeliacinį skundą... 121. 28.... 122. Ieškovas R. P. ir atsakovė AB SEB bankas 2008 m. sausio 4 d. sudarė... 123. 29.... 124. Ieškovas K. U. ir atsakovė AB SEB bankas 2007 m. balandžio 16 d. sudarė... 125. 30.... 126. Fondą valdanti įmonė „AS GILD Fund Management“ 2008 m. lapkričio... 127. 31.... 128. Ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami priteisti iš atsakovės patirtų... 129. 32.... 130. Civilinės atsakomybės taikymui turi būti nustatytos visos bendrosios... 131. 33.... 132. Finansų tarpininko profesinės veiklos reikalavimai nustatyti FPRĮ ir šį... 133. 34.... 134. Lietuvos Respublikos Vertybinių popierių komisijos 2007 m. gegužės 31 d.... 135. 35.... 136. Komerciniams bankams teikiant finansines paslaugas yra keliami itin aukšti... 137. 36.... 138. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad rizikos mastas yra vienas svarbiausių... 139. 37.... 140. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas... 141. 38.... 142. Iš civilinės bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas K. U. 2004 m.... 143. 39.... 144. Ieškovas R. P. su atsakove 2008 m. vasario 13 d. sudarė vertybinių popierių... 145. 40.... 146. Atsakovas K. U. priėmė sprendimą investuoti į Fondo vienetus būtent... 147. 41.... 148. Teisėjų kolegija sutinka su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais,... 149. 42.... 150. Ieškovas R. P. 2008 m. sausio 16 d., o ieškovas K. U. 2007 m. lapkričio 10... 151. 43.... 152. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad rizika, jog Fondo investiciniai... 153. 44.... 154. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad teismai,... 155. 45.... 156. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 157. 46.... 158. Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad tarp banko ir Fondo... 159. 47.... 160. FPRĮ 21 straipsnyje buvo nustatyta finansų tarpininko pareiga vengti... 161. 48.... 162. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Finansų maklerio... 163. 49.... 164. Iš civilinės bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovė su AS GILD Financial... 165. 50.... 166. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors Finansų maklerio įmonių veiklos... 167. 51.... 168. Atsakovė neneigia aplinkybės, kad ji ieškovams K. U. ir R. P. neatskleidė... 169. 52.... 170. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad banko veiksmuose nėra kaltės,... 171. 53.... 172. Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat įrodinėja, kad tarp neteisėtų banko... 173. 54.... 174. CK 6.247 straipsnyje reglamentuotas priežastinis ryšys, kaip būtinoji... 175. 55.... 176. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad teisine... 177. 56.... 178. Teisėjų kolegija jau anksčiau konstatavo, kad atsakovė ieškovo R. P. vardu... 179. 57.... 180. Atmestini atsakovės argumentai, neva ieškovai buvo patyrę investuotojai,... 181. 58.... 182. Atmestini atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovų turima... 183. 59.... 184. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 185. 60.... 186. Atsakovė apeliaciniame skunde neginčija priteistinos žalos (nuostolių)... 187. 61.... 188. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 189. 62.... 190. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovams priteistinos bylinėjimosi išlaidos... 191. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 192. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 193. Priteisti iš atsakovės AB SEB banko (juridinio asmens kodas 112021238)...