Byla 2A-1634-619/2017
Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio padidinimo, institucija teikianti išvadą byloje Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Neringos Švedienės ir Vytauto Zeliankos, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo D. V. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. V. ieškinį atsakovui D. V. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio padidinimo, institucija teikianti išvadą byloje Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė A. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė padidinti Trakų rajono apylinkės teismo 2005-05-12 sprendimu civilinėje Nr. 2-00422-239/2005 iš atsakovo D. V. nepilnametės dukros K. V. išlaikymui priteistą sumą iki 200 EUR, išlaikymą mokant periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį iki dukros pilnametystės; išlaikymo dydį indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; K. V. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ir toliau laikyti ieškovę A. V.; priteisti iš atsakovo vienkartinę tikslinę išmoką gydymo briketais – 1000 EUR bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškovė ieškinį grindė iš esmės padidėjusiais vaiko poreikiais.
  3. Atsakovas D. V. su pareikštu ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad sutinka, jog vaiko poreikiai padidėjo, tačiau jo turtinė padėtis neleidžia mokėti didesnio išlaikymo dukrai, todėl sutinka padidinti išlaikymą iki 100 EUR bei skirti vienkartinę 400 EUR išmoką už gydymą breketais.
  4. Elektrėnų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog ankščiau priteistas išlaikymas šalių nepilnametei dukrai šiuo metu realiai neatitinka vaiko poreikių. Mergaitė mokosi, gabi menui, tačiau turi sveikatos problemų, o tai susiję su didelėmis finansinėmis išlaidomis, tokiu būdu negali būti apsiribojama vien minimaliu vaiko poreikių tenkinimu, jeigu tai leidžia tėvų turtinė padėtis.
  1. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė
  1. Trakų rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 6 d. sprendimu ieškovės A. V. ieškinį tenkino. Pakeitė Trakų rajono apylinkės teismo 2005-05-12 sprendimu civilinėje Nr. 2-007422-239/2005 iš atsakovo D. V., a.k. ( - ) nepilnametės dukros K. V., a.k. ( - ) išlaikymui priteistą sumą t.y. 57,92 EUR (200,00 Lt), padidinant ją iki 200,00 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos, t.y. nuo 2016-08-23 iki K. V. pilnametystės, tai yra iki ( - ), išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Pavedė A. V. a.k. ( - ) tvarkyti nepilnametei dukrai K. V. priklausantį išlaikymą uzufrukto teise. Priteisė iš atsakovo D. V. 1000 EUR vienkartinę išlaikymo išmoką dukters K. V. gydymui breketais. Pavedė A. V. a.k. ( - ) tvarkyti nepilnametei dukrai K. V. priklausančią vienkartinę išlaikymo išmoką uzufrukto teise. Priteisė iš atsakovo D. V. 81,00 EUR bylinėjimosi išlaidų valstybei ir 215,90 EUR už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, viso 296,90 EUR į valstybės biudžetą. Sprendimą dalyje dėl išlaikymo dydžio padidinimo iki 200,00 EUR nukreipė skubiam vykdymui.
  2. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Trakų rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 12 d. sprendimu iš atsakovo D. V. buvo priteista 200,00 Lt suma jo dukros K. V. išlaikymui. Atsižvelgdamas į tai, jog šiuo metu mergaitei yra 13 metų, ji auga, todėl atitinkamai didėja jos poreikiai, nuo teismo sprendimo, kuriuo priteista 200,00 Lt išlaikymo suma praėjo daugiau nei 12 metų, kas suponuoja išvadą, jog per nurodytą laiką pasikeitė ekonominė padėtis valstybėje, sąlygojusi didesnes išlaidas pragyvenimui nei buvo 2005 m., atitinkamai padidėjo sumos, skirtinos vaiko išlaikymui, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog yra pagrindas padidinti nepilnametei K. V. priteistą išlaikymo sumą.
  3. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad šalių nepilnametė dukra sąžiningai ir pažangiai mokosi mokykloje, taip pat mokosi Elektrėnų meno mokykloje, mergaitė turi specialiųjų poreikių ir lankosi pas gydytoją dėl odontologinių problemų, taip pat turi regėjimo problemų, nešioja akinius. Teismo vertinimu K. V. minimalių poreikių patenkinimo ir jos išlaikymui per mėnesį turėtų būti skirta ne mažesnė, nei 400,00 EUR išlaikymo suma.
  4. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovė 2013 metais buvo patyrusi traumą, buvo operuota, todėl šiuo metu yra silpnos sveikatos, pragyventi jai padeda jos draugas, siųsdamas pinigines lėšas iš užsienio, ieškovei nuosavybės teise priklauso 0,1500 ha žemės sklypas ( - ). (b.l. 16-17), ieškovės vardu yra registruotos dvi transporto priemonės – MB-160, 1998 m. ir Audi A6 Avant, 2000 m. Pirmosios instancijos teismas kritiškai vertino atsakovo argumentus dėl jo turtinė padėties. Atkreipė dėmesį, jog atsakovas dirba pakaitomis Lietuvoje ir Vokietijoje, jis yra pakankamai sveikas, nes priešingu atveju negalėtų dirbti per kelias darbovietes. Iš atsakovo pateiktų dokumentų apie gaunamą užmokestį Vokietijoje nėra aišku už kurį laikotarpį jam yra mokamos nurodytos sumos, ar per mėnesį ar per savaitę. Teismo vertinimu, atsakovas nededa pastangų tam, kad susirastų darbą ir lygia dalimi su jo dukros motina prisidėtų prie K. V. išlaikymo. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, jog atsakovas nekilnojamojo turto neturi, transporto priemonė ( - ) yra išregistruota dėl automobilio techninės apžiūros ir automobilio privalomojo draudimo nebuvimo, jis turi finansinių įsipareigojimų, moka 280 EUR buto nuomos mokestį, taigi atsakovo turtinė padėtis nėra gera, tačiau tai neįrodo, jog atsakovas neprivalo padengti bent minimalių savo dukters poreikių, todėl išlaikymo suma padidintina iki 200 EUR.
  5. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus įrodymus nustatė, jog nepilnametės odontologinis gydymas sudaro apie 2266 EUR sumą, todėl sprendė, jog ieškovės prašymas priteisti iš atsakovo mažiau nei pusę šios sumos (1000 EUR) vienkartinę išmoką už dukters odontologinį gydymą yra tenkintinas.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
  1. Apeliaciniu skundu atsakovas D. V. prašė pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo 2017-02-06 sprendimą ir priteistą dukteriai K. V. išlaikymui 200,00 EUR kas mėnesį sumažinti iki 100,00 EUR kas mėnesį, o vienkartinę 1000,00 EUR sumą odontologiniam gydymui sumažinti iki 400,00 EUR bei atitinkamai mažinti 81,00 EUR dydžio bylinėjimosi išlaidų sumą valstybei.
  2. Apelianto nuomone, dukters K. V. išlaikymui skirta 200,00 EUR suma sumažintina iki 100,00 EUR kas mėnesį, atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį. Nurodė, jog iš gaunamo per mėnesį 644,00 EUR atlyginimo atsakovas moka 280 EUR buto nuomą, apie 120,00 EUR komunalinėms paslaugoms, minimaliam prasimaitinimui 200,00 EUR ir po 100,00 EUR kas mėnesį kitai dukrai A. V. išlaikyti pagal Vilniaus m. apyl. teismo 2016-11-28 sprendimą, kreditų mokėjimai, tai sudaro daugiau nei 620,00 EUR, todėl vykdant skundžiamą sprendimą, liktų tik didėjanti skola. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Atsakovas pažymi, jog dirba Lietuvoje Vilniaus greitosios medicininės pagalbos stotyje skubios med. pagalbos specialistu, tačiau šis darbas yra menkai apmokamas. Atsakovo pastangos laisvu nuo darbo Lietuvoje laiku dirbti Vokietijoje ir siekis likti įgytos specialybės darbuotoju teismo turėjo būti įvertintas kaip didelės pastangos siekiant gauti didesnį darbo užmokestį, o ne neveikimą. Pateikti dokumentai dėl uždarbio išaiškinti bei įvertinti neobjektyviai teigiant apie neaiškius darbo trukmės laikotarpius remiantis tik ieškovės argumentais. Iš apelianto pateiktų duomenų matyti, jog valandinis jo darbo užmokestis Vokietijoje yra 10,50 EUR už valandą, todėl per mėnesį per mėnesį atsakovas uždirba 200-300 EUR. Dirbti didesne apimtimi atsakovas galėtų tik nedirbdamas Vilniuje ir emigruodamas į užsienį. Atsakovas pasirinko kelią gerinti materialinę padėtį: mokosi Vokiečių kalbos, o vėliau – sieks išsilaikyti kvalifikacijos egzaminus, nemetant darbo Lietuvoje. Atsakovas tikisi gerų pokyčių, tačiau dabartinė padėtis - sunki.
  3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė A. V. prašė jį atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.
  4. Ieškovės nuomone, skirtingai nei nurodo apeliantas, teismas pilnai išanalizavo ir įvertino visus rašytinius įrodymus, šalių duotus paaiškinimus ir padarė pagrįstas išvadas. Bylos medžiaga nustatyta, kad šalių nepilnametės dukros poreikiai nėra minimalūs, o atsakovas tinkamai prie dukters poreikių tenkinimo prisidėti nenori, prisidengdamas savo finansine padėtimi. Priešingai nei nurodo apeliantas, teismas tinkamai — kritiškai įvertino atsakovo pateiktus paaiškinimus apie jo turtinę padėtį ir neva gaunamą menką atlyginimą. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, jei ir atsakovas uždirba nedidelį atlyginimą, tai tokiu atveju jis galėtų ieškoti geriau apmokamo darbo, kad galėtų tinkamai bent minimaliai išlaikyti savo nepilnametę dukrą K. V.. Atsakovas yra geros sveikatos, turi specialybę, todėl privalo ir turi visas galimybes tinkamai prisidėti prie savo dukters poreikių tenkinimo. Pažymėtina, kad atsakovas pats pripažįsta, kad darbas Lietuvoje jam trukdo gauti geresnes pajamas, taigi pats apeliantas sutinka, kad gali gauti geresnį atlyginimą. Viso proceso metu apeliantas nepateikė teismui jokių svarių rašytinių įrodymų, kuriais galėtų pagrįsti savo teiginius dėl blogos turtinės padėties. Priešingai, pateikti rašytiniai įrodymai paneigė apelianto argumentus - jis yra sudaręs nuomos sutartį ir kas mėnesį geba mokėti didelį nuomos mokestį, po 280 EUR, taip pat paėmė kreditą, naudojasi advokato pagalba, yra sudaręs sutartį. Apeliantas iš esmės neginčija pačių poreikių apimties ir sutinka, kad dukrai reikalingas būtent toks išlaikymas, neginčija ir specialių poreikių fakto, tačiau nori išlaikymo pareigą permesti ieškovei.
  1. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama atsakovo pateikto apeliacinio skundo ribose.
  2. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos pagrįstai padidino iki 200 EUR išlaikymą nepilnametei šalių dukrai.
  3. Atsakovas apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, jog pirmosios instancijos teismas priteisdamas 200 EUR dydžio išlaikymą neatsižvelgė į jo prastą turtinę padėtį, netinkamai įvertino atsakovo pastangas dirbti geriau apmokamą darbą. Kolegija nesutinka su šiais argumentais ir atmeta juos kaip nesudarančius pagrindo pakeisti skundžiamą sprendimą.
  4. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja prejudicialumo (CPK 279 straipsnio 5 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013-03-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1, 3 dalyse nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams, kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, kt.) (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).
  5. Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga nustatyta, kad Trakų rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 12 d. sprendimu iš atsakovo D. V. buvo priteista 200,00 Lt suma jo dukros K. V. išlaikymui. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog minėtu sprendimu iš atsakovo priteistas 57,92 EUR išlaikymas atsižvelgiant į šalių nepilnametės dukros amžių, jos poreikius, kainų ir paslaugų pokytį, įvykusį per 15 metų laikotarpį nuo išlaikymo priteisimo, yra akivaizdžiai nepakankamas, neužtikrina net minimalių vaiko poreikių ir neatitinka protingumo kriterijų. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad yra teisinis pagrindas padidinti teikiamą išlaikymą.
  6. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus įrodymus konstatavo, jog šalių nepilnametės dukros minimalių poreikių tenkinimui reikalinga ne mažiau kaip 400 EUR suma. Kolegija atkreipia dėmesį, jog apeliaciniame skunde atsakovas šios pirmosios instancijos teismo išvados neginčija.
  7. Vertinant šalių turtinę padėtį nustatyta, kad atsakovas dirba paramediku Lietuvoje ir Vokietijoje. Atsakovas nurodė, jog jo pajamos vidutiniškai sudaro 644 EUR/ per mėn. (213 EUR Vokietijoje ir 413 EUR Lietuvoje). Atsakovas, įrodinėdamas sunkią savo turtinę padėtį nurodė, jog moka nuomos mokestį už butą 280 EUR, 57 EURus moka išlaikymą šalių nepilnametei dukrai ir turi dar turi vieną vaiką, kuriam moka 100 EUR išlaikymą, jokio nekilnojamojo turto nei Lietuvoje, nei užsienyje neturi, automobilio neturi, turi įsipareigojimų kreditoriams, t.y. moka studijų ir vartojimo paskolą. Nors apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas vertindamas atsakovo turtinę padėtį netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, tačiau pažymėtina, jog civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
  8. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas įrodymus apie Vokietijoje gaunamą darbo užmokestį pateikė už rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio mėn., juose nurodomas skirtingas atsakovo gaunamas darbo užmokestis svyruojantis nuo 218 iki 318 EUR (b.l.132-140). Iš byloje esančių Vilniaus miesto savivaldybės VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stoties pateiktų duomenų matyti, jog atsakovas šioje įstaigoje dirba ne pilnu etatu. Pažymėtina ir tai, jog atsakovas įrodinėdamas, jog turi įsipareigojimų tretiesiems asmenims pateikė tik paskolos sutartis ir jų grąžinimo grafikus (b.l. 57-69), tačiau šių duomenų nepakanka konstatuoti, jog prisiimti įsipareigojimai dar nėra įvykdyti ar šiuo metu yra realiai vykdomi. Atsakovas teigdamas, jog moka 100 EUR išlaikymą kitai dukrai, taip pat nėra pateikęs duomenų apie realų šios pareigos vykdymą. Taigi, nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti, jog atsakovas nepateikė pakankamai duomenų sudarančių pagrindą spręsti apie realias atsakovo pajamas ir išlaidas. Esant nurodytoms aplinkybėms, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai byloje esančius įrodymus susijusius su atsakovo turtine padėtimi vertino kritiškai bei vadovaudamasis principu, jog visos abejonės dėl tėvų turtinės padėties turi būti vertinamos vaiko naudai. Kolegijos vertinimu, atsakovo pateikti įrodymai dėl jam diagnozuotų tam tikrų sveikatos sutrikimų, byloje neturint duomenų apie atsakovui nustatytą nedarbingumą, taip pat nėra pagrindas pripažinti, kad atsakovas neturi galimybių dirbti ir gauti pajamas, kurių pakaktų patenkinti savo nepilnamečio vaiko ir paties poreikius. Apelianto nurodyti argumentai dėl prastai apmokamos Lietuvoje jo pasirinktos profesijos, negali būti teisėtu pagrindu, paneigti vaiko teisę gauti bent minimalių poreikių tenkinimui reikalingą išlaikymą ar perkelti šią naštą ieškovei.
  9. Pažymėtina, jog CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija (konvencijos 27 str. 1, 2 d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio 2 dalis numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kartu pažymėtina, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; 2005 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005; 2005 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006; kt.).
  10. Kolegija, atsižvelgdama į nurodytą teisinį reguliavimą atkreipia dėmesį į tai, jog apeliantas kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl priteisto išlaikymo dydžio nepateikė jokių įrodymų ir argumentų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog 14 m. amžiaus šalių nepilnametei dukrai, turinčiai tam tikrų sveikatos problemų pakanka ieškovo siūlomo 100 EUR išlaikymo. Kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į visuotinai žinomas maisto, aprangos, higienos priemonių, transporto paslaugų, vaistų, vitaminų ir kitų prekių kainas, ieškovo nurodomas 100 EUR išlaikymas neužtikrintų net minimalių šalių nepilnametės dukros poreikių.
  11. Dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, kaip neturinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

4Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu kolegija,

Nutarė

5Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai