Byla eI-3649-821/2019
Dėl išvados panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio, Beatos Martišienės ir Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2rašytinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Projektana“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinei darbo medicinos ekspertų komisijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriui, M. K., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriui dėl išvados panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

3Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

4Pareiškėjas UAB „Projektana“ su skundu (b. l. 1–10) kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos (toliau – ir Komisija) 2019 m. balandžio 18 d. išvadą Nr. 3EK(13.2)-347; 2) įpareigoti Komisiją klausimą dėl trečiojo suinteresuoto asmens M. K. profesinės ligos nustatymo pagrįstumo išnagrinėti iš naujo ir įvertinti visas sprendimui priimti svarbias aplinkybes.

5Skunde paaiškina, kad atsakovas priėmė byloje ginčijamą išvadą, kurioje nustatyta, kad ilgalaikis darbas betonuotoju turėjo tiesioginį ryšį išsivystyti abiejų kelių meniskų plyšimui, kurie atsirado bedirbant, todėl jie laikomi profesine liga. Pareiškėjo manymu, atsakovas nesilaikė jo veiklai taikomų teisės aktų reikalavimų, netinkamai ištyrė visas su trečiojo suinteresuoto asmens liga susijusias aplinkybes ir padarė nepagrįstą išvadą, jog trečiojo asmens abiejų kelių meniskų plyšimai yra laikytini profesine liga. Atsakovas gavęs trečiojo asmens nesutikimą su profesinės ligos diagnozės nustatymu, vadovaujantis 2007-12-29 Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr.V-1087 patvirtintų Profesinių ligų nustatymo kriterijų (toliau – ir Kriterijai) 4 punkte numatytais kriterijais turėjo nustatyti, ar profesinės ligos diagnozė nustatyta pagrįstai bei surašyti atitinkamą išvadą. Skunde pažymima, kad atsakovas netinkamai įvertino arba įvertino ne visus kriterijus, nustatė ne visas profesinės ligos diagnozei reikalingas aplinkybes ir padarė nepagrįstą išvadą, kad trečiojo asmens darbo pobūdis turėjo priežastinį ryšį su liga – kelių meniskų plyšimu.

6Trečiojo asmens darbo stažas 15,43 metų, iš kurių jis betonuotoju dirbo UAB „Stropa“ (4,05 metų), UAB „LitCon“ (0,49 metų – tuo pat metu kai dirbta pareiškėjo įmonėje) bei pareiškėjo įmonėje – brigadininku betonuotoju (4,11 metų, neskaitant nedarbingumo laikotarpių, neapmokamų atostogų ir pan. – apie 2,67 metų). Trečiasis suinteresuotas asmuo dirbo ir kitose pareigose: staliumi dailide UAB „Tashkent Trading Hause“ (0,42 metų), nekvalifikuotu kelių priežiūros darbininku UAB „Radė“ (1,89 metų) bei staliumi UAB „Mitnija“ (3,58 metų). Atsakovas nevertino trečiojo asmens darbo kitose, ne betonuotojo pareigose, pobūdžio, rizikos veiksnių bei rizikos veiksnių poveikio atitikties nustatytai ligai, taip pat darbo betonuotojo pareigose kitose bendrovėse, jo pobūdžio bei specifinių rizikos veiksnių įtakos nustatytai ligai. Paklausimus apie darbo pobūdį pateikė išimtinai tik pareiškėjui, nors darbo stažas brigadininku betonuotoju sudarė nežymią dalį darbo stažo. Todėl atsakovas nesurinko visų Išvados sudarymui reikalingų faktinių duomenų nurodytų Kriterijų 4 punkte ir todėl priėmė nepagrįstą Išvadą.

7Atsakovas nepanaikino tarp trečiojo asmens ir pareiškėjo paaiškinimų esančių prieštaravimų, nepasisakė, kuriais konkrečiais duomenimis yra remiamasi pagrindžiant profesinės ligos išsivystymą. Išvadoje nėra nurodyta remiantis kurio asmens pateiktais duomenimis yra įvertinta, kad trečiojo asmens darbo sąlygos lėmė kelių meniskų plyšimą, kurie duomenys yra atmetami ir tik formaliai nurodė, jog egzistuoja priežastinis ryšys tarp trečiojo asmens darbo sąlygų (darbo atsiklaupus, oro sąlygų) ir jo ligos. Pareiškėjui nesuprantama, kaip atsakovas galėjo padaryti tokią išvadą, visų pirma nenustatęs objektyvių aplinkybių susijusių su trečiojo asmens darbo pobūdžiu, ir nepanaikinęs prieštaravimų tarp pareiškėjos ir trečiojo asmens pateiktų duomenų, t.y. nenustatęs Kriterijų 4.2.1 punkte nurodytų aplinkybių.

8Taip pat atsakovas nenustatė priežastinio ryšio tarp rizikos veiksnių poveikio ir ligos atsiradimo bei vystymosi (Kriterijų 4.3 punktas). Kriterijų 3 punktas numato, kad nustatant profesinės ligos diagnozę, be kita ko, vadovaujamasi Europos Komisijos profesinių ligų diagnostikos vadovo (toliau – Vadovas) naujausia redakcija (Informatiosn nortices on occupational diseases: a guide to diagnosis. European Commisssion, 2009). Vadovo priedo Nr. (Annex I) p. 256, nurodomi šie duomenys apie profesinę ligą 506.30 „Meniskų pažeidimai dėl ilgalaikio darbo klūpant arba atsitūpus“: maksimalus latentinis periodas – dienos; minimalus indukcinis periodas – savaitės; minimalus rizikos veiksnio ekspozicijos intensyvumas – ilgai trunkantis klūpėjimas arba tupėjimas patvirtintas ekspozicijos istorija. Trečiojo asmens kelių menisko plyšimas diagnozuotas 2018-02-20, nuo 2017-05-17 pareiškėjo įmonėje jis brigadininko betonuotojo funkcijų nevykdė. Atsižvelgus į maksimalų dienos latentinį periodą akivaizdu, jog kelio menisko plyšimui negalėjo turėti įtakos darbas brigadininku betonuotoju pareiškėjo įmonėje. Vadove nėra detalizuojama, kas yra laikoma „ilgai trunkančiu klūpėjimu“. Nepaisant to Vadove nurodoma, jog ši profesinė liga pasireiškia angliakasiams, grindų klojėjams, dailidėms, elektrikams, t.y. profesijose, kuriose išimtinai visą laiką, arba reikšmingą ir nepertraukiamą laiko dalį klūpima arba tupima. Atsakovas nevertino panašių susirgimų (grupinių ar pavienių) buvimo pareiškėjo įmonėje ar analogiškose darbo vietose. Ir pažymi, jog pareiškėjas veiklą vykdo 18 metų, o kelio menisko plyšimai nustatyti tik trečiajam asmeniui. Jei atsakovas būtų įvykdęs pareigą pateikti užklausas kitoms įmonėms, kuriose trečiasis asmuo dirbo, būtų galima išsiaiškinti, ar ir kitose įmonėse nebuvo panašių susirgimų darbo vietose, kuriose dirbo trečiasis asmuo. Šių aplinkybių Atsakovas nesiaiškino ir nevertino, nors remiantis Kriterijų 4.2.1 ir 4.4 punktais privalėjo tai daryti. Šios pareigos neįvykdžius nepaneigta galimybė, kad trečiojo asmens liga yra pavienis ir išskirtinis atvejis.

9Atsakovas neatsižvelgė į Kriterijų 4.4 punktą ir neatliko trečiojo asmens ligos diferencinės diagnozės, kurios metu būtų buvę vertinama, ar nėra kitų, nesusijusių su darbu, ligos priežasčių. Atsakovas neatliko trečiojo asmens ligos istorijos (anamnezės) tyrimo, nesiekė tinkamai išsiaiškinti, ar trečiasis asmuo nėra patyręs kelio traumų praeityje, netyrė iš nesiaiškino aplinkybių susijusių su trečiojo asmens gyvenimo būdu, ekstremaliai pomėgiais ir pan.

10Atsakovė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija (toliau – atsakovė, Komisija) su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 67-72) nurodo, jog pareiškėjas nepateikia papildomos informacijos apie M. K. darbo vietą (betonuotojo, betonuotojo brigadininko, staliaus, trinkelių klojėjo, nekvalifikuoto kelių priežiūros darbininko) bei esamos profesijos rizikos veiksnius (kaip nepatogią darbo pozą, krovinių kėlimą ir nešimą rankomis, buvusią vibraciją, darbo judesius atsiklaupus, atsitūpus, meteorologines darbo sąlygas, kurios jau buvo pateiktos iki sprendimo priėmimo). Atsiliepime nurodoma, jog trečiojo asmens darbo stažas 15,43 metu, iš jų daugiausiai (apie 10 metų) išdirbęs betonuotoju: UAB „Stropa“, UAB „Radė“, UAB „LitCon“, UAB „Projektana“. UAB „Projektana“ išdirbo ilgiausiai – paskutinius 6 metus brigadininku – betonuotoju. Pažymi, kad meniskų ligos prasidėjo 2017 m. pradžioje, kai dirbo UAB „Projektana“. Ilgą laiką diagnozė nebuvo pilnai aiški. Dėl kelių sąnarių trečiasis asmuo turėjo nusiskundimų kelis metus, o skausmas sustiprėjo prieš metus. Tik 2018-02-20 atlikus abiejų kelių sąnarių MRT buvo patvirtinta sąnarių trūkusių meniskų diagnozė. Darbo medicinos gydytojas matydamas daug prieštaravimų tarp darbdavio ir darbuotojo, trečiajam asmeniui rekomendavo kreiptis į Komisiją, į kurią dėl nenustatytos profesinė abiejų kelių sąnarių meniskų pažeidimų kreipėsi 2018-08-14. Pažymi, kad Komisija rėmėsi Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos nuostatais (toliau – ir Nuostatai), taip pat vertino Europos Sąjungos profesinių ligų diagnostikos vadovo rekomendacijas, laikėsi teisės aktų reikalavimų tinkamai atlikti jos kompetencijai priskirtas funkcijas. Komisija vykdydama teisės aktuose nurodytas funkcija, rėmėsi Kriterijai, todėl nustatant profesinę ligą buvo vertinama ligos anamnezė, gyvenimo anamnezė, darbo veiklos raida ir ne tik darbai UAB „Projektana“. Komisija išsamiai susipažino ir su trečiojo asmens darbu kitose darbovietėse. Detaliai buvo išnagrinėta profesinės ligos klinika, privalomų sveikatos patikrinimų duomenys, diferencinė diagnostika, atmetant kitas galimas sąnarių ligas, esamus ir galimus žalingus pomėgius, galimas traumas, asmens sveikatos istorijos duomenis, naudojant, naudojosi mokslu pagrįstų priežastinių ryšių tarp profesinė rizikos veiksnių ir profesinės ligos rekomendacijomis.

11Atsakovas paaiškina, kad trečiojo asmens liga prasidėjo palaipsniui, jam dirbant UAB „Projektana“, t.y. apie 2016 m. pradžią, kai jis buvo išdirbęs apie 13 metų nuo 2001 m. įvarius fizinius darbus (kaip statybos dailidė, trinkelių klojėjas, nekvalifikuotas statybų darbininkas, betonuotojas, - 4 m., betonuotojas – brigadininkas – 4 m.). Komisija naudojosi visais pareiškėjo atsiųstais dokumentais bei jų papildymais, apklausė darbdavio atstovus. M. K. posėdžio metu parodė filmuotą vaizdo įrašą, kaip statomas spaustinis polis, tačiau Komisija šio įrašo nevertino. Komisija vertino visą trečiojo asmens darbinę veiklą, profesinės rizikos veiksnius, kaip darbo pozą, kuri periodiškai būdavo fiksuota, viso kūno ir rankų vibraciją, krovinių kėlimą ir pernešimą, darbus atsiklaupus, meteorologinėmis sąlygomis, atsitūpus, domėjosi panašiai darbai kitose įmonėse. Kriterijų 2.2 ir 2.3 punktai šiuo atveju netaikytini, nes profesinė liga išsivystė palaipsniui ir nustatyta tik atlikus abiejų kelių sąnarių MRT. Pagal Kriterijų 3 p. Europos Komisijos profesinių ligų diagnostikos vadovu tik rekomenduojama naudotis.

12Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime į pareiškėjo skundą (b.l. 52-53) sprendimą prašo priimti teismo nuožiūra. Nurodo, kad atsakovas, išnagrinėjęs M. K. 2018-08-04 raštą išvadoje įpareigojo LSMUL Kauno klinikų darbo medicinos gydytoją perrašyti Profesinės ligos patvirtinimo aktą, nurodant profesinės ligos diagnozę M23.30, Z57.8, tačiau LSMU Kauno klinikų 2019-05-04 profesinės ligos patvirtinimo akte nurodyta diagnozė M23.20.

13Trečiasis suinteresuotas asmuo M. K. su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo atmesti jį kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 141-143) paaiškina, kad kai buvo vykdomas tyrimas dėl profesinės ligos, jo metu buvo nagrinėjami ir kelių menisko plyšimai. Tačiau galutiniame akte tai nebuvo patvirtinta, nes pritrūko darbo aprašymo, ko pasėkoje kreipėsi į CDMEK su prašymu dar kartą peržiūrėti ligos istoriją ir pateikė trūkstamus dokumentus. Nors pareiškėjas išdėstė savo darbų technologiją, kuria paneigia, kad yra šokinėjama užlipus ant metalinių karkasų, tačiau jis Komisijai pateikė vaizdo įrašą, jog vis dėlto yra šokinėjama iki šiol. Pareiškėjas teigia, jog darbai atsiklaupus būdavo trumpi ir nuolat pertraukiami, tačiau nepaminėta apie kitus tokio pobūdžio darbus, kuriuos atliekant reikėjo klūpėti. Nesutinka su teiginiu, kad per veiklos laiką nebuvo panašių situacijų, nes darbuotojų kaita yra didelė ir nemažai atvejų yra nutylima, darbuotojai nesikreipia dėl darbe patirtų traumų. Nesutinka su pareiškėjo teiginiu dėl profesinės ligos paveldimumo ar gyvenimo būdo.

14Teismas

konstatuoja:

15Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos 2019 m. balandžio 18 d. išvados Nr. 3EK(13.2)-347 „Dėl profesinės ligos diagnozės pagrįstumo“ (toliau – ir Išvada) (b. l. 11-15) teisėtumo ir pagrįstumo.

16Nustatyta, kad Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyrius 2018 m. gegužės 25 d. surašė Profesinės ligos priežasčių tyrimo aktą Nr. S-93, be kita, ko nurodydamas, jog įtariamas: kelio menisko pažeidimas dėl darbo atsitūpus, atsiklaupus (M22.4/Z57.8) (b.l. 78-80).

17LSMU Kauno klinikų darbo medicinos gydytoja R. R., remdamasis Profesinės ligos priežasčių tyrimo aktu, surašė 2018 m. liepos 4 d. Profesinės ligos patvirtinimo aktą (b.l. 85). Profesinės ligos patvirtinimo akte Nr. 2018-05-25/S-93 nurodyta profesinės ligos diagnozė pagal TLK-10 M77.0,Z57.8, t.y. profesinis abipusis medialinis epikondilitas, sukeltas pasikartojančių judesių ir įtampos. Kitų įtartų diagnozių nenustatyta.

18Pagal Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų 34 punktą darbuotojas ar darbdavys, kurio įmonėje buvo atliekamas darbuotojo darbo sąlygų tyrimas, arba Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nesutinkantys su profesinės ligos patvirtinimo aktu gali jį skųsti Centrinei darbo medicinos ekspertų komisijai. Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija, išnagrinėjusi skundą, surašo išvadą dėl profesinės ligos pagrįstumo ir priima sprendimą ankstesnio tyrimo metu surašytą profesinės ligos patvirtinimo aktą palikti galioti ar įpareigoja darbo medicinos gydytoją surašyti naują.

19Bylos duomenimis nustatyta, kad į Komisiją 2018 m. rugpjūčio 14 d. kreipėsi trečiasis asmuo M. K., nurodydamas, jog nesutinka su sprendimu pagal 2018 m. liepos 4 d. Profesinės ligos patvirtinimo aktą. Mano, kad jis nepilnai išnagrinėtas, nes patvirtinta tik profesinis abipusis medialinis epikondilitas, sukeltas pasikartojančių judesių ir įtampos.

20Išnagrinėjusi darbuotojo skundą, Komisija 2019 m. balandžio 18 d. Išvadoje konstatavo, kad patvirtinama profesinės ligos diagnozė – ruptura menisci medialis genu dextrae et ruptura menisci lateralis genu sinistrae professionalis, veikiant darbui atsitūpus, pasilenkus (M.23.30, Z57.8) ir įpareigojo LSMU Kauno klinikų darbo medicinos gydytoją dr. R. R. perrašyti Profesinės ligos patvirtinimo aktą, nurodant minėtą profesinės ligos diagnozę. Išvadoje (b.l. 11-15) nurodydama sprendimo pagrindimą Komisija nurodė, jog įvertinus ilgalaikį darbą betonuotoju 10 metų (tame tarpe ir betonuotoju – brigadininku apie 6 metus UAB „Projektana“) kai darbe veikė įvairios oro sąlygos, vibracija, krovinių kėlimas ir pernešimas, įvairiapusiški pasikartojantys darbo judesiai, darbo poza pasilenkus, atsitūpus (darbuotojas nurodo net iki 2 val. per darbo dieną) turėjo tiesioginį ryšį išsivystyti abiejų kelių meniskų plyšimui, kurie atsirado bedirbant, todėl jie laikomi profesine liga.

21Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, jog profesinė liga privalo būti ištirta, profesinės ligos priežasčių tyrimo išvados ir profesinės ligos patvirtinimas turi būti surašyti profesinės ligos priežasčių tyrimo akte ir profesinės ligos patvirtinimo akte Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatuose nustatyta tvarka. Šio straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad darbuotojas ar darbdavys, nesutikdami su profesinės ligos patvirtinimo aktu, gali jį skųsti Centrinei darbo medicinos ekspertų komisijai. Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija sprendžia ginčytinus klausimus, susijusius su profesinės ligos diagnozės nustatymu. Darbuotojas ar darbdavys, nesutikdami su Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos sprendimu, gali jį skųsti teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

22Pareiškėjas (darbdavys) nesutinka su darbuotojui nustatyta profesine liga ir prašo panaikinti Išvadą, įpareigojant Komisiją klausimą dėl trečiojo suinteresuoto asmens M. K. profesinės ligos nustatymo pagrįstumo išnagrinėti iš naujo ir įvertinti visas sprendimui priimti svarbias aplinkybes. Pareiškėjas pažymi, kad Komisija netinkamai įvertino arba įvertino ne visus Kriterijų 4 punkte numatytus kriterijus, nustatė ne visas profesinės ligos diagnozei reikalingas aplinkybes ir padarė nepagrįstą išvadą, kad trečiojo asmens darbo pobūdis turėjo priežastinį ryšį su liga – kelių meniskų plyšimu.

232007-12-29 Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr.V-1087 patvirtinti Profesinių ligų nustatymo kriterijai (toliau – Kriterijai), nustato kriterijus, taikomus nustatant profesines ligas. Kriterijų 3 punktas numato, jog profesinės ligos diagnozę, vadovaujamasi šiais Kriterijais, Profesinių ligų sąrašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 30 d. nutarimu Nr. 1198 „Dėl Profesinių ligų sąrašo ir Lietuvos Respublikos profesinių ligų valstybės registro bei jo nuostatų“ (toliau – Profesinių ligų sąrašas) ir Europos profesinių ligų statistikos vadovu (Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 2004) bei rekomenduojama vadovautis Europos Komisijos profesinių ligų diagnostikos vadovo naujausia redakcija (Information notices on occupational diseases: a guide to diagnosis. European Commission, 2009), kuri skelbiama Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainėje http://sam.lrv.lt (toliau – Europos Komisijos profesinių ligų diagnostikos vadovas).

24Teisėjų kolegija pažymi, kad nustatant profesinę ligą vadovaujamasi šiais 4 punkte nustatytais kriterijais: ligos klinika (specifiniai ir (arba) nespecifiniai simptomai ir požymiai, atliktų laboratorinių, instrumentinių tyrimų rezultatai, privalomų sveikatos tikrinimų duomenys, įvertinant suminį rizikos veiksnių poveikį, individualų jautrumą rizikos veiksnio poveikiui (lytį, amžių), ligos anamnezę, gyvenimo anamnezę) turi atitikti rizikos veiksnio (-ių) poveikio sveikatai simptomus ir požymius (Kriterijų 4.1 p.).

25Pagal Kriterijų 4.2 punktą turi būti nustatytas rizikos veiksnio (-ių) poveikis, kuris nustatomas vertinant: 1) darbo veiklos raidą (profesija, darbo pobūdis, rizikos veiksniai, rizikos veiksnio (-ių) ekspozicijos intensyvumas, rizikos veiksnio (-ių) ekspozicijos trukmė ir kiti duomenys, pateikti Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų nustatyta tvarka (duomenys, nurodyti darbdavio pateiktoje informacijoje apie darbuotojo darbo trukmę, sąlygas ir (arba) darbuotojo pateiktame darbinės veiklos aprašyme, bei duomenys, nurodyti Profesinės ligos priežasčių tyrimo akte), panašių susirgimų (grupinių ar pavienių) buvimas įmonėje arba analogiškose darbo vietose kitose įmonėse) (Kriterijų 4.2.1. p.); 2) rizikos veiksnių stebėjimo rezultatus (informacija apie ribines ir išmatuotas rizikos veiksnio (-ių) vertes, biologinio monitoringo duomenys) (Kriterijų 4.2.2. punktas).

26Be to, pagal kriterijų 4.3 punktą turi būti nustatytas ryšys tarp rizikos veiksnio (-ių) poveikio ir ligos atsiradimo bei vystymosi: rizikos veiksnio (-ių) ekspozicija turi būti prasidėjusi anksčiau nei pasireiškė pirmieji ligos simptomai, požymiai (netaikoma išimtinais alerginių ligų atvejais, tokiais kaip bronchinė astma); minimalus rizikos veiksnio (-ių) ekspozicijos intensyvumas ir trukmė, minimalus indukcijos periodas, maksimalus latentinis periodas (išskyrus Kriterijų 4.5 papunktyje nurodytą atvejį). Taip pat profesinės ligos diagnozė nustatoma, kai atlikus diferencinę diagnostiką, nenustatyta kitų, nesusijusių su darbu, ligos priežasčių (Kriterijų 4.4 punktas).

27Taigi Komisija, gavusi trečiojo suinteresuoto asmens skundą įvertinti profesinės ligos nustatymo pagrįstumą, turėjo pirmiausia atlikti kompleksinę dokumentų analizę ir vadovaudamasis Kriterijų 4 punkte numatytais kriterijai turėjo nustatyti, ar profesinės ligos diagnozė nustatyta pagrįstai bei surašyti atitinkamą išvadą. Teismų praktikoje nurodoma, jog kompleksinė dokumentų analizė reiškia tai, kad CDMEK, atsižvelgdama į Profesinių ligų sąrašą, taip pat profesinės ligos nustatymo kriterijus (jų 6 punktą) turi kompleksiškai įvertinti duomenis apie darbuotojo ligos ir gyvenimo anamnezes, darbo veiklos raidą (profesiją, darbo pobūdį, kenksmingus darbo aplinkos veiksnius ir minimalų jų poveikio intensyvumą bei trukmę ir kt.), profesinės ligos kliniką, asmens sveikatos istorijos ir kitų medicininių dokumentų duomenis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2817/2011; 2016 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-930-502/2016).

28Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. Vadovaujantis objektyvumo principu, administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs (Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 2 punktas).

29Atitinkamai VAĮ 8 straipsnio 1 dalis nustato, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad VAĮ 8 straipsnyje reglamentuotos imperatyvaus pobūdžio normos, suponuojančios normos adresatui – viešojo administravimo subjektui – privalomą elgesio modelį priimant individualius administracinius aktus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-1230/2012, 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015 ir kt.). Viešojo administravimo įstatyme įtvirtinta individualaus administracinio akto turiniui keliamų reikalavimų taisyklė yra bendroji taisyklė, kurios paprastai turi laikytis visi viešojo administravimo (viešojo administravimo funkcijas vykdantys) subjektai, be kita ko, ir Komisija, priimdama individualius administracinius aktus pagal savo kompetenciją.

30Darbdavys, nesutikdamas su M. K. profesinės ligos nustatymo pagrįstumu, teigia, jog Komisija, nustatydamas profesinės ligos diagnozę, galimai neįvertino trečiojo asmens darbo kitose, ne betonuotojo pareigose, pobūdžio, rizikos veiksnių, taip pat darbo betonuotojo pareigose kitose bendrovėse. Komisija Išvadoje nurodė, jog trečiasis suinteresuotas asmuo betonuotoju dirbo apie 10 metų (tame tarpe ir apie 6 metus UAB „Projektana“ betonuotoju – brigadininku). Pažymėtina, jog šios atsakovo išvados nėra teisingos. Kaip matyti iš 2018-05-25 Profesinės ligos priežasčių tyrimo akto trečiasis asmuo betonuotoju dirbo UAB „Stropa“ (4,05 metų). UAB „Projektana“ darbuotojas dirbo penkis metus (0,89 metų ir 4,11 metų), tačiau įvertinus tai, jog nuo 2017-05-17 iki 2018-05-31 jis darbinių funkcijų neatliko dėl nedarbingumo (b.l. 26-27) faktiškai pas pareiškėją dirbtas laikas buvo apie 4 metus, t.y. tiek, kiek ir UAB „Stropa“. Be to, tuo pačiu metu, kai dirbta pas pareiškėją, darbuotojas dirbo UAB „LitCon“ (0,49 metų). Dar anksčiau trečiasis suinteresuotas asmuo dirbo ir kitus darbus, t.y. nekvalifikuotu kelių priežiūros darbininku UAB „Radė“ (1,89 metų) bei staliumi UAB „Mitnija“ (3,58 metų). Nors Komisija atsiliepime teigia, jog priimdama sprendimą dėl profesinės ligos ji vertino trečiojo asmens darbą betonuotojo pareigose kitose darbovietėse, o taip pat darbą kitose pareigose, tačiau, teisėjų kolegija pažymi, jog Išvadoje šis vertinimas neatsispindi. Išvadoje minimi 2018-12-05 ir 2019-02-28 UAB „Projektana“ raštai, o apie užklausas į kitas darbovietes (UAB „Stropa“, UAB „Radė“, UAB „LitCon“, UAB „Mitnija“ ) nėra nurodoma. Todėl teismas sutinka su pareiškėjo skundo argumentu, jog atsakovas nesurinko visų Išvados sudarymui reikalingų faktinių duomenų nurodytų Kriterijų 4.2 punkte.

31Taip pat pareiškėjas skunde teigia, jog atsakovas nepanaikino tarp trečiojo asmens ir jo paaiškinimų esančių prieštaravimų (trečiasis asmuo teigė, jog inkarinių varžtų įrengimas trunka 8-12 valandų, o darbus brigadininkas betonuotojas atlieka atsiklaupęs, be to, įrengiant gręžtinius polius darbutojai turi šokinėti ant metalinių karkasų, siekiant juo įgramzdinti; tuo tarpu pareiškėjo teigimu atliekant inkarinių varžtų įrengimo darbus betonuotojas praleidžia nuo 70 iki 120 min. atsiklaupęs, o brigadininkas betonuotojas darbus (matavimus) atlieka stovėdamas). Kaip matyti iš atsakovo Išvados, joje yra pateikiami tiek trečiojo asmens, tiek pareiškėjo paaiškinimai dėl šių aplinkybių, tačiau nėra pateikiamas šių paaiškinimų vertinimas ir nėra nurodyta, kuriais iš šių duomenų atsakovas rėmėsi pagrindžiant profesinės ligos diagnozę. Taip pat pažymėtina, jog vertinant darbo veiklos raidą (Kriterijų 4.2.1 p.) būtina įvertinti duomenis apie panašių susirgimų buvimą įmonėse arba analogiškose darbo vietose kitose įmonėse, tačiau Išvadoje tokių duomenų vertinimo nėra pateikta.

32Pareiškėjas skunde teismui nurodo, jog atsakovas nenustatė priežastinio ryšio tarp rizikos veiksnių poveikio ir ligos atsiradimo bei vystymosi kaip to reikalauja Kriterijų 4.3 punktas. Be to, nurodo, jog atsakovas priežastinį ryšį nustatė nepagrįstai, nes Europos Komisijos profesinių ligų diagnostikos vadovo Priedo Nr. 1 p. 256 pateikiami duomenys apie profesinę ligą „Meniskų pažeidimai dėl ilgalaikio darbo klūpant arba atsitūpus“ nurodant, jog maksimalus latentinis periodas – dienos, o minimalus indukcijos periodas – savaitės, minimalus rizikos veiksnio ekspozicijos intensyvumas – ilgai trunkantis klūpėjimas arba tupėjimas. Pareiškėjas pažymi, jog trečiojo asmens kelių menisko plyšimas buvo diagnozuotas 2018-02-20, o nuo 2017-05-17 trečiasis asmuo įmonėje nedirbo. Be to, pareiškėjas nesutinka, jog betonuotojo brigadininko darbo pobūdis yra „ilgai trunkantis klūpėjimas“. Kaip matyti iš ginčijamos Išvados, vertindama priežastinį ryšį Komisija apsiribojo nurodymu, jog įvertinus ilgalaikį darbą betonuotoju 10 metų (tame tarpe ir betonuotoju – brigadininku apie 6 metus UAB „Projektana“), kai darbe veikė įvairios oro sąlygos, vibracija, krovinių kėlimas ir pernešimas, įvairiapusiški pasikartojantys darbo judesiai, darbo poza pasilenkus, atsitūpus (darbuotojas nurodo net iki 2 val. per darbo dieną) turėjo tiesioginį ryšį išsivystyti abiejų kelių meniskų plyšimui. Išvadoje nėra pasisakyta dėl ryšio tarp rizikos veiksnio (-ių) poveikio ir ligos atsiradimo bei vystymosi, t.y. rizikos veiksnio (-ių) ekspozicijos, minimalaus rizikos veiksnio (-ių) ekspozicijos intensyvumo ir trukmės, minimalaus indukcijos periodo, maksimalaus latentinio periodo (Kriterijų 4.3 p.). Taip pat nėra pateikta duomenų apie atliktą diferencinę diagnostiką, kurios metu turėjo būti vertinama, ar nėra kitų, nesusijusių su darbu ligos priežasčių (traumų, gentinio polinkio ir kt.) (Kriterijų 4.4 punktas).

33Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką viešojo administravimo funkcijas vykdantis subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-658/2013). Kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio požiūriu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-774/2010, 2012 m. rugpjūčio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1744/2012, 2014 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-856/2014 ir kt).

34Nagrinėjamu atveju Komisija Išvadoje tik abstrakčiai nurodė teisės aktus, kuriais vadovautasi priimant sprendimą (Išvados 5 lapas), tačiau jų nesusiejo su jokiais objektyviais duomenimis ar faktais, turinčiais įtakos konkretaus sprendimo priėmimui, nenurodė kokiais konkrečiais šių aktų punktais vadovavosi ar nesivadovavo. Komisija atsiliepime nurodo, jog priimdama sprendimą nesivadovavo Europos Komisijos profesinių ligų diagnostikos vadovu ir argumentuoja, kodėl juo nebuvo vadovautasi, tačiau, pažymėtina, jog šie argumentai, kaip ir priežastinio ryšio tarp nustatytų rizikos veiksnių poveikio ir ligos atsiradimo bei vystymosi pagrindimas (Kriterijų 4.3 punktas) bei ligos diferencinė diagnostika (Kriterijų 4.4 punktas) turėjo būti atsispindėti Išvadoje nustatant profesinę ligą. Iš ginčijamos Komisijos Išvados taip pat neaišku, kokiais konkrečiais duomenimis buvo remiamasi nustatant profesinės ligos diagnozę, nėra pateikta šių duomenų analizė, kuri leistų pareiškėjui suprasti kaip buvo nustatytas priežastinis ryšys tarp darbuotojo ligos ir nustatytos profesinės ligos.

35Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Komisijos Išvados neatitikimas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimams nagrinėjamu atveju turi būti vertinama kaip esminė ir sudaranti savarankišką bei pakankamą pagrindą aplinkybė Išvadą pripažinti neteisėta ir ją panaikinti (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.). Dėl šių priežasčių Komisijos 2019 m. balandžio 18 d. išvada Nr. 3EK(13.2)-347 „Dėl profesinės ligos diagnozės pagrįstumo“ panaikintina. ir Komisija įpareigotina iš naujo išnagrinėti klausimą dėl trečiojo suinteresuoto asmens M. K. profesinės ligos nustatymo pagrįstumo.

36Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132–133 straipsniais,

Nutarė

37Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Projektana“ skundą patenkinti.

38Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos 2019 m. balandžio 18 d. išvadą Nr. 3EK(13.2)-347 panaikinti.

39įpareigoti Komisiją klausimą dėl trečiojo suinteresuoto asmens M. K. profesinės ligos nustatymo pagrįstumo išnagrinėti iš naujo.

40Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. rašytinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo... 3. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 4. Pareiškėjas UAB „Projektana“ su skundu (b. l. 1–10) kreipėsi į... 5. Skunde paaiškina, kad atsakovas priėmė byloje ginčijamą išvadą, kurioje... 6. Trečiojo asmens darbo stažas 15,43 metų, iš kurių jis betonuotoju dirbo... 7. Atsakovas nepanaikino tarp trečiojo asmens ir pareiškėjo paaiškinimų... 8. Taip pat atsakovas nenustatė priežastinio ryšio tarp rizikos veiksnių... 9. Atsakovas neatsižvelgė į Kriterijų 4.4 punktą ir neatliko trečiojo asmens... 10. Atsakovė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinė darbo... 11. Atsakovas paaiškina, kad trečiojo asmens liga prasidėjo palaipsniui, jam... 12. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime į pareiškėjo skundą (b.l.... 13. Trečiasis suinteresuotas asmuo M. K. su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo... 14. Teismas... 15. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos... 16. Nustatyta, kad Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyrius 2018 m. gegužės... 17. LSMU Kauno klinikų darbo medicinos gydytoja R. R., remdamasis Profesinės... 18. Pagal Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų 34 punktą darbuotojas ar... 19. Bylos duomenimis nustatyta, kad į Komisiją 2018 m. rugpjūčio 14 d.... 20. Išnagrinėjusi darbuotojo skundą, Komisija 2019 m. balandžio 18 d. Išvadoje... 21. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnio 5... 22. Pareiškėjas (darbdavys) nesutinka su darbuotojui nustatyta profesine liga ir... 23. 2007-12-29 Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr.V-1087 patvirtinti... 24. Teisėjų kolegija pažymi, kad nustatant profesinę ligą vadovaujamasi šiais... 25. Pagal Kriterijų 4.2 punktą turi būti nustatytas rizikos veiksnio (-ių)... 26. Be to, pagal kriterijų 4.3 punktą turi būti nustatytas ryšys tarp rizikos... 27. Taigi Komisija, gavusi trečiojo suinteresuoto asmens skundą įvertinti... 28. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas įstatymo... 29. Atitinkamai VAĮ 8 straipsnio 1 dalis nustato, jog individualus administracinis... 30. Darbdavys, nesutikdamas su M. K. profesinės ligos nustatymo pagrįstumu,... 31. Taip pat pareiškėjas skunde teigia, jog atsakovas nepanaikino tarp trečiojo... 32. Pareiškėjas skunde teismui nurodo, jog atsakovas nenustatė priežastinio... 33. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio... 34. Nagrinėjamu atveju Komisija Išvadoje tik abstrakčiai nurodė teisės aktus,... 35. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta,... 36. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 37. Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Projektana“ skundą... 38. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo medicinos... 39. įpareigoti Komisiją klausimą dėl trečiojo suinteresuoto asmens M. K.... 40. Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti...