Byla 2S-625-467/2010
1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Alma Urbanavičienė (pranešėja), kolegijos teisėjai
2Henrichas Jaglinskis, Petras Jaržemskis,
3kolegijos posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovų A. D. ir V. D. atskirąjį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 17 d. nutarties, kuria nepriimtas ir grąžintas atsakovų atskirasis skundas civilinėje byloje pagal ieškovų T. D. ir L. D. ieškinį atsakovams A. D. ir V. D. dėl nuosavybės teisės gynimo, trečiasis asmuo – Utenos apskrities viršininko administracija, išvadą byloje duodanti institucija - Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
4Kolegija
Nustatė
5Ieškovai T. D. ir L. D. , atstovaujama įstatyminės atstovės D. D. , 2008-02-27 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė įpareigoti atsakovus V. D. ir A. D. netrukdyti ieškovams naudotis asmeninės nuosavybės teise priklausančiais sklypais, esančiais ( - ), nurodant atsakovams per 10 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti tvorą, pastatytą prie T. D. priklausančio žemės sklypo ribos, žemės sklypo plane pažymėtos kaip gretimybės 13-14-31-15, atlaisvinant pravažiavimą tarp žemės sklypų Nr. ( - ), esančiu vietinės reikšmės vidaus keliu ir netrukdyti juo naudotis ateityje; pripažinti 2008-11-26 Utenos apskrities viršininko įsakymą Nr. 14-2149 „Dėl žemės sklypo duomenų patvirtinimo Molėtų rajone“ ir 2009-01-28 Utenos apskrities viršininko įsakymą Nr. 14-150 „Dėl Utenos apskrities viršininko 2008-11-26 įsakymo Nr. 14-2149 „Dėl žemės sklypo duomenų patvirtinimo Molėtų rajone“ pakeitimo“ neteisėtais, prieštaraujančiais Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 4 straipsniui bei Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21, 32.1.3.2. ir 64 punktams, ir juos panaikinti.
6Molėtų rajono apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 9 d. nutartimi civilinėje byloje pagal ieškovų T. D. ir L. D. ieškinį atsakovams A. D. ir V. D. dėl nuosavybės teisės gynimo, trečiasis asmuo – Utenos apskrities viršininko administracija, į procesą įtraukė prokurorą dėl viešo intereso gynimo. Nurodė, jog nutartis yra neskundžiama.
7Dėl šios nutarties atsakovai A. D. ir V. D. 2009 m. gruodžio 15 d. padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašė pakeisti 2009 m. gruodžio 9 d. Molėtų rajono apylinkės teismo nutartį dalyje dėl teismo motyvų, jog „...šiuo atveju kalba eina apie valstybinę žemę, kuri teisėtai ar neteisėtai buvo įmatuota į atsakovų sklypo ribas. Beje tai nustatė Vilniaus apygardos teismas 2009 m. birželio 16 d. nutartyje“.
8Molėtų rajono apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 17 d. nutartimi apeliantų A. D. ir V. D. atskirąjį skundą atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiems asmenims, nurodęs, jog nagrinėjamu atveju nėra CPK 334 straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindų paduoti atskirąjį skundą.
9Atskiruoju skundu atsakovai A. D. ir V. D. prašo nutartį panaikinti ir perduoti atskirojo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad iš 2009-12-09 nutarties aprašomosios dalies turinio, kurioje yra konstatuota, jog „...šiuo atveju kalba eina apie valstybinę žemę, kuri teisėtai ar neteisėtai buvo įmatuota į atsakovų sklypo ribas. Beje tai nustatė Vilniaus apygardos teismas 2009 m. birželio 16 d. nutartyje“, darytina išvada, kad, nepaisant 2009-06-16 Vilniaus apygardos teismo nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-416-302/2009 esančio nurodymo, jog byloje teismas turi nustatyti, kuris iš bylos dalyvių užėmė valstybinės žemės fondo žemę, įmatuodamas ją į savo sklypo ribas, pirmosios instancijos teismas, net nepradėjęs įrodymų tyrimo jau padarė išvadą, jog valstybinio fondo žemė yra įmatuota būtent į atsakovų žemės sklypo ribas. Tokie teismo motyvai užkerta kelią tolesniam bylos nagrinėjimui, kadangi teismas iki įrodymų tyrimo pradžios jau daro išvadas, turėsiančias įtakos galutiniam teismo sprendimui.
10Atsiliepime į atskirąjį skundą Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Ramutis Jancevičius, ginantis viešąjį interesą, nurodo, kad Molėtų rajono apylinkės teismo nutartis, kuria prokuroras įtrauktas į kitų asmenų inicijuotą civilinę byla, yra nepagrįsta. Lietuvos Respublikos įstatymai, apibrėžiantys prokuroro funkcijas ginant viešąjį interesą, numato vienintelį būdą prokurorui ginant viešąjį interesą dalyvauti teismo procese – pačiam prokurorui, nustačius galimą viešojo intereso pažeidimą, inicijuoti civilinę ar administracinę bylą teisme. Prokuroro dalyvavimas procese pagal kitų asmenų ieškinius ar pareiškimus nėra numatytas įstatymų ir nėra teisiškai įmanomas. Be to, išnagrinėjus T. D. 2008-12-11 skundą, Molėtų rajono vyr. prokuroras 2009-01-14 patvirtino nutarimą atsisakyti kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, nutarimas yra galiojantis.
11Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovai T. D. ir L. D. prašo atskirojo skundo netenkinti ir 2009-12-17 Molėtų rajono apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą, atsakovams skirti baudas už sąmoningą veikimą prieš teisingą ir greitą bylos išsprendimą (CPK 95 str. 2 d.). Nurodo, kad teismas 2009-12-09 nutartimi savo iniciatyva įtraukė į bylą viešajam interesui ginti Vilniaus apygardos vyriausiąjį prokurorą. Priimdamas šią nutartį teismas išklausė visų byloje dalyvaujančių asmenų nuomonės ir apeliantai minėtam teismo sprendimui iš esmės pritarė, tačiau vėliau persigalvojo ir dėl minėtos neskundžiamos nutarties padavė atskirąjį skundą, kurį teismas pagrįstai atsisakė priimti CPK 334 straipsnio 3 dalies pagrindu. Atsakovai elgiasi nesąžiningai ir piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, siekia vilkinti procesą ir užtęsti civilinės bylos nagrinėjimą, dėl ko galėtų kuo ilgiau savo žinioje naudotis neteisėtai užimta valstybine žeme.
12Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo Utenos apskrities viršininko administracija prašo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad CPK nėra įtvirtintos procesinės galimybės paduoti atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria į bylą viešojo intereso gynimui buvo įtrauktas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras.
13Atskirasis skundas atmestinas.
14Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
15Apeliantai nurodo, jog Molėtų rajono apylinkės teismas 2009-12-09 nutarties aprašomojoje dalyje, net nepradėjęs įrodymų tyrimo, jau padarė išvadą, kad valstybinio fondo žemė yra įmatuota būtent į atsakovų žemės sklypo ribas, ir tokie teismo motyvai užkerta kelią tolesniam bylos nagrinėjimui, kadangi teismas iki įrodymų tyrimo pradžios jau daro išvadas, turėsiančias įtakos galutiniam teismo sprendimui. Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo CPK numatytais atvejais arba, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Bylos duomenys tvirtina, kad 2009-12-09 teismas civilinėje byloje Nr.2-760-732/2009 pagal ieškovų T. D. ir L. D. ieškinį atsakovams A. D. ir V. D. dėl nuosavybės teisės gynimo, trečiasis asmuo – Utenos apskrities viršininko administracija, į procesą įtraukė prokurorą dėl viešo intereso gynimo ir nurodė, jog nutartis yra neskundžiama. Dėl šios nutarties apeliantai padavė atskirąjį skundą, kurį 2009-12-17 nutartimi teismas atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiems asmenims. CPK tiesiogiai nenumato, jog tokia nutartis, kuria teismas savo iniciatyva į procesą įtraukia prokurorą dėl viešo intereso gynimo, būtų skundžiama atskiruoju skundu. Tokia nutartis neužkerta galimybės ir tolesnei bylos eigai, nes ieškovų ieškinys teisme bus nagrinėjamas toliau.
16Pažymėtina, kad vadovaujantis CPK 338 straipsnio nuostatomis atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte yra nurodyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymą negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Kaip jau buvo nustatyta, procesinis įstatymas nenumato galimybės atskiruoju skundu skųsti teismo nutarties, kuria teismas savo iniciatyva į procesą įtraukia prokurorą dėl viešo intereso gynimo, o tai reiškia, kad tokia nutartis negali būti apeliacinio apskundimo objektu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė apeliantų atskirąjį skundą dėl tokios nutarties priimti.
17Kiti apeliantų atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės, sprendžiant klausimą dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.
18Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta bei nėra pagrindo jos naikinti (CPK 320 str.).
19Atmetus atskirąjį skundą, iš apeliantų valstybei priteistinos 14,10 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).
20Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
Nutarė
21Molėtų rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
22Priteisti iš atsakovų A. D. (a.k. ( - ) ir V. D. (a.k. ( - ) valstybei po 7 (septynis) litus 5 centus pašto išlaidų (įmokos kodas 5660).