Byla 2A-416-302/2009

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

2kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Romualdos Janovičienės,

3kolegijos teisėjų Rasos Gudžiūnienės ir Petro Jaržemskio,

4sekretoriaujant Margaritai Armalienei,

5dalyvaujant ieškovės L. D. atstovei D. D. ,

6ieškovo T. D. atstovui adv. Arūnui Kunčinui,

7atsakovams V. D. ir A. D. ,

8Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Olgai Kuzborskajai,

9viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovų T. D. ir L. D. apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų T. D. ir L. D. ieškinį atsakovams A. D. , V. D. , tretysis asmuo Utenos apskrities viršininko administracija, išvadą byloje duodančiai institucijai Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl nuosavybės teisės gynimo.

10Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

11Ieškovai T.D. ir L. D. , atstovaujama įstatyminės atstovės D. D. , kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami įpareigoti atsakovus V. D. ir A. D. netrukdyti ieškovams naudotis asmeninės nuosavybės teise priklausančiais sklypais, unikalūs Nr. ( - ), esančiais ( - ), nurodant atsakovams per 10 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti tvorą, pastatytą prie T. D. priklausančio žemės sklypo ribos, žemės sklypo plane pažymėtos kaip gretimybės 13-14-31-15, atlaisvinant pravažiavimą tarp žemės sklypų Nr. ( - ), esančiu vietinės reikšmės vidaus keliu ir netrukdyti juo naudotis ateityje. Nurodė, kad atsakovai 2007 m. vasarą prie ieškovui priklausančio žemės sklypo ribos su minėtu keliu (tarp žemės sklypo plane pažymėtų gretimybių 13-14-31-15) vienašališkai ir savavališkai, pažeisdami Kelių įstatymo 13 straipsnio 1 dalies normas, pastatė tvorą, kuria užtvėrė kelią ir atitvėrė pravažiavimą tiek į T. D. , tiek į abiems ieškovams (gretimai besiribojančio rytų – pietryčių pusėje) priklausančius žemės sklypus. Atsakovai, užtvėrė ieškovams kelią, kuris yra vienintelis, privažiuoti prie jiems priklausančių žemės sklypų, be to, šio kelio naudojimui reikalingą valstybinės žemės plotą prijungė prie savo žemės sklypo.

12Atsakovai V. D. ir A. D. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad žemės sklypą Nr. ( - ), 2005-04-20 paveldėjo po tėvo M. D. mirties. Jam nuosavybės teisė į žemę atkurtos pagal Utenos apskrities viršininko administracijos 1999-03-31 įsakymą Nr.10-45-420 ir Utenos apskrities 1999-08-31 sprendimą Nr. 42161-62-7792. Nuosavybės teisės atkūrimo byloje esantys dokumentai nurodo sklypo ribas. Sklypo riboženkliai nepanaikinti, tvora pastatyta pagal esamus riboženklius. Nei nuosavybės teisės atkūrimo byloje, nei žemės sklypo planuose keliukas, dėl kurio vyksta ginčas, nepažymėtas. Ieškovai neteisingai nurodo faktines aplinkybes, nepateikia jokių įrodymų apie servitutinio keliuko buvimą tarp šių sklypų, nepagrįstai reikalauja, kad būtų nugriauta tvora, todėl laiko, kad ieškinys atmestinas.

13Molėtų rajono apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas sprendė, jog kelias, kurį ieškovai reikalauja atlaisvinti, vienuose dokumentuose pažymėtas, kituose nepažymėtas, tačiau jokiais įrodymais nepatvirtinta, kad jam būtų nustatytas servitutas, t.y. teisė naudotis kitiems asmenims. Teismas nurodė, jog kelias, esantis priešingoje ieškovų sklypų pusėje, yra pažymėtas kaip servitutas, jis pažymėtas jų pačiame pateiktame S. D. , I. N. ir E. M. grąžinamos natūra žemės valdos 1999-07-28 plane ir paneigia ieškovų aiškinimą, jog jie neturi kito privažiavimo prie jiems nuosavybės teise priklausančių sklypų.

14Teismas konstatavo, jog atsakovų A. D. ir V. D. tvora pastatyta pagal esamus riboženklius, o pateikti teismui žemės sklypo planai patvirtina, kad žemės sklypo ribos yra tinkamai pažymėtos ir atitinka suprojektuotas žemėtvarkos projekte. Pirminiai nuosavybės teisės atkūrimo dokumentai neginčijamai patvirtina M. D. atkurto žemės sklypo ribas. Atsakovai yra šio sklypo savininkai. Teismas sprendė, jog nesant nė viename pateiktame dokumente nurodyto kelio servituto, atsakovai neprivalo suteikti ieškovams galimybę juo naudotis. Nuosavo žemės sklypo ribas savininkai turi teisę aptverti tvora ar kitaip pažymėti.

15Ieškovai T.D. ir L. D. , atstovaujama įstatyminės atstovės D. D. , apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismas tinkamai neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių, neištyrė ir neįvertino kiekvieno byloje esančio įrodymo atskirai bei jų viseto, be to, iš esmės pažeidė oficialių rašytinių įrodymų vertinimo taisykles (LR CPK 197 str.); priimtą sprendimą neleistinai grindė spėjimais bei išvadomis, kurių objektyviai nepatvirtina jokie įrodymai.

16Teismas, vietoje to, kad aiškintųsi aplinkybes, susijusias su tuo, ar atsakovai teisėtai ar ne užtvėrė tarp šalių esantį kelią, bei ieškovų galimybių juo naudoti teisėtumą, visiškai nesuprantamai aiškinosi kelio servituto atsakovų sklype „buvimo“ faktą, nors apie tai byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų.

17Teismas visiškai neatkreipė dėmesio į trečiojo asmens Utenos apskrities viršininko administracijos faktinį ir juridinį ginčo situacijos vertinimą, jog minėtas vietinės reikšmės kelias nėra atsakovų nuosavybė, buvo pripažinusi atsakovų veiksmus neteisėtais ir nurodžiusi jiems atitverti privažiavimą į ieškovams priklausančius žemės sklypus ir padarė išvadą, jog „skyriaus atsakymai V. ir A. D. (b.l. 27) ir D. D. (b.l. 23) yra prieštaringi“.

18Teismas, netinkamai vertindamas kelio fiksavimą dokumentuose, nepagrįstai abejojo jo buvimo faktu. Kadangi pagal 1992-10-22 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.790 patvirtintų Vietinių kelių tinklo projektavimo, jų priklausomybės, naudojimo ir priežiūros laikinųjų nurodymų 7 punkto nuostatas minėtas kelias yra laikytinas III kategorijos vietinės reikšmės vidaus keliu, jis nėra privalomas nei žemės reformos žemėtvarkos projektuose, nei vėliau žemės sklypų planuose jeigu jų mastelis yra 1:10000 ar didesnis. Tai, kad nurodytas kelias nepažymėtas kai kuriuose žemės sklypų planuose masteliu 1:10000, atitinka norminių aktų reikalavimams. Visuose teismui pateiktuose ir su Molėtų rajono žemėtvarkos skyriumi suderintuose žemės sklypų planuose masteliu 1:500, minėtas kelias yra pažymėtas (b.l. 7, 8, 9 ir planas iš A. N. atidalinimo bylos), todėl teismo abejonės, jog „kelias, kurį ieškovai reikalauja atlaisvinti, vienuose dokumentuose pažymėtas, kituose nepažymėtas" yra visiškai nepagrįstos.

19Teismas neteisingai vertino byloje esančiuose žemės sklypų planuose užfiksuotą informaciją nurodydamas, jog „M. D. žemės <...> plane nepažymėtas <...> kelias tarp atsakovų ir ieškovų atstovės sklypų. Teismas išvažiuojamojo posėdžio metu akivaizdžiai netinkamai traktavo natūroje esančią situaciją.

20Teismas, vadovaudamasis vien tik atsakovų savavališkai pastatytos tvoros buvimo vietovėje faktu, nusprendė, kad ji pastatyta sutinkamai su atsakovų žemės sklypo riboženkliais ir tokiu būdu ieškovų teisių pažeisti negali, neatkreipdamas dėmesio į tai, kad vietoje pirminių nuosavybės teisių atkūrimo bylos dokumentų duomenimis turinčio būti kelio vietoje, natūroje yra likęs tik netaisyklingos formos (nuo 0,2 m iki 1,15 m pločio) laisvos žemės tarpas. Teismas apskritai netikrino atsakovų riboženklių buvimo vietos tikslumo.

21Atsakovai A. D. ir V. D. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovai neįrodė atsakovų veiksmų neteisėtumo, priešingai atsakovai pateikė teismui 10,72 ha žemės sklypo kadastrinių matavimų planą, iš kurio matyti tikslios jų žemės sklypo ribos, šis planas yra pakankamas įrodymas, jog ribos nustatytos teisingai, tvora yra pastatyta atsakovų žemės sklype. Kadangi reikalavimas pareikštas dėl tvoros išardymo, apeliantų samprotavimai apie vietinės reikšmės kelio buvimą ar nebuvimą byloje neturi teisinės reikšmės. Apeliantai pripažįsta, jog tariamas ginčo keliukas buvo pažymėtas už atsakovams suformuoto žemės sklypo ribos, taigi darant prielaidą, jog toks keliukas buvo, jis „išnyko“ matuojant apeliantui priklausantį žemės sklypą.

22Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

23Ieškovas T.D. yra 0,2670 ha ploto žemės sklypo unikalus Nr. ( - ) ir besiribojančio 2,2000 ha sklypo 10000/22000 dalies, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ), o ieškovė L. D. yra to paties sklypo unikalus Nr.4400-1018-6616 12000/22000 dalies, esančio ( - ), savininkai (b.l. 6-9, 67). Ieškovas žemės sklypą 0,2670 ha ploto, unikalus Nr. ( - ) nuosavybės teise įsigijo 2005-08-19 pagal pirkimo pardavimo sutartį iš A. N. , kurį jis pardavė padalinęs 0,7144 ha žemės sklypą, privatizuotą iš valstybės 2001-05-10 (A. N. 2002 m. žemės sklypų padalijimo byla).

24Atsakovams A. D. ir V. D. nuosavybės teise priklauso 10 7200 ha žemės sklypas Nr. ( - ), kurį 2005-04-20 paveldėjo po tėvo M. D. mirties (t 1, b.l. 25, 28-30). Atsakovų tėvui M. D. nuosavybės teisė į žemę atkurta pagal Utenos apskrities viršininko administracijos 1999-03-31 įsakymą Nr.10-45-420 ir Utenos apskrities 1999-08-31 sprendimą Nr. 42161-62-7792 (t 1, b.l. 31-36).

25Ieškovams ir atsakovams priklausantys žemės sklypai yra vienas priešais kitą. Šie šalių sklypai ribojasi su valstybine žeme. Ši aplinkybė nustatyta tiek iš ieškovų pateiktų žemės sklypo planų (t 1, b.l. 7-9), tiek iš atsakovų pateiktų grąžinamos natūra žemės valdos planų (t 1, b.l. 35-36). Šią aplinkybę nurodė ieškovai bei jų atstovai, ją pripažino atsakovai. Tačiau tarp šalių kilo ginčas, kokio pločio valstybinė žemės dalis skiria ir pagal privatizavimo dokumentus turi skirti šalių sklypus.

26Pirminiai dokumentai, pagal kuriuos toliau buvo atliekamas sklypų matavimas, jų plotų nustatymas, privažiavimo prie sklypų projektavimas ir kt. bei privatizavimas, yra M. D. numatomo grąžinti sklypo ribų paženklinimas vietoje planas (sklypo abrisas) (t 1, b.l. 26). Šiame abrise aiškiai matyti, kad šiuo metu atsakovams priklausantis sklypas taškuose 14 ir 15 ribojosi su 4 m. pločio bendro naudojimo keliu. Šis kelias yra numatytas S. D. , I. N. ir E. M. grąžinamų natūra žemės sklypų Nr. 184-1 ir Nr. 184-2 1999-11-15 parengtu Luokesos kadastro vietovės žemėtvarkos projekto autorės O. P. , be to, kelias eina iki minėtų asmenų žemės valdų, kelio plotis nurodomas 5 m. (nuosavybės teisių atkūrimo byla, sklypo Nr. projekto plane 184-1, 184-2, 184-3).

27Ieškovams priklausantį sklypą A. N. perkant iš valstybės (2001-05-10 pirkimo pardavimo sutartis), pirmą kartą buvo atlikti šio sklypo tikslūs kadastriniai matavimai (A. N. žemės sklypo privatizavimo byla, b.l.5-6, 16). Šio sklypo plane kelias tarp šiuo metu ieškovams ir atsakovams priklausančių sklypų, t.y. plane nurodyti riboženkliai 14-15 ribojasi su keliu. Nurodytas žemės sklypo planas buvo suderintas su Molėtų rajono savivaldybe, jį patvirtino Utenos apskrities viršininko administracija, sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje. Šio sklypo plotas, jo ribos bei ribojimasis su keliu riboženkliais 14-15 nepakito ir išliko buvusiam sklypo savininkui A. N. 2002-08-12 padarius sklypo atidalinimo planą (b.l. 7-8; A. N. žemės sklypo padalinimo byla), o taip pat ieškovų ir A. N. prašymu Utenos viršininko administracijai patvirtinus šio sklypo detalųjį planą (b.l. 9). Tokiu būdu visuose ieškovams priklausančių sklypų planuose, kurie suderinti su žemėtvarkos institucijomis ir patvirtinti Utenos apskrities viršininko yra pažymėtas bendro naudojimo kelias valstybinėje žemėje.

28Atsakovų tėvui M. D. Utenos apskrities 1999 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu atkūrus nuosavybės teisę į 10,45 ha žemės, 2,55 ha miško, kiek vėliau buvo atmatuoti žemės sklypai ir sudaryti žemės sklypų planai neatlikus tiksliųjų kadastrinių matavimų (t 1, b.l. 33-36). Šiuose planuose nėra pažymėtas minėtas kelias, tačiau atsižvelgiant į plano mastelį – 1:10000 bei į LR Vyriausybės 1992-10-22 nutarimu Nr. 790 patvirtintų „Vietinių kelių tinklo projektavimo, jų priklausomybės, naudojimo ir priežiūros laikinųjų nurodymų“ 12 punkto nuostatas III kategorijos vietinės reikšmės vidaus kelias galėjo būti plane nepažymėtas, nes pagal minėto normatyvinio akto reikalavimus žemėtvarkos institucijos turėjo pažymėti ir parengti projektus su I ir II kategorijos vietiniais keliais.

29Įvertinus išdėstytas aplinkybes ir įrodymus, kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas padarė nepagrįstą ir neteisėtą išvadą, kad tarp ieškovams ir atsakovams priklausančių sklypų pagal žemės privatizavimo dokumentus nebuvo kelio. Ne tik visuose ieškovų bet ir pačiuose pirminiuose atsakovams priklausančio sklypo planuose (sklypo abrinas) jau buvo pažymėtas kelias, kuris išliko pažymėtas ir kituose aukščiau nurodytuose planuose, tiek atsakovų, tiek kaimyninių sklypų. Vien ta aplinkybė, kad sudarant Molėtų rajono Luokesos kadastro vietovės ( - ) žemės reformos žemėtvarkos projektui rengti teritorijos parinkimo plane, patvirtintame 1998-07-09 Molėtų rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos Z. Černiauskienės, minimas kelias nepažymėtas nepaneigia kelio buvimo, o, be to, Molėtų rajono Žemėtvarkos skyriaus atsiliepime, pasirašytame Z. Černiauskienės , teigiama, kad ginčo kelias yra ir jis priklauso laisvos valstybinės žemės fondui. Tą pačią aplinkybę byloje patvirtino teismo posėdyje liudytoja apklausta J. A. – Molėtų žemėtvarkos skyriaus specialistė. Nacionalinės žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos patraukta į bylą kaip institucija duodanti išvadą teisme pateikė savo išvadą, kad šalių sklypus skiria vietinės reikšmės kelias (valstybinė žemė) arba laisvos valstybinės žemės fondo žemė ir padarė prielaidą, kad minėto kelio (valstybinės žemės) plotis yra apie 4 m.

30Kolegija pažymi, kad keliui, kuris yra laisvame valstybinės žemės fonde, nereikalaujama nustatyti servituto, todėl pirmos instancijos teismo išvadą, kad ginčo keliui nenustatytas kelio servitutas, nagrinėjamoje byloje neturi jokios reikšmės, nes ieškovai gindami savo teisę naudotis vietinės reikšmės valstybiniu keliu, neturėjo teisės naudotis šio kelio servitutu.

31Nagrinėjamu atveju taip pat neturi reikšmės teismo nustatyta aplinkybė, kad ieškovai kitu būdu gali privažiuoti prie jiems priklausančių žemės sklypų.

32Dėl išdėstyto kolegija daro išvadą, kad teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, t.y. netinkamai taikė procesines teisės normas, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris naikintinas (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 1 d.).

33Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, atsakovai atliko jiems priklausančio sklypo tiksliuosius matavimus (b.l.155), Utenos apskrities viršininkas 2008 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 14-2149 patvirtino šių kadastrinių matavimų duomenis (b.l. 153), o nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje – 2009-02-04 atsakovai sklypo ribų žymėjimą užregistravo kadastro žemėlapyje (b.l. 196) bei 2009-01-28 įsakymą dėl 2008-11-26 įsakymo pakeitimo, ieškovai dar pirmos instancijos teisme palaikydami savo reikalavimus dėl pažeistų teisių į naudojimąsi keliu atstatymo, turėjo pildyti savo reikalavimus, nes po atsakovo atliktų tikslių matavimų neliko realybėje kelio, kuriuo naudotis pretenduoja ieškovai, o jiems to nepadarius, teismas turėjo į tai atkreipti ieškovų dėmesį (Civilinio proceso kodekso 179 straipsnis), arba naudodamasis pareiga ginti viešą interesą, kadangi šiuo atveju eina kalba apie valstybinę žemę, kuri teisėtai ar neteisėtai buvo įmatuota į atsakovų sklypo ribas ir įtraukti į bylą prokurorą, kurio teises inicijuoti civilinį procesą, o šiuo atveju įstoti į bylą su savarankiškais reikalavimais, reglamentuoja Civilinio proceso kodeksas ir Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas. Civilinio proceso kodekso 49 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įstatymų numatytais atvejais prokuroras gali pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti. Pagal Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalį prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, pareiškimą, skundą arba savo iniciatyva. To paties įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad prokurorai, turėdami pagrindą manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindami viešąjį interesą turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu ar prašymu. Byloje teismas turi nustatyti, kuris iš bylos dalyvių užėmė valstybinės fondo žemės žemę, įmatuodamas ją į savo sklypo ribas.

34Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal formuojamą teisminę praktiką, ieškovai, kurių teisės pažeistos sandoriu ar administraciniu aktu taip pat gali reikšti reikalavimą, nebūnant sandorio šalimi, ar dėl individualaus pobūdžio akto (jo dalies) panaikinimo, jeigu sandoris, ar aktas pažeidžia jų teises (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2000 m. spalio 11 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-987/2000).

35Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme reikšti papildomus reikalavimus, ar įstoti (įtraukti į bylą) naujiems bylos dalyviams proceso įstatymas neleidžia, todėl kolegija daro išvadą, kad teismas neatskleidė bylos esmės (Civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 d. 1 p), sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 d. 4 p.).

36Nagrinėdamas iš naujo bylą teismas turi ne tik pašalinti visas kliūtis nagrinėti bylai ir padarytus proceso pažeidimus, tačiau pasiūlyti pateikti ieškovams įrodymus – sklypų planus, iš kurių galima būtų spręsti prie kurio iš atsakovų sklypo nėra kelio, nes iš pateiktų į bylą planų (b.l. 7- 9 ir kt.) negalima nustatyti, kuriam iš ieškovų priklauso sklypas 2 – 2670 (b.l. 9), prie kurio privažiuoti neliko kelio pagal atsakovų pateiktus planus (b.l. 196). Sprendžiant iš sklypo ploto, šis sklypas galėtų priklausyti ieškovui T. D. (b.l. 6), tačiau visiškai neaišku, kuo pažeidžiamos kitos ieškovės teisės ginčo kelio užtvėrimu, nes jai ir T. D. bendros nuosavybės teise priklausančio sklypo (b.l. 67) planas nepateiktas.

37Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais kolegija

Nutarė

38Molėtų rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 12 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Romualdos Janovičienės,... 3. kolegijos teisėjų Rasos Gudžiūnienės ir Petro Jaržemskio,... 4. sekretoriaujant Margaritai Armalienei,... 5. dalyvaujant ieškovės L. D. atstovei D. D. ,... 6. ieškovo T. D. atstovui adv. Arūnui Kunčinui,... 7. atsakovams V. D. ir A. D. ,... 8. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Olgai... 9. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovų T. D. ir L.... 10. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 11. Ieškovai T.D. ir L. D. , atstovaujama įstatyminės atstovės D. D. ,... 12. Atsakovai V. D. ir A. D. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė,... 13. Molėtų rajono apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškinį... 14. Teismas konstatavo, jog atsakovų A. D. ir V. D. tvora pastatyta pagal esamus... 15. Ieškovai T.D. ir L. D. , atstovaujama įstatyminės atstovės D. D. ,... 16. Teismas, vietoje to, kad aiškintųsi aplinkybes, susijusias su tuo, ar... 17. Teismas visiškai neatkreipė dėmesio į trečiojo asmens Utenos apskrities... 18. Teismas, netinkamai vertindamas kelio fiksavimą dokumentuose, nepagrįstai... 19. Teismas neteisingai vertino byloje esančiuose žemės sklypų planuose... 20. Teismas, vadovaudamasis vien tik atsakovų savavališkai pastatytos tvoros... 21. Atsakovai A. D. ir V. D. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą... 22. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 23. Ieškovas T.D. yra 0,2670 ha ploto žemės sklypo unikalus Nr. ( - ) ir... 24. Atsakovams A. D. ir V. D. nuosavybės teise priklauso 10 7200 ha žemės... 25. Ieškovams ir atsakovams priklausantys žemės sklypai yra vienas priešais... 26. Pirminiai dokumentai, pagal kuriuos toliau buvo atliekamas sklypų matavimas,... 27. Ieškovams priklausantį sklypą A. N. perkant iš valstybės (2001-05-10... 28. Atsakovų tėvui M. D. Utenos apskrities 1999 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu... 29. Įvertinus išdėstytas aplinkybes ir įrodymus, kolegija sprendžia, kad... 30. Kolegija pažymi, kad keliui, kuris yra laisvame valstybinės žemės fonde,... 31. Nagrinėjamu atveju taip pat neturi reikšmės teismo nustatyta aplinkybė, kad... 32. Dėl išdėstyto kolegija daro išvadą, kad teismas netinkamai vertino byloje... 33. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme,... 34. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal formuojamą teisminę praktiką,... 35. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme reikšti papildomus... 36. Nagrinėdamas iš naujo bylą teismas turi ne tik pašalinti visas kliūtis... 37. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331... 38. Molėtų rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 12 d. sprendimą panaikinti...