Byla 3K-3-207/2013
Dėl draudimo išmokos priteisimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Laužiko, Antano Simniškio (pranešėjas) ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo ADB ,,ERGO Lietuva“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 29 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ ieškinį atsakovui UADB „ERGO Lietuva“, tretieji asmenys UAB „Siglauda“ ir UAB „DnB lizingas“, dėl draudimo išmokos priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje nagrinėjama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių draudimo įmokų nesumokėjimo nustatytais terminais teisinius padarinius ir draudiko pareigą mokėti draudimo išmoką, aiškinimo ir taikymo, kai viena grupine transporto priemonių draudimo sutartimi draudėjas apdraudė keletą skirtingiems asmenims priklausančių transporto priemonių ir tik vienas iš šių kreipėsi į draudiką dėl draudimo išmokos, bei dėl CPK 331 straipsnio 4 dalies aiškinimo ir taikymo.

6Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 16 894,76 Lt draudimo išmoką, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo ieškinio priėmimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Ieškovas nurodė, kad 2007 m. lapkričio 12 d. jis su trečiuoju asmeniu UAB „Siglauda“ sudarė lizingo sutartį, kuria nuosavybės teise įsigijo trečiojo asmens UAB „Siglauda“ nurodytą puspriekabę SCHWARZMULLER SPA3/E“ ir perdavė ją šiam trečiajam asmeniui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad, sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą, puspriekabė pereis šio nuosavybėn. Puspriekabė pagal trečiojo asmens UAB „Siglauda“ ir atsakovo UAB „ERGO Lietuva“ 2008 m. kovo 20 d. sudarytą sausumos transporto priemonių draudimo sutartį (draudimo liudijimas Nr. 710-850-800623) šios sutarties galiojimo laikotarpiui (2008 m. kovo 22 d.–2008 m. liepos 31 d.) buvo apdrausta sausumos transporto priemonių draudimu. Čekijos Respublikoje 2008 m. gegužės 29 d. kliudžius viaduką, buvo apgadintas puspriekabės stogas. Atsakovas šį įvykį pripažino draudžiamuoju įvykiu ir nusprendė išmokėti 40 094,11 Lt draudimo išmoką (be PVM). Trečiojo asmens UAB „Siglauda“ nesumokėtas 16 894,76 Lt draudimo įmokas atsakovas įskaitė į draudimo išmoką ir ieškovui išmokėjo 23 199,35 Lt draudimo išmoką. Ieškovo teigimu, atsakovas neturėjo teisės iš draudimo išmokos, kurią gauti turi ieškovas, išskaityti draudėjui turimų piniginių reikalavimų.

7Byloje nustatyta, kad atsakovo ir trečiojo asmens UAB „Siglauda“ 2008 m. kovo 20 d. sudaryta sausumos transporto priemonių draudimo sutartis (draudimo liudijimas Nr. 710-850-800623) yra viena grupinė transporto priemonių draudimo sutartis, ja buvo apdrausta 21 transporto priemonė, iš kurių 13 priklausė ieškovui, o 8 – trečiajam asmeniui UAB „DNB lizingas“. Draudėjas UAB „Siglauda“ pagal draudimo sutartį iki 2008 m. balandžio 11 d. turėjo sumokėti 15 827,64 Lt draudimo įmoką, o sumokėjo 5827,64 Lt. Draudimo sutartis dėl draudimo įmokų grafiko nesilaikymo buvo nutraukta 2008 m. liepos 31 d., iki jos nutraukimo susidarė 16 894,76 Lt skola už nesumokėtas draudimo įmokas.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė

9Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovui iš atsakovo draudimo išmokos dalį – 7091,12 Lt, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2009 m. liepos 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitus reikalavimus atmetė. Teismas nustatė, kad atsakovas, iš ieškovui priklausančios draudimo išmokos išskaičiuodamas 16 894,76 Lt nesumokėtą draudimo įmoką, taip pat išskaičiavo už UAB „DnB lizingas“ priklausančių 8 transporto priemonių draudimą nesumokėtą draudimo įmoką. Išanalizavęs draudimo sutartyje išvardytų asmenų tarpusavio santykius ir CK šeštosios knygos LIII skyriaus nuostatas, teismas konstatavo, kad, esant grupinei transporto priemonių draudimo sutarčiai, kur nurodytas ne vienas, o keli naudos gavėjai, pagal CK 6.1007 straipsnio 2 dalies prasmę naudos gavėjas, pareiškęs draudikui reikalavimą sumokėti draudimo išmoką, turi prievolę įvykdyti tik tą draudimo sutarties dalį, kurioje šis asmuo yra naudos gavėjas. Teismas padarė išvadą, kad, reikalaudamas draudimo išmokos, ieškovas (grupinio transporto priemonių draudimo santykiuose – naudos gavėjas) turi prievolę sumokėti draudimo įmoką (CK 6.1007 straipsnio 2 dalies prasme – įvykdyti draudimo sutartį) tik už tą draudimo sutarties dalį, kurioje jis nurodytas kaip naudos gavėjas. Teismas konstatavo, kad, visas ieškovui priklausančias, trečiajam asmeniui UAB „Siglauda“ naudotis perduotas transporto priemones apdraudus viena draudimo sutartimi, ieškovui yra nedalios prievolės, susijusios su transporto priemonių draudimo sutarties dalies, kur ieškovas yra naudos gavėjas, vykdymu (CK 6.24 straipsnio 4 dalis). Spręsdamas klausimą, kokio dydžio draudimo įmoką turi teisę į draudimo išmoką įskaityti atsakovas, teismas taikė CK 6.1004 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes draudėjas UAB „Siglauda“ iki įvykstant draudžiamajam įvykiui nebuvo sumokėjęs visos mokėtinos draudimo įmokos. Teismas pažymėjo, kad pagal CK 6.1004 straipsnio 3 dalies nuostatas draudikui suteikta teisė į draudimo išmoką įskaityti draudimo įmoką, kurios mokėjimo terminas yra suėjęs draudžiamojo įvykio metu. Teismas vertino, kad Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 030 15.1.1 punkto nuostata, jog „mokant draudimo išmoką išskaičiuojamos nesumokėtos draudimo įmokos“, nepakeičia specialiosios teisės normos – CK 6.1004 straipsnio 3 dalies – nuostatų. Nustatęs, kad už ieškovo interesams aktualių transporto priemonių draudimo apsaugą turėjo būti sumokėti 61,94 proc. visos draudimo įmokos, o likę 38,06 proc. draudimo įmokos turėjo būti sumokėti už trečiajam asmeniui – UAB DnB Nord lizingas interesams aktualių transporto priemonių draudimą, teismas padarė išvadą, jog už ieškovo turtiniams interesams aktualių transporto priemonių draudimą draudėjas UAB „Siglauda“ iki 2008 m. balandžio 11 d. turėjo sumokėti 61,94 proc. visos iki šio termino mokėtinos draudimo įmokos – 9803,64 Lt. Teismas konstatavo, kad tokio dydžio draudimo įmoka, taikant CK 6.1004 straipsnio 3 dalies ir 6.1007 straipsnio 3 dalies nuostatas, turi būti įskaityta į ieškovui mokėtiną draudimo išmoką, atsakovas liko nesumokėjęs ieškovui 7091,12 Lt draudimo išmokos, kuri priteistina. Teismas ieškovui iš atsakovo, praleidusio terminus piniginei prievolei įvykdyti, priteisė 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą draudimo išmokos dalį nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

10Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2012 m. birželio 29 d. nutartimi Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje draudikui priklausanti įskaitymo teisė buvo įgyvendinta taip, kad atsakovas iš ieškovui išmokėtos draudimo išmokos, išskaičiuodamas 16 894,76 Lt draudimo įmoką, įskaičiavo už kitam juridiniam asmeniui UAB ,,DnB Nord lizingas“ priklausančių 8 transporto priemonių draudimą nesumokėtą draudimo įmoką. Kolegija padarė išvadą, kad, draudžiant transporto priemones, priklausančias skirtingiems subjektams, grupine draudimo sutartimi, savaime nepanaikinamas naudos gavėjo statusas ir su tuo susijusios prievolės, nes vien pasiūlomos daug mažesnės draudimo įmokos, kurias lemia draudikui tenkantys mažesni vienos draudimo sutarties administravimo kaštai, nesukuria skirtingiems naudos gavėjams tarpusavio prievolių ir pareigos mokėti už kitam juridiniam asmeniui priklausančią transporto priemonę tenkančią įmokos dalį. Kolegijos vertinimu, tai, kad skirtingų naudos gavėjų – juridinių asmenų – naudai transporto priemonės buvo apdraustos grupine sutartimi, savaime nesukūrė prievolės nedalumo, nes šiuo atveju naudos gavėjų daugetas daro šią prievolę dalią, įvertinus Draudimo įstatymo 81 straipsnyje numatytą galimybę iš kiekvienam naudos gavėjui tenkančios draudimo išmokos išskaičiuoti nesumokėtas už tam naudos gavėjui priklausančias transporto priemones tenkančias draudimo įmokos dalis. Kolegija nurodė, kad naudos gavėjas atsako tik už tos draudimo sutarties dalies, kuri susijusi su jo turtiniais interesais, įvykdymą ir neatsako už draudėjo prievolių, susijusių su kito naudos gavėjo turtiniais interesais, neįvykdymą; draudikas, įgyvendindamas savo teisę į dalį draudimo įmokos ir atlikdamas įskaitymą, išmokant naudos gavėjui draudimo išmoką, turi elgtis sąžiningai ir negali už kitam juridiniam asmeniui priklausančias transporto priemones tenkančias nesumokėtas draudimo įmokos dalis atlikti įskaitymą, nes tai prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams ir sąžiningai dalykinei draudimo verslo praktikai.

11III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

12Kasaciniu skundu atsakovas ADB ,,ERGO Lietuva“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 29 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinio dalį, kuri buvo tenkinta, atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais teisiniais argumentais:

131. CK 6.1007 straipsnio 2 dalies normą būtina aiškinti sistemiškai su CK 6.191 straipsnio 5 dalies ir Draudimo įstatymo 81 straipsnio nuostatomis. Taikant šias draudimo teisę reglamentuojančias teisės normas sistemiškai, turėtų būti pripažinta, kad draudikas, išmokėdamas naudos gavėjui UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ draudimo išmoką pagal draudimo sutartį, turi teisę išskaityti visą pagal šią sutartį draudėjo UAB „Siglauda“ nesumokėtą draudimo įmoką neskaidant nesumokėtos draudimo įmokos į atskiras dalis, atsižvelgiant į skirtingiems naudos gavėjams tenkančių draudimo objektų vertę. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodytas draudimo sutarties vykdymo būdas, susijęs su CK 6.1007 straipsnio 2 dalies nuostatos aiškinimu, kad naudos gavėjas, pareiškęs draudikui reikalavimą sumokėti draudimo išmoką, turi prievolę įvykdyti tik tą draudimo sutarties dalį, kurioje šis asmuo yra naudos gavėjas, prieštarauja CK 6.191 straipsnio 5 dalies, Draudimo įstatymo 81 straipsnio nuostatoms.

142. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 6.24 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą imperatyviąją nuostatą, kad vieno skolininko prievolė vienam kreditoriui gali būti įvykdyta tik kaip nedalomoji prievolė. Aptariamo teisinio santykio atveju nėra nei kreditorių, nei skolininkų daugeto – UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“, vadovaudamasis CK 6.191 straipsnio 1 dalimi ir draudimo sutarties nuostatomis, pasinaudojo savo teise reikalauti atsakovo UADB „ERGO Lietuva“ išmokėti draudimo išmoką, dėl ko šis, remdamasis Draudimo įstatymo 81 straipsniu, CK 6.191 straipsnio 5 dalimi, 6.1007 straipsnio 2 dalimi ir Transporto priemonių draudimo taisyklių (ERGO Lietuva TPDT-2007) Nr. 030 15.1.1 punkto (mokant draudimo išmoką išskaičiuojamos nesumokėtos draudimo įmokos) nuostatomis, įgijo teisę reikalauti įvykdyti draudimo sutartį, taip pat sumokėti draudimo įmoką, iš UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“. Taigi ieškovą ir atsakovą saisto priešpriešiniai reikalavimai. UAB „DnB lizingas“ nėra pareiškęs UADB „ERGO Lietuva“ jokių reikalavimų dėl draudimo išmokos išmokėjimo pagal draudimo sutartį, todėl aptariamo ginčo kontekste negali būti laikomas nei kreditoriumi, nei skolininku. Nesant skolininkų ar kreditorių daugeto, nėra teisinio pagrindo išskaidyti nesumokėtą draudimo įmoką į atskiras dalis nei pagal naudos gavėjų interesus, nei kokiu kitokiu būdu, o visą prievolę dėl draudimo įmokos sumokėjimo kasatoriaus naudai (o ne kito naudos gavėjo UAB „DnB lizingas“ naudai) turi įvykdyti ieškovas, pareiškęs atitinkamą reikalavimą draudikui įvykdyti draudimo sutartį.

153. Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas CPK 331 straipsnio 4 dalies 3 punktą, niekaip nepasisakė dėl apeliacinio skundo motyvų, kuriais nesutinkama su pirmosios instancijos teismo aiškinimu, kad taikant įskaitymo institutą aptariamu atveju reikėtų vadovautis specialiąja CK 6.1004 straipsnio 3 nuostata (jeigu draudžiamasis įvykis įvyksta iki sumokant draudimo įmoką (premiją), kurios mokėjimo terminas yra suėjęs, draudikas turi teisę įskaityti nesumokėtą sumą į draudimo išmoką), dėl ko į mokamą draudimo išmoką įskaitytina tik ta dalis nesumokėtos įmokos, kuri turėjo būti sumokėta iki įvykstant draudžiamajam įvykiui. Anot kasatoriaus, pagal prasmę ši CK norma taikytina tik tuo atveju, kai draudimo sutartis nėra nutrūkusi. Atkreipęs dėmesį į CK 6.1009 straipsnio 3 dalį, kasatorius teigia, kad nagrinėjamo ginčo kontekste ši norma svarbi tuo, kad įtvirtina principą – draudiko teisę į draudimo įmokos dalį, proporcingą draudimo sutarties galiojimo terminui.

16Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ prašo atmesti kasacinį skundą, apskųstus teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus, priteisti advokato pagalbos išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais teisiniais argumentais:

171. Mechaniškas CK 6.191 straipsnio 5 dalis ir Draudimo įstatymo 81 straipsnio taikymas prieštarautų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams ir būtų nelogiškas. Nagrinėjamoje byloje situacijos specifiškumas pasireiškia tuo, kad viena draudimo sutartimi buvo apdrausta 21 transporto priemonė, kurių 13 priklauso vienam asmeniui (ieškovui), o likusios 8 – kitam asmeniui (trečiajam asmeniui UAB „DnB lizingas“). Nėra sutarties ar įstatymo, nustatančio ieškovo pareigą mokėti draudimo įmokas už trečiojo asmens UAB „DnB lizingas“ transporto priemonių draudimą ir teisę reikalauti išmokėti draudimo išmoką praradus (sugadinus) šio trečiojo asmens transporto priemonę. Naudos gavėjas, pareiškęs draudikui reikalavimą išmokėti draudimo išmoką, atsako tik už tos draudimo sutarties dalies, kuri susijusi su atitinkamo naudos gavėjo turtiniais interesais, įvykdymą ir neatsako už draudėjo prievolių, susijusių su kitų asmenų turtiniais interesais, neįvykdymą. Draudimo įstatymo 81 straipsnio ir CK 6.1007 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos teisės normos buvo suformuluotos situacijai, kai pagal vieną draudimo sutartį apdraudžiamas vienas ar keli objektai, priklausantys vienam asmeniui (naudos gavėjui). Dėl to šių teisės normų jokiu būdu negalima taikyti situacijai, kai viena draudimo sutartimi buvo apdrausti atskiri objektai, priklausantys skirtingiems asmenims, reguliuoti. Kasatoriui Taisyklėmis nesureguliavus specifinių grupinių transporto priemonių draudimo sutarčių sudarymo ir vykdymo klausimų, tokie klausimai spręstini vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais ir naudos gavėjo interesais.

182. Galioja prievolių dalomumo prezumpcija (CK 6.24 straipsnio 1 dalis). Taigi, kasatorius turėjo paneigti prievolės dalumo prezumpciją ir įrodyti draudėjo (naudos gavėjo) prievolių pagal draudimo sutartį nedalumą. CK 6.24 straipsnio 4 dalyje, kuria remiasi kasatorius, nenustatyta, kad vieno skolininko prievolė vienam kreditoriui yra nedalomoji prievolė, o nustatyta, kad tokia prievolė gali būti įvykdyta kaip nedalomoji prievolė. Tai reiškia, kad skolininkas privalo įvykdyti visą prievolę iš karto ir negali be kreditoriaus sutikimo vykdyti jos dalimis. Pagal CK 6.25 straipsnio 1 dalį prievolė yra nedalomoji, jeigu jos dalykas dėl savo prigimties yra nedalus arba jeigu prievolės šalys susitarė dėl tokio jos įvykdymo būdo, kuriuo įvykdyti prievolę dalimis neįmanoma. Prievolės nedalumas reiškia, kad ji negali būti padalyta nei kreditoriams, nei skolininkams, nei jų įpėdiniams (CK 6.25 straipsnio 2 dalis). Prievolės sumokėti draudimo įmoką dalykas (perduoti tam tikrą pinigų sumą) negali būti pripažintas nedaliu. Šios prievolės ir jos vykdymo dalumą patvirtina ir paties kasatoriaus elgesys. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad skirtingų naudos gavėjų – juridinių asmenų naudai transporto priemonės apdraudimas grupine sutartimi savaime nesukūrė prievolės nedalumo, nes šiuo atveju naudos gavėjų daugetas daro šią prievolę dalią.

193. CK 6.1004 straipsnio 3 dalies negalima pripažinti dispozityviąja teisės norma. Kasatorius neteisingai aiškina, kad ši teisės norma taikytina tik tuo atveju, kai draudimo sutartis nėra nutrūkusi. Konstatuotina, jog ši teisės norma taikoma visais atvejais, kai draudžiamojo įvykio dieną buvo nesumokėtų draudimo įmokų, kurių mokėjimo terminas buvo pasibaigęs. UADB „ERGO Lietuva“ patvirtintų Taisyklių 7.8 punktas negali būti laikomas specialiąja teisės norma, nes prieštarauja įstatymui, t. y. žalos administravimo trukmė neturi ir negali turėti jokios įtakos iš draudimo išmokos išskaičiuojamų nesumokėtų draudimo įmokų dydžiui. CK 6.1004 straipsnio 3 dalies taikymui negali turėti jokios reikšmės ir tai, kiek draudimo sutartis galiojo po draudžiamojo įvykio dienos. Šios teisės normos taikymui svarbu tai, kokią draudimo įmokos dalį draudėjas vėlavo draudikui sumokėti draudžiamojo įvykio dieną. Ieškovas negali būti laikomas atsakingu už tai, kad kasatorius vengė ginti savo teises ir iš esmės piktnaudžiavo savo teisėmis (delsė trečiajam asmeniui UAB „Siglauda“ teikti reikalavimus dėl nesumokėtų draudimo įmokų, taip susikurdamas pagrindą didesnės pinigų sumos išskaičiavimui iš draudimo išmokos, mokėtinos ieškovui). Būtent kasatoriui kaip draudimo srities profesionalui tenka pareiga tinkamai parengti draudimo sutarties sąlygas ir draudėjui (naudos gavėjui) išaiškinti vienokios ar kitokios draudimo sutarties sudarymo ir draudimo sutarties sąlygų taikymo padarinius. Draudikas, netinkamai įvykdęs pareigas, turi prisiimti neigiamų padarinių atsiradimo riziką. Kasatoriaus pateiktas draudimo sutarties sąlygų aiškinimas ir remiantis šiuo aiškinimu atlikti veiksmai (visų trečiojo asmens UAB „Siglauda“ nesumokėtų draudimo įmokų įskaitymas į ieškovui išmokamą draudimo išmoką) neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų, tikrųjų draudimo sutartį sudariusių šalių ketinimų ir pažeidžia teisėtus interesus. Trečiojo asmens UAB „Siglauda“ ir kasatoriaus sudarytos draudimo sutarties sąlygos aiškintinos trečiojo asmens ir ieškovo naudai bei kasatoriaus nenaudai, nes kasatoriaus pateiktas draudimo sutarties sąlygų aiškinimas neatitinka trečiojo asmens ketinimų ir tikslų sudarant draudimo sutartį bei paneigia draudimo sutarties paskirtį – apsaugoti turtinius interesus ir kompensuoti patirtus nuostolius.

20Kitų dalyvaujančių byloje asmenų atsiliepimų į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka negauta.

21Teisėjų kolegija

konstatuoja:

22IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

23Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių draudimo įmokų nesumokėjimo nustatytais terminais teisinius padarinius ir draudiko pareigą mokėti draudimo išmoką, aiškinimo ir taikymo, kai viena grupine transporto priemonių draudimo sutartimi draudėjas apdraudė keletą skirtingiems asmenims (naudos gavėjams) priklausančių transporto priemonių ir tik vienas iš šių kreipėsi į draudiką dėl draudimo išmokos

24Šioje byloje nustatyta, kad atsakovo (draudiko) ir trečiojo asmens UAB „Siglauda“ (draudėjo) 2008 m. kovo 20 d. sudaryta sausumos transporto priemonių draudimo sutartis yra grupinė transporto priemonių draudimo sutartis. Ja buvo apdrausta 21 transporto priemonė, iš kurių 13 priklausė ieškovui, o 8 – trečiajam asmeniui UAB „DNB lizingas“. Sutartyje numatyta, kad draudimo išmokos gavėjas yra apdraustųjų transporto priemonių sąraše nurodyta bendrovė. Apdraustųjų transporto priemonių sąraše ieškovas nurodytas naudos gavėju dėl jam priklausančių 13 transporto priemonių, o dėl kitų 8 transporto priemonių naudos gavėju nurodytas UAB „DNB NORD lizingas“ Draudėjas UAB „Siglauda“ pagal draudimo sutartį iki 2008 m. balandžio 11 d. turėjo sumokėti 15 827,64 Lt draudimo įmoką, o sumokėjo 5827,64 Lt. Draudimo sutartis dėl draudimo įmokų nesumokėjimo buvo nutraukta 2008 m. liepos 31 d., iki jos nutraukimo susidarė 16 894,76 Lt skola už nesumokėtas draudimo įmokas. Į draudiką dėl draudimo išmokos išmokėjimo kreipėsi ieškovas (naudos gavėjas), kuriam priklausanti apdrausta puspriekabė buvo apgadinta 2008 m. gegužės 29 d. kliudžius viaduką.

25Byloje kilo ginčas dėl draudiko teisės į draudimo išmoką įskaityti nesumokėtas draudimo įmokas apimties: ar atsakovas (draudikas) turi teisę į ieškovui mokėtiną draudimo išmoką įskaityti visas draudėjo nesumokėtas draudimo įmokas, tarp jų ir už trečiajam asmeniui UAB „DNB lizingas“ priklausančias transporto priemones, ar tik tas nesumokėtas draudimo įmokas, kurios turėjo būti sumokėtos už ieškovui priklausančias transporto priemones; ar įskaitytinos tik iki draudžiamojo įvykio nesumokėtos draudimo įmokos, ar ir vėliau, iki pat draudimo sutarties nutraukimo nesumokėtos draudimo įmokos.

26Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis (CK 6.987 straipsnis). Būtina nuostolių draudimo sutarties sąlyga yra teisėtas draudėjo ar apdraustojo draudimo interesas, kurį galima įvertinti pinigais (Draudimo įstatymo 79 straipsnis). Draudimo interesas – nuostolis, kurį gali patirti draudėjas, apdraustasis arba naudos gavėjas įvykus draudžiamajam įvykiui (Draudimo įstatymo 2 straipsnio 14 punktas). Naudos gavėjas – draudimo sutartyje nurodytas asmuo arba draudėjo, o draudimo sutartyje nustatytais atvejais ir apdraustojo paskirtas asmuo, turintis teisę gauti draudimo išmoką (Draudimo įstatymo 2 straipsnio 48 punktas). Draudėjas (naudos gavėjas) už draudimo apsaugą privalo mokėti draudikui draudimo sutartyje ar įstatyme nustatytais terminais nustatyto dydžio pinigų sumą ar sumas (draudimo įmoką (premiją); jeigu draudžiamasis įvykis įvyksta iki sumokant draudimo įmoką (premiją), kurios mokėjimo terminas yra suėjęs, draudikas turi teisę įskaityti nesumokėtą sumą į draudimo išmoką (CK 6.1004 straipsnio 1, 2 dalys). Teisę reikalauti, kad būtų išmokėta draudimo išmoka, turi draudėjas, o įstatyme ir (ar) draudimo sutartyje nustatytais atvejais – naudos gavėjas arba nukentėjęs trečiasis asmuo; jei išmokėti draudimo išmoką reikalauja naudos gavėjas arba nukentėjęs trečiasis asmuo, draudikas turi teisę prieš jį panaudoti visus prieš draudėją turimus atsikirtimus (Draudimo įstatymo 81 straipsnis). Draudikas turi teisę reikalauti, kad draudimo sutartį įvykdytų naudos gavėjas, jeigu draudėjas sutarties neįvykdė, o naudos gavėjas pareiškia draudikui reikalavimą išmokėti draudimo išmoką (CK 6.1007 straipsnio 2 dalis). Kai sutartis sudaryta trečiojo asmens naudai, privalanti įvykdyti prievolę sutarties šalis gali pareikšti trečiajam asmeniui tokius pat atsikirtimus, kokius ji galėtų reikšti išlygą padariusiai šaliai (CK 6.191 straipsnio 5 dalis).

27Bylą nagrinėję teismai, atsižvelgę į reikšmingą materialiosios teisės normų taikymui aplinkybę – draudimo sutartimi buvo apdrausta dviejų juridinių asmenų (naudos gavėjų) transporto priemonės ir savarankiški interesai, sprendė, kad atsakovas (draudikas) turi teisę į ieškovui mokėtiną draudimo išmoką įskaityti tik tas nesumokėtas draudimo įmokas, kurios turėjo būti sumokėtos už ieškovui priklausančias transporto priemones, ir, jog įskaitytinos tik tos nesumokėtos draudimo įmokos, kurios buvo nesumokėtos iki draudžiamojo įvykio.

28Kasatorius kasaciniame skunde nurodo, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 6.24 straipsnio 4 dalį, 6.191 straipsnio 5 dalį, 6.1007 straipsnio 2 dalį, Draudimo įstatymo 81 straipsnį.

29Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčą nagrinėjant teisme materialiosios teisės normos aiškintinos ir taikytinos atsižvelgiant į konkrečios bylos konkrečias faktines aplinkybes. Šioje byloje materialiosios teisės normų aiškinimui ir taikymui reikšminga aplinkybė yra ta, kad draudimo sutartimi buvo apdrausta dviejų juridinių asmenų (naudos gavėjų) transporto priemonės ir savarankiški interesai. Bylą nagrinėję teismai pagrįstai akcentavo šią faktinę aplinkybę ir materialiosios teisės normas aiškino bei taikė atsižvelgdami į jos egzistavimą. Vadovaujantis draudimo teisinius santykius reguliuojančiuose teisės aktuose įtvirtintu teisiniu reglamentavimu bei bendraisiais teisės principais konstatuotina, kad, esant tokiai, kaip šios bylos atveju, grupinei transporto priemonių draudimo sutarčiai, kuria apdrausti keleto skirtingų asmenų savarankiški draudimo interesai ir atitinkamai nurodytas ne vienas, o keli naudos gavėjai, naudos gavėjas, pareiškęs draudikui reikalavimą sumokėti draudimo išmoką, turi prievolę įvykdyti tik tą draudimo sutarties dalį, kurioje šis asmuo yra naudos gavėjas. Bylą nagrinėję teismai padarė teisingą išvadą, kad naudos gavėjas atsako tik už tos draudimo sutarties dalies, kuri susijusi su jo turtiniais interesais, įvykdymą ir neatsako už draudėjo prievolių, susijusių su kito naudos gavėjo turtiniais interesais, neįvykdymą. Galioja prievolių dalomumo prezumpcija (CK 6.24 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.25 straipsnio 1 dalį prievolė yra nedalomoji, jeigu jos dalykas dėl savo prigimties yra nedalus arba jeigu prievolės šalys susitarė dėl tokio jos įvykdymo būdo, kuriuo įvykdyti prievolę dalimis neįmanoma. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad skirtingų naudos gavėjų – juridinių asmenų naudai transporto priemonės apdraudimas grupine sutartimi savaime nesukūrė prievolės nedalumo, nes šiuo atveju naudos gavėjų daugetas daro šią prievolę dalią, įvertinus Draudimo įstatymo 81 straipsnyje numatytą galimybę iš kiekvienam naudos gavėjui tenkančios draudimo išmokos išskaičiuoti nesumokėtas už tam naudos gavėjui priklausančias transporto priemones tenkančias draudimo įmokos dalis. Pirmosios instancijos teismas CK 6.24 straipsnio 4 dalies taikymo aspektu padarė teisingą išvadą, kad visas ieškovui priklausančias, trečiajam asmeniui UAB „Siglauda“ naudotis perduotas transporto priemones apdraudus viena draudimo sutartimi, ieškovui yra nedalios prievolės, susijusios su transporto priemonių draudimo sutarties dalies, kur ieškovas yra naudos gavėjas, vykdymu. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje teismai, spręsdami, ar į ieškovui mokėtiną draudimo išmoką įskaitytinos tik iki draudžiamojo įvykio nesumokėtos draudimo įmokos, ar ir vėliau, iki pat draudimo sutarties nutraukimo nesumokėtos draudimo įmokos, teisingai taikė CK 6.1004 straipsnio 3 dalį, pagal kurią draudikui suteikta teisė į draudimo išmoką įskaityti draudimo įmoką, kurios mokėjimo terminas yra suėjęs draudžiamojo įvykio metu. Negalima sutikti su kasatoriaus teiginiu, kad ši teisės norma taikytina tik tuo atveju, kai draudimo sutartis nėra nutrūkusi. Konstatuotina, jog ši teisės norma taikytina visais atvejais, kai draudžiamojo įvykio dieną buvo nesumokėtų draudimo įmokų, kurių mokėjimo terminas buvo pasibaigęs. Dėl to teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus kasacinio skundo argumentus, kuriais teigiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė materialiosios teisės normas.

30Dėl CPK 331 straipsnio 4 dalies aiškinimo ir taikymo

31CPK 331 straipsnyje išdėstyti reikalavimai apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) turiniui ir jame nurodyta, kad motyvuojamojoje sprendimo (nutarties) dalyje glausta forma turi būti nurodytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, įstatymai ir kiti teisės aktai bei kiti teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi darydamas išvadas (CPK 331 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismo procesinis dokumentas turi būti argumentuotas. Motyvuojamosios teismo sprendimo (nutarties) dalies paskirtis – pagrįsti apeliacinės instancijos teismo išvadas, išdėstytas rezoliucinėje apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) dalyje. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001). Pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. Ruiz Torija v. Spain and Hiro Balani v. Spain, judgments of 9 December 1994, Series A. Nos 303 – A and 303 – B, p. 12, par. 29, ir p. 29-30, par. 27; Higgins and Others v. France judgment of 19 February 1998, Reports of Judgments and Decisions 1998-I, p. 60, par. 42). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands judgment of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61).

32Pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą kasacijos pagrindas yra tik esminis proceso teisės normų pažeidimas, be to, kai šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad jeigu nenustatoma kitų pagrindų, tai apeliacinės instancijos teismo nutartis nėra naikinama vien dėl to, kad jos motyvai neišsamūs, o visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas atmetė apeliacinį skundą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. notarė D. M., bylos Nr. 3K-3-452/2008; išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Lietuvių katalikų mokytojų sąjunga ir kt., bylos Nr. 3K-7-38/2008; teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. U. v. UAB „IJO“, bylos Nr. 3K-3-453/2006; kt.). Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Jei motyvuojamojoje teismo sprendimo dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis A. B. v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-603/2008; 2012 m. vasario 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. UAB „Gubernija“, bylos Nr. 3K-3-27/2012; ir kt.).

33Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas apskųstoje nutartyje argumentuotai atsakė į į pagrindinius išnagrinėto klausimo aspektus, be to, visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais teismas vadovavosi. Dėl to teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus kasacinio skundo argumentus, kuriais teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 331 straipsnio 4 dalies 3 punktą.

34Teisėjų kolegija, patikrinusi apskųstus teismų procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad juos naikinti kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

35Dėl bylinėjimosi išlaidų

36Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Ieškovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Jo sumokėti advokatui 1960 Lt už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 ir 8.14 punktuose nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio. Dėl to, netenkinus kasacinio skundo, ieškovui iš atsakovo priteistina 1960 Lt bylinėjimosi išlaidų.

37Kasaciniame teisme patirta 49,43 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 8 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus kasacinio skundo, šios išlaidos valstybės naudai priteistinos iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

38Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

39Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

40Priteisti iš atsakovo UADB „ERGO Lietuva“ (j. a. k. 110012799) 1960 (vieną tūkstantį devynis šimtus šešiasdešimt) Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ (j. a. k. 126233315) naudai ir 49,43 Lt (keturiasdešimt devynis litus 43 ct) bylinėjimosi išlaidų – valstybės naudai.

41Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje nagrinėjama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių... 6. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 16 894,76 Lt draudimo išmoką, 6... 7. Byloje nustatyta, kad atsakovo ir trečiojo asmens UAB „Siglauda“ 2008 m.... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo... 9. Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimu... 10. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 11. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 12. Kasaciniu skundu atsakovas ADB ,,ERGO Lietuva“ prašo panaikinti Vilniaus... 13. 1. CK 6.1007 straipsnio 2 dalies normą būtina aiškinti sistemiškai su CK... 14. 2. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 6.24 straipsnio 4 dalyje... 15. 3. Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas CPK 331 straipsnio 4 dalies 3... 16. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas UAB „Citadele faktoringas ir... 17. 1. Mechaniškas CK 6.191 straipsnio 5 dalis ir Draudimo įstatymo 81 straipsnio... 18. 2. Galioja prievolių dalomumo prezumpcija (CK 6.24 straipsnio 1 dalis). Taigi,... 19. 3. CK 6.1004 straipsnio 3 dalies negalima pripažinti dispozityviąja teisės... 20. Kitų dalyvaujančių byloje asmenų atsiliepimų į kasacinį skundą CPK 351... 21. Teisėjų kolegija... 22. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 23. Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių draudimo įmokų... 24. Šioje byloje nustatyta, kad atsakovo (draudiko) ir trečiojo asmens UAB... 25. Byloje kilo ginčas dėl draudiko teisės į draudimo išmoką įskaityti... 26. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad draudimo sutartimi viena šalis... 27. Bylą nagrinėję teismai, atsižvelgę į reikšmingą materialiosios teisės... 28. Kasatorius kasaciniame skunde nurodo, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai... 29. Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčą nagrinėjant teisme materialiosios... 30. Dėl CPK 331 straipsnio 4 dalies aiškinimo ir taikymo... 31. CPK 331 straipsnyje išdėstyti reikalavimai apeliacinės instancijos teismo... 32. Pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą kasacijos pagrindas yra tik esminis... 33. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas... 34. Teisėjų kolegija, patikrinusi apskųstus teismų procesinius sprendimus... 35. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 36. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato... 37. Kasaciniame teisme patirta 49,43 Lt išlaidų, susijusių su procesinių... 38. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 39. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m.... 40. Priteisti iš atsakovo UADB „ERGO Lietuva“ (j. a. k. 110012799) 1960... 41. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...