Byla 2A-1267-657/2013
Dėl nuostolių atlyginimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (pranešėja), Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas), Virginijos Gudynienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės E. W. atstovaujamos advokatės Rūtos Čilinskaitės ir atsakovės G. D. atstovaujamos advokato Aurelijaus Gruodžio apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-154-894/2013 pagal ieškovės E. W. ieškinį atsakovei G. D. dėl nuostolių atlyginimo.

2Teisėjų kolegija,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė E. W. kreipėsi į teismą prašydama iš atsakovės priteisti 5757,72 Lt nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio pateikimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (T.1, b.l. 3-11). Nurodė, kad tarp šalių 2010-11-24 buvo sudaryta gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, pagal kurią, atsakovė G. D. nuo 2010-12-01 iki 2011-08-31 išsinuomojo ieškovei E. W. priklausančias gyvenamąsias patalpas, esančias ( - ). 2010-11-30 pasirašytas Patalpų ir jose esančių Daiktų priėmimo-perdavimo aktus, juose nurodant atsakovei perduodamų Patalpų bei daiktų būklę. 2011-08-02 šalys pasirašė susitarimą prie sutarties, kuriuo sutarties galiojimo laikas buvo pratęstas iki 2012-02-29, nuomos sutarčiai galiojant tomis pačiomis sąlygomis. Atsakovė įsipareigojo pasibaigus nuomos sutarties terminui perduoti ieškovei pagal aktą tvarkingas ir tuščias patalpas bei daiktus, o tuo atveju, jeigu perduotas turtas būtų pablogintas, sunaikintas ar sugadintas atlygins ieškovei tuo padarytus nuostolius (sutarties 3.14 p.). Pasibaigus nuomos sutarčiai, 2012-02-29 buvo nustatyti ir Gyvenamųjų patalpų ir daiktų grąžinimo akte nurodyti trūkumai, kurie negali būti laikomi normalaus nusidėvėjimo pasekme. 2012-03-02 aktas buvo papildytas papildomai nustatytais trūkumais, kurie nėra normalaus nusidėvėjimo pasekmė. 2012-06-14 ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl nuostolių atlyginimo, tačiau atsakovė su nustatytais trūkumais nesutiko ir nuostolių iki šiol neatlygino.

5Atsakovė ir jos atstovas su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad šalys susitarė, jog butas perduodamas ieškovei tokios būklės, kokios jis buvo sutarties sudarymo metu. Butas buvo įrengtas pilnai 2006 metais. Ieškovei priklausančiame bute gyveno ne vienas nuomininkas su savo augintiniais. Atsakovė pragyveno bute papildomai penkiolika mėnesių, todėl butas per šį laikotarpį taip pat papildomai nusidėvėjo. Grąžinant ieškovei butą, jis buvo grąžintas nuo jo įrengimo praėjus apie šešeriems metams, todėl natūralu, kad butas buvo šiek tiek nusidėvėjęs. Tarp šalių sudaryta sutartis numatė, kad pasibaigus nuomos sutarčiai, atsakovė privalo perduoti tvarkingas ir tuščias patalpas, tačiau nebuvo įsipareigojusi pašalinti buto (ar atskirų jų dalių) nusidėvėjimą (Sutarties 3.12 p.). Net jei ir įvertinus ieškovės perdavimo priėmimo akte įvardintą buto būklę, su kuria ieškovė nesutiko, negalima teigti, jog butas buvo grąžintas netvarkingas, nes jį butą buvo galima naudoti ir disponuoti juo pagal juo paskirtį (gyventi). Asmuo, kuris verčiasi verslu privalo numatyti, kad verslui naudojamas objektas (butas) dėvėsis, todėl ieškovė visus savo specialius pageidavimus dėl buto būklės jo grąžinimo metu privalėjo įtraukti į sutartį. Buto grąžinimo metu ieškovė nurodė, jog butas yra netvarkingas, kas akivaizdžiai neatitiko tikrovės, todėl buto grąžinimo ieškovei metu, ieškovė į savo pasiruoštą buto perdavimo priėmimo akto formą prirašė įvairių tariamų trūkumų, su kuriais atsakovė nesutiko ir tai pažymėjo perdavimo priėmimo akte.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno apylinkės teismas 2013 m. vasario 18 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisti iš atsakovės ieškovei E. W. 1112,05 Lt nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2012-07-31) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 659,76 Lt bylinėjimosi išlaidų (T.2, b.l. 19-25). Teismas nurodė, kad atsakovė 2012-02-29 tinkamai įgyvendino Sutarties 3.14 punktu jai priskirtą pareigą, pasibaigus sutarties terminui, patalpas bei daiktus grąžinti pagal aktą, todėl ji neprivalėjo dalyvauti 2012-03-02 ieškovei toliau apžiūrint patalpas. Darydamas šią išvadą, teismas įvertino aplinkybę, kad pati ieškovė pasirinko patalpų ir daiktų grąžinimo vykdymo datą ir laiką, kad 2012-02-29 akte buvo užfiksuoti visi pažeidimai, kurie matėsi. Teismas sprendė, kad atsakovei neišreiškus aiškaus sutikimo, jog ginčo patalpų ir daiktų grąžinimo aktas būtų pildomas praėjus 2 dienoms po patalpų grąžinimo, ieškovė neturėjo teisinio pagrindo pildyti šio akto, vienašališkai nurodant patalpų (daiktų) trūkumus, kurie nebuvo aptarti 2012-02-29 šalims pasirašant Gyvenamųjų patalpų ir daiktų grąžinimo aktą. Teismas konstatavo, jog nors 2010-11-30 Gyvenamųjų patalpų perdavimo-priėmimo akte nėra nurodyta, jog vonios spintelė turi kokių nors trūkumų, tačiau atsakovė, faktiškai priimdama vonios spintelę, jokių pastabų apie jos sugadinimus neįrašė nei prie spintelės nuotraukų, nei atskirai, todėl pripažino, jog minėti trūkumai atsirado nepakankamai atidžiai bei rūpestingai naudojant ir prižiūrint minėtą daiktą ir priteisė 547,12 Lt už sugadinto vonios spintelės stalviršio remontą. Teismas atmetė, ieškovės argumentus, kad atsakovė turėjo grąžinti patalpas išvalytas cheminiu būdu, išvalyti langus iš lauko pusės, todėl laikydamas, kad atsakovė nepilnai sutvarkė patalpas, atsižvelgiant į pateiktus įrodymus apie buvusius nešvarumus, į patalpų plotą, į tai, kad buto įranga yra didelės ekonominės vertės bei vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, iš atsakovės ieškovei už patalpų išvalymą priteistinos išlaidos priteisė 400,00 Lt. Teismas iš pateiktų įrodymų vertino, jog, nagrinėjamu atveju, buto trūkumai – subraižytos miegamojo lubos, nelaikytini įprastu nusidėvėjimu, atsiradusiu dėl daikto naudojimo pagal paskirtį ir priteisė 164,93 Lt už miegamojo lubų perdažymą. Teismas taip pat priteisė ieškovei 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (1112,05 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme 2012-07-31 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. bei 659,76 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas pažymėjo, kad liudytojams atlyginamos jų turėtos dėl atvykimo į teismą (važiavimo) išlaidos, jei jie yra iškviečiami teismo iniciatyva, todėl liudytoja K. G. patirtų kelionės į teismą išlaidų nepriteisė.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai.

9Apeliaciniu skundu ieškovė E. W. atstovaujamas advokatės Rūtos Čilinskaitės prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl atmestų reikalavimų panaikinti ir priimti šioje dalyje naują sprendimą – priteisti iš atsakovės 4045,67 Lt žalos atlyginimo, o taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas bei liudytojos K. G. kelionės išlaidas (T.2, b.l. 30-39). Skundą grindžia šiais argumentais:

101. Teismas pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą, nes spręsdamas klausimą dėl žalos padarymo fakto, nepagrįstai nevertino Gyvenamųjų patalpų ir daiktų grąžinimo akto 2 punkto papildyme 18-28 pozicijoje nurodytų patalpų bei daiktų trūkumų, motyvuodamas tuo, jog jie yra vienašališkai surašyti apeliantės ir negali būti laikomi patikimu ir objektyviu ieškinį pagrindžiančiu įrodymu. Tai, kad papildymai (18-28 pozicijos) buvo surašyti nedalyvaujant atsakovei, nereiškia, jog šie trūkumai realiai neegzistavo, nes jų egzistavimą patvirtina ir kiti byloje pateikti įrodymai, o atsakovė savo atsikirtimų nepagrindė pakankamais įrodymais.

112. Teismas nepagrįstai sumažino išlaidas valymui ir savo sprendimo absoliučiai nemotyvavo. Išlaidos apeliantės yra realiai patirtos išlaidos ginčo patalpų valymui ir jų pagrįstumas byloje nėra paneigtas jokiais įrodymais. Teismas nepagrįstai nurodė, jog konkrečiai sutartyje neįvardinus, kokie sutvarkymo darbai turi būti atlikti, nuomininkas neturi pareigos juos atlikti, ir netaikė (CK 6.189 str. 1 d.) ar netinkamai taikė (CK 6.499 str. 1 d.; 6.493 str. 1 d.), materialinės teisės normas. Pažymėjo, kad apeliantė nesivertė nuomos veikla kaip verslu, nes išnuomojo savo vienintelį gyvenamąjį būstą Lietuvoje.

123. Apeliantė nesutinka su teismo išvada dėl liudytojos K. G. kelionės išlaidų. Teigia, kad teismo argumentai prieštarauja bylos duomenims. Teismas nutarė apklausti liudytoją K. G., nors ieškovės atstovė nurodė, jog neprašo jos iškviesti, kadangi ji gyvena ne Lietuvoje ir akivaizdu, kad tai susiję su jos atvykimo į Lietuvą išlaidomis. Tai, kad šiai liudytojai nebuvo siunčiamas šaukimas, kadangi ieškovė pati pasirūpino jai pranešti apie posėdžio datą ir laiką, nereiškia, jog liudytojos išlaidos neturi būti atlyginamos. Šios liudytojos parodymai visiškai paneigė atsakovės atstovo argumentus dėl patalpų būklės.

13Apeliaciniu skundu atsakovė G. D. atstovaujama advokato Aurelijaus Gruodžio prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir atmesti visus ieškovės pareikštus reikalavimus, priteisti bylinėjimosi išlaidas (T.2, b.l. 43-47). Skundą grindžia šiais argumentais:

141. Teismas, spręsdamas apie reikalavimų, susijusių su tariamu vonios spintelės sugadinimu, pagrįstumą, neatsižvelgė į tam tikras aplinkybes, taip pat netinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo pareigą bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šiuo klausimu formuojamos praktikos. Šalys aiškiai buvo sutarusios, kad perduodami daiktai bei jų būklė turi būti aiškiai įvardinti perdavimo - priėmimo akte, tačiau vonios spintelė nebuvo į jį įtraukta, nebuvo įvertinta jos būklė iki perdavimo, todėl už trūkumus neprivalo atsakyti. Be to pažymima, kad liudytoja teigė, jog paviršiaus pažeidimai atsirado nuo drėgmės, kas leidžia teigti, jog buvo naudojamos vandeniui neatsparūs vonios baldai. Be to, pakeitė medžio plokštę į kitokį paviršių – akmens masės plytelių.

152. Apeliantės nuomone teismas nepagrįstai iš atsakovės priteisė 400,00 Lt už patalpų išvalymą. Patalpos perdavimo-priėmimo metu buvo sutvarkytos ir išvalytos, o šiuo atveju išvalyti reikėjo ne iš naujo visą butą, o tik atskiras likusias nevalytas jo dalis. Išlaidos, patirtos išvalant butą chemiškai, negali būti pagrindu, skaičiuojant priteistinas sumas už buto išvalymą. Mano, kad apskaičiuojant nuostolius, patirtus dėl buto neišvalymo (valymo darbams – spyglių surinkimui, eglės išnešimui ir pan. – nereikia specialių žinių), pagrindu turėjo būti imamas vienos dienos minimalus darbo užmokestis.

163. Teismas, spręsdamas dėl miegamojo lubų remonto, netinkamai aiškino 2010-11-30 gyvenamųjų patalpų perdavimo-priėmimo akto turinį. Jei atsakovei priimant patalpas nuomai būtų kur nors kitur subraižytos lubos, jos būtų subraižytos ir grąžinant patalpas, tačiau patalpų grąžinimo akte, be miegamojo, niekur kitur nėra užfiksuotas lubų subraižymas. Ši aplinkybė taip pat leidžia daryti išvadą, kad atsakovei priimant patalpas nuomai miegamojo lubos jau buvo subraižytos, todėl ieškovė neturi teisės reikalauti atlyginti nuostolius už šiuos jau buvusius trūkumus. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad dėl subraižytų lubų ieškovė patyrė 164,93 Lt išlaidų. Turėtų išlaidų dydį turėjo įrodyti ieškovė. „Senukų“ prekybos centro 40,08 Lt kvito negalima priskirti prie išlaidų, patirtų perdažant lubas. Ieškovė neįrodė patirtų nuostolių dėl lubų subraižymo.

17Pažymėjo, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai pritaikė ir CK 1.137 straipsnio 3 dalies nuostatas, kurios draudžia piktnaudžiauti teise – atitinkamą ieškinį pareiškė, tik siekdama kerštauti atsakovei dėl jų tarpusavio konflikto.

18Atsakovės atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą (T.2, b.l. 58-62) nurodyta, kad teismas pagrįstai nevertino akto papildymo, nes apžiūrėjusi patalpas ieškovė matė groteles, nes akte konstatuota, jog neišvalyta niša prie konvektorių. Riebalų dėmes taip pat turėjo pastebėti, be to pažymima, kad patalpos buvo perduotos ir nebuvo reikalo jas apžiūrinėti iš naujo, o valymo suma nepagrįstai didelė. Teismas visai neturėjo vertinti UAB „Top clean“ išrašytų dokumentų, nes konstatavo, kad ieškovė nepagrįstai reiškia reikalavimus dėl buto cheminio valymo, o didžiąją dalį UAB „Top clean“ darbų sudarė būtent buto cheminis valymas, be to, akte nurodytos kainos neatitinka rinkos kainų. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovė, grąžindama patalpas, privalėjo jas chemiškai išvalyti, nes atsakovė perdavė tvarkingas patalpas. Atsakovės nuomone, teismas pagrįstai nepriteisė liudytojos K. G. kelionės išlaidų.

19IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20Teismo sprendimą apeliaciniais skundai skundžia tiek ieškovė, tiek atsakovė.

21Apeliaciniai skundai atmestini.

22Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 2 d.). Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.), todėl teismas pasisako dėl apeliacinių skundų faktinių bei teisinių pagrindų. Byla nagrinėjama apeliacinių skundų ribose.

23Įstatymas numato, kad nuomininkas privalo naudotis išsinuomotu daiktu pagal sutartį ir daikto paskirtį, išlaikyti jį tvarkingą, savo lėšomis daryti einamąjį remontą ir grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės (CK 6.489 str. 1 d., 6.493 str., 6.499 str.). Jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, tai jis privalo atlyginti nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius (CK 6.500 str.), nuomininko kaltė dėl daikto pabloginimo preziumuojama.

24Iš bylos medžiagos nustatyta, kad E. W. ir G. D. 2010 m. lapkričio 24 d. pasirašė gyvenamųjų patalpų (unikalus Nr. ( - )), esančių ( - ) nuomos sutartį, pagal kurią atsakovė nuo 2010 m. gruodžio 1 d. iki 2011 m. rugpjūčio 31 d. išsinuomojo gyvenamąsias patalpas (T.1, b.l. 12-16). Patalpos su jose esančiais daiktais atsakovei perduotos 2010 m. lapkričio 30 d. aktais su nuotraukomis (T.1, b.l. 18-33). Nuomos sutartis buvo pratęsta 2011 m. rugpjūčio 2 d. šalių susitarimu iki 2012 m. vasario 29 d. (T.1, b.l. 34). Pasibaigus nuomos sutarčiai 2012 m. vasario 29 d. šalys pasirašė Gyvenamųjų patalpų ir daiktų grąžinimo aktą, kuriame nurodyta grąžinamų patalpų ir daiktų būklė (T.1, b.l. 38-39; T.1, b.l. 108-109).

25Tarp šalių yra kilęs ginčas dėl perduodamų patalpų ir daiktų būklės, ir patirtų nuostolių atlyginimo.

26Dėl nuomojamų patalpų ir daiktų 2012 m. vasario 29 d. perdavimo – priėmimo akto. Ieškovė nesutinka su teismo argumentu, dėl patalpų ir daiktų grąžinimo akto papildymo vertinimo. Kaip jau minėta, pagal tarp šalių sudarytą sutartį nuomotą nekilnojamąjį turtą atsakovė sugrąžino ieškovei 2012-02-29, pasirašant gyvenamųjų patalpų ir daiktų grąžinimo aktą, kuriame nurodyta, jog neišvalytas šaldytuvas; subraižyta virtuvės spintelė; virtuvės spintelės neišvalytos; sugadintas virtuvės stalviršis; neišvalyta orkaitė; neišvalyta niša prie svetainės konvektorių; neišvalyta sofa; nešvarūs langai; neišvalyta skalbimo mašina ir džiovyklė; neišvalytas drabužinės viršus; neišvalyta pertvara tarp svetainės ir galerijos; neišvalytos svetainės lubos ir medinės sijos; sugadintas vonios staliuko stalviršis; neišvalyta dušo kabina; subraižytos miegamojo lubos; nešvari miegamojo lova ir erdvė už lovos; neišvalyti elektros jungikliai (1-17 pozicijos) (T.1, b.l. 38-39). Ieškovė 2013-03-02 vienašališkai, nedalyvaujant atsakovei, papildė aktą dėl turto ieškovei grąžinimo, nurodydama, kad neišvalytas balkonas; sulaužytas konvektorių uždangalas (ąžuolinės grotelės); sulaužyta šaldytuvo lentyna; vonios siena ties spintele ištepta riebalais; sulaužyta dušo galvutė; svetainėje trūksta dviejų fikusų; neišvalytos miegamojo grindys; dėmėtas fotelis; apipaišytos ir šuns nudraskytos sienos; sugadintas dulkių siurblys (18-28 pozicijos).

27Nagrinėjamoje byloje 2010 m. lapkričio 24 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi šalys – ieškovė ir atsakovė susitarė būtent dėl tokio patalpų ir juose esančių daiktų naudojimo kaip ir reglamentuota pačiame įstatyme, t.y. naudotis rūpestingai ir atidžiai, palaikyti jas tokios būklės, kokios jiems perduotos, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą. Šios sutarties 3.14 punktu atsakovė buvo įsipareigojusi pasibaigus sutarčiai perduoti tvarkingas ir tuščias patalpas ir daiktus pagal perdavimo-priėmimo aktą.

28Teisėjų kolegija pažymi, kad prievolė perduoti patalpas ir daiktus laikoma įvykdyta nuo daikto priėmimo – perdavimo akto (ar atitinkamo dokumento) pasirašymo, ir sutinka pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė tinkamai įgyvendino savo pareigas perduoti turtą ir todėl neprivalėjo dalyvauti papildomai apžiūrint butą 2012-03-02, juo labiau, kad pati ieškovė pasirinko datą ir laiką, kada bus vykdomas patalpų ir daiktų grąžinimas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2010-11-30 daiktų perdavimo akte, bei 2012-02-29 akte (iki 17 pozicijos) buvo išvardinti bent kiek vertingesni bute esantys daiktai, jų būklė ir pažymėti bent menkiausi trūkumai, todėl teismas sprendžia, jog ieškovė yra pakankamai atidi ir atsargi, savo interesus ir teises besistengianti geriausiu būdu apsaugoti ir atsargumo priemonių besiimanti šeimininkė. Įvertinęs, kad 2012-02-29 gyvenamųjų patalpų ir daiktų grąžinimo aktas buvo vienašališkai papildytas ieškovės, atsakovei nedalyvaujant, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog papildymas (2 punkto 18-27 pozicijos) negali būti laikomas patikimu ir objektyviu ieškinį (žalos padarymo faktą) pagrindžiančiu įrodymu ir ieškinį dalyje dėl akte papildomai nurodytų trūkumų atmetė.

29Dėl nuomininko atsakomybės už daikto pabloginimą. Apeliantė atsakovė apeliaciniu skundu prašo sumažinti priteistą sumą, nes, jos manymu, daiktų vertė bei jų vertės atstatymas yra per dideli, ieškovė nepateikė leistinų įrodymų dėl tokios vertės, kurią laikė įrodyta teismas, o ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad priteista žala yra per maža, nes teismas be pagrindo atmetė reikalavimą priteisti už buto sienoms, daiktams padarytą žalą, o taip pat be pagrindo sumažino žalos dydį. Teisėjų kolegija paminėtus apeliacinių skundų argumentus laiko nepagrįstais.

30Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą žalos sampratą turtinė žala padaroma, kai nukenčia asmens turtiniai (ekonominiai) interesai; žala, įvertinta pinigais, laikoma nuostoliais. Vienas iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų yra visiško nuostolių atlyginimo principas (CK 6.251 str. 1 d.). Jis reiškia, kad žalą būtina tiksliai nustatyti ir įvertinti, kad nukentėjusiam asmeniui būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado, t.y. jam turi būti visiškai atlyginti padaryti nuostoliai. Tokiais atvejais nukentėjusįjį būtina grąžinti į padėtį, kokia būtų buvusi, nepadarius jam žalos. Žalos dydžio įrodinėjimo pareiga tenka nukentėjusiajam asmeniui. Jeigu nukentėjusysis negali tiksliai įrodyti nuostolių dydžio, šalys nesutaria dėl jų dydžio, pateikia prieštaringus įrodymus, nuostolių dydį nustato teismas įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus (CK 6.249 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008). Žalą patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas. CK 6.500 straipsnyje nustatyta, kad jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės. Įstatyme įvardytas išsinuomoto daikto pabloginimas reiškia daikto vertės sumažėjimą arba daikto funkcionalumo dalies netekimą, dėl kurių tolesnis daikto naudojimas pagal paskirtį netenka savo turėtos iki pabloginimo ekonominės vertės. Jeigu daikto būklė pablogėja dėl jo natūralaus susidėvėjimo arba dėl jo normalaus naudojimo laikantis nuomos sutarties sąlygų, tai tokiais atvejais nuomininkas neprivalo atlyginti atsiradusių nuostolių nuomotojui, nebent sutartyje būtų nustatyta kitaip (CK 6.499 str. 1 d.). Nurodytais atvejais nuomotojas turi žinoti ir gali iš anksto numatyti išnuomojamo daikto pabloginimą, taigi jis negali pagrįstai tikėtis dėl daikto pabloginimo nuostolių atlyginimo, jeigu jam tokia teisė į nuostolių atlyginimą nesuteikta sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2007).

31Teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, jog yra pagrindas tenkinti ieškinį iš dalies ir priteisė ieškovei žalos atlyginimui 1112,05 Lt, tame tarpe 547,12 Lt už sugadinto vonios spintelės stalviršio remontą, 164,93 Lt už miegamojo lubų perdažymą ir 400,00 Lt už patalpų išvalymą. Iš bylos duomenų matyti, jog gyvenamųjų patalpų perdavimo metu vonios spintelė buvo, jokių pretenzijų dėl jos pašalinimo ar nepriėmimo, tiek priėmimo metu, tiek vėliau atsakovė nereiškė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovė faktiškai priimdama vonios spintelę, jokių pastabų apie jos sugadinimus nepareiškė, ir sprendė, jog šis baldas jo perdavimo atsakovei momentu trūkumų neturėjo. Kolegija sutinka su teismo padaryta išvada, kad vonios spintelės stalviršio trūkumai atsirado ne vien tik dėl natūralaus nusidėvėjimo, bet ir dėl to, kad atsakovė nepakankamai atidžiai bei rūpestingai naudojo ir prižiūrėjo minėtą daiktą. Atsakovė teigdama, kad teismas nepagrįstai už vonios spintelės stalviršio remontą priteisė 547,12 Lt, nes ieškovė pakeisdama spintelės paviršių į kitokios kokybės stalviršį - iš medžių dulkių plokštės į akmens masės plyteles – nepateikė jokių įrodymų (nei pirmosios instancijos teismui, nei su apeliaciniu skundu, nors tokią galimybę turėjo (CPK 314 str.), jog vonios spintelės stalviršio remonto darbai ir medžiagos (pakeitimas ne akmens masės plytelėmis, o medžio plokšte) sudarytų ženkliai mažesnę sumą, ir paneigtų ieškovės pateiktus įrodymus. Atsakovės argumentai, kad vonios baldai turėtų būti gaminami iš vandeniui atsparių medžiagų, o atsakovė nėra įpareigota nuolat nuo spintelės valyti vandenį, vertintini kaip deklaratyvūs ir reikšmės žalos dydžio nustatymui neturi.

32Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t.y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006). Pats aktas (2 p. 1-17 pozicijos) yra įrodymas, iš kurio galima spręsti apie perduodamų gyvenamųjų patalpų ir daiktų nusidėvėjimus ir būklę ir darbus reikalingus defektų (nešvarumų ir pan.) pašalinimui. Atsakovė nesutinka su valymo darbų kaina, nurodydama, jog tokie darbai nereikalauja aukštos kvalifikacijos, specialių žinių ir pan., tačiau toks nesutikimas nėra pagrindas netenkinti ieškinio šioje dalyje. Pažymėtina, kad atsakovė nurodydama, kad nesutinka su nustatytais trūkumais, savo nesutikimo motyvų nepagrindė, todėl atmesti visiškai ieškovės reikalavimo atlyginti už valymo darbus, teismas neturėjo pagrindo. Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškinį dėl patalpų valymo išlaidų priteisimo, pagrįstai sprendė, kad perduodamos patalpos nebuvo visiškai sutvarkytos – butas buvo grąžintas nepilnai išvalytas, iš balkono buvo neišnešta eglutė, konstatuoti kiti nešvarumai (neišvalytas šaldytuvas, orkaitė, skalbimo mašina, džiovyklė ir kt.), pagrįstai sprendė, kad atsakovė netinkamai įgyvendino Sutarties 3.14 punktu prisiimtą pareigą perduoti patalpas tvarkingas. Įvertinęs visus pateiktus įrodymus, teismas sumažino už valymo darbus prašomą priteisti sumą iki 400,00 Lt. Teisėjų kolegija pažymi, jog pati atsakovė apeliaciniame skunde iš dalies sutinka su tuo, jog už valymo darbus galėtų būti atlyginta ne daugiau kaip 40,00 Lt, tačiau nepateikė tokius savo teiginius patvirtinančių įrodymų, remdamasi daugiau asmeniniais samprotavimais ir prielaidomis.

33Teisėjų kolegija taip pat atmeta, kaip nepagrįstus ieškovės apeliacinio skundo argumentus, kad visi valymo darbai buvo būtini ir juos privalėjo atlikti atsakovė ir sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovė neįrodė, kad visi valymo darbai buvo būtini, nes sutartyje nebuvo sutarta, jog atsakovė privalo grąžinti patalpas išvalytas cheminiu būdu, nors atskiros specialios valymo sąlygos sutartyje buvo aptartos (sutarties 2.1 p. ir 3.14 p.), todėl padidinti priteistos sumos už valymo darbus nėra teisinio pagrindo.

34Atsakovė nesutinka, kad padarė žalą nuomotų patalpų miegamojo kambario luboms jas subraižydama. Ieškovė šį reikalavimą grindžia šalių pasirašytu aktu ir fotonuotrauka, bei kvitais, patvirtinančiais dažymui reikalingų medžiagų pirkimą ir atliktų sienų dažymo darbų kaina. Pagal 2010-11-24 sutarties 3.14 punktą atsakovė įsipareigojo grąžinti ieškovei patalpas ne blogesnėje būklėje nei ta, kokia buvo jos perduotos atsakovei, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą. Ieškovė nurodo, kad atsakovė subraižė miegamojo lubas, ką neigia atsakovė, tačiau ieškovės minimi pažeidimai yra užfiksuoti įstatymų nustatyta tvarka (aktu, nuotraukomis). Atsakovė neįrodė, kad subraižymai yra ne miegamojo lubose, kad jie buvo ir perduodant patalpas atsakovei ar atsirado dėl normalaus susidėvėjimo per nuomos terminą. Dėl nurodytų motyvų, įvertinusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog nagrinėjamu atveju, subraižytos miegamojo lubos, nelaikytinos įprastu nusidėvėjimu, atsiradusiu dėl daikto naudojimo pagal paskirtį. Dėl to, kad miegamojo patalpa buvo pabloginta labiau nei esant normaliam nusidėvėjimui, atsakovė privalo atlyginti padarytus nuostolius (sutarties 3.14 p.). Apeliacinių skundų argumentai dėl žalos dydžio (medžiagų ir darbų kainos perdažant lubas) nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų teisingumo Pagal CK 6.251 straipsnio 2 dalį teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Iš pateiktos buto schemos (T.1, b.l. 124) matyti, jog buvo perdažomos ne tik miegamojo lubos, bet ir buto sienos, kurios nebuvo įtrauktos į buto ir daiktų grąžinimo aktą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo taikytais priteistinos žalos apskaičiavimo kriterijais, nes jie atitinka CK 6.251 straipsnio 2 dalyje nustatytuosius, taip pat teismas pagrįstai mažindamas žalos dydį įvertino ir pačios ieškovės elgesį nuomos santykiuose su atsakove ir pagrįstai atmetė reikalavimą priteisti žalos atlyginimą už perdažytas sienas.

35Teismas taip pat pagrįstai nepriteisė 600,00 Lt už advokato paslaugas rengiant pretenziją dėl žalos atlyginimo, nes šios išlaidos nėra tiesiogiai susiję su šalių teisėmis ir pareigomis pagal 2010-11-24 sutartį.

36Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, kt.). Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas ieškiniui aplinkybes, sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais. Apeliacinių skundų motyvais naikinti ar keisti apylinkės teismo sprendimą nėra pagrindo (CPK 320 str., 326 str. 1 d. 1 p.).

37Dėl piktnaudžiavimo teise. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė ieškinį pareiškė tik siekdama atkeršyti atsakovei ir taip piktnaudžiauja teise. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str. 1 d.). Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį piktnaudžiavimu procesine teise pripažįstamas šalies nesąžiningumas ir ieškinio nepagrįstumas jį pateikiant teismui. Nagrinėjamu atveju matyti, kad ginčas kilęs dėl nuostolių atlyginimo (žalos padarytos nuomojamam daiktui) atlyginimo. Todėl apeliantės nesutikimas su ieškiniu ar pirmosios instancijos teismo sprendimu, bei ieškovės pateiktas apeliacinis skundas pats savaime nėra laikomas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Nagrinėjamu atveju ieškovė E. W. kreipėsi į teismą siekdama apginti savo interesus, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad tokiais veiksmais, t.y. naudodamasis bylos nagrinėjimo procese jai suteiktomis teisėmis, ieškovė piktnaudžiavo teise.

38Dėl liudytojos kelionės išlaidų. Apeliaciniame skunde ieškovė prašė iš atsakovės priteisti liudytojos K. G. kelionės išlaidas. Pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktą prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos sumos, išmokėtos liudytojams, specialistams, ekspertams ir ekspertų įstaigoms ir vertėjams. CPK 90 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sumas, išmokėtinas liudytojams, specialistams, ekspertams ir ekspertų organizacijoms, iš anksto apmoka ta šalis, kuri pareiškė atitinkamą prašymą, o jeigu tokius prašymus pareiškė abi šalys, tai reikalaujamas sumas įmoka proceso šalys lygiomis dalimis (CPK 90 str. 2 d.). Šalių neįmokėtos sumos, išmokėtinos kaip išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, priteisiamos į teismo specialią sąskaitą iš proceso šalies, kurios nenaudai priimtas sprendimas, arba iš proceso šalių proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dydžiui (CPK 91 str. 5 d., 93 str., 96 str.).

39Byloje nustatyta, kad kviesti liudytoją K. G. prašė ieškovė (T.1, b.l. 125). Ieškovė iš anksto į teismo sąskaitą neįmokėjo CPK 90 straipsnyje numatyto avanso. Teismas sprendžia, liudytojos K. G. paaiškinimus, jog sutarties pasirašymo metu išaiškino atsakovei apie jos pareigą grąžinti patalpas išvalytas cheminiu būdu vertino kritiškai ir konstatavo, jog minėti paaiškinimai nepaneigia atsakovės ir jos atstovo išreikštos priešingos pozicijos, t.y., kad šalys nebuvo susitarę, jog nuomininkė grąžins patalpas prieš tai jas išvaliusi cheminiu būdu. Šaliai, kurios iniciatyva iškviestas liudytojas davė parodymus, neturinčius reikšmės byla, turėtos išlaidos dėl jo iškvietimo iš kitos šalies nepriteisiamos (CPK 90 str. 4 d.). Esant minėtoms aplinkybėms, būtų neteisinga priteisti iš atsakovės liudytojos K. G. kelionės išlaidas. Remdamasi minėtais motyvais, taip pat atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, teisėjų kolegija, sprendžia, kad šios išlaidos taip pat nepriteistinos iš apeliantės, kadangi apeliacinės isnatncijos teismas dl apelianto negali priimti blogesnio sprendimo, nei yra skundžiamas (CPK 313 str.).

40Atmetus apeliacinius skundus šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliaciniame teisme nepriteistinos.

41Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kolegija,

Nutarė

42Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė E. W. kreipėsi į teismą prašydama iš... 5. Atsakovė ir jos atstovas su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad šalys... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Kauno apylinkės teismas 2013 m. vasario 18 d. sprendimu ieškinį patenkino... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai.... 9. Apeliaciniu skundu ieškovė E. W. atstovaujamas advokatės... 10. 1. Teismas pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų... 11. 2. Teismas nepagrįstai sumažino išlaidas valymui ir savo sprendimo... 12. 3. Apeliantė nesutinka su teismo išvada dėl liudytojos K.... 13. Apeliaciniu skundu atsakovė G. D. atstovaujama advokato... 14. 1. Teismas, spręsdamas apie reikalavimų, susijusių su tariamu vonios... 15. 2. Apeliantės nuomone teismas nepagrįstai iš atsakovės priteisė 400,00 Lt... 16. 3. Teismas, spręsdamas dėl miegamojo lubų remonto, netinkamai aiškino... 17. Pažymėjo, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai... 18. Atsakovės atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą (T.2, b.l. 58-62)... 19. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 20. Teismo sprendimą apeliaciniais skundai skundžia tiek ieškovė, tiek... 21. Apeliaciniai skundai atmestini.... 22. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas... 23. Įstatymas numato, kad nuomininkas privalo naudotis išsinuomotu daiktu pagal... 24. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad E. W. ir 25. Tarp šalių yra kilęs ginčas dėl perduodamų patalpų ir daiktų būklės,... 26. Dėl nuomojamų patalpų ir daiktų 2012 m. vasario 29 d. perdavimo –... 27. Nagrinėjamoje byloje 2010 m. lapkričio 24 d. gyvenamųjų patalpų nuomos... 28. Teisėjų kolegija pažymi, kad prievolė perduoti patalpas ir daiktus laikoma... 29. Dėl nuomininko atsakomybės už daikto pabloginimą. Apeliantė... 30. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalyje... 31. Teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, jog yra pagrindas... 32. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo... 33. Teisėjų kolegija taip pat atmeta, kaip nepagrįstus ieškovės apeliacinio... 34. Atsakovė nesutinka, kad padarė žalą nuomotų patalpų miegamojo kambario... 35. Teismas taip pat pagrįstai nepriteisė 600,00 Lt už advokato paslaugas... 36. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti... 37. Dėl piktnaudžiavimo teise. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, jog... 38. Dėl liudytojos kelionės išlaidų. Apeliaciniame skunde ieškovė... 39. Byloje nustatyta, kad kviesti liudytoją K. G. prašė... 40. Atmetus apeliacinius skundus šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos... 41. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,... 42. Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 18 d. sprendimą...