Byla 3K-3-460/2008

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Dangutės Ambrasienės (pranešėja) ir Sigito Gurevičiaus, sekretoriaujant Aringui Kartanui, dalyvaujant ieškovo sodininkų bendrijos „Šermukšnėlė“ atstovei Valerijai Žlibinienei, advokatui Deividui Poškai, atsakovui J. Z., jo atstovui advokatui Pauliui Vinkleriui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. Z. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 27 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo sodininkų bendrijos „Šermukšnėlė“ ieškinį atsakovui J. Z. dėl nuostolių atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje kilo sodininkų bendrijos ir sodininko, ne bendrijos nario, ginčas dėl nuostolių atlyginimo sodininkų bendrijai, sumokėjusiai elektros energijos tiekėjui už sodininko neteisėtai vartotą elektros energiją. Ieškovui – sodininkų bendrijai „Šermukšnėlė“ nuo 1992 m. iki 2006 m. gruodžio mėn. priklausė nuosavybės teise lokalieji elektros tinklai (vietinis elektros ūkis) (šiuos tinklus 2006 m. gruodžio mėn. teisės aktų nustatyta tvarka išpirko AB „Rytų skirstomieji tinklai“). AB „Rytų skirstomieji tinklai“ išrašydavo kiekvieną mėnesį sodininkų bendrijai sąskaitas–faktūras už suvartotą elektros energiją, kurias ši apmokėdavo iš sodininkų surinktų lėšų. Atsakovas yra žemės sklypo ir sodo namo, esančių sodininkų bendrijoje „Šermukšnėlė“, savininkas, tačiau nėra šios bendrijos narys, nes 2000 m. buvo pašalintas iš jų už skolas. 2003 m. gegužės 6 d. atsakovui buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas; jo skola ieškovui elektros energijos nutraukimo dieną buvo 243,64 Lt.

5Ieškovas nurodė, kad su atsakovu nebuvo sudarytos rašytinės sutarties, tačiau akivaizdu, kad šalis siejo faktiniai elektros energijos tiekimo–vartojimo santykiai; atsakovas nemokėjo už suvartotą elektros energiją, už skolas jam buvo išjungta elektra, tačiau jis tris kartus savavališkai prisijungė prie elektros energijos tiekimo tinklų; 2006 m. rugsėjo 25 d. surašytas neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktas; 2006 m. spalio 28 d. speciali komisija nustatė, kad dėl atsakovo neapskaitinio elektros energijos vartojimo ieškovui padaryta 8146,80 Lt nuostolių; per nustatytą terminą atsakovas žalos neatlygino. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 8146,80 Lt skolos už elektros energiją ir 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

6Atsakovas nesutiko su ieškiniu ir nurodė, kad iš jo reikalaujama sumokėti už tiek elektros energijos, kiek jis nesuvartojo; mokesčius moka laiku ir tinkamai; apie elektros energijos išjungimą jam nebuvo pranešama; teismui pateikti aktai apie neapskaitinį elektros energijos vartojimą yra suklastoti, nes jokia komisija nebuvo susirinkusi.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

8Vilniaus miesto 1–asis apylinkės teismas 2007 m. kovo 14 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad 2003 m. gegužės 6 d. atsakovo sodo namui buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas; iš 2006 m. rugsėjo 25 d. akto ir neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros akto matyti, kad atsakovas savavališkai prisijungė prie elektros energijos tiekimo tinklo; 2006 m. spalio 28 d. susirinkusi sodininkų bendrijos „Šermukšnėlė“ komisija nustatė, kad atsakovo veiksmais dėl neapskaitinio elektros energijos naudojimo bendrijai padaryta 8146,80 Lt nuostolių. Ieškovas paaiškino, kad nuostolių dydis apskaičiuotas remiantis 2005 m. spalio 7 d. ūkio ministro įsakymu Nr. 4-350 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 97.4 punktu, pagal kurį, kai nustatoma, kad fizinis asmuo savavališkai prijungė elektros įrenginius prie operatoriaus elektros tinklo, operatorius turi teisę apskaičiuoti suvartotos elektros energijos kiekį, elektros energijos vertę nustatydamas šiame punkte nustatyta tvarka. Taisyklių 6 punkte nurodyta, kad operatorius – tai perdavimo sistemos ir (ar) skirstomųjų tinklų operatorius; perdavimo sistemos operatorius – tai juridinis asmuo, nuosavybės ar kita teise valdantis perdavimo tinklus, atliekantis nacionalinę balansavimo ir sisteminių paslaugų teikimo funkcijas; skirstomųjų tinklų operatorius – juridinis asmuo, nuosavybės ar kita teise valdantis, eksploatuojantis, prižiūrintis ir plėtojantis skirstomuosius tinklus, esančius jo veiklos licencijoje nurodytoje teritorijoje, pagal skirstomųjų tinklų naudotojų poreikius. Teismas konstatavo, kad ieškovas negali būti laikomas operatoriumi nurodytų Taisyklių prasme, todėl neturi teisės pagal šias Taisykles skaičiuoti prašomų priteisti nuostolių; be to, pagal Taisyklių 6 punktą sodininkų bendrijos priskiriamos buitiniams vartotojams, todėl ieškovas, būdamas buitinis vartotojas, šioje byloje neturi reikalavimo teisės.

9Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. kovo 27 d. sprendimu ieškovo apeliacinį skundą patenkino iš dalies: Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2004 m. kovo 14 d. sprendimą panaikino, priėmė naują sprendimą ir dalį ieškinio patenkino – priteisė ieškovui iš atsakovo 6763,73 Lt nuostoliams atlyginti ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2006 m. gruodžio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kolegija pažymėjo, kad iš byloje pateiktų aktų matyti, jog sodininkų bendrijos valdybos nariai ir kiti nariai yra patvirtinę, kad atsakovas savavališkai prisijungė elektros energiją, t. y. vartojo ją be apskaitos, todėl ieškovas pagrįstai reikalauja iš atsakovo žalos, atsiradusios dėl neapskaitinio energijos vartojimo, atlyginimo. Kolegija nustatė, kad ieškovas praleido sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą ieškiniui dėl žalos, atsiradusios atsakovui neteisėtai naudojus elektros energiją 2002 m. ir 2003 m., nes ieškinį padavė 2006 m. lapkričio 28 d. (CK 1.125 straipsnio 8 dalis), todėl ieškovo reikalavimas tenkintinas priteisinat jam nuostolių atlyginimą už laikotarpį nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2006 m. gruodžio 13 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. lapkričio 30 d. nutartyje, priimtoje šioje byloje, perduodamas bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, nurodė, jog pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį teismas turi imtis procesinių priemonių, jog nuostolių dydis, kurį sudaro ieškovo sumokėta suma už atsakovo suvartotą elektros energijos kiekį, būtų apskaičiuotas kiek galima tiksliau, taikant įprastinius suvartotos elektros energijos apskaičiavimo būdus; nuostolių dydžiui nustatyti svarbūs yra duomenys apie bendrijos sumokėtas sumas už sodininkų suvartotą elektros energiją, įsiskolinusius asmenis, kiekvieno sodininko skolos dydį, apskaičiuotą pagal apskaitos prietaisus, ir sodininkų apskaitos prietaisų duomenimis nepagrįstą suvartotą elektros energijos kiekį. Kolegija nurodė, kad iš ieškovo pateiktos įmokų suvestinės Nr. 4 matyti, jog ieškovo neapskaičiuota, kiek nesumokėjo atsakovas per atskirus laikotarpius nuo 2002 m. iki 2006 m., tik nurodyta: kiek sumokėjo bendrija kiekvienais metais AB „Rytų skirstomieji tinklai“; kiek surinkta iš sodininkų už jų suvartotą elektros energiją į bendrijos kasą; kiek sumokėta už vandens siurblinės suvartotą energiją; nurodyta, kad už 2006 m. suvartotą energiją neatsiskaitė vienas bendrijos narys. Kolegija iš ieškovo pateiktų duomenų Nustatė kiek bendrija sumokėjo AB „Rytų skirstomieji tinklai“ 2004–2006 m. laikotarpiu; kiek nurodytu laikotarpiu surinkta bendrijos narių ir sodininkų mokesčių už elektros energiją į bendrijos kasą; kiek šiuo laikotarpiu sumokėta už vandens siurblinės suvartotą elektros energiją; vienas iš bendrijos narių yra skolingas ieškovui už elektros energiją 32 Lt, todėl šia suma mažintina apskaičiuota kaip atsakovo skola suma. Kolegija atmetė atsakovo argumentus, kad pažymose nurodytos sumos neatitinka faktinės padėties, ir nurodė, kad atsakovas, ginčydamas vandens siurblinės suvartotos elektros energijos kiekį, nepateikė konkrečių įrodymų, paneigiančių buhalterės parengtas pažymas. Kolegija pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismas pasiūlė atsakovui pateikti įrodymus, paneigiančius ieškovo rašytiniuose įrodymuose nurodytus skaičius, atidėjo teismo posėdį, tačiau atsakovas tokių duomenų nepateikė, todėl teismas vadovaujasi ieškovo pateiktais įrodymais apie elektros energijos kiekį, kurį galėjo sunaudoti atsakovas nuo 2004 m. iki 2006 m. Kolegija konstatavo, kad, pritaikius ieškinio senatį dėl žalos 2002 m. ir 2003 m., ieškovas yra sumokėjęs už atsakovą 6763,73 Lt, taigi tokio dydžio žalos atlyginimas ir priteistinas ieškovui.

10III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

11Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

121. Teismas iš esmės pažeidė CPK 177 straipsnio 4 dalyje ir 179 straipsnio 2 dalyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles. Teismas priteisė iš kasatoriaus žalos atlyginimą, apskaičiuotą tik pagal ieškovo pateiktus išvestinius įrodymus (sodininkų bendrijos „Šermukšnėlė“ įmokų už vandens siurblinės suvartotą elektros energiją suvestines, pažymų apie vandens siurblinės suvartotą elektros energiją išrašus, elektros energijos patikrinimo aktus), surašytus su aritmetinėmis, loginėmis klaidomis ir nepagrįstus pirminiais dokumentais. Taisyklių 86 punkte nustatyta, kad vartotojui patiekta elektros energija, suteiktos elektros energijos persiuntimo paslaugos ir (ar) reaktyvioji energija apskaitomi pagal įrengtų elektros apskaitos prietaisų rodmenis ir (ar) kitais Taisyklėse ar sutartyje nurodytais būdais. Kasatoriaus skola už suvartotą elektros energiją galėjo būti apskaičiuota tik pagal elektros energijos skaitiklių rodmenis, juolab kad byloje nepaneigta, jog užplombuotas kasatoriaus elektros skaitiklis rodė tikslius duomenis iki 2006 m. spalio 28 d., kai buvo nuplėšta plomba. Pagal nurodytą skaitiklį kasatoriaus suvartota 1606 kW; banko duomenimis, kasatoriaus sumokėta iki 1583 kW; tai užfiksuota ir AB „Rytų skirstomieji tinklai“ duomenyse nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d. Dėl to iki 2006 m. spalio 28 d. apskritai nebuvo ir negalėjo būti jokio neapskaitinio elektros vartojimo. Teismas nepagrįstai rėmėsi ieškovo suvestine Nr. 4, pateikta be pirminių dokumentų – revizijos aktų, visuotinių susirinkimų protokolų). Be to, ši suvestinė nepagrįsta atrodė ir skundžiamą sprendimą priėmusiam teismui, kuris nurodė, kad ieškovo neapskaičiuota, kokio dydžio skolos nesumokėjęs atsakovas už kiekvieną laikotarpį nuo 2002 m. iki 2006 m.; kiek sumokėjo bendrija kiekvienais metais elektros tinklams; kiek surinkta iš sodininkų į bendrijos kasą; kiek sumokėta už vandens siurblinės suvartotą elektros energiją. Suvestinėje nenurodytos 2–ojo ir 3–iojo sektoriaus siurblinės, kurios realiai vartojo elektros energiją. Akivaizdu, kad teismas, remdamasis nepatikimais skolos už suvartotą elektros energiją nustatymo būdais, kai skolą nuo 2002 m. iki 2006 m. pabaigos buvo galima nustatyti pagal užplombuoto elektros skaitiklio rodmenimis, pažeidė įrodymų leistinumo taisykles (CPK 177 straipsnio 4 dalis). Be to, teismas galėjo remtis sodininkų bendrijos 1–ojo sektoriaus skaitiklio rodmenimis, palygindamas juos su šio sektoriaus, kuriam priklauso kasatorius, sodininkų įmokų už elektros energiją duomenimis, ir būtent šis metodas būtų leidęs tiksliai nustatyti, yra kasatorius skolingas ieškovui ar ne.

132. Vertindamas nurodytus įrodymus, teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pagal kurią fizinio ir juridinio asmenų santykiuose fizinis asmuo paprastai yra socialine ir ekonomine prasme silpnesnioji šalis; dėl to tokio pobūdžio bylose teismas turi atsižvelgti į tai, kad už įvairių dokumentų, kurie gali būti panaudoti kaip rašytiniai įrodymai, tvarkymą yra atsakingas būtent juridinis asmuo, kuris, tvarkydamas dokumentus savo nuožiūra, gali nurodyti duomenis, kurie išimtinai naudingi jam, atitinkamai – nenaudingi fiziniam asmeniui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. gegužės 31 d. nutartį civilinėje byloje L. R. v. A.V. IĮ, bylos Nr. 3K-3-217/1999; 2001 m. sausio 22 d. nutartį civilinėje byloje A. A. v. UAB „Pas Juozapą“, bylos Nr. 3K-3-48/2001, kt.).

143. Teismas pažeidė CK 6.249 straipsnio 1 dalį, įpareigojančią teismą nustatyti nuostolių dydį, kai šalis negali tiksliai jų įrodyti. Kasacinis teismas, grąžindamas šią bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka, nurodė, kad teismas turi būti aktyvus ir, bendradarbiaudamas su byloje dalyvaujančiais asmenimis, imtis procesinių priemonių, kad nuostolių dydis būtų apskaičiuotas kaip galima tiksliau, taikant įprastinius suvartotos elektros energijos apskaičiavimo būdus. Apeliacinės instancijos teismas nustatė kasatoriui terminą įrodymams, paneigiantiems ieškovo buhalterės parengtas pažymas, pateikti, tačiau neatsižvelgė į tai, kad kasatorius tokių duomenų iš tiesų negali gauti. Dėl to kasatorius prašė teismo išreikalauti konkrečius įrodymus ir juos ištirti, apklausti liudytojus, tačiau teismas šiuos prašymus nepagrįstai atmetė. Akivaizdu, kad teismas nevykdė kasacinio teismo nurodymo būti aktyviam ir nesiėmė priemonių kiek galima tiksliai skolos sumai nustatyti: neįvertino, kad visuose aktuose dėl tariamai neapskaitinio elektros energijos vartojimo (išskyrus 2003 m. gegužės 6 d. aktą) neužfiksuoti skaitiklių rodmenys; neatsižvelgė į tai, kad ieškovas pateikė akivaizdžiai netinkamą įrodymą – tik vienos vandens siurblinės suklastotas suvestines ir pažymų išrašus su šiurkščiomis loginėmis, aritmetinėmis klaidomis; ignoravo pagrįstus kasatoriaus teiginius, kad ieškovas nė vienam sodininkui neišdavė atsiskaitymo kvitų ir vedė „juodąją“ buhalteriją; nevertino kasatoriaus paaiškinimų, kad jis nuo 2003 m. rugpjūčio 25 d. naudojosi kaimyno elektra – buvo nuvedęs laidą į vieną jo namo rozetę ir atsiskaitė, sumokėdamas 100 Lt; negalėdamas naudotis elektra, laikė šaldytuvą giminaičio sodo namelyje; netyrė, kokiais laikotarpiais kasatorius buvo tariamai savavališkai prisijungęs prie elektros tinklų ir kiek sunaudojo elektros; priteisė iš kasatoriaus skolą už 2004–2006 m., nors jam elektra buvo išjungta ir jis iš esmės jos nenaudojo (naudojo tik po tinklų perdavimo AB „Rytų skirstomieji tinklai“, t. y. nuo 2006 m. liepos 15 d.); neatsižvelgė į tai, kad ieškovo aktai dėl elektros energijos patikrinimo kasatoriaus sodo name yra galbūt suklastoti, nes juos pasirašę kaip bendrijos elektrikai asmenys aktų surašymo laikotarpiu oficialiai nedirbo bendrijoje; nesiaiškino aplinkybių dėl ieškovo bendrijoje esančių vandens siurblinių skaičiaus – jų yra trys ir jos visos dideliais kiekiais naudoja elektros energiją.

154. Teismas, įpareigodamas kasatorių pateikti įrodymus, paneigiančius ieškovo buhalterės parengtose pažymose nurodytus duomenis, netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą (CPK 178 straipsnis). Kasatorius nedisponuoja duomenimis apie suvartotą elektros energiją, todėl ja įrodinėjimo pareiga perkelta nepagrįstai. Teismas, siekdamas tinkamai įvykdyti CK 6.249 straipsnyje nustatytą jam pareigą, turėjo patraukti byloje dalyvaujančiu asmeniu AB „Rytų skirstomieji tinklai“ arba, pasinaudodamas CPK 179 straipsnio 2 dalyje ir 227 straipsnio 3 dalyje nurodyta teise, išreikalauti šiuos įrodymus iš jais disponuojančio elektros energijos tiekėjo.

165. Teismas pažeidė protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis). Iš ieškovo pateiktų elektros energijos vartojimo vietos apžiūros ir patikrinimų aktų matyti, kad kasatoriui elektros energijos tiekimas buvo išjungtas 2003 m. gegužės 6 d., 2006 m. gegužės 23 d., 2006 m. gegužės 27 d., tačiau, nepaisant to, ieškovo teigimu, kasatorius 2002–2006 m. suvartojo elektros energijos už 7132,91 Lt; trijų fazių variklius turinčios trys vandens siurblinės pagal ieškovo suvestines suvartojo 2004 m., 2005 m., 2006 m. atitinkamai elektros energijos už 362,97 Lt, 545,78 Lt, 1028,45 Lt, o paprastas nereguliariai sode būnantis sodininkas – už 2131 Lt kiekvieną vasarą; be to, akivaizdu, kad neprotinga manyti, jog kasatorius suvartojo tiek elektros energijos, kai ši būdavo vis išjungiama, o kasatorius nuolat kontroliuojamas dėl neapskaitinio energijos vartojimo.

17Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti ir apskųstą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad:

181. Neapskaitinio elektros naudojimo faktą patvirtina tiek ieškovo iniciatyva pateikti įrodymai (keturi sodininkų bendrijos „Šermukšnėlė“ aktai, kuriuose konstatuota, kad atsakovas nuo 2001 m. liepos 20 d. iki 2006 m. rugsėjo 25 d. kelis kartus savavališkai prisijungė išjungtą elektrą ir piktybiškai vengė mokėti už ją), tiek atsakovo procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu išdėstyti teiginiai (atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodyta, kad: elektrą prijungė pas kaimyną atvykęs elektrikas; elektrą prisijungė liepos 15 d., šeštadienį, likus dviem savaitėms iki gimimo dienos; telefonu paprašė elektros tinklų, kad leistų prisijungti elektrą ir jam buvo leista). Kasatorius, siekdamas išvengti ieškovui padarytos žalos atlyginimo, elgiasi nesąžiningai ir procesiškai nenuosekliai, pažeisdamas principą, kad to paties fakto negalima kartu ir teigti, ir neigti (lot. allegans contraria non est audiendus).

192. Kasatoriaus suvartotos be apskaitos energijos kiekio objektyviai neįmanoma nustatyti pagal skaitiklių rodmenis, nes energija suvartota ne per apskaitos prietaisą, t. y. prisijungus tiesiogiai prie elektros stulpo. Be to, tokie kasatoriaus argumentai paneigti kasacinio teismo, kuris 2007 m. lapkričio 30 d. nutartyje nurodė, kad ieškovo nuostoliai yra jo sumokėta pinigų suma už atsakovo suvartotą elektros energijos kiekį, taip pat išaiškino, kokie duomenys yra svarbūs nustatant nuostolių dydį. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į visus kasacinio teismo nurodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

203. Kasatoriaus teiginius, kad jo suvartotos energijos kiekis negali būti apskaičiuotas kitais būdais, o tik remiantis skaitiklių duomenimis, paneigia Taisyklių 93 ir 97.4 punktai, pagal kuriuos, kai yra nustatytas neapskaitinės elektros energijos vartojimo faktas, perdavimo sistemos ir (ar) skirstomųjų tinklų operatorius turi teisę nustatyti sunaudotos elektros energijos kiekį kitais būdais.

214. Kasatorius nepateikė nė vieno įrodymo, pagrindžiančio jo teiginius, kad ieškovo pateiktos įmokų už vandens siurblinės suvartotą elektros energiją suvestinės yra suklastotos (CPK 184 straipsnio 1 dalis), o pažymų išrašai – su šiurkščiomis loginėmis, aritmetinėmis klaidomis. Kasatorius bylos nagrinėjimo metu naudojosi advokato teisine pagalba, todėl turėjo visas galimybes gauti ir pateikti įrodymus, paneigiančius ieškovo rašytiniuose įrodymuose nurodytus duomenis. Ieškovo ūkinę–finansinę veiklą kontroliuoja revizijos komisija, kuri ginčijamu laikotarpiu nenustatė nė vieno pažeidimo. Kasatoriaus argumentai dėl suvestinės Nr. 4 yra nepagrįsti. Kasacinio teismo nutartis, priimta šioje byloje, akivaizdžiai patvirtina, kad nurodytoje suvestinėje yra svarbių duomenų apie kasatoriaus suvartotą elektros energijos kiekį, todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai rėmėsi šiuo rašytiniu įrodymu. Kasatoriaus nesąžiningumą rodo ir jo siekis suklaidinti kasacinį teismą dėl sodininkų bendrijoje esančių vandens siurblinių skaičiaus – bendrijoje yra tik vienas vandens gręžinys ir viena vandens siurblinė, kuri šiltuoju metų laiku įjungiama tam, kad visų trijų sodininkų bendrijos sektorių sodininkai galėtų laistyti savo sodus ir daržus. Kasatoriaus argumentai, kad nuo 2003 m. rugpjūčio 25 d. jis naudojosi savo kaimyno elektra, yra naujos bylos faktinės aplinkybės, kurios nebuvo nurodytos ir tiriamos žemesniųjų instancijų teismuose; be to, šie teiginiai prieštarauja kitiems kasatoriaus anksčiau byloje nurodytiems faktams ir duotiems paaiškinimams. Kasatorius, ignoruodamas įstatymus ir piktnaudžiaudamas savo teisėmis bei pareigomis (nemokėdamas mokesčių, savavališkai prisijungdamas elektros energiją, vartodamas ją be apskaitos, šmeiždamas kitus sodininkus, nepagrįsdamas savo teiginių jokiais leistinais įrodymais), elgiasi neprotingai, todėl privalo atsakyti už tokių savo veiksmų neigiamus padarinius.

22Teisėjų kolegija

konstatuoja:

23IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

24CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Tai reiškia, kad kasacinis teismas, tikrindamas apskųsto teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą, nenustatinėja iš naujo (trečią kartą) bylos faktų, o remiasi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Nagrinėjant bylą kasacine tvarka, fakto klausimai analizuojami tiek, kiek reikia nustatyti, ar bylą nagrinėję teismai teisingai taikė materialiosios teisės normas, t. y. ar teisingai kvalifikavo ginčo santykį pagal byloje nustatytas aplinkybes, taip pat ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą civiliniame procese reglamentuojančių proceso teisės normų.

25Šios kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas – teisės klausimai, susiję su nuostolių, atsiradusių sodininkų bendrijai, sumokėjusiai elektros energijos tiekėjui už sodininko, ne bendrijos nario, neteisėtai vartotą elektros energiją, atlyginimu, atsižvelgiant į šioje konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes.

26Dėl sodininko, kuris nėra sodininkų bendrijos narys, teisių ir pareigų

27

28Nagrinėjamoje byloje kilo sodininkų bendrijos ir sodininko, kuris nėra sodininkų bendrijos narys, nes iš jų buvo pašalintas 2000 m. dėl to, kad nemokėjo nario ir kitų įmokų, ginčas dėl neteisėto elektros energijos vartojimo atsiradusių nuostolių atlyginimo. Ginčo laikotarpiu, už kurį ieškovas reikalauja iš atsakovo (kasatoriaus) žalos atlyginimo, atsiskaitymas su elektros energijos tiekėju už sodininkų suvartotą elektros energiją vyko per sodininkų bendriją, t. y. kiekvienas sodininkas už jo suvartotą elektros energijos kiekį sumokėdavo bendrijai, o ši atsiskaitydavo su elektros energijos tiekėju. Be to, sodininkų bendrija atsiskaitydavo ne tik už kiekvieno sodininko individuliai suvartotą elektros energiją, bet ir sumokėdavo už sodininkų bendrosioms reikmėms (pavyzdžiui, vandens siurblinės, tiekiančios vandenį visiems sodininkams) suvartojamą elektros energiją; šios įmokos buvo mokamos iš surinktų sodininkų bendrijos nario mokesčių lėšų.

29Teisėjų kolegija pažymi, kad ir tie sodininkai, kurie nėra sodininkų bendrijos nariai, turi mokėti sodininkų bendrijai tam tikras įmokas. Tokia sodininko, ne bendrijos nario, pareiga gali atsirasti dviem pagrindais. Pirma, kiekvienas sodininkas, nepaisant to, yra jis sodininkų bendrijos narys ar ne, yra tų bendrojo naudojimo objektų, kuriems pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti buvo panaudotos ir jo lėšos ar darbas, bendraturtis (Sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalis). Taigi sodininkas, kuris yra tam tikrų bendrojo naudojimo objektų bendraturtis, privalo mokėti įmokas, reikalingas šių objektų eksploatavimo išlaidoms padengti. Nurodytą pareigą sodininkas, ne bendrijos narys, turi nepaisant to, yra jis sudaręs rašytinę sutartį su sodininkų bendrija ar ne (Sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 5 dalis), nes bendraturčio pareiga padengti bendro turto eksploatavimo išlaidas atsiranda daiktinės teisės pagrindu (CK 4.76 straipsnis). Antra, jeigu sodininkas, ne bendrijos narys, naudojasi tam tikrais objektais, kurie pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti tik sodininkų bendrijos narių lėšomis ar jėgomis, tai jis privalo mokėti atitinkamas įmokas už šių objektų naudojimą, t. y. turi pareigą mokėti už naudojimąsi svetimu turtu (Sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 5 dalis).

30Byloje nustatyta, kad atsakovas (kasatorius) dėl konfliktų su bendrijos valdymo organais nuo 2001 m. nemokėjo sodininkų bendrijai įmokų už elektros energiją, taip pat kitų įmokų. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas (kasatorius), manydamas, jog sodininkų bendrija neteisingai skaičiuoja įmokas ir taip pažeidžia jo teises, turi teisę kreiptis dėl nurodytų įmokų teisingumo patikrinimo į atitinkamas teisėsaugos institucijas, o ne imtis pats spręsti, kaip apginti savo teises. Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo ir civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina tik teismas (Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalis; CK 1.138 straipsnis). Konstitucijos 28 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Įstatymo draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar darytų žalos kitiems asmenims (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 1.137 straipsnio 2, 3 dalys). Panaudoti savigyną ginant savo civilines teises leidžiama tik CK nustatytais atvejais (CK 1.139 straipsnis).

31Dėl elektros energijos vartojimo teisėtumo

32Kasatoriaus argumentai, kad jis teisėtai vartojo elektros energiją ir nebuvo jokio neapskaitinio elektros energijos vartojimo, pripažintini teisiškai nepagrįstais. Kasatorius, teigdamas, kad jo elektros skaitiklis rodė tikslius duomenis, kelia fakto klausimą, kuris negali būti kasacinio nagrinėjimo dalykas, nes, minėta, kasacinis teismas nenustatinėja iš naujo bylos faktų, o remiasi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

33Pagal 2005 m. spalio 7 d. ūkio ministro įsakymu Nr. 4-350 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, kurios privalomos visiems elektros energijos vartotojams, 1 punktą toks atvejis, kai asmuo savavališkai prijungia elektros energijos įrenginius ar imtuvus prie operatoriaus elektros tinklo ir vartoja elektros energiją, yra neteisėtas elektros energijos vartojimas.

34Teisėjų kolegija pažymi, kad šalių ginčas jau buvo nagrinėtas kasaciniame teisme, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. lapkričio 30 d. nutartimi (kasacinės bylos Nr. 3K-3-541/2007) grąžino šią bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka tam, kad būtų nustatyti ir ištirti bylos duomenys, reikalingi ieškovo patirtų nuostolių dydžiui apskaičiuoti. Šioje nutartyje kasacinis teismas, be kita ko, nurodė ir tai, kad byloje esantys ieškovo sudarytų komisijų aktai yra įrodymai, patvirtinantys neteisėto elektros energijos vartojimo faktą ir suponuojantys atsakovo (kasatoriaus) pareigą mokėti už suvartotą prekę. Pažymėtina ir tai, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijų teismai vienodai nustatė bylos aplinkybes, t. y. kad atsakovui (kasatoriui) 2003 m. gegužės 6 d. buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas ir kad jis savavališkai prisijungdavo prie elektros energijos tiekimo tinklo. 2005 m. birželio 24 d., 2006 m. gegužės 23 d., 2006 m. gegužės 27 d., 2006 m. liepos 5 d., 2006 m. rugsėjo 25 d. sodininkų bendrijos „Šermukšnėlė“ aktais ir 2006 m. rugsėjo 25 d. neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktu konstatuota, kad kasatorius savavališkai prisijungdavo elektros energiją dviejose vietose: tiesiogiai nuo elektros stulpo ir per apskaitos skydą, nuplėšus plombą (T. 1, b. l. 24–30). Atsiliepime į kasacinį skundą teisingai pažymėta, kad savavališko prisijungimo prie elektros energijos tiekimo tinklų faktus pripažino ir atsakovas (kasatorius) (T. 1, b. l. 40, 49). Kasacinio teismo posėdyje atsakovas (kasatorius) taip pat nurodė, kad prisijungė elektros tiekimą, prieš tai paskambinęs dėl leidimo į elektros tinklus. Taigi byloje nustatyta, kad kasatorius savavališkai prisijungdavo ir vartodavo elektros energiją, todėl kasaciniame skunde nepagrįstai iš naujo keliamas šis klausimas (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

35Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatorius, nemokėdamas sodininkų bendrijai už suvartotą elektros energiją, be to, savavališkai prisijungdamas prie elektros energijos tinklų, elgėsi neteisėtai. Dėl to kasatoriui tenka neigiamos neteisėto jo elgesio pasekmės, t. y. jam kyla civilinė deliktinė atsakomybė ir jis turi atlyginti sodininkų bendrijai nuostolius, atsiradusius dėl neteisėto elektros energijos vartojimo (CK 6.263 straipsnio 1, 2 dalys).

36

37Dėl nuostolių, atsiradusių neteisėtai vartojant elektros energiją, dydžio nustatymo

38

39Kasacinio skundo argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas nuostolių dydį, pažeidė CK 6.249 straipsnio 1 dalį, pripažintini teisiškai nepagrįstais.

40Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, jeigu šalis negali tiksliai įrodyti nuostolių dydžio, tai jų dydį nustato teismas. Ši įstatymo nuostata reiškia, kad kai šalys nesutaria dėl nuostolių dydžio, konkretų jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus. Ši nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis). Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai). Teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik įstatymų nustatytais atvejais (CPK 179 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamas šalių ginčas nepriklauso tokiai bylų grupei, kuriose teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva (pvz., CPK 376, 414, 443 straipsniai). Šiuo atveju teismas nuostolių dydį turėjo nustatyti vertindamas šalių pateiktus įrodymus, kuriais jos grindžia savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes.

41Dėl kasatoriaus argumentų, kad apeliacinės instancijos teismas galėjo apskaičiuoti jo skolą už elektros energiją pagal elektros skaitiklio rodmenis, kaip nustatyta Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 86 punkte, teisėjų kolegija pažymi, jog suvartotos elektros energijos kiekis nustatomas pagal elektros skaitiklio rodmenis tada, kai elektros energija vartojama nepažeidžiant nurodytų Taisyklių reikalavimų, t. y. teisėtai, per elektros energijos apskaitos prietaisus, įrengtus ir eksploatuojamus teisės aktų nustatyta tvarka. Tais atvejais, kai elektros energija vartojama pažeidžiant nurodytų Taisyklių reikalavimus, t. y. savavališkai prisijungiant prie elektros energijos tiekimo tinklų, ne per apskaitos prietaisus arba kai apskaitos prietaisai sugadinti, suvartotos elektros energijos kiekio objektyviai neįmanoma nustatyti pagal apskaitos prietaisų rodmenis, nes šie neužfiksuoja tikrojo suvartotos energijos kiekio. Dėl to tokiais atvejais suvartotos elektros energijos kiekis ir atitinkamai šios energijos tiekėjo ar subjekto, atsiskaičiusio su tiekėju už kito asmens neteisėtai vartotą elektros energiją, patirtų nuostolių dydis nustatomas remiantis kitais apskaičiavimo būdais. Pavyzdžiui, elektros perdavimo sistemos ir (ar) skirstomųjų tinklų operatoriaus patirti dėl savavališko elektros energijos vartojimo nuostoliai apskaičiuojami Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 97.4 punkte nurodytu būdu.

42Teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl neteisėto kasatoriaus elgesio, vartojant elektros energiją savavališkai prisijungus prie elektros energijos tinklų, objektyviai neįmanoma nustatyti jo suvartoto elektros energijos kiekio, taigi ir skolos sodininkų bendrijai dydžio, pagal elektros skaitiklio rodmenis.

43Sodininkų bendrija, kreipdamasi į teismą, apskaičiavo nuostolių dydį pagal Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 97.4 punkto nuostatas, tačiau bylą nagrinėję teismai, tarp jų ir kasacinis teismas 2007 m. lapkričio 30 d. nutartyje, konstatavo, kad sodininkų bendrija nėra tas subjektas, kuris nuostolius dėl neapskaitinio elektros energijos vartojimo turi teisę apskaičiuoti Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių nustatyta tvarka.

44Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. lapkričio 30 d. nutartimi grąžinusi šią bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka tam, kad būtų nustatytas nuostolių dydis, nurodė, jog pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį teismas, bendradarbiaudamas su dalyvaujančiais byloje asmenimis, turi imtis procesinių priemonių, jog ieškovo nuostolių, kuriuos sudaro jo sumokėta už atsakovo (kasatoriaus) suvartotą elektros energijos kiekį suma, dydis būtų apskaičiuotas kiek galima tiksliau, taikant įprastinius suvartotos elektros energijos apskaičiavimo būdus. Kasacinis teismas nurodė, kad tam yra svarbūs duomenys apie bendrijos sumokėtas sumas už sodininkų suvartotą elektros energiją, įsiskolinusius asmenis, kiekvienam iš sodininkų tenkantį skolos, apskaičiuotos pagal apskaitos prietaisus, dydį ir sodininkų elektros apskaitos prietaisų parodymų nepagrįstą suvartotos elektros energijos kiekį. Taigi kasacinis teismas išaiškino, pagal kokius kriterijus turi būti nustatytas sodininkų bendrijos patirtų ir iš kasatoriaus priteistinų nuostolių dydis. Kasacinio teismo išdėstyti išaiškinimai dėl nuostolių dydžio nustatymo kriterijų ginčo atveju buvo privalomi apeliacinės instancijos teismui, iš naujo nagrinėjusiam bylą (CPK 362 straipsnio 2 dalis).

45Teisėjų kolegija pažymi, kad konkrečių duomenų, reikalingų nuostolių dydžiui apskaičiuoti, nustatymas ir nuostolių sumos apskaičiavimas yra fakto klausimai, kurie nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas, nes, minėta, kasacinis teismas nenustatinėja iš naujo bylos faktų (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Dėl to teisėjų kolegija tik patikrina, ar apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas sodininkų bendrijos nuostolių, patirtų dėl neteisėtai atsakovo (kasatoriaus) vartotojos elektros energijos, dydį, atsižvelgė į kasacinio teismo šioje byloje pateiktus išaiškinimus, ar nepažeidė įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių, nes tai yra teisės klausimai (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

46Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, nustatant sodininkų bendrijos, sumokėjusios už sodininko neteisėtai vartotą elektros energiją, nuostolių dydį

47Kasatoriaus argumentus, kad teismas pažeidė CPK 177 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą įrodymų leistinumo taisyklę, taip pat CPK 179 straipsnio 2 dalį, nes nebuvo aktyvus ir nerinko įrodymų nuostolių dydžiui kuo tiksliau apskaičiuoti, teisėjų kolegija pripažįsta teisiškai nepagrįstais.

48Minėta, kad dėl to, jog kasatorius vartojo elektros energiją savavališkai prisijungdamas prie elektros energijos tiekimo tinklų, jo suvartotos elektros energijos kiekio objektyviai neįmanoma nustatyti pagal apskaitos prietaisų rodmenis, nes šie neužfiksavo tikrojo suvartotos energijos kiekio. Minėta ir tai, kad nagrinėjamu atveju teismas neturėjo pareigos rinkti įrodymų nuostolių dydžiui nustatyti savo iniciatyva – ieškovo patirtų bei iš atsakovo (kasatoriaus) išieškotinų nuostolių dydį teismas turėjo nustatyti remdamasis ginčo šalių pateiktais įrodymais.

49Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas, grąžindamas apeliacinės instancijos teismui išspręsti nuostolių dydžio klausimą, nurodė, kokie duomenys yra svarbūs, nustatant ieškovo nuostolių, atsiradusių dėl neteisėto atsakovo (kasatoriaus) elgesio, vartojant elektros energiją, dydį. Nagrinėjant bylą iš naujo apeliacine tvarka, ieškovas pateikė duomenis: kiek sumokėjo sodininkų bendrija už sodininkų suvartotą elektros energiją šios tiekėjui kiekvienais metais 2002–2006 m. laikotarpiu; kiek buvo surinkta kiekvienais metais mokesčių į sodininkų bendrijos kasą už sodininkų suvartotą elektros energiją; kiek kiekvienais metais buvo sumokėta už vandens siurblinės suvartotą elektros energiją (T. 1, b. l. 237-249); nurodyta, kad 2006 m. už suvartotą elektros energiją neatsiskaitė vienas bendrijos narys (T. 1, b. l. 250). Atsakovas (kasatorius), kvestionuodamas ieškovo nurodytus duomenis, tik išdėstė savo subjektyvų šių duomenų vertinimą, tačiau nepateikė teismui ginčijamus duomenis paneigiančių įrodymų, nors teismas, sudarydamas galimybę pateikti tokius įrodymus, buvo atidėjęs bylos nagrinėjimą (T. 1, b. l. 255). Kasatorius neteisingai nurodo, kad ieškovo parengta suvestinė Nr. 4 atrodė nepagrįsta ir skundžiamą sprendimą priėmusiam teismui, nes joje neapskaičiuota, kokio dydžio skolos nesumokėjęs atsakovas už kiekvieną laikotarpį nuo 2002 m. iki 2006 m.; kiek sumokėjo bendrija kiekvienais metais elektros tinklams; kiek surinkta iš sodininkų į bendrijos kasą; kiek sumokėta už vandens siurblinės suvartotą elektros energiją. Iš tiesų teismas pažymėjo, kad suvestinėje neapskaičiuota atsakovo skola kiekvienais metais, tačiau kiti duomenys (kiek sumokėjo bendrija kiekvienais metais elektros energijos tiekėjui, kiek surinkta lėšų iš sodininkų, kiek sumokėta už vandens siurblinės suvartotą energiją) nurodyti. Pažymėtina, kad ieškovas objektyviai negalėjo nurodyti atsakovo (kasatoriaus) skolos dydžio kiekvienais metais dėl to, jog jam buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas, ir buvo neįmanoma nustatyti, kiek jis suvartojo elektros energijos, savavališkai prisijungdamas prie elektros tinklų.

50Kasatoriaus teiginiai, kad ieškovo pateikti įrodymai suklastoti, su šiurkščiomis loginėmis, aritmetinėmis klaidomis ir pan., taip pat kad suvartotos elektros energijos kiekis galėjo būti nustatytas pagal sodininkų bendrijos pirmojo sektoriaus, kuriam priklauso kasatorius, skaitiklio rodmenis, nepagrįsti jokiais konkrečiais įrodymais, nors būtent kasatorius turėjo pateikti įrodymus, pagrindžiančius jo atsikirtimų į ieškovo reikalavimus pagrindu nurodytas aplinkybes (CPK 12, 178 straipsniai).

51Teisėjų kolegija nesutinka su kasatoriaus argumentais, kad apeliacinės instancijos teismas, nurodęs jam pateikti įrodymus, paneigiančius ieškovo buhalterės parengtų pažymų duomenis, netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą. Minėta, kad pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principą (CPK 12 straipsnis) ir CPK 178 straipsnyje įtvirtintą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Teisėjų kolegija pažymi, kad jeigu kasatorius būtų elgęsis teisėtai, t. y. nebūtų savavališkai prisijungęs nutraukto elektros energijos tiekimo ir įstatymų nustatyta tvarka įgyvendinęs savo teisę patikrinti, ar sodininkų bendrija teisingai skaičiuoja įmokas už elektros energiją, jis būtų turėjęs įrodymus, kiek realiai suvartojo elektros energijos. Kasatorius savo neteisėtu elgesiu pats sukūrė tokią situaciją, kad negali pagrįsti tikslaus suvartotos elektros energijos dydžio.

52Dėl kasatoriaus argumentų, kad jis negalėjo gauti duomenų apie suvartotą elektros energiją, todėl teismas arba turėjo įtraukti dalyvauti byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai“, arba pats išreikalauti šiuos įrodymus iš elektros energijos tiekėjo (CPK 179 straipsnio 2 dalis), pažymėtina, jog neaišku, kokius duomenis, reikalingus šalių ginčui išspręsti, būtų galėjęs pateikti elektros energijos tiekėjas. Prie ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų yra pridėtos elektros energijos tiekėjo parengtos ir sodininkų bendrijos apmokėtos sąskaitos už sodininkų suvartotą elektros energiją (T. 1, b. l. 227-237). Dėl neteisėto kasatoriaus elgesio nuostolių patyrė sodininkų bendrija, sumokėjusi elektros energijos tiekėjui ir už kasatoriaus neteisėtai suvartotą elektros energiją, o ne elektros energijos tiekėjas, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo įtraukti šį asmenį dalyvauti byloje. Sodininkų bendrija pateikė duomenis, kiek ji ginčo laikotarpiu sumokėjo už sodininkų suvartotą elektros energiją.

53Teisėjų kolegija laiko teisiškai nepagrįstais kasatoriaus argumentus, kad teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. gegužės 31 d. nutartyje civilinėje byloje L. R. v. A.V. IĮ, bylos Nr. 3K-3-217/1999, taip pat 2001 m. sausio 22 d. nutartyje civilinėje byloje A. A. v. UAB „Pas Juozapą“, bylos Nr. 3K-3-48/2001, išdėstytų išaiškinimų, kad fizinio ir juridinio asmens santykiuose teismas turi atsižvelgti į tai, jog už dokumentų tvarkymą atsakingas juridinis asmuo, kuris, tvarkydamas dokumentus savo nuožiūra, gali nurodyti duomenis, kurie naudingi jam, atitinkamai – nenaudingi fiziniam asmeniui. Pirma, kasatoriaus įvardytos nutartys priimtos bylose, kurių faktinė fabula skiriasi nuo nagrinėjamos bylos, todėl nurodytose nutartyse išdėstyti kasacinio teismo išaiškinimai negali būti taikomi nagrinėjamos bylos aplinkybėms. Antra, fizinis asmuo ir santykiuose su juridiniu asmeniu negali piktnaudžiauti savo kaip silpnesnės šalies statusu. Minėta, kad ginčo atveju kasatorius elgėsi neteisėtai (nemokėjo mokesčių už suvartotą elektros energiją, savavališkai prisijungdavo nutrauktą elektros energijos tiekimą), todėl jam tenka neigiami neteisėto elgesio padariniai: dėl to, kad objektyviai neįmanoma nustatyti realiai kasatoriaus suvartoto elektros energijos kiekio, jis privalo atlyginti nuostolius, apskaičiuotus pagal išvestinius duomenis.

54Apeliacinės instancijos teismas, pritaikęs ieškinio senatį dėl 2002 m. ir 2003 m. sodininkų bendrijos patirtų nuostolių, remdamasis sodininkų bendrijos pateiktais duomenimis, Nustatė kiek nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2006 m. gruodžio 13 d. sodininkų bendrija sumokėjo elektros energijos tiekėjui; kiek šiuo laikotarpiu surinkta mokesčių iš bendrijos narių ir sodininkų už jų individuliai suvartotą elektros energiją; kiek sumokėjo bendrija už vandens siurblinės suvartotą elektros energiją. Teismas, atėmęs iš sumos, kurią sumokėjo sodininkų bendrija elektros energijos tiekėjui, sodininkų sumokėtų bendrijai įmokų už individuliai suvartotą elektros energiją sumas, taip pat iš nario mokesčių sumokėtų įmokų už vandens siurblinės suvartotą elektros energiją sumas, atsižvelgęs į tai, kad sodininkų bendrijai už elektros energiją buvo skolingas tik vienas bendrijos narys, ir, atskaitęs šią skolą, nustatė, kad likusi suma yra sodininkų bendrijos nuostoliai, patirti dėl to, jog atsakovas (kasatorius) neteisėtai vartojo elektros energiją ir už ją nemokėjo.

55Teisėjų kolegija pripažįsta, kad kai yra nustatytas savavališko prisijungimo prie elektros energijos tinklų faktas, sodininkų bendrijos nuostolių, patirtų dėl to, jog sodininkas, t. y. kasatorius, neteisėtai vartojo elektros energiją, dydžio apskaičiavimas pagal nurodytus duomenis yra tinkamas nuostolių nustatymo būdas. Apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas nuostolių dydį nagrinėjamu atveju, nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų (CPK 176–185 straipsniai).

56Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovui atlygintinų nuostolių, neatsižvelgė į tai, jog byloje nustatyti duomenys rodo, kad ieškovas santykiuose su atsakovu (kasatoriumi) elgėsi nepakankamai apdairiai ir rūpestingai, t. y. ne taip, kaip turėtų elgtis analogiškoje situacijoje bet kuris apdairus, rūpestingas ir atidžiai savo teisėmis besirūpinantis asmuo (lot. bonus pater familias): atsakovas (kasatorius) nemokėjo sodininkų bendrijai už elektros energiją nuo 2001 m. liepos 20 d.; elektros energijos tiekimas atsakovui (kasatoriui) buvo nutrauktas 2003 m. gegužės 6 d.; 2005 m. birželio 24 d. nustatyta, kad atsakovas (kasatorius) savavališkai prisijungė prie elektros energijos tiekimo tinklų; 2006 m. gegužės 23 d. vėl nustatytas neteisėto elektros energijos vartojimo faktas; tokie faktai užfiksuoti ir 2006 m. gegužės 27 d., 2006 m. liepos 5 d., 2006 m. rugsėjo 25 d., tačiau į teismą dėl sodininkų bendrijai daromų nuostolių ieškovas kreipėsi tik 2006 m. gruodžio 8 d.

57Pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę sumažinti žalos atlyginimą, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti. Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis aplinkybėmis, sprendžia, kad ieškovo nuostolių, patirtų dėl to, jog atsakovas (kasatorius) neteisėtai vartojo elektros energiją, dydį lėmė ir paties ieškovo didelis neatsargumas, todėl yra pagrindas sumažinti nuostolių atlyginimą (CK 6.282 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, taip pat vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 1.5 straipsnis), sprendžia, kad yra pagrindas sumažinti priteistiną ieškovui iš atsakovo (kasatoriaus) nuostolių dydį nuo 6763,73 Lt iki 3381,86 Lt, t. y. 50 proc.

58Pakeitus teismo sprendimą, atitinkamai perskirstomos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo (kasatoriaus) 8146,80 Lt nuostolių, priteista 3381,86 Lt, t. y. patenkinta 41 proc., o atmesta 59 proc. ieškinio reikalavimų. Pagal nurodytas proporcijas perskirstomos bylinėjimosi išlaidos. Pagal byloje esančius įrodymus, ieškovas turėjo 733,20 Lt žyminio mokesčio išlaidų, paduodant ieškinį, apeliacinį ir kasacinį skundus, taip pat 1000 Lt išlaidų už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, iš viso – 1733,20 Lt (T. 1, b. l. 7, 71, 182, 258-259). Patenkinus 41 proc. ieškinio reikalavimų, atsakovas turėtų atlyginti ieškovui 710,61 Lt bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas pateikė įrodymus dėl 900 Lt atstovavimo apeliacinės instancijos teisme ir 900 Lt kasaciniame teisme išlaidų, iš viso – 1800 Lt (T. 1, b. l. 146, 197). Dėl to, kad atmesta 59 proc. ieškinio reikalavimų, ieškovas turėtų atlyginti atsakovui 1062 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kasaciniame teisme atsakovas (kasatorius) turėjo 203 Lt žyminio mokesčio ir 600 Lt atstovavimo išlaidų, iš viso – 803 Lt; ieškovas pateikė įrodymus, kad turėjo 944 Lt atstovavimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad patenkinta 50 proc. kasatoriaus reikalavimų, ieškovas turėtų atlyginti kasatoriui 401,50 Lt, o šis ieškovui – 472 Lt bylinėjimosi kasaciniame teisme išlaidų. Taigi iš viso ieškovas turėtų atlyginti atsakovui (kasatoriui) 1463,50 Lt, o šis ieškovui – 1182,61 Lt bylinėjimosi išlaidų. Atlikus nurodytų bylinėjimosi išlaidų sumų įskaitymą, priteistina iš ieškovo atsakovo (kasatoriaus) naudai 280,89 Lt bylinėjimosi išlaidų.

59Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

60

61Pakeisti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 27 d. sprendimą ir 2008 m. gegužės 23 d. papildomą sprendimą.

62Sumažinti iš atsakovo J. Z. (a. k. duomenys neskelbtini) priteistą sodininkų bendrijai „Šermukšnėlė“ (juridinio asmens kodas 191672489) nuostolių atlyginimo sumą nuo 6763,73 Lt iki 3381,86 Lt (trys tūkstančiai trys šimtai aštuoniasdešimt vienas litas 86 ct).

63Priteisti iš ieškovo sodininkų bendrijos „Šermukšnėlė“ (juridinio asmens kodas 191672489) atsakovo J. Z. (a. k. duomenys neskelbtini) naudai 280,89 Lt (du šimtus aštuoniasdešimt litų 89 ct) bylinėjimosi išlaidų.

64

65Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje kilo sodininkų bendrijos ir sodininko, ne bendrijos nario, ginčas dėl... 5. Ieškovas nurodė, kad su atsakovu nebuvo sudarytos rašytinės sutarties,... 6. Atsakovas nesutiko su ieškiniu ir nurodė, kad iš jo reikalaujama sumokėti... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė... 8. Vilniaus miesto 1–asis apylinkės teismas 2007 m. kovo 14 d. sprendimu... 9. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m.... 10. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 11. Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 12. 1. Teismas iš esmės pažeidė CPK 177 straipsnio 4 dalyje ir 179 straipsnio 2... 13. 2. Vertindamas nurodytus įrodymus, teismas nukrypo nuo kasacinio teismo... 14. 3. Teismas pažeidė CK 6.249 straipsnio 1 dalį, įpareigojančią teismą... 15. 4. Teismas, įpareigodamas kasatorių pateikti įrodymus, paneigiančius... 16. 5. Teismas pažeidė protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis).... 17. Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti ir... 18. 1. Neapskaitinio elektros naudojimo faktą patvirtina tiek ieškovo iniciatyva... 19. 2. Kasatoriaus suvartotos be apskaitos energijos kiekio objektyviai neįmanoma... 20. 3. Kasatoriaus teiginius, kad jo suvartotos energijos kiekis negali būti... 21. 4. Kasatorius nepateikė nė vieno įrodymo, pagrindžiančio jo teiginius, kad... 22. Teisėjų kolegija... 23. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 24. CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas... 25. Šios kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas – teisės klausimai, susiję su... 26. Dėl sodininko, kuris nėra sodininkų bendrijos narys, teisių ir pareigų... 27. ... 28. Nagrinėjamoje byloje kilo sodininkų bendrijos ir sodininko, kuris nėra... 29. Teisėjų kolegija pažymi, kad ir tie sodininkai, kurie nėra sodininkų... 30. Byloje nustatyta, kad atsakovas (kasatorius) dėl konfliktų su bendrijos... 31. Dėl elektros energijos vartojimo teisėtumo ... 32. Kasatoriaus argumentai, kad jis teisėtai vartojo elektros energiją ir nebuvo... 33. Pagal 2005 m. spalio 7 d. ūkio ministro įsakymu Nr. 4-350 patvirtintų... 34. Teisėjų kolegija pažymi, kad šalių ginčas jau buvo nagrinėtas... 35. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatorius, nemokėdamas sodininkų... 36. ... 37. Dėl nuostolių, atsiradusių neteisėtai vartojant elektros energiją,... 38. ... 39. Kasacinio skundo argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas... 40. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, jeigu šalis negali tiksliai įrodyti... 41. Dėl kasatoriaus argumentų, kad apeliacinės instancijos teismas galėjo... 42. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl neteisėto kasatoriaus elgesio,... 43. Sodininkų bendrija, kreipdamasi į teismą, apskaičiavo nuostolių dydį... 44. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 45. Teisėjų kolegija pažymi, kad konkrečių duomenų, reikalingų nuostolių... 46. Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, nustatant sodininkų... 47. Kasatoriaus argumentus, kad teismas pažeidė CPK 177 straipsnio 4 dalyje... 48. Minėta, kad dėl to, jog kasatorius vartojo elektros energiją savavališkai... 49. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas, grąžindamas apeliacinės... 50. Kasatoriaus teiginiai, kad ieškovo pateikti įrodymai suklastoti, su... 51. Teisėjų kolegija nesutinka su kasatoriaus argumentais, kad apeliacinės... 52. Dėl kasatoriaus argumentų, kad jis negalėjo gauti duomenų apie suvartotą... 53. Teisėjų kolegija laiko teisiškai nepagrįstais kasatoriaus argumentus, kad... 54. Apeliacinės instancijos teismas, pritaikęs ieškinio senatį dėl 2002 m. ir... 55. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad kai yra nustatytas savavališko... 56. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas,... 57. Pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę sumažinti žalos... 58. Pakeitus teismo sprendimą, atitinkamai perskirstomos šalių turėtos... 59. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 60. ... 61. Pakeisti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų... 62. Sumažinti iš atsakovo J. Z. (a. k. duomenys neskelbtini) priteistą... 63. Priteisti iš ieškovo sodininkų bendrijos „Šermukšnėlė“ (juridinio... 64. ... 65. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...