Byla 2-420/2010

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Marytės Mitkuvienės (pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų UAB „Doleta“ ir UAB „Vilniaus Doleta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 10 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-7838-798/2009 pagal ieškovų UAB „Doleta“ ir UAB „Vilniaus Doleta“ ieškinį atsakovams UAB „Rūdupis“ ir V. R. dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3Ieškovai UAB „Doleta“ ir UAB „Vilniaus Doleta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė solidariai iš atsakovų UAB „Rūdupis“ ir V.R. ieškovų UAB „Doleta“ ir UAB „Vilniaus Doleta“ naudai priteisti 3385642,51 Lt žalos atlyginimui, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio užtikrinimui prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones: pareikšto ieškinio reikalavimo ribose areštuoti atsakovams priklausančius kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas bei turtines teises, priklausančias atsakovams bei esančias pas atsakovus arba trečiuosius asmenis. Ieškovai nurodė, kad teismui nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškinio tenkinimo atveju, atsakovai gali slėpti savo turtą ar tyčia pabloginti savo finansinę padėtį, siekiant apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą.

4Atsakovas UAB „Rūdupis“ prašė teismo atmesti ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovams UAB „Rūdupis“ ir V. R., o jeigu prašymas būtų patenkintas – taikyti laikinąsias apsaugos priemones, areštuojant konkretų UAB „Rūdupis“ nuosavybės teise priklausantį turtą nurodyta eiliškumo tvarka, bei pareikalauti, kad ieškovai pateiktų UAB „Rūdupis“ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galinčių atsirasti 420000 Lt dydžio nuostolių atlyginimo užtikrinimą. Atsakovas nurodė, jog ieškovų bendrininkavimas šioje byloje yra fakultatyvusis, tačiau iš ieškinyje pareikštų reikalavimų matyti, kad jie suformuluoti neteisingai, nes nėra aišku, kokio dydžio reikalavimą atsakovams reiškia kiekvienas iš ieškovų. Dėl minėtos priežasties nėra aišku, kurio iš ieškovų reikalavimų įvykdymui užtikrinti prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Todėl ieškovų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones negali būti tenkinamas vien dėl aukščiau išvardintų esminių ieškinio trūkumų. Ieškovai nepateikė jokių konkrečių duomenų, liudijančių, kad atsakovai imsis nesąžiningų priemonių, dėl kurių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, pavyzdžiui, mėgins savo turtą realizuoti, perleisti tretiesiems asmenims arba kitaip bandys sumenkinti savo turtinę padėtį. Todėl ieškovai neįrodė, jog dėl nurodytos aplinkybės yra reali grėsmė ieškovų turtiniams interesams. Atsakovo teigimu, vien didelė pareikšto reikalavimo suma negali lemti būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ypač jeigu ieškinys pateiktas ekonomiškai stipriam juridiniam asmeniui. Teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį atsižvelgdamas į konkretaus atsakovo finansines galimybes. Atsakovas UAB „Rūdupis“ yra geros turtinės padėties, sėkmingai ir stabiliai veikianti įmonė, visiškai pajėgi įvykdyti ieškovams palankų teismo sprendimą. Todėl ieškinio reikalavimo suma, lyginant ją su UAB „Rūdupis“ nuosavybės teise valdomo turto verte, ūkine veikla bei gaunamu pelnu, nėra didelė atsakovams, priešingai nei nurodo ieškovai. Atsakovas taip pat nurodė, kad jeigu teismas vis tiek nuspręstų, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos, jos turėtų būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 145 str. 2 d.). Tam, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas mažiausiai suvaržytų UAB „Rūdupis“ ūkinę finansinę veiklą, atsakovas prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atsakovo išvardinta eiliškumo tvarka.

5Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gruodžio 10 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino iš dalies – areštavo atsakovo nuosavybės teise priklausančias transporto priemones valst. Nr. ( - ). Teismas nurodė, kad remiantis atsakovo UAB „Rūdupis“ 2008 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis, atsakovo turimas turtas sudaro 22363139 Lt, iš jo ilgalaikis turtas – 7938.947 Lt; trumpalaikiai įsipareigojimai – 6012404 Lt. Atsakovas UAB „Rūdupis“ neturi ilgalaikių įsipareigojimų, finansinių skolų, lizingo įsipareigojimų ir kitų įsiskolinimų kredito įstaigoms. Atsakovo turimas turtas nėra apsunkintas, todėl teismas sprendė, jog tikslinta areštuoti atsakovo transporto priemones, nes tokiu būdu bus pasiekta šalių interesų pusiausvyra bei mažiausiai pažeisti atsakovo UAB „Rūdupis“ interesai.

6Atskiruoju skundu ieškovai prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 10 d. nutartį ir areštuoti atsakovams priklausančius kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus bei pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovams bei esančias pas trečiuosius asmenis. Atskirąjį skundą ieškovai grindžia šiais motyvais:

71. Ieškinio suma yra didelė, todėl egzistuoja realios ir objektyvios būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikos grėsmė. O geri UAB „Rūdupis“ veiklos finansiniai rodikliai nepaneigia grėsmės, kad ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas. Be to, atsakovo gera turtinė padėtis gali pasikeisti.

82. Areštuotų transporto priemonių vertė yra mažesnė nei ieškinio reikalavimai, todėl ieškinio reikalavimai nėra pilnai užtikrinti. Be to, eksploatuojant automobilius jų vertė nuolat mažėja.

9Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas UAB „Rūdupis“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą atsakovas grindžia šiais argumentais:

101. Ieškovai nenurodė jokių aplinkybių, kurios įrodytų esant realų pavojų, jog ieškovų teisės priverstinai vykdant teismo sprendimą gali būti pažeistos.

112. Ieškovai nepateikė jokių duomenų, paneigiančių atsakovo turimo turto vertę ar finansinės padėties rezultatus.

123. Apeliantai nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė ekonomiškumo principą. Priešingai atsakovo nuomone, teismas vadovavosi ekonomiškumo principu ir skyrė tik tokias laikinąsias apsaugos priemones kurių pakanka ieškinio reikalavimams užtikrinti ir kurios nepadaro didesnių nuostolių atsakovui.

13Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

14Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 338 str., 320 str. 1 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta (CPK 263 str. 1 d., 338 str.). Apelianto skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 338 str., 329 str. 2 d.).

15Pagal LR CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu, jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad, jų nesiėmus, būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė.

16Apeliantai teigia, kad areštuotų transporto priemonių vertė yra mažesnė nei ieškinio reikalavimų suma, todėl ieškinio reikalavimai nėra pilnai užtikrinti.

17Siekiant nustatyti ar laikinosiomis apsaugos priemonėmis areštuoto turto pakanka ieškinio reikalavimams užtikrinti būtina nustatyti kokios vertės turtas yra areštuotas. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovai pateikė ieškinį atsakovams dėl 3385642,52 Lt žalos atlyginimo, o Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gruodžio 10 d. nutartimi ieškovų prašymą tenkino iš dalies ir areštavo atsakovo UAB „Rūdupis“ kilnojamąjį turtą, t.y. 40 transporto priemonių, tačiau skundžiamoje nutartyje teismas nenurodė, kodėl ir kokia dalimi tenkina ieškovų prašymą bei kokiai sumai areštuoja atsakovo turtą. Pagal byloje esančius duomenis neįmanoma apeliacinės instancijos teisme nustatyti kokios vertės turtas yra areštuotas, todėl apeliacinės instancijos teismas negali išspręsti klausimo iš esmės.

18Pirmosios instancijos teismas visiškai nesiaiškino esminių aplinkybių, ar atsižvelgiant į ieškovų reikalavimų pobūdį ir jų sumą, šių reikalavimų užtikrinimui pakanka skundžiama nutarties dalimi areštuoto atsakovo turto. Dėl šios priežasties Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 10 d. nutarties dalis, kuria ieškovų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkintas iš dalies, naikintina, o ieškovų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

19Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,

Nutarė

20Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 10 d. nutarties dalį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

21Likusią nutarties dalį palikti nepakeistą.