Byla e2A-251-856/2016
Dėl avanso ir netesybų priteisimo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės, Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G. A. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-467-907/2015 pagal ieškovo A. Č. ieškinį atsakovui G. A., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei „Rebest“, A. R., bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Projektuotojų studija“ dėl avanso ir netesybų priteisimo.

2Teismas

Nustatė

3I. Ginčo esmė

41. Ieškovas A. Č. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo G. A. 2 896,20 Eur (10 000 Lt) avansą, 2 896,20 Eur (10 000 Lt) baudą ir bylinėjimosi išlaidas (I t., 1-4 b. l.).

52. Ieškovas nurodė, kad nuo 2012 m. su sutuoktine ieškojo žemės sklypo gyvenamojo namo statybai. Internetinėje svetainėje rado UAB „Rebest“ skelbimą apie parduodamą 0,7421 ha ploto žemės sklypą, esantį Šiaulių r., Raizgių k., vieta ir kaina jiems buvo priimtina, todėl dėl sklypo galimo pirkimo kreipėsi į minėtą nekilnojamo turto agentūrą, kuri suteikė jiems visą informaciją apie parduodamą žemės sklypą, tarpininkavo minėto sklypo pardavėjui bei suvedė juos su šio parduodamo žemės sklypo vienu iš savininkų ir pardavėju atsakovu G. A.. Susitarus dėl visų norimo pirkti minėto žemės sklypo sąlygų, UAB „Rebest" paruošė Preliminariąją žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį, kurią šalys pasirašė, ir pagal kurią atsakovas įsipareigojo iki pagrindinės pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo datos padalinti minėtą žemės sklypą į dvi dalis ir pakeisti vieno iš jų paskirtį iš rekreacinės į namų valdos bei parduoti šį visą padalintą žemės sklypą už 115 000 Lt kainą sudarant notarinę žemės sklypų pirkimo - pardavimo sutartį.

63. Sutartyje taip pat buvo nustatyti terminai atsakovui įvykdyti savo įsipareigojimus pakeisti parduodamo žemės sklypo paskirtį ir sudaryti pagrindinę pirkimo - pardavimo sutartį. Šie terminai keletą kartų geranoriškai buvo pratęsiami iki galutinio termino - 2014 m. rugsėjo 30 d., tačiau atsakovas savo įsipareigojimų iki numatyto termino neįvykdė - parduodamo žemės sklypo paskirties nepakeitė, dėl ko iki 2014 m. rugsėjo 30 d. nebuvo sudaryta pagrindinė pirkimo - pardavimo sutartis.

74. Rengiant ieškinį teismui paaiškėjo, kad atsakovas minėto žemės sklypo padalinimą į dvi dalis atliko ir Nekilnojamo turto registre įregistravo tik 2014-10-28, tačiau abiejų įregistruotų žemės sklypų paskirtis iki šiol liko nepakeista. Be to, įregistravus šiuos padalintus žemės sklypus Nekilnojamo turto registre, atsakovui priklausanti ½ sklypo dalis buvo areštuota antstolio, nors pagal Preliminarią sutartį atsakovas buvo įsipareigojęs užtikrinti, kad parduodamas turtas nebus areštuotas, dėl ko taip pat nebūtų galima sudaryti pagrindinės pirkimo - pardavimo sutarties. Nesudarius pagrindinės pirkimo - pardavimo sutarties dėl atsakovo neįvykdytų įsipareigojimų, jis privalo grąžinti ieškovui sumokėtą 10 000 Lt avansą, kurį 2012-12-12 sudarydamas Preliminariąją sutartį pervedė atsakovui, bei sumokėti sutartą 10 000 Lt baudą, dėl kurios šalys susitarė Preliminariąja sutartimi.

86. Atsakovas G. A. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą (I t., 69-73 b.l.). Nurodė, kad neneigia fakto gavęs iš ieškovo dešimties tūkstančių litų avansą tarp šalių sudarytos preliminariosios sutarties pagrindu, tačiau ieškovo vienašališką atsisakymą sudaryti pagrindinę (notarinę) pirkimo-pardavimo sutartį, t. y. pirkti sutartus nekilnojamuosius daiktus, motyvuojant tuo, kad atsakovas neįvykdė savo įsipareigojimų, laiko nepagrįstais, kadangi nuo pat pradžių ieškovui buvo atskleista visa informacija, turinti esminės reikšmės sutarties sudarymui ir vykdymui, be to, visos sutarties sąlygos šalių buvo individualiai aptartos, ieškovui buvo išaiškintos žemės sklypo paskirties keitimo galimybės.

97. Atsakovo prievolė/įsipareigojimas parduoti žemę ieškovui nėra pažeista, priešingai - ieškovas pats nepagrįstai atsisako sudaryti pagrindinę pirkimo - pardavimo sutartį. Pažymi, kad žemės sklypo paskirtis nepakeista į „namų valdos“ dėl objektyvių priežasčių, t. y. ne dėl jo kaltės, ir ieškovui tai puikiai buvo žinoma jau seniai, nes visus klausimus, susijusius su žemės sklypo paskirties pakeitimu, ieškovas kontroliavo asmeniškai su tai atlikusiais asmenimis/specialistais, todėl atsižvelgiant į tai, kad nėra jokių įstatymiškai priimtinų variantų pakeisti žemės sklypo paskirtį, atsižvelgiant į tai, kad ieškovui šios aplinkybės buvo puikiai žinomos, atsakovas ieškovui neprivalo mokėti 10 000 Lt baudos, o ieškovo reikalavimas, susijęs su 10 000 Lt avanso grąžinimu turi būti paraleliai įvertintas su atsakovo patirtomis išlaidomis, kurios buvo skirtos žemės sklypo padalijimui ir paskirties keitimui.

108. Teigia, jog įvertinus tai, kad ieškovas puikiai žinojo ir pats asmeniškai kontroliavo žemės sklypo paskirties keitimo procedūras, akivaizdžiai leido suprasti, jog padalinus žemės sklypus juos pirks, turėtų būti atsižvelgiama ir į atsakovo patirtas išlaidas, kurios sudaro 13 948 Lt, nes ieškovo sumokėtas avansas bei atsakovo asmeninės lėšos buvo panaudotos išimtinai ieškovo interesų tenkinimui, todėl ieškovo atsisakymas pirkti žemės sklypus pažeidžia atsakovo interesus, nes žemės paskirties keitimo/padalijimo procedūros net nebūtų buvę atlikinėjamos, jei nebūtų ieškovo pageidavimo. Tai, kad ieškovas esamame sklype negalėtų statyti gyvenamojo namo, negali būti priežastis teigti, jog atsakovas, kaip pardavėjas, pažeidė preliminariosios sutarties nuostatas, nes preliminariojoje sutartyje išvis nebuvo nurodytos aplinkybės dėl gyvenamojo namo statybos ieškovo ketinamame įsigyti žemės sklype. Mano, jog kaip pardavėjas jis įvykdė visas sąlygas, aptartas preliminariojoje sutartyje, t. y. buvo pakeista žemės sklypo paskirtis ir žemės sklypas padalintas į dvi dalis, todėl ieškovo reikalavimai yra visiškai nepagrįsti.

11II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

129. Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovui A. Č. iš atsakovo G. A. 2896,20 Eur avansą, 2896,20 Eur baudą ir 130 Eur bylinėjimosi išlaidas. Taip pat iš atsakovo G. A. priteisė 15,58 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (II t., 40-49 b. l.).

1310. Teismas nurodė, jog iki šalių nustatyto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo galutinio termino, t. y. 2014-09-30, nesudarius žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties, prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigė, tačiau kaltai dėl preliminariosios sutarties neįvykdymo šaliai gali būti taikoma civilinė atsakomybė (CK 6.165 str. 4, 5 d.). Ieškovas nuo pat pradžių aiškiai išreiškė pageidavimą dėl žemės sklypo paskirties, atsakovas tą suvokė, patvirtino ir patikino, jog žemės sklypo naudojimo būdą pakeis į ieškovo norimą, atsakovas, jau turėdamas žemės sklypų pirkimo – pardavimo bei preliminariųjų sutarčių sudarymo patirties, savo valia pasirašė preliminariąją sutartį ir papildomus susitarimus, kuriuose numatė naudojimo būdo keitimą iš visuomeninės teritorijos į: vieno žemės sklypo – gyvenamųjų namų statybos, kito – rekreacinės, nors turėjo pareigą pats informuoti ieškovą apie tai, jog negali pakeisti žemės sklypo paskirties į ieškovo pageidaujamą, ir pasidomėti, ar jam minėta paskirtis tinka, tačiau to nepadarė, kaip numatyta sutarties 5.4 punkte, todėl teismas laikė kaltu atsakovą dėl to, jog pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta, konstatavo, jog ieškovo veiksmai negali būti vertinami kaip vengimas sudaryti notaro patvirtintą sutartį CK prasme.

1411. Teismas konstatavo, jog pagal bendrąjį Šiaulių rajono savivaldybės planą buvo aišku, kad žemės sklypo naudojimo būdas gali būti keičiamas tik į rekreacinės paskirties, atsakovas apie tai buvo tinkamai informuotas, jis su tuo sutiko ir projektas buvo rengiamas pagal tai, tačiau atsakovas tinkamai apie tai neinformavo ieškovo ir negavo dėl to jo sutikimo. Nors atsakovas ir liudytojas V. M. teigė, jog ieškovas apie tai, kad nepavyks pakeisti naudojimo būdo į jo pageidaujamą, buvo informuotas žodžiu ir nepritarimo neišreiškė, ką ieškovas neigė, tačiau byloje nesant jokių tą patvirtinančių įrodymų teismas šiuos teiginius atmetė kaip nepagrįstus. Taip pat teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas su atsakovu pakankamai bendradarbiavo, domėjosi jo ketinamo pirkti žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimu, ką įrodo ir šalių susirašinėjimas elektroniniu paštu, tačiau minėtos pareigos bendradarbiauti nevykdė būtent atsakovas, neketindamas ieškovo informuoti, jog žemės sklypo naudojimo būdo jo norimu pakeisti negalima, nors tai žinojo jau seniai. Teismas padarė išvadą, kad pagrindinė žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo kaltės, jis turėjo būti pakankamai atidus ir rūpestingas prieš pasirašydamas sutartį, neturėdamas teisinio išsilavinimo, bet turėdamas žemės sklypų pardavimo patirties, turėjo pasidomėti galimybe pakeisti žemės sklypo naudojimo būdo galimybes ir tik tada apsispręsti pasirašyti ar ne preliminariąją sutartį, jis minėtos pareigos neįvykdė, ieškovui garantavo, kad naudojimo būdas bus pakeistas, todėl jo elgesį pripažino nesąžiningu ir nurodė, jog atsakovui kilo pareiga mokėti baudą, be to, atsakovas, gavęs avansą pagal preliminariąją sutartį, turi šį grąžinti vadovaujantis CK 6.237 straipsnio 2 dalimi.

1512. Teismas atmetė kaip nepagrįstą atsakovo atstovo prašymą pripažinti sutartį ex officio niekine ir negaliojančia, kaip prieštaraujančią LR teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 1 daliai (įstatymo redakcija galiojusi nuo 2012-09-26 iki 2014-01-01), motyvuodamas tuo, jog norminiai teisės aktai skelbiami viešai teisės aktų nustatyta tvarka, su jais kiekvienas norintis gali laisvai susipažinti, informacija yra visiems prieinama, minėta norma galiojo jau prieš pasirašant šalims preliminariąją sutartį, atsakovas galėjo, prieš ketindamas imtis kokių nors veiksmų dėl paskirties keitimo, susipažinti, pasidomėti kitais tą reglamentuojančiais teisės aktais, pasikonsultuoti su teisininkais. Pažymėjo, jog tokio reikalavimo dėl sutarties nuginčijimo atsakovas teisme nepareiškė, priešieškinio nepateikė, o teismas šioje byloje negali išeiti už pareikštų reikalavimų ribų ir spręsti savo iniciatyva dėl kitų, byloje nepareikštų, reikalavimų.

1613. Teismas nurodė, jog nagrinėjamoje byloje nustačius vienos iš sutarties šalių (atsakovo) nesąžiningą elgesį dėl pagrindinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymo, atsakovo iš ieškovo gautas avansas grąžintinas ieškovui kaip preliminariosios sutarties neįvykdymo padarinys. Konstatavo, jog atsakovas ieškovo atžvilgiu elgėsi nesąžiningai tiek derybose dėl sutarties sudarymo, tiek sudarius preliminariąją sutartį, garantavo, kad gali pakeisti žemės sklypo naudojimo būdą ieškovo norimu, jo laiku neinformavo, jog tokios galimybės nėra, pasakė tik tada, kai naudojimo būdas abiejų žemės sklypų buvo pakeistas į rekreacinės paskirties, ko ieškovas nepageidavo, todėl ieškovas pagrįstai atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį ir kreipėsi į teismą dėl avanso grąžinimo bei netesybų (baudos) priteisimo.

1714. Teismas konstatavo, jog tiek preliminariosios sutarties sąlygos, tiek šalių elgesys sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovas 10 000 Lt sumokėjo atsakovui kaip avansą ir, ginčo sumą kvalifikavus kaip avansą, nesudarius pagrindinės sutarties, pardavėjas netenka teisinio pagrindo disponuoti šiais pinigais ir jie turi būti grąžinami ieškovui kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas.

1815. Teismas taip pat nurodė, jog sąlyga dėl baudos preliminariojoje sutartyje buvo įrašyta abiejų šalių sutarimu, ieškovas pageidavo vekselio, o atsakovas pasiūlė baudą, be to, baudos dydis atsakovo prašymu buvo sumažintas. Iki nustatyto termino nepakeitus vieno žemės sklypo naudojimo būdo į ieškovo norimą, tai nepateisino ieškovo teisėtų lūkesčių, jam atsirado nuostolių, nes perduotas avansas nuvertėjo, kito žemės sklypo jis neįsigijo ir gyvenamojo namo nepasistatė, nurodyto nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartis dėl atsakovo kaltės nebuvo sudaryta, taigi teismas, konstatavęs atsakovo kaltę ir nesąžiningus veiksmus dėl pagal preliminariąją sutartį nesudarytos pagrindinės nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutarties iki sutartyje ir papildomuose susitarimuose nustatytos galutinės datos, laikė pagrįstu ieškovo reikalavimą ir dėl baudos priteisimo.

19III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

2016. Apeliaciniu skundu atsakovas G. A. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas (II t., 51-58 b. l.).

21Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais: 16.1. Sprendime teismas nepagrįstai konstatavo, kad šalys nesusitarė dėl sutarties 4.2.4.3. punkto sąlygos vykdymo pakeitimo. Faktą, jog atsakovui nebuvo žinoma apie šios sutartinės nuostatos prieštarą imperatyviems įstatymo reikalavimams ir tuo pačiu negalimumą ją įvykdyti, patvirtina 2013-01-14 atsakovo prašymas dėl detaliojo teritorijos planavimo organizatoriaus pareigų ir teisių perdavimo ir sutarties sudarymo, kuriuo jis UAB „Projektuotojų studija" nurodymu kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybės administraciją pateikdamas planavimo tikslą pakeisti žemės sklypo paskirtį į gyvenamųjų namų statybos ir rekreacinę, tačiau 2013-02-28 pasirašyta Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis leido atsakovui keisti žemės sklypo paskirtį iš visuomeninės paskirties tik į rekreacinę, apie tai tapo žinoma ne tik atsakovui, bet ir ieškovui, kuris konkliudentiniais veiksmais pritarė tokiems sutarties vykdymo eigos pasikeitimams, ką patvirtina šios aplinkybės: ieškovas visą sutarties galiojimo laikotarpį bendravo su atsakovu, UAB „Projektuotojų studija“, atlikusiu žemės sklypo paskirties keitimo į rekreacinę paskirtį darbus; apie ieškovo pagal sutartį planuoto įsigyti žemės sklypo paskirties pakeitimą ir pačią 2013-02-28 Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį buvo skelbiama viešai; ieškovas nepareiškė jokių prieštaravimų ar pretenzijų dėl detaliojo planavimo ir jo planuojamo žemės sklypo paskirties keitimo tik į rekreacinę, ir tik praėjus daugiau nei pusantrų metų pakeitė savo sprendimą; ieškovas detaliojo planavimo metu, pratęsdamas sutarties 4.2.4.3. punkte numatyto įsipareigojimo vykdymo terminus, inicijavo ir baudos už šio termino pažeidimą didinimą iki 20 000 Lt; egzistuoja neesminis skirtumas tarp sutarties įsipareigojimo pakeisti žemės sklypo paskirtį iš visuomeninės paskirties į gyvenamųjų namų statybos ir rekreacinę ir tarp sutarties įsipareigojimo pakeisti žemės sklypo paskirtį iš visuomeninės paskirties tik į rekreacinę. Taigi, šalys konkliudentiniais veiksmais sutiko pakeisti sutarties 4.2.4.3. punkto sąlygos vykdymą dėl žemės sklypo paskirties keitimo į namų valdos, ko nepagrįstai nekonstatavo pirmosios instancijos teismas. 16.2. Pagal sutarties sudarymo ir šiuo momentu galiojančią Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 24 str. 1 dalį, rengti detaliuosius planus formuojant žemės sklypus gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų bei statinių statybai galima tik tais atvejais, kai statyba numatyta savivaldybės teritorijos ar jos dalies bendruosiuose planuose arba specialiuosiuose saugomų teritorijų, zonų ir ribų arba valstybės saugomų teritorijų tvarkymo planuose, saugomų paveldo objektų, taip pat gyvenamųjų ar kitų teritorijų išdėstymo planuose. Apariamas žemės sklypas patenka į Šiaulių rajono bendrąjį planą, kuris patvirtintas dar 2008 m. liepos 8 d., ir kuriame numatyta tik rekreacijos ir kaimo turizmo plėtojimo kryptis. Nurodytos Teritorijų planavimo įstatymo ir Šiaulių rajono bendrojo plano teisės normos yra imperatyvios, todėl sutarties 4.2.4.3 punkto sąlyga prieštarauja šioms imperatyvioms normoms, šis pažeidimas yra akivaizdus, jo padarymo faktas konstatuotas ir pačiame sprendime, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendime nurodė, jog nagrinėjamu atveju yra būtinas atsakovo ieškinio pareiškimas tam, kad taikyti niekinės sutarties teisines pasekmes, kadangi esant aukščiau nustatytam sutarties prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms faktui, teismas privalėjo ex officio taikyti niekinio sandorio teisines pasekmes. Teigia, jog sprendimas yra priimtas pažeidus CK 1.78 str. 1, 2 d., 1.80 str. 1 d., 1.96 str., 6.157 str. 1 d. ir teismų praktiką. 16.3. Pirmosios instancijos teismas neteisėtai peržengė ieškinio nagrinėjimo ribas ir ėmė nustatinėti ne sutartinės, o atsakovo deliktinės atsakomybės aplinkybes bei sąlygas, nepagrįstai sprendime nurodydamas, jog „atsakovas galėjo, prieš ketindamas imtis kokių nors veiksmų dėl paskirties keitimo, susipažinti, pasidomėti kitais tai reglamentuojančiais teisės aktais, pasikonsultuoti su teisininkais, bet to nepadarė, be to, turėjo nemažos žemės sklypų pardavimo ir paskirties keitimo patirties, tą pats pripažino teismo posėdyje, todėl turi prisiimti su tuo susijusias ir dėl to atsiradusias pasekmes“. Todėl aukščiau nurodytos sprendimo aplinkybės turėtų būti pašalintos iš sprendimo, kaip peržengiančios ieškinio nagrinėjimo ribas (pažeidžiančios jo dalyką ir pagrindą). 16.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad tik atsakovas privalėjo konsultuotis su teisininkais ir įsitikinti, jog sudaroma sutartis yra neįgyvendinama - niekinė. Sutartis nėra vartojimo pirkimo - pardavimo sutartis, dėl ko ieškovas negali teisintis įstatymų nežinojimu ir tokiu būdu išvengti atsakomybės, kad sudarė imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantį sandorį, neegzistuoja joks įstatyminis pagrindas atleisti ieškovą nuo imperatyviomis įstatymo normomis įtvirtintos bendros civilinių teisinių santykių dalyvių pareigos elgtis protingai, apdairiai, rūpestingai ir prieš sudarant sutartį įsitikinti, ar ją įmanoma įvykdyti. Todėl, nors Sutarties 4.2.2. punkte ir numatyta, kad atsakovas iki sutarties pasirašymo privalo išsiaiškinti žemės sklypo paskirties keitimo galimybes atitinkančius įstatymus ar nutarimus, tai neatleidžia ieškovo nuo pareigų elgtis protingai, apdairiai, rūpestingai ir prieš sudarant sutartį įsitikinti, ar ją įmanoma įvykdyti, žinoti galiojančius įstatymus, ir nepanaikina ieškovui CK 1.6 str. įtvirtinto draudimo teisintis įstatymų nežinojimu, siekiant išvengti ieškovui taikytinos teisinės atsakomybės, susijusios su sutarties prieštara imperatyvioms įstatymo normoms. 16.5. Ieškovas konsultavosi su teisininkais, nes jo iniciatyva buvo pakeista didžioji dalis sutarties projekto sąlygų, ir tai, kad 10 000 Lt dydžio bauda už sutarties 4.2.4.3. punkto neįvykdymą nustatyta ieškovo iniciatyva, kurią ieškovo iniciatyva buvo bandoma padidinti iki 20 000 Lt, leidžia tikėti, kad ieškovas jau iki sutarties sudarymo žinojo, kad atsakovui taip ir nepavyks įvykdyti sutarties 4.2.4.3. punkto.

2217. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas A. Č. prašo Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą (II t., 61-67 b. l.).

23Nurodo, jog preliminarioji sutartis, kuria atsakovas prisiėmė įsipareigojimus pakeisti žemės sklypo paskirtį į gyvenamosios paskirties, sudaryta dar 2012-12-12, todėl atsakovo nurodoma Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis, kuri anot atsakovo šalina jo atsakomybę, sudaryta tik po 2,5 mėnesio nuo įsipareigojimų pakeisti žemės paskirtį prisiėmimo. Be to, apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, o būtent tokio įrodymo byloje nėra ir jis nebuvo tirtas nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme.

2417.1. Apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovui turėjo būti žinoma apie negalimumą keisti žemės paskirtį, yra niekuo nepagrįsti ir prieštarauja byloje esantiems įrodymams - susirašinėjimams elektroniniu paštu, kuriuose ieškovas visą bendravimo su atsakovu laikotarpį akcentavo būtent žemės sklypo paskirties keitimo į gyvenamosios klausimą, atsakovo argumentus apie tai, kad ieškovas žinojo ir konkliudentiniais veiksmais sutiko su tuo, kad paskirtis bus keičiama ne į sutartyje numatytą gyvenamąją, o į rekreacinę paskirtį, paneigia pats sutarties keitimo faktas: visus kartus keičiant ir pratęsiant sutarties terminą, buvo akcentuojamas žemės sklypo paskirties keitimas. Jei ieškovas būtų sutikęs su žemės paskirties keitimu į kitą, nei susitarta sutarties 4.2.4.3. p, tokiu atveju abu kartus pratęsiant sutarties 4.2.4.3. punkto vykdymo terminus būtų numatyta ir pakeista sąlyga, įpareigojanti atsakovą pakeisti žemės sklypo paskirtį į kitą. Būtent žemės paskirties pakeitimas ne į gyvenamosios paskirties, o į rekreacinės ieškovui yra esminis skirtumas, todėl atsakovo argumentai dėl „neesminio“ skirtumo yra tik jo noras išvengti atsakomybės už sutarties neįvykdymą.

2517.2. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalis bei Šiaulių rajono savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintas Bendrasis Šiaulių rajono planas visiškai nereglamentuoja šalių teisių ir pareigų bei nenurodo elgesio taisyklių šalims sudarant preliminariąsias sutartis bei jomis prisiimamus įsipareigojimus. Sutartimi šalys susitarė, kad atsakovas savo lėšomis ir rizika pakeis ieškovo norimo įsigyti žemės sklypo paskirtį, šalys nesitarė nei dėl minėto žemės sklypo paskirties keitimo tvarkos ir būdų, nei dėl detalaus ir (ar) bendrojo plano rengimo ar keitimo tvarkos. Šios teisės normos nereglamentuoja šalių prisiimtų įsipareigojimų, todėl nėra ir negali būti laikomos imperatyviomis šalių, sudariusių preliminariąją žemės pirkimo - pardavimo sutartį, santykių atžvilgiu. Dar daugiau, Bendrasis Šiaulių rajono planas yra keičiamas dokumentas, todėl atsakovo prisiimti įsipareigojimai pakeisti konkretaus žemės sklypo paskirtį visiškai neprieštarauja atsakovo nurodytoms teisės normoms. Kokiais būdais ši žemės sklypo paskirtis turėtų būti keičiama sutarties šalys neaptarė ir neturėjo to daryti, nes žemės paskirtis yra keičiama rengiant ar keičiant teritorijų planavimo dokumentus, o šių dokumentų rengimą ar keitimą reglamentuoja minėtas Teritorijų planavimo įstatymas. Šalys, sudarydamos preliminariąją žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį, nenustatinėjo žemės sklypo paskirties keitimo tvarkos ir būdų, juolab nenustatinėjo tvarkos ir būdų, prieštaraujančių Teritorijų planavimo įstatymo imperatyvioms teisės normoms.

2617.3. Atsakovas yra verslininkas, toje pačioje vietovėje buvo pakeitęs 74 žemės sklypų paskirtį ir pardavęs ją tretiesiems asmenims, todėl atsakovui, kaip verslininkui, taikomi papildomi aukštesni elgesio standartai. Be to, sutarties 4.2.2. punkte ir numatyta, kad atsakovas iki sutarties pasirašymo privalo išsiaiškinti žemės sklypo paskirties keitimo galimybes atitinkančius įstatymus ar nutarimus, taigi, atsakovas prisiėmė sutartinius įsipareigojimus ne tik pakeisti žemės sklypo paskirtį, bet ir išsiaiškinti žemės sklypo paskirties keitimo galimybes, nors kaip verslininkas tą privalėjo padaryti ir be papildomų įsipareigojimų, todėl net ir nepagrįsti atsakovo argumentai dėl sutarties prieštaravimo įstatymams niekaip nešalina atsakovo civilinės atsakomybės.

2718. Tretieji asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

28Teismas

konstatuoja:

29IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

30teisiniai argumentai ir išvados

3119. Byloje teismas nustatė, jog atsakovas G. A. ir ieškovas A. Č. 2012-12-12 sudarė preliminariąją žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kurią susitarė ateityje sudaryti pagrindinę 0,7421 ha ploto žemės sklypo, esančio ( - ) , unikalus Nr. ( - ), pirkimo - pardavimo sutartį (3.1. sutarties punktas), susitarė dėl termino, iki kada turi būti sudaryta pagrindinė pirkimo - pardavimo sutartis (3.1. p.), o 2013-07-11 ir 2014-02-27 papildomais susitarimais abiejų šalių valia buvo pratęstas, atsakovas (pardavėjas) įsipareigojo būsimos pagrindinės sutarties objektą - žemės sklypą - padalinti į dvi dalis ir pakeisti šių dviejų dalių paskirtį: vieno sklypo - į namų valdos, kito – į rekreacinę, pagal su pirkėju (ieškovu) suderintą planą, numatant, jog rekreacinė dalis skirta vandens turizmui vystyti, valčių prieplaukai statyti bei poilsiavietei įrengti (4.2.4.3. sutarties punktas), sutarė dėl 10 000 Lt avanso (4.1.1. sutarties punktas), kurį ieškovas perdavė atsakovui, ir netesybas už sutarties pažeidimą – 10000 Lt baudą (5.3. sutarties punktas). Ieškovas A. Č. savo įsipareigojimus pagal 2012-12-12 preliminariąją žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį įvykdė, t. y. preliminariosios sutarties pasirašymo dieną atsakovui G. A. pervedė 10 000 Lt avansą. A. G. A. savo įsipareigojimus pagal 2012-12-12 preliminariąją žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį įvykdė iš dalies - padalijo 0,7421 ha ploto žemės sklypą, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ), į du atskirus žemės sklypus, t. y. 0,3869 ha ploto žemės sklypą, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ), ir 0,3552 ha ploto žemės sklypą, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ), pakeisdamas abiejų sklypų naudojimo būdą iš visuomeninės paskirties teritorijos į rekreacinės teritorijos. Pagrindinė žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis tarp ieškovo ir atsakovo sudaryta nebuvo, ieškovas kreipėsi į atsakovą, o vėliau - į teismą, dėl sumokėto avanso grąžinimo ir netesybų (baudos) priteisimo.

3220. Apeliantas teigia, jog preliminariosios sutarties pasirašymo metu ginčo žemės sklypas pateko į Šiaulių rajono bendrąjį planą, kuriame buvo numatyta tik rekreacijos ir kaimo turizmo plėtojimo kryptis, dėl ko preliminariosios sutarties 4.2.4.3. punkto sąlyga prieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo 24 str. 1 d. ir Šiaulių rajono bendrojo plano imperatyvioms teisės normoms, dėl ko teismas privalėjo ex officio taikyti niekinio sandorio teisines pasekmes (žr. 16.2. punktą).

3321. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnyje nustatyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Dėl imperatyviųjų teisės normų pažeidimo ir jų reikšmės atkreiptinas dėmesys į kasacinio teismo formuojamą praktiką, kurioje nuosekliai pabrėžiama, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis yra siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas, kartu nepažeidžiant šių santykių stabilumo ir teisinio tikrumo įgytų civilinių teisių atžvilgiu. CK 1.80 straipsnio 1 daliai taikyti būtina konstatuoti dviejų sąlygų visumą: 1) kad teisės norma yra imperatyvi; 2) ir kad šios normos pažeidimo pasekmė yra sandorio negaliojimas. Imperatyvioji teisės norma CK 1.80 straipsnio prasme yra tokia, kuria siekiama apsaugoti visos visuomenės interesus, viešąją tvarką, todėl aiškinantis normos imperatyvumą turi būti nustatyta, ar egzistuoja viešasis interesas, kuriam užtikrinti ji skirta (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2014, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

3422. Nagrinėjamu atveju ginčo objektas (žemės sklypas) yra fiziniam asmeniui nuosavybės teise priklausantis turtas, o, kaip minėta, imperatyviąja teisės norma yra siekiama apsaugoti visos visuomenės interesus, viešąją tvarką, taigi, byloje nenustačius, koks egzistuoja viešasis interesas, kuriam užtikrinti ši norma skirta, nesant sąlygų, kurioms esant būtų taikytinos CK 1.80 str. 1 d. nuostatos, ir apeliantui nenurodžius, kaip šiuo konkrečiu atveju yra pažeidžiamas viešasis interesas, nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, jog preliminariosios sutarties 4.2.4.3. punkto sąlyga prieštarauja imperatyvioms teisės normoms. Taigi, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvu, jog pripažinti sutartį ex officio niekine ir negaliojančia nėra jokio teisinio pagrindo, o dėl sutarties nuginčijimo atsakovas pats turėjo reikšti reikalavimus, tačiau to nedarė, o teismas šioje byloje negali išeiti už pareikštų reikalavimų ribų ir spręsti savo iniciatyva dėl kitų, byloje nepareikštų, reikalavimų.

3523. Apeliantas teigia, jog sprendime teismas nepagrįstai konstatavo, kad šalys nesusitarė dėl sutarties 4.2.4.3. punkto sąlygos vykdymo pakeitimo, ką jo manymu paneigia eilė byloje nustatytų faktinių aplinkybių (žr. 16.1. punktą), ir kurios patvirtina, jog šalys konkliudentiniais veiksmais sutiko pakeisti sutarties 4.2.4.3. punkto sąlygos vykdymą dėl žemės sklypo paskirties keitimo. Kolegija su šiais skundo argumentais nesutinka.

3624. Sutarties sudarymas paprastai prasideda šalių derybomis, kurių metu jos siekia suderinti tiek savo reikalavimus viena kitai, tiek galimas būsimos sutarties sąlygas. Šalims pradėjus derybas, tarp jų susiklostę santykiai vadinami ikisutartiniais. Gana toli pažengę šalių ikisutartiniai santykiai gali būti užfiksuojami rašytinę formą turinčioje preliminariojoje sutartyje, kuri yra organizacinė sutartis, įstatymų priskirta ikisutartinių santykių stadijai (CK 6.165 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 17 d. nutartį, bylos Nr. 3K-3-82/2010). Kaip nagrinėjamu atveju patvirtino trečiojo asmens UAB „Rebest“ atstovas V. M., preliminariąją sutartį ruošė jis, ji buvo pateikta ieškovui ir atsakovui susipažinti, tačiau po šalių derybų beveik visa jo paruošta sutartis buvo pakeista, šalių perskaityta ir pasirašyta. Taigi, preliminariosios sutarties pasirašymas buvo šalių aktyvių derybų pasekmė. Pažymėtina ir tai, jog pagrindinis civilinių santykių principas yra sutarties laisvės principas, kuris lemia, kad šalys, laisvai pradėjusios derybas, gali jas nutraukti. Jeigu derybas pradėjusios šalys nepasiekia susitarimo, tai jos už tai neatsako (CK 6.163 straipsnio 2 dalis). Tačiau derybas dėl sutarties sudarymo vedančios šalys turi abipusę pareigą elgtis sąžiningai (CK 1.5, 6.4, 6.158 straipsniai, 6.163 straipsnio 1, 3, 4 dalys). UNIDROIT tarptautinių komercinių sutarčių principų (1994) 2.1.15 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad šalis, kuri veda derybas ar jas nutraukia nesąžiningai, atsako už kitos šalies patirtus nuostolius. CK 6.163 straipsnio 3 dalyje taip pat nustatyta, kad šalis, kuri derybų metu elgiasi nesąžiningai, privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius.

3725. Taigi, iš byloje esančių įrodymų, šalių paaiškinimų bei liudytojų parodymų visumos nustatyta, jog atsakovas ieškovo atžvilgiu elgėsi nesąžiningai. Kaip minėta, šalys 2012-12-12 sudarytoje preliminariojoje žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartyje buvo nustačiusios pagrindinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo terminą, t. y. per penkiolika darbo dienų nuo datos, kai tik pirkėjas iš pardavėjo gaus pranešimą apie tai, kad turtui yra pakeista paskirtis, ir pardavėjas įvykdys visus 4.2. punkte nurodytus įsipareigojimus, bet ne vėliau kaip iki 2013-05-01, po ko šis terminas šalių susitarimu du kartus buvo pratęstas iki galutinio termino, t. y. 2014-09-30. Iki galutinio termino žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis sudaryta nebuvo, todėl prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigė, kadangi preliminariosios sutarties negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau tokiais atvejais kaltai dėl preliminariosios sutarties neįvykdymo šaliai gali būti taikoma civilinė atsakomybė. Pirmosios instancijos teismas dėl preliminariosios sutarties neįvykdymo konstatavo esant atsakovo kaltę.

3826. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai ir šalių bei liudytojų paaiškinimai patvirtina, jog ieškovas nuo pat pradžių akivaizdžiai išreiškė pageidavimą tiek UAB „Rebest“, tiek sklypo savininkui atsakovui, žemės sklypą padalinti į dvi dalis: vieną – į gyvenamosios paskirties, kitą - į rekreacinės, tuo tikslu prašė pakonsultuoti dėl rekreacinių zonų galimybių. Iš tolimesnio ieškovo ir atsakovo susirašinėjimo matyti, jog ieškovas aktyviai domėjosi žemės sklypo paskirties keitimu, atsakovas suvokė, ko nori pirkėjas ieškovas, patikino, jog žemės sklypo paskirtį pakeis į ieškovo pageidaujamą, patikino ieškovą, jog bus sunku, tačiau įmanoma. Atsakovas taip pat nurodė, jog ne kartą yra keitęs žemės sklypų paskirtį, per dešimtmetį pardavęs apie 70 žemės sklypų, todėl nesikonsultavo su teisininkais. Pažymėtina ir tai, jog šalys preliminariosios sutarties 5.4. punkte numatė ir sprendimus, jeigu žemės sklypo naudojimo būdo nepavyktų pakeisti, tačiau atsakovas šiais sprendimais nepasinaudojo. Atsakovas taip pat nurodė, jog prieš pasirašydamas preliminariąją sutartį, kurioje buvo numatytas ginčo punktas (4.2.4.3. punktas), tarėsi su projektuotojais, domėjosi, ar galima pakeisti žemės sklypo paskirtį į ieškovo norimą, UAB „Projektuotojų studija“ direktorius V. M. užtikrino, jog tą padaryti yra įmanoma. Apeliantas teigia, jog pakeisti žemės sklypo naudojimo būdo negalėjo ne dėl savo kaltės, o todėl, kad negavo leidimo, apie ką jį informavo V. M., tačiau, kaip matyti iš bylos įrodymų, ką iš esmės pripažįsta ir pats apeliantas, tiesiogiai ieškovo jis apie tai neinformavo, su ieškovu nesitarė, tęsė žemės sklypų paskirties keitimo į rekreacinės paskirties procesą savavališkai, neturėdamas ieškovo pritarimo, ir ieškovą apie tai, jog žemės sklypų paskirtis pakeista, informavo tik tuomet, kai ji jau buvo pakeista, tačiau ne į ieškovo pageidaujamą.

3927. Atsakovas teigia, jog UAB „Projektuotojų studija“ vadovas informavo jį, jog ieškovui išaiškinta žemės sklypų paskirties pakeitimo reali galimybė, jog su juo viskas sutvarkyta, dėl ko jis pats daugiau ieškovui nieko nebeaiškino, nes pasitikėjo V. M.. V. M. gi parodė, jog atsakovas pageidavo pakeisti žemės sklypo naudojimo būdą į gyvenamųjų namų statybos, užsakymą jis pateikė žodžiu, kuomet paaiškėjo, jog to padaryti negalima, jis pats žodžiu informavo ieškovą ir atsakovą apie tai, nepritarimo nei vienas neišreiškė, todėl abiejų žemės sklypų naudojimo būdas buvo pakeistas į rekreacinės paskirties. Trečiojo asmens UAB „Rebest“ atstovas V. M. nurodė, jog ieškovas buvo informuotas apie žemės sklypo naudojimo būdą, pardavėjas G. A. patikino pirkėją, kad žemės sklypo paskirtį galima pakeisti, paskirties laiku nepakeitė, todėl papildomais susitarimais buvo pratęsiami terminai pagrindinei sutarčiai sudaryti, atsakovas nuo pat pradžių žinojo, jog ieškovas nori pakeisti naudojimo būdą į gyvenamųjų namų statybos, nes tai buvo esminis klausimas, ir ieškovas nusprendė žemės sklypą pirkti tik todėl, kad atsakovas patikino, kad pakeis paskirtį. Taip pat bendrovės atstovas parodė, jog internetinėje svetainėje skelbiant apie žemės sklypo pardavimą, buvo nurodoma visuomeninė žemės sklypo paskirtis, tačiau, suderinus su atsakovu, interesantams buvo sakoma, kad ši paskirtis bus keičiama į gyvenamųjų namų statybos, skelbimo turinį su atsakovu keitė ne kartą, atsakovas buvo pareiškęs norą žodžiu pirkėjus informuoti, kad paskirtis bus keičiama į gyvenamųjų namų statybos. Taigi, paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog atsakovas jau tuomet suprato, kad parduodamo žemės sklypo trūkumas yra jo naudojimo paskirtis.

4028. Liudytoja S. D. parodė, jog žemės sklypo paskirties keitimo projektą užsakė atsakovas G. A., projektas buvo derinamas pagal jo pageidavimus, dalinant žemės sklypą į dvi dalis, pakeičiant naudojimo būdą į gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobūdį – gyvenamųjų namų statybos, tačiau to padaryti nebuvo galima, nes pagal bendrąjį Šiaulių rajono savivaldybės planą žemės sklypo naudojimo būdą buvo galima pakeisti tik į rekreacinės paskirties, apie ką atsakovas iškart buvo informuotas, ir jis su tuo sutiko, žemės sklypo ( - ), detalusis planas ir prie jo pridėta medžiaga patvirtina liudytojos S. D. parodymus, jog užduotis buvo suformuota, paraiška paruošta ir visi dokumentai rengiami bei tvirtinami nurodant, kad abiejų padalintų žemės sklypų naudojimo būdas ir pobūdis bus keičiamas tik į rekreacinės (pramoginės) paskirties. Taigi, iš paminėto visumos galima daryti išvadą, jog atsakovas, žinodamas, jog negali įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų, neinformavo ieškovo apie negalėjimą pakeisti žemės sklypo paskirtį, savo iniciatyva keitė abiejų žemės sklypų paskirtį į rekreacinę, todėl ir turi prisiimti visas iš to kilusias pasekmes. Įrodymų, leidžiančių padaryti priešingą išvadą, byloje nėra.

4129. Taigi, byloje nustatyta, jog atsakovas ieškovo atžvilgiu elgėsi nesąžiningai tiek derybose dėl sutarties sudarymo, tiek sudarius preliminariąją sutartį, garantavo, kad gali pakeisti žemės sklypo naudojimo būdą ieškovo norimu, jo laiku neinformavo, jog tokios galimybės nėra, jo neinformavo net tuomet, kai sklypų paskirtis buvo pakeista, tik elektroniniu laišku pranešė, kad jau galima sudaryti pagrindinę sutartį, nes paskirtį pakeitė, po ko, kaip galima suprasti iš elektroninių laiškų, pats ieškovas išsiaiškino, kad naudojimo būdas abiejų žemės sklypų buvo pakeistas į rekreacinės paskirties, ko ieškovas nepageidavo, todėl ieškovas pagrįstai atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį ir kreipėsi į teismą dėl avanso grąžinimo bei netesybų (baudos) priteisimo. Teisėjų kolegija taipogi dėl paminėto konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių ieškovo nesąžiningumą ikisutartiniuose santykiuose su atsakovu – ieškovas pagal preliminarią sutartį numatytą 10 000 Lt avansinę įmoką sumokėjo preliminariosios sutarties pasirašymo dieną 2012-12-12, nors terminas įvykdyti atsakovui prisiimtus įsipareigojimus dėl žemės sklypo paskirties keitimo buvo numatytas iki 2013-05-01, tačiau šis terminas, sutinkant ieškovui, buvo pratęstas iki galutinio 2014-09-30 termino, t. y. galimybė sudaryti pagrindinę sutartį užsitęsė dar daugiau nei vieneriems metams, kas patvirtina ieškovo ketinimą įgyti nuosavybės teisę į ginčo sklypą.

4230. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ 134.2 ir 134.3 punktus, rekreacinėse teritorijose žemės naudotojui draudžiama statyti pastatus ir įrenginius, nesusijusius su rekreacija, taip pat rekreacijai skirtus pastatus ir įrenginius, jeigu jie neatitinka rekreacinių teritorijų normatyvų bei teisinių nuostatų, išskyrus statybą esamose namų valdose, statyti rekreacinių teritorijų apsaugos zonose statinius, mažinančius kraštovaizdžio estetinę vertę. Liudytoja. S. D., apklausiama teismo posėdžio metu, parodė, jog rekreacinės paskirties žemės sklype gali būti įrengta tik kaimo turizmo sodyba, pastatytas gyvenamasis namas su patalpomis kaimo turizmui, poilsio namai, kempingai, ir nors privalomumo apgyvendinti minėtas patalpas nėra, tačiau privalomai turi būti įrengtos patalpos kaimo turizmui. Taigi, ieškovas nuo pat pradžių aiškiai išreiškė savo pageidavimą atsakovui ketinamame įsigyti žemės sklype (vienoje iš dviejų padalintų dalių) statyti gyvenamąjį namą, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu taip pat nurodė, jog jis nori statytis gyvenamąjį namą ir kaimo turizmo sodyba jo netenkina, taigi, akivaizdu, jog rekreacinės paskirties žemės sklype statyti gyvenamąjį namą yra draudžiama, dėl ko atsakovas visiškai nepagrįstai teigia, kad egzistuoja tik neesminis skirtumas tarp sutarties įsipareigojimo pakeisti žemės sklypo paskirtį iš visuomeninės paskirties į gyvenamųjų namų statybos ir rekreacinę ir tarp sutarties įsipareigojimo pakeisti žemės sklypo paskirtį iš visuomeninės paskirties tik į rekreacinę.

4331. Apeliantas teigia, jog faktą, kad jam nebuvo žinoma apie preliminariosios sutarties 4.2.4.3. punkto prieštarą imperatyviems įstatymo reikalavimams ir tuo pačiu negalimumą ją įvykdyti, patvirtina 2013-01-14 jo prašymas dėl detaliojo teritorijos planavimo organizatoriaus pareigų ir teisių perdavimo ir sutarties sudarymo, tačiau 2013-02-28 pasirašyta Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis leido atsakovui keisti žemės sklypo paskirtį iš visuomeninės paskirties tik į rekreacinę (žr. 16.1. punktą). CPK 306 str. 2 d. nurodyta, jog apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Kolegija pažymi, jog šios aplinkybės nebuvo nurodytos ir tirtos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl dėl šio apeliacinio skundo argumento nepasisako.

4432. Skundo teiginys, jog ieškovo iniciatyva buvo pakeista didžioji dalis preliminariosios sutarties projekto sąlygų, numatant baudą už sutarties 4.2.4.3. punkto neįvykdymą, kas leidžia tikėti, kad ieškovas jau iki sutarties sudarymo žinojo, kad atsakovas neįvykdys minėto sutarties punkto sąlygų (žr. 16.5. punktą), yra visiškai niekuo nepagrįsti apelianto pamąstymai ir prielaidos, dėl kurių kolegija neturi teisinio pagrindo pasisakyti.

4533. Pažymėtina, jog pagal teismų praktiką, nustačius, kad teismas tinkamai atskleidė nagrinėjamos bylos esmę, pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.). Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

4634. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nustatė visas reikšmės bylai turinčias aplinkybes, objektyviai ir visapusiškai ištyrė bei įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą (CPK 328 str.), kurio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti ar keisti teisinio pagrindo nėra (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

4735. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus apeliacinį skundą, apeliantui neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Ieškovas nepateikia duomenų apie jo turėtas bylinėjimosi išlaidas ir jų priteisti neprašo.

48Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

49Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teismas... 3. I. Ginčo esmė... 4. 1. Ieškovas A. Č. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš... 5. 2. Ieškovas nurodė, kad nuo 2012 m. su sutuoktine ieškojo žemės sklypo... 6. 3. Sutartyje taip pat buvo nustatyti terminai atsakovui įvykdyti savo... 7. 4. Rengiant ieškinį teismui paaiškėjo, kad atsakovas minėto žemės sklypo... 8. 6. Atsakovas G. A. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip... 9. 7. Atsakovo prievolė/įsipareigojimas parduoti žemę ieškovui nėra... 10. 8. Teigia, jog įvertinus tai, kad ieškovas puikiai žinojo ir pats... 11. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 12. 9. Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 19 d. sprendimu ieškinį... 13. 10. Teismas nurodė, jog iki šalių nustatyto pirkimo – pardavimo sutarties... 14. 11. Teismas konstatavo, jog pagal bendrąjį Šiaulių rajono savivaldybės... 15. 12. Teismas atmetė kaip nepagrįstą atsakovo atstovo prašymą pripažinti... 16. 13. Teismas nurodė, jog nagrinėjamoje byloje nustačius vienos iš sutarties... 17. 14. Teismas konstatavo, jog tiek preliminariosios sutarties sąlygos, tiek... 18. 15. Teismas taip pat nurodė, jog sąlyga dėl baudos preliminariojoje... 19. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai... 20. 16. Apeliaciniu skundu atsakovas G. A. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės... 21. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais: 16.1. Sprendime teismas... 22. 17. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas A. Č. prašo Šiaulių... 23. Nurodo, jog preliminarioji sutartis, kuria atsakovas prisiėmė... 24. 17.1. Apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovui turėjo būti žinoma apie... 25. 17.2. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 1... 26. 17.3. Atsakovas yra verslininkas, toje pačioje vietovėje buvo pakeitęs 74... 27. 18. Tretieji asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.... 28. Teismas... 29. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,... 30. teisiniai argumentai ir išvados... 31. 19. Byloje teismas nustatė, jog atsakovas G. A. ir ieškovas A. Č. 2012-12-12... 32. 20. Apeliantas teigia, jog preliminariosios sutarties pasirašymo metu ginčo... 33. 21. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnyje... 34. 22. Nagrinėjamu atveju ginčo objektas (žemės sklypas) yra fiziniam asmeniui... 35. 23. Apeliantas teigia, jog sprendime teismas nepagrįstai konstatavo, kad... 36. 24. Sutarties sudarymas paprastai prasideda šalių derybomis, kurių metu jos... 37. 25. Taigi, iš byloje esančių įrodymų, šalių paaiškinimų bei liudytojų... 38. 26. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai ir šalių bei liudytojų... 39. 27. Atsakovas teigia, jog UAB „Projektuotojų studija“ vadovas informavo... 40. 28. Liudytoja S. D. parodė, jog žemės sklypo paskirties keitimo projektą... 41. 29. Taigi, byloje nustatyta, jog atsakovas ieškovo atžvilgiu elgėsi... 42. 30. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimo Nr. 343 „Dėl... 43. 31. Apeliantas teigia, jog faktą, kad jam nebuvo žinoma apie preliminariosios... 44. 32. Skundo teiginys, jog ieškovo iniciatyva buvo pakeista didžioji dalis... 45. 33. Pažymėtina, jog pagal teismų praktiką, nustačius, kad teismas tinkamai... 46. 34. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nustatė... 47. 35. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus apeliacinį skundą, apeliantui... 48. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 49. Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti...